Civilinė byla Nr. e2A-714-1041/2025

       Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01472-2024-4

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1; 2.4.2.10; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Simonos Dementavičienės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos) ir Tomo Ridiko, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių tauro energetika“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei uždarajai akinei bendrovei „Šiaulių tauro energetika“ dėl teisės įrengti elektros tinklus be inžinerinių statinių ir kitų inžinerinių tinklų savininko suderinimo, išvadą duodančios institucijos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija ir energetikos ministerija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė be suderinimo su atsakove, kuri yra inžinerinių statinių, t. y. kelio (gatvės) (toliau – kelias), kuriuo privažiuojama prie pastatų ir automobilių stovėjimo vietos (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė ir inžinerinių tinklų, t. y. elektros (10 kV elektros kabelinės linijos), vandentiekio ir nuotekų šalinimo (fekalinės ir lietaus kanalizacijos) tinklų savininkė, prašė teismo pripažinti teisę įrengti 10 kV elektros kabelių linijas žemės sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) sav. m. teritorijoje (toliau – žemės sklypas Nr. 1), taip pat 10 kV elektros kabelių linijas ir mažo gabarito modulinę tranzitinę transformatorinę (toliau – transformatorinė arba MGMTT) žemės sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas Nr. 2), pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Indastrus“ projektą „Pastato-Sandėlio prijungimas prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ skirstomųjų elektros tinklų adresu (duomenys neskelbtini), Inv. Nr. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – projektas), kurio sudėtinė dalis (duomenys neskelbtini) ir 10 kV KL įrengimo trasos schema Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – elektros tinklų planas).

2.       Ieškovė nurodė, kad ji vykdo naujojo vartotojo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kalvis“ pastato–sandėlio, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – naujasis vartotojas), prijungimo prie skirstomųjų elektros tinklų darbus. Žemės sklype Nr. 1 yra įrengtas nekilnojamasis daiktas kelias privažiavimui prie pastatų ir automobilių stovėjimo vietos (duomenys neskelbtini), kuris dalinės nuosavybės teise priklauso, be kita ko, atsakovei ir naujajai vartotojai. Be to, žemės sklype Nr. 1 yra įrengti atsakovei priklausantys nuotekų šalinimo tinklai (fekalinė kanalizacija bei lietaus kanalizacija) ir elektros tinklai, t. y. 10 kV elektros kabelinės linijos, kurie pagal projektinius sprendinius susikirs su planuojamais įrengti elektros tinklais. Žemės sklype Nr. 2 yra įrengti atsakovei priklausantys vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai (fekalinė kanalizacija ir lietaus kanalizacija), kurie pagal projektinius sprendinius susikirs su planuojamais įrengti elektros tinklais. Elektros tinklai bus įrengti laikantis visų teisės aktų reikalavimų, įskaitant atitinkamų atstumų, įrengta elektros kabelių linija nesukels grėsmės kitų tinklų mechaniniam atsparumui, o atsakovei šalinant avarijas, atskiro ieškovės sutikimo gauti nereikės, todėl jos interesai nebus pažeisti. Parinktas techninis sprendinys yra techniškai ir ekonomiškai racionaliausias, tačiau atsakovė sutikimo dėl naujojo vartotojo prijungimo prie elektros įrenginių neduoda. Visi kiti kelio bendraturčiai projektiniams sprendiniams pritarė. Skirstomųjų tinklų eksploatavimas ir naujų vartotojų prijungimas yra ne privatus ieškovės interesas, o įstatymuose numatyta pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso elektros vartotojų interesai, t. y. viešojo intereso užtikrinimas.

3.       Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė teismo jį atmesti. 

4.       Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateikė išvadą, išdėstydama teisinį reguliavimą, kuris atitinka ieškovės reikalavimus.

5.       Lietuvos Respublikos energetikos ministerija pateikė išvadą, išdėstydama teisinį reguliavimą, kuris atitinka ieškovės reikalavimus.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino.

7.       Teismas nurodė, kad vartotojai prie elektros tinklų prijungiami Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos nustatyta tvarka. Ši ministerija yra kompetentinga priimti teisės aktus, reglamentuojančius energijos tiekimo klausimus. Todėl nagrinėjamu atveju reikalinga vadovautis energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-309 „Dėl elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Teismas, vertindamas mažiausius leistinus atstumus nuo projektuojamų kabelių linijų iki atsakovės inžinerinių tinklų, vadovavosi Taisyklių 165.5 punkte numatytais atstumais ir konstatavo, kad ieškovė jų laikėsi. Be to, teismas vertino, kad iš šio punkto akivaizdu, jog kalbama ir apie visus kitus inžinerinius tinklus, ne tik apie dujotiekių vamzdynus, nes yra nuoroda į 164 punktą, todėl faktiškai šis punktas turėjo būti įvardintas atskiru numeriu, o ne kaip 165 punkto papunktis.

8.       Teismo nuomone, vertinant projektuojamų elektros kabelių susikirtimo su atsakovės inžineriniais tinklais vietas, taikytinas Taisyklių 171 punktas, kuriame nurodytus susikirtimo vietos atstumus ieškovės projektas atitinka.

9.       Teismas 2005 m. birželio 17 d. Statybos techninio reglamento STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ Nr. D1-309 (toliau – Reglamentas) 6 priedo „Horizontalūs atstumai (prošvaisoje) tarp inžinerinių tinklų“ (toliau – Reglamento 6 priedas) 1 lentelės reikalavimų netaikymą argumentavo tuo, kad tai yra horizontalūs atstumai prošvaisoje, t. y. atstumai, taikytini ne tinklų sankirtoms, o juos klojant lygiagrečiai. Tuo tarpu byloje ginčas kyla dėl inžinerinių tinklų susikirtimo vietų. Be to, šis Reglamentas taikomas gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypams, o keturi iš šešių šalių tinklų susikirtimo taškų yra projektuojami susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų žemės sklype, taip pat praktiškai visa kabelių linija bus klojama šiame sklype, kuriam atsakovės nurodomi atstumai, numatyti Reglamente, nėra taikomi. Tuo tarpu antrame sklype, kuriam šis reikalavimas galėtų būti taikomas, elektros kabeliai lygiagrečiai su atsakovės inžineriniais tinklais nebūtų klojami, iš plano matyti, kad jie tik kertasi statmenai dviejose vietose.

10.       Teismas padarė išvadą, kad projektuojami elektros tinklai, patenkantys į atsakovei nuosavybės teise priklausančių vandentiekio ir nuotekų tinklų apsaugos zonas, nepažeidžia vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros techninės saugos reikalavimų ir nekelia pavojaus aplinkai, žmonių turtui, jų gyvybei ar sveikatai (Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNSĮ) 43 straipsnis).

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Teismas nepagrįstai taikė Taisyklių 165.5 ir 171 punktus, kurių neturėjo taikyti, o netaikė Reglamento 6 priedo 1 lentelės reikalavimų, kurie reguliuoja norminius atstumus nuo projektuojamų elektros tinklų iki apeliantei (atsakovei) nuosavybės teise priklausančių vandentiekio ir nuotekų tinklų.

1.2.       Teismas pažeidė SŽNSĮ 43 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir to paties straipsnio 3 dalį, nes padarė nepagrįstą išvadą, kad projektuojami elektros tinklai, patenkantys į apeliantei (atsakovei) nuosavybės teise priklausančių vandentiekio ir nuotekų tinklų apsaugos zonas, nepažeidžia vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros techninės saugos reikalavimų ir nekelia pavojaus aplinkai, žmonių turtui, jų gyvybei ar sveikatai.

1.3.       Skundžiamame sprendime nepasisakyta dėl apeliantės (atsakovės) atsisakymo duoti sutikimą pagrindo, kurį ji grindė pasunkėsiančiu avarijų tinkluose likvidavimu.

12.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliantės (atsakovės) apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reguliuojančias norminius atstumus nuo projektuojamų elektros tinklų iki apeliantei (atsakovei) nuosavybės teise priklausančių vandentiekio ir nuotekų tinklų.

2.2.       Planuojami tiesti elektros tinklai yra kilnojamieji daiktai, kurie projektuojami, įrengiami ir informacija apie įrengtus objektus ir įrenginius (techniniai ir buvimo vietos duomenys) skelbiama viešai, ir šių objektų projektavimui ir statybai netaikomos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatos, įskaitant Reglamentą, ką patvirtino ir išvadą duodančios institucijos.

2.3.       Apeliantė (atsakovė) nepateikė argumentuotų paaiškinimų ir / ar rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jos poziciją, kad įrengus elektros tinklus kils grėsmė apeliantės (atsakovės) vandentiekio ir nuotekų tinklų mechaniniam patvarumui, kils pavojus aplinkai, žmonių turtui, jų gyvybei ar sveikatai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ginčo objekto

13.       Ieškovė vykdo naujojo vartotojo UAB „Kalvis“ (toliau – naujasis vartotojas) pastato–sandėlio, adresu (duomenys neskelbtini), prijungimo prie skirstomųjų elektros tinklų darbus pagal parengtą projektą (e. b. t. 1, l. 17–19, 20–22, 25–27, 36–40) (žr. šios nutarties 1 punktą). Byloje kilo ginčas dėl ieškovės teisės be apeliantės (atsakovės) sutikimo pagal projektą įrengti elektros tinklus.

Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų apeliacinės instancijos teisme

14.       Apeliantei (atsakovei) nuosavybės teise priklauso:

2.1.       3630/8842 dalių kelio (gatvės) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, l. 10–11), kuriuo privažiuojama prie pastatų ir automobilių stovėjimo vietos (duomenys neskelbtini) (toliau – privažiavimo kelias);

2.2.       statiniai, adresu (duomenys neskelbtini) m. sav. teritorija (e. b. t. 1, l. 54–56), t. y. 3 339,90 m ilgio vandentiekio tinklai – vandentiekis (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio linijos reikšmė – skirstomoji (kvartalinė), o medžiaga – ketus (toliau – vandentiekio tinklai); 2 645,20 m nuotekų šalinimo tinklai – fekalinė kanalizacija (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuotekų linijos reikšmė – išvadinė, o medžiaga – betonas (toliau – nuotekų tinklai); 3 075,70 m ilgio nuotekų šalinimo tinklai – lietaus kanalizacija (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuotekų linijos reikšmė – magistralinė, o medžiaga – betonas (toliau – lietaus nuotekų tinklai);

2.3.       kilnojamasis daiktas (e. b. t. 1, l. 71–72), t. y. 3 670,00 m ilgio elektros tinklai – 10 kV elektros kabelinės linijos (unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovės elektros tinklas).

15.       Dalis elektros tinklų pagal su savivaldybe suderintą projektą, t. y. dvi 10 kV elektros kabelių linijos ir transformatorinė (toliau kartu – projektuojami elektros tinklai) (žr. 1, 13 punktus), turi būti įrengiami valstybiniuose žemės sklypuose: žemės sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) m. sav. teritorijoje (e. b. t. 1, l. 49–53) (toliau – žemės sklypas Nr. 1), ir žemės sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, l. 57–70) (toliau – žemės sklypas Nr. 2).

16.       Žemės sklype Nr. 1 yra įrengtas privažiavimo kelias, kuris, be kita ko, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso naujajai vartotojai bei apeliantei (atsakovei), ir jame įrengti apeliantei (atsakovei) priklausantys vandentiekio, nuotekų (fekalinė bei lietaus kanalizacija) ir elektros tinklai. Žemės sklype Nr. 2 taip pat įrengti apeliantei (atsakovei) priklausantys vandentiekio ir nuotekų (fekalinė bei lietaus kanalizacija) tinklai. Šis žemės sklypas tam tikrais padalintais plotais yra nuomojamas, be kita ko, apeliantei (atsakovei) ir naujajam vartotojui, o elektros tinklai yra suplanuoti įrengti toje žemės sklypo dalyje, kuri išnuomota naujajam vartotojui (e. b. t. 1, 30–31).

17.       Įrengiant elektros liniją naujajam vartotojui būtų kertami apeliantei (atsakovei) priklausantys vandentiekio ir nuotekų tinklai (žr. 14.2 punktą), todėl yra reikalingas jos sutikimas, kurio apeliantė (atsakovė) neduoda, t. y. nesutinka derinti projektinių sprendinių, nes, jos nuomone, nėra išlaikyti norminiai atstumai ir būtų pažeisti techninės saugos reikalavimai.

18.       Teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo argumentų pagrindu, kai apeliantė (atsakovė) nesutinka su skundžiamu sprendimu, kuriuo ieškovės reikalavimas be atsakovės sutikimo įrengti elektros tinklus pagal projektą patenkintas.

Dėl norminių atstumų

19.       Apeliantės (atsakovės) nuomone, nagrinėjamu atveju nustatant norminius atstumus nuo projektuojamų elektros tinklų iki apeliantei (atsakovei) nuosavybės teise priklausančių vandentiekio ir nuotekų (fekalinė bei lietaus kanalizacija) tinklų turėtų būti vadovaujamasi ne Taisyklėmis, o Reglamentu (žr. šios nutarties 7, 9 punktus). Teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka.

20.       Apeliantė (atsakovė) teigdama, kad nagrinėjamu atveju taikytinas Reglamentas, neneigia, kad elektros tinklai yra kilnojamasis daiktas, kas įtvirtinta Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) 75 straipsnio 2 dalyje. Tokiu aveju, vadovaujantis EEĮ 75 straipsnio 1 dalimi, elektros tinklai yra įrengiami Energetikos ministerijos nustatyta tvarka, o ne Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – SĮ) ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant Reglamentu. Taisyklės yra patvirtintos energetiko ministro, Energetikos ministerija byloje įtraukta kaip išvadą duodanti institucija, kurios teigimu taikytinos būtent Taisyklės, tam pritarė ir kita byloje išvadą duodanti institucija Aplinkos apsaugos ministerija, kuri yra Reglamentą priėmusioji institucija. Todėl šios abi institucijos turi teisę nurodyti ministerijų poziciją ir šiuos teisės aktus priimant turėtus tikslus, kaip turi būti taikomi jų priimti poįstatyminiai teisės aktai. Ieškovė skirsto elektrą ir prižiūri skirstomuosius tinklus, kad jie būtų patikimi ir efektyvūs, rūpinasi tinklų gedimų šalinimu ir naujų klientų prijungimu, todėl jai, kaip profesionalei, su jos veikla susijęs teisinis reguliavimas neabejotina turėtų būti žinomas ir ji taip pat remiasi šiomis Taisyklėmis (situacijos plano pastabų ketvirtas punktas (e. b. t. 1, l. 17). Šią poziciją pagrindžia ir teisminė praktika, pavyzdžiui, Regionų administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimas Nr. eI-800-244/2018, kuriame remiamasi būtent Taisyklėmis, o ne Reglamentu, kai sprendžiamas klausimas dėl elektros linijų tiesimo galimumo. Todėl apeliantės (atsakovės) argumentas, kad šiuo atveju sprendžiat ginčą turėtų būti vadovaujamasi ne Taisyklėmis, o Reglamentu, atmetamas kaip nepagrįstas.

21.       Dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ginčo nekilo, kad didžioji dalis elektros tinklų, dėl kurių kyla ginčas, projektuojami žemės sklype Nr. 1, kurio naudojimo paskirtis yra susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (e. b. t. 1, l. 49–53). Kiti susikirtimo taškai numatyti žemės sklype Nr. 2, kurio naudojimo paskirtis yra pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos (e. b. t. 1, l. 57–70) (žr. šios nutarties 16 punktą) (e. b. t. 1, l. ). Nei vienas iš šių žemės sklypų apeliantei (atsakovei) nuosavybės teise nepriklauso, o šiuose sklypuose jau yra įrengta daug kitų įvairių inžinerinių komunikacijų, įskaitant apeliantei (atsakovei) priklausančią analogiškos įtampos elektros liniją (žr. šios nutarties 14.3 punktą). Projektuojama elektros linija susikerta su apeliantės (atsakovės) inžineriniais tinklais. Pagal situacijos plano pastabų antrą punktą (e. b. t. 1, l. 17) elektros kabelius susikirtimo vietose planuojama tiesti apsauginiuose vamzdžiuose, tarp kabelio ir vamzdžių išlaikant ne mažesnį kaip 0,5 m, o susikirtimo vietose ir du metrus į abi puses – 0,25 m. Tokie atstumai būtent ir numatyti Taisyklių 165.5 punkte.

22.       Apeliantė (atsakovė) pripažįsta, kad projekte nuo kabelių linijų iki vandentiekio ir nuotekų tinklų numatyti atstumai 0,57, 0,82, 0,85 ir 0,94 m (e. b. t. 1, l. 39–40). Kadangi šiuo atveju Reglamentas nėra taikomas, remtis apeliantės (atsakovės) nurodomu mažiausiu leistinuoju l m atstumu tarp inžinerinių tinklų, kuris įtvirtintas Reglamento 6 priedo 1 lentelėje (žr. šios nutarties 9 punktą), įskaitant jos 2 pastabą, ir atitinkamai, kad projekte numatyti atstumai yra per maži, nėra teisinio pagrindo. Taisyklių 171 punkte įtvirtinta, kad „kabelių linijai (toliau – KL) kertant vamzdynus <...> atstumas tarp kabelio ir vamzdžių turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m. Sankirtos ruože ir dar 1 m atstumu į abi puses nuo jos, kabelį klojant vamzdžiuose, šis atstumas neturi būti mažesnis kaip 0,25 m. <...>. Ankštuose ruožuose šis atstumas turi būti ne mažesnis kaip 0,25 m, jeigu kabeliai klojami vamzdžiuose arba uždengtuose gelžbetoniniuose loviuose“. Apeliaciniame skunde nėra detalizuojama, kodėl Taisyklių 171 punktas netaikytinas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo įvertinti pirmosios instancijos teismo pozicijos (ne)pagrįstumo apeliacinio skundo argumentų pagrindu. Civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties 28 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Kaip matyti, Taisyklių 171 punkte reguliuojama situacija apimanti ne tik dujotiekio, bet ir kitus vamzdynus, todėl tik pastiprina pirmosios instancijos teismo poziciją, kad Taisyklės reguliuoja visų, ne tik dujotiekio, vamzdynų atstumus iki kabelių linijų (žr. šios nutarties 21 punktą). Kaip matyti iš uždaro perėjimo profilyje 5–5 nurodytų duomenų apie astumus susikirtimo vietose žemės sklype Nr. 2 ir uždaro perėjimo profiliuose 2–2, 3–3 ir 4–4 nurodytų duomenų apie atstumus susikirtimo vietose žemės sklype Nr. 1 (e. b. t. 1, l. 39, 40), tarp planuojamų įrengti ieškovės elektros tinklų ir kitų inžinerinių tinklų yra išlaikyti atstumai ne mažesni kaip 0,5 m, t. y. didesni nei 0,5 m. Be to, apeliantė (atsakovė) pripažįsta, kad tinkle susikirtimo vietose atstumai sudaro nuo 0,57 m iki 0,94 m (e. b. t. 1, l. 39–40), o pagal teisinį reglamentavimą, jie turi būti ne mažesni kaip 0,25 m, nes kabeliai bus tiesiami apsauginiuose vamzdžiuose. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad projekte numatyti norminiai atstumai neatitinka teisinio reguliavimo.

23.       Apeliantės (atsakovės) argumentai dėl netinkamų norminių atstumų paneigti tiek ieškovės, kaip aptariamos srities profesionalės, paaiškinimais (Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. posėdžio garso įrašas: 3 min. 00 sek. – 16 min. 20 sek.) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2 dalis), tiek byloje išvadą duodančių institucijų išvadomis ir vienos iš jų, t. y. Aplinkos ministerijos atstovių, paaiškinimais (Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. posėdžio garso įrašas: 35 min. 37sek. – 47 min. 00 sek.), kurios priėmė atitinkamai Taisykles ir Reglamentą, tiek pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriems nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo nepritarti, kai apeliacinis skundas nėra išsamus ir iš esmės atkartoja pirmosios instancijos metu apeliantės (atsakovės) turėtą poziciją.

24.       Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl projekte nustatytų norminių atstumų nuo projektuojamų elektros tinklų iki apeliantei (atsakovei) nuosavybės teise priklausančių vandentiekio ir nuotekų (fekalinė bei lietaus kanalizacija) tinklų neatitikimo teisiniam reguliavimui. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

Dėl SŽNSĮ (ne)tinkamo taikymo

25.       Byloje ginčo nekilo, kad projektuojami elektros tinklai patenka į apeliantės (atsakovės) vandentiekio ir nuotekų tinklų bei elektros tinklo apsaugos zonas. Apeliantės (atsakovės) nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad projektuojami elektros tinklai, patenkantys į apeliantei (atsakovei) nuosavybės teise priklausančių vandentiekio ir nuotekų tinklų apsaugos zonas, nepažeidžia vandens tiekimo bei nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros techninės saugos reikalavimų ir nekelia pavojaus aplinkai, žmonių turtui, jų gyvybei ar sveikatai. Teisėjų kolegija su tokia pozicija taip pat nesutinka.

26.       Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde nurodė išsamų teisinį reguliavimą, pagal kurį draudžiama statyti, rekonstruoti, griauti statinius ir įrengti, išardyti įrenginius vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose, negavus šios infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, taip pat nurodė atvejus, kuriais nepritariama projektui ar numatomai veiklai. Tačiau, kaip teisingai nurodyta skundžiamame sprendime, pagal SŽNSĮ 25, 43 straipsnius, apsaugos zonose savaime nėra draudžiama tiesti elektros kabelius, tačiau tam būtų reikalingas inžinerinių tinklų savininko sutikimas. Tuo tarpu apeliantė (atsakovė) nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde nepateikia argumentuotų paaiškinimų ir / ar rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jos poziciją, kad įrengus elektros tinklus kils grėsmė apeliantės (atsakovės) vandentiekio ir nuotekų tinklų mechaniniam patvarumui, kils pavojus aplinkai, žmonių turtui, jų gyvybei ar sveikatai.

27.       Vien apelantės (atsakovės) nurodomas argumentas, kad jos vandentiekio ir nuotekų tinklai yra pastatyti 1968 m., t. y. daugiau kaip prieš 56 m. (e. b. t. 1, l. 54–56), nėra pagrindas savaime pripažinti, jog apeliantė (atsakovė) pagrįstai atsisakė pritarti ieškovės projektiniams sprendiniams, nevertinant ir visų kitų byloje nustatytų aplinkybių. Kaip paaiškino ieškovė, kas numatyta ir projekte (e. b. t. 1, l. 17–19, 20–22, 25–27, 36–40), įrengiant 10 kV elektros kabelių linijas, numatyti darbai bus vykdomi tiek rankiniu būdu atliekant atkasimus, tiek uždaro gręžimo būdu, nejudinant grunto, kurie poveikio apeliantei (atsakovei) priklausantiems inžineriniams tinklams neturės (Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. posėdžio garso įrašas: 10 min. 17 sek. – 14 min. 18 sek.). Elektros tinklai bus tiesiami laikantis teisės aktuose numatyti atstumų nuo elektros tinklų iki greta esančių inžinerinių tinklų (žr. šios nustarties 21, 22 punktus). Įrengti elektros tinklai nepatogumų apeliantei (atsakovei) nesukels, nes esant poreikiui šalinti avarijas jos inžineriniuose tinkluose, atskiro ieškovės sutikimo gauti nereikės. Avarijų šalinimo darbai nėra numatomi nauji darbai ar nauja veikla, dėl kurios reikėtų atlikti kasimo darbus šalia elektros tinklų, ir kuriems reikalingas elektros tinklų savininko sutikimas (SŽNSĮ 25 straipsnio 2 dalis) (Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. posėdžio garso įrašas: 9 min. 25 sek. – 10 min. 09 sek.; 14 min. 18 sek. – 15 min. 24 sek.). Nors pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendimo dėl pastarojo apelaintės (atsakovės) argumento nepasisakė, vien tai nesudaro pagrindo jo vertinti kaip nepagrįsto, kai kitais klausimas skundžiamas sprendimas motyvuotas išsamiai.

28.       Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad argumentas, jog apeliantės (atsakovės) inžineriniai tinklai įrengti labai seniai ir galimai yra nepatvarūs, nėra pagrindas užkirsti kelią ieškovei įrengti elektros tinklus. Apeliantė (atsakovė), kaip savo inžinerinių tinklų savininkė, pati yra atsakinga už savo turto būklę, todėl turto bloga būklė, jei tokia būtų, yra pačios apeliantės (atsakovės) atsakomybė. Turto sunykimas ar bloga būklė savaime negali būti pagrindu užkirsti kelią kitiems asmenims įgyvendinti savo teises, ypač turint omenyje, kad žemės sklypai priklauso valstybei, o ne apeliantei (atsakovei). Tuo labiau, kad ieškovė siekia įgyvendinti ne savo privatų interesą tenkinančią veiklą, o įstatymu jai nustatytą funkciją (EEĮ 39 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 punktai).

29.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė (atsakovė) nepagrindė, kad projektuojami elektros tinklai kaip nors galėtų pažeisti jos esamų tinklų techninės saugos reikalavimus ir kelti pavojų aplinkai, žmonių turtui, jų gyvybei ar sveikatai (CPK 178 straipsnis). Todėl tokie jos teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs ir prieštaraujantys pačios pozicijai kitoje išnagrinėtoje Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5412-1004/2022. Šioje byloje ginčas tarp šalių baigtas taikos sutartimi, nors prieš tai apeliantė (atsakovė) buvo nurodžiusi identiškus argumentus, kad jos tinklai yra senos statybos, vandentiekio vamzdynas yra pagamintas iš ketaus, todėl kyla grėsmė apeliantės (atsakovės) tinklų mechaniniam patvarumui, kad bus užkirstas kelias apeliantei (atsakovei) operatyviai reaguoti šalinant avarijas jos tinkluose ir kt. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir šias aplinkybes, skundžiamame sprendime pažymėdamas, kad kitoje panašioje byloje, kaip antai, civilinėje byloje Nr. e2-5412-1004/2022, tarp tų pačių šalių apeliantė (atsakovė) su ieškove sudarė taikų susitarimą, taigi, nelaikė, kad elektros tinklų tiesimas yra negalimas. Pažymėtina ir tai, kad kiti nuotekų (fekalijų ir lietaus) tinklai įrengti iš betono, o betono produkcija yra labai stipri ir gana patvari medžiaga. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad iš šių tinklų ištekėjusi tarša gali padaryti žalos aplinkai ir žmonių turtui, jo nepagrindžiant objektyviais duomenimis, vertinamas kaip deklaratyvus.

30.       Apibendrinant abi apeliantės (atsakovės) apeliacinio skundo argumentų grupes, išanalizuotas šios nutarties pirmiau nurodytuose punktuose, darytina išvada, kad

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Marius Bartninkas

Simona Dementavičienė

Tomas Ridikas