Baudžiamoji  byla Nr. 1-180-978/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38711-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.2.4.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.; 1.1.7.2.5.;

1.1.10.1.

PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 21 d.

Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja B. B.,

sekretoriaujant I. B., Vaidai Grigienei, D. S.,

dalyvaujant prokurorui G. J.,

kaltinamajam ir civiliniam atsakovui T. Š., jo gynėjui advokatui Česlovui Petroniui,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. S., jo atstovei advokatei L. B.,

nedalyvaujant civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, teistas 2015 m. rugpjūčio 21 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį, galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 8 punktą, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant T. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvanamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

            kaltinamasis T. Š. 2016 m. rugpjūčio 13 d. apie 17.00 val. Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini)namo laiptinės, kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. S. ne mažiau kaip du kartus į veidą, vieną kartą į sprandą, spyrė vieną kartą į šoną, A. S. pargriuvus, spyrė jam ne mažiau kaip šešis kartus į įvairias kūno vietas bei kumščiu sudavė ne mažiau kaip šešis kartus į įvairias kūno vietas, taip padarydamas dešinio raktikaulio skeveldrinį lūžį, apatinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties išmušimą, krūtinės kairės pusės minkštųjų audimų sumušimą ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. S. sveikatą.

Bylos įrodymai

Teismo posėdžio metu kaltinamasis T. Š. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad jei anksčiau su nukentėjusiuoju A. S. kartais pasisveikindavo, tai dabar su juo santykiai nekokie, net nesisveikina. Iki įvykio su juo irgi yra buvę konfliktų: gal prieš kokius metus A. S. esant  girtam ir jam (T. Š.) jį išvadinus „kandimi“, šis šoko, sakydamas, kad gaus į galvą, jiedu pasistumdė. Dar prie jo A. S. porą kartų kabinosi, bet jis nekreipė dėmesio į girtą ir nuėjo. Apie patį įvykį gali papasakoti, kad tikslios datos neatsimena, grįžus draugui A. B. iš užsienio, su juo iš vakaro baliavojo, gėrė kartu baltos, alaus. Ryte abu sugalvojo „pataisyti sveikatą“. Nuėjo pas draugą A. B. į namus, kartu išgėrė 2 litrus sidro. Sugalvojo, kad jiems reikia eiti nusipirkti alaus. Išėjus rado ant laiptų prie laiptinės sėdintį ir rūkantį girtą A. S.. Jis (T. Š.) jam pasakė: „Ką kontra, kaip visada gatavas, kominis?“. Tai šis pasakė: „Aš pasakysiu jūsų „boboms”, kad jūs geriat“. Į tai jis (T. Š.) jam atsakė: „Pasakysiu, kad tu su „boba“ kontrabanda prekiauji“. Abu apsižodžiavo, vienas kitą „pasiuntė“. Jis (T. Š.) išėjo su Arnu alaus. Kadangi buvo išgėrę, tai jo jiems nepardavė. Nuėjo į namo parduotuvę, nusipirko dar po 2 litrus alaus ir parėjo atgal pas Arną į namus, tą alų išgėrė. A. liko namuose, o jis (T. Š.) išėjo pas save į namus, nes tame pačiame aukšte gyvena. Po kiek laiko, jam miegant, apie 18 val. kažkas pasibeldė į duris ir jį prikėlė. Jas atidaręs pamatė du policijos pareigūnus. Šie paklausė: „Ką čia durniuoji?“. Jiems atsakė, kad nedurniuoja, kad miega namie ramiai. Jie išėjo. Kitą dieną išėjo į lauką parūkyti ar žmona paskambino. Kaimynai sakė: „Kam sudaužėt „kandį“ su vamzdžiais su Arnu?“. Jis (T. Š.) atsakė, kad nesvaigtų. Kitą dieną dar išgirdo, kad jis (T. Š.) vienas A. S. su vamzdžiu mušė. Trečią dieną sužinojo, kad tik vienas mušė. Toje vietoje gyvena jau 6 metus, o A. S. šeima į bendrabutį atsikraustė prieš 3 metus, visą tą laika beveik nematydavo A. S. blaivaus. Dėl to jis (T. Š.) jį vadino „kandžiu“ ir visaip, išmokė taip jį vadinti ir dukrą. Neprašė žmonos skambinti A. S.. Ji sakė, kad skambino, tačiau jis (T. Š.) negirdėjo pokalbio, nes ji tuo metu buvo kaime. Žmona sakė, kad rašė sms žinutes A. S. sugyventinei, kad norėjo išsiaiškinti, ar tikrai jie prašė pinigų. Jo (T. Š.) žmona bandė „ištraukti” informaciją iš A. S. žmonos, kad jiems reikia pinigų, kad jie jų reikalauja. Ji taip elgėsi tam, kad galėtų nueiti į policiją parašyti pareiškimą. Ji kaime buvo numetusi telefoną, atskambino jai vėliau, tada A. S. žmona nekalbėjo. Tada pradėjo jai rašyti sms žinutėmis, kad tikrai reikalauja pinigų, kad parašytų ji raštu, kiek pinigų nori. Žmona liepė A. S. žmonai D. skambinti jo motinai, nes A. S. žmona paprašė pinigų. Jo (T. Š.) žmona pasakė, kad pinigų neturi. A. S. žmona sakė, kad jo (T. Š.) žmona pasiskolintų. Tada žmona atsakė, kad jeigu pasiskolins, iš kur atiduos. A. S. žmona sakė, kad iš vaiko neįgalumo pašalpos galės atiduoti. Ką moterys susirašinėjo, nežino, nes ten nebuvo, o ir labai neklausinėjo, nes uždraudė savo žmonai kažką rašyti. Savo žmonai pats pasakė, kad nerašytų sms žinučių ir nelįstų ir jokių pinigų nemokėtų. Net ją aprėkė, uždraudė jai tą daryti. A. S. nemušė. A. S. kaltina jį gal iš keršto, kad „kandžiu“ vadina, kontrabandininku, kad dukrą taip jį vadinti išmokino, gal prasigyventi nori. Žino, kad jis (T. Š.) dirbantis, visada turi pinigų. M. A. paprašius A. S., kad grąžintų paskolintus šiam pinigus, A. S. nusprendė pinigus iš jo  (T. Š.) tokiu būdu pasiimti. Apie 17 valandą nebuvo pas jį atėjęs, nežino kuris jo butas. Sesers  neturi, nežino, kas atėjo. Žmona buvo kaime. Vėliau taip pat neteko lankytis. Į ligoninę A. S. nevežė, nes jį greitoji išvežė. Niekur jo nevežė ir nenorėjo, nesiūlė nuvežti. Pats yra teistas, jam atidėtas bausmės vykdymas. Anksčiau yra buvęs konfliktas tarp jų su sugyventine po uošvio laidotuvių, lapkričio pabaigoje. Tada jam  ir jo sugyventinei „stogą nurovė“, buvo su ja nesutarimai, abu buvo pavargę nuo visko, nes uošvis numirė, dukra ir jo tėvai serga, tada lapkričio 21 dieną sms žinutę gal ir parašė. Dabar su sugyventine jų santykiai normalūs, seniai abu susitaikė. 

Nukentėjusysis A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad T. Š. yra jo buvęs kaimynas, su kuriuo anksčiau normaliai bendravo, kartu dirbo, kartais kartu išgerdavo, iki  įvykio su juo jokių konfliktų, nesutarimų nebuvo, po įvykio jokių santykių nepalaiko. T. Š. jį vadina „gaidžiu, ožiu“, pro jį ramiai praeiti negali, mėnesiui laiko likus iki teismo posėdžio, eidamas laiptine T. Š. spyrė jam koja, tačiau dėl to niekur nesikreipė. Su A. B. iki įvykio buvo draugai, kartu išgerdavo. 2016 m. rugpjūčio 12 d. kartu su A. B. išgėrinėjo. Kitą dieną, 2016 m. rugpjūčio 13 d., iš ryto paskambino A., atėjo pas jį (A. S.), atsinešė šampano, sidro. Jie truputį išgėrė ir nuėjo pas A. į namus. A. paskambino T. ir T. atėjo pas Arną, visi gėrė sidrą. Jis (A. S.) išgėrė 3-4 stiklines sidro ir išėjo į namus, nes buvusi žmona paskambino, kad eis į miestą. Jam grįžus namo, jo buvusi žmona D. M. telefonu kalbėjo su A. žmona. Nežino, nesuprato, ar ji (D. M.) pasakė, kad gėrė pas Arną, ar nepasakė, tačiau žino, kad A. žmona labai rėkė ant jo ir D. A. žmona labai pykdavo, kad jie kartu su Tomu geria. Jiems su Danute išėjus į miestą, paskambino A., klausė, kur jis dingo. Parašė, kad mieste. P. A. paskambino, klausė, kodėl šis pasakė žmonoms, kad jie geria. Jis (A. S.) pasiuntė jį „ant penkių raidžių“. Paskui atsiliepė T., pradėjo jį (A. S.) kolioti ir jis (A. S.) jį pasiuntė „eiti ant penkių raidžių“, abu susikoliojo telefonu. Jis (A. S.) pasakė, kad nesakė žmonoms, kad jie kartu geria. Kai grįžo, A. stovėjo prie laiptinės, o T. toliau. T. priėjo, paklausė, kodėl jis „ožina“ ir jie apsižodžiavo, jis (A. S.) pasiuntė Tomą „ant keturių raidžių“. T. jam iš karto trenkė į veidą stovint prie laiptinės. P. T. prie laiptinės trenkė jam dar kartą į veidą ir gal tris kartus trenkė į sprandą. Nesuprato, už ką. T. pagriebė už sprando ir nutempė jį ant pievutės, jam parkritus ant žemės, pradėjo spardyti kojomis, mušti rankomis, trenkė kumščiu į veido sritį (buvo mėlynė), sugriebė nykščiu už žandikaulio ir trenkė kumščiu, išlaužė dantį, jį skaudėjo, vėliau iškrito, jį apklausinėjant tyrėjai. Jam (A. S.) atsisėdus,  dar du kartus spyrė į dešinės pusės ranką, pajuto, kad kažkas trekštelėjo. Buvo išsigandęs. Juto, kad negali valdyti rankos, negalėjo jos pakelti. Taip pat dėl įvykio buvo įskilę du šonkauliai. Iš viso T. Š. jam spyrė gal 6-7 kartus, 4-5 kartus trenkė į veidą, pataikė visus kartus. Veidą užsidengė rankomis, įvykio metu prašė, kad T. baigtų, nebemuštų, nes pajuto, kad rankai kažkas atsitiko, ranka lyg ir „kabaliuoja“. A. viską matė, tupėjo prie laiptinės durų, lyg gėrė alų, rūkė, nieko nesakė. Kai jis (A. S.) grįžo į namus, ranka buvo pamėlynavusi. Buvo visas kruvinas. Savo buvusiai žmonai D. M. sakė, kad jį sužalojo T. ir kad  kažkas atsitiko rankai. Ji iškvietė greitąją pagalbą ir jį išvežė į ligoninę. Po sužalojimo tą pačią dieną kreipėsi į policiją, tačiau ligoninėje buvo nurodytas senas adresas Jaunimo gatvėje ir pareigūnai nuvažiavo senuoju jo adresu. Grįžus į namus, prasidėjo dar didesni rankos skausmai, todėl naktį vėl išsikvietė greitąją. Kai antrą kartą išvežė į ligoninę, tyrėjai į ją atvyko. Ligoninėje nustatė, kad lūžo raktikaulis. Vėliau nustatė, kad buvo skilę du šonkauliai. Sužalojimus matė jo (A. S.) žmona, matė ligoninėje, ekspertai. Skausmus juto dešinės pusės šonkaulių srityje, veido, žandikaulio, sprando, peties srityje. Pats su žmona nuvyko į policijos komisariatą, pranešė apie įvykį. Į policiją nuvyko po trijų dienų. Po sumušimo alkoholio nevartojo, vartojo vaistus. T. pas jį buvo atėjęs su Arnu, kalbėjosi. Jie daugiau kalbėjo su Danute bei daugiau kalbėjo A. nei T. ir prašė atleisti, nes jie yra kaimynai. P. T. siūlė susitaikyti, sakė, kam tos problemos. Siūlant susitaikyti, T. kažką kalbėjo apie pinigus. Jis (A. S.) sakė, kad kalbėtųsi su jo buvusia žmona Danute, nes buvo išsigandęs, drebėjo. Paskui pat pas jį (A. S.) į butą buvo atėjusi T. Š. žmona su seserimi ar drauge ir kalbėjosi su Danute dėl susitaikymo. Paskui, praėjus 3-4 dienoms po įvykio, su T. Š. buvo susitikę laiptinėje, jis sakė, kad jam lygtinumas, siūlė susitaikyti. Po to buvo susitikę prieš operaciją. T. Š. klausė, ar nereikia jo pavežti į ligoninę. Operaciją jam padarė praėjus 4 dienoms po įvykio, nes ligoninėje nebuvo vietų. Neturėjo savo nuomonės, nebuvo nusprendęs taikytis. Žmonai D. M. skambino, žinutes rašė T. žmona, A., jas skaitė. Jų buvo daug, turinio neatsimena. Žinutės buvo dėl T., buvo siūloma susitaikyti. Jis (A. S.) pinigų žalos atlyginimui neprašė. Sakė, kad pasitars su žmona ir tada pasakys. D. M. paskambino T. Š. žmonai, paprašė T. Š. motinos telefono. Pinigų neprašė, tik pasakė, kad T. jį sumušė. Pasipinigauti nenori. Iki įvykio dirbo fizinį darbą, tačiau jį atleido (2016 m. gruodžio mėn. pabaigoje), dirbo atsitiktinius darbus. Jau pusė metų kaip negali dirbti, nes gydytojai leidžia kelti tik iki 5 kg. Šiuo metu yra registruotas darbo biržoje, darbo birža jam negali pasiūlyti jokio darbo. Įvykis atsilieps visam likusiam gyvenimui, nes nebegalės dirbti fizinio darbo. Gydytojai sako, kad fizinio darbo statybose dirbti nebegalės. Anksčiau galėdavo 30 kg maišą lengvai užnešti. Reikia atlikti operaciją dėl raktikaulio skeveldrinio lūžio. Įvykio metu juto skausmą, 4 mėnesius negalėjo gulėti ant dešinio šono, po operacijos vartojo labai stiprius nuskausminamuosius vaistus. Patyrė dvasinius išgyvenimus. Iki šiol jaučia rankos skausmus, nepatogumus, atrodo, kad kažkas lyg temptų ranką, vartoja vaistus dėl miego problemų, kurių anksčiau nebuvo. Lankosi pas gydytojus, lankė reabilitaciją, masažus. Dėl išlaužto danties kreipėsi pas odontologą, jį reikia protezuoti ir protezavimas kainuos 190 eurų. T. Š. neatsiprašė, dar užgauliojo, prieš mėnesį įspyrė, žalos dėl sužalojimo neatlygino. Visas aplinkybes geriau atsiminė ikiteisminio tyrimo metu.

Byloje esanties įrodymams patikrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi buvo perskaityti nukentėjusiojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis A. S. 2016 m. rugpjūčio 13 d. ryte nuėjo pas A. B., gyv. Staniūnų g. 73-36, pas kurį buvo T. Š., gyv. Staniūnų g. 73-57. Visi trise atsigėrė sidro, po to parėjo namo, kur gyvena su buvusia žmona D. M.. Tuo metu ji kalbėjo su A. B. žmona, pasakė, kad jis ir A. B. geria su T. Š.. 10.46 val. iš savo telefono Nr. 869953042 jam paskambino T. Š. ir paklausė, kodėl jis pasakė A. žmonai, kad jie gėrė. Jis pasakė, kad nieko nesakė. Jie apsižodžiavo ir jis nutraukė pokalbį. Apie 14 val. pas jį atėjo A. B. ir pasikvietė eiti parūkyti. Jie išėjo į kiemą, rūkė prie Staniūnų g. 73 namo pirmos laiptinės. Jiems rūkant atėjo T. Š., kažką jam pasakė, ką pasakė, jis nesuprato, ir pradėjo jį mušti. T. Š. sudavė kumščiu du smūgius į veidą, vieną smūgį į sprandą, spyrė į šoną, jis pargriuvo. Tada pradėjo gulintį spardyti į įvairias kūno vietas, spyrė ne mažiau šešių kartų. Gulinčiam kumščiu sudavė ne mažiau šešių kartų į įvairias kūno vietas. A. B. buvo šalia, bet nesikišo. T. Š. nustojo mušti. Jis (A. S.) atsikėlė ir parėjo namo. Jam klibėjo dantis, skaudėjo raktikaulį. Tada  išsikvietė greitąją ir jį nuvežė į ligoninę, kur jį apžiūrėjo, subintavo ir išleido. Grįžus namo, labai skaudėjo ir 2016 m. rugpjūčio 14 d. vėlai vakare vėl nuvyko į ligoninę. Jį apžiūrėjo pakartotinai ir nustatė raktikaulio lūžį. 2016 m. rugpjūčio 17 d. numatė guldyti į ligoninę operacijai (I tomas, b. l. 24).

   Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo santykiai su T. Š. geri, jis yra jo draugas, apie 4 metus – kaimynas, gyvenantis tame pačiame name. Jį galėtų apibūdinti kaip draugišką, garbingą, normalų žmogų. Nukentėjusįjį A. S. pažįsta, santykiai prasti. A. S. nuolat šlaistosi girtas. Kai prisigeria, A. S. būna labai priekabus, nebejaučia, ką šneka. Apie pusmetį iki įvykio tarp jo ir A. S. buvo konfliktas: A. S. girtas pradėjo kabinėtis prie jo, buvo „susiėmę“, apsismūgiavo keliais smūgiais, bet dėl to į policiją nesikreipė. Įvykio išvakarėse baliavojo su T. Š.. Įvykio dieną iš ryto pasikvietė T. Š. padaryti „pachmielą“, išgėrė truputį sidro, pritrūko, nuėjo į barą. Iš ryto jautėsi truputį apsvaigęs. Su A. S. tą dieną visi kartu negėrė. Nežino, iš kur jis sužinojo, kad jie su T. Š. tą dieną gėrė. Einant į barą, sutiko A., kuris tupėjo atsirėmęs į namo sieną ir rūkė. Prie laiptinės tarp A. ir T. įvyko žodinis konfliktas, jokio smurto nebuvo. A. S. sakė, kad  pasakys jų moterims, kad geria. Nieko nepasakė, jos pačios žinojo. Po to jis (A. B.) kartu su T. Š. nuėjo į barą, ten jiems alaus nepardavė, gal todėl, kad ryte buvo išgėrę apie 2 litrus sidro. Nuėjo į  parduotuvę, nusipirko alaus ir grįžo pas jį (A. B.), išgėrė alų ir po valandos išsiskirstė po namus. Tą dieną su A. S. daugiau nebendravo, telefonu neskambino. Kitą dieną rašė žinutę A. S. žmonai D. M., kad ši grąžintų 300 eurų skolą, kurią buvo paskolines prieš 3 mėnesius. Kitą dieną D. M. pinigus atnešusi jam grąžino. Dėl įvykio su D. M. nebendravo. D. M. žinutę rašė tik dėl pinigų. Žinučių, kodėl A. S. nevažiavo į ligoninę su T. Š., D. M. nerašė. Po įvykio A. S. namuose nesilankė. Apie pareiškimo iš policijos atsiėmimą su A. S. ir D. M. nebendravo, nieko neprašė. Žino, kad A. S. kaltina T. Š. nebūtu sumušimu. Akistatoje su A. S. dalyvavo, jo parodymus, kad  turėjo matyti, kaip jis buvo sumuštas, girdėjo. A. S. daug ką gali sakyti, nes yra keistas žmogus. Mano, kad tokie A. S. parodymai yra melas. Dažnai mato A. S. sužalotą. Neatkreipė dėmesio, ar po įvykio A. S. buvo sužalotas. Mano, kad A. S. kaltina T. Š., nes nori pasipelnyti.

Liudytoja B. P. teismo posėdyje paaiškino, kad T. Š. yra jos sugyventinis ir neįgalios dukters, sergančios vėžiu, tėvas, jie gyvena kartu, santykiai su juo draugiški. Nukentėjusįjį A. S. pažįsta kaip namo gyventoją. 2016 m. rugsėjo 13 d. iš A. (B.) sugyventinės Arinos gavo žinutę, jog bendrabutyje sklinda kalbos, kad neva A. ir T. sumušė A. Apie tai, kad T. tą dieną vartoja alkoholį, niekas nepranešė. P. A., paprašė, kad atsiųstų A. sugyventinės D. numerį. P. D., girdėjo A. balsą, ne kartą pokalbio metu D. sakė: „Tylėk, nebegerk, tylėk“. Ką kalbėjo A., nesuprato. D. pasakė, kad neva T. ir A. „lomais“ sumušė A. ir tam, kad jie nerašytų pareiškimo, reikalinga tam tikra pinigų suma. Kadangi buvo girdėjusi įvairių nuogirdų apie tą šeimą ir jos versliukus, nesąžiningą gyvenimo būdą, iš karto kilo įtarimas, kad tai netiesa. Pasakė, kad jokių pinigų neduos. D. pasakė, kad už tai jos T. blogai baigsis. Atsakė jai, kad tokių pinigų neturi ir negali gauti. D. pasakė, kad kadangi ji (B. P.) auginanti neįgalią dukrą, gali duoti pinigų iš jos neįgalumo, galinti pinigų pasiskolinti. Jai (D. M.) pasakė, kad jei jie nori kažkokių pinigų, skambintų T. Š. mamai. To paties pokalbio metu D. sakė, kad A. būklė yra labai sunki, kad jam yra atviras lūžis. Kitą dieną, radusi praleistą D. skambutį, vėl jai perskambino. D. paklausė jos, ar bus pinigai, neva ji tada padės A. atsiimti pareiškimą. Paklausė jos (D. M.), kaip tai įmanoma, kadangi, jos žiniomis, atsiimti pareiškimų nebegalima. D. pasakė, kad turi daug ryšių, sutvarkys viską taip, kad pareiškimas bus atsiimtas. D. pasakė, kad A. S. nuolat vartoja alkoholį, nuolat krinta nuo laiptų, dažnai būna sumuštas ir ji viską sutvarkys. Pasakė jai (D. M.), kad pinigų tikrai neduos. Buvo reikalaujama sumokėti 100 eurų už medicinines priemones, vaistus ir už pusmetį nedarbingumo. Dar klausė D., kodėl už nedarbingumą, nes, jos žiniomis, A. niekur nedirbo. D. paskambino 2016 m. rugpjūčio 16 d., paklausė, kur pinigai, nes jie dabar stovi prie policijos, jei pinigų nebus, rašys pareiškimą. Paklausė D. M., kodėl 13 dieną jai buvo pasakyta, kad pareiškimas jau parašytas ir pinigų reikalaujama tam, kad atsiimtų pareiškimą. Pinigų reikalavimas ją labai papiktino. Priminė, kad pinigų prašytų T. mamos. D. pasakė, kad ji neatsiuntė T. mamos telefono numerio. Po pokalbio nusiuntė D. T. mamos telefono numerį ir, jos žiniomis, D. skambino T. mamai ir taip pat reikalavo pinigų. Kai 16 dieną jos pareikalavo pinigų, suprato, kad „rezgama afera“, norėjo Danutę prigauti, todėl parašė žinutę, ar užteks 100 eurų. Tikėjosi, kad D. jai atsakys, nurodys pinigų sumą, kurios reikia, ir su ta žinute būtų ėjusi į policiją rašyti pareiškimo, nes iš D. jautė didelį spaudimą, kad reikia pinigų. D. atsakė, tačiau sumos nenurodė, bet ir nepaneigė, kad iš jos reikalauja pinigų. Apie tą šeimą jai yra žinoma, kad iš įvairių labdaros organizacijų nešasi daiktus, rūbus, kuriuos parduoda. Atsikrausčius jai į jų namą, žmonės pradėjo rakinti bendro naudojimo patalpas, A. S. veja iš bendrų koridorių, virtuvių, nes jis, nors ir gyvena antrame aukšte, apšmirinėja kitus aukštus. Buvo situacija, kai A. S. iš proto negalią turinčio berniuko už 5 eurus išviliojo dviratį. Berniuko mama niekur nesikreipė, tiesiog bijo, nes žino, kas jie per žmonės. Jos žiniomis, jie prekiauja kontrabanda. Girdėjo, kaip namo gyventoja barėsi su D. M. laiptinėje, kodėl D. jos nepilnamečiam sūnui parduoda cigaretes. T. Š. rūpestingas tėvas, rūpinasi jų neįgalia, vėžiu sergančia dukra, kurios liga progresuoja ir ją reikia nuolat vežioti į ligonines. Prieš 3 metus tarp jos ir T. Š. buvo konfliktas. Ji iš dalies kalta dėl to konflikto, nes moteriškai supavyduliavo, o T. Š. prieš ją pakėlė ranką. Kreipėsi į policiją, jie susitaikė. Grasinimų nėra išsakęs. Būna tik šeimyniniai barniai. Prieš pusmetį ar metus buvo barnis, galėjo būti 2016 m. lapkričio 21 d. Policiją kvietė dėl konflikto, kuriam įvykus, pabijojo, kad T. Š. neateitų pas ją į butą. Jos automobilis tą dieną buvo apgadintas, bet ne T. Š.. Jai atrodo, kad T. Š. žinutės buvo konfliktinio  turinio, ne grasinančios, bet tuo metu galvojo, kad automobilį apgadino T. Š.. Dabar T. Š. nebijo. Jokių grasinimų vėliau jis nebuvo išreiškęs. Parodymų jos nevertė duoti. Žino, kuo jis kaltinamas. T. Š. sakė, kad jis nesumušė A. S.. Kadangi dukrai kas savaitę buvo atliekamos chemoterapijos, jos (B. P.) tėtis buvo sunkus ligonis, o ji (B. P.) buvo palūžusi, siūlė T. duoti kažkiek pinigų tiems žmonės, kad jie paliktų juos ramybėje. T. Š. jai paprieštaravo, nesutiko, kad turi už nieką duoti pinigų žmonėms, kurie nori pasipelnyti. Jai nėra žinoma apie tai, kad kažkas ėjo ir tarėsi su A. S. ar jo žmona. Jos (B. P.) telefono numeris – (duomenys neskelbtini). T. sakė, kad iš jos reikalaujama pinigų. T. žinojo, kad ji rašė žinutes ir sakė, kad jokių pinigų neduotų, nes jis nekaltas. Skambučių ir pokalbių nėra įrašiusi ir negali pateikti įrodymų, kad D. M. iš jos reikalavo pinigų. Su Arnu ir jo sugyventine dėl įvykio bendravo tik tiek, kiek kalbėta, kad žmonės nesąžiningai bando pasipelnyti, bendravo apie tuos žmones, jų gyvenimo būdą. 2016 m. rugpjūčio 13 d. namuose nebuvo. T. minėjo, kad 2016 m. rugpjūčio 12 ar 13 d.  į duris beldėsi policija. Sakė, kad atidarė duris, pareigūnai paprašė patildyti muziką. Mano, kad A. S. pyktis kyla dėl to, kad T., kartas nuo karto sutikęs A. S. prie laiptinės, „patraukdavo jį per dantį“: „ką tu „kontra“, kaip tavo biznis“ ir pan., nes aplinkiniams žinoma apie jų prekybą kontrabanda. Kiek jai žinoma, įvykio dieną A. T. su Arnu pasakė, kad jų žmonoms paskųs, jog jie išgėrinėja, T. A. S. pasakė, kad jis paskųs A. su D., jog jie prekiauja kontrabanda. A. S. visada visų ko nors prašo, kabinėjasi. Žino, kad A. S. ne kartą buvo sumuštas. Jai matant, tarp T. ir A. S. vyko tik žodiniai konfliktai. A. S. labai konfliktiška asmenybė.

Liudytoja D. M. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinamojo T. Š. iki įvykio nepažinojo, bendraudavo su A. B., prižiūrėjo jo vaiką. Nukentėjusysis A. S. – buvęs vyras, jis ateina pas ją, pabūna. Tuo metu A. S. gyveno jos namuose, nes neturėjo kur gyventi. Anksčiau kiekvieną dieną vartodavo alkoholį su A. B., dabar nebevartoja alkoholio. Įvykio dieną kalbėjo telefonu su A. žmona. Ji skambino ir klausė, ar A. B. blaivus ar girtas, prašė nueiti pasižiūrėti, ar blaivus, nes bijojo grįžti į namus. Jai pasakė, kad ji (D. M.) ne namuose, tada A. B. žmona paskambino A. S.. A. S. nuėjo ir pamatė, kad jie geria. K. A. žmona paskambino, prašė A. S. sakyti teisybę, nes bijojo važiuoti į namus. A. S. pasakė, kad A. geria. Įvykio dieną 12 val. jai (D. M.) iš močiutės grįžus į namus, namuose buvo A. S., išgėręs. Ne vieną kartą buvo nuėjęs pas A. B. ir grįždavo vis girtesnis. Ji pasikvietė A. S., kad jai padėtų parnešti iš turgaus tai, ką buvo nupirkusi močiutei. Iki jai sugrįžtant į namus, jai ėmė nuolat skambinti A. B., klausė, kur gali rasti A. S., sakė: „Mes jį padarysim, mes jį lavonu paguldysim“, nes A. S. skundžia jo žmonai. Buvo ne vienas skambutis su visokiais grasinimais: „užmušim, pakarsim“. Pasakė, kad gali daryti, ką nori, nes su A. S. išsiskyrusi. T. jai neskambino, nes nežino jos telefono. Vėliau sužinojo, kad jai dar negrįžus namo, atėjęs T. Š. spardė duris, bet kadangi buvo išėjusi, to nematė. Apie 17 val., grįžus, pas ją namuose A. ir A. gėrė alų, T. su jais nebuvo. A. B. pakvietė A. S. parūkyti ir jie išėjo. Gal po kokių 15 minučių A. grįžo į kambarį, paprašė kviesti greitąją, šaukė, kad jam sumušė petį ir kad jį sumušė A draugas T. už tai, kad paskambino A. žmona ir jis (A. S.) pasakė, kad Arnas su Tomu geria. Verkė kalbėdamas, prašė greičiau kviesti medikus. A. S. paklausė, kuo jam trenkė. A. S. sakė, kad nežino, prašė greičiau kviesti greitąją. Sakė, kad gal jam trenkė su kažkokiu strypu. Ji taip ir pasakė, kai skambino į bendrąjį pagalbos centrą. A. S. sakė, kad jį tai spardė, tai jam trenkė. Kai iškvietė greitąją pagalbą, atėjo T. Š. ir A. B. kalbėtis. Tiek A. B., tiek T. Š. kreipėsi į ją. Ji paprašė, kad jie išeitų, nes laukia atvažiuojančios greitosios pagalbos. Kadangi yra dirbusi medicinoje, pamatė, kad A. S. lūžęs petis. Matė, kad jam gali būti lūžęs raktikaulis, iš burnos bėgo kraujas, nes buvo išmuštas, judėjo dantis. A. S. kažką pasakojo, rėkė iš skausmo, kad ji kviestų greitąją. Kai iškvietė greitąją, pasakė, kad sulaužytas petis. Kai atvažiavo greitoji pagalba, ji paklausė, ar reikia kviesti policiją. Jai atsakė, kad jie patys iškvies. Atvažiavusi greitoji pagalba sutvarstė A. S. ir išvežė į ligoninę. Ji į ligoninę nevažiavo. Kai greitoji pagalba išvežė A. S. į ligoninę, 18 val. vėl išėjo pas močiutę, kurią prižiūrėjo. Ligoninėje nustatė, kad lūžęs raktikaulis, reikia daryti operaciją. Paskyrė operaciją ir paleido iš ligoninės. A. S. buvo neblaivus, jam nustatytas 1,6 promilių girtumas. Kitą dieną A. S. alkoholio nevartojo. 2016 m. rugpjūčio 14 d. A. su T. atėjo pas ją į namus, norėjo susitarti, kad A. S. nerašytų pareiškimo. Ji tuo metu buvo nuėjusi nakvoti pas močiutę, kurią prižiūrėjo, A. S. skambino, klausė, ką daryti, nes beldžiasi duris. Prieš operaciją atėjo T. su A., pasiūlė nuvežti A. S. į ligoninę. A. S. į ligoninę nuvežė jos sūnus. Mano, kad gal siūlėsi pavežti, nes gal norėjo susitaikyti, susitarti. Sakė: „susitarkim gražiai“, tačiau vis kreipdavosi į ją, o ne į A. S.. Operacija buvo daroma po 4 dienų.Vėliau sakė, kad ji A. S. valdo, kursto, kad jai reikia pinigų. A. pradėjo jai grasinti, kad nelegaliai dirba, prižiūri močiutę (ji sudariusi sutartį su „Maltos“ ordinu). A. jai nuolat skambino sakė, kad A. viską skundžia, yra „stukačius“, paskui pradėjo rašyti žinutes ir jai grasinti; sakė, kad gražintų pinigus, kuriuos buvo pasiskolinusi, nes jam reikalingas advokatas. Jai niekas nesakė, ką darė A., kai A. S. buvo sumuštas. K. A., kaip viskas buvo. A. pasakė, kad A. S. vieną kartą taukštelėjo ir įspyrė. A. S. tuo metu buvo po operacijos. Ji niekam pretenzijų neturi. A. S. patarė tartis gražiuoju, kad jam atlygintų už vaistus ir viskas. Buvo atėjusi T. Š. žmona ir jos sesuo, kalbėjo su A. S., prašė, kad susitaikytų. Jai T. Š. žmona skambino. Jai sakė, kad susitaikytų. Davė kalbėtis A. S.. Ką jie kalbėjo, nežino. Taip pat jai T. draugė siūlė 100 eurų. Parašė jai žinutę, kad tartųsi su pačiu A. S.. S. A., kad siūlė 100 eurų. Tyrimui pateikė žinučių išklotines, kurias jai siuntė A. B.. Nežino, nesupranta, kuo ji yra kalta, ar tuo kad padėjo, jų vaiką saugojo. Ir dabar sako, kad jai „atsirūgs“. A. S. sužalojimai matosi ir dabar. Su sužalota ranka nieko negali kelti, nešti, išmuštas dantis.

Liudytoja G. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamojo T. Š. nepažįsta. Atsimena nukentėjusįjį A. S., įformino įvykį. Tikslios datos neprisimena, 2016 m., kuomet dar buvo šilta, dirbo operatyvinėje grupėje. Nukentėjusysis atvyko į policijos komisariatą, kreipėsi kaip pareiškėjas dėl sumušimo. Ji surašė pareiškimą, išaiškino teises, pareigas, atliko apklausą. Asmuo nurodė, kad jį prie Staniūnų gatvėje esančio namo, kuriame jis gyvena, sumušė pažįstamas asmuo. Jo nurodyto asmens vardo ir pavardės neprisimena. Nukentėjusysis konkrečiai įvardino to asmens vardą, pavardę, tai turėjo būti įrašyta pareiškime. Į policijos komisariatą kreipėsi po kelių dienų nuo įvykio. Nurodė, kad į ligoninę buvo atvykusi policija. Nenurodė, dėl ko kreipėsi po kelių dienų. Aiškino, kad kreipėsi iš karto po įvykio. Įtarimų, kad būtų neblaivus, nekilo. Pasakojo rišliai, nurodė visas aplinkybes. Negalėjo nurodyti tikslaus laiko, t. y.  prieš kiek dienų buvo įvykis. Neatsimena, ar sužalojimai matėsi vizualiai. Skundėsi, kad skauda ranką. Sakė, kad reikalinga operacija. Žmona paaiškino, kad operacijos iš karto nepadarė, nes buvo neblaivus. Abejonių dėl nukentėjusiojo pasakojimo tikrumo, sužalojimo aplinkybių neiškilo. Nuvežus į ligoninę, jei nukentėjęs nurodo, kad yra sumuštas, teoriškai medikai turėtų kviesti policiją ir visada kviečia, bet pasitaiko atvejų, kad pranešimų iš ligoninės nebūna. Būna, kad pagal iškvietimą nuvyksta ne operatyvinės grupės pareigūnai. Gali nusiųsti patrulius, dienos metu - veiklos padalinio pareigūnus. Neprisimena, ar nukentėjusysis rodė iškritusį dantį, bet negali sakyti, kad taip nebuvo. Apžiūrėjusi įvykio vietą, kraujo pėdsakų nerado.

Liudytoja A. J. teismo posėdyje paaiškino, kad yra VšĮ Panevėžio GMP stoties skubios medicininės pagalbos specialistė. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis jai nėra pažįstami. Viskas įvyko seniai, iš kortelės matyti, kad ji buvo nuvykusi pagal iškvietimą, suteikė pagalbą ligoniui ir nuvežė jį į priėmimo skyrių. Daugiau neprisimena. Tvirtuna savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, teisingumą.

Byloje esanties įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti liudytojos A. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad ji dirba VšĮ Panevėžio GMP stoties skubios medicinos pagalbos specialiste. Nemažas laiko tarpas praėjo, įvykių būna daug, tad plačiai nieko papasakoti negali. Laiko tiksliai nepasakys, buvo vasaros pabaiga. Gavo iškvietimą, kvietimo, kaip skambėjo, taip pat neatsimena, negali pasakyti priežasties. Nuvyko pas pacientą. Kiek pamena, buvo vyras. Nuvykus į nurodytą adresą, t. y. Staniūnų g. 73, buto neprisimena, bute rado vyrą. Ar bute buvo pašalinių asmenų taip pat negali pasakyti. Kaip ir visada, buvo suteikta skubi pirminė pagalba. Pacientas buvo pristatytas į Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių. Nepamena, ar ką nors kalbėjo, pasakojo kaip ir kas jį sužalojo. Negali pasakyti, ar pacientas buvo išgėręs, ar kalbėjo rišliai, aiškiai. Dažniausia, kuomet vyksta į iškvietimą pacientas nurodo, kuo skundžiasi, tačiau šiuo atveju kokie nusiskundimai buvo, nebeprisimena. Klausia dažniausiai, kas susiję su sveikata, o daugiau aplinkybių nesiaiškina, tad ir šiuo atveju nieko neklausė. Žmogus buvo sąmoningas, tad kolega su ja nuėjo į butą. Daugiau neturi ką pasakyti, bijo supainioti su kitu įvykiu. Matyt įvykis nebuvo kažkuo išskirtinis, tad jai neįstrigo (I tomas, b. l. 124-125).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos  Respublikos Teisingumo ministerijos  Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 915-2016 (5) matyti, kad A. S. nustatytas dešinio raktikaulio skeveldrinis lūžis, apatinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties išmušimas, krūtinės kairės pusės minkštųjų audinių sumušimas. Padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai 2016 m. rugpjūčio 13 d. Sužalojimai A. S. padaryti ne mažiau trijų bukų trauminių poveikių pasekoje, tai nurodo sužalojimų kiekis ir jų lokalizacija. Sužalojimai padaryti pašalinės jėgos poveikyje. Sužalojimai sukėlė fizinį skausmą. A. S. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio raktikaulio skeveldrinio lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui ( I tomas, b. l. 34).

Iš VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties 2016 m. rugsėjo 28 d. rašto Nr. SD-294 matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 13 d. 17:15 gautas greitosios pagalbos kvietimas. Įvykio vietos adresas: (duomenys neskelbtini). Pacientas: A. S.. Skambinta iš tel Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 136).

Iš VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties gauto garso įrašo matyti, kad, kol kviečiama pagalba ir pokalbis nesujungtas, fone girdisi moteriškas balsas: „Su kuo? Su strypu?“ Pokalbis tarp operatoriaus ir skambinančio prasideda 00.10 s.

Operatorė: Alio greitoji pagalba. Greitoji pagalba.

Moteriškė: Laba diena.

Operatorė: Laba diena.

Moteriškė: Norime iškviesti greitąją, nes čia sulaužytas petis.

Operatorė: Iš kokio miesto skambinate?

Moteriškė: Iš Panevėžio miesto.

Operatorė: Tą peties traumą dabar patyrė?

Moteriškė: Taip, čionajais kaimynas su kažkokiu strypu.

Operatorė: Panevėžys, kokia gatvė?

Moteriškė: (duomenys neskelbtini).

Operatorė: (duomenys neskelbtini), taip?

Moteriškė: Taip, taip.

Operatorė: Sakykite, durų kodas yra?

Moteriškė: Ne nėra.

Operatorė: Kelintas aukštas?

Moteriškė: Antras.

Operatorė: Laiptinė nuo atvykimo. Laiptinė kuri?

Moteriškė: Pirma.

Operatorė: Pirma laiptinė, nuo atvykimo, taip?

Moteriškė: Taip. Jisai nusileis žemyn. Fone girdisi vyriškas balsas „aš negaliu sulenkti“.

Operatorė: Ligonio vardas?

Moteriškė: A.

Operatorė: A., pavardė?

Moteriškė: S.

Operatorė: Ir metų kiek jam?

Moteriškė: Fone klausia vyriškio „Kiek tau dabar metų? 43

Operatorė: Reiškias jis dabar patyrė traumą, taip?

Moteriškė: Dabar jis pas mane atėjo.

Operatorė: Policija reikalinga?

Moteriškė: Nu tai turbūt į ligoninę policija atvažiuos.

Operatorė: Bet dabar nėra tų?

Moteriškė: Nėra dabar tų. Nežinau tiesiog. Ir aš nežinau, kaip čia buvo viskas, aš negaliu pasakyti. Jisai pasakys.

Operatorė: Staniūnų 73-19a, laukite.

Fone girdisi moteris kalba: nu matau, kad..

Operatorė: O jam petys žemiau nusviręs ar kaip?

Moteriškė: Ant pačio peties, nu matosi. Su strypu kažkokiuo davė.

Operatorė: Gerai, laukite. Kvietimas tuoj pasieks greitąją. Pasitikite, gerai.

Moteriškė: Gerai.

Operatorė: Prašau.

Įrašas baigiamas. Įrašas įrašomas i kompaktinį diską ir pridedamas prie bylos (I tomas, b. l. 137-138).

Iš 2016 m. spalio 24 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja D. M., (duomenys neskelbtini), pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 206“, IMEI (duomenys neskelbtini). Į mobiliojo ryšio telefoną buvo įdėta SIM kortelė „Pildyk“, kurios numeris yra (duomenys neskelbtini). Atsidarius pranešimų aplanką, matyti keletas žinučių, susijusios su ikiteisminiu tyrimu, fiksuojamos SMS žinutės iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris įvardytas „B. T.“.

2016 m. rugpjūčio 16 d. 12:26:18 gauta žinutė yra turiniu: „Kokios sumos reikia kad paliktumet ramybej?“.

2016 m. rugpjūčio 16 d. 13:19:29, žinutė: „100 e pakaks?“.

2016 m. rugpjūčio 16 d. 13:22:32, žinutės turinys: „Juk pati saket kad pinigus sumoket ir viska sutvarkysit. Tai as klausiu kiek? Nes man sveikata brangiau uz tuos nervus“.

2016 m. rugpjūčio 16 d. 13:27:01, žinutė: „D. juk jus man saket kad jei sumokes pinigus jus sutvarkysit. Bukit gera sakykit kiek. Juk dar siandien ryta paskambinus saket kad susimoka ir viskas“.

2016 m. rugpjūčio 16 d. 13:21:58, gauta sms žinutė iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris adresatu neįvardintas. Žinutės turinys: „Nu jau pazek kiek laiko praejo“.

2016 m. rugpjūčio 17 d. 09:22:42, gautos žinutės turinys: „Ka jus mislijat“.

2016 m. rugpjūčio 17 d. 09:38:30, gautos žinutės turinys: „Ir susikalbet su jumis.. patys sau blogo ieskot“.

2016 m. rugpjūčio 17 d. 09:43:23, gautos žinutės turinys: „Jei taip tai sakau man snd kad butu 350 ir lb daug ka apie tave turiu kad pasakyt.pagalvok ar viska legaliai darai“.

2016 m. rugpjūčio 17 d. 10:14:24,  gautos žinutės turinys: „Iki vakaro man snd kad butu skola“.

2016 m. rugpjūčio 18 d. 16:00:12, žinutės turinys: „Nebesisiskit kur nereikia gerai. Kada pinigai bus?“ ( I tomas, b. l. 105-110).

Iš 2016 m. lapkričio 8 d. raštu VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis pateikė informaciją, kad 2016 m. rugpjūčio 13 d. 17.17 val. Panevėžio regioninėje dispečerinėje priimtas kvietimas adresu: (duomenys neskelbtini). Pacientas A. S., 43 m. amžiaus, 80 kg svorio. Pagalbos kvietimo priežastis – sumuštas, skauda petį. Į kvietimą vyko VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties slaugytoja A. J., (duomenys neskelbtini), M. R. (duomenys neskelbtini). Kvietimo rezultatas – sumuštas, dešinio raktikaulio trauma. Pacientas pristatytas į Respublikinę Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių 17.38 val. ( I tomas, b. l. 141).

Iš 2016 m. gruodžio 15 d. raštu VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis pateikė informaciją, kad 2016 m. rugpjūčio 14 d. 21.16 val. gautas iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini) m., dėl A. S.. Skambinta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Kvietimo priežastis  - „vakar buvo rankos trauma, lūžęs raktikaulis. Stiprus skausmas“. Nustatyta preliminari diagnozė: Įtariamas dešinio žastikaulio lūžimas (S42.0). A. S. pristatytas VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo – skubios pagalbos skyrių ( I tomas, b. l. 143).

Iš pateiktų nukentėjusiojo A. S. ir liudytojos D. M. naudojamų mobilaus ryšio telefonų telekomunikacinių įvykių išklotinių nustatyta: analizuojant nukentėjusiojo A. S. naudojamo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę, nustatyta, kad su SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoju A. S. bendravo 2016 m. rugpjūčio 13 d., 2016 m. rugpjūčio 15 d. – 2016  m. rugpjūčio 19 d., 2016 m. rugpjūčio 22 d. Matyti, kad su SIM kortelės Nr.  (duomenys neskelbtini) naudotoju A. S. bendravo 2016 m. rugpjūčio 13 d. Analizuojant liudytojos D. M. telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini), einančių ir išeinančių  skambučių, SMS žinučių išklotines, matyti, kad su SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoju D. M. bendravo 2016 m. rugpjūčio 13 d., 2016 m. rugpjūčio 14 d., 2016 m. rugpjūčio 16. Su SIM kortelės Nr.  (duomenys neskelbtini) naudotoju D. M. bendravo 2016 m. rugpjūčio 12 d., 2016 m. rugpjūčio 13 d., 2016 m. rugpjūčio 14 d., 2016 m. rugpjūčio 16 d. – 2016 m. rugpjūčio 19 d. ( I tomas, b. l. 157-161).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikacija

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad T. Š. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma.

K. T. Š. teisiamajame posėdyje savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis prieš A. S. nesmurtavo, tik abu prie laiptinės apsižodžiavo, vienas kitą „pasiuntė“: jis kreipėsi į sėdintį ir rūkantį girtą S. žodžiais „Ką, kontra, kaip visada gatavas, kominis?“, į ką šis atsakė: „Pasakysiu jūsų „boboms, kad geriat“, o T. Š. atkirto, kad pasakys, kad jis su „boba“ kontrabanda prekiauja. Be to, teisme nurodo, kad iki įvykio irgi yra buvę su A. S. konfliktų, juodu abu yra pasistumdę gal prieš kokius metus laiko. Šie jo parodymai skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kur teigiama, kad su Andriumi nesipyksta, jų santykiai geri, kaimynystėje gyvena draugiškai, nebuvo nė karto susimušę, su Andriumi sutaria nepiktuoju (II t., b. l. 32). Kaip matyti, T. Š., lyginant jo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, nėra iki galo nuoseklus. Be to, ikiteisminio tyrimo metu T. Š. nė vienu žodžiu neužsimena, kad žodinį konfliktą išprovokavo savo žodžiais „Ką kontra, kaip visada gatavas, kominis?“ ir vetinant jo teisme pateikiamą išimtinai apsižodžiavimo versiją, kiek nelogiška atrodo T. Š. ir A. S. tarpusavio kalbos eiga: nors girtą A. S. pamato T. Š., bet apie tai, kad jie geria grasina pasakysiantis girtas A. S.. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ir pats buvo tokio neblaivumo lygio, kad jam nepardavė alkoholio (pagal jo paties teisme duotus parodymus), T. Š. neturėjo itin kristi į akis A. S. neblaivumas, nes į tai atkreipti dėmesį labiau būdinga esant blaivumo būsenoje. Akivaizdu, kad ne tik T. Š., bet ir A. B. teismo metu koreguoja savo parodymus derindamas juos prie T. Š. gynybinės pozicijos: jei ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad su A. S. ryšius palaiko, nesipyksta (I t., b. l. 90-91), tai teisme teigia priešingai, kad apie pusmetį iki įvykio tarp jo ir A. S. buvo konfliktas: buvo susiėmę, apsismūgiavo keliais smūgiais, bet į policiją dėl to nesikreipė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek iš T. Š., tiek ir iš A. B. parodymų matyti, kad jie tarpusavyje gerai sutarė tiek iki įvykio, tiek ir po jo, be to, kartu mėgdavo išgerti, todėl, nors abiejų parodymuose ir dėstoma palanki T. Š. įvykių versija, teismas, analizuodamas juos įrodymų visumoje, vertina A. B. parodymus kritiškai dėl galimo siekio padėti draugui išvengti atsakomybės. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių teismas T. Š. ir A. B. parodymais negali remtis kaip patikimais ir jais nesivadovauja, vertina jų nurodytas aplinkybes daugiau kaip gynybinę poziciją, išreikštą siekiant, kad T. Š. išvengtų atsakomybės. Analogiškai vertintini ir T. Š. sugyventinės B. P. parodymai (taip pat galimas suinteresuotumas bylos baigtimi).

Gretinant A. S. ir D. M. parodymus tarpusavyje, matyti, kad jie iš esmės nuoseklūs ir atitinkantys, papildantys vienas kitą, derantys tarpusavyje viso proceso metu (tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir teisme), be to, atitinka ir rašytinę bylos medžiagą, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš D. M. parodymų matyti, kad dar iki įvykio A. B. jai skambino telefonu grasinant, kad jie su A. S. susidoros, o atsižvelgiant į tai, kad iš bylos medžiagos, paties kaltinamojo, A. B. parodymų matyti, kad T. Š. su A. B. tą dieną laiką leido kartu bei gretinant šią informaciją su nukentėjusiojo parodymais, kad prieš jį smurtavo T. Š., atitinkami duomenys papildomai patvirtina, kad būtent T. Š. ir buvo A. S. patirtų kūno sužalojimų kaltininkas. Be to, ir iš VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties gauto garso įrašo matyti, kad operatorė netrukus po įvykio informuojama, kad A. S. sužalojo kaimynas (iš bylos medžiagos aišku, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis gyvena kaiminystėje), taip pat operatorei pranešama, kad A. S. sulaužytas petis, tą patį paliudija ir atitinkamus sužalojimus prieš tai pamačiusi B. M., tarp jų ir iš burnos bėgantį kraują, be to, jai pats A. S. nurodo, kad jį sužalojo T. Š.. A. S. apie savo sužalojimą ir jį sužalojusį asmenį (T. Š.) buvo nurodęs ir policijos pareigūnei, kuriai abejonių dėl nukentėjusiojo pasakojimo tikrumo, sužalojimo aplinkybių nekilo. Sužalojimą apžiūrėjo ir byloje liudytoja apklausta greitosios medicininės pagalbos darbuotoja.

Iš bylos medžiagos ir teisme apklaustų asmenų parodymų teismas nenustatė aplinkybių, kad nukentėjusysis A. S. siektų T. Š. apkalbėti. Iš įrodymų visumos matyti, kad iki įvykio jo nesiejo konfliktiniai santykiai su T. Š., o T. Š. šeimos materialinė padėtis nėra tokia, kad skatintų pasipelnyti (atsižvelgiant į pajamas ir tai, kad šeimoje auga neįgalus vaikas, kurio gerovei palaikyti būtinos papildomos lėšos). Be to, įvykio metu A. S. buvo neblaivus, o išgėrusiam asmeniui sugalvoti tiek aplinkybių (kad jam atitinkamą skaičių kartų buvo trenkta ir ranka, ir koja apibūdinant visą detalią jo ir kitų asmenų veiksmų seką po įvykio), išliekant dėl šių aplinkybių nuosekliam viso proceso metu, turėtų būti sudėtinga, tam reikėtų itin lakios vaizduotės bei išmanumo.

Kaltinamojo nesuinteresuotumą, kad nukentėjusysis kreiptųsi į teismą, bei jo kaltę  patvirtina ir D. M. parodymai apie tai, kad kaltinamasis T. Š. pats buvo atėjęs tartis, taip pat bandė susitarti, kad nukentėjusysis nesikreiptų į atitinkamas institucijas, ir savo sugyventinės ir draugo padedamas, siūlė nuvežti nukentėjusįjį į ligoninę. Atitinkamą informaciją patvirtina ir D. M. pateiktos SMS išklotinės į bylą.

Vertinant A. S. parodymų turinį, matyti, kad jie iš esmės paneigia T. Š. nurodomą įvykių versiją ir, atsižvelgiant į tai, kad  A. S. parodymus patvirtina D. M., G. B., A. J. parodymai, specialisto išvada, naudojamų mobilaus ryšio telefonų telekomunikacinių įvykių išklotinės, garso įrašas, kiti rašytiniai įrodymai, jais teismas neturi pagrindo abejoti. Pažymėtina, kad dėl esminių įvykio aplinkybių A. S. yra nuoseklus – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme visose apklausose nuosekliai ir užtikrintai tvirtino, kad sužalojimus jam padarė T. Š., be to, nurodomi jo sužalojimo būdai (suduodant iš rankos, kojos) ir pasekmės atitinka specialisto išvadoje nurodytus tikėtinus A. S. sužalojimo būdus, sužalojimų pobūdį, analogiška situacija vertinant jo parodymus apie padarytą sužalojimų kiekį ir jų lokalizaciją. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos  Respublikos Teisingumo ministerijos  Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 915-2016 (5) nurodyta, kad sužalojimai padaryti ne mažiau trijų bukų trauminių poveikių pasekoje, pašalinės jėgos poveikyje.

Teisiamojo posėdžio metu duotus nukentėjusiojo parodymus atitinka ir kiti byloje esantys paminėti rašytiniai įrodymai, o aplinkybių, kurios leistų abejoti jų teisingumu, nenustatyta. Kaltinamojo T. Š. parodymai nepasitvirtino jokiais patikimais bylos duomenimis, todėl duoda pagrindą daryti išvadą, kad jis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, kad T. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, – 2016 m. rugpjūčio 13 d. apie 17.00 val. Panevėžyje, prie Staniūnų g. 73 namo laiptinės, kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. S. ne mažiau kaip du kartus į veidą, vieną kartą į sprandą, spyrė vieną kartą į šoną, A. S. pargriuvus, spyrė jam ne mažiau kaip šešis kartus į įvairias kūno vietas bei kumščiu sudavė ne mažiau kaip šešis kartus į įvairias kūno vietas, taip padarydamas dešinio raktikaulio skeveldrinį lūžį, apatinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties išmušimą, krūtinės kairės pusės minkštųjų audimų sumušimą ir tokiu būdu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. S. sveikata.

Bausmės skyrimas ir kt. kl.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamojo T. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo T. Š. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

            Teismas, skirdamas kaltinamajam T. Š. bausmę dėl nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas  vienas nesunkus nusikaltimas, pasikėsinta į kito asmens sveikatą, taip pat atsižvelgia į smūgių skaičių. Kaltinamasis T. Š. anksčiau vieną kartą teistas (pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, vykdant šią nusikalstamą veiką taip pat buvo naudojamas smurtas), bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarytas naujas nusikaltimas (II t., b. l. 18), už administracinius teisės pažeidimus baustas (II t., b. l. 19-22), dirbantis, darbovietėse charakterizuojamas teigiamai (II t., b. l. 28, 100-101), vedęs, auginantis neįgalią dukterį, kuriai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (II t., 102-105 b. l.), dėl jo elgesio skundų ir raštiškų nusiskundimų negauna (II t., b. l. 26), pas psichiatrą ir ligų priklausomybės specialistą nesilankė (II t., b. l. 24).

          Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam T. Š. skiriant BK 138 straipsnio 1 d. sankcijoje numatytą didesnę negu vidurkis laisvės atėmimo bausmę.

          Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, paskirta bausmė subendrintina su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos  bausmės dalimi.

          Pastebėtina, kad T. Š. padaryta nusikalstama veika priskirta nesunkiems nusikaltimams,  kaltinamasis praeityje tik vieną kartą teistas, iki nusikaltimo padarymo probacijos sąlygų nepažeidinėjo, probacijos tarnyboje lankėsi nustatyta tvarka, yra dirbantis, vedęs, augina neįgalią dukterį, kuriai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir jai reikalinga nuolatinė priežiūra, dėl jo elgesio skundų ir raštiškų nusiskundimų negauta, kas leidžia teigti, kad kaltinamasis teigiama linkme bando keisti savo gyvenimo būdą, daro atitinkamas išvadas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas T. Š. atidėtinas (tuo pačiu išsaugant kaltinamojo teigiamus socialinius ryšius bei suteikiant kaltinamajam galimybę taisytis) 3 (trims) metams, paskiriant įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet ir turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

          Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

          Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 65,62 EUR civilinį ieškinį atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą (II t., b. l. 80-81). Iš kaltinamojo T. Š. P. teritorinei ligonių kasai priteistinas 65,62 EUR civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis A. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį (teisiamojo posėdžio metu patikslino) dėl 169,31 Eur turtinės ir 1800 Eur neturtinės žalos atlyginimo (I t., 72 b. l.104-106).

Civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos padarymo tenkintinas visiškai. Patirtos žalos dydis realus ir atitinkantis protingumo kriterijus, žala priteistina iš kaltinamojo.

Nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos padarymo tenkinamas iš dalies. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalos padarinius, sužalojimų kiekį bei pobūdį, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.

Šiuo atveju pažymėtina, kad kaltinamasis T. Š. nukentėjusiojo A. S. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta nesunkiai. Nėra jokios abejonės, kad nukentėjusysis A. S. dėl to patyrė ne tik skausmą, bet ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą. Nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų patyrė stresą, šoką, baimę. Nukentėjusysis, po įvykio nebegalėdamas kilnoti sunkesnių daiktų, negalės savęs pilnai realizuoti  profesinėje srityje, dirbti fizinio darbo. Nukentėjusysis neabejotinai patyrė neturtinę žalą. Teismas priteisdamas neturtinės žalos dydį, įvertina ir kaltinamojo turtinę padėtį,  priteistinos turtinės žalos dydį. Teismas, įvertinęs tai kas išdėstyta, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos A. T. formuojamą teismų praktiką, kad nukentėjusiesiems patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, įprastiniu atveju priteisiama nuo 579 Eur iki 3475 Eur neturtinės žalos, mano, kad 1500 Eur priteistinas neturtinės žalos dydis yra realus, teisingas, sąžiningas ir protingas.

          Išlaidas advokato pagalbai apmokėti sudaro 271,20 EUR, kurios priteisiamos valstybei iš kaltinamojo.

         Vadovaujantis BPK 103, 105 str. iš kaltinamojo išieškotina 11,50 Eur proceso (pašto) išlaidų valstybei.

         Teismas, vadovaudamasis BPK 297-298 str., 301-305 str.,  307-308 str., 313 str.,

n u s p r e n d ž i a :

T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jam bausmę – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir paskirti T. Š. galutinę subendrintą bausmę – 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 str., 722 str., T. Š. paskirtos 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje arba tęsti darbą, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį koreguojančiose programose.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti iš Tomo Š. P. teritorinei ligonių kasai 65,62 EUR civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.

A. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš T. Š. nukentėjusiajam A. S. 169,31 EUR turtinei žalai atlyginti.

A. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. Š. nukentėjusiajam A. S. 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš T. Š. 271,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, valstybei.

Vadovaujantis BPK 103, 105 str. iš kaltinamojo išieškoti 15,10 Eur proceso (pašto) išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.