Civilinė byla Nr. 3K-3-580/2012

Teisminio proceso Nr. 2-61-3-01418-2009-8

              Procesinio sprendimo kategorijos:

              20.3.2; 22.4; 30.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Janinos Stripeikienės ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. T. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovams A. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais ir žemės sklypo ribų nustatymo; tretieji asmenys – VĮ Registrų centras, sodininkių bendrija, R. K., A. N.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė I. T. prašė:

1) pripažinti žemės sklypo Nr. 227, esančio duomenys neskelbtini, nuosavybės teise priklausančio atsakovei A. J., kadastrinius matavimus negaliojančiais;

2) nustatyti, kad žemės sklypo Nr. 226, nuosavybės teise priklausančio ieškovei I. T., ir žemės sklypo Nr. 227, nuosavybės teise priklausančio atsakovei A. J., esančių duomenys neskelbtini, riba eina tarp taškų, kurių koordinatės x=6069655.61, y=567891.74 ir x=6069634.09, y=567905.23 pagal UAB „Geo planum“ atliktų žemės sklypo Nr. 226 kadastrinių matavimų metu  2010 m. gegužės 17 d. parengtą žemės sklypo planą;

3) pripažinti netekusiais galios Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. 2.3-8486-(31) ir 2009 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. 2.3-9588-(31).

Ieškovė nurodė, kad, atliekant jos žemės sklypo Nr. 226 kadastrinius matavimus, paaiškėjo, jog sklypo ribos negali būti nustatytos pagal dokumentuose nurodytą jo plotą, nes dėl 2008 m. rugsėjo 27 d. atliktų gretimo žemės sklypo Nr. 227 kadastrinių matavimų sumažėjo ieškovės žemės sklypo Nr. 226 plotas nuo dokumentuose nurodytų 0,0714 ha iki apytiksliai 0,063 ha. Po atliktų kadastrinių matavimų žemės sklypų Nr. 226 ir Nr. 227 riba neatitinka sodų bendrijos bendrojo plano ir paslinkta į ieškovės žemės sklypą, dėl to ieškovės žemės sklypo plotas nepagrįstai sumažėjo 84 kv. m (0,0084 ha), o atsakovės atitinkamai padidėjo. 2009 m. gegužės 19 d. ji kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją su prašymu atsižvelgti į pagal preliminarius matavimus nustatytas jos žemės sklypo ribas, plotą ir konfigūraciją ir laikyti jos parašą atsakovės žemės sklypo Nr. 227 ribų paženklinimo-parodymo akte negaliojančiu; 2009 m. gegužės 28 d. prašymu ji prašė netvirtinti žemės sklypo Nr. 227 ribų. Tačiau į tai nebuvo atsižvelgta, o Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 2.3-8486-(31) ir 2009 m. birželio 11 d. ir įsakymu Nr. 2.3-9588-(31) atsakovės žemės sklypo Nr. 227 plotas nepagrįstai padidintas nuo 552 kv. m iki 595 kv. m. Ieškovė taip pat nurodė, kad, atliekant atsakovės žemės sklypo Nr. 227 kadastrinius matavimus, buvo pažeista kadastro duomenų nustatymo procedūra, nes ieškovė nebuvo tinkamai pakviesta dalyvauti joje, o žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte pasirašė suklaidinta atsakovės.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovei I. T. nuosavybės teise priklauso 0,0714 ha žemės sklypas Nr. 226, esantis duomenys neskelbtini. Jis suformuotas atliekant preliminarius matavimus, įsigytas 1999 m. rugpjūčio 24 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P41/99-0821. Atsakovė A. J. 1993 m. liepos 22 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 4856 įsigijo 0,0552 ha žemės sklypą Nr. 227, esantį duomenys neskelbtini, sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. UAB „Vilniaus matininkas“ atliko atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, po kurių jo plotas padidėjo iki 0,0595 ha (padidėjo 0,0043 ha, t. y. neviršijant leistinos ribinės ploto paklaidos, kuri yra 0,0047 ha). 2008 m. rugsėjo 27 d. žemės sklypo Nr. 227 ribų paženklinimo–parodymo akte nustatyta, kad sklypo plotas – 0,0595 ha; nurodyta, kad, nustatant jo ribas, dalyvavo žemės sklypų Nr. 227, Nr. 226, Nr. 224 savininkai, yra jų ir sodininkų bendrijos pirmininko parašai. 2009 m. gegužės 19 d. ieškovė  kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, nurodydama, kad dėl žemės sklypo Nr. 227 nustatytų ribų sumažėjo jos žemės sklypo plotas iki 0,06 ha, prašė laikyti jos parašą žemės sklypo Nr. 227 ribų paženklinimo-parodymo akte negaliojančiu; 2009 m. gegužės 28 d. prašymu prašė netvirtinti žemės sklypo Nr. 227 ribų. 2009 m. gegužės 29 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-8486(31) buvo patikslinti atsakovės žemės sklypo Nr. 227 kadastriniai duomenys, 2009 m. birželio 11 d. įsakymu Nr.2.3-1588-(31) patikslintas žemės sklypo Nr. 227 plotas 595 kv. m (buvo 552 kv. m). 2009 m. rugsėjo 15 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr.178-09-45 konstatuota, kad ieškovės ir atsakovės sklypus skiriančios tvoros koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje atitinka 2008 m. spalio 20 d. žemės sklypo Nr. 227 kadastrinės bylos plano koordinačių žiniaraščio taškus. Iš žemės sklypų Nr. 226 ir Nr. 227 privatizavimo planų (schemų) ir 1995 m. gegužės 15 d. sodininkų bendrijos generalinio plano matyti, kad: ieškovės sklypas Nr. 226 yra netaisyklingos formos (kraštinės: 20x6,5x8,0x25,0x30,0), jo plane pavaizduotas laisvas plotas tarp sklypo ir greta einančio prūdo (sodininkų bendrijos generaliniame plane toks plotas nenurodytas), sklypas ribojasi su sklypais Nr. 227, Nr. 224, Nr. 225 (generaliniame plane sklypus Nr. 226, Nr. 224 ir Nr. 225 ribas skiriančių kraštinių matmenys nenurodytos); atsakovės sklypas Nr. 227 yra pirmas nuo kelio, tarp jo ir greta einančio kelio nėra papildomo žemės ploto, sklypas yra taisyklingos stačiakampio formos (kraštinės: 21,0x30,0x19,8x25,0); sklypų Nr. 226 ir Nr. 227 skiriančios kraštinės ilgis nurodytas 25 m. 2011 m. sausio 17 d. bendrijos pirmininko paaiškinimuose teismui nurodyta, kad minimalus leistinas sklypo tvoros įrengimo atstumas nuo gatvės kelio ašies yra 3,5 m, o atsakovės žemės sklype Nr. 227 tvora įrengta per 1,5 m atstumą nuo gatvės kelio ašies.

Teismas nurodė, kad pagal CK 4.45 straipsnio 1 dalį, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl sklypų ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog būtent dėl atsakovės žemės sklypo Nr. 227 atliktų kadastrinių matavimų yra pažeistos jos teisės; nurodė, kad faktą, jog ieškovė žinojo apie žemės sklypo Nr. 227 atliekamus kadastrinius matavimus, juose dalyvavo ir sutiko su žemės sklypų Nr. 226 ir Nr. 227 skiriančia riba patvirtina šie įrodymai: ieškovės parašas 2008 m. rugsėjo 27 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte; atsakovės ir bendrijos atsiliepimuose į ieškinį nurodytos aplinkybės; matininko – liudytojo A. Š. parodymai; ieškovės skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui nurodytos žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto pasirašymo aplinkybės. Ieškovė neginčijo aplinkybių, kad per daugelį metų nusistovėjo sklypus Nr. 226 ir Nr. 227 skirianti riba – tvora betoniniu pamatu, kurioje įmūrytas vandentiekio vamzdis, kad dėl šios ribos tarp šalių jokių nesutarimų nekilo, su šia riba jos sutiko ir dėl to kadastrinius matavimus matininkas atliko nuo šios sklypus skiriančios tvoros. Teismas atmetė kaip neįrodytus ieškovės argumentus, kad ji buvo suklaidinta atsakovės, nurodydamas, jog ji dalyvavo nustatant atsakovės sklypo ribas, pasirašė aktą, nereiškė dėl jo prieštaravimų, turėjo galimybę domėtis kadastrinių matavimų eiga, neneigė aplinkybių, kad, atliekant matavimus, buvo matuojami ir kiti gretimi sklypai, bei norėjo, jog būtų atlikti ir jos sklypo matavimai. Teismo vertinimu, vien formalaus raštiško pranešimo ieškovei apie kadastrinius matavimus nebuvimas nepaneigia aplinkybės, kad ji žinojo apie kadastrinius matavimus ir juose dalyvavo. Dėl ieškovės teiginių, kad būtent dėl atsakovės sklypo atliktų kadastrinių matavimų 84 kv. m sumažėjo jos sklypo plotas, teismas nurodė, jog ieškovė be jokių prieštaravimų pasirašė žemės sklypo Nr. 224, esančio greta ieškovės ir atsakovės sklypų, ribų paženklinimo–parodymo aktą, o po atliktų kadastrinių matavimų sklypo Nr. 224 plotas padidėjo nuo 819 kv. m iki 836 kv. m; kitas su ieškovės sklypu besiribojantis sklypas Nr. 225 neįregistruotas, nėra duomenų apie jo plotą ir ribas, taip pat nėra duomenų, kokia realiai riba egzistuoja tarp sodininkų bendrijai priklausančio prūdo ir ieškovės sklypo Nr. 226; šalys neginčijo aplinkybės, kad neatlikti visos sodininkų bendrijos kadastriniai matavimai. Teismas nurodė, kad, nustačius ginčo sklypų ribą pagal ieškovės pateiktą UAB „Geo planum“ parengtą planą, atsakovės sklypo Nr. 227 plotas sumažėtų atitinkamai nuo 595 kv. m iki 511 kv. m,  t. y. taptų 41 kv. m mažesnis, nei jos įsigytas pagal 1993 m. spalio 22 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį 552 kv. m sklypas. Teismas pažymėjo, kad po atliktų kadastrinių matavimų atsakovės žemės sklypo plotas padidėjo 43 kv. m (nuo 552 kv. m iki 595 kv. m), t . y. neviršijant leistinos paklaidos (47 kv. m), nustatytos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 23 punkte, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte. Be to, ieškovės pateiktas UAB „Geo planum“ žemės sklypo planas ir kadastro duomenų nustatymo dokumentai parengti pažeidus Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių nuostatas, be to, planas nesuderintas. Teismas konstatavo, kad, esant tinkamai surašytam 2008 m. rugsėjo 27 d. žemės sklypo Nr. 227 ribų paženklinimo–parodymo aktui, ieškovei dėl jo nepareiškus jokių pastabų ar prieštaravimų, nėra pagrindo pripažinti neteisėtais ginčijamus Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymus.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. kovo 19 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, nors žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas buvo pradėtas surašyti dar iki kadastrinių matavimų atlikimo, tačiau bylos esmė yra ne tai, kada buvo surašytas aktas,  o tai, su kokia riba sutiko ieškovė. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovė yra raštinga, todėl turėjo galimybę perskaityti, kokie žodžiai parašyti virš jos parašo, ir suprasti, kad savo parašu patvirtina, jog buvo kviesta dalyvauti nustatant atsakovės žemės sklypo ribas. Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą surašęs liudytojas A. Š. parodė, kad gretimų sklypų Nr. 226 ir Nr. 227 savininkės sutiko, jog sklypų riba yra ties kapitaline įsisenėjusia tvora. Atliekant kadastrinius matavimus, ieškovė sutiko su sklypų riba, o prieštaravimus pradėjo reikšti tik po to, kai sužinojo, kad pagal dokumentus ji yra įsigijusi didesnį žemės sklypą, nei faktiškai naudojasi. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė paneigia ieškovės teiginius, kad, pasirašydama žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte, ji buvo atsakovės suklaidinta. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog faktiškai valdo žemės sklypo plotą, kurį prašo nustatyti pagal jos pateiktą UAB „Geo planum“ planą. Ieškovė 1999 m. rugpjūčio 24 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo sodo sklypą, kuris buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus, pagal kuriuos sklypu Nr. 226 ir Nr. 227 ribos ilgis 25 m. Atliekant sklypų tiksliuosius kadastrinius matavimus, šios ribos ilgis nebūtinai turi atitikti preliminarius matavimus. Teisėjų kolegijos nuomone,  vertinant du prieštaringus įrodymus – faktiškai naudojamų sklypų ribą ir preliminariuose matavimuose nurodytą sklypų ribos ilgį – lemiančią reikšmę turi faktiškai naudojama sklypų riba, nes dokumentuose esanti riba ir jos išsidėstymas yra tik preliminarūs duomenys. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškiniu ieškovė reikalauja nustatyti ne visas jos žemės sklypo ribas koordinačių sistemoje, o tik tiksliuosius vienos ribos, t. y.  su gretimu sklypu Nr. 227, matavimus. Nustačius tik vienos sklypo ribos kadastrinių matavimų duomenis, jie negalės būti įregistruoti viešame registre, todėl toks reikalavimas, kaip nesukeliantis ieškovei teisinių padarinių, negali būti tenkinamas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti teismų sprendimą ir nutartį, o bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasatorės nuomone, teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 4.45 straipsnio 1 dalį, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymą, Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintus Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintas Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles, pažeidė CPK 178, 185 straipsnius, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės žemės sklypo atlikti kadastriniai matavimai nepažeidžia kasatorės nuosavybės teisių. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.  Dėl nuosavybės teisių pažeidimo. Kasatorė teigia, kad teismai nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog kasatorės nuosavybės teisės nepažeistos. Tai, kad dėl atsakovės žemės sklypo Nr. 227 atliktų kadastrinių matavimų pažeistos kasatorės nuosavybės teisės, patvirtina šie įrodymai: 1) prie valstybinės žemės sklypų Nr. 226 ir Nr. 227 pirkimo–pardavimo sutarčių pridėti sklypų planai, iš kurių matyti, kad sklypų Nr. 226 ir Nr. 227 riba yra 25 m, o po kadastrinių matavimų – 26,37 m; sklypo Nr. 227 riba tarp taškų 2, 3 ir 4 yra 21 m, o po kadastrinių matavimų – 26,34 m; 2) sodininkų bendrijos bendrasis planas, iš kurio matyti, kad žemės sklypų Nr. 226 ir Nr. 227 riba turi būti 25 m, o nuo kasatorės ūkinio pastato iki žemės sklypo Nr. 227 ribos turi būti akivaizdus ploto tarpas, tačiau po kadastrinių matavimų riba eina prie pat ūkinio pastato. Dėl atliktų kadastrinių matavimų kasatorės žemės sklypas sumažėjo nuo 0,0714 ha iki 0,063 ha, tai daugiau nei leistina paklaida, nustatyta Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 23 punkte. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti kečiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas). Nepagrįsta teismų išvada, kad nusistovėjusią žemės sklypų Nr. 226 ir Nr. 227 ribą patvirtina tvora betoniniu pamatu. Šia tvora pažymėtos visos atsakovės žemės sklypo ribos, įskaitant ir ribą nuo bendro naudojimo kelio. Žemės sklypo Nr. 227 riba tarp taškų 1 ir 2 eina ne palei tvorą, skiriančią sklypą ir bendro naudojimo kelią, o gerokai patraukta į sklypo vidų. Taigi visiškai neaišku, kodėl teismai atsakovės pastatytos tvoros nelaikė nusistovėjusia riba tarp jos žemės sklypo ir bendro naudojimo kelio. Teismai nepagrįstai rėmėsi sodininkų bendrijos pirmininko paaiškinimais apie tai, kad minimalus leistinas sklypo Nr. 227 tvoros įrengimo atstumas nuo kelio ašies yra 3,5 m, o tvora įrengta per 1,5 m atstumą. Šie paaiškinimai neatitinka tikrovės, nes, pagal pirmininką, bendro naudojimo kelias turėtų būti dviejų eismo juostų kiekviena po 3 m, tačiau iš tikrųjų nėra tokio pločio. UAB „Geo Planum“ atliko kasatorės žemės sklypo Nr. 226 kadastrinius matavimus, kurie patvirtina, kad sklypų Nr. 226 ir Nr. 227 riba turi eiti tarp taškų, kurių koordinatės x=6069655.61, y=567891.74 ir x=6069634.09, y-567905.23. Žemės sklypo Nr. 226 kadastrinių matavimu byla suformuota teisingai, žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo ribas. Ši aplinkybė patvirtinta Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010 m. birželio 10 d. rašte Nr. 6.15-443-(24.25) ir atsiliepime į ieškinį, tačiau teismai šių įrodymų neįvertino.

2. Dėl Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų netinkamo taikymo. Kasatorė teigia, kad teismai padarė nepagrįstą išvadą, jog ji savo parašu patvirtino, kad buvo kviesta dalyvauti nustatant atsakovės žemės sklypo ribas, taip pat kad sutiko, jog sklypų Nr. 226 ir Nr. 227 riba yra ties tvora betoniniu pamatu. Atliekant atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo šiurkščiai pažeista kadastro duomenų nustatymo procedūra. Kasatorė nebuvo pakviesta dalyvauti šioje procedūroje taip, kaip nustatyta Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1, 32.1.1.2 punktuose, o žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte pasirašė suklaidinta atsakovės. Ši jai pasakė, kad bus atliekami jos žemės sklypo kadastriniai matavimai, ir padavė neužpildytą aktą, kurį kasatorė pasirašė, manydama, jog tai tik sutikimas dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo. Jai nebuvo paaiškinta, kad, pasirašydama akte, ji išreiškia sutikimą dėl žemės sklypų ribos. Dėl nurodytų priežasčių ji nedalyvavo ženklinant atsakovės žemės sklypo ribas. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.3 punkte nustatyta, kad neatvykusiems kviestiniams asmenims vykdytojas registruotu laišku išsiunčia žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto kopiją ir žemės sklypo plano fragmentą (ištrauką), kur nurodomi paženklinimo metu nustatyti paženklintojo ir besiribojančio žemės sklypo ribų posūkio taškai, jų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir šių žemės sklypų kadastro numeriai. Be to, kviestiniams asmenims pranešama, kad pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto gali pateikti vykdytojo nurodytu adresu raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) gavimo. Viso to nebuvo įvykdyta atliekant atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus. Apie tai, kad atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti ir jie nėra teisingi, kasatorė sužinojo tik tada, kai buvo pradėti jos žemės sklypo kadastriniai matavimai. Vilniaus apskrities viršininko administracija dar 2009 m. gegužės 19 d., t. y. iki ginčijamų įsakymų priėmimo, turėjo informaciją apie tai, kad dėl atsakovės žemės sklypo Nr. 227 nustatytų ribų nepagrįstai sumažėja kasatorės žemės sklypo plotas. Remiantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 68, 69 punktais Vilniaus apskrities viršininko administracija privalėjo grąžinti žemės sklypo Nr. 227 kadastro duomenų bylą atsakovei, kad būtų pašalinti trūkumai.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinės instancijos nutartį palikti nepakeistą. Jame nurodoma, kad kasatorė, pasirašydama žemės sklypo Nr. 227 ribų paženklinimo–parodymo akte, sutiko su atsakovės žemės sklypo ribomis. Ji negalėjo nežinoti, kad, nustačius žemės sklypo Nr. 227 ribas, gali sumažėti jos žemės sklypo plotas. Būdama apdairi ir rūpestinga sklypo savininkė, ji turėjo žinoti savo sklypo ribas ir ženklinant matyti, ar nustatomos gretimo žemės sklypo ribos pažeidžia jos teises. Žemės sklypo Nr. 227 ploto paklaida neviršija leistinumo ribų, kasatorė pasirašė sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, atsakovė nereiškė pastabų dėl sklypo ribų paženklinimo, todėl nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais žemės sklypo Nr. 227 kadastrinius matavimus ir dėl šio sklypo priimtus administracinius aktus. Teismai teisingai įvertino aplinkybę, kad tarp šalių niekada anksčiau nebuvo ginčo dėl žemės sklypų Nr. 226 ir Nr. 227 ribos ir kad per daugelį metų nusistovėjusi sklypų riba yra ties tvora betoniniu pamatu.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė A. J. prašo teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Jame nurodoma, kad teismai padarė pagrįstą išvadą, jog kasatorė sutiko su kadastriniais matavimais nustatyta žemės sklypų Nr. 226 ir Nr. 227 riba, einančia per šiuos sklypus skiriančią tvorą bei joje įmūrytą vandentiekio vamzdyną. Kasatorė visiškai suprasdama savo veiksmus pasirašė žemės sklypo Nr. 227 ribų paženklinimo–parodymo akte ir nepateikė įrodymų, kad buvo suklaidinta. Pareikštu ieškiniu kasatorė nori 84 kv. m padidinti savo žemės sklypą atsakovės žemės sklypo sąskaita, tačiau, patenkinus tokį reikalavimą, atsakovės sklypo plotas taptų mažesnis už jo pirminėje 1992 m. balandžio 27 d. registracijoje, kurios kasatorė neginčija, nurodytą plotą. Taip būtų pažeistos atsakovės nuosavybės teisės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl privačių žemės sklypų ribų nustatymo teismine tvarka (CK 4.45 straipsnis)

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas. Nuosavybės neliečiamumas reiškia savininko, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat valstybės pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Šią valstybės pareigą suponuoja Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas imperatyvas, pagal kurį nuosavybės teises saugo įstatymai. Taigi nuosavybės teisių gynimo ribos visų pirma apibrėžia ne subjektyvi savininko nuomonė ar noras, bet įstatymai. Kita vertus, savininkas, įgyvendindamas savo teises, nėra absoliučiai laisvas. Konstitucijos 28 straipsnyje įtvirtinta individo ir kitų žmonių teisių ir laisvių pusiausvyra, nustatant, kad, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.

Tiek ieškovė, tiek atsakovė A. J. žemės sklypus įsigijo pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis: ieškovė – pagal 1999 m. rugpjūčio 24 d. sutartį Nr. p41/99-0821, atsakovė – pagal 1993 m. liepos 22 d. sutartį (registro Nr. 4856). Teismų nustatyta, kad šiuo metu šalims nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, esantys duomenys neskelbtini, buvo suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Šalys daugelį metų įsigytais sklypais naudojasi, o nusistovėjusioje sklypus skiriančioje ribos vietoje pastatyta mūrinė tvora, kuria yra nutiestas vandentiekis.

Žemės sklypo ribų nustatymas teismine tvarka galimas tais atvejais, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Teismas nustato sklypo ribas, atsižvelgdamas į šalių turimuose dokumentuose esančią informaciją apie savininkų nuosavybės teise turimų sklypų ribas, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus (CK 4.45 straipsnio 1 dalis). Taigi, esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos bei sklypo konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymu suteiktos kompetencijos sritis, kurią teismas įgyvendina atsižvelgdamas į CK 4.45 straipsnyje įtvirtintų kriterijų visetą. Be to, nagrinėjamos bylos aktualius teisinius santykius reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Nuostatai) bei žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės. Pažymėtina, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį šiame kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti ar nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai. Nuostatų 21 punkte nustatyta, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto, tačiau ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Nuostatų 21 punkte įtvirtinta maksimali leistina (ribinė) žemės sklypo ploto paklaida taikytina tik toms situacijoms, kai sklypas matuojamas tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų metu. Minėta, kad ginčo šalys įsigijo žemės sklypus, kurie buvo suformuoti atliekant preliminarius matavimus bei tuo metu naudojant ne tokio tikslumo kaip dabartiniu metu matavimo priemones. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau neturi būti keičiamas  žemės sklypo dydis (plotas). Jei šis plotas kistų, turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. Č. P., bylos Nr. 3K-3-539/2005; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. A. Š. bylos Nr. 3K-3-226/2009; kt.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo atveju, jei žemės sklypo duomenų tikslinimo procese žemės sklypo plotas pakito maksimaliai leistinų (ribinių) ploto paklaidų dydžiu, tai neatsiranda pagrindo kelti klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo sandorio ginčijimo.

Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas. Šis aktas sudaromas pagal Nuostatų 32.1 punkto reikalavimus. Nuostatų 32.1.1.4 punkte nustatyta, kad, paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas; aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys (kuriais pagal Nuostatų 32.1.1 punktą yra gretimų sklypų savininkai arba jų įgalioti asmenys), vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Pagal Nuostatų 32.1.1.5 punktą kviestinis asmuo (gretimo sklypo savininkas arba jo įgaliotas asmuo) gali pareikšti pastabų tiek žodžiu, tiek raštu, kurios privalo būti apsvarstytos vykdytojo. Gretimo sklypo savininkas arba jo įgaliotas asmuo, pasirašydami žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą ir nepareikšdami pastabų, šiuo veiksmu sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Taip yra išreiškiamas sutikimas su akte nurodomo žemės sklypo paženklinimo teisingumu ir savo kaip besiribojančio žemės sklypo savininko teisių nepažeidimu, taip pat patvirtinama aplinkybė apie savo ar įgalioto asmens dalyvavimą paženklinant žemės sklypą, kuriam nustatomi kadastro duomenys.

Ieškovė, reikalaudama nustatyti žemės sklypo ribas pagal jos nurodomą variantą, privalo tai pagrįsti bei įrodyti aplinkybes, patvirtinančias jos suklydimą pasirašant atsakovės žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte (CPK 178 straipsnis). Teismai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog, atlikdama ginčijamus veiksmus, ji suklydo. Priimdami procesinius sprendimus, teismai vadovavosi tuo, kad tarp šalių yra jau daug metų nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypais tvarka, sklypus skiria tvora betoniniu pamatu, tarp šalių niekada nebuvo kilę ginčų dėl ribos. Teismai konstatavo ir tai, kad ieškovė neįrodė, jog dėl atliktų atsakovės žemės sklypo ribų nustatymo jos sklypo plotas sumažėjo daugiau, negu maksimaliai leistina (ribinė) ploto paklaida, nes ieškovės žemės sklypas ribojasi dar su dviem privačiais žemės sklypais bei su sodininkų bendrijai priklausančiu prūdu, o atsakovės žemės sklypo kadastrinių duomenų nustatymo metu ploto paklaida atitinka maksimaliai leistiną (ribinę) ploto paklaidą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai ginčą sprendė laikydamiesi CK 4.45 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Aplinkybė, kad ieškovei nebuvo išsiųstas Nuostatų 32.1.1.2 punkte nustatyta tvarka kvietimas, atsižvelgiant į tai, kad ji asmeniškai pasirašė ginčijamą atsakovės žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą, yra tik formalus pažeidimas, kuris negali būti savarankiškas pagrindas šiam aktui pripažinti negaliojančiu.  Kasacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės teisių gynimas jos nurodomu būdu nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, t. y. esant ilgametei nusistovėjusiai faktinei žemės sklypų naudojimosi tvarkai, būtų neproporcingas atsakovės įgytų teisių atžvilgiu, nes ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis ginčo teisinius santykius reglamentuojančiomis pirmiau nurodytomis materialiosios teisės normomis bei esamomis bylos aplinkybėmis konstatuotina ir tai, kad ieškovės nuosavybės teisė į jos turimą žemės sklypą nepažeista.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai nepasitvirtino, taigi nenustatyta ir teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamus teismų sprendimą ir nutartį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus kasacinį skundą, iš kasatorės atsakovei A. J. priteistinos jos kasaciniame teisme turėtos ir įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą – 800 Lt (CPK 98 straipsnis). Taip pat iš kasatorės valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios teismo raštinės 2012 m. gruodžio 19 d. pažymą kasacinis teismas patyrė 76,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės I. T. atsakovei A. J. 800 (aštuonis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti.

Priteisti iš ieškovės I. T. į valstybės biudžetą 76,20 Lt (septyniasdešimt šešis litus 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                 Česlovas Jokūbauskas

                                                                                                                              Janina Stripeikienė

Vincas Verseckas