Administracinė byla Nr. eA-2965-552/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03685-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų U. B., Y. R. (Y. R., atstovaujamas įstatyminės atstovės – motinos – U. B.) ir U. M. (U. M., atstovaujamas įstatyminės atstovės – motinos – U. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjai U. B., Y. R. ir U. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2020 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. (15/6-3)12PR-142 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
2. Nurodė, kad prašymą suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje pareiškėja grindė tuo, kad kilmės valstybėje dėl pareiškėjos ir jos sutuoktinio priklausymo (duomenys neskelbtini) partijai (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) bei giminystės ryšių su partijos lyderiu jai kyla pavojus būti įkalintai. Pareiškėja baiminasi, jog jai ir jos vaikams grįžus į kilmės valstybę, per ją bus bandoma priversti jos vyrą grįžti į (duomenys neskelbtini).
3. Pareiškėjai nesutiko su Sprendimo argumentais, kad nors pareiškėjos sutuoktiniui yra suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, tačiau pačiai pareiškėjai ir jos nepilnamečiams vaikams nenustatyta realios rizikos kilmės šalyje patirti persekiojimą, o pareiškėja nepateikė patikimos ir tikėtinos informacijos, kuri pagrįstų prielaidą, jog praeityje pareiškėja ar jos vaikai būtų patyrę persekiojimą kilmės valstybėje. Šiuo aspektu nurodė, kad vertinant baimės patirti persekiojimą ateityje pagrįstumą, nereikalaujama, kad pareiškėjas jau būtų patyręs persekiojimą praeityje, asmens baimė gali būti pagrįsta šeimos narių, draugų ar visuomenės grupės, kuriai jis priklauso, patirtimi. Vertinant grėsmės patirti persekiojimą kilmės šalyje tikimybę, būtina atsižvelgti į kilmės valstybės informaciją. Byloje, be kita ko, nustatyta, kad: pareiškėja ir jos sutuoktinis priklauso (duomenys neskelbtini); kilmės valstybės informacija patvirtina, kad šeimos narius gali iškviesti nesibaigiančioms apklausoms ir grasinti suimti juos remiantis netikrais kaltinimais; gali grasinti jų pačių artimiausiems giminaičiams bei skleisti žalingą informaciją apie asmenį ir jo draugus ar artimuosius (šeimos nariai patiria spaudimą); pareiškėjos sutuoktinio tėvas jau buvo sulaikytas ir verčiamas duoti parodymus prieš šeimos narius; pareiškėjos sutuoktinio senelis taip pat buvo nufilmuotas kviečiantis išvykusius grįžti į (duomenys neskelbtini), sakydamas, kad (duomenys neskelbtini) prezidentas atleis. Pareiškėjos teigimu, šios nustatytos aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su ateityje pareiškėjai ir jos nepilnamečiams vaikams gresiančio persekiojimo tikimybe, todėl šios aplinkybės turėjo būti laikytinos reikšmingomis. Atsakovas nors ir matydamas, kad byloje surinkta informacija pagrindžia pareiškėjams baimės patirti persekiojimą ateityje pagrįstumą, tačiau jo padarytos išvados yra paremtos išimtinai subjektyviu vertinimu, o ne kilmės valstybės informacija. Pareiškėjų nuomone, nebuvo atlikta tinkama faktinė pareiškėjų atvejo analizė. Atsakovas iš esmės tyrimą atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojo atskirų faktinių aplinkybių vertinimu, nevertinant jų visumos.
4. Pažymėjo, kad tos aplinkybės, kurias pareiškėja nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausos metu, atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja turi visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jai kyla pagrįsta tikimybę būti persekiojimai dėl narystės (duomenys neskelbtini) bei jos vyro, kuris taipogi yra (duomenys neskelbtini) narys bei kurio grįžimo nori (duomenys neskelbtini) saugumo tarnyba, o tai, pareiškėjos vertinimu, nesant pagrindo pripažinti persekiojimu Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies prasme, turi būti pripažinta pakankamu pagrindu dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo.
5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad nei Įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad aplinkybė, jog asmeniui suteiktas prieglobstis, automatiškai reiškia, kad prieglobstis turi būti suteiktas ir tokio asmens šeimos nariams. Prieglobsčio prašytojo giminaičių biografijos faktai yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama vertinant prieglobsčio prašymą. Pareiškėjų prašymas buvo išsamiai išnagrinėtas, įvertinta tiek kilmės valstybės informacija, tiek individualios aplinkybės (pareiškėjai nepateikė patikimos informacijos, patvirtinančios, jog pareiškėja buvo asmeniškai susidūrusi su (duomenys neskelbtini) saugumo pareigūnais ar patyrė veiksmus, pabėgėlio apibrėžimo kontekste kvalifikuotinus kaip persekiojimas), tiek ir giminaičių biografijos faktai. Sprendime pateikti išsamūs motyvai. Įvertinus pareiškėjos profilį aktualios kilmės valstybės informacijos kontekste, nėra tikėtina, kad vien jos formalus priklausymas (duomenys neskelbtini) atkreiptų (duomenys neskelbtini) valdžios pareigūnų dėmesį bei ji (ir (arba) jos veikla) būtų suvokiama, kaip kelianti grėsmę valstybei. Pabrėžė, kad Sprendimas nebuvo priimtas vien tuo pagrindu, kad pareiškėja nepateikė informacijos, jog praeityje patyrė persekiojimo veiksmus. Priimant sprendimą taip pat buvo vertinama, ar ateityje pareiškėjams gresia persekiojimas, tačiau pagrįstos tikimybės nustatyta nebuvo.
7. Atsakovas nurodė, jog tikėtina, kad tuo metu, kai buvo filmuojami pareiškėjos apklausos metu nurodyti ir peržiūrėti vaizdo įrašai, pareiškėja buvo išvykusi iš (duomenys neskelbtini) bei filmavime nedalyvavo. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos pasakojimas apie tai, kad ji dalyvavo filmuojant apklausos metu su ja peržiūrėtus ir aptartus vaizdo įrašus, vertintas ypatingai kritiškai. Pareiškėja aktyviai nedalyvavo partijos veikloje. Įvertinus jos profilį kilmės valstybės informacijos kontekste, taip pat nėra tikėtina, kad vien jos formalus priklausymas minėtai partijai atkreiptų (duomenys neskelbtini) valdžios pareigūnų dėmesį bei ji (ir (arba) jos veikla) būtų suvokiama kaip kelianti grėsmę valstybei.
8. Remiantis naujausia kilmės valstybės informacija buvo nustatyta, kad asmenys, kurie aktyviai nepropaguoja (duomenys neskelbtini) vertybių, neišsako politinių idėjų, prieštaraujančių (duomenys neskelbtini) valdžios vykdomai politikai, nepaisant priklausymo opoziciniams judėjimams praeityje, yra skatinami grįžti į šalį bei grįžus nesusiduria su persekiojimo veiksmais. Pareiškėjos profilis neatitinka žmonių, kurie dėl priklausymo/palaikymo minėtai partijai (duomenys neskelbtini) valdžios suvokiami kaip grėsmė valstybei ir dėl to persekiojami, profilio. Įvertinus pareiškėjos individualią situaciją surinktos informacijos apie kilmės valstybę kontekste bei atsižvelgus į tai, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog iki išvykimo iš kilmės valstybės pareiškėja asmeniškai patyrė veiksmus, „pabėgėlio“ apibrėžimo kontekste kvalifikuotinus, kaip „persekiojimas“, buvo nuspręsta, kad realios rizikos prieglobsčio prašytojai patirti persekiojimą (duomenys neskelbtini) dėl formalaus priklausymo partijai negalėjo. Atitinkamai, baimė patirti tokio pobūdžio persekiojimą nelaikytina visiškai pagrįsta.
9. Nors atlikus tyrimą bei surinkus kilmės valstybės informaciją buvo nustatyta, kad partijos narių šeimos nariai patiria spaudimą, kad ragintų artimuosius grįžti į tėvynę, jie yra sulaikomi, apklausiami ir pan., tačiau informacija randama tik apie atvejus, kai buvo suimami vyrai, šeimos galvos, kurių suėmimu tikimasi priversti opozicionierius grįžti į tėvynę. Nei surinkta bendro pobūdžio informacija, nei nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėja, nei jos ryšio su partijos lyderiu (duomenys neskelbtini) pobūdis (pareiškėja priklauso išplėstinei (duomenys neskelbtini) šeimai, (duomenys neskelbtini)) nesuponuoja išvados, jog jos sulaikymas arba jos viešas raginimas (duomenys neskelbtini) grįžti į (duomenys neskelbtini) paveiktų (duomenys neskelbtini) bei priverstų jį grįžti. Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) būtų paieškoma ir (arba) kad jai būtų pateikti kaltinimai ar įtarimai. Pareiškėja 2017 m. birželio 20 d. su vaikais netrukdomai išvyko iš kilmės valstybės, taigi šios faktinės aplinkybės pagrindžia prielaidą, jog (duomenys neskelbtini) institucijos neturėjo tikslo apriboti pareiškėjos ir (arba) jos vaikų galimybės išvykti iš šalies.
10. Atsakovas nurodė, kad pasakojimas apie tai, jog saugumo pareigūnai tariamai išsivežė bei filmavo pareiškėją ir jos sutuoktinio giminaičius, buvo vienintelis pareiškėjos aprašytas konkretus tariamo „persekiojimo“ epizodas, bei tai, kad šis pasakojimas laikytinas nepatikimu, buvo konstatuota, kad pareiškėja nepateikė patikimos informacijos, patvirtinančios, jog ji buvo asmeniškai susidūrusi su (duomenys neskelbtini) saugumo pareigūnais. Atitinkamai, tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog iki išvykimo iš kilmės valstybės pareiškėja asmeniškai patyrė veiksmus, „pabėgėlio“ apibrėžimo kontekste kvalifikuotinus, kaip „persekiojimas“.
11. Dėl papildomos apsaugos pareiškėjams nesuteikimo nurodė, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, jog pareiškėjų individualios aplinkybės sąlygotų persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju. Atitinkamai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjams grėstų kankinimai arba mirties bausmė.
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino, panaikino Migracijos departamento 2020 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. (15/6-3)12PR-142 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ bei įpareigojo Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
13. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2020 m. birželio 9 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį jai ir jos nepilnamečiams vaikams (toliau – ir Prašymas). Pareiškėjos įsitikinimu, kilmės valstybėje dėl jos ir jos sutuoktinio priklausymo (duomenys neskelbtini) bei giminystės ryšių su partijos lyderiu jai kyla pavojus būti įkalintai. Pareiškėja baiminasi, kad jai grįžus į (duomenys neskelbtini) per ją bus bandoma priversti jos vyrą grįžti į (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje. Tokią išvadą Migracijos departamentas padarė įvertinęs prieglobsčio prašytojų nurodytas aplinkybes, kurias Migracijos departamentas įvertino tik kaip prielaidas, kurios nepagrindžia persekiojimo rizikos kilmės valstybėje tikimybės. Migracijos departamentas įvertino, kad nei pateikti pasakojimai, nei rašytiniai įrodymai nepagrindžia persekiojimo rizikos tikimybės, todėl buvo nuspręsta, kad pareiškėjų persekiojimo baimė nėra visiškai pagrįsta. Pareiškėjai neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jiems nėra pagrindo suteikti prieglobsčio statuso. Atsižvelgiant į tai, taip pat buvo nuspręsta, kad pareiškėjai neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
14. Teismas vadovavosi 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencija dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija), Tarybos direktyva 2004/83/EB „Dėl trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ir asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų“ (toliau – ir Direktyva), Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies (2020 m. birželio 26 d. redakcija), 71 straipsnio 3 dalies 4 punkto, 83 straipsnio 1–2, 5 dalių nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, Vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas, 2019 m. gruodžio 19 d. redakcija) 116.1.1 punktu.
15. Teismas nustatė, jog pareiškėja savo prašymą suteikti prieglobstį jai ir jos vaikams Lietuvos Respublikoje ir tariamai kilusią grėsmę grindžia persekiojimu jų kilmės valstybėje dėl pareiškėjos ir jos sutuoktinio, kuris yra aktyvus (duomenys neskelbtini) narys, veiklos. Byloje nebuvo ginčo, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis yra opozicinės (duomenys neskelbtini) nariais. Taip pat Migracijos departamentas yra surinkęs pakankamai duomenų apie tai, kad, kaip apklausos metu nurodė pareiškėja, jos kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) nariai patiria prievartą, spaudimą raginti savo šeimos narius, artimuosius, kurie yra minėtos partijos nariai, sugrįžti į (duomenys neskelbtini) ir pan. Tačiau Migracijos departamentas individualiai įvertinęs pareiškėjos situaciją, nenustatė pareiškėjos Prašyme nurodytų teiginių, dėl galimo jos persekiojimo, spaudimo raginti vyrą sugrįžti, realumo. Migracijos departamentas tyrimo metu nenustatė, kad dėl pareiškėjos su sutuoktiniu vykdomos veiklos pareiškėja kilmės valstybėje būtų persekiojama ar jau yra dėl to paieškoma. Migracijos departamentui abejones sukėlė ir pareiškėjos pasakojimas dėl jos išvežimo į jai nežinomą vietą, kur ji ir jos šeimos nariai buvo verčiami sakyti kalbas prieš partijos lyderį ir pan., jų kalbos buvo filmuojamos. Migracijos departamento nuomone, pareiškėjos pasakojimas dėl šių aplinkybių nebuvo išsamus. Susipažinęs su filmuota medžiaga Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėja būtų viešai raginusi sutuoktinį grįžti į kilmės šalį. Migracijos departamentas iš esmės suabejojo, ar filmuota medžiaga, apie kurią pasakojo pareiškėja (vienas iš esminių Prašymo argumentų), buvo padaryta pareiškėjai dar esant savo šalyje. Migracijos departamento nuomone, pareiškėjos pasakojimas ir pateikta filmuota medžiaga galimai buvo padaryta pareiškėjai ir jos sutuoktiniui nesant jų kilmės valstybėje.
16. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, rėmėsi Migracijos departamento 2015 m. kovo 20 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie asmenų, kuriuos persekioja (duomenys neskelbtini) valdžios institucijos, giminaičiams daromą spaudimą“, kurioje fiksuoti duomenys apie tai, kad (duomenys neskelbtini) valdžios institucijos daro spaudimą šeimai tų asmenų, kuriuos jie laiko potencialiais sąjungininkais arba ir vienu ir kitu ir tai yra įprasta Valstybinio nacionalinio saugumo praktika. Šeimos nariai išsikviečiami į apklausas, grasinama juos suimti remiantis netikrais kaltinimais, grasinama jų artimiausiems giminaičiams, skleidžiama žalinga informacija ir pan. Informacija apie (duomenys neskelbtini) persekiojamus opozicijos aktyvistų giminaičius buvo atnaujinta 2017 m. sausio 11 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad 2015 m. informacija vis dar yra aktuali. Human Right Watch (HRW) yra išleidusi informaciją apie (duomenys neskelbtini) opozicijos giminaičių užpuolimus. Būtent tokiais būdais kviečiama į (duomenys neskelbtini) prisivilioti disidentus (opozicionierius). 2017 m. informaciją Migracijos departamentas atnaujino 2018 m. spalio 4 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie (duomenys neskelbtini) partijos narių giminaičių persekiojimą“, kurioje fiksuoti surinkti duomenys apie tai, kad (duomenys neskelbtini) valdžios atstovai taiko žiaurias įbauginimo priemones prieš disidentų giminaičius, tarp jų ir mažamečius vaikus. Priemonės tampa vis įžūlesnės. Opozicionierių giminaičiai itin dažnai sulaikomi, grasinama opozicionierių žmonoms, seserims, jos apklausiamos, laikinai areštuojamos ir pan.
17. Nors, kaip nurodo Migracijos departamentas, pareiškėja jokių realiai egzistuojančių, jos asmens padėtį individualizuojančių įrodymų nurodytoms pabėgėlio statuso suteikimo priežastims (pareiškėjos sutuoktinio pateiktoje filmuotoje medžiagoje pareiškėjos nebuvo matyti; Migracijos departamento nuomone, filmuoti vaizdai buvo padaryti pareiškėjai galimai jau esant išvykus iš (duomenys neskelbtini) ir pan.) pagrįsti nepateikė, tačiau ši aplinkybė, Migracijos departamento nustatytų ir aptartų aplinkybių apimtyje, nepaneigia pareiškėjos baimės dėl galimo smurto jai ir jos vaikų atžvilgiu jiems grįžus į kilmės valstybę. Šiuo aspektu svarbu yra ir tai, kad pareiškėja pati yra (duomenys neskelbtini) paritjos (opozicinės partijos) narė, nors, kaip ji teigia, ir ne aktyvi, tačiau ši aplinkybė vis tik yra neabejotinai reikšminga vertinant pareiškėjos Prašymo pagrįstumą. Taigi, pareiškėja yra minėtos opozicinės partijos narė, jos sutuoktinis yra šios partijos vienas iš aktyvistų, kuris dar yra ir partijos lyderio giminaitis. Teismo vertinimu, pareiškėja nors ir nepateikė realiai egzistuojančių, jos asmens padėtį individualizuojančių įrodymų pabėgėlio statusui pagrįsti, tačiau nustatytas faktines aplinkybes (pareiškėjos ir jos sutuoktinio narystė partijoje, sutuoktinio giminystės ryšys su partijos lyderiu) įvertinus Migracijos departamento surinktos medžiagos apie (duomenys neskelbtini) valdžios atstovų elgseną su opozicinės partijos nariais ir jų giminaičiais, kontekste, galima teigti, kad pareiškėjos baimė grįžti į kilmės valstybę yra pagrįsta. Tuo labiau, kad ir Migracijos departamentas yra sutikęs, jog nepaisant to, kad ir pačios pareiškėjos teiginiai nelaikytini įrodomąją galią turinčiais įrodymais, tačiau surinkta informacija pagrindžia prielaidą, jog jos šeima yra stebima (duomenys neskelbtini) saugumo tarnybų. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas turėtų pakartotinai įvertinti pareiškėjos argumentus dėl jos baimės grįžti į kilmės valstybę, atsižvelgiant į visos surinktos medžiagos visumą.
18. Kita esminė aplinkybė buvo ta, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, nevertino, kaip šis sprendimas gali paveikti pareiškėjos teisę į šeimos gyvenimą, kurią garantuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis. Pareiškėja turi du nepilnamečius vaikus, taip pat sutuoktinį, todėl pareiškėjos statuso pasikeitimas (pareiškėjos išvykimas iš Lietuvos, o pareiškėjos sutuoktiniui yra suteiktas prieglobsčio statusas Lietuvoje) gali turėti atitinkamą reikšmę visai šeimai. Jungtinių Tautų Vyriausiasis pabėgėlių komisaras (toliau – ir JTVPK) ne kartą yra pažymėjęs, jog vaikai priskiriami itin pažeidžiamų asmenų kategorijai, todėl priimant atitinkamus sprendimus dera vadovautis geriausių vaiko interesų principu.
19. Teismas padarė išvadą, kad individualus pareiškėjos situacijos tyrimas nebuvo visapusiškai išnagrinėtas, todėl tai sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti kaip nepagrįstą. Atsižvelgiant į tai, kad panaikinus Sprendimą pareiškėjų padėtis tampa teisiškai neapibrėžta, be to, pareiškėja prašo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išspręsti klausimą dėl prieglobsčio suteikimo, Migracijos departamentas įpareigotas tai atlikti.
III.
20. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.
21. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus bei bylos medžiagą, padarė akivaizdžius ir esminius materialinės ir proceso teisės normų pažeidimus, išvadas grindė prielaidomis, kurios prieštarauja byloje esantiems įrodymams, teismo sprendime motyvai išdėstyti apsiribojant nevisapusiškai ištyrus visas su byla susijusias aplinkybes. Atsakovo vertinimu, teismo sprendimas yra formalus ir neatitinka teisingumo aktui keliamų reikalavimų.
22. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė ir nepaaiškino, kokios konkrečiai informacijos Migracijos departamentas neįvertino arba įvertino neteisingai. Mano, kad teismui konstatavus, kad pareiškėjos baimė yra pagrįsta ir nepaaiškinus, kuo remiantis tokia išvada buvo padaryta, teismo įpareigojimas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą yra formalus ir neatitinkantis teisingumo aktui keliamų principų.
23. Atsakovo vertinimu, pareiškėjų prašymas suteikti prieglobstį buvo įvertintas išnagrinėjus individualias aplinkybes, atsižvelgus į individualią padėtį bei į visus vertintinus faktus.
24. Nors teismas nurodo, kad aplinkybė, jog pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) narė, yra reikšminga vertinant prieglobsčio prašymo pagrįstumą, tačiau Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, įvertino šią aplinkybę ir nenustatė pagrindo prielaidai, kad vien tai, jog pareiškėja, jos sutuoktinis bei kiti šeimos nariai priklauso (duomenys neskelbtini), yra pakankama aplinkybė, kad būtų priimtas sprendimas dėl pabėgėlio statuso suteikimo Lietuvos Respublikoje.
25. Pažymi, kad po pareiškėjos išvykimo iš (duomenys neskelbtini) nei jos, nei jos sutuoktinio profilis (veikla, matomumas) nesikeitė, taigi nebuvo įžvelgiama pagrįstos tikimybės, jog (duomenys neskelbtini) institucijų požiūris jų atžvilgiu (bei, atitinkamai, taikomos priemonės) šiuo metu yra pasikeitęs ir (grįžimo atveju) sąlygoja didesnę riziką prieglobsčio prašytojai patirti persekiojimui prilygstančius veiksmus. Atlikus tyrimą bei surinkus kilmės valstybės informaciją nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) narių šeimos nariai patiria spaudimą, kad ragintų artimuosius grįžti į tėvynę, jie yra sulaikomi, apklausiami ir pan. Remiantis kilmės valstybės informacija, opozicijos narių artimiesiems grasinama suėmimu, tačiau informacija randama tik apie atvejus, kai buvo suimami vyrai, šeimos galvos, kurių suėmimu tikimasi priversti opozicionierius grįžti į tėvynę. Tačiau nei surinkta bendro pobūdžio informacija, nei nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėja, nei jos ryšio su (duomenys neskelbtini) lyderiu pobūdis ((duomenys neskelbtini)) nesuponuoja išvados, jog jos sulaikymas arba jos viešas raginimas (duomenys neskelbtini) grįžti į (duomenys neskelbtini) paveiktų (duomenys neskelbtini) bei priverstų jį grįžti. Atitinkamai, nagrinėjamoje situacijoje, žinant potencialaus persekiotojo ((duomenys neskelbtini) specialiųjų tarnybų) tikėtinus tikslus (paveikti (duomenys neskelbtini) bei priversti jį grįžti) bei naudojamas poveikio priemones (artimųjų sulaikymai, grasinimai, vertimas įrašinėti viešuosius raginimus grįžti) šiems tikslams pasiekti, kyla pagrįstų abejonių dėl jo motyvų naudoti šias priemones būtent pareiškėjos atžvilgiu, kadangi mažai tikėtina, jog tai padėtų pasiekti turimus tikslus.
26. Tyrimo metu taip pat nenustatyta, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) būtų paieškoma ir (arba) kad jai būtų pateikti kaltinimai ar įtarimai. Įvertinus pareiškėjos individualią situaciją surinktos informacijos apie kilmės valstybę kontekste, nenustatyta realios rizikos prieglobsčio prašytojai būti suimtai ir įkalintai. 2017 m. kovo 30 d. pareiškėjos sūnui Y. T. buvo išduotas pasas, o 2017 m. birželio 20 d. ji su vaikais netrukdomai išvyko iš kilmės valstybės.
27. Migracijos departamentas atliko išsamią pareiškėjų atvejo analizę ir pagrįstai nustatė, kad atsižvelgus į tai, jog pareiškėja aktyviai nedalyvavo (duomenys neskelbtini) veikloje (anot pačios pareiškėjos bei remiantis (duomenys neskelbtini) partijos pateikta informacija), tikėtina, kad pareiškėjos „partinė“ veikla nebuvo svarbi jos identiteto, saviraiškos ir gyvenimo dalis. Įvertinus jos profilį aktualios kilmės valstybės informacijos kontekste, nėra tikėtina, kad vien jos formalus priklausymas (duomenys neskelbtini) atkreiptų (duomenys neskelbtini) valdžios pareigūnų dėmesį bei ji (ir (arba) jos veikla) būtų suvokiama, kaip kelianti grėsmę valstybei.
28. Atsakovas nurodo, jog šiuo atveju pareiškėjai turi teisę pasinaudoti šeimos susijungimo teise ir gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Įstatyme įtvirtintus leidimo gyventi išdavimo pagrindus, nes kaip minėta aukščiau, pareiškėjos vyras yra gavęs prieglobstį Lietuvoje. Tačiau teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl jo vertinimu, kiti teisėti būdai (pvz. leidimas gyventi Lietuvoje) neužtikrintų pareiškėjų teisės į šeimos susijungimą ir kodėl vadovaujasi prielaida, jog prieglobsčio suteikimas yra vienintelis būdas šeimai gyventi kartu. Nors pirmosios instancijos teismo vertinimu aplinkybė, kad pareiškėjos vyrui yra suteiktas prieglobstis, gali turėti atitinkamą reikšmę visai šeimai, pažymime, kad nei Įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad aplinkybė, jog asmeniui suteiktas prieglobstis automatiškai reiškia, kad prieglobstis turi būti suteiktas ir tokio asmens šeimos nariams.
29. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo cituojama EŽTT praktika yra nesusijusi su nagrinėjama byla, nes Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu nesprendė pareiškėjų grąžinimo arba išsiuntimo į jų kilmės valstybę klausimo.
30. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti Migracijos departamento apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą.
31. Pareiškėjai pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka nusistovėjusią EŽTT praktiką dėl (duomenys neskelbtini) piliečių neišsiuntimo į kilmės valstybę.
32. Pareiškėjų teigimu, persekiojimas gresia visiems asmenims turintiems bent kokių nors ryšių su opozicija (pirmosios instancijos teismui buvo pateikta informacija, kad buvęs (duomenys neskelbtini) narys, o šiuo metu tik materialiai padedantis (duomenys neskelbtini) narių šeimoms 87 m. senolis buvo nuteistas). Galiausiai pastebėtina, kad paties atsakovo viešai prieinamose pažymose, kuriose apžvelgiama kilmės valstybės informacija apie (duomenys neskelbtini), pateikiami faktai dėl (duomenys neskelbtini) partijos narių giminaičių persekiojimo.
33. Migracijos departamentas tiek apeliaciniame skunde, tiek sprendime dėl prieglobsčio nesuteikimo nurodo, kad tariamai, asmenys, kurie priklauso uždraustoms organizacijoms gali saugiai grįžti į (duomenys neskelbtini), jeigu nedalyvaus politinėje veikloje ir nereikš savo įsitikinimų. Tokia pozicija, raginanti prieglobsčio prašytojus slėpti savo politinius įsitikinimus, taip išvengiant persekiojimo kilmės valstybėje, yra nesuderinama su pabėgėlių teisėje nustatytais baziniais standartais.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
34. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2020 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. (15/6-3)12PR-142 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Migracijos departamentui išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo, pagrįstumo.
35. Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą, konstatavo, kad Migracijos departamentas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjos argumentus dėl jos ir jos nepilnamečių vaikų baimės grįžti į kilmės valstybę, atsižvelgiant į visos surinktos medžiagos visumą, taip pat nevertino, kaip šis sprendimas gali paveikti pareiškėjos teisę į šeimos gyvenimą, todėl Sprendimą panaikino ir įpareigojo atsakovą išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.
36. Teisiniai santykiai dėl prieglobsčio, pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos suteikimo Lietuvos Respublikoje reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.
37. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus ar išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).
38. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
39. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).
40. Remiantis EŽTT praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H. L. R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, jog asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir minėtos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Atitinkama praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose tokio pobūdžio bylose: 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009 teismas konstatavo, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo.
41. Šiame kontekste pabrėžtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
42. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas nuostatas, apeliacinio skundo ribose patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), nenustatė pagrindų jį keisti ar naikinti. Teisėjų kolegija, patikrinusi, kaip pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų ginčui reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.
43. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendime išsamiai išdėstyti motyvai dėl Migracijos departamento nagrinėjant pareiškėjų Prašymą atlikto tyrimo, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą, neišsamumo. Teisėjų kolegija sutinka, jog nagrinėjamu atveju nėra galimybės objektyviai įvertinti skundžiamo atsakovo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
44. Tvarkos aprašo 116.1 punkte nurodyta, kad remdamasis nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje gresia žala bei koks yra šios žalos pobūdis. Nustačius, kad prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje gresia žala, vertinama, ar ši žala gali būti laikoma persekiojimu. Nustačius, kad prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje gresianti žala prilygsta persekiojimui, vertinama, ar šis persekiojimas prieglobsčio prašytojui gresia dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų.
45. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, pareiškėja Prašymą suteikti prieglobstį grindė baime būti persekiojama kilmės valstybėje dėl pareiškėjos ir jos sutuoktinio priklausymo (duomenys neskelbtini) partijai bei sutuoktinio giminystės ryšių su partijos lyderiu.
46. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl pagrindo suteikti prieglobstį vertinama ne tik tai, ar kilmės valstybėje buvo įvykęs realus prieglobsčio prašytojo persekiojimo faktas, tačiau ir tokio persekiojimo grėsmė. Šiuo atveju pats Migracijos departamentas surinko medžiagą apie (duomenys neskelbtini), nustatė kad (duomenys neskelbtini) valdžia yra priešiškai nusiteikusi prieš (duomenys neskelbtini) narius: prieš juos vykdo agresiją, smurtą, diskriminaciją (pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) narė), be to, taip pat nustatė, kad yra persekiojami (duomenys neskelbtini) aktyvistų šeimos nariai: nustatė, kad buvo užpulti aktyvistų giminaičių namai, partijos narių šeimos nariams daromas spaudimas (pareiškėjos vyras yra aktyvus (duomenys neskelbtini) narys, be to, partijos lyderio giminaitis). Be to, pats Migracijos departamentas padarė išvadą, jog yra tikėtina, kad pareiškėjos šeima yra stebima (duomenys neskelbtini) saugumo tarnybų. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl prieglobsčio prašymo pagrįstumo yra vertinamos ne nustatytos aplinkybės atskirai, o šių aplinkybių visuma: nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) narė yra ne tik pareiškėja, bet ir jos vyras, kuris yra ir (duomenys neskelbtini) lyderio giminaitis ir kuriam yra suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Taigi, vien tai, jog nėra surinkta duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja kilmės valstybėje buvo asmeniškai susidūrusi su (duomenys neskelbtini) saugumo pareigūnais, savaime nėra pakankamas pagrindas, paneigiantis pagrįstai galinčią egzistuoti jos persekiojimo galimybę kilmės valstybėje.
47. Be to, nustatyta, kad šiuo atveju prieglobsčio Prašymą pateikė pareiškėja ir jos nepilnamečiai vaikai, kai jos vyrui ir vaikų tėvui jau yra suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Taigi sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo pareiškėjams ir jų statuso pasikeitimas gali turėti atitinkamą reikšmę visai šeimai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teisę į šeimos gyvenimą garantuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis. JTVPK ne kartą yra pažymėjęs, jog vaikai priskiriami itin pažeidžiamų asmenų kategorijai, todėl priimant sprendimus dėl tarptautinės jų apsaugos, dera vadovautis geriausių vaiko interesų principu, kurį įtvirtina Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija ir kiti tarptautiniai teisės aktai, ir šeimos vienybės principu, kurį numato Jungtinių Tautų 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso Baigiamojo akto rekomendacijos. Be to, JTVPK vykdomojo komiteto Išvados dėl pavojuje atsidūrusių vaikų (g) (viii) pastraipoje (UN High Commissioner for Refugees, Conclusion on Children at Risk, 5 October 2007, No. 107 ( LVIII)) rekomenduojama valstybėms vykdyti tokias prieglobsčio nagrinėjimo procedūras, kurių metu būtų tinkamai identifikuotos vaikams priskirtinos grėsmės ir persekiojimo formos kilmės valstybėje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010).
48. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjant Prašymą jo pagrįstumas turi būti įvertintas, be kita ko, aplinkybės, kad pareiškėjų vyrui (tėvui) yra suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, kontekste. Ginčijamame Migracijos departamento Sprendime neatsispindi, kad šios aplinkybės, susijusios su teise į šeimos gyvenimą ir vaikų interesais, buvo pakankamai įvertintos vertinant Prašyme nurodytus argumentus.
49. Taigi nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo teiginiu, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra aišku, kokios aplinkybės buvo neįvertintos ar įvertintos netinkamai. Teismo sprendime aiškiai nurodyta, kad Migracijos departamentas, priėmęs Sprendimą nepakankamai išsamiai išnagrinėjo Prašymo argumentus, visų aplinkybių, susijusių su pareiškėjais, kontekste. Tai yra, šiuo atveju, be kita ko, vertintinas ne tik konkrečių persekiojimo faktų praeityje (pareiškėjos dalyvavimo darant Prašyme jos nurodytus vaizdo įrašus) buvimas / nebuvimas, tačiau ir persekiojimo grėsmės tikimybė, atsižvelgiant į pareiškėjos ir jos vyro ryšį su (duomenys neskelbtini) bei surinktą informaciją apie šios partijos narių ir jų giminaičių padėtį kilmės valstybėje, šias aplinkybes vertinant teisės į šeimos gyvenimą kontekste.
50. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nebuvo padaryta pakankamai išsamiai, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, pagrįstai nusprendė, kad skundžiamas atsakovo Sprendimas priimtas pažeidžiant tokio sprendimo priėmimo procedūrą, turinčią užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir jo (sprendimo) pagrįstumą, todėl yra naikintinas ir atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjų Prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
51. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius