Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-24-497/2020

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02988-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos:12.1; 21.11.10

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimo, kuriuo G. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 900 (devynių šimtų) eurų dydžio bauda,

nustatė :

1.       G. M. nubaustas už tai, kad jis būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neužtikrino, kad 2019 m. gegužės 17 d. bendrovei priklausančiose teritorijose, esančiose (duomenys neskelbtini), atliekų apdorojimas (šalinimas ir naudojimas) būtų vykdomas laikantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. T-V.7-12/2015 (toliau – ir Leidimas) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444 patvirtintų Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių (toliau – ir Sąvartynų taisyklės) reikalavimų, nes bendrovei priklausančioje teritorijoje, esančioje Vilniuje, Liepkalnio g. 172C:

1.1.                      Iškastame kasinyje, kuriame nėra ant nelaidaus mineralinio sluoksnio įrengtos filtrato surinkimo sistemos, susidedančios iš dirbtinės izoliacinės membranos ir ne plonesnio kaip 0,5 m storio drenažo sluoksnio, kaip reglamentuojama Sąvartyno taisyklių 27 punkte, pašalinta apie 10 kub. m statybinių medžiagų, turinčių asbesto, atliekų (atliekos kodas 17 06 05) (šiferis, turintis asbesto) bei kitų mišrių atliekų, sumaišytų su gruntu.

1.2.                      Iškasti du kasiniai, nesilaikant sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pietinėje dalyje numatytos 50 m pločio apsauginių želdinių zonos, kurios įrengimo įgyvendinimas turėjo būti atliktas iki 2016 m. lapkričio 1 d., kaip numatyta Leidimo Aplinkosaugos veiksmų plane, Leidimo sąlygų 13 punkte, 4 lentelėje.

1.3.                      Statybinių medžiagų, turinčių asbesto, atliekos (atliekos kodas 17 06 05) šalinamos ne pagal Leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano 3 punkte numatytas atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginio uždarymo bei sutvarkymo priemones, t. y., atliekos, turinčios savo sudėtyje asbesto, nėra šalinamos sąvartose (iki 2,4 m aukščio) ant žemės paviršiaus atskiroje, aptvertoje ir įspėjamaisiais užrašais pažymėtoje aikštelėje, nesilaikant Leidimo sąlygų reikalavimų.

2.       Be to, bendrovei priklausančiose teritorijose, esančiose (duomenys neskelbtini):

2.1.                      Atliekų tvarkymo teritorijos (galimai teršiamos teritorijos) nėra padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga (asfaltu, asfaltbetoniu, betonu ar pan.), nesilaikant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 13 punkto ir Leidimo 26 punkto reikalavimų.

2.2.                      Nėra įrengtų svarstyklių, pažeidžiant Sąvartyno taisyklių 33 punkto reikalavimus, taip pat nėra įrengto įrenginio automobilių, išvažiuojančių iš sąvartyno teritorijos, ratams valyti, pažeidžiant Sąvartyno taisyklių 31 punkto reikalavimus.

2.3.                      Šios teritorijos dalinai apjuostos metaline tinkline tvora. Tvorų išdėstymas atitinka sklypų perimetrą ir ribas. Teritorijos nėra pilnai uždaros, į jas gali laisvai patekti pašaliniai asmenys, pažeidžiant Sąvartyno taisyklių 32 punkto reikalavimus. Taip pat neįvykdyta Leidimo Aplinkosaugos veiksmų plane numatyta sąlyga iki 2016 m. lapkričio 1 d. veiklos teritoriją aptverti garsą slopinančia tvorele.

3.       Taip G. M. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 118 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje.

4.       Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, nes jo padarytoje veikoje nėra ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatytos administracinio nusižengimo sudėties. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:

4.1.                      Administracinė nusižengimo byla išnagrinėta pažeidžiant ANK 569, 594 straipsnio nuostatas. Šiuos argumentus apeliantas grindžia tuo, jog faktiniai duomenys apie apeliantui inkriminuojamą teisė pažeidimą, kuris buvo nustatytas 2019 m. gegužės 17 d., buvo fiksuojami ne tik 2019 m. gegužės 17 d. Tyrimo veiksmų protokole, bet ir 2019 m. birželio 12 d. patikrinimo akte Nr. PA65-114. Apeliantas atkreipia dėmesys į tai, jog administracinio nusižengimo protokole nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių, užfiksuotų tiek Tyrimo veiksmų protokole, tiek ir faktiškai esančių pačioje tikrintoje teritorijoje. Iš Tyrimo veiksmų protokolo teksto matyti, jog kai kurie klausimai, kurie aptariami administracinio nusižengimo protokole, net nebuvo tiriami pareigūnams atliekant faktinį patikrinimą 2019 m. gegužės mėn. 17 d. teritorijoje, esančioje Liepkalnio g. Vilniuje, arba administracinio nusižengimo protokole jie pateikti kitaip, nei nurodyta Tyrimo veiksmų protokole.

4.2.                      Apeliantas skunde nurodo, jog nagrinėjamoje byloje taip pat buvo pažeisti ANK 609 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai, kadangi jo atžvilgiu surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka jam nustatytų reikalavimų. Jame nurodytas pažeidimo laikas nepagrįstas įrodymais, neaiški pažeidimo padarymo vieta, neatskleista teisės pažeidimo esmė, neužfiksuoti duomenys, reikšmingi nagrinėjamai bylai.

4.3.                      Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Sąvartyno taisyklių 27 punktu, kadangi minėtame punkte nurodyta, jog filtrato surinkimo sistemos turi būti įrengiamos tik nepavojingų ir pavojingų atliekų sąvartynuose. Be to, apeliantas nurodo, jog pirmos instancijos teismas rėmėsi nebegaliojančiomis nuostatomis, kadangi Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. V-975 neteko galios 2017 m. gegužės 1 d. Apeliantas, remdamasis Sąvartyno taisyklių 43 punktu nurodo, jog atliekos, turinčios asbesto, turi būti šalinamos atskiroje sekcijoje, įrengtoje prie bet kokios klasės sąvartyno būtent pagal inertinių atliekų sąvartynų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, apeliantas atkreipia dėmesį į Sąvartyno taisyklių 24.3 papunktį, kuriame nurodoma, jog inertinių atliekų sąvartynuose nelaidaus mineralinio sluoksnio filtracijos koeficientas turi būti ne didesnis kaip 10-7 m/s, storis – ne mažesnis kaip 1 m. Nagrinėjamoje byloje pateikta UAB „Grota“ 2019 m. rugpjūčio 6 d. pažyma Nr. 353 Dėl grunto filtracinių savybių tyrimo rezultatų, (pirmos instancijos teismas iš esmės jos nevertino) kurioje patvirtinta, kad kasinio (sekcijos), kuriame yra pašalintos statybinės atliekos, turinčios asbesto, gruntas yra mažai laidus vandeniui ir atitinka Sąvartynų taisyklių 24.3 papunktyje nustatytus reikalavimus.

4.4.                      Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmos instancijos teismo nustatyta išvada, jog apeliantui inkriminuotos faktinės aplinkybės dėl 50 m pločio apsauginių želdinių zonos neįrengimo pilnai pasitvirtino. Apeliantas pažymi, jog byloje buvo nustatyta, kad reikalavimas pietinėje pusėje įrengti 50 m pločio apsauginių želdinių zoną iki 2016 m. lapkričio 1 d. buvo nustatytas „F. O.“ OU išduotame Leidime. Apeliantas, atsižvelgdamas į tai, nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini)iki 2016 m. lapkričio 1 d. negalėjo įgyvendinti tokio reikalavimo, nes iki 2018 m. gegužės 4 d. neturėjo leidimo veikti šioje teritorijoje. Jo teigimu, UAB (duomenys neskelbtini) negali būti atsakinga už nurodymo, kurio įvykdymo terminas pasibaigęs dar iki Leidimo jai išdavimo ir už kurio įvykdymą buvo atsakingas kitas subjektas, neįvykdymą. Be to, pažymi, kad yra net du Aplinkos apsaugos agentūros dokumentai: Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. gegužės 4 d. sprendimas Nr.(28.1)-A4-4216 ir Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr.(30.1)-A4-8497, kurie skirtingai reglamentuoja žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pietinės dalies statusą. Taigi, 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr.(28.1)-A4-4216) (senesnis sprendimas), patvirtintame Leidime numatyta, kad pietinėje pusėje iki 2016 m. lapkričio 1 d. turėjo būti įrengta 50 m apsauginių želdinių zona, o pagal 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr.(30.1)-A4-8497 (naujesnis sprendimas), patvirtintą Leidimo priedą – Atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, šioje teritorijos dalyje numatyta atliekų su asbestu saugaus šalinimo aikštelė. Apeliantas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina nurodo, kad šiuo atveju reikia remtis vėlesniu sprendimu, t. y. 2018 m. lapkričio 6 d. Nr.(30.1)-A4-8497), kuriame nurodyta, kad žemes sklypo pietinėje dalyje turi būti atliekų su asbestu saugaus šalinimo aikštelė, o ne 50 m apsauginių želdinių zona.

4.5.                      Apeliantas pažymi, kad pirmos instancijos teismo motyvai, jog šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini) turėjo kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl Leidimo tikslinimo, nepagrįsti, kadangi tai negalėjo būti įgyvendinta. Vadovaujantis Taršos integruotos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių nuostatomis, leidimai gali būti tikslinami tik tam tikrais atvejais. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal aukščiau minėtas taisyklių nuostatas UAB (duomenys neskelbtini) net negalėjo kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl Leidimo pakeitimo, atsisakant nurodymo dėl želdinių juostos rengimo, nes neplanavo keisti technologijos, taip pat neplanavo keisti arba plėsti patį įrenginį.

4.6.                      Apelianto manymu, pirmos instancijos teismo motyvai apie Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano 3 punkto pažeidimus yra visiškai nepagrįsti bei neteisingi. Apeliantas, remdamasis Atliekų tvarkymo įstatymu, nurodo, kad atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planai yra dokumentai, kuriuose numatomos atliekų tvarkymo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo priemonės ir kurios turi būti taikomos nutraukiant atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą. Tai reiškia, kad atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas yra skirtas taikyti priemonėms įmonės bankroto arba kitais įmonės atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo atvejais. Atsižvelgiant į tai, apeliantas nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) nutraukiant veikla, o ne ją vykdant, atliekos, turinčios asbesto, turės būti sustumtos i sąvartas, kurių aukštis ne daugiau 2,4 m. Be to, apelianto manymu, nepagrįstai nurodoma, kad atliekų, turinčių asbesto, šalinimui skirta sekcija turi būti atskirai aptverta, kadangi nei Sąvartynų taisyklės, nei kiti teisės aktai, nei Leidimas nenumato, kad kiekviena sąvartyno sekcija (kasinys) turi būti aptverta. Visgi, apeliantas pastebi, kad visa sąvartyno teritorija yra aptverta metalinio tinklo tvora, ką patvirtina Tyrimo veiksmų protokolas.

4.7.                      Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas taip pat nepagrįstai jį nubaudė dėl to, kad atliekų tvarkymo teritorijos nėra padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga. Pažymi, kad tiek Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente, tiek ir Leidime yra nustatyta, kad tik galimai teršiamos teritorijos turi būti padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga, tačiau byloje nėra nustatyta, kokios būtent teritorijos, esančios žemės sklypuose, adresais (duomenys neskelbtini), yra „galimai teršiamos“. Pirmos instancijos teismas, nubausdamas apeliantą dėl minėto nusižengimo, iš esmės rėmėsi tik liudytojo L. O. parodymais, kurie, apelianto manymu, yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Apeliantas pažymi, kad nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi Sąvartynų taisyklėmis, kadangi jis reglamentuoja sąvartynų, kaip įrenginių, įrengimą. Sąvartynų taisyklėse nėra pažymėta, kad toks sluoksnis turi būti vandeniui nelaidi kieta danga (asfaltas, asfaltbetonis, betonas ir pan.). Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nei Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento normos, nei Leidimo nuostatos nereikalauja, kad visas žemės sklypas, kuriame yra sąvartynas, būtų padengtas vandeniui nelaidžia danga.

4.8.                      Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo nustatyta išvada, jog teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), nėra pilnai uždaros ir į jas gali patekti pašaliniai asmenys, teritorijos neaptvertos garsą slopinančia tvorele ir teritorijose nėra įrengta svarstyklių bei įrenginio iš teritorijų išvažiuojančių automobilių ratams plauti. Skunde pažymima, kad nesant pareigūno užfiksuoto atliekų šalinimo fakto, pirmos instancijos teismas negalėjo konstatuoti aukščiau minėtų nusižengimų. 

4.9.                      Apeliantas pažymi, kad nors daroma prielaida, jog į minėtą teritoriją gali patekti pašaliniai asmenys, tačiau tokių asmenų patekimo į teritoriją faktas nėra nustatytas. Teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), yra aptvertos metaline tinkline tvora, o įvažiavimai į šias teritorijas yra uždaromi metaliniais vartais, ką patvirtina ir Tyrimo veiksmų protokolas.

4.10.                      Apeliantas, nesutikdamas su motyvais, jog patikrinimo metu teritorijoje nebuvo garsą slopinančių tvorelių, nurodė, kad Leidime yra įtvirtintas reikalavimas numatomą veiklos teritoriją aptverti kilnojama garsą slopinančią tvorele, tačiau jame nėra reikalavimo visą veiklos teritoriją aptverti garsą slopinančia tvorele. Apeliantas pabrėžia, jog patikrinimo metu ši kilnojama garsą slopinanti tvorelė buvo sandėliuojama vienoje vietoje, nes darbai nebuvo vykdomi.

4.11.                      Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog teiginiai apie tai, kad nėra įrengta svarstyklių, neatitinka tikrovės. Apelianto teigimu, sąvartyne dirbantis ir dirbsiantis mechanizmas – krautuvas Volvo L 110E turi sumontuotas svarstykles. Aplinkybę, jog patikrinimo metu teritorijoje dirbo krautuvas patvirtina liudytojos R. L. parodymai. Krautuvas, kuriame sumontuotos svarstyklės, taip pat užfiksuotas 2019 m. gegužės 17 d. patikrinimo metu darytose nuotraukose. Be to, apeliantas pažymi, kad prieš įvažiavimą į sąvartyno teritoriją yra ir stacionarios svarstyklės.

4.12.                      Apelianto manymu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nėra įrengto įrenginio, skirto automobilių, išvažiuojančių iš sąvartyno teritorijos, ratams valyti. Apeliantas nurodo, kad (duomenys neskelbtini)turi kilnojamąjį įrenginį automobilių, išvažiuojančių iš sąvartyno teritorijos ratams valyti (plauti). Šis įrenginys yra atvežamas ir bus atvežamas į sąvartyno teritoriją, kai iš jo išvažiuos automobiliai ir juo bus plaunami automobilių ratai. Apeliantas pabrėžia, kad Sąvartynų taisyklėse nėra nurodyti detalūs reikalavimai tokiam įrenginiui, jose nenumatyta, kad toks įrenginys turi būti stacionarus.

5.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė prašo netenkinti G. M. skundo, nurodo, kad teismas aktyviai tyrė ir rinko įrodymus, kuriuos išsamiai ir detaliai aprašė priimtame nutarime ir jų pagrindu pagrįstai pripažino , kad G. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje.

Apelianto G. M. skundas dalinai tenkinamas 

6.       Apeliaciniu skundu G. M. prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtą nutarimą motyvuojant tuo, kad buvo pažeistos įrodymus, tyrimo veiksmų fiksavimą bei administracinio nusižengimo protokolo surašymą administracinio nusižengimo byloje, reglamentuojančios įstatymo nuostatos, taip pat nesutinka su faktinių bylos aplinkybių vertinimu ir padarytomis išvadomis.

7.       Apeliantas teigia, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytos aplinkybės neatitinka tyrimo veiksmų protokole užfiksuotų aplinkybių arba aplinkybės pateiktos visaip kitaip, protokolas neatitinka jam nustatytų reikalavimų, jame neaiški pažeidimo padarymo data, vieta, neatskleista pažeidimo esmė.

8.       Administracinio nusižengimo protokolas procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas galutinis kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu. Administracinio nusižengimo protokole fiksuojamos reikšmingos nagrinėjant bylą aplinkybės, kurios nustatomos atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, tai yra visų surinktų duomenų pagrindu. Tyrimo veiksmų protokolu tėra įforminami administracinį nusižengimą tiriančių pareigūnų atlikti veiksmai, protokole pateikta informacija jokiu būdu neapibrėžia administracinio nusižengimo protokolo turinio, todėl apelianto nurodomi argumentai, kad protokole užfiksuotos aplinkybės, kurios nėra fiksuotos tyrimo veiksmų protokole, nėra administracinio nusižengimo protokolo trūkumas.  

9.       Sutiktina, kad byloje surašytas administracinio nusižengimo protokolas turi nežymių trūkumų, tai yra skiltyje „Nusižengimo padarymo vieta, data ir laikas“ nurodyta informacija nėra tiksli, tačiau protokole aprašant pažeidimo esmę nusižengimo padarymo vieta ir data nurodyta tiksliai, pažeidimo esmė suformuluota aiškiai. Protokole nenurodytas tikslus pažeidimo padarymo laikas valandomis, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, nelaikytinas esminiu trūkumu, kuris trukdytų administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui suprasti jam inkriminuoto nusižengimo esmę, gintis, o teismui nagrinėti bylą, juolab, kad G. M. inkriminuotas nusižengimas yra trunkamojo pobūdžio, taigi nusižengimo padarymo laikas nurodant valandą ir minutes nėra esminė aplinkybė, todėl  šis apelianto argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

10.       Pirmos instancijos teismas konstatavo, G. M. kaltę dėl 6 jo įmonėje nustatytų pažeidimų, o būtent: 

10.1 Iškastame kasinyje, kuriame nėra ant nelaidaus mineralinio sluoksnio įrengtos filtrato surinkimo sistemos, susidedančios iš dirbtinės izoliacinės membranos ir ne plonesnio kaip 0,5 m storio drenažo sluoksnio, kaip reglamentuojama Sąvartyno taisyklių 27 punkte, pašalinta apie 10 kub. m statybinių medžiagų, turinčių asbesto, atliekų (atliekos kodas 17 06 05) (šiferis, turintis asbesto) bei kitų mišrių atliekų, sumaišytų su gruntu;

10.2. Iškasti du kasiniai, nesilaikant sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pietinėje dalyje numatytos 50 m pločio apsauginių želdinių zonos, kurios įrengimo įgyvendinimas turėjo būti atliktas iki 2016 m. lapkričio 1 d., kaip numatyta Leidimo Aplinkosaugos veiksmų plane, Leidimo sąlygų 13 punkte, 4 lentelėje;

10.3. Statybinių medžiagų, turinčių asbesto, atliekos (atliekos kodas 17 06 05) šalinamos ne pagal Leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano 3 punkte numatytas atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginio uždarymo bei sutvarkymo priemones, t. y., atliekos, turinčios savo sudėtyje asbesto, nėra šalinamos sąvartose (iki 2,4 m aukščio) ant žemės paviršiaus atskiroje, aptvertoje ir įspėjamaisiais užrašais pažymėtoje aikštelėje, nesilaikant Leidimo sąlygų reikalavimų.

10.4 Atliekų tvarkymo teritorijos (galimai teršiamos teritorijos) nėra padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga (asfaltu, asfaltbetoniu, betonu ar pan.), nesilaikant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 13 punkto ir Leidimo 26 punkto reikalavimų;

10.5  Nėra įrengtų svarstyklių, pažeidžiant Sąvartyno taisyklių 33 punkto reikalavimus, taip pat nėra įrengto įrenginio automobilių, išvažiuojančių iš sąvartyno teritorijos, ratams valyti, pažeidžiant Sąvartyno taisyklių 31 punkto reikalavimus;

10.6. Šios teritorijos dalinai apjuostos metaline tinkline tvora. Tvorų išdėstymas atitinka sklypų perimetrą ir ribas. Teritorijos nėra pilnai uždaros, į jas gali laisvai patekti pašaliniai asmenys, pažeidžiant Sąvartyno taisyklių 32 punkto reikalavimus. Taip pat neįvykdyta Leidimo Aplinkosaugos veiksmų plane numatyta sąlyga iki 2016 m. lapkričio 1 d. veiklos teritoriją aptverti garsą slopinančia tvorele.

11.       Išanalizavus byloje surinktus duomenis, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamo nutarimo išvadas aukštesnysis teismas sprendžia, kad bylą išnagrinėjęs teismas pagrįstai G. M. pripažino kaltu padarius ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, tačiau G. M. inkriminuoti pažeidimai pasitvirtino ne visoje apimtyje.

Dėl 10.1 punkte nurodyto pažeidimo.

13.       Apelianto teigimu šis pažeidimas nebuvo padarytas, kadangi filtrato surinkimo sistemos turi būti įrengiamos tik nepavojingų ir pavojingų atliekų sąvartynuose. Aukštesnysis teismas sutinka su šiuo skundo argumentu ir sprendžia, kad šis pažeidimas nustatytas nepagrįstai. Sąvartynų taisyklių 6 punktas numato sąvartynų skirstymą į tris klases: pavojingų, nepavojingų ir inertinių atliekų. UAB (duomenys neskelbtini) priskiriama inertiniams sąvartynams. Sąvartynų taisyklių 27 punktas numato filtrato surinkimo sistemos įrengimą tik pavojingų ir nepavojingų medžiagų sąvartynams. Skundžiamą nutarimą priėmęs teismas konstatuodamas šį pažeidimą rėmėsi Sveikatos apsaugos ministro 2004 metų gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-975, kuris, kaip teisingai pažymėjo apeliantas yra netekęs galios, pagal kurį asbestas yra priskiriamas pavojingoms medžiagoms ir sprendė , kad tuo pagrindu asbesto turinčios atliekos privalo būti saugomos sąlygomis, kurios atitiktų pavojingų ir nepavojingų sąvartynų įrengimo kriterijus. Su tokiu vertinimu nesutiktina. Analizuojant sąvartynų taisykles matyti, kad asbesto turinčias atliekas šalinti leidžiama visuose sąvartynuose tame tarpe ir inertinių atliekų. Sąvartyno taisyklių skirsnio „Atliekų priėmimo kriterijai“ 43 punktas aiškiai apibrėžia, kad atliekos, turinčios asbesto, turi būti šalinamos Darbo su asbestu taisyklėse [4.10] nustatyta tvarka atskiroje sekcijoje, įrengtoje prie bet kokios klasės sąvartyno pagal inertinių atliekų sąvartynų reikalavimus ir pažymėtoje įspėjamaisiais užrašais. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi Sąvartynų taisyklių 27 punktu numatančiu pavojingų ir nepavojingų atliekų sąvartynų įrengimą, todėl šis G. M. inkriminuotas pažeidimas  šalinamas.

Dėl 10.2 punkte nurodyto pažeidimo.

14.       Šį pažeidimą G. M. ginčija tuo aspektu, kad reikalavimas pietinėje pusėje įrengti 50 m pločio apsauginių želdinių zoną iki 2016 m. lapkričio 1 d. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) išduotame Leidime. UAB (duomenys neskelbtini)iki 2018 m. gegužės 4 d. neturėjo leidimo veikti šioje teritorijoje, todėl šio reikalavimo įgyvendinti negalėjo. Šis apelianto argumentas nepagrįstas.

15.       2006-12-22 išduotame Taršos ir integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. T-V.7-12/2015 šis reikalavimas buvo numatytas ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir UAB (duomenys neskelbtini) , nes abi bendrovės bendrai valdė tris įrenginius.  2018-05-04 Aplinkos apsaugos agentūra pagal UAB (duomenys neskelbtini)prašymą  priėmė sprendimą patikslinti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. T-V.7-12/2015 , pakeičiant įrenginį eksploatuojantį asmenį ir atskiriant UAB (duomenys neskelbtini)nuomos teise priklausantį įrenginio dalį nuo (duomenys neskelbtini) valdomo įrenginio dalies (1 t. b.l. 10).  Iš byloje esančio Susitarimo tarp UAB (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini)2013-12-16 atnaujintą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. T-V.7-12/2015 ir įsipareigoja vykdyti ūkinę veiklą pagal leidime nurodytas sąlygas (1 t., b.l. 39). Aukštesnysis teismas taip pat visiškai pritaria skundžiamame nutarime padarytoms išvadoms, kad  UAB (duomenys neskelbtini), pradėjusi viena eksploatuoti sklypą, bei gavusi Aplinkos apsaugos agentūros leidimą toje vietoje įrengti atliekų aikštelę privalėjo kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą, kad būtų patikslintas Taršos ir integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. T-V.7-12/2015 dėl apsauginių želdinių zonos įrengimo sklype, kadangi Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnis  numato, kad Fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti TIPK taisyklėse nurodytą įrenginį tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis, tačiau tai nebuvo padaryta.

 Dėl 10.3 punkte nurodyto pažeidimo.

16.       Apeliantas teigia, kad šis pažeidimas taip pat nebuvo padarytas, kadangi jis konstatuotas remiantis Atliekų naudojimo ir šalinimo veiklos nutraukimo planu , kuris taikomas nutraukiant veiklą. Taip pat nurodo , kad nei Sąvartyno taisyklės , nei Leidimas nenumato, kad asbesto šalinimui skirta sekcija turi būti aptverta. Sutiktina su apelianto  argumentu , kad Aplinkos apsaugos agentūros 2006 m. gruodžio 22 d. išduotame Taršos ir integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. T-V.7-12/2015 numatyto Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas numato atliekų tvarkymo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo priemones. Išties, kaip ir teigiama skunde,  tai patvirtina byloje esantis Aplinkos ministerijos raštas (1 t., b.l. 179) , kuriame nurodyta, kad Atliekų naudojimo ir šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytos priemonės taikomos tik įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė nutraukia atliekų šalinimo veiklą.  Taigi A. M. inkriminuojant šį pažeidimą nepagrįstai teigiama, kad jis pažeidė Leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano 3 punktą, kadangi šis leidimo skyrius taikomas įmonei nutraukus veiklą, šiuo gi atveju įmonė yra veikianti , todėl aukštesnysis teismas sprendžia , kad nagrinėjamu atveju taikytinas Sąvartyno taisyklių 43 punktas, kuris numato, kad atliekos, turinčios asbesto, turi būti šalinamos Darbo su asbestu taisyklėse [4.10] nustatyta tvarka atskiroje sekcijoje, įrengtoje prie bet kokios klasės sąvartyno pagal inertinių atliekų sąvartynų reikalavimus ir pažymėtoje įspėjamaisiais užrašais. Iš byloje esančių Fotonuotraukų, Patikrinimo akto nustatyta, kad šio reikalavimo nebuvo laikomasi. Asbesto turinčios atliekos buvo pašalintos kasinyje su kitomis atliekomis, ne atskiroje sekcijoje , įspėjamųjų ženklų nebuvo, todėl skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad G. M. pagrįstai inkriminuota, kad jis neužtikrino tinkamo asbesto turinčių atliekų šalinimo, tačiau tuo pažeidė Sąvartyno taisyklių 43 punktą. Nuoroda į Leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano 3 punktą šalinama.

Dėl 10.4 punkte nurodyto pažeidimo. 

17.       Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 13 punktas numato, kad galimai teršiamos teritorijos turi būti padengtos vandeniui mažai laidžia kieta danga (asfalto, asfaltbetonio, betono ar pan.) ir įrengtos taip, kad paviršinės nuotekos nuo jų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jų nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų. Apeliantas ginčydamas šio pažeidimo padarymą teigia, kad reikalavime nurodytų dangų sąrašas nėra baigtinis, todėl molio danga atitinka šiame punkte numatytus reikalavimus. Su tokiu apelianto aiškinimu nesutinkama. Patikrinimo aktą surašęs vyriausiasis aplinkosaugos specialistas L. O. apklausiamas teismo posėdyje nurodė, kad molio danga nėra tinkama , nes danga turi būti tokia, kurios fizikinės savybės nesikeičia. Nagrinėjamu atveju molio pralaidumas apskritai nėra žinomas, be to atliekas pristatanti bei tvarkanti technika ją išnešiotų į kitas teritorijas. Aukštesnysis teismas visiškai pritaria skundžiamame nutarime padarytoms išvadoms, kad G. M. vadovaujama bendrovė neįrengė sklypuose, kur vykdoma bendrovės veikla, dangos, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 13 p.  numatyta Leidimo 26 punkte.

Dėl 10.5, 10.6 punkte nurodytų pažeidimo

18.       Vadovaujantis Sąvartyno taisyklių 31, 32 ir 33 punktais sąvartyne turi būti įrenginys automobilių, išvažiuojančių iš sąvartyno teritorijos, ratams valyti, sąvartynas turi būti aptvertas, kad į jo teritoriją negalėtų pakliūti pašaliniai asmenys, sąvartyne turi būti įrengtos svarstyklės ir visos jame šalinamos atliekos turi būti sveriamos. Šie pažeidimai nustatyti pagrįstai. Apeliantas teigia , kad teritorija yra pilnai aptverta ir uždaroma vartais. Išties, byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad teritorija yra apjuosta segmentine tvora, tačiau vartų nėra. Apeliantas teismo posėdyje paaiškino, kad tikrinimo metu vartai buvo nuimti ir pastatyti šonuose, kad į teritoriją galėtų patekti technika, tačiau iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad vartų apskritai nėra. Teismo posėdyje apklausti liudytojai L. O. ir S. A. taip pat parodė, kad vartų nebuvo, nebuvo ir svarstyklių, ratų apiplovimo įrangos bei garsą slopinančių tvorelių. Teritorijoje vyko darbai, tvorelės privalėjo būti pastatytos. Patikrinimo metu į teritoriją laisvai įvažiavo krovininis automobilis, kuris išvertė atliekas, jo ratai apiplauti nebuvo.  Bylos nagrinėjimo metu apeliantas pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuoti teritorijos vartai, sukrautos garsą slopinančios tvorelės, apiplovimo įranga bei svarstyklės, tačiau pirmos instancijos teismas pagrįstai nesirėmė šiuo protokolu, kadangi kaip matyti faktinių aplinkybių konstatavimas buvo atliktas 2019-10-25, patikrinimas atliktas 2019-05-17, taigi per 5 mėnesių laikotarpį apeliantas galėjo pašalinti dalį nustatytų pažeidimų.

19.       Teismas skirdamas G. M. nuobaudą, atsižvelgė į padaryto nusižengimo pobūdį, aplinkybes, įvertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes. G. M. paskirta ANK 235 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda, ją švelninti dar labiau nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

atsakomybėn patraukto G. M. apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimą.

Pašalinant iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimo pažeidimą, nurodytą 10.1. punkte (dėl filtrato sistemos įengimo).

Pažeidime nurodytame 10.3. punkte nuorodą iš Leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano 3 punkto pakeisti į Sąvartynų taisyklių 43 punktą.

Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas                                        Audrius Cininas