Civilinė byla Nr. e2A-1124-657/2021

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20373-2020-9

       Procesinio sprendimo kategorijos:

        (S)

       2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 2.6.29.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Kriaučiūnaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2112-584/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį A. B. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. B. 4 939,75 Eur negrąžintą kreditą, 521,52 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 186,59 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 485,58 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 26 proc. negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas už 4 939,75 Eur negrąžintą vartojimo kreditą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 31 d.), 26 proc. negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas už 4 939,75 Eur negrąžintą vartojimo kreditą nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad atsakovas ir pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ 2020 m. sausio 31 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-fzbzz992, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 5 000 Eur vartojimo kreditas, kurį atsakovas privalėjo grąžinti iki 2024 m. sausio 31 d., sumokėti 26 proc. dydžio metines palūkanas (3 092,32 Eur) ir 1 800 Eur sutarties administravimo mokestį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas sutartyje nustatytų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė sutartį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. nutraukė. Pradinė kreditorė 2020 m. kovo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutarties ir 2020 m. rugpjūčio 11 d. Bylų priėmimo – perdavimo akto Nr. 7 pagrindu reikalavimą perleido ieškovei.

II.       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 17 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo A. B. 4 939,75 Eur negrąžintą kreditą, 521,52 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo, 186,59 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo, 485,58 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 1 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 17 d.), 316,69 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus už negrąžintą vartojimo kreditą nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 17 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 17 d.), toliau priteisiant nuostolius, skaičiuojamus kiekvieną mėnesį kaip 26 procentus metinių palūkanų, skaičiuotinų nuo sutarties specialiųjų sąlygų mokėjimo grafike tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo eil. Nr. 14 iki Nr. 48), bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 31 d.), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 450,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 200,91 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė. Pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2020 m. sausio 31 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-fzbzz992 bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad „Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas Sutarties administravimo mokestis bei Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos, jei ji buvo suteikta Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos“ bei 8.6 punkto nuostatą, kad „Sutarties nutraukimas nesustabdo tolimesnio palūkanų skaičiavimo. Palūkanos skaičiuojamos iki visiško vartojimo kredito gavėjo prievolės, kylančios pagal šią Sutartį, įvykdymo“. Nurodė UAB „BnP Finance“ ir atsakovo A. B. 2020 m. sausio 31 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. BOB-fzbzz992 specialiųjų sąlygų mokėjimo grafiką laikyti neatskiriama šio sprendimo už akių dalimi.

4.       Pagal vartojimo kredito sutartį atsakovui buvo suteiktas 5 000 Eur kreditas, kurį atsakovas privalėjo grąžinti pradinei kreditorei iki 2024 m. sausio 31 d., per šį terminą sutartis buvo nutraukta (2020 m. rugpjūčio 1 d.), nes atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų, patvirtinančių prievolės įvykdymą nepateikė, o byloje esantys duomenys formaliai patvirtina prievolių ieškovei neįvykdymo faktą, ieškovės reikalavimus priteisti iš atsakovo 4 939,75 Eur negrąžintą kreditą, 186,59 Eur administravimo mokestį ir 521,52 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 1 d.), laikė pagrįstais ir tenkintinais. Teismas taip pat sprendė, kad pradinė kreditorė, sudarydama su atsakovu vartojimo kredito sutartį, pagrįstai tikėjosi, kad už paskolintus pinigus, atsakovui tinkamai vykdant sutarties sąlygas, gaus atitinkamą mokėjimo palūkanų sumą, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 485,58 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 1 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 17 d.) (4 939,75 Eur x 26 proc. x 138 d. / 365 d. = 485,58 Eur), laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

5.       Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė kiekvieną mėnesį planavo gauti kredito mokestį (pelno palūkanas), skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, taikant 26 proc. metinių palūkanų normą, todėl tenkino ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo nuo sutarties nutraukimo (2020 m. rugpjūčio 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 31 d.), apskaičiuojant konkrečią sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo už akių priėmimo dienos, t. y. 316,69 Eur (4 939,75 Eur negrąžinta kredito dalis × 26 proc. (sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma) / 365 d. × 90 d. (nuo 2020 m. gruodžio 17 d. iki 2021 m. kovo 17 d.) = 316,69 Eur), ir procentinę išraišką, t. y. toliau priteisiant nuostolius, skaičiuojamus kiekvieną mėnesį kaip 26 proc. metinių palūkanų, skaičiuotinų nuo sutarties specialiųjų sąlygų mokėjimo grafike tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 31 d.), neviršijant 1 768,53 Eur  (3 092,32 Eur – 521,52 Eur - 485,58 Eur – 316,69 Eur = 1 768,53 Eur)) (negrąžinto kredito sumos mažėjimas ir mėnesio palūkanų įmokos pateiktos šio sprendimo už akių neatskiriamame priede – Paskolos sutarties Nr. BOB-fzbzz992 specialiųjų sąlygų mokėjimo grafike (nuo Eil. Nr. 14 iki Eil. Nr. 48).

6.       Teismas sprendė, kad atsakovui išlieka teisė pasinaudoti Lietuvos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise grąžinti kreditą anksčiau termino ir tokiu būdu pasinaudoti teise mokėti mažiau palūkanų, atsakovei įvykdžius dalį savo prievolės, grąžinamos sumos ir atitinkamai mokėtina nuostolių suma pasikeistų, todėl turėtų būti skaičiuojama iš naujo pagal naują hipotetinį paskolos grąžinimo grafiką įvedant negrąžinto kredito sumą ir mėnesių skaičių iki paskolos termino pabaigos (2024 m. sausio 31 d.) (naudojantis, pavyzdžiui, www.bankai.lt teikiama skaičiuokle).

7.       Ieškovė, prašydama priteisti 26 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 4 939,75 vartojimo kreditą nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos negautas pajamas (nuostolius), nepateikė tokio reikalavimo pagrįstumą patvirtinančių įrodymų. Be to, šiuo reikalavimu ieškovė iš esmės prašo priteisti kompensacines palūkanas.

8.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl turi būti sistemiškai taikomos ir VKĮ nuostatos. Vadovaujantis sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 ir 8.6 punktais, atsakovas už netinkamą prievolės pagal sutartį vykdymą privalo mokėti metinę palūkanų normą be nuolaidos, nustatytą sutarties specialiosiose sąlygose.

9.       Atsižvelgus į kasacinio teismo išaiškinimus, vartojimo kredito gavėjui už pavėluotą piniginių prievolių vykdymą negali būti taikoma didesnė atsakomybė negu VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje numatyto 0,05 proc. dydžio netesybos už kiekvieną pavėluotą dieną, tai yra 18,25 proc. dydžio metinės palūkanos (0,05 proc. x 365 d.). Pažymėtina, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo palūkanų dydis viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį, todėl darytina išvada, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 ir 8.6 punktų nuostatos, kuriomis šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų ir jų dydžio, pažeidžia imperatyvias VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, todėl pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą „Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas Sutarties administravimo mokestis bei Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos, jei ji buvo suteikta Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos“ ir sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkto nuostatą, kad „sutarties nutraukimas nesustabdo tolimesnio palūkanų skaičiavimo. Palūkanos skaičiuojamos iki visiško vartojimo kredito gavėjo prievolės, kylančios pagal šią sutartį, įvykdymo“.

10.       Sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma, t. y. susiklosto teisinė situacija, prilyginama tai, kuri egzistuotų, jeigu tokios sutarties sąlygos nebūtų, ir teismas negali tokios sąlygos taikyti iš dalies, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 26 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 4 939,75 vartojimo kreditą nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos atmestinas.

11.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (6 450,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12.       Ieškinį tenkinus iš dalies (46,08 proc.), patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos proporcingai teismo tenkintų reikalavimų daliai, t. y. 200,91 Eur bylinėjimosi išlaidos (145,15 Eur žyminio mokesčio (315 Eur x 46,08 proc.) ir 55,76 Eur procesinių dokumentų parengimo išlaidos.

III.       III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

13.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Legal Balance“ prašė Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimą už akių pakeisti ir iš atsakovo A. B. priteisti 26 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 939,75 Eur), nuo sprendimo už akių priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 31 d.); 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 939,75 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 436 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme bei 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, ir darė išvadą, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką, sutarties sąlygas, į joje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus; į tai, kad nutraukus sutartį nebegalioja joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Apeliantei turėjo būti priteistos didesnės negautos pajamos (nuostoliai) nei pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos. Palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama, preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja. Atsižvelgus, kad negrąžinta kredito dalis nemažėja, nes atsakovas nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos, turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 26 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 939,75 Eur), nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko. 

1.2.                      Teismo darė nepagrįstas išvadas dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodo ir termino, sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apeliantės teisėtų lūkesčių. Teismas, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vartojimo kredito teisinių santykių specifikai skirtoje apžvalgoje pateiktą išaiškinimą, kad negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles.  Nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, ir atitinka VKĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu atsakovas sutartį būtų vykdęs tinkamai ir nustatytais terminais, jis būtų sumokėjęs ne tik 3 092,32 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 1 800 Eur sutarties administravimo mokestį. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą, remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį, tikėjosi gauti nuo negrąžintos kredito dalies apskaičiuotas 26 proc. dydžio mokėjimo palūkanas. Sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, ir patirs nuostolius (negautų pajamų forma) tol, kol atsakovas negrąžins visos vartojimo kredito sumos. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) apeliantė patirs ateityje, todėl du reikalavimus formuluoja procentine išraiška. 

1.3.                      Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, tačiau nustačius, jog ieškinio reikalavimai tenkintini visa apimtimi, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, apeliantei priteisiant visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

14.       Atsakovas atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nustatyta tvarka teismui nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.), todėl teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos.

16.       Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas A. B. 2020 m. sausio 31 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-fzbzz992, kurios pagrindu pradinė kreditorė atsakovui suteikė 5 000 Eur vartojimo kreditą 48 mėnesių laikotarpiui. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti gautą vartojimo kreditą bei sumokėti vartojimo kredito mokestį – 3 092,32 Eur (Metinė palūkanų norma – 26 proc.) bei 1 800 Eur sutarties administravimo mokestį, laikantis šios vartojimo kredito sutarties sąlygų. Atsakovas sutartyje numatytų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė sutartį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. vienašališkai nutraukė. Pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ pagal 2020 m. kovo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutarties 2.4 punktą reikalavimo teises, įgytas iki 2020 m. rugsėjo 3 d., perleido ieškovei UAB „Legal Balance“.

17.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas netenkino dalies jos reikalavimų – dėl 26 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už 4 939,75 Eur negrąžintą vartojimo kreditą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 31 d.), 26 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už 4 939,75 Eur negrąžintą vartojimo kreditą nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų. Taigi, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies dėl dalies negautų pajamų (nuostolių) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18.       Apeliantė skunde teigia, jog ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 26 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 939,75 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie paskolos grąžinimo grafiko; teismas be pagrindo netenkino reikalavimo priteisti 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 939,75 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

19.       Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

20.       Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CPK 6.251 str. 1 d.). Įstatyme įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtų nuostolių dydį. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

21.       Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 str. 2 d., 6.251 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008). Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 str.), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).

22.       Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

23.       Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. buvo nutraukta. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (2 d.). Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (3 d.). Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221 str., 6.222 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

24.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 str. 1 d.). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

25.       Pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra suprantamos kaip grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, kt.).

26.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis anksčiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, vertina, kad, atsižvelgiant į tai, jog iš prie ginčo sutarčių pateiktų mokėjimo grafikų nustatyta, kad vartojimo kredito suma, nuo kurios skaičiuojamos pelno palūkanos, kas mėnesį mažėtų, apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, skaičiuojant pagal ginčo sutartyje sulygtą metinę palūkanų normą, nuo ginčo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, kadangi palūkanos sudarytų didesnę sumą, negu kad ieškovė per aptariamą laikotarpį turėjo sutartinį lūkestį jų gauti. Tuo tarpu, objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog apeliantė realiai patyrė didesnius nuostolius (negautas pajamas), nei juos nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė, o vien subjektyvaus pobūdžio samprotavimai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados bei neįrodo patirtų didesnių nuostolių dydžio.

27.       Atsakovui, pažeidusiam vartojimo kredito sutarties sąlygas, taikytina civilinė atsakomybė, iš jo priteisiant apeliantės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (CK 6.221, 6.222 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės realūs ir pagrįsti patirti nuostoliai (negautos pajamos), kurių ieškovė galėjo tikėtis tinkamos sutarties vykdymo atveju, yra ginčo sutartimi sulygtas metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo pagal ginčo sutarties grafike nurodyto tą mėnesį negrąžinto vartojimo kredito likučio, bet ne nuo visos negrąžintos kredito sumos. Šiuo atveju ieškovė nepagrįstai prašo skaičiuoti ginčo sutartimi sulygtas mokėjimo palūkanas kaip nuostolius nuo negrąžintos kredito dalies, t. y. ieškovė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašomo priteisti dydžio nuostolių neįrodė (CPK 179 str.).

28.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis anksčiau nurodytais išaiškinimais, taip pat sprendžia, jog ieškovės reikalavimo dėl 26 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą kredito sumą (4 939,75 Eur), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu atsakovo pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.

29.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir vadovaujantis nurodyta aktualia kasacinio teismo praktika, apeliantės apeliacinis skundas atmetamas. Nors apeliantė nurodo, kad jeigu po sutarties termino pabaigos atsakovas vis dar nebus grąžinęs visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė ir toliau negalės atsakovo valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų, tačiau šie apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovui sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 26 procentais metinėmis palūkanomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas. Be to, šių apeliantės prašomų negautų pajamų (nuostolių) gavimo realumas nėra įrodytas. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai tokio reikalavimo netenkino.

30.       Aptariamu atveju nors apeliantė ir neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalyje dėl 485,58 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 1 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 17 d.), 316,69 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 17 d.) iki  sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 17 d.), tačiau įvertinus ieškovės pirmosios instancijos teisme pateiktus įrodymus, taip pat tai, kad šis reikalavimas iš esmės yra tiesiogiai susijęs su skundžiama teismo sprendimo dalimi (iš esmės apskaičiuotas už tą patį laikotarpį), t. y. pirmosios instancijos teismui sprendimu priteisus fiksuotą negautų pajamų (nuostolių) sumą, kuri paskaičiuota už tą patį laikotarpį (nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. kovo 17 d.), kaip ir priteistos negautos pajamos (nuostoliai), apskaičiuoti pagal procentinę dalį pagal mokėjimo grafiką (nuo 2021 m. gruodžio 17 d. iki sutarties termino pabaigos – 2024 m. sausio 31 d.), apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas sprendžia, kad yra pagrindas peržiūrėti ir šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

31.       Iš byloje esančių ginčo kredito sutarties specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (26 proc.), tiek tai, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo padengti už visą sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. nuo 2020 m. vasario 29 d. iki 2024 m. sausio 31 d. Taigi, kaip jau minėta, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio palūkanas iki ginčo kredito sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį, iš viso – 3 152,85 Eur, kas yra laikytina jos pagrįstais ir įrodytais nuostoliais (negautomis pajamomis). Šiuo atveju skundžiamu sprendimu iš atsakovo ieškovės naudai yra priteista 521,52 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, apskaičiuotos iki sutarties nutraukimo dienos, 485,58 Eur negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuoti nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 1 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 17 d.), 316,69 Eur negautos pajamos (nuostoliai) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 17 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 17 d.) bei 26 proc. negautos pajamos (nuostoliai), skaičiuojami už laikotarpį nuo teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 31 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

32.       Vis dėlto, minėta, kad ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 26 procentus metinių palūkanų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 31 d.) nuo pagal ginčo vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, t. y. ieškovė reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 31 d.), galėjo reikšti ne didesnei nei 2 631,33 Eur sumai (3 152,85 Eur – 521,52 Eur). Kaip minėta, būtent ši suma laikytina įrodytais ir pagrįstais ieškovės nuostoliais (negautomis pajamomis). Ieškovė nenurodė ir nepateikė teismui objektyvių įrodymų apie jos patirtus kitus nuotolius (negautas pajamas), todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau šioje nutartyje pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus bei byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo spręsti dėl nuostolių (negautų pajamų) priteisimo didesne apimtimi negu buvo grafiku sulygtos mokėjimo pelno palūkanos (CPK 179 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiai išvadai neturi įtakos ir negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimas už skirtingus laikotarpius.

33.       Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas iš dalies pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, paskaičiuojant fiksuotą negautų pajamų (nuostolių) dalį pagal ginčo sutartimi sulygtas metinės palūkanas, skaičiuojamas nuo pagal ginčo sutarties grafike nurodyto tą mėnesį negrąžinto vartojimo kredito likučio. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 1 d.) iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos (2021 m. liepos 15 d.) ieškovės realiai negautos pajamos (nuostoliai) (įrodytos) sudaro 1 013,55 Eur (pagal mokėjimo grafiką nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. liepos 20 d.) ir 26 procentai negautų pajamų (nuostolių) už laiku negrąžintą kreditą, nuo 2021 m. liepos 21 d. iki vartojimo kredito sutarties pabaigos (2024 m. sausio 31 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2024 m. sausio 31 d.) negali viršyti 1 617,78 Eur sumos (3 152,85 Eur – 521,52 Eur – 1 013,55 Eur; CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme perskaičiavimo

16.       Iš ieškovės apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo neteisėtumas yra siejamas išskirtinai su tuo, jog, jos vertinimu, ieškiniu pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai turėjo būti tenkinami didesne apimtimi. Nors nagrinėjamu atveju ieškovės apeliacinis skundas ir nėra tenkinamas, t. y. pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą sprendimą dėl ieškovės negautų pajamų (nuostolių) po ginčo sutarties nutraukimo, tačiau apeliacinės instancijos teismui peržiūrėjus ir iš dalies pakeitus sprendimo dalį, kuria ieškovės naudai iš atsakovo buvo priteista fiksuota negautų pajamų (nuostolių) suma, pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.).

17.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 259 Eur (138 Eur + 121 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Taigi, iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovės ieškinys tenkinamas 61,32 procentais (ieškinio suma 13 997,80 (4 939,75 + 521,52 + 186,59 + 485,58 + 4 011,35 (CPK 85 str. 1 d. 1 p.) + 3 853,01 Eur  (CPK 85 str. 1 d. 5 p.)); tenkintų reikalavimų dalis 6 661,41 Eur (4 939,75 + 521,52 Eur + 186,59 Eur + 1 013,55 Eur), todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteista 200,91 Eur bylinėjimosi išlaidų suma mažinama iki 123,26 Eur sumos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

18.       Ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimą už akių pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 4 939,75 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt devynis eurus 75 ct) negrąžintą kreditą, 521,52 Eur (penkis šimtus dvidešimt vieną eurą 52 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, 186,59 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus 59 ct) administravimo mokestį paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 1 d.), 1013,55 Eur (vieną tūkstantį trylika eurų 55 ct) negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 1 d.) iki šio sprendimo priėmimo dienos (2021 m. liepos 20 d.), 26 proc. negautas pajamas (nuostolius) skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 21 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 31 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios, pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui, negali viršyti 1 617,78 Eur Eur sumos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 661,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 123,26 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris eurų 26 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia (nuo sudarymo momento uždarosios akcinės bendrovės „BnP Finance“, juridinio asmens kodas, 302447985 ir atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 31 d. sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-fzbzz992 Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad „Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas Sutarties administravimo mokestis bei Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos, jei ji buvo suteikta Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos“.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia nuo sudarymo momento uždarosios akcinės bendrovės „BnP Finance“, juridinio asmens kodas, 302447985 ir atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 31 d. sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-fzbzz992 Bendrųjų sąlygų 8.6 punkto nuostatą, kad „Sutarties nutraukimas nesustabdo tolimesnio palūkanų skaičiavimo. Palūkanos skaičiuojamos iki visiško vartojimo kredito gavėjo prievolės, kylančios pagal šią Sutartį, įvykdymo“.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                           Marius Bartninkas

                   Žibutė Budžienė

                   Laima Kriaučiūnaitė