Administracinė byla Nr. I-2020-561/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00651-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2., 55.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas,
dalyvaujant pareiškėjui A. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
nustatė:
Pareiškėjas A. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pagrįsdamas savo reikalavimus, pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu jam buvo priteista 100 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau Ministerija nurodytą sumą pervedė ne pareiškėjui, o antstolei, t. y. pasielgė nepagrįstai.
Teisme buvo gautas pareiškėjo atsikirtimas į atsiliepimą, kuriame jis nurodė, kad palaiko savo skundą. Atsikirtime nurodė, kad antstolės patvarkymas negali būti laikomas aukštesniu teisės aktu nei teismo sprendimas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti visą.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad, vykdydama teismo sprendimus, ji vadovaujasi Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis, todėl, gavusi antstolio reikalavimą, privalo jį vykdyti. Ministerijoje buvo gautas antstolės patvarkymas areštuoti pareiškėjui priklausančias sumas. Vykdant šį patvarkymą, teismo sprendimu priteista 100 Eur neturtinės žalos suma buvo pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą.
Ministerija nurodė, kad reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra visiškai nepagrįstas, nes Ministerijos veiksmuose negali būti nustatyta viena iš Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti veiksmai.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Teismas
konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl Ministerijos veiksmų, vykdant teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas, taip pat dėl pareiškėjo teisės reikalauti atlyginti iš to kildinamą neturtinę žalą.
Atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja CK 6.271 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju, terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Teisės normoje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (CK 6.271 straipsnio 3 dalis). CK 6.271 straipsnio 4 dalis nustato, jog valstybės ar savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje nustatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Bylos duomenys patvirtina, kad VAAT 2016 m. balandžio 12 d. iš dalies patenkino pareiškėjo skundą ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2016 m. balandžio 27 d.
Iš Ministerijos 2016 m. rugpjūčio 29 rašto Nr. (1.35.)7R-6654 matyti, kad Ministerija gavo antstolės I. B. 2016 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymą areštuoti pareiškėjui priklausančias lėšas – 1 407,96 Eur ir pervesti šias lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą (b. l. 18). Ministerija informavo pareiškėją, kad vykdant nurodytą patvarkymą priteista 100 Eur suma bus pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą.
Pareiškėjo nuomone, Ministerija neturėjo teisinio pagrindo pervesti jam priteistą neturtinės žalos sumą į antstolės depozitinę sąskaitą, nes teismo sprendimas yra privalomas visiems ir turėjo būti vykdomas.
Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnis), taip pat dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (CK 6.271 straipsnis), atlyginti. Šių asignavimų valdytojas yra Ministerija. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punktą, iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asignavimų Ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo. Teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo Ministerija turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 99 straipsnio 4 dalies nuostatas, neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi CPK nustatyta tvarka.
CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad Ministerija privalėjo vykdyti 2016 m. rugpjūčio 11 d. antstolės patvarkymą, todėl pervesdama pareiškėjui priklausančią 100 Eur sumą į antstolės depozitinę sąskaitą, Ministerija tinkamai įvykdė Įstatyme jai priskirtas funkcijas.
Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti antstolių procesinių veiksmų, susijusių su sprendimų vykdymu, teisėtumo. Pagal CPK 510 straipsnį, skundai dėl antstolių procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (taigi, ir dėl antstolio patvarkymų, taip pat dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (CPK 510 straipsnio 4 dalis) nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme – apylinkės teisme, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Tokiu būdu ginčai dėl antstolių veiksmų teisėtumo bei ginčai dėl jų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Manydamas, kad antstolis, pateikdamas patvarkymą Ministerijai išieškoti pareiškėjui priteistą 100 Eur sumą, atliko neteisėtus veiksmus, pareiškėjas turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
Įvertinęs teisinį reglamentavimą, byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Ministerija, vykdydama įsiteisėjusį VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą, teisės aktų nepažeidė. Teismas nenustatė vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. Ministerijos neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo A. J. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjas Arūnas Kaminskas