Civilinė byla Nr. 2A-1482-392/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44384-2017-2
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.9.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Liudos Uckienės, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. P. ir Ž. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovams A. K., S. G. K., A. R., K. R. dėl įpareigojimo pašalinti kliūtis, trukdančias naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, tretieji asmenys A. B. ir D. B., bei pagal atsakovų priešieškinį ieškovei V. P. ir Ž. P. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto naudojimosi tvarkos nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovus pašalinti kliūtis, trukdančias naudotis bendrąja daline nuosavybe: medinę tvorą ir medinį sandėliuką, esančius sklypo Plane, pažymėtame indeksu „A“, tarp skaičių 2-5, užtveriančius bendraturčių patekimą į Plane pažymėtą sklypo dalį, pažymėtą skaičiais 2-3-7-6-5; medinę tvorą su vartais, esančius sklypo Plane pažymėtame indeksu „A“ tarp skaičių 3-7, užtveriančius bendraturčių patekimą į Plane pažymėtą sklypo dalį, pažymėtą skaičiais 2-3-7-6-5; visus sodinukus, medžius ir krūmus nuo sklypo dalies Plane pažymėtame indeksu „A“ ir esančius tarp skaičių 2-3-7-6-5; medinę tvorą ir medinį sandėliuką, esančius sklypo plane, pažymėtame indeksu „A“, tarp skaičių 21-1, užtveriančius bendraturčių patekimą į Plane pažymėtą sklypo dalį, pažymėtą skaičiais 21-22-23-1; visus sodinukus, medžius ir krūmus nuo sklypo dalies Plane pažymėtame indeksu „A“ ir esančius tarp skaičių 21-22-23-1; taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ji 2012 m. liepos 31 d. pirkimo pardavimo sutartimi, sudaryta su pardavėja G. I., kartu su sutuoktiniu Ž. P. įsigijo žemės sklypą ir pastatą - daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Įsigyjant turtą kartu buvo perimta ir anksčiau nustatyta naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarka, kuri buvo numatyta pardavėjos ir rangovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „VNS“ Turto pirkimo pardavimo sutartyje. Pagal su ieškove sudarytos Turto pirkimo pardavimo sutarties 5.1 punktą namo bendraturčiai bendrai naudojasi 287/960 dalimis žemės sklypo, iš kurių ieškovei priklauso naudotis 72/960 žemės sklypo. Likusiems bendraturčiams priklauso 72, 71 ir 72 dalys bendroje nuosavybėje. Tačiau atsakovai, kuriems atitinkamai priklauso žemės sklypo plane numeriais 1 ir 4 pažymėti butai, tvoromis apsitvėrė ir kaip asmeninę nuosavybę traktuoja didžiąją dalį bendrosios nuosavybės, tokiu būdu sau beveik dukart padidindami, o ieškovei bei namo bendraturčiams A. B. ir D. B., naudojimuisi prieinamą bendrosios nuosavybės dalį sumažindami daugiau nei dvigubai. Nurodo, kad ji su sutuoktiniu šiuo metu turi galimybę naudotis tik ta žemės sklypo dalimi, kuri yra skirta įvažiavimui į jų butą - teritorija, pažymėta indeksu „A“ ir esanti tarp linijų ir skaičių 19-18-20 bei išorinės sklypo linijos, pažymėtos 1-2, formuojanti stačiakampį, kurio plotas pagal pateiktus išmatavimus yra lygus 33,65 kv. m. Pagal Turto pirkimo-pardavimo sutarties 5.1 punktą, ieškovei su sutuoktiniu priklauso naudotis 226/960 dalimis žemės sklypo, pagal šį plotą moka ir žemės mokestį, tačiau faktiškai naudotis gali tik 187,65 kv. m žemės sklypu. Tuo tarpu atsakovai A. ir K. R. naudojasi 131,42 kv. m bendrosios nuosavybės ploto, o A. K. ir S. G. K. naudojasi 94,92 kv. m bendrosios nuosavybės ploto. Taigi abu atsakovai kartu sudėjus naudojasi 226,34 iš 287 kv. m, t. y. 78,8 proc. visos bendrosios nuosavybės, skirtos naudotis lygiomis dalimis visiems 4-iems bendraturčiams.
2. Atsakovai K. R. ir A. R. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad 2013 m. liepos 16 d. Pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo iš buvusių savininkų jiems nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) 121/480 dalį, t. y. 242 kv. m kartu su žemės sklype esančiais statiniais, inžinieriniais tinklais. Tvora bei statiniai nebuvo perstatyti ar kitaip pakeista jų padėtis, ir tai ieškovei yra žinoma, nes būstą su sutuoktiniu ji nusipirko 2012 m. liepos 31 d., t. y. vieneriais metais anksčiau. Pirkdami Turtą, įsigijo nuosavybės teisę į parduodamame žemės sklype esančius statinius, įrenginius, sodinius ir kitus objektus. Pažymi, kad atsakovams privačiam naudojimui skirta žemės sklypo dalis, žemės plane pažymėta indeksu „1“ linijomis bei skaičiais 7-8-9-10-5-6-7 nebuvo ir nėra atskirta jokiais statiniais (tvora) nuo bendro naudojimo žemės sklypo dalies, pažymėtos skaičiais 2-3-7-6-5, kadangi jiems priklausančioje žemės sklypo dalyje, pažymėtoje skaičiais 6-7-8-9 randasi bendro naudojimo biologinio valymo įrenginiai, kurie aptarnauja visus keturis (duomenys neskelbtini), esančius butus. Šis faktas, atsakovų teigimu, leidžia manyti, kad statytojai suformavo bendro naudojimo žemės sklypo dalį prie buto (duomenys neskelbtini), dėl bendro naudojimo įrenginių aptarnavimo. Tvirtina, kad nuo pat Turto įsigijimo atsakingai rūpinosi ir prižiūrėjo bendro naudojimosi biologinio valymo įrenginius, skirdami savo asmeninį laiką. Ieškovė su sutuoktiniu prie bendro valymo įrenginių priežiūros prisidėjo tik padengdami proporcingą dalį išlaidų. Įvertinę įrenginių būklę, atsakovai siūlė bendrasavininkiams jungtis prie Vilniaus vandenų centralizuotų nuotekų sistemos, siekiant išvengti nesibaigiančių problemų su įrenginiais, kurie nebepajėgia aptarnauti keturių butų nuotekų apkrovos, tačiau ieškovė savo nuomonės dėl prisijungimo nepareiškė. Iki 2016 m. ieškovė ir jos sutuoktinis laisvai galėjo patekti į žemės sklypą, pažymėtą skaičiais 2-3-8-9-6-5, t. y. ne tik į bendro naudojimo sklypo dalį, bet ir į jų privataus naudojimo sklypo dalį. Varteliai buvo rakinami darbo bei nakties metu dėl saugumo užtikrinimo, nes dėl nuolatinio nuotekų šulinių persipildymo dažnai reikėjo palikti atidarytą infiltracinį šulinį. Sutinka raktelius ieškovei suteikti pasirašytinai. Atkreipė dėmesį, kad jokių pretenzijų iki 2017 metų dėl bendro naudojimo žemės sklypo dalies ieškovė ir jos sutuoktinis nereiškė, o pretenzijos buvo išsakomos tik nuotekų problemos kontekste.
3. Atsakovai A. K. ir S. G. K. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad sublokuoto namo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), įsigijo 2008 m. balandžio 18 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi. Bendrosios nuosavybės žemė buvo suformuota tik dėl joje esančių inžinierinių nuotekų ir vandens įrenginių. Tai suprasdami visi anksčiau gyvenę kaimynai neturėjo jokių pretenzijų į namo kraštuose esančią žemę. Tvora buvo pastatyta statybų metu ir nei vienas prieš tai gyvenusių savininkų pretenzijų neturėjo. Be to, antstolio M. D. faktinių aplinkybių protokole fiksuota melaginga informacija, kad vienintelis patekimas į bendros nuosavybės teise priklausantį sklypą yra per vienintelius vartelius, esančius asmeniniame 4-o buto sklype. Sklende uždaromi varteliai niekaip nevaržo patekimo į sklypą. Ieškovė šį faktą piktybiškai slėpė ir antstoliui pateikė klaidinančią informaciją. Ieškovės reikalavimas atlaisvinti bendro naudojimo žemę neturi racionalaus pagrindo, nes esama tvora netrukdo patekti į sklypą prie bendro naudojimo įrenginių per nerakinamus vartelius, sodinukai taip pat netrukdo patekti prie bendro naudojimo įrenginių, o sandėliuko spynos raktu, esant poreikiui, sutinka pasidalinti. Bylinėjimosi išlaidų atlyginti nesutinka.
4. Atsakovai A. K., S. G. K., A. R., K. R. pateikė priešieškinį, kuriuo teigia, kad faktinė žemės sklypo naudojimosi tvarka niekada neatitiko įregistruotos, o visada visi žemės sklypo bendraturčiai, įskaitant ir ieškovę, naudojosi daiktu taip, kaip yra dabar ir tik po kelerių metų naudojimosi ieškovė nesutiko su faktine naudojimosi tvarka, teikdama ieškinį siekia pakeisti faktinę realią naudojimosi tvarką. Todėl atsakovai prašo pakeisti įregistruotą naudojimosi žemės sklypu tvarką taip, kad ji atitiktų faktinę. Teigia, kad visi žemės sklypo bendraturčiai nuo pat nekilnojamojo turto pastatymo dienos žemės sklypu faktiškai naudojosi tokia tvarka, kurią ieškinyje ieškovė nurodo, kaip nuosavybės teisių pažeidimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė su faktine naudojimosi žemės sklypu tvarka sutiko daugiau nei 5 metus ir jokių nuosavybės teisių pažeidimo neįžvelgė, nesąžiningai ėmė teigti, jog atsakovai savavališkai pastatė tvoras. Atsakovai K. R. ir A. R. iš trečiųjų asmenų A. B. ir D. B. nusipirko jiems priklausiusias 47/960 dalis žemės sklypo bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tačiau pagal šiuo metu įregistruotą naudojimosi žemės sklypu tvarką negali tinkamai į šias dalis įgyvendinti savo nuosavybės teisių. Faktinė žemės sklypo bendraturčių naudojimosi tvarka niekada neatitiko ir neatitinka numatytos sutartyse. Šiuo metu egzistuojant bendraturčių nesutarimui ir negalint tarpusavyje išspręsti jo, nauja naudojimosi žemės sklypu tvarka turi būti nustatyta teismo sprendimu. Ieškovės nesutikimas nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką prieštarauja tiek visų bendraturčių interesams, tiek ir teismų praktikoje įtvirtintam teisinių santykių stabilumo principo įgyvendinimui. Nurodo, kad egzistuoja pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalį ir pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovų pateiktą projektą, kuris atitinka faktinę naudojimosi tvarką ir užtikrina visų žemės sklypo bendraturčių nuosavybės teisių į jiems tenkančią bendrai naudojamo žemės sklypo įgyvendinimą. Priešieškiniu prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. V. P. ir Ž. P. atsiliepimu priešieškinį prašo atmesti. Nurodo, kad atsakovų teiginiai nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo pakeisti įteisintą naudojimosi tvarką. Neginčija, kad tvarka buvo nustatyta tuo metu, kai sklype esančio gyvenamojo namo statytojas pardavė pirminiams pirkėjams jame esančius butus, kuriuo šiuo metu nuosavybės teise valdo tiek ieškovai, tiek atsakovai ir tretieji asmenys. Vėlesniems butų savininkams tvarkoje nustatytos teisės ir pareigos perėjo butų įsigijimo metu. Teigia, kad bendraturčiai naudojasi 287/960 dalimi žemės sklypo, kas atitinka 287 kv. m ploto, iš kurių ieškovei su sutuoktiniu tenka 72/960 dalys, atitinkančios 72 kv. m ploto, o likusiems bendraturčiams priklauso 72, 71 ir 72 dalys. Tačiau atsakovai didžiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies naudoja kaip savo asmeninę nuosavybę, t. y. tam tikras šios žemės sklypo dalies vietas naudoja individualiai, taigi naudojasi didesne bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio sklypo, nei jiems pagal įsigijimo dokumentus ir tvarką priklausytų naudotis, todėl ieškovė gali naudotis tik dvigubai mažesne bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio sklypo dalimi, nei nustatyta tvarkoje ir įsigijimo dokumentuose. Atsakovai žino, jog pagal tvarką ir turto įsigijimo dokumentus jiems priklauso mažiau teisių į bendro naudojimo sklypo dalį, nei galimai jiems nurodė turto pardavėjai. Atsakovai į bylą nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jie kokiais nors pagrindais ir/ar būdais įgijo daugiau teisių į bendro naudojimo sklypo dalį, nei nustatyta tvarkoje. Tvirtina, kad iki bylos iškėlimo naudojimasis sklypo bendro naudojimo dalimi buvo kitoks, nei yra šiuo metu – sklypo dalis, esanti prie A. R. ir K. R. individualiai naudojamos dalies nebuvo rakinama, pagal poreikį galima buvo patekti į bendro naudojimo sklypo dalį. Geri santykiai tarp bendraturčių buvo iki tol, kol neatsirado problemos dėl nuotekų šulinio. Ieškovė niekada nėra nurodžiusi, kad sutinka su sklypo naudojimosi tvarka, kuri neatitinka Tvarkos sąlygų. Siekiu įsigyti A. B. ir D. B. priklausančią sklypo dalį, atsakovai K. R. ir A. R. bando įteisinti savo kelerius metus trunkantį neteisėtą elgesį - ieškovų teisių pažeidinėjimą. Iš priešieškiniu prašomos nustatyti tvarkos yra akivaizdu, jog atsakovai siekia naudotis apželdinta bendro naudojimo sklypo dalimi, o ieškovė su sutuoktiniu galėtų naudotis tik trinkelėmis išgrįsta ir daug didesnį plotą užimančia, nei jie gali naudoti dalimi. Atsakovai nepateikė duomenų, kad jie turi daugiau teisių naudotis bendro naudojimo sklypo dalimi, nei ieškovė su sutuoktiniu Ž. P..
6. Trečiasis asmuo Luminor AB atsiliepime nurodo, kad bankas yra ieškovės V. P. ir jos sutuoktinio Ž. P. hipotekos kreditoriumi, tarp jų 2012 m. liepos 7 d. pasirašyta kreditavimo sutartis Nr. K-2411-2012-103, pagal kurią kredito gavėjams, kaip solidariems bendraskoliams, suteiktas kreditas nekilnojamam turtui pirkti. Įsipareigojimų vykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto: buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei 226/960 žemės sklypo, esančio tuo pačiu adresu, hipoteka. Pažymi, kad įkeistam nekilnojamajam turtui – žemės sklypui, nustatyta ir viešame registre įregistruota naudojimosi daiktu tvarka. Šis juridinis faktas nėra nuginčytas ir šalims yra privalomas. Dėl kilusio ginčo trečiasis asmuo prašo spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais bei nepažeidžiant ieškovės bei jos sutuoktinio hipotekos kreditoriaus – banko teisių ir teisėtų interesų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Pakeitė naudojimosi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarką pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtą Žemės sklypo schemą. Iš ieškovės V. P. priteisė 1 823,32 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis atsakovų A. K., S. G. K., A. R. ir K. R. naudai.
8. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovai yra nekilnojamojo turto – daugiabučio gyvenamojo namo bei žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovei V. P. ir jos sutuoktiniui Ž. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 226/960 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 17-19). 2013 m. liepos 16 d. Žemės sklypo dalies ir buto pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė K. R. ir A. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo butą/patalpą-butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bei 121/480 žemės sklypo, t. y. 242 kv. m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 74-92). Iš trečiųjų asmenų A. B. ir D. B. 2018 m. balandžio 26 d. K. R. su A. R. papildomai įsigijo 47/960 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 166 - 175). A. B. ir D. B. savo sklypo dalį įsigijo 2017 m. kovo 29. Ieškovė V. P. su sutuoktiniu 2012 m. liepos 31 d. Buto ir žemės sklypo dalies pirkimo ir pardavimo sutartimi įsigijo butą /patalpą – butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bei 226/960 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 6-15). Atsakovas A. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei 257/960 dalį žemės sklypo įsigijo 2008 m. balandžio 18 d. Nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartimi iš statytojo UAB „VNS“ (1 t., b. l. 89-103). Nurodytose nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyse buvo nustatyta bei Nekilnojamojo turto registre įregistruota Žemės sklypo naudojimosi tvarka, pagal kurią bendraturčiai bendrai naudojasi 287/960 dalimis žemės sklypo, turinčioms 287 kv. m ploto, žemės sklypo plane pažymėtomis indeksu „A“, linijomis ir skaičiais 3-2-1-23-22-21-18-19-20-11-10-5-6-7-3, kurios bus valdomos, jomis naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu.
9. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendė, jog bendraturčiai nuo pat nekilnojamojo turto pastatymo dienos (2008 m.) sutarčių pagrindu įregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka niekada nesivadovavo. Tvoros, žyminčios bendrojo naudojimosi žemės sklypo ribas buvo pastatytos dar statytojo. Atsakovai K. R. ir A. R. butą su žemės sklypu įsigijo pagal šiuo metu esančią faktinę situaciją (1 t., b. l. 127-160). Faktinė bendro naudojimosi žemės sklypu tvarka, pagal kurią šoninių namo butų Nr. 1 ir Nr. 4 savininkai, naudojasi žemės sklypo šonuose tvora apribota, Žemės sklypo schemoje indeksais „A“ ir „B“ pažymėta žeme, konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta namo bendraturčių sutarimu dar iki ieškovei V. P. įsigyjant gyvenamąjį būstą (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties, kurios 5.1 punktu ieškovė grindžia savo ieškinio reikalavimą, turinys ieškovei buvo žinomas, todėl prieš įsigydama didelės vertės nekilnojamąjį turtą ieškovė turėjo galimybę išsiaiškinti, kokia turto dalimi ji su šeima naudosis. Duomenų, kad ieškovė būtų nesutikusi su faktiškai nusistovėjusia naudojimosi žemės sklypu tvarka, būtų siūliusi ją keisti byloje nėra. Tuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad 2013 m. liepos 31 d. ieškovė su sutuoktiniu įsigijusi nekilnojamąjį turtą bei tapusi turto bendrasavininke, tokį susitarimą akceptavo.
10. Teismas sprendė, kad ginčas dėl naudojimosi bendru žemės sklypu kilo tarp bendraturčių tariantis dėl bendro naudojimo įrenginių priežiūros, tam skiriamų papildomų kaštų bei jungimosi prie miesto nuotekų ir vandentiekio sistemos. Biologinio valymo įrenginiai, esantys žemės sklypo schemoje indeksu „A“ pažymėtoje sklypo dalyje, esančioje šone prie K. ir A. R. buto Nr. 1, dėl dažnų gedimų ir prasto funkcionavimo, reikalavo papildomų išlaidų (1 t., b. l. 168, 169-173). Vandens gręžinys, aptarnaujantis daugiabutį gyvenamąjį namą yra žemės sklypo plane indeksu „B“ pažymėtoje žemės sklypo dalyje prie atsakovams K. priklausančio buto Nr. 4. 2018 m. rugpjūčio 16 d. daugiabučio namo butų savininkų susirinkimas balsų dauguma pritarė sprendimams geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymą patikėti viešajam Vilniaus miesto tiekėjui UAB „Vilniaus vandenys“, taip pat sprendė dėl kitų, bendro naudojimo įrenginių eksploatacijos bei priežiūros iki prisijungimo prie Vilniaus miesto tinklų, inžinierinių tinklų panaudojimo, klausimų (3 t., b. l. 3-10). Ieškovė su sutuoktiniu Ž. P. šiems sprendimams nepritarė. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad prie miesto inžinierinių tinklų ketina prisijungti autonomiškai.
11. Teismas nustatė, kad medines tvoras, skiriančias namo bendraturčių naudojamus žemės sklypus, pastatė pats namo statytojas UAB „NVS“, gyvenamojo namo bendraturčiai nuo pat turto įsigijimo namo šonuose esančias žemės sklypo dalis, plane pažymėtas indeksais „A“ ir „B“, priskyrė šoninių namo butų (Nr. 1 ir Nr. 4) savininkų naudojimui ir tokia faktiškai susiklosčiusia naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo vadovaujamasi eilę metų. Atsakovai siūlė ieškovei susitarti dėl nekilnojamojo turto registre nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, tačiau ieškovė nesutiko, motyvuodama tuo, kad vyksta teisminis procesas (2 t., b. l. 72, 73). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė, 2013 metais tapusi bendraturte su faktiškai susiklosčiusia naudojimosi tvarka sutiko ir ja vadovavosi, sprendė, jog negalima sutikti su ieškovės teiginiu, kad atsakovai nepagrįstai geresnėje padėtyje yra ieškovės sąskaita.
12. Teismas pažymėjo, kad priešieškiniu siūloma įteisinti atitinkančią faktinę naudojimosi žemės sklypu situaciją, kuri užtikrina teisę ieškovei naudotis 72 kv. m bendrai naudojamos žemės dalimi, kaip ir numatyta ieškovės Buto ir žemės sklypo dalies pirkimo ir pardavimo sutartimi (1 t., b. l. 6-14). Bendrosios dalies nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, kuriais kuo mažiau būtų keičiamos žemės įgijimo metu šalių valią atitikę susitarimai dėl žemės naudojimo tvarkos. Teismo vertinimu, priešieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka labiausiai atitinka šalių valią turto įsigijimo metu, bendraturčių faktiškai valdomas žemės sklypo dalis, išsaugo stabilumo bendrojoje nuosavybėje principą, todėl atsižvelgęs į atsakovų nurodytus naudojimosi tvarkos keitimo pagrindus bei pasikeitusias aplinkybes, teismas sprendė, jog priešieškinis laikytinas įrodytu ir pagrįstu.
13. Byloje nėra duomenų, kad medines tvoras atsakovai pastatė savavališkai, priešingai nustatyta, kad tvoros buvo pastatytos statytojo UAB „NVS“. Ieškiniu prašomi nugriauti sandėliukai (malkinės) 2011 ir 2012 metais buvo pastatyti visų tuometinių bendraturčių sutikimu ir atitinka Statybos techninio reglamento nuostatas. Bendraturčių patekimas prie bendro naudojimo įrenginių, esančių žemės sklype prie buto Nr. 1 bei Nr. 4, yra aptartas daugiabučio namo savininkų susirinkime bei yra užtikrintas. Atsižvelgus į tai teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti ieškovės teisių pažeidimą, todėl patikslintas ieškinys dėl įpareigojimo pašalinti kliūtis, trukdančias naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, teismo vertinimu negali būti tenkinamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovė V. P. ir Ž. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pagal įregistruotą naudojimosi sklypu tvarką bendraturčiai bendrai naudojasi 287/960 dalimis sklypo, kas atitinka 287 kv. m ploto, iš kurių apeliantams tenka 72/960 dalys, atitinkančios 72 kv. m ploto, o likusiems bendraturčiams priklauso 72, 71 ir 72 dalys, atitinkančios 72 kv. m, 71 kv. m ir 72 kv. m plotus. Nėra jokio kito dokumento, kuris nustatytų šios sklypo dalies naudojimą bendraturčių individualioms reikmėms. Tačiau atsakovai didžiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios sklypo dalies apsitvėrę naudoja kaip savo asmeninę nuosavybę.
14.2. Apeliantų nuomone, teismas be pagrindo nustatė naują naudojimosi sklypu tvarką pagal atsakovų pateiktą projektą. Teismas sprendime nurodė, kad bendraturčių susirinkime buvo aptartas ir yra užtikrintas patekimas prie bendro naudojimo įrenginių, taigi pripažinta bendraturčių teisė naudotis sklypo bendro naudojimo dalimis, esančiomis sklypo šonuose, prie buto Nr. 1 ir Nr. 4.
14.3. Ieškovė niekada nenurodė, kad sutinka su sklypo naudojimu, kuris neatitinka tvarkos sąlygų, nedavė sutikimo tvarką keisti į tokią, kokia yra šiuo metu. Iki bylos iškėlimo teisme naudojimasis sklypo bendro naudojimo dalimi buvo kitoks nei yra šiuo metu – tarp bendraturčių buvo geri santykiai ir sklypo dalis esanti prie A. R. ir K. R. individualiai naudojamos dalies nebuvo rakinama, pagal poreikį galima buvo patekti į sklypo bendro naudojimo dalį, palikti karučius ar bendram naudojimui nupirktą žolės aeratorių. Apeliantai yra aiškiai nurodę ir pagrindę savo norą naudotis sklypo šonuose esančia jiems atitinkamai priklausančia sklypo bendro naudojimo dalimi, kad galėtų joje pasistatyti sandėliuką, kaip tai yra padarę atsakovai.
14.4. Byloje nėra jokių duomenų, išskyrus atsakovų A. K., S. G. K. ir E. P. teigimą, kad tvoros, žyminčios bendrojo naudojimosi sklypo ribas buvo pastatytos statytojo. Priešingai, ieškovės pateikti į bylą rašytiniai įrodymai - kadastrinių matavimų byla ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, patvirtina, kad tiek statinio kadastrinių matavimų metu 2008 m. gegužės 30 d., tiek ir bylos nagrinėjimo metu 2018 m. balandžio 23 d. nebuvo ir nėra jokių duomenų apie bet kokių tvorų buvimą sklype. Be to, aplinkybė, kad šiuo metu sklype esančios tvoros buvo pastatytos dar iki apeliantams tampant sklypo bendraturčiais nepatvirtina aplinkybės, jog sklypo bendraturčiai buvo sutarę naudotis sklypu kitaip, nei nustatyta įregistruotoje tvarkoje. Nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties 5.1 p. aiškiai nurodyta, kad sklypas bus naudojamas pagal tvarką, kad sklypo dalis A bus valdoma, naudojama ir ja disponuojama bendraturčių sutarimu ir nėra jokių duomenų apie tai, kad tvarka yra modifikuota arba yra sudaryta alternatyvi naudojimosi sklypu tvarka.
14.5. Atsakovų teigimu tvarka buvo sudaryta todėl, kad sklypo dalyje A yra įrenginiai, kurie yra tiek apeliantų, tiek atsakovų bendroji dalinė nuosavybė. Šiuos įrenginius turėtų prižiūrėti ir pasidalinti priežiūros bei remonto kaštus visi bendraturčiai. Tokius priežiūros veiksmus galima atlikti tik patenkant prie šių įrenginių fiziškai. Minėta, iki bendraturčių ginčo dėl sklypo naudojimo nebuvo jokių ribojimų pateikti prie įrenginių bendraturčiams, o jau bylos nagrinėjimo metu bendraturčiai susirinkime aptarė ir užtikrino patekimą prie bendro naudojimo įrenginių. Iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, kokios su bendro naudojimo įrenginiais susijusios aplinkybės pasikeitė lyginant su buvusiomis tvarkos sudarymo momentu.
14.6. Atsakovų teiginiai, kad tvarka buvo sudaroma iš anksto žinant, kad jos nebus laikomasi, kelia abejonių dėl jų tikrumo ir atsakovų sąžiningumo. Akivaizdu, kad viešame registre įregistruota tvarka, kuri privaloma naujiems sklypo bendraturčiams, yra pagrindinis informacijos šaltinis apie būsimo bendraturčio teises ir pareigas sklypo naudojimo atžvilgiu.
14.7. Teismas sprendime nurodė, kad priešieškinį laiko įrodytu atsižvelgdamas į pasikeitusias aplinkybes, tačiau nenurodė kokios konkrečiai tariamai pasikeitusios aplinkybės, teismo nuomone, sudarė pagrindą keisti tvarką. Jeigu daryti prielaidą, kad tvarkai keisti pagrindą sudarė tai, kad atsakovai A. R. ir K. R. iš trečiųjų asmenų D. B. ir A. B. bylos nagrinėjimo eigoje įsigijo dalį jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio sklypo, tai tokia aplinkybė nesudarė jokio pagrindo tvarką keisti tokiu būdu, kaip to reikalavo atsakovai. Po tokio sandorio tik pasikeitė sklypo naudojamų dalių proporcijos pagal bendrosios dalinės nuosavybės dalis, priklausančias bendraturčiams, todėl jeigu dėl šios aplinkybės būtų poreikis keisti tvarką, tai jos keitimo apimtis turėtų būti tik tokia, kad joje būtų nurodomos tik naujos dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje proporcijos. Iš su priešieškiniu pateiktos Žemės sklypo schemos notarui/teismui matyti, kad prašoma nustatyti tvarka siekiama ne tiesiog nurodyti šias pasikeitusias proporcijas, bet individualizuoti bendraturčiams tenkančių dalių lokaciją sklype – atsakovams individualiai naudotis yra priskiriami šalia jų butų Nr. 1 ir Nr. 4 esantys sklypo plotai, apželdinti žole, pateiktoje schemoje pažymėti indeksais A ir B, dėl kurių naudojimo byloje kilo ginčas.
14.8. Iš atsakovų pateikto Žemės sklypo schemos notarui/teismui naudojimosi tvarkos matyti, kad visa sklypo bendro naudojimo dalis sudaro 287 kv. m, iš kurio bendro naudojimo sklypo dalis (skunde esančiame plane pažymėta indeksu C), sudaranti 122 kv. m., yra išklota betoninėmis trinkelėmis, kadangi ji skirta įvažiavimams į garažus ir įėjimams į butus. Sklypo C dalimi bendraturčiai naudojasi specifiškai, kadangi ji yra būtent prieš įėjimą/įvažiavimą į kiekvieno bendraturčio butą/garažą. Kiekvieno bendraturčio naudojama įvažiavimui/įėjimui į jo būstą sklypo C dalis atskirta gyvatvore nuo kito bendraturčio analogiškos naudojimo sklypo C dalies. Priešais atsakovams A. R. ir K. R. priklausantį butą Nr. 1 esančios trinkelėmis išgrįstos sklypo C dalies jų naudojama dalis yra 25,35 kv. m. ploto, prieš D. B. ir A. B. priklausantį butą Nr. 2 – 24,41 kv. m, priešais apeliantams priklausantį butą Nr. 3 – 34,97 kv. m., o priešais atsakovams A. K. ir S. G. K. priklausantį butą Nr. 4 – 36,36 kv. m. ploto.
14.9. Teismas nustatė tokią naudojimosi sklypu tvarką, pagal kurią apeliantams atsakovų siūlymu skiriama naudotis sklypo bendro naudojimo dalis yra būtent trinkelėmis išklotoje C dalyje, iš kurios apeliantams tariamai tektų naudotis 72 kv. m. ploto. Tačiau iš atsakovų pateiktos Žemės sklypo schemos notarui/teismui naudojimosi tvarkai matyti, kad buto Nr. 1 savininkams yra skiriama naudotis tik 11 kv. m. ploto sklypo C dalis iš priešais jų butą esančio 25,35 kv. m. ploto, buto Nr. 2 - 25 kv. m, o buto Nr. 4 savininkams – 14 kv. m. ploto sklypo C dalis iš priešais jų butą esančio 36,36 kv. m. ploto. Todėl tam, kad apeliantai galėtų naudotis jiems pagal sprendimu patvirtintą tvarką skiriama sklypo C dalies 72 kv. m ploto dalimi, jie turėtų užimti ir dalį priešais kitus butus esančias įvažiavimo/įėjimo į juos aikšteles, atskirtas viena nuo kitos gyvatvorėmis. Teismas nenurodė kokiu būdu apeliantai tokią nustatytą tvarką faktiškai galėtų realizuoti. Akivaizdu, jog toks naudojimasis yra ne tik absoliučiai neracionalus, tačiau neatitiktų nei apeliantų, nei atsakovų interesų, nes apeliantai ūkine veikla užsiimtų prieš kaimynų įėjimus ir įvažiavimus į jų garažus. Visi bendraturčiai turi turėti galimybę pasinaudoti tiek bendro naudojimo sklypo apželdintomis dalimis, esančiomis šalia atsakovų butų Nr. 1 ir Nr. 4, tiek ir išklota trinkelėmis dalimi.
14.10. Nors teismas sprendime teigia, kad byloje nenustatyta, jog ieškiniu prašomas nugriauti tvoras atsakovai atsitvėrė savavališkai, o prašomi nugriauti sandėliukai buvo pastatyti visų tuometinių bendraturčių sutikimu ir atitinka Statybos techninio reglamento nuostatas, tai savaime nereiškia, kad tokių statinių buvimo faktas nepažeidžia apeliantų, kaip sklypo bendraturčių interesų. Ieškovė nurodė, kad iki ginčo turėjo galimybę naudotis jai priklausančiomis sklypo dalimis taip, kaip numatyta pagal tvarką. Šią aplinkybę pripažino atsiliepime į ieškinį ir atsakovai, nurodę, kad tvorose esančius vartelius ėmė rakinti 2016 metais. Taigi dėl atsakovų valinių veiksmų jiems naudojant tvoras, vartelius, apeliantams sudaromos kliūtys patekti į sklypą ir naudotis jiems priklausančia nuosavybe.
14.11. Apeliantai nurodo, jog 2018 m. rugpjūčio 16 d. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta, kad kiekvienas bendraturtis turi turėti raktus nuo vartelių, pro kuriuos patenkama prie bendro naudojimo įrenginių, bet galės tai padaryti tik gavęs atsakovų sutikimą. Tačiau iki šiol atsakovai apeliantams raktų nuo vartelių neperdavė, atsakovai negali be atsakovų valios patekti į bendro naudojimo sklypo dalį. Todėl teismas neturėjo jokio faktinio pagrindo sprendime padaryti išvadą, kad patekimas prie bendro naudojimo įrenginių, esančių sklype prie buto Nr. 1 bei Nr. 4, yra užtikrintas. Be to, tai, kad apeliantams numatyta galimybė pateikti į bendro naudojimo sklypo dalį tik su atsakovų leidimu reiškia ne ką kitą, o naudojimosi apeliantams priklausančia nuosavybės teise sklypo dalimi apribojimą, priklausomą išimtinai tik nuo atsakovo noro/nenoro leidimą duoti, nors tokio apribojimo nenumatyta tvarkoje. Esant tokioms aplinkybėms ieškovė laiko visiškai pagrįstu reikalavimą fiziškai pašalinti kliūtis, trukdančias apeliantams nevaržomai patekti į sklypo bendro naudojimo dalį – vartelius ir tvoras, kadangi to nepadarius išliks grėsmė, jog toks patekimas būtų ir toliau varžomas vartelius užrakinant.
14.12. Teismas sprendime nepagrindė savo išvados, kad sandėliukai buvo pastatyti visų tuometinių sklypo bendraturčių sutikimu ir atitinka Statybos techninio reglamento nuostatas. Į bylą nėra pateikta jokių bendraturčių rašytinių sprendimų, susitarimų, sutikimų dėl sklypo bendro naudojimo dalies naudojimo, išskyrus tvarką, kurioje nenumatyta nei esamų sandėliukų naudojimas, nei tokių sandėliukų galima statyba. Klausimas dėl sandėliukų tariamo teisėtumo buvo bandomas išspręsti tik jau vykstant šio teisminio ginčo nagrinėjimui. Prašomi pašalinti sandėliukai ir sodinukai yra bendro naudojimo sklypo dalyje, kuri pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio nuostatas turi būti naudojama tik bendraturčių sutarimu, tačiau akivaizdu, kad jie tenkina išimtinai tik atsakovų poreikius – apeliantai nesinaudoja nei sodinukais, nei sandėliukais, todėl akivaizdu, kad šia apimtimi jų kaip bendraturčių teisės naudotis sklypo ta apimtimi, kokia nustatyta tvarkoje, yra pažeidžiamos. Apeliantai galės realizuoti savo bendrosios dalinės nuosavybės teises į sklypo bendro naudojimo dalį tik tuomet, kai iš šios dalies bus pašalinti objektai, užimantys bendraturčiams – tame tarpe ir apeliantams, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį sklypo plotą ir trukdantys tinkamai naudotis šiuo plotu ir taip pat patekti į sklypo bendro naudojimo dalį.
14.13. Bylos nagrinėjimo eigoje nustatyta, kad virš sklype įrengto gręžinio atsakovai A. K. ir S. G. K. pasistatė ūkinės paskirties sandėliuką, kuriame yra laikomi ne tik buitiniai rakandai, tačiau ir motorinė technika, jos eksploataciniai skysčiai, kiti chemikalai ir šios aplinkybės atsakovai neneigė. Apeliantų nuomone, jei sklypo bendraturčiams būtų buvę žinoma, kad sandėliuką A. K. ketina statyti/pastatė ant vandens gręžinio ir dėl to aplink jį yra teisės aktų nustatytos vandenviečių apsaugos zonos, kuriose draudžiama ūkinė veikla, nesusijusi su vandens paėmimu, gerinimu ir tiekimu, tai sutikimo statyti sandėliuką davimas nebūtų įmanomas ir teisėtas.
15. Atsakovai A. K., S. G. K., A. R., K. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas patvirtino faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri buvo nusistovėjusi tarp bendraturčių ir ilgalaikė (galiojanti nuo pat butų pastatymo). Be to, tenkinus priešieškinį yra užkertamas kelias tolimesniems bendraturčių konfliktams. Būtent ieškovų reikalavimo tenkinimas – nugriauti tvoras bei stogines – būtų sukūręs tokią situaciją, kuri niekada tarp bendraturčių neegzistavo anksčiau. Tai būtų lėmę nuolatinius sklypo bendraturčių konfliktus, kadangi nei vienas iš jų, įskaitant ir ieškovus, tokia tvarka nesivadovavo. Taigi atsakovai prašė patvirtinti tokią tvarką, kuri visą laiką faktiškai ir egzistavo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino faktinius tarp šalių susiklosčiusius santykius, vadovaudamasis stabilumo bendrojoje nuosavybėje principu. Tuo tarpu ieškovai siekė, jog faktinis sklypo naudojimas iš esmės būtų pakeistas ir visi sklypo bendraturčiai pradėtų visiškai naują naudojimosi sklypu tvarką, kuri anksčiau niekada nebuvo taikoma. Be to, ieškovų reikalavimo tenkinimas reikštų pirmenybę išimtinai tik jų interesams, kadangi keisti faktinę naudojimosi sklypu tvarką nori tik ieškovai, o likę 6 sklypo bendraturčiai (atsakovai ir į bylą įtraukti tretieji asmenys) nori toliau naudotis faktine ir iki šiol taikyta naudojimosi sklypu tvarka. Teismo sprendime padarytos išvados yra grindžiamos konkrečiais byloje surinktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir aiškiai nurodė, kokių įrodymų pagrindu daro atitinkamą išvadą byloje, todėl sprendimą motyvavo tinkamai. Aplinkybę, kad atsakovų prašyta patvirtinti naudojimosi sklypu tvarka atitinka faktinę naudojimosi tvarką patvirtina: 2013 m. birželio 19 d. turto vertinimo nustatymo pažyma, atsakovų A. K., S. G. K. ir liudytojo E. P. paaiškinimai. Pirmosios instancijos teismas nurodytais įrodymais grindė sprendimo išvadas, visi jie nurodyti ir aptarti sprendime. Pažymėtina, kad sprendime padarytos išvados buvo grindžiamos įrodymų visuma, o ne pavieniais įrodymais, kaip to siekia ieškovai, akcentuodami tik įregistruotą tvarką, kuria net patys nesivadovavo. Būtinybę pakeisti įregistruotą tvarką patvirtina šios aplinkybės: ieškovai kreipėsi į teismą ginčydami faktinę, realią ir visada galiojusią naudojimosi sklypu tvarką, iki ginčo niekada nebuvo poreikio keisti įregistruotos naudojimosi sklypu tvarkos, nes visi sklypo bendraturčiai visada naudojosi sklypu taip, kaip yra naudojamasi dabar. Atsakovai A. R., K. R., siekdami valdyti tokią bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalį, kuri atitinka faktinį jų naudojamą plotą, iš trečiųjų asmenų A. B. ir D. B. įsigijo jų valdytas 47/960 dalis žemės sklypo, kurios atitinka 47 kv. m. Tokiu būdu atsakovams K. R. ir A. R. šiuo metu iš viso priklauso 289/690 dalys žemės sklypo. Iš jų faktiškai 217/960 dalys yra ir visada buvo valdomos individualiai, tačiau atsakovai K. R. ir A. R. negalėjo tinkamai naudotis jiems tenkančia sklypo dalimi, kadangi ieškovai, norėdami konfliktuoti su atsakovais, atsisakė pakeisti naudojimosi sklypu tvarką į tokią, kuria jie patys visada naudojosi. Visi sklypo bendraturčiai, įskaitant ir ieškovus, pateikė prašymus prisijungti prie UAB Vilniaus vandenys komunalinių tinklų, todėl tapo objektyviai nereikalinga naudotis daugiabučio šonuose esančiomis sklypo dalimis patekimui prie bendro naudojimo įrenginių. Ši aplinkybė nustatyta ir sprendime, kur yra pažymėta, kad teismo posėdžio metu pati ieškovė patvirtino, jog prie miesto inžinerinių tinklų jungsis autonomiškai. Be to, atsakovų prašoma patvirtinti naudojimosi sklypu tvarka būtent užtikrina bendrosios nuosavybės valdymo stabilumą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje egzistavo pagrindas pakeisti įregistruotą naudojimosi sklypu tvarką į tokią, kuri atitiko faktinį naudojimąsi sklypu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino priešieškinį, o ieškinį – atmetė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
17. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovai yra nekilnojamojo turto – daugiabučio gyvenamojo namo bei žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovei V. P. ir jos sutuoktiniui Ž. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 226/960 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 17-19). 2013 m. liepos 16 d. Žemės sklypo dalies ir buto pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė K. R. ir A. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo butą/patalpą-butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bei 121/480 žemės sklypo, t. y. 242 kv. m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 74-92). Iš trečiųjų asmenų A. B. ir D. B. 2018 m. balandžio 26 d. Žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartimi K. R. su A. R. papildomai įsigijo 47/960 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 166 - 175). A. B. ir D. B. savo sklypo dalį įsigijo 2017 m. kovo 29. Atsakovas A. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei 257/960 dalį žemės sklypo įsigijo 2008 m. balandžio 18 d. Nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartimi iš statytojo UAB „VNS“ (1 t., b. l. 89-103). Ieškovė V. P. su sutuoktiniu 2012 m. liepos 31 d. buto ir žemės sklypo dalies pirkimo ir pardavimo sutartimi įsigijo butą/patalpą – butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bei 226/960 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 6-15). Nurodytose nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyse buvo nustatyta bei Nekilnojamojo turto registre įregistruota Žemės sklypo naudojimosi tvarka, pagal kurią bendraturčiai bendrai naudojasi 287/960 dalimis žemės sklypo, turinčioms 287 kv. m ploto, žemės sklypo plane pažymėtomis indeksu „A“, linijomis ir skaičiais 3-2-1-23-22-21-18-19-20-11-10-5-6-7-3, kurios bus valdomos, jomis naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu.
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo
18. Atsakovai teismui pateikė priešieškinį prašydami pakeisti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal pateiktą projektą (t. 2, b.l. 103), kuris atitinka faktinę naudojimosi tvarką ir užtikrina visų žemės sklypo bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Atsakovai nurodė, kad faktinė žemės sklypo naudojimosi tvarka niekada neatitiko Nekilnojamojo turto registre įregistruotos naudojimosi tvarkos. Visi žemės sklypo bendraturčiai, įskaitant ir ieškovę, naudojosi daiktu taip, kaip yra dabar, tik po kelerių metų ieškovė nesutiko su faktine naudojimosi tvarka. Pirmosios instancijos teismas priešieškinį tenkino ir pakeitė naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal atsakovų pateiktą UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtą žemės sklypo schemą. Teismas konstatavo, kad bendraturčiai nuo pat nekilnojamojo turto pastatymo dienos (2008 m.) įregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka niekada nesivadovavo, dar iki ieškovei įsigyjant būstą, savo konkliudentiniais veiksmais sudarė naują tvarką, pagal kurią daugiabučio namo butų Nr. 1 ir Nr. 4 savininkai naudojosi sklypo šonuose esančia žeme. Ieškovė tokį susitarimą akceptavo. Teismo vertinimu, prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka labiausiai atitinka šalių valią turto įsigijimo metu, bendraturčių faktiškai valdomas žemės sklypo dalis, išsaugo stabilumo bendrojoje nuosavybėje principą.
19. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo pozicija ir išvada nesutinka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas nekilnojamojo daikto konkrečias dalis. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).
20. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
21. Byloje nėra ginčo dėl to, kad buvo nustatyta ir įregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka (t. 1, b. l. 15), pagal kurią bendraturčiai naudojasi 287/960 dalimis sklypo. Tvarkoje nustatyta, kad bendraturčiai bendrai naudojasi 287/960 dalimis žemės sklypo, turinčioms 287 kv. m ploto, žemės sklypo plane pažymėtomis indeksu „A“, linijomis ir skaičiais 3-2-1-23-22-21-18-19-20-11-10-5-6-7-3, kurios valdomos, jomis naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu. Vadinasi 287/960 dalimis žemės sklypo bendraturčiai pagal nustatytą tvarką naudojasi bendrai. Atsakovai nurodo, kad pagal faktinę bendro naudojimosi žemės sklypu tvarką, šoninių daugiabučio namo butų Nr. 1 ir Nr. 4 savininkai, naudojasi žemės sklypu šonuose. Nustatyta, jog sklypo dalys, pažymėtos linijomis ir skaičiais 2-3-7-6-5-2 ir 21-22-23-1-21, yra aptvertos tvora, kuri užtveria patekimą į sklypo dalis pažymėtas indeksu „A“ ir „B“. Atsakovų ir liudytojo E. P. paaiškinimai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, jog statytojas buvo numatęs visą teritoriją aptverti tvora, atsakovams K. R. ir A. R. įsigijus butą su žemės sklypu, sklypas jau buvo aptvertas medinių lentų tvora (1 t., b. l. 132-133, 145). Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, kad tvoros buvo pastatytos dar iki apeliantams tampant sklypo bendraturčiais, nepatvirtina atsakovų nurodytos aplinkybės, jog sklypo bendraturčiai buvo susitarę bendrojo naudojimo žemės sklypo dalimi naudotis kitaip, nei tai nustatyta įregistruotoje tvarkoje. Įregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka yra galiojanti, o byloje nėra įrodymų, jog ji yra kaip nors pakeista.
22. Apeliantai nurodė, kad niekada nesutiko su žemės sklypo naudojimu, kuris neatitinka nustatytos tvarkos sąlygų. Pasak apeliantų, iki bylos iškėlimo teisme, sklypo dalis, esanti prie A. R. ir K. R. individualiai naudojamos dalies nebuvo rakinama, pagal poreikį galima buvo patekti ir į sklypo bendrojo naudojimo dalį, esančią šalia A. K. ir S. G. K. individualiai naudojamos dalies, palikti ūkinės paskirties daiktus. Tačiau dabar apeliantai negali patekti į minėtas sklypo dalis, nes varteliai yra užrakinti, raktų nuo vartelių jie neturi. Atsakovai K. R. ir A. R. nurodė, kad tik nuo 2016 m. balandžio mėn. varteliai buvo užrakinami spyna (1 t., b. l. 121-125). Tai leidžia daryti išvadą, jog iki 2016 m. balandžio mėn. į sklypo bendrojo naudojimo dalis galima buvo laisvai patekti ir naudotis jomis, taip kaip tai nustatyta įregistruotoje naudojimosi žemės sklypu tvarkoje. Apeliantai pagal įregistruotą naudojimosi žemės sklypu tvarką naudojosi ir bendrojo naudojimo žemės sklypo dalimi. Pažymėtina, kad apeliantai yra aiškiai nurodę savo norą naudotis sklypo šonuose, esančia jiems priklausančia sklypo bendrojo naudojimo dalimi, jog galėtų joje laikyti daiktus bei pastatyti sandėliuką. Tai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apeliantai sutiko su atsakovų minima faktiškai nusistovėjusia naudojimosi žemės sklypu tvarka.
23. Iš atsakovų pateiktos Žemės sklypo schemos notarui/teismui naudojimosi tvarkos matyti, kad siūloma nustatyti tokią naudojimosi tvarką: buto Nr. 1 savininkams atsakovams A. R. ir K. R. yra skiriama naudotis 108 kv. m ploto sklypo pažymėtu indeksu „A“ ir 11 kv. m ploto sklypo pažymėtu indeksu „C“; buto Nr. 2 savininkams D. B. ir A. B. – 25 kv. m ploto sklypo pažymėtu indeksu „C“; buto Nr. 3 savininkams V. P. ir Ž. P. – 72 kv. m ploto sklypo pažymėtu indeksu „C“; buto Nr. 4 savininkams atsakovams A. K. ir S. G. K. – 14 kv. m ploto sklypo pažymėtu indeksu „C“ ir 122 kv. m ploto sklypo pažymėtu indeksu „B“. Atkreiptinas dėmesys, kad sklypo C dalimi bendraturčiai naudojasi specifiškai, nes ji yra būtent prieš įėjimą/įvažiavimą į kiekvieno bendraturčio butą/garažą, kiekviena dalis yra visiškai atskirta gyvatvore nuo kito bendraturčio analogiškos naudojimo sklypo C dalies. Be to, sklypo dalis pažymėta indeksu „A“ ir „B“ yra apželdinta žole, o sklypo dalis pažymėta indeksu „C“ išklota trinkelėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų pateikta ir pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nesąžininga, nes jos realizuoti apeliantai negalės, kadangi sklypo dalis pažymėta indeksu „C“ yra naudojama įvažiavimui į garažus, įėjimui į butus ir, kaip minėta, nuo kiekvieno bendraturčio dalies atskirta gyvatvore. Pirmosios instancijos teismas nenurodė kokiu būdu apeliantai turėtų atsakovų siūlomą ir teismo nustatytą tvarką faktiškai realizuoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose, išaiškino, kad siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų priešieškiniu pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas yra pažeidžiantis apeliantų teises ir teisėtus interesus. Byloje neįrodyta, kad atsakovų prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka šalių valią turto įsigijimo metu. Esant nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl priešieškinio tenkinimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo naikintinas, priimant naują sprendimą – priešieškinį atmesti.
Dėl įpareigojimo pašalinti kliūtis, trukdančias naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise
24. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovus pašalinti kliūtis, trukdančias naudotis bendrąja daline nuosavybe: medinę tvorą ir medinį sandėliuką, esančius sklypo plane, pažymėtoje indeksu „A“, tarp skaičių 2-5, užtveriančius bendraturčių patekimą į plane pažymėtą sklypo dalį, pažymėtą skaičiais 2-3-7-6-5; medinę tvorą su vartais, esančius sklypo plane pažymėtame indeksu „A“ tarp skaičių 3-7, užtveriančius bendraturčių patekimą į plane pažymėtą sklypo dalį, pažymėtą skaičiais 2-3-7-6-5; visus sodinukus, medžius ir krūmus nuo sklypo dalies plane pažymėtame indeksu „A“ ir esančius tarp skaičių 2-3-7-6-5; medinę tvorą ir medinį sandėliuką, esančius sklypo plane, pažymėtame indeksu „A“, tarp skaičių 21-1, užtveriančius bendraturčių patekimą į plane pažymėtą sklypo dalį, pažymėtą skaičiais 21-22-23-1; visus sodinukus, medžius ir krūmus nuo sklypo dalies plane pažymėtame indeksu „A“ ir esančius tarp skaičių 21-22-23-1. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatuodamas, jog byloje nėra duomenų, kad medines tvoras, kurias ieškovė prašo įpareigoti nugriauti, atsakovai atsitvėrė savavališkai, bendraturčių patekimas prie bendro naudojimosi įrenginių, esančių žemės sklype prie buto Nr. 1 ir Nr. 4 yra aptartas daugiabučio namo savininkų susirinkime ir užtikrintas.
25. Apeliantai nurodo, kad atsakovai didžiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios sklypo dalies naudoja kaip savo asmeninę nuosavybę, t. y. tam tikras šios sklypo dalies vietas naudoja individualiai, sklypo dalys, pažymėtos linijomis ir skaičiais 2-3-7-6-5-2 ir 21-22-23-1-21, yra aptvertos tvora, kuri ieškovei užtveria patekimą į sklypo dalį pažymėtą plane indeksu „A“. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo 2017 m. birželio 26 d. protokolo matyti, jog antstolis apžiūros metu nustatė, jog žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „A“ ir esanti tarp linijų ir skaičių plane pažymėtų 1-23-22-21 yra atitverta medine tvora. Šalia įėjimo durų į butą Nr. 4, yra medinis sandėliukas, prie tvoros sustatyti konteineriai. Žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „A“ ir esanti tarp linijų ir skaičių plane pažymėtų 5-6-7-3-2 yra atitverta medine tvora. Šalia įėjimo durų į butą Nr. 1, yra medinis sandėliukas ir sustatyti konteineriai. Tarp medinio sandėliuko ir buto Nr. 1, yra mediniai varteliai, kurie apžiūros metu yra užrakinti pakabinama spyna. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančių nuotraukų matyti, kad žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „A“ ir esanti tarp linijų ir skaičių plane pažymėtų 3-7 yra atitverta medine tvora su vartais. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatytos aplinkybės, jog žemės sklypas yra aptvertas tvoromis, o juose esantys varteliai užrakinti, leidžia daryti išvadą, jog atsakovai bendrojo naudojimo žemės sklypu siekia naudotis kaip savo asmenine nuosavybe bei apriboja apeliantų patekimą į bendro naudojimo žemės sklypo dalis.
26. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad bendraturčiai bendrai naudodamiesi žemės sklypo dalimis, negali pažeisti kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Nustatyta, kad iki 2016 m. balandžio mėn. apeliantai galėjo patekti į bendro naudojimo žemės sklypo dalis, tačiau užrakinus vartelius ir apeliantams nedavus raktų, patekimas į minėtas sklypo dalis buvo apribotas. Atsakovai nurodė, jog kiti bendraturčiai nekliudomai gali naudotis bendro naudojimo sklypo dalimi, tačiau šio teiginio įrodymais nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Nors 2018 m. rugpjūčio 16 d. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta, kad kiekvienas bendraturtis turi turėti raktus nuo vartelių, pro kuriuos patenkama prie bendro naudojimo įrenginių, tačiau gali tai padaryti tik gavęs atsakovų sutikimą, be to pasak apeliantų, jokių raktų nuo vartelių jiems atsakovai neperdavė. Todėl iki šiol apeliantai negali patekti be atsakovų valios į bendro naudojimo sklypo dalį ir naudotis bendrojo naudojimo žemės sklypo dalimis pagal nustatytą tvarką. Kadangi patekimas į sklypo dalis prie buto Nr. 1 ir Nr. 4, yra apsunkintas, todėl šioje dalyje ieškovų teisėtas interesas naudotis jiems priklausančiu turtu turi būti apgintas.
27. Tačiau apeliantų reikalavimas dėl sandėliukų nugriovimo, sodinukų, medžių ir krūmų pašalinimo yra atmestinas. Nustatyta, kad ieškovei įsigijus nekilnojamąjį turtą, prašomi nugriauti sandėliukai jau buvo, jie pastatyti 2011 m. ir 2012 m., tuometinių bendraturčių sutikimu. Nors apeliantai nurodo, kad sandėliukai neatitinka Statybos techninio reglamento nuostatų, tačiau šių aplinkybių nepagrindė. Teisėjų kolegijos vertinimu, sandėliukų nugriovimas pažeistų bendraturčių lygiateisiškumo principą, nes ieškovė, kaip nurodė procesiniuose dokumentuose, taip pat, siekdama naudotis veja apželdinta sklypo dalimi, nori bendro naudojimo žemės sklypo dalyje statyti sandėliuką ūkinės paskirties daiktų laikymui, kaip tai yra padarę atsakovai. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog esamų sandėliukų buvimas nepažeidžia apeliantų, kaip sklypo bendraturčių teisių, netrukdys bendraturčiams naudotis bendrojo naudojimo žemės sklypo dalimi, sodinukai, medžiai ir krūmai nesudaro kliūčių apeliantams patekti į bendro naudojimo sklypo dalį, o galinti skleisti teršalus sodo technika, turi būti pašalinta toliau nuo gręžinio.
28. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovai savavališkai, be teisėto pagrindo vieni naudojasi bendrojo naudojimo žemės sklypo dalimis ir tuo pažeidžia ieškovų teisę ir teisėtą interesą taip pat naudotis bendrojo naudojimo sklypo dalimis. Apeliantams turi būti užtikrintas, nepriklausantis nuo atsakovų valios, patekimas į bendrojo naudojimo žemės sklypo dalis, pašalinant kliūtis, trukdančias naudotis bendrąja daline nuosavybe. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas ieškinio atmetimo dalyje naikintinas priimant naują sprendimą įpareigojant atsakovus pašalinti kliūtis, trukdančias ieškovei naudotis bendrąja daline nuosavybe.
29. Priėmus naują sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šioje byloje nėra laimėjusios šalies. Ieškinys patenkintas tik maža dalimi, priešieškinis atmestas, todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos šalims nepriteistinos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovus A. K., S. G. K., A. R., K. R. pašalinti kliūtis, trukdančias naudotis bendrąja daline nuosavybe, esančia adresu (duomenys neskelbtini), – užtikrinti nekliudomą patekimą ieškovei V. P., Ž. P. ir jų šeimos nariams į sklypo dalis pažymėtas indeksu „A“, įrengiant vartelius ar užtikrinant neribojamą jau esančių vartelių atvėrimą patiems V. P. ir Ž. P. vietose žemės sklypo plane pažymėtuose tarp skaičių 2 ir 5, tarp skaičių 3 ir 7 bei tarp skaičių 21 ir 1.
Atsakovų A. K., S. G. K., A. R., K. R. priešieškinį atmesti.
Teisėjai Virginijus Kairevičius
Liuda Uckienė
Tatjana Žukauskienė