Baudžiamoji byla Nr. 1-3248-865/2013
Teisminio proceso Nr. 1-13-1-01050-2013-8
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,
sekretoriaujant Agnei Vaičiulytei,
dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui,
kaltinamajam A. J.,
jo gynėjai advokatei Gintarei Leškevičienei,
nukentėjusiajam A. A.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyv. vieta), vedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) kurjeriu, neteistas;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį,
teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-
n u s t a t ė :
Kaltinamasis A. J. pažeidė viešąją tvarką (viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką) – 2013-04-19 apie 15.00 val. Vilniuje, Konarskio – Raseinių g. sankryžoje, vairuodamas automobilį Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepraleido per perėją ėjusio pėsčiojo A. A., o po to, išlipęs iš automobilio, tyčia be jokios pagrįstos priežasties užpuolė A. A. ir 1 kartą spyrė į tarpukojį, tuo padarydamas A. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinėje šlaunyje.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. J. prisipažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai, parodė, jog tąkart važiuojant Raseinių gatve, privažiavus „gulintį“ policininką pristabdė ir pamatė, kad eina per gatvę žmogus kalbantis telefonu. Jam pasignalizavo, nes iki sankryžos jis dar buvo nepriėjęs. Susidarė toks įspūdis, kad asmuo negirdi arba tyčia spyrė į mašinos sparną su koja. Privažiavęs prie sankryžos sustojo, pasakė vaikinui, ką jis čia daro, tada tas paėmė jo mašinos anteną ir ją sulaužė, tada jis jam spyrė. Jis pradėjo skambinti 112, bet vaikinas pradėjo bėgti iš įvykio vietos. Gal prokuroras ir teisus tuo klausimu, kad nereikėjo mušti vaikino. Apie spyrio pasekmes nepagalvojo. Gailisi, kad taip pasielgė. Kiek teismas priteis neturtinės žalos, tiek ir sumokės. Mano, teisinga būtų 400-500 Lt suma, nes ir jo alga nėra didelė. Per mėnesį laiko atlygintų tokią neturtinę žalą. Jis sumokėjo už Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį. Nuoširdžiai apgailestauja, nori atsiprašyti ir atsiprašo A. A., kad nesusilaikė ir taip padarė.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. A. parodė, jog asmeniškai kaltinamojo nepažįsta. Ėjo iš darbo link namų, kaip kaltinamasis pasakė, kad prie gulinčio policininko sustojo, tai koks turėjo būti jo greitis. Jis nespyrė į jo automobilį, o kaltinamasis pralėkė pro kojas, labai nedaug trūko, kad jį partrenktų, tada jam pabarbeno į langą ir pasakė, ką tas daro, o jis išlipęs iš mašinos jam spyrė į tarpukojį. Jis iškart skambino policijai, bet kaltinamasis su juo policijos nelaukė. Viskas, ką pasakė kaltinamasis, yra šmeižtas, kad jis spyrė į jo mašiną ir sulaužė anteną. Už teismo medicinos ekspertizę jam kaltinamasis atlygino 70 Lt. 1000-1500 Lt jam turėtų būti sumokėta neturtinė žala, už skausmą ir patirtus išgyvenimus. Nežino, kuo dirba kaltinamasis, bet jis buvo du kartus prie jo laiptinės. Tyrimo metu jis pasakė kelis kartus, jog jis, A. A., būtų atsargus gatvėje, tai nežino kaip tai suprasti, ar kaip grasinimus, ar kaip palinkėjimus. Už kaltinamojo stovėjo automobilis ar keli automobiliai, žmonės ėjo gatve įvykio metu. Kas konkrečiai matė šį įvykį, negali pasakyti. Telefonu nekalbėjo įvykio metu, po to kvietė policiją.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas galimas laiduotojas M. M. parodė, jog jis yra kaltinamojo viršininkas, Vilniaus padalinio vadovas. A. J. pažįsta daugiau nei 2 m., jis geras darbuotojas, jis geriausių darbuotojų penketuke. Mano, kad visa situacija neteisinga jo atžvilgiu ir sunku patikėti, kad jis kaltas. Nėra nei baustas, nei teistas. Jis yra tiesioginis A. J. viršininkas. Incidentų su kaltinamuoju niekada nebuvo. Darbe asmuo paslaugus. Tuo metu A. J. dirbo ne tik savo rajone, bet ir ten, kur kilo konfliktas, dirbo už kitą darbuotoją. Jis paslaugus. Mano, kad daugiau reikia bendrauti su žmogumi ne tik darbo reikalais ir taip jį įtakoti. Mano, kad darys teigiamą įtaką A. J. ateityje.
Iš parodymo atpažinti įtariamojo iš nuotraukų protokolo matyti, jog nukentėjusysis atpažino A. J. iš nuotraukų (b.l. 7-8).
Specialisto išvadoje Nr. G 1276/13(01) nurodyta, kad A. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodine kraujosruva dešinėje šlaunyje (b.l. 18-19).
Iš duomenų apie a/m Audi, v/n (duomenys neskelbtini) savininką matyti, kad automobilis priklauso B. J., A. J. žmonai (b.l. 31).
Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis A. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, savo kaltę jis prisipažino visiškai. Kaltinamojo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina nukentėjusiojo A. A. parodymai, specialisto išvada, asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolo duomenys. Kaltinamasis savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tuo jis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, spyrė viešoje vietoje nukentėjusiajam. Taigi, kaltinamojo A. J. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Nukentėjusysis A. A. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 70 Lt turtinę žalą ir 5000 Lt neturtinę žalą. Nukentėjusysis nurodo, jog turtinę žalą kaltinamasis atlygino. Neturtinę žalą sudaro skausmas, patirti išgyvenimai.
Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimo teismas atsižvelgia į kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t.y. į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Padaryta nusikalstama veika nesunki, baigta, buvo panaudotas smurtas prieš nukentėjusįjį, spirta į jautrią vietą - tarpukojį, veika padaryta tiesiogine tyčia, sveikatos sutrikdymas – nežymus. Kaltininkas dirbantis, gailisi, atsižvelgiama į nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, į tai, jog ją atlygino. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neturtinė žala mažintina ir priteistina atlyginti iš kaltinamojo A. J. 600 Lt nukentėjusiojo A. A. naudai.
Kaip minėta, teisiamajame posėdyje buvo gautas kaltinamojo darbdavio M. M. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojo atsakomybėn pagal laidavimą. Teisiamajame posėdyje buvo apklaustas galimas laiduotojas M. M. Teismas konstatuoja, jog šiuo atveju yra visos būtinosios sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau neteistas. Taigi, nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą (Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Jo nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis, 40 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi „visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamą veiką“. Toks visiškas kaltės pripažinimas neatsiejamas nuo to, kad kaltininkas besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus nusikalstamos veikos faktus, duoda teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-84/2010). Teisiamojo posėdžio metu paklausus, ar kaltinamasis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kaltinamasis pareiškė, kad savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo jis pripažįsta visiškai. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuoseklius parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis parodė, kad jis labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, suvokė padarinius, atsiprašė nukentėjusiojo. Tai buvo, kaip minėta, matyti ir iš jo elgesio teisiamojo posėdžio metu.
Taigi, iš to, kas išdėstyta, teismas aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis atlygino Valstybinės ligonių kasos ieškinį, atlygino nukentėjusiajam turtinę žalą. Taigi šiuo atveju egzistuoja aplinkybė, jog kaltinamasis atlygino padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Kaltinamasis nėra atlyginęs pareikštos neturtinės žalos dydžio. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, jog įsipareigoja atlyginti padarytą žalą, kurią, jei jis bus pripažintas kaltu ir bus ieškinys tenkintas, teismas priteis. Dėl to teismas mano, jog likusioje ieškinio dalyje yra išpildyta sąlyga – kaltinamasis įsipareigojo atlyginti padarytą žalą. Kaltinamasis dirba, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, suprato, kokius padarinius sukėlė jo nusikalstami veiksmai. Iš šių aplinkybių bei kaltinamojo pozicijos teisiamojo posėdžio metu teismas daro išvadą, kad yra ir Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įvardyta sąlyga.
Kaltinamojo laiduotoju būti pateikė prašymą jo darbdavys. Kuris nebaustas, neteistas, žada daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Atsižvelgęs į duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad M. M. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir gali daryti teigiamą įtaką darbuotojui A. J.
Teismas, įvertinęs bylos įrodymus bei visas Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, mano, jog yra tikslinga taikyti Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnį.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė–rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
atleisti A. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti.
Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Užstato neskirti.
Laiduotoju paskirti kaltinamojo darbdavį M. M.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo A. J. nukentėjusiojo A. A. naudai 600 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti.
A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Irma Randakevičienė