Civilinė byla Nr. e2-6076-1185/2024

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01621-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.2.3.5; 1.2.5.1; 2.6.10.5.2.1; 3.4.1.7

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 2 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Simona Čėsnienė, 

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Erikai Poškutei,

dalyvaujant ieškovui         M. A. ir jo atstovams (duomenys neskelbtini) atstovams L. Č. ir O. S.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui direktoriui O. J. ir atstovei advokatei D. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo 
M. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl atsakovės (duomenys neskelbtini) įsakymo dėl ieškovo nušalinimo nuo darbo pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo, atsakovės (duomenys neskelbtini) komisijos išvados dėl ieškovo galimai padarytų darbo pareigų pažeidimo pripažinimo neteisėta ir jos panaikinimo, atsakovės atstovų veiksmų ieškovo atžvilgiu pripažinimo mobingu ir psichologiniu smurtu bei 450,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas M. A., nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šaulių darbo ginčų komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimo darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalimi, kuria nuspręsta atmesti ieškovo reikalavimus dėl įsakymo nušalinti nuo darbo, komisijos išvados dėl galimai padarytų darbo pareigų pažeidimo pripažinimo negaliojančiais ir jų panaikinimo, atsakovės atstovų veiksmų pripažinimo mobingu ir psichologiniu smurtu bei 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB (duomenys neskelbtini), prašydamas išnagrinėti darbo ginčą iš esmės ir pripažinti atsakovės (duomenys neskelbtini) įsakymą dėl ieškovo nušalinimo nuo darbo neteisėtu ir panaikinti, pripažinti atsakovės (duomenys neskelbtini) komisijos išvadą dėl ieškovo galimai padarytų darbo pareigų pažeidimo neteisėta ir panaikinti, pripažinti atsakovės atstovų veiksmus ieškovo atžvilgiu mobingu ir psichologiniu smurtu bei priteisti ieškovo naudai 450,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovo teigimu, atsakovės įsakymas dėl nušalinimo nuo darbo neteisėtas ir naikintinas dėl to, kad atsakovė ieškovo kaip darbuotojo veiksmus ginant savo teises teisėtais būdais ir įstatymo nustatyta tvarka, tai yra kreipimąsi į Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją, atsisakymą pasirašyti dokumentą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, pareiškimus dėl M. ir M. P. veiksmų įvertinimo mobingo ir psichologinio smurto politikos nuostatų atžvilgiu, vertino itin neigiamai, nesuteikus galimybės ieškovui gintis nuo jam pateiktų kaltinimų, neišklausius jo pozicijos. Ieškovas nurodė, kad komisijos išvados yra neteisėtos ir naikintinos, nes ieškovui nebuvo suteikta galimybė pateikti argumentus, o komisijoje dirbo ir net jai vadovavo M. P. tiesiogiai pavaldi darbuotoja, todėl nesilaikyta interesų konflikto ir nešališkumo principo. Ieškovas, argumentuodamas, kad jo atžvilgiu buvo daromas mobingas ir psichologinis spaudimas ir aprašydamas 8 epizodus, nurodė, kad atsakovės gamybos srauto vadovo M. P. ir Teisės ir personalo skyriaus vadovės M. P. buvo spaudžiamas sutikti su jų pateiktu pasiūlymu nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, buvo užsipultas dėl bandymo kalbėtis su direktoriumi O. J. dėl jo atleidimo, buvo nepagrįstai apkaltintas neteisėtu veikimu – dirbant šeštadienį – atsakovės atžvilgiu, Teisės ir personalo skyriaus vadovės M. P. buvo išvadintas kvailiu girdint kitiems darbuotojams, iš Teisės ir personalo skyriaus vadovės M. P. gavo atsakymą, kad, nors atsakovė turi siūlyti laisvas darbo vietas, tačiau neprivalo ieškovo priimti į tas laisvas darbo vietas, kad iš darbo atleisti ieškovą jau buvo apsispręsta dar prieš pradedant etatų mažinimo procedūrą bei kad apie dešimties žmonių akivaizdoje buvo pranešta apie jo nušalinimą nuo darbo, atsakovės atstovei M. P. tyčia paskleidus ieškovą žeminančią informaciją, esą jis daro nusikaltimus prieš atsakovę ir jos darbuotojus siekdamas pakenkti. Ieškovo teigimu, netikėtas bei neteisėtas atleidimas iš darbo, ką pripažino ir darbo ginčų komisija, ir atleidimo aplinkybės sukėlė jam emocinę įtampą, nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, stresą, itin skaudžias dvasines emocijas, baimę ir nestabilumo dėl finansinės padėties jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi. Ieškovas nurodė, kad kreipėsi į šeimos gydytoją, kuri jam išrašė migdomuosius vaistus, nes dėl atsakovės veiksmų sutriko miego rimtas, be to, ieškovas turėjo vykti į policiją aiškintis dėl atsakovės atstovų melagingo pareiškimo apie neva neteisėtus veiksmus. Ieškovo nuomone, minėtos aplinkybės pagrindžia, kad jis patyrė didelę neturtinę žalą, kurią vertina 450,00 Eur, o tokia suma yra teisinga, protinga ir sąžininga atsižvelgiant į atsakovės dydį ir metines pajamas.

2.       Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, bei prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovo ieškinyje aprašomi epizodai nepatvirtina jo atžvilgiu naudoto mobingo ir psichologinio spaudimo, nes tiek M. P., tiek M. P., tiek kiti atsakovės darbuotojai atliko jiems pavestas funkcijas, bendradarbiavo su darbuotoju, t. y. ieškovu, ir bandė vesti derybas dėl taikaus darbo santykių pasibaigimo, vėliau informavo darbuotoją ir supažindino su įmonės vadovo priimtais įsakymais, t. y. įgyvendino savo, kaip darbdavio atstovų, funkcijas. Atsakovė pastebėjo, kad ieškovas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės darbuotojų siekį ieškovui daryti neteisėtą poveikį, įžeisti, sukurti priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką, atsakovės darbuotojai nebuvo ir nėra asmeniškai suinteresuoti priimti tam tikrus sprendimus ieškovo atžvilgiu – atleisti ieškovą iš darbo, nušalinti ieškovą nuo darbo ir kt., o darbuotojai savo įgaliojimų apimtyje tik vykdė darbdavio priimtus sprendimus. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad galimai įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, nušalinimą nuo darbo ir kt. galėjo ieškovui sukelti papildomos įtampos, nepasitenkinimo, tačiau, nesant kitų aplinkybių, būdingų mobingui, tai neturėtų būti priskiriama šiam socialiniam reiškiniui. Atsakovės nuomone, kadangi ieškovo atleidimas iš darbo buvo pripažintas neteisėtu ne dėl patiriamo mobingo ar taikyto psichologinio spaudimo, o dėl to, kad atsakovė netinkamai vykdė pareigą siūlyti ir esant galimybei perkelti ieškovą į kitą darbą įspėjimo laikotarpiu, ieškovo deklaratyviai nurodomos aplinkybės, susijusios su jo atleidimu iš darbo, niekaip nepatvirtina ir neįrodo mobingo apraiškų. Atsakovė, papildomai pasisakydama dėl ieškovo reikalavimo pripažinti atsakovės atstovų veiksmus mobingu ir psichologiniu smurtu, nurodė, kad situacija, kuomet paprašoma pasiaiškinti dėl vieno ar kito incidento, negali būti traktuojama kaip mobingas ar psichologinis spaudimas, ieškovas niekuomet nebuvo išvadintas kvailiu, turint tikslą jį pažeminti, įžeisti, o priešingai, įžūliai apsimetęs, kad nepažįsta Teisės ir personalo skyriaus vadovės, ieškovas siekė įžeisti ir pažeminti pastarąją ir tuomet jam buvo pasakyta, kad „neapsimestu kvailiu“, t. y. tam tikra metafora. Atsakovė akcentavo, kad, nušalindama ieškovą nuo darbo, pasinaudojo įstatyme jai suteikta teise, tirdama darbuotojo galimo padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybes, nušalinti darbuotoją nuo darbo, o su įsakymu dėl nušalinimo nuo darbo ieškovas buvo supažindintas dalyvaujant tretiesiems asmenims, siekiant užkrinti galimybę įrodyti tam tikras faktines aplinkybės, o būtent supažindinimo su minėtu įsakymu faktą, be to, svarbu ir tai, kad tarp liudytojų buvo ir darbo tarybos atstovai, kurių dalyvavimas užtikrino būtent paties ieškovo interesus. Atsakovės teigimu, ieškovo prašoma pripažinti negaliojančia komisijos išvada priimta jau po ieškovo darbo santykių nutraukimo, o ieškovas darbo ginčų komisijos sprendimu nebuvo grąžintas į darbą, ši darbo ginčų komisijos sprendimo dalis yra įsiteisėjusi, tad akivaizdu, kad atsakovės komisijos išvada ieškovui jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali sukelti. Atsakovė, nesutikdama su ieškovo reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo, laikėsi pozicijos, kad, ieškovo neva patirti nepatogumai ir neigiamos emocijos neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos neturtinės žalos kriterijaus, vien ieškovo teiginiai nėra pakankami neturtinės žalos jam padarymo faktui konstatuoti, ieškovas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o nenustačius šios civilinės atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo konstatuoti kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, o nenustačius šių sąlygų visumos – priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovės nuomone, kadangi ieškovui buvo priskaičiuota ir išmokėta išeitinė išmoka, t. y. 725,58 Eur (iki mokesčių), tokios kompensacijos gavimas yra pakankama satisfakcija, kompensuojanti bet kokius ieškovo neigiamus išgyvenimus, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo.

3.       Ieškovas M. A. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovas 

4.       Ieškovo M. A. atstovas (duomenys neskelbtini) atstovas L. Č. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Atstovas pažymėjo, kad darbo ginčų komisija, nagrinėjusi ieškovo ir atsakovės darbo ginčą, jo neišnagrinėjo visa apimtimi. Atstovo nuomone, atsakovė padarė bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsakingumo, teisingai informuoti pareigos pažeidimus, kas neabejotinai padarė ieškovui žalos, todėl vien šiuo pagrindu turėtų būti priteistas neturtinė žalos atlyginimas. Atstovas pažymėjo, kad atsakovė savo veiksmais ieškovui sukėlė emocinę įtampą, nerimą, nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, kai atsakovė viešai paskleidė žinią, kad ieškovas neva padarė nusikalstamus, ieškovui sukėlė skaudžias dvasines emocijas, nestabilumo jausmą, šias aplinkybes patvirtina medikų pateiktos išvados. Atstovas pabrėžė, kad ieškovo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra protinga, teisinga ir sąžininga. Atstovas prašė, teismui padarius išvadą, kad atsakovė nedarė ieškovui psichologinio smurto, priteisti neturtinę žalą vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 417 straipsniu tuo pagrindu, kad atsakovė atleido ieškovą neteisėtai bei kad pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atstovas, pasisakydamas dėl prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nurodė, kad, ieškinį atmetus, prašoma priteisti suma yra nepagrįsta ir turėtų būti mažinama.

5.       Atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovas direktorius O. J. teismo posėdžio metu pabrėžė, kad įmonėje vadovaujamasi pagarbos žmogui principu, todėl su ieškovu buvo elgiamasi laikantis šio principo. Atstovas paaiškino, kad dėl ieškovo veiksmų darbovietėje situacija tapo nekontroliuojama, kilo pavojus, kad darbuotojai dėl ieškovo veiksmų nebegalės atlikti darbo funkcijų, todėl buvo priimtas įsakymas dėl ieškovo nušalinimo nuo darbo.

6.       Atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovė advokatė D. R. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovė pažymėjo, kad ieškovas ieškinio reikalavimais aiškiai apibrėžė civilinės bylos nagrinėjimo ribas, todėl nors ieškovas akcentavo jo atleidimo procedūros metu padarytus pažeidimus, tačiau Darbo ginčų komisija ieškovo atleidimą pripažino neteisėtu, nes buvo pažeista procedūra įspėjimo laikotarpiu siūlyti kitas laisvas darbo vietas, sprendimas pripažinti atleidimą neteisėtu yra įsiteisėjęs ir nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Atstovė nurodė, kad ieškovas kildina mobingą ir psichologinį smurtą iš teisėtų atsakovės veiksmų, visi atsakovės atstovų veiksmai nebuvo mobingas, o buvo įprastos gyvenimiškos procedūros, nors tai nėra malonūs dalykai, tačiau tiesioginio vadovo ir kitų asmenų teisėti pavedimai, reikalavimas pasiaiškinti negali būti laikomi įžeidimu, psichologiniu smurtu ir mobingu. Atstovė, tęsdama dėl aplinkybių, susijusių ieškovo reikalavimu pripažinti atsakovės atstovų veiksmus mobingu ir psichologiniu smurtu, paaiškino, kad įmonėje yra atsakingi darbuotojai, kurie atlieka veiksmus, susijusius su darbo santykių pabaiga, šie asmenys su ieškovu elgėsi geranoriškai, siūlė nutraukti darbo santykius geriausiu būdu, bendradarbiavo su ieškovu. Atstovės teigimu, atsakovė, priėmusi skundžiamą įsakymą dėl ieškovo nušalinimo nuo darbo, pasinaudojo darbdaviui suteikta teise nušalinti darbuotoją nuo darbo, esant galimam darbo pareigų pažeidimui. Atstovė pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 49 straipsnis suteikia teisę darbdaviui nušalinti darbuotoją nuo darbo ir nereikalauja, kad darbo pareigų pažeidimas jau būtų nustatytas. Atstovės nuomone, ieškovas, reikalaudamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, apsiriboja deklaratyviais teiginiais, neigiamos ieškovo emocijos yra sąlygotos natūralaus proceso, bet neatitinka neturtinės žalos kriterijaus. Atstovės nuomone, ieškovas neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, tačiau jam buvo priskaičiuota išeitinė išmoka, t. y. jis gavo ir išeitinę išmoką, ir kompensaciją pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą, iš kurios išeitinė išmoka nebuvo išskaičiuota, taigi, jei ieškovas ir patyrė neturtinę žalą, tai išmokėta suma ją padengia. Atstovė taip pat pabrėžė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl psichologo konsultacijos kreipėsi iš karto po atleidimo procedūros inicijavimo, be to, po to turėjo kitų įvykių, kurie galėjo įtakoti poreikį kreiptis psichologinės pagalbos. Atstovės nuomone, reikalavimo panaikinti komisijos išvadą patenkinimas negali sukelti ieškovui materialinių pasekmių, nes išvadoje aiškiai nurodyta, kad darbo santykiams pasibaigus teisinės sankcijos išvadoje ieškovui nepritaikytos. Atstovė, nesutikdama su ieškovo teiginiu, kad prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra nepagrįstos, pasisakė, kad išlaidos realios ir pagrįstos, ženkliai mažesnės nei teisės aktais nustatytas rekomenduojamas tokių išlaidų dydis ir negali būti mažinamos vien dėl to, kad pas atsakovę yra Teisės ir personalo skyrius.  

Ieškinys atmestinas, civilinės bylos dalis nutrauktina

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

7.       Byloje nustatyta, kad tarp šalių 2023 m. lapkričio 23 d. buvo sudaryta darbo sutartis (duomenys neskelbtini), kuria šalys susitarė, kad nuo 2023 m. lapkričio 27 d. ieškovas pradeda dirbti staliaus-staklininko pareigose pas atsakovę. (Duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini) atsakovė įsigijo robotinę celę Robomill RM03, kuri atsakovei buvo perduota (duomenys neskelbtini) priėmimo–perdavimo aktu, todėl automatizavus procesą, ieškovo vykdyta darbo funkcija tapo perteklinė ir atsakovė priėmė sprendimą nutraukti darbo santykius su ieškovu. Ieškovui nesutikus nutraukti darbo sutarties šalių susitarimu, atsakovė 2024 m. sausio 15 d. informavo ieškovą, kad dėl įgyvendintų darbo organizavimo pakeitimų jo vykdoma darbo funkcija tapo pertekline ir kad, atlikus darbuotojų, atliekančių perteklinę darbo funkciją, atrankos procedūrą, buvo nuspręsta ieškovo etatą naikinti. Ieškovas buvo įspėtas, kad su juo darbo sutartis bus nutraukta nuo 2024 m. sausio 29 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, primenant, kad jis turi teisę nutraukti darbo sutartį Lietuvos Respublikos darbo kodekso 54 straipsnio pagrindu. Ieškovas su įspėjimu susipažino 2024 m. sausio 15 d., nurodydamas pastabą, kad pasirašė dokumentą spaudžiamas keturių asmenų. 
(Duomenys neskelbtini) buvo priimtas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas dėl ieškovo nušalinimo nuo pareigų iki 2024 m. sausio 29 d. (darbo santykių pabaigos), paliekant vidutinį darbo užmokestį, nes nutarta pradėti vidinį tyrimą dėl ieškovo galimo darbo pareigų pažeidimo ir siekiant užkirsti kelią tyrimo vykdymo trukdymui bei siekiant apsaugoti įmonę nuo galimų naujų darbuotojo neteisėtų veiksmų, už tyrimo vykdymą atsakinga buvo paskirta personalo specialistė E. V.. Įsakymas ieškovui pateiktas susipažinti per atsakovės elektroninę dokumentų valdymo sistemą, kurioje ieškovas du kartus atmetė susipažinimą, trečią kartą pažymėjo, kad nesutinka su nušalinimo argumentais, be to, įsakymas ieškovui 2024 m. sausio
17 d. įteiktas ir pasirašytinai, ieškovui nurodant pastabą, kad dokumentą gavo, bet nesutinka dėl jame išdėstytų argumentų. Atsakovės direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta komisija išnagrinėti galimus smurto ir priekabiavimo darbe atvejus pagal gautus ieškovo pranešimus ir taip pat pagal gautus gamybos srauto vadovo M. P., Teisės ir personalo skyriaus vadovės M. P., padalinio vadovės – darbų saugos ir sveikatos specialistės L. M. ir pameistrės A. B. pranešimus. Komisija (duomenys neskelbtini) priėmė išvadą, kurią patvirtino atsakovės direktorius, konstatuodama, kad nenustatyta tiesioginių moibingo (psichologinio smurto) apraiškų, o darbuotojų pranešimuose kaip galimai mobingo, psichologinio smurto ir priekabiavimo atvejai nurodytos situacijos yra tiesiog darbiniai konfliktai, atsiradę įgyvendinant darbines funkcijas. Atsakovės komisija, kuri atliko tyrimą dėl ieškovo galimo darbo pareigų pažeidimo, (duomenys neskelbtini) išvada konstatavo, kad ieškovas, tuomet, kai buvo informuotas apie būsimą atleidimą iš darbo, pradėjo bauginančią ataką prieš įmonę ir jos vadovus, kuri pasireiškė manipuliacijomis, provokacijomis, bauginimu, spaudimu, už tai, kad jie įgyvendinimo darbdavio sprendimą atleisti jį iš užimamų pareigų, ir tokiais savo veiksmais darbuotojas pažeidė įmonėje galiojančiose Darbo tvarkos taisyklėse, su kuriomis buvo supažindintas, numatytus įpareigojimus: netrikdyti darbo rimties, tvardyti savo emocijas, visus iškylančias problemas spręsti ramiai, taktiškai, dalykiškai, vengti apkalbų ir betikslių ginčų, nekelti konfliktinių situacijų, vengti skatinti nepasitikėjimą bendradarbiais ir įmonės vadovais, vengti piktybinio netiesos sakymo ar kitokio apgaudinėjimo, nesukelti įtampos, nervinės ar konfliktinės situacijos, dėl kurios sumažėja darbingumas. Komisija, įvertinusi tai, kad ieškovas įmonėje jau nebedirba, padarė išvadą, kad nėra tikslinga spręsti dėl klausimo dėl drausminės nuobaudos skyrimo.

8.       Tarp šalių kilo darbo ginčas ir ieškovas (duomenys neskelbtini) kreipėsi su patikslintu prašymu į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisiją. Darbo ginčų komisija (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pripažino ieškovo atleidimą iš darbo iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą neteisėtu, laikė, kad darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovės nutraukta darbo ginčų komisijos (darbo ginčus nagrinėjančio organo) sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, nutarė išieškoti iš atsakovės ieškovo naudai 1 670,40 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (imtinai), bei po 69,60 Eur už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant 5 darbo dienų savaitės grafiką, baigiant skaičiuoti sprendimo įvykdymo dieną, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus (sumos nurodytos neatskaičius mokesčių). Darbo ginčų komisija padarė išvadą, kad labiau tikėtina atsakovės nurodyta reali ieškovo atleidimo iš darbo priežastis – darbo vietos, kurioje dirbo ieškovas, automatizavimas, tačiau atleidimas iš darbo buvo pripažintas neteisėtu, nes atsakovė netinkamai vykdė pareigą siūlyti ir esant galimybei perkelti ieškovą į kitą darbą įspėjimo laikotarpiu. Ieškovas, nesutikdamas su tuo, kad jo reikalavimai dėl įsakymo nušalinti nuo darbo, komisijos išvados dėl galimai padarytų darbo pareigų pažeidimo pripažinimo negaliojančiais ir jų panaikinimo, atsakovės atstovų veiksmų pripažinimo mobingu ir psichologiniu smurtu bei 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti, kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė pripažinti atsakovės (duomenys neskelbtini) įsakymą dėl ieškovo nušalinimo nuo darbo neteisėtu ir panaikinti, pripažinti atsakovės (duomenys neskelbtini) komisijos išvadą dėl ieškovo galimai padarytų darbo pareigų pažeidimo neteisėta ir panaikinti, pripažinti atsakovės atstovų veiksmus ieškovo atžvilgiu mobingu ir psichologiniu smurtu bei priteisti ieškovo naudai 450,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovė nesutiko su ieškovo ieškinio reikalavimais, nurodydama, kad ieškovą nuo darbo nušalino teisėtai pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 49 straipsnį, kad ieškovui komisijos, kuri atliko tyrimą dėl ieškovo galimo darbo pareigų pažeidimo, (duomenys neskelbtini) išvados panaikinimas nesukels teisinių pasekmių, kad visi atsakovės atstovų veiksmai nebuvo mobingas, o buvo įprastos gyvenimiškos procedūros, nors tai nėra malonūs dalykai, tačiau tiesioginio vadovo ir kitų asmenų teisėti pavedimai, reikalavimas pasiaiškinti negali būti laikomi įžeidimu, psichologiniu smurtu ir mobingu bei kad ieškovas neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų ir neturtinės žalos jam padarymo fakto. Todėl nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo teisėtumo, dėl komisijos išvados dėl ieškovo padaryto darbo pareigų pažeidimo panaikinimo, dėl ieškovo atžvilgiu taikyto (netaikymo) mobingo ir psichologinio smurto, dėl darbuotojui padarytos neturtinės žalos atlyginimo sąlygų egzistavimo (neegzistavimo), t. y. dėl atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų.

Dėl darbdavio teisės nušalinti darbuotoją nuo darbo

9.       Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 49 straipsnio 3 dalį darbdavys, tirdamas darbuotojo galimo padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybes, gali nušalinti darbuotoją nuo darbo iki trisdešimt kalendorinių dienų mokėdamas jam vidutinį jo darbo užmokestį. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 1 dalį, jeigu darbuotojas nušalintas nuo darbo, kai nėra teisėto pagrindo, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą grąžinti darbuotoją į darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

10.       Pažymėtina, kad nušalinimo pagrįstumui yra svarbios aplinkybės, kurios egzistavo sprendimo dėl nušalinimo priėmimo metu. Skundžiamo įsakymo įžanginėje dalyje nurodyta, kad įsakymas priimtas atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo 2024 m. sausio 11 d. pradėjo bauginančią ataką prieš įmonę ir jos vadovus po to, kai buvo informuotas apie būsimą atleidimą iš darbo, jo neteisėti veiksmai pasireiškė nepagrįstų skundų rašymais įmonės vadovui dėl neva patiriamo mobingo ar įvykusių realiai nebūtų dalykų, nepagrįstų skundų teikimais Valstybinei darbo inspekcijai, prisidėjimu prie to, kad į įmonės gamybines patalpas 2024 m. sausio 15 d. neteisėtai patektų jo pažįstama žurnaliste prisistačiusi A. V. ir vykdytų neteisėtą informacijos apie įmonę ir jos darbuotojus rinkimą, grasinimais žiniasklaidos priemonėmis, neteisėtu informacijos apie įmonę ir jos darbuotojus rinkimu, slapta darant garso/vaizdo įrašus, vykdomu tam tikrų vadovų persekiojimu, kuris parsireiškia manipuliacijomis, provokacijomis, bauginimu, spaudimu, už tai, kad jie įgyvendinimo darbdavio sprendimą atleisti jį iš užimamų pareigų, konfidencialios informacijos rinkimu ir panaudojimu, įmonės darbuotojų asmens duomenų rinkimu, sabotažo organizavimu. Todėl svarbu nustatyti, ar atsakovės įsakyme nurodytos jo priėmimą, t. y. ieškovo nušalinimą nuo darbo, lėmusios aplinkybės egzistavo 2024 m. sausio 17 d.

11.       Nustatyta, kad tarp šalių jokių konfliktinių situacijų nuo darbo santykių pradžios 2023 m. lapkričio 27 d. iki 2024 m. sausio 11 d., kai ieškovui buvo pasiūlyta nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, nebuvo. Ieškovas 2024 m. sausio 11 ir 16 d. atsakovei pateikė pranešimus dėl galimų smurto ir priekabiavimo prieš jį darbe atvejų, o (duomenys neskelbtini) dienomis kreipėsi su skundais į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinį skyrių, nurodydamas, kad įmonėje galimai dirba(-o) nelegalūs darbuotojai bei kad įmonė tinkamai neapskaitė ieškovo ir kitų darbuotojų darbo laiko, netinkamai apskaičiavo ir išmokėjo darbo užmokestį, kad darbo laiku darbo vietoje įvykusio incidento metu susižalojo kairės rankos nykščio odą ir minkštuosius audinius, kad jam nebuvo išduotos asmeninės apsaugos priemonės ir kad įmonėje buvo naudojami nesaugūs įrenginiai. 2024 m. sausio 16 d. įmonėje buvo gauti gamybos srauto vadovo M. P., Teisės ir personalo skyriaus vadovės M. P., padalinio vadovės – darbų saugos ir sveikatos specialistės L. M. ir pameistrės A. B. pranešimai apie ieškovo daromą psichologinį smurtą jų atžvilgiu. 2024 m. sausio 15 d., po to kai atsakovės patikrinimą pradėjo Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai, į atsakovės patalpas pateko žurnaliste prisistačiusi A. V., kuri, kaip iš viešai prieinamų duomenų skundžiamo įsakymo priėmimo metu  nustatė atsakovė, turėjo tam tikrų sąsajų su ieškovu. Ieškovas susirašinėjimo elektroniniu paštu dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva metu dėl siūlomų laisvų darbo vietų atsiuntė savo kompiuterio ekranvaizdį, kuriame matyti ne tik atsakovės skelbimai apie turimas laisvas darbo vietas, bet ir ieškovo antras darbalaukis su tekstiniais failais, pavadintais žiniasklaidos priemonių pavadinimais (LNK, TV3 ir kt.), be to, ieškovas elektroniniame laiške pasirašė kaip savaitraščio „Visuomenės balsas“ žurnalistas ir LŽS (Lietuvos žurnalistų sąjungos) narys. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas direktorius paaiškino, kad dėl ieškovo veiksmų darbovietėje situacija tapo nekontroliuojama, kilo pavojus, kad darbuotojai dėl ieškovo veiksmų nebegalės atlikti darbo funkcijų, todėl jis priėmė sprendimą dėl ieškovo nušalinimo nuo darbo. Kaip teisingai nurodė atsakovė, tokios aplinkybės, rodo jog atsakovė skundžiamo įsakymo priėmimo metu galėjo susidaryti nuomonę, kad ieškovas galimai padarė darbo pareigų pažeidimą, t. y. direktoriui (duomenys neskelbtini) priimant ginčijamą įsakymą egzistavo svarbios aplinkybės, lėmusios sprendimo nušalinti ieškovą nuo darbo priėmimą. Vėliau atsakovės sudaryta tyrimo komisija atliko tyrimą dėl ieškovo galimai padarytų darbo pareigų pažeidimo ir priėmė skundžiamą išvadą. Šiuo atveju ieškovo nurodomos aplinkybės, kad kai kurie jo teikti skundai Valstybinei darbo inspekcijai pasitvirtino, kad jis su žurnaliste prisistačiusia A. V. turėjo konfliktą ir niekaip neprisidėjo prie jos atvykimo į įmonę ir patekimo į įmonę, kad niekada kaip žurnalistas nepublikavo jokių straipsnių apie atsakovę, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl nušalinimo pagrįstumo, nes, kaip minėta, nušalinimo pagrįstumui yra svarbios aplinkybės, kurios egzistavo sprendimo dėl nušalinimo priėmimo metu. Teismo vertinimu, ieškovui, be kita ko kaip vieną iš priežasčių atmetant atsakovės pasiūlymą nutraukti darbo santykius šalių susitarimu, nurodžius, kad jo netenkina atsakovės pasiūlyta 1 vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, labiau tikėtina, kad atsakovė galėjo susidaryti nuomonę, kad ieškovas aukščiau minėtais veiksmais galimai siekia paveikti atsakovės sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo procedūros ir taip galimai padarė darbo pareigų pažeidimą ir dėl to jį būtina nušalinti nuo darbo. Vadinasi, ieškovas buvo nušalintas nuo darbo įstatymo pagrindu, t. y. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 49 straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu.

12.       Teismo

14.       Kaip minėta, (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu dėl ieškovo nušalinimo nuo pareigų nutarta pradėti vidinį tyrimą dėl ieškovo galimo darbo pareigų pažeidimo, už tyrimo vykdymą atsakinga buvo paskirta personalo specialistė E. V.. Komisija, kuri atliko tyrimą dėl ieškovo galimo darbo pareigų pažeidimo, (duomenys neskelbtini) išvada konstatavo, kad ieškovas, tuomet, kai buvo informuotas apie būsimą atleidimą iš darbo, pradėjo bauginančią ataką prieš įmonę ir jos vadovus, kuri pasireiškė manipuliacijomis, provokacijomis, bauginimu, spaudimu, už tai, kad jie įgyvendinimo darbdavio sprendimą atleisti jį iš užimamų pareigų, ir tokiais savo veiksmais darbuotojas pažeidė įmonėje galiojančiose Darbo tvarkos taisyklėse, su kuriomis buvo supažindintas, numatytus įpareigojimus: netrikdyti darbo rimties, tvardyti savo emocijas, visus iškylančias problemas spręsti ramiai, taktiškai, dalykiškai, vengti apkalbų ir betikslių ginčų, nekelti konfliktinių situacijų, vengti skatinti nepasitikėjimą bendradarbiais ir įmonės vadovais, vengti piktybinio netiesos sakymo ar kitokio apgaudinėjimo, nesukelti įtampos, nervinės ar konfliktinės situacijos, dėl kurios sumažėja darbingumas. Komisija, įvertinusi tai, kad ieškovas įmonėje jau nebedirba, padarė išvadą, kad nėra tikslinga spręsti dėl klausimo dėl drausminės nuobaudos skyrimo, tačiau ieškovas ieškiniu reikalauja pripažinti komisijos išvadą neteisėta ir ją panaikinti.

15.       Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24 straipsnio 1 dalį įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais.

16.       Lietuvos Respublikos darbo kodekso 217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas darbo ginčus dėl teisės, darbo ginčą nagrinėjantis organas turi teisę: įpareigoti kitą šalį atkurti dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo pažeistas teises, priteisti padarytą turtinę ar neturtinę žalą, o darbo teisės normų ar susitarimų nustatytais atvejais – ir baudas ar delspinigius, nutraukti arba pakeisti teisinius santykius, įpareigoti atlikti kitus įstatymuose ar darbo teisės normose nustatytus veiksmus.

17.       Pažymėtina, kad asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką. Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme, arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, įgyvendinus teisę į teisminę gynybą, turi būti pasiektas materialusis teisinis efektas – sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos, todėl teismo procesas negali būti vykdomas kaip formali procedūrinė priemonė, nesukurianti jokių teisinių padarinių jo šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-1075/2023).

18.       Ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti komisijos išvadą neteisėtą ir ją panaikinti, kaip siekiamus reikalavimo patenkinimo padarinius teismo posėdyje nurodydamas, kad tai ateityje galėtų lemti kliūtis ieškovui įsidarbinti kitose darbovietėse. Teismo vertinimu, reikalavimo pripažinti komisijos išvadą neteisėta ir ją panaikinti patenkinimas nesukurtų ieškovui materialiojo teisinio efekto – nebūtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos ieškovo subjektinės teisės ar pareigos, t. y. jokių konkrečių materialiųjų padarinių neatsirastų.  

19.       Atsižvelgiant į tai, civilinės bylos dalis pagal ieškovo reikalavimą dėl atsakovės (duomenys neskelbtini) komisijos išvados dėl ieškovo galimai padarytų darbo pareigų pažeidimo pripažinimo neteisėta ir jos panaikinimo nutrauktina.

Dėl psichologinio smurto (mobingo)

20.       Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalį darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar darbuotojų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo ar darbuotojų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar darbuotojų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.

21.       Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą, smurtą ir priekabiavimą dėl lyties (smurtas ir priekabiavimas nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), – bet koks nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka ar (ir) atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ir (ar) neturtinė žala.

22.       Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banke pateikiamas mobingo apibrėžimas: mobingas arba grupinis psichologinis engimas – tai ilgalaikis sistemingas psichologinis teroras, kurį grupė taiko vienam asmeniui. Darbo teisiniuose santykiuose mobingas – darbuotojo ar darbuotojų grupės nevienkartinio pobūdžio elgesys, kai kolektyvo pajuokai pateikiamos asmeninės ir profesinės kito asmens savybės, laidomos pašaipios pastabos apie darbuotoją ar asociatyvūs juokai, sukuriama priešiška ir neetiška aplinka, kurioje darbuotojas jaučiasi užgauliojamas, žeminamas ir ujamas, yra draudžiamas ir vertikaliųjų hierarchinių ryšių kontekste, ir horizontaliuosiuose kolegų santykiuose.

23.       Pasisakant dėl ieškovo nurodomų prieš jį galimai taikymo psichologinio smurto aplinkybių, kad atsakovės gamybos srauto vadovas M. P. ir Teisės ir personalo skyriaus vadovė M. P. spaudė sutikti su jų pateiktu pasiūlymu nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, svarbu pažymėti, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 54 straipsnio 1 dalį bet kuri darbo sutarties šalis gali pasiūlyti kitai darbo sutarties šaliai nutraukti darbo sutartį. Kaip teisingai nurodė atsakovė, atsakovės vardu įgalioti veikti asmenys, t. y. gamybos srauto vadovas ir Teisės ir personalo skyriaus vadovė, teikdami pasiūlymą ieškovui dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu veikė atsakovės vardu, turėjo reikiamus įgaliojimus. M. P. ir M. P. teismo posėdyje ieškovo prašymu buvo apklausti kaip liudytojai ir, teismo vertinimu, liudytojų parodymai patvirtina, kad darbo sutarties nutraukimo procedūra, siūlant darbo sutartį nutraukti šalių susitarimu, su ieškovu buvo vykdoma etiškai ir korektiškai. Sutiktina su atsakove, kad darbo sutarties nutraukimo faktas pats savaime sukelia neigiamas emocijas, tačiau minėtų asmenų veiksmų pripažinti psichologiniu smurtu ieškovo atžvilgiu nėra teisinio pagrindo.

24.       Ieškovas taip pat laikėsi pozicijos, kad jo atžvilgiu taikytas psichologinis smurtas pasireiškė ir tuo, kad jis buvo užsipultas dėl bandymo kalbėtis tiesiogiai su direktoriumi O. J. dėl jo atleidimo. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas dėl jo prašymo susitikti su įmonės vadovu būtų, kaip nurodo ieškovas, užsipultas. Priešingai, pats įmonės vadovas patvirtino, kad dėl komandiruotės ir užimtumo negalėjo susitikti asmeniškai su ieškovu, liudytoja M. P. parodė, kad ieškovas nebuvo užsipultas dėl bandymo kalbėtis tiesiogiai su įmonės vadovu, jam tiesiog buvo pasiūlyta klausimus, kuriuos ieškovas turėjo įmonės vadovui, pateikti jai, kaip Teisės ir personalo skyriaus vadovei, kuri tiesiogiai atsakingi už darbo sutarčių nutraukimo procedūras. Todėl ieškovo nurodytų aukščiau minėtų aplinkybių taip pat nėra pagrindo pripažinti psichologiniu smurtu jo atžvilgiu.   

25.       Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) L. M., atsakovės padalinio vadovė – darbų saugos ir sveikatos specialistė, surašė tarnybinį pranešimą dėl to, kad 2024 m. sausio 13 d. ieškovas savavališkai atvyko į darbą, nors pagal grafiką jam buvo pažymėta poilsio diena, apie atvykimą neinformavo tiesioginio vadovo. Tarnybiniu pranešimu buvo prašoma ieškovą pateikti raštišką pasiaiškinimą. Sutiktina su atsakove, kad vien prašymas pateikti pasiaiškinimą negali būti laikomas psichologiniu smurtu. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad galimas neteisėtas patekimas į įmonės patalpas gali būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, dėl kurio gali būti vienašališkai nutraukta darbo sutartis. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio, reglamentuojančio darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės (įskaitant ir dėl šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo), 4 dalį, prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Todėl, esant tokiam teisiniam reglamentavimui, tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės ir prašymas pateikti rašytinį pasiaiškinimą taip pat negali būti pripažintos ieškovo atžvilgiu taikytu psichologiniu smurtu.

26.       Ieškovas laikėsi pozicijos, kad Teisės ir personalo skyriaus vadovė M. P. girdint kitiems darbuotojams jį išvadino kvailiu. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas niekuomet nebuvo išvadintas kvailiu, turint tikslą jį pažeminti, įžeisti, o priešingai, įžūliai apsimetęs, kad nepažįsta Teisės ir personalo skyriaus vadovės, ieškovas siekė įžeisti ir pažeminti pastarąją ir tuomet jam buvo pasakyta, kad „neapsimestu kvailiu“, t. y. kaip tam tikra metafora. Liudytoja M. P. parodė, kad ieškovas su ja bendravo nepagarbiai, uždavinėjo provokuojančius klausimus ir kad ji niekada ieškovo nevadino kvailiu, bet prašė neapsimesti kvailiu, ieškovui nurodant, kad jos nepažįsta ir prašant prisistatyti, nors ne kartą yra ją matęs. Teismo nuomone, labiau tikėtina, kad susidarius neeilinei darbinei situacijai M. P. pasisakymas, kad ieškovas „neapsimestu kvailiu“, vertintinas kaip pavartotas perkeltinės reikšmės posakis, bet ne kaip įžeidimas, nukreiptas į ieškovo asmenį. Be to, kaip teisingai nurodė atsakovė, ieškovas Darbo ginčų komisijai pateiktame (duomenys neskelbtini) patikslintame prašyme nurodė, kad M. P. „pasakė, kad neapsimesčiau kvailiu“. Todėl teismas neturi pagrindo minėto atsakovės atstovės posakio ieškovo atžvilgiu pripažinti psichologiniu smurtu.

27.       Ieškovas taip pat nurodė, kad iš Teisės ir personalo skyriaus vadovės M. P. gavo atsakymą, kad, nors atsakovė turi siūlyti laisvas darbo vietas, tačiau neprivalo ieškovo priimti į tas laisvas darbo vietas, ir kad toks atsakymas rodo tyčinį veikimą priešingiems ieškovo interesams likti toliau dirbti įmonėje, bet kitose pareigose. M. P. 2024 m. sausio
16 d. ieškovui siųstame elektroniniame laiške nurodyta, kad: „Pažymime, kad puikiai suprantame savo pareigą informuoti Jus apie bendrovėje esamas/atsiradusias laisvas darbo vietas. Tačiau tuo pačiu norime pabrėžti, kad informuoti (ir siūlyti) turime ne bet kokias darbo vietas, o tokias, kurios atitiktų Jūsų profesiją, specialybę, kvalifikaciją ir kitas dalykines savybes, o jeigu laisvų tokio darbo vietų nėra, tuomet informuoti apie darbą, kuris tiktų pagal Jūsų turimus sugebėjimus. Tokių laisvų darbo vietų šiuo metu pasiūlyti negalime.“. Teismo vertinimu, ieškovui minėtame elektroniniame laiške nebuvo nurodyta, kad atsakovė neprivalo ieškovo priimti į laisvas darbo vietas, tačiau ieškovas subjektyviai interpretuoja Teisės ir personalo skyriaus vadovės atsakymą.    

28.       Ieškovas taip pat nurodė, kad, jo nuomone, atleisti jį iš darbo buvo apsispręsta dar prieš pradedant etatų mažinimo procedūrą, ir tai patvirtina atsakovės neteisėtą veikimą ieškovo atžvilgiu. Tačiau nustatyta, kad atsakovė įsigijo robotinę celę Robomill RM03 (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini), ji atsakovei buvo perduota (duomenys neskelbtini) priėmimo–perdavimo aktu. Atsakovė, žinodama apie numatomus pasikeitimus, ieškovui pateikė pasiūlymą nutraukti sutartį šalių susitarimu irt tik įrengusi robotinę celę ir automatizavusi procesus 2024 m. sausio 15 d. atliko darbuotojų, atliekančių perteklinę darbo funkciją, atrankos procedūrą, tą patvirtina 2024 m. sausio 15 d. darbuotojų, atliekančių perteklinę darbo funkciją, atrankos procedūrą, protokolas. Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, kad atsakovės sprendimas dėl ieškovo atleidimo buvo priimtas dar iki to, kai automatizavus procesą, buvo nustatyta, kad ieškovo vykdyta darbo funkcija tapo perteklinė. Darbo ginčų komisija, sprendimu pripažinusi ieškovo atleidimą neteisėtu, padarė išvadą, kad labiau tikėtina atsakovės nurodyta reali ieškovo atleidimo iš darbo priežastis – darbo vietos, kurioje dirbo ieškovas, automatizavimas. Ši sprendimo dalis yra įsiteisėjusi, todėl ieškovo nurodomos aplinkybės dėl to, kad atsakovė sprendimą atleisti ieškovą priėmė dar iki darbo vietos, kurioje dirbo ieškovas, automatizavimo, laikytinos deklaratyviomis ir neįrodančiomis atsakovės atstovų veiksmais ieškovo atžvilgiu taikyto psichologinio smurto.

29.       Ieškovo nuomone, atsakovės atstovų veiksmai turėtų būti pripažinti psichologiniu smurtu ir dėl to, kad  apie dešimties žmonių akivaizdoje buvo pranešta apie jo nušalinimą nuo darbo, atsakovės atstovei M. P. tyčia paskleidus ieškovą žeminančią informaciją, esą jis daro nusikaltimus prieš atsakovę ir jos darbuotojus siekdamas pakenkti. Nors ieškovas laikosi pozicijos, kad taip jis buvo pažemintas, tačiau, teismo nuomone, liudytojų parodymai patvirtina, kad tokia supažindinimo su įsakymu procedūra pasirinkta siekiant konkretaus tikslo – atsakovė siekė užtikrinti įrodymus, kad ieškovas buvo tinkamai supažindintas su įsakymu dėl nušalinimo nuo darbo. 

30.       Kaip minėta, Darbo ginčų komisija, ieškovo atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu, nes atsakovė netinkamai vykdė pareigą siūlyti ir esant galimybei perkelti ieškovą į kitą darbą įspėjimo laikotarpiu, tačiau ne dėl ieškovo atžvilgiu taikyto psichologinio smurto. Taip pat pagal ieškovo pranešimus dėl tariamo mobingo atlikusi tyrimą atsakovės sudaryta komisija, išsamiai nustatyta tvarka ištyrusi ieškovo pranešimuose nurodytus faktus, nenustatė jokio prieš ieškovą vartoto psichologinio smurto ar mobingo. 

31.       Teismo

Dėl darbuotojui padarytos neturtinės žalos atlyginimo sąlygų egzistavimo (neegzistavimo)

32.       Lietuvos Respublikos darbo kodekso 151 straipsnyje numatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas, priėmęs sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, turi teisę priteisti patirtą turtinę ir neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 217 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 218 straipsnio 2, 4 dalys). Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-701/2024).

33.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniai). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 410 straipsnio 2 dalimi, ginčams dėl žalos atlyginimo priteisimo netaikomi darbo ginčų nagrinėjimo ypatumai, susiję su rungimosi ir dispozityvumo principų ribojimu, todėl darbuotojas, reikalaujantis neturtinės žalos atlyginimo, neatleidžiamas nuo pareigos nurodyti konkrečias aplinkybes, lėmusias jo išgyvenimus, nepatogumus, kitokio pobūdžio praradimus, patirtus dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Todėl ieškovas privalėjo įrodyti neteisėtus atsakovės veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Nustačius, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jos kaltė būtų preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėjo įrodinėti atsakovės kaltės. Paneigti kaltės prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jos kaltės dėl atsiradusios žalos, turėjo atsakovė. 

34.       Pasisakant dėl neteisėtų veiksmų kaip atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, svarbu tai, kad, kaip minėta, darbo ginčų komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu. Tačiau pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nors reikalavimas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir reikalavimas atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą yra susiję, tačiau reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu patenkinimas savaime nelemia ir reikalavimo atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą tenkinimo, ir priešingai – reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu atmetimas savaime nėra pagrindas atmesti reikalavimą atlyginti neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009). 

35.       Nagrinėjamu atveju darbo ginčų komisija ieškovo atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu, nes atsakovė netinkamai vykdė pareigą siūlyti ir esant galimybei perkelti ieškovą į kitą darbą įspėjimo laikotarpiu. Ieškovas ieškiniu reikalavimo dėl atleidimo teisėtumo nereiškė ir byloje dėl to ginčo nėra. Tačiau kaip minėta, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu faktas savaime nereiškia, kad darbuotojui padaryta neturtinės žalos.

36.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką neteisėto atleidimo iš darbo atveju neturtinė žala atlyginama, jeigu atleidimo pagrindas ir darbuotojo atleidimo aplinkybės yra tokios, kurios pateisintų neturtinės žalos priteisimą, nes kitomis priemonėmis (turtinės žalos atlyginimu, pripažinimu atleidimą iš darbo neteisėtu ar grąžinimu į darbą) darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008; 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2008). Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinė žala atleidimo iš darbo atveju darbuotojui gali atsirasti ne tik dėl darbo sutarties nutraukimo, kuris savaime gali būti teisėtas, bet, pavyzdžiui, dėl darbdavio nekorektiškų, žeminančių konkretų darbuotoją veiksmų atleidimo iš darbo procedūros metu, jeigu dėl tokio neteisėto darbdavio elgesio darbuotojas patyrė didesnių, nei įprastai patiriami atleidžiant iš darbo, emocinių išgyvenimų, nepatogumų, kitokių neigiamų neturtinių padarinių, kurie galėtų būti teismo įvertinti kaip sudarantys pagrindą darbdavio turtinei atsakomybei neturtinės žalos atlyginimo forma kilti ir tuo atveju, jeigu atleidimas iš darbo, kaip toks, yra teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2011).

37.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. jurisprudenciją darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą patvirtinančiomis aplinkybėmis pripažįstama darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017).

38.       Vertinant atsakovės veiksmus ieškovo atleidimo iš darbo procedūros metu, svarbu tai, kad teismas konstatavo, kad, ieškovo reikalavimas pripažinti atsakovės atstovų veiksmus ieškovo atžvilgiu mobingu ir psichologiniu smurtu netenkintinas. Teismo nuomone, byloje esantys įrodymai labiau patvirtina, kad atsakovės atstovai ieškovo atžvilgiu jo atleidimo iš darbo procedūros metu elgėsi korektiškai ir dalykiškai. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų konstatuoti atsakovės vadovo ar kitų vadovaujančias pareigas užėmusių asmenų nepagarbų bendravimą su ieškovu, taip pat byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų psichologinio spaudimo ieškovui dėl jo atleidimo iš darbo darymą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas buvo aktyvus ir reiškė nuomonę dėl susidariusios situacijos dėl darbo santykių pabaigos, kreipėsi ne tik į tiesioginį vadovą, tačiau ir į Valstybinę darbo inspekciją bei vėliau į Darbo ginčų komisiją. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai leidžia susidaryti nuomonę, kad atsakovė atleido ieškovą ne dėl kokių nors asmeniškumų ar ieškovo savybių, nesusijusių su darbo funkcijų vykdymu. Be to, vien ta aplinkybė, kad ieškovui teko vykti į policijos įstaigą dėl atsakovės pateikto pareiškimo, pagal kurį vėliau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą. 

39.       Teismo

44.       Kaip teisingai pastebėjo ieškovas, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 417 straipsnį byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Tačiau atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje dėl teismo teisės viršyti pareikštus reikalavimus darbo byloje yra pasisakyta, kad teismo teisė viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą nereiškia išnagrinėti bet kokį darbo byloje nepareikštą reikalavimą, bet priklauso nuo ieškinio pagrindą sudarančių ir teismo posėdyje paaiškėjusių bylos aplinkybių, o reikalavimai turi būti tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-248/2017).

45.       Atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir bylą nagrinėjant paaiškėjusias bylos aplinkybes, pareikštų reikalavimų turinį, teismas neturi pagrindo spręsti teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu suformuluoto reikalavimo, kuris nebuvo pareikštas ieškinyje, t. y. pripažinti, kad atsakovė, neteisėtai atleisdama, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, ir tuo pagrindu priteisti neturtinę žalą. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo atskleista, kaip pasireiškė atsakovės bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Ieškovas apsiribojo deklaratyviu teiginiu, kad atsakovė, neteisėtai atleisdama ieškovą, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tuo labiau, kad, kaip minėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nors reikalavimas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir reikalavimas atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą yra susiję, tačiau reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu patenkinimas savaime nelemia ir reikalavimo atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą tenkinimo, ir priešingai – reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu atmetimas savaime nėra pagrindas atmesti reikalavimą atlyginti neturtinę žalą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų 

46.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

47.       Atsakovė iš ieškovo prašė priteisti 3 200,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina 2024 m. sausio 23 d. teisinių paslaugų teikimo sutartis, 2024 m. gegužės 3 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. gegužės 13 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. gegužės 30 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. birželio 11 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. gegužės 13 d. ir 31 d. bei 2024 m. birželio 11 d. mokėjimo nurodymai. Teismo skaičiavimu, šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių ir nevertintinos kaip neprotingai didelės. Šiuo atveju vien ta aplinkybė, kad ieškovas ieškiniu reikalavo priteisti tik 450,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, savaime negali būti pagrindas mažinti priteistinų išlaidų sumą. Teismo vertinimu, atsakovė pakankamai pagrindė, kodėl nagrinėjamoje byloje jai buvo būtina pasitelkti advokato pagalbą, kai atsakovė turi įsidarbinusi profesionalius teisininkus ir turi Teisės ir personalo skyrių. Nesutiktina su ieškovo pozicija, kad vien tai, jog atsakovė turi teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, savaime lemia jai pareigą naudotis tik šiais vidiniais profesiniais pajėgumais. Pažymėtina, kad atsakovės darbuotojai (teisininkai) gali neturėti tokių kompleksinių ar specifinių žinių, reikalingų teisme atstovauti atsakovei, kaip turi advokatai, todėl atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 2 dalies 1 punktą teisme gali atstovauti ir advokatas. Todėl atsakovė, ieškovo ieškinį atmetus, turi teisę į išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo atsakovei priteistinos 3 200,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

48.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 23,79 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio
7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos priteisiamos iš atsakovo valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263, 265, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

civilinės bylos dalį pagal ieškinio reikalavimą dėl atsakovės (duomenys neskelbtini) komisijos išvados dėl ieškovo galimai padarytų darbo pareigų pažeidimo pripažinimo neteisėta ir jos panaikinimo nutraukti.

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 200,00 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti. 

Priteisti iš atsakovo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų 79 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                                                                                  Simona Čėsnienė