Civilinė byla Nr. e2A-314-370/2022
Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01313-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.18.3; 3.3.1.14
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 31 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltria“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-457-587/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aknera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltria“ dėl skolos už atliktus darbus priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Aknera“ (toliau – ir ieškovė) prašė iš atsakovės UAB „Baltria“ (toliau – ir atsakovė) priteisti 63 469,01 Eur skolą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė, 2018–2019 m. panaudodama medžiagas atsakovės naudai atliko elektros instaliavimo, interneto, apsaugos, vaizdo stebėjimo sistemų įrengimo darbų, kurie nurodyti atliktų darbų aktuose, už 63 469,01 Eur sumą. Nors aktuose nėra atsakovės atstovo žymų dėl netinkamo darbų atlikimo, tačiau ieškovei už darbus nesumokama. Tariantis dėl darbų atsakovei buvo siųstos preliminarios statybos darbų sąmatos, tačiau, įvertinus atsakovės pageidavimus (kurių statybos darbų eigoje vis daugėjo), šalys nusprendė, kad atsakovė atsiskaitys už faktiškai atliktus darbus, t. y. nebuvo nustatyti konkretūs atliekamų statybos darbų ir medžiagų kiekiai, o atlikti statybos darbai ir sunaudotos medžiagos buvo fiksuojami pagal faktą atliktų darbų akte. Ieškovei atlikus statybos darbus (dalį darbų), buvo surašyti atliktų darbų aktai, kuriuos pasirašė ieškovės komercijos direktorius A. K. Jis ne kartą kvietė atsakovės atstovą susitikti ar kitokiu būdu suderinti ir patvirtinti aktus, tačiau atsakovė tai ignoravo, pažeidė pareigą pradėti darbų priėmimą. Atsakovė neveikimu išreiškė atsisakymą pasirašyti aktus bei nenorą bendradarbiauti su ieškove. Atlikti statybos darbai buvo vienašališkai perduoti atsakovei ieškovės vienašališkai pasirašytais aktais. Ieškovei vykdant statybos darbus nuo 2019 m. rugpjūčio iki 2019 m. lapkričio atsakovė iš esmės neturėjo priekaištų ieškovei dėl atliekamų statybos darbų ir tik tada, kai ieškovė dėl atsakovės vengimo bendradarbiauti ir atsiskaityti nutraukė statybos darbus, atsakovė el. laišku nurodė tariamus ieškovės atliktų darbų trūkumus.
3. Atsakovė UAB „Baltria“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad prie ieškinio pridėti darbų atlikimo aktai atsakovei nebuvo pateikti iki ieškovės kreipimosi į teismą, nurodyti darbai nebuvo priimti ir dalis ieškovės nurodytų darbų nebuvo atlikti, todėl juos turėjo padaryti kiti rangovai. 2019 m. balandžio 6 d. elektroniniu laišku atsakovės direktorius nurodė ieškovės darbų trūkumus ir pakvietė juos aptarti. Ieškovės vėlavimas atlikti žodžiu sutartus darbus stabdė kitų apdailos darbų atlikimą. 2019 m. balandžio 6 d. laišku atsakovei nurodžius esminius atliktų darbų trūkumus, ieškovė nepateikė plano dėl jų šalinimo, taip pat nesiūlė ekspertinio vertinimo. Šalys nebuvo sudarę rašytinės rangos sutarties, tačiau buvo sutarę dėl konkrečių darbų atlikimo – rangovė įsipareigojo padaryti priešgaisrinės signalizacijos, apsauginės signalizacijos, stebėjimo (apsaugos) sistemos ir elektros sistemos (instaliacijos) darbus, o atsiskaitymas turėjo vykti atsakovei priėmus faktiškai atliktus darbus. Prieš atliekant darbus su ieškove buvo suderintas išvardytų sistemų įrenginių išdėstymas kiekvienoje konkrečioje patalpoje. Ieškovė 2016 ir 2018 m. buvo pateikusi preliminarias sąmatas, tačiau šalys jų iki galo nepatvirtino. Sąmatos nebuvo tikslios, nes, kaip paaiškėjo darbų eigoje, jose nebuvo aptarti visi būtini darbai ir tinkami įrangos parametrai, nors ieškovė, kaip šios srities profesionalė, privalėjo tinkamai numatyti ir paskaičiuoti atliktinus darbus. Ieškovė patikino atsakovę, kad visi klausimai bus išspręsti proceso eigoje, darbus vykdyti pradėjo ir atsakovė tam neprieštaravo tikėdama ieškovės sąžiningumu ir profesionalumu. Ieškovei neįvykdant sutartinių įsipareigojimų sutartais terminais ir kokybės reikalavimų aspektu, kilo ginčas dėl atliktų darbų aktų pateikimo, darbų apimčių ir atsiskaitymo. Ieškovės reikalaujamus apmokėti, tačiau sutartais terminais ir sąlygomis neatliktus darbus, panaudodami atsakovės įgytas medžiagas atliko kiti rangovai, kuriuos atsakovė buvo priversta samdyti siekiant laiku užbaigti darbus. Už šiuos ieškovės neatliktus darbus atsakovė turėjo sumokėti UAB „Visual Solutions“ 3 025 Eur už apsaugos sistemos įrengimą, UAB „Vaitrona“ 10 025 Eur už elektros instaliacijos įrengimą, pirko tam reikalingas medžiagas iš UAB „Elektrobalt“, įgijo elektros instaliavimo darbus iš individualios veiklos darbų tiekėjų L. R., A. Ž. ir kitų. Ieškovė nepateikė įrodymų apie ginčo aktų ar jų projektų siuntimą atsakovei. Ginčo aktuose nėra žymos apie vienašališką aktų pasirašymą. Nepagrįsti ieškovės teiginiai apie tai, kad nebuvo pareigos paisyti sutartų terminų darbams, nes po elektros instaliacijos ar bet kokios kitos instaliacijos yra atliekami apdailos darbai, o neatlikus pirmųjų, kiti etapai negalimi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: priteisė ieškovei iš atsakovės 63 469,01 Eur užmokestį už darbus, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 2 956,71 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš atsakovės 883 Eur žyminio mokesčio.
3. Teismas nustatė, kad šalys buvo sudariusios ir vykdė žodinę rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti tam tikrus elektros, vaizdo fiksavimo, priešgaisrinės saugos ir kitus instaliacijos darbus. Sutarties dalykas – darbai – nebuvo apibrėžtas konkrečia apimtimi ir eigoje nuolat kito. Teismo vertinimu, darbų atlikimo laikotarpis negalėjo būti apibrėžtas griežtais terminais, kadangi kintant darbų apimčiai (jai didėjant), nėra galimybės nustatyti konkrečius terminus.
4. Teismas vertino ieškovės pateiktus 2018–2019 m. atsakovės naudai atliktų darbų aktus dėl sunaudotų medžiagų ir atlikti darbų fiksavimo už 63 469,01 Eur ir aplinkybę, jog šalys tarėsi, kad mainais už atliktus darbus atsakovė ieškovei parveš automobilį, tačiau nei mainų, nei mokėjimo už darbus procedūros neįvyko. Teismas nusprendė, kad mainų klausimas tapo nebeaktualus ieškovei pareiškus ieškinį dėl apmokėjimo už darbus, reikalavimo dėl to nėra, todėl šio klausimo teismas nenagrinėjo.
5. Teismas nustatė ir vertino aplinkybes, kad ieškovės atstovas A. K. kvietė atsakovės atstovą suderinti ir patvirtinti aktus, tačiau atsakovė į tokius pasiūlymus iš esmės neatsakė. Tai patvirtina ieškovės atstovo A. K. siųsti elektroniniai laiškai atsakovės vadovui D. J. G. 2019 m. gegužės 3 d., gegužės 19 d., birželio 4 d., birželio 25 d.
6. Vertindamas atsakovės nurodymą, jog iki bylos iškėlimo jai nebuvo pateikti atliktų darbų aktai ir ieškovė to neginčijo, iš 2019 m. balandžio 6, 7 d. siųstų el. laiškų teismas nustatė, kad tarp šalių vyko derybos dėl atliktų darbų įforminimo bei apmokėjimo už juos. Atsakovės atstovas laiške nurodė, kad dalis darbų atlikta netinkamai, nurodė darbų broką, tačiau nepateikė ieškovei tai patvirtinančių įrodymų, nurodė kaip savo nuomonę. Teismas nusprendė, kad aktų nepateikimas neatleidžia atsakovės nuo pareigos sumokėti už atliktus darbus jau gavus šiuos aktus, šie aktai buvo pateikti teisme su prašymu išduoti teismo įsakymą. Teismo įsitikinimu, atsakovė, nurodydama konkretų broką ir nesutikdama mokėti už atliktus darbus, turėjo ieškovei pateikti tai patvirtinančius įrodymus, nesutinkant su darbų kokybe atsakovės atstovas turėjo imtis iniciatyvos apžiūrėti atliktus darbus ir tai įtvirtinti rašytiniais įrodymais. Ieškovė siekė atliktus darbus tiesiogiai perduoti pačiame objekte, dalyvaujant abiem šalims, tačiau atsakovė nevykdė pareigos priimti atliktus darbus, nebandė to daryti ir teismui pasiūlius. Gavusi vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus su ieškiniu, atsakovė ar jos atstovas nerado galimybių susitikti su ieškove objekte bei įforminti darbų priėmimą dvišaliu atliktų darbų aktu. Tai, kad atsakovės vadovas gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, negali būti pagrindas tokio pasyvumo teisines pasekmes perkelti ieškovei. Net, jei atsakovės vadovas būtų vienintelis asmuo, galintis tinkamai įvertinti ieškovės atliktus darbus bei juos priimti, per trejus metus jis ne tik galėjo, bet ir privalėjo pasirūpinti, kad jam pačiam negalint atvykti, darbų priėmimą atliktų kitas asmuo.
7. Teismas vertino apklausto liudytojo J. T., kurį atsakovė samdė ginčo objekto darbų priežiūrai, parodymus, kad liudytojas nurodė, jog darbai, kuriuos atliko ieškovė, nebuvo perdaromi kitų bendrovių, jis pats pranešdavo atsakovės atstovui apie ieškovės atliktus darbus, nekokybiškai atliktų darbų jis, kaip pasamdytas atsakovės darbų priežiūrai, nenustatė. Po ieškovės darbų nutraukimo, kitų bendrovių darbai buvo tik tęsiami, bet ne taisomi. Liudytojas patvirtino, kad visi jo išvardyti, o taip pat ir atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodomi kiti rangovai, kurie atliko panašius ar analogiškus darbus (L. R., UAB „Vaitrona“, UAB „Visual solutions“ arba „Stebkam“ ir kt.), kaip ir ieškovė, dirbo darbus, kurie vienas su kitu nesidubliavo ir tai nebuvo kitų rangovų darbų trūkumų taisymas, dėl įvairių priežasčių (iš esmės dėl didelės darbų apimties ir plotų), panašūs darbai objekte buvo atliekami skirtingų rangovų. Taip pat liudytojas į ieškovės atstovo klausimus apie ginčo aktuose nurodytas pirktas medžiagas nurodė, kad daugeliu atveju pripažįsta, jog medžiagos buvo pirktos, kai ko neprisimena, o jei ir pirko jis pats analogiškas prekes, nežino, ar jos buvo naudojamos ieškovės darbams. Šis liudytojo (kuris teigė kontroliavęs, skaičiavęs objekte atliekamus darbus bei perduodavęs informaciją apie tai atsakovės atstovui) nurodytas faktas, su kitais aptartais įrodymais, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė atliko vienašališkai pasirašytuose aktuose nurodytus darbus. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė neatliko visų planuotų darbų (darbai buvo sustabdyti, nes buvo vengiama atsiskaityti), todėl suprantama situacija, kad juos baigė kiti rangovai.
8. Liudytojo J. T. parodymai svarbūs ir tuo aspektu, kad objektas, kuriame ieškovė atliko darbus, buvo didelio ploto, t. y., apie 1 500 m2, iš kurių apie 900–1 000 m2 plote darbus vykdė ieškovė. Liudytojo vertinimu, 63 000 Eur suma, kurios reikalaujama už darbus, atitiktų ieškovės atliktų darbų pagal apimtį rinkos vertę, dabartinėmis kainomis tokia suma atitiktų rinkos kainas.
9. Teismas, vertindamas atsakovės poziciją dėl darbų trūkumų, pripažino, kad dėl ieškovės pateiktuose priėmimo–perdavimo aktuose ar kituose dokumentuose nurodytų duomenų, atsakovė nenurodė atliktų darbų trūkumų, įrodymų apie tai į bylą nepateikta. Darbų priėmimas neįvyko dėl atsakovės kaltės. Kilus ginčui bei iškėlus bylą, atsakovė nesikreipė į ekspertus, kurie tokius trūkumus, jei jų išties buvo, įvertintų ir užfiksuotų. Teismas nusprendė, kad atsakovė neįrodė darbų trūkumų fakto, neįrodė, kad darbų apimtis bei vertė kitokia nei ieškovės aktuose. Liudytojas J. T. nurodė, kad ieškovės atlikti darbai iš esmės neturėjo trūkumų. Kaip matyti iš atliktų darbų aktų, didžioji dalis darbų buvo atlikta nepraleidus atsakovės nurodomo 2 – 3 mėn. termino, bet darbų apimtims keičiantis jis taip ir liko neaiškus. Termino atlikti darbus praleidimas nėra pagrindas atsisakyti mokėti už atliktus darbus. Teismas nusprendė, kad darbai atlikti, medžiagos panaudotos, o atsakovė mokėti už darbus vengia be objektyvaus pagrindo, todėl nesumokėta skolos suma priteistina iš atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
1. Atsakovė UAB „Baltria“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį arba sumažinti priteistą sumą iki 11 786,50 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
12.1. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to byla išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalies), nes teismas neįvertino svarbių faktinių aplinkybių ir dėl jų nepasisakė. Teismas tinkamai neįvertino šalių 2019 m. balandžio 6 ir 7 d. elektroninio susirašinėjimo, kuris patvirtina, kad ieškovė sutiko ir neprieštaravo atsakovės argumentams, jog buvo susitarta darbus atlikti per 2 mėn., skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio, po to – kad nuo spalio 26 d. darbai bus užbaigti per 2 sav. Tokiais terminais darbai nebuvo atlikti. Teismas nevertino, kad atsakovės vadovo 2019 m. balandžio 6 d. laiške ieškovei ne tik aprašyta netenkinanti darbų atlikimo eiga, bet ir priminti žodiniai susitarimai, kuriais šalys sutarė, kad elektros instaliacijos darbai bus atlikti už 16 635 Eur ir gaisrinės saugos bei apsaugos sistemos įrengtos už 2 195 Eur, o 2019 m. balandžio 7 d. laišku ieškovės vadovas tokius skaičius pripažino nurodydamas, kad tik pateiktos pirmo etapo darbų sąmatos buvo preliminarios. El. susirašinėjimas atskleidžia tikrąjį šalių susitarimų turinį bei galbūt atliktų darbų apimtį. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovės vadovui 2019 m. balandžio 6 d. laiške ieškovei aprašius darbų atlikimo eigą, sutartų terminų nesilaikymą bei darbų trūkumus, pakvietus juos aptarti, o 2019 m. balandžio 7 d. laišku ieškovės vadovui sutikus derinti neaiškumus, ieškovė nepateikė plano dėl jų šalinimo, taip pat nesiūlė ekspertinio darbų vertinimo, nederino ir nesuderino papildomų darbų, apie problemas atsakovės neįspėjo.
12.2. Teismas suteikė išskirtinę reikšmę atsakovės, kuri nėra statybos darbų profesionalė, pareigai priimti ieškovės atliktus darbus, kurie faktiškai nebuvo perduodami. Ieškovė nepateikė atsakovei vienašališkai pasirašytų darbų aktų ir iki šiol nepateikė apmokėjimui sąskaitų pagal tik teismui pateiktus aktus. Ieškinyje ir sprendime išvardytų esą ieškovės atliktų darbų aktų nepatvirtina ieškovės sąskaitos faktūros, tokių sąskaitų atsakovė negavo, o ieškovė nepateikė įrodymų apie tokių sąskaitų išrašymą ir išsiuntimą atsakovei. Ieškovės atstovas A. K. pripažino, kad tokios nebuvo išrašytos bei nėra išrašytos ir šiuo metu. Aktuose nėra žymos apie vienašališką jų pasirašymą. Su rangovais darbus ir užsakymus derindavo atsakovės vadovas ir akcininkas D. J. G., todėl jo asmuo svarbus darbų priėmimo ir suderinimo procese, kuris nuotoliniu būdu sunkiai įsivaizduojamas.
12.3. 2019 m. gegužės 3 d. el. paštu šalys sutiko aptarti darbų atlikimą, tačiau ieškovė atliktų darbų aktų derinimui nepateikė nei D. J. G., nei J. T. Ieškovės poziciją dėl 2018 m. spalio 30 d.–2019 m. gegužės 17 d. laikotarpiu atliktų darbų aktų paneigia ieškovės 2019 m. birželio 25 d. laiškas atsakovei, kuriame teigiama, kad atliktus darbus ir jų aktus dar tik reikia derinti ir šiame laiške nėra užuominos nei apie vienašališkai pasirašytus darbų aktus, nei apie tokių aktų ar jų projektų siuntimą atsakovei. Prie šio laiško nepridėta akto kopija. Kituose laiškuose tokių duomenų taip pat nėra. Ieškovė nepateikė įrodymo apie ginčo aktų ar jų projektų siuntimą D. J. G. ar darbų koordinatoriui J. T., kuris buvo likęs Lietuvoje po to, kai išvyko ir negalėjo grįžti D. J. G. Tai patvirtina, kad atsakovė tokių aktų negavo iki ieškovės kreipimosi į teismą. Ieškovė pripažino, kad ginčo aktuose nėra žymos apie vienašališką aktų pasirašymą tuo atveju, jei užsakovas atsisako tokį aktą pasirašyti. Teismas šios aplinkybės nevertino.
12.4. Elektros instaliacijos, apsaugos ir gaisrinės saugos darbai gali būti perduoti užsakovui tik tokiu atveju, jei yra galimybė įsitikinti, kad sumontuota įranga veikia ir yra tinkama naudoti, tačiau tokia baigtumo stadija nebuvo pasiekta ir atlikti bandymus ar kontrolinius matavimus nebuvo galimybės. Liudytojas J. T. patvirtino, kad jam koordinuojant darbus objekte, ieškovė nepateikė derinimui ir priėmimui ginčo aktuose nurodytų darbų, iki dalykinių santykių su ieškove nutraukimo darbai nebuvo baigti, darbus užbaigė ir perdavė kiti rangovai.
12.5. Byloje nėra ginčo, kad šalys sutarė, jog atsiskaitymui bus naudojami mainai – atsakovė kredituos automobilio pirkimą ir pristatymą. Atsakovė prie 2019 m. balandžio 6 d. laiško pridėjo sutartis dėl dviejų automobilių pardavimo. Sutartyje dėl BMW automobilio yra nurodyta kredituojama už atliktus darbus suma – 11 786,50 Eur ir ieškovės mokėtinas 11 393,50 Eur likutis, o Lexus automobilio sutartyje nurodyta visa pardavimo kaina 58 010 Eur, be kreditavimo. 2019 m. balandžio 6 d. laiške atsakovė paaiškino, kad kredito suma automobiliui yra už atliktus darbus, o ieškovė nei 2019 m. balandžio 7 d. laiške, nei 2019 m. birželio 4 ir 25 d. laiškuose neišreiškė prieštaravimo dėl kredituojamos sumos ir nepateikė skaičiaus apie, jos nuomone, atliktų darbų vertę. Dėl to darytina išvada, kad teismas nepagrįstai tenkino ieškinį visiškai.
12.6. Sprendime nevertinta, kad ieškovės 2021 m. kovo 16 d. pateikti dokumentai apie esą panaudotas medžiagas faktiškai nepatikrinami, nes daugeliu atvejų neatitinka įgijimo kiekiai ir kaina su ginčo aktų duomenimis. Ieškovės nurodytos medžiagos ir darbai gali būti naudojami bet kuriame kitame objekte. J. T. atliko darbų koordinavimo funkcijas, t. y. jis organizavo kelių rangovų darbus ir juos derino, kad nekliudytų vieni kitiems. Dubliavimas statybose reiškia, kad tie patys darbai perdaromi dėl to, kad buvo padaryta klaidų ankstesniuose etapuose. Dėl to nėra pagrindo sutikti su ieškovės vertinimu, kad J. T. patvirtino, jog kiti rangovai neperdarė ar netaisė ieškovės atliktų darbų.
12.7. Apsaugos ir priešgaisrinės signalizacijos sistemas 2019 m. įrengė kita bendrovė – UAB „Visual Solutions“. 2019 m. elektros instaliacijos darbus atliko ir ištaisė ieškovės trūkumus kita bendrovė – UAB „Vaitrona“. Atsakovė negalėjo užsakyti ir mokėti už tuos pačius darbus du kartus, o tai reiškia, kad ieškovė ginčijamuose aktuose nurodytų darbų ne tik neperdavė, bet ir neatliko. Atsakovė įgijo elektros instaliavimo darbus iš individualios veiklos darbų tiekėjų, juos priėmė ir apmokėjo, dėl to ieškovė nepagrįstai teigia, kad tokius darbus atliko tik ieškovės darbuotojai. Ieškovė neįrodė, kokius konkrečius ir kokios apimties darbus atliko, kiek ir kokių medžiagų sunaudojo, dėl to konstatuotina, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, ir tai sukliudė teisingai išspręsti bylą.
13. Ieškovė UAB „Aknera“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
13.1. Pareigą atsiskaityti pagal rangos sutartį lemia ne PVM sąskaitos faktūros išrašymas ir pateikimas, o darbų atlikimo ir priėmimo faktas. PVM sąskaitos faktūros nebuvimas nėra pagrindas prievolei atsiskaityti už atliktus darbus paneigti. Atsakovė, keldama abejones dėl atliktų darbų realumo, jų kokybės, apimties ir kt., nenuginčijo ir objektyviai nepaneigė ieškovės pateiktuose atliktų darbų aktuose nurodytų aplinkybių.
13.2. Žyma darbų perdavimo–priėmimo akte apie vienos šalies atsisakymą jį pasirašyti atskleidžia priežastis, dėl kurių aktas pasirašomas vienašališkai, tačiau tokios žymos nebuvimas nelemia darbų perdavimo–priėmimo akto negaliojimo. Atsakovė nepagrįstai vilkino ir vengė organizuoti ieškovės darbų priėmimą. Atsakovė neįrodė, kad ji tinkamai vykdė pareigą organizuoti darbų priėmimą, kurio metu būtų nustatytas atliktų darbų kiekis ir kokybė. To nedarė net ir siūlant teismui bylos nagrinėjimo metu. Atsakovei vengiant bendrauti, darbų priėmimo–perdavimo aktai pasirašyti ieškovės vienašališkai, o atsakovei išsiųsta pretenzija, prašant sumokėti skolą už atliktus darbus. Kadangi vienašališkai atsakovės pasirašyti priėmimo–perdavimo aktai nėra atsakovės nuginčyti, jie laikytini turinčiais juridinę galią lemiantys atsakovės pareigą sumokėti.
13.3. Ieškovei nutraukus darbus, kitos bendrovės tęsė jų tolesnį vykdymą (užbaigė darbus), bet ne taisė trūkumus. Kitos bendrovės užbaigė ieškovės vykdytus darbus, kadangi ieškovė neužbaigė visų planuotų darbų iki jų sustabdymo (dėl to, kad buvo vengiama atsiskaityti).
13.4. Ieškovė siekė atliktus darbus tiesiogiai perduoti pačiame objekte, dalyvaujant abiem šalims. Tačiau atsakovė nevykdė pareigos priimti atliktus darbus. Net ir gavusi vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus su ieškiniu, atsakovė taip ir nerado galimybių susitikti su ieškove objekte, peržiūrėti visus darbus bei įforminti darbų priėmimą dvišaliu atliktų darbų aktu.
13.5. Aplinkybės ir įrodymai, susiję su šalių ketinimu atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus mainų pagalba, netiesiogiai patvirtina ieškiniu reikalaujamą priteisti darbų kainą ir apimtis. Ieškovė pateikė elektroninį laišką, rašytą ieškovės vadovo 2019 m. balandžio 4 d. Iki šio laiško datos, kaip matyti iš atliktų darbų aktų, ieškovė jau buvo atlikusi darbų už 55 396,77 Eur. Po minėto laiško atsakovei, ieškovė 2019 m. balandžio 6 d. gavo pasiūlymą dėl laiške minimo Lexus automobilio, mainais už atliktus darbus, kuriame, mainais siūlomo Lexus kaina yra 55 800 Eur (be transportavimo išlaidų). Per 2019 m. gegužę ieškovė atliko darbų dar už 8 072,24 Eur. Už juos atsiskaityti ketinta taip pat mainais. Be Lexus, atsakovė žadėjo atvežti dar ir BMW, kurio vertė – 20 970 Eur (be transportavimo išlaidų).
13.6. Faktą, kad ieškovė atliko atliktų darbų aktuose nurodytus darbus, patvirtina ir ieškovės pateiktos sąskaitos faktūros dėl panaudotų atsakovės objekte medžiagų įsigijimo. Vien iš to, ką pavyko surinkti, ieškovės objekte panaudotų medžiagų savikaina sudarė apie 15 165,44 Eur be PVM.
13.7. Konkretūs darbų trūkumai ir juos patvirtinantys duomenys nepateikti į bylą. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad darbų trūkumų nebuvo. Termino atlikti darbus praleidimas, net jei jis būtų buvęs įrodytas, nėra pagrindas atsisakyti mokėti už atliktus darbus, o atsakovės nurodyti atliktų darbų trūkumai ir veiksmai yra tik bandymas išvengti atsiskaitymo už atliktus darbus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
15. Šalių 2019 m. susirašinėjimas el. paštu patvirtina, kad šalys buvo sudariusios žodinę rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti elektros, vaizdo fiksavimo, priešgaisrinės saugos ir kitus instaliacijos darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini).
16. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 6 d. sudarė elektros ir tinklų sistemos darbų, įrangos ir medžiagų sąmatą (16 635,32 Eur su PVM), apsauginės signalizacijos sistemos darbų, įrangos ir medžiagų sąmatą (2 195,10 Eur su PVM). Ieškovė 2019 m. vasario 6 d. sudarė apsaugos sistemos įrangos ir medžiagų sąmatą (3 715,14 Eur), stebėjimo įrangos ir medžiagų sąmatą (2 915,13 Eur), apsaugos sistemos įrangos ir medžiagų sąmatą (3 061,19 Eur) bei „Intercomo“ stebėjimo įrangos ir medžiagų sąmatą (3 362,83 Eur).
17. Ieškovė nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2019 m. gegužės 17 d. sudarė 11 atliktų darbų aktų dokumentuojant panaudotas medžiagas ir atliktus darbus bendrai 63 469,01 Eur sumai.
18. Iš pateiktų elektroninių laiškų (2019 m. gegužės 3 d., gegužės 19 d., birželio 4 d., birželio 25 d.) matyti, kad ieškovės atstovas A. K. kvietė atsakovės atstovą suderinti ir patvirtinti aktus, tačiau atsakovė į tokius pasiūlymus iš esmės neatsakė.
19. Iš 2019 m. balandžio 6, 7 d. siųstų el. laiškų matyti, kad tarp šalių vyko derybos dėl atliktų darbų įforminimo bei apmokėjimo už juos. Atsakovės atstovas laiške nurodė, kad dalis darbų atlikta netinkamai, nurodė darbų trūkumus.
Dėl atliktų darbų perdavimo
20. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas suteikė išskirtinę reikšmę atsakovės pareigai priimti ieškovės atliktus darbus, kurie faktiškai nebuvo perduodami – ieškovė nepateikė atsakovei vienašališkai pasirašytų darbų aktų ir iki šiol nepateikė apmokėjimui sąskaitų pagal pateiktus aktus. Atsakovės teigimu, ieškovė nepateikė įrodymų apie ginčo aktų ar jų projektų siuntimą atsakovei, kuri tokių aktų negavo iki ieškovės kreipimosi į teismą.
21. Byloje nėra ginčo, kad tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai. Šalys rašytinės statybos rangos sutarties nesudarė, tačiau raštu sudaryti atliktų darbų aktai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio 1 dalis numato, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis.
22. Kaip matyti iš 2019 m. balandžio 6 ir 7 d. ieškovės ir atsakovės atstovų siųstų el. laiškų, tarp šalių vyko derybos dėl atliktų darbų įforminimo bei apmokėjimo. Atsakovės atstovas nurodė, kad dalis darbų atlikta netinkamai, įvardijo tam tikrus trūkumus, tačiau tai patvirtinančių įrodymų atsakovės vadovas nepateikė. Byloje pateikti ieškovės atstovo A. K. el. laiškai, siųsti atsakovės vadovui D. J. G. 2019 m. gegužės 3 d., gegužės 19 d., birželio 4 d., birželio 25 d. Iš minėtų el. laiškų matyti, kad ieškovės atstovas kvietė atsakovės atstovą suderinti ir patvirtinti aktus, tačiau atsakovės atstovas į tokius pasiūlymus neatsakė ir darbų derinti nesutiko. Sutiktina su atsakove, kad šalių susirašinėjimas nepatvirtina, jog ieškovė atsakovei siuntė sudarytus atliktų darbų aktus, tačiau iš šalių atstovų susirašinėjimo aišku, kad ieškovės atstovas kvietė atsakovės atstovą susitikti ir suderinti atliktų darbų aktus, tačiau atsakovės atstovas veiksmų, kuriais siektų priimti ar suderinti atliktus darbus, nesiėmė.
23. 2019 m. spalio 17 d. ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kartu su pareiškimo pateikė teismui ieškovės sudarytus, tačiau šalių nepasirašytus atliktų darbų aktus (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. eL2-27059-1084/2019). 2019 m. spalio 18 d. atsakovei įteiktas teismo įsakymas ir ieškovės pareiškimas su atliktų darbų aktais. Atsakovė, susipažinusi su priimtu teismo įsakymu ir ieškovės pareiškimu bei su pateiktais atliktų darbų aktais, 2019 m. lapkričio 6 d. pareiškė prieštaravimą dėl išduoto teismo įsakymo. Taigi, apie sudarytus atliktų darbų aktus atsakovė sužinojo ne vėliau kaip 2019 m. spalio 18 d.
24. Ieškovė, po atsakovės prieštaravimo pateikimo, 2019 m. lapkričio 22 d. pareiškė ieškinį atsakovei dėl skolos už atliktus darbus priteisimo, kartu su ieškiniu pateikti ieškovės vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktai. Atsakovė 2019 m. gruodžio 23 d. pateikė prašymą dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo, taigi, atsakovė jau nuo 2019 m. gruodžio mėn. žino apie ieškovės ieškinį bei kartu su ieškiniu pateiktus ieškovės vienašališkai pasirašytus ir atliktų darbų aktus, kuriuos atsakovė gavo kartu su teismo pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo.
25. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.
26. Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas. Pagal CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013).
27. Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą – vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009; 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013).
28. Minėtas šalių susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovė siekė atliktus darbus perduoti pačiame objekte, dalyvaujant abiem šalims, tačiau atsakovė nevykdė pareigos priimti atliktus darbus, nebandė to daryti ir gavusi ieškinį bei pirmosios instancijos teismo šalims pasiūlius taikiai susitarti dėl darbų priėmimo. Atsakovė, su ieškiniu gavusi vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus, nesutiko priimti ieškovės atliktų darbų aktų. Dėl minėtų aplinkybių yra pagrindas spręsti, kad ieškovė tinkamai informavo atsakovę apie jos pareigą priimti ieškovės atliktus darbus, atsakovė nuo 2019 m. spalio 18 d. žino apie ieškovės sudarytus atliktų darbų aktus ir nuo 2019 m. gruodžio mėn. žino apie ieškovės vienašališkai pasirašytus ir atsakovei pateiktus atliktų darbų aktus.
29. Atsakovė teigia, kad ieškovės kartu su ieškiniu pateiktuose atliktų darbų aktuose nėra žymos apie atsisakymą pasirašyti atliktų darbų aktus, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė tinkamai įvykdė pareigą perduoti atsakovei darbus. Teisėjų kolegija nesutinka su minėtu atsakovės argumentu.
30. Žyma apie atsisakymą pasirašyti, įrašyta akte, atskleidžia priežastis, dėl kurių aktas pasirašomas vienašališkai, tačiau tokios žymos nebuvimas nelemia akto negaliojimo. Esant vienašališkai pasirašytam aktui, užsakovui neginčijant atsisakymo jo pasirašyti, atsisakymo pasirašyti aktą faktas gali būti nustatytas ne aktu, o kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad ginčo darbai buvo atlikti ir perduoti, užsakovui pripažinus, kad rangovas jam pateikė darbų perdavimo aktus, tačiau užsakovas jų nepasirašė, žymos apie nepasirašymą nebuvimas negali būti vertinamas kaip kliūtis tokius aktus kvalifikuoti pasirašytais vienašališkai, sukeliančiais užsakovo pareigą įvykdyti priešpriešines prievoles pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011; 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013).
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė tinkamai informavo atsakovę apie atliktus darbus, sudarė ir vienašališkai pasirašė atliktų darbų aktus ir vykdė rangovo pareigas, susijusius su atliktų darbų perdavimu. Aplinkybė, kad atsakovė ieškovės vienašališkai pasirašytus aktus gavo tik su ieškiniu, nereiškia, kad ieškovė nesilaikė CK 6.694 straipsnyje nustatytos darbų priėmimo–perdavimo tvarkos, taip pat tokios išvados nesuponuoja ir žymos apie atsisakymą priimti darbus nebuvimas.
32. Atsakovė nurodė, kad ieškovė iki šiol nėra pateikusi atsakovei sąskaitų pagal ieškovės pateiktus atliktų darbų, aktus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės pareigą atsiskaityti už atliktus darbus sukuria darbų atlikimo faktas ir atliktų darbų perdavimo aktai, o sąskaitos neišrašymas nesudaro pagrindo neatsiskaityti su ieškove už atliktus darbus.
33. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovės vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų pateikimas atsakovei kartu su ieškiniu sukuria atsakovei pareigą atsiskaityti. Atsakovei nesutinkant su ieškovės vienašališkai pasirašytais aktais, ji turi teisę aktus ginčyti, tačiau atsakovei tokia teise nesinaudojant, atsakovė turi pareigą atsiskaityti su ieškove (CK 6.694 straipsnio 4 dalis).
Dėl darbų atlikimo terminų
34. Atsakovė pareigą atsiskaityti su ieškove neigia teigdama, kad ieškovė darbus atliko pavėluotai, darbų atliko mažiau nei nurodė atliktų darbų aktuose, o atlikti darbai turėjo trūkumų, kuriuos atsakovei teko šalinti pasitelkiant kitus rangovus. Atsakovės teigimu, 2019 m. balandžio 6 ir 7 d. elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovė sutiko ir neprieštaravo atsakovės argumentams, jog buvo susitarta darbus atlikti per 2 mėn. skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio, po to – kad nuo spalio 26 d. darbai bus užbaigti per 2 sav., tačiau tokiais terminais darbai nebuvo atlikti.
35. CK 6.652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga. Šalys taip pat gali nustatyti atskirų darbų atlikimo terminus (tarpiniai terminai). Jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą (2 dalis). Šalių susitarimu sutartyje nustatyti darbų atlikimo terminai gali būti keičiami rangos sutartyje nustatyta tvarka (3 dalis). Jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (4 dalis).
36. Iš byloje esančio atsakovės ir ieškovės atstovo 2019 m. balandžio 6 ir 7 d. susirašinėjimo matyti, kad atsakovės atstovas 2019 m. balandžio 6 d. el. laiške ieškovės atstovui nurodė tam tikrus ieškovės atliktų darbų trūkumus, taip pat nurodė, kad ieškovės atstovas žadėjo, jog darbai bus baigti per 1–2 mėn., o 2018 spalio 26 d. ieškovės atstovas žadėjo, kad per 2 sav. darbus užbaigs iki galo. Minėtame atsakovės atstovo el. laiške taip pat nurodyta, kad darbus reikėjo užbaigti 2018 m. spalio 7 d., o nuo 2018 m. spalio 7 d. atsakovė ieškovei papildomai davė 2 mėn. darbams užbaigti.
37. Tarp šalių nėra ginčo, jog šalys sudarė ir vykdė žodinę rangos sutartį. Taip pat nėra ginčo, kad darbai nebuvo apibrėžti konkrečia apimtimi ir darbų eigoje kito. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ir darbų atlikimo terminai negalėjo būti apibrėžti griežtai, kadangi kintant darbų apimčiai (jai didėjant), nėra galimybės nustatyti konkrečius terminus. Be to, atsakovė, nors ir teigia, kad ieškovė vėlavo atlikti tam tikrus darbus, tačiau nenurodo, jog dėl tokio vėlavimo atsakovė patyrė nuostolių, taip pat neįrodinėja, kad darbų įvykdymas praleidus terminą atsakovei prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis).
38. Pakartotinai pažymėtina ir tai, kad atsakovės atstovas 2019 m. balandžio 6 d. el. laiške ieškovės atstovui nurodė, jog nuo 2018 m. spalio 7 d. atsakovė ieškovei papildomai davė 2 mėn. darbams užbaigti, taigi, iki 2018 m. gruodžio 7 d. 2019 m. balandžio 4 d. el. laiške ieškovės atstovas nurodė, kad jau greitai bus pusmetis nuo darbų pabaigos ir prašė organizuoti darbų priėmimą. 2019 m. gegužės 19 d. el. laiške ieškovės atstovas nurodė, kad po darbų pabaigimo praėjo jau pusė metų, prašė atsakovės atstovo organizuoti darbų priėmimą. Taigi, atsakovės atstovo 2019 m. balandžio 6 d. el. laiškas patvirtina, kad atsakovė ieškovei nustatė galutinį terminą darbams atlikti 2018 m. gruodžio 7 d., o ieškovės atstovas 2019 m. balandžio 4 d. ir gegužės 19 d. laiškuose nurodė, kad po darbų pabaigos praėjo jau pusė metų (6 mėn.) (atsakovės šios aplinkybės neginčija), todėl yra pagrindas manyti, kad ieškovė sutartus darbus (darbų dalį) baigė 2018 m. gruodį. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, net jeigu byloje ir būtų įrodyta, kad ieškovė vėlavo atlikti sutartus darbus, tai nesudarytų pagrindo atsakovei už ieškovės atliktus darbus neatsiskaityti, kadangi atsakovė neįrodinėja nei nuostolių, nei darbų įvykdymo terminų aktualumo.
Dėl darbų kiekio ir kainos
39. Atsakovė nesutinka su ieškovės atliktų darbų aktuose nurodytu darbų kiekiu, teigia, kad teismas nevertino, jog atsakovės vadovo 2019 m. balandžio 6 d. laiške ieškovei ne tik aprašyta netenkinanti darbų atlikimo eiga, bet ir priminti žodiniai susitarimai, kuriais šalys sutarė, kad elektros instaliacijos darbai bus atlikti už 16 635 Eur ir gaisrinės saugos bei apsaugos sistemos įrengtos už 2 195 Eur, o 2019 m. balandžio 7 d. laišku ieškovės vadovas tokius skaičius pripažino nurodydamas, kad tik pateiktos pirmo etapo darbų sąmatos buvo preliminarios.
40. CK 6.653 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Į rangos sutartyje nurodytą kainą įeina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas (2 dalis). Sutartyje numatytiems darbams atlikti gali būti sudaroma konkreti ar apytikrė sąmata. Jeigu darbai atliekami pagal rangovo sudarytą sąmatą, sąmata įsigalioja ir tampa rangos sutarties dalimi nuo to momento, kai sąmatą patvirtina užsakovas (3 dalis).
41. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje pateiktose sąmatose nurodyta, jog kabelių ir montažinių medžiagų kiekiai bus patikslinti po instaliavimo. Byloje nėra ginčo, kad vykdant ginčo darbus, darbų apimtis didėjo, atitinkamai, didėjo ir jų kaina. Atsakovė procesiniuose dokumentuose, pateiktuose pirmosios instancijos teismui, yra nurodžiusi, kad ieškovė 2016 ir 2018 m. buvo pateikusi preliminarias sąmatas, tačiau šalys jų iki galo nepatvirtino, sąmatos nebuvo tikslios, nes jose nebuvo aptarti visi būtini darbai ir tinkami įrangos parametrai. Taigi, šalys nebuvo susitarę dėl konkrečios darbų apimties ar kainos, o darbų kaina turėjo būti nustatoma faktiškai atlikus darbus ir paaiškėjus tikrajam jų kiekiui. Atsakovė nėra pateikusi duomenų ar skaičiavimų, kiek faktiškai ieškovė atliko darbų, o remiasi tik pačios ieškovės išrašytomis sąmatomis, kurias ieškovė patikslino sudarydama atliktų darbų aktus. Nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, kad šiuo atveju darbų kiekis ir jų kainą turi būti nustatyti ne pagal ieškovės pateiktus vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus, kurių atsakovė neginčija. Teisėjų kolegija sprendžia, kad darbų kiekis ir kaina, nurodyti ieškovės pateiktuose atliktų darbų aktuose, yra teisingi, juose esančių duomenų atsakovė nepaneigė.
42. Atsakovė nurodo, kad sutartyje dėl BMW automobilio yra nurodyta kredituojama už atliktus darbus suma – 11 786,50 Eur ir ieškovės mokėtinas 11 393,50 Eur likutis, o Lexus automobilio sutartyje nurodyta visa pardavimo kaina 58 010 Eur, be kreditavimo. Atsakovės vertinimu, BMW automobilio kredituojama suma (11 786,50 Eur), atitinka ieškovės atliktus darbus, ir iki šios sumos galėtų būti mažinama iš atsakovės priteistina suma.
43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė kartu su ieškiniu yra pateikusi šalių susitarimus dėl automobilių kreditavimo, tačiau šie susitarimai pateikti anglų kalbą, o pirmosios instancijos teismui nustačius terminą ieškovei pateikti šių susitarimų vertimą į lietuvių kalbą, ieškovė vertimo nepateikė. Atsakovė susitarimo vertimo į bylą taip pat nėra pateikusi. Todėl minėtais šalių susitarimais, spręsdamas dėl atsakovės pareigos atsiskaityti, teismas nesiremia (CPK 113 straipsnio 3 dalis).
Dėl darbų kokybės
44. Atsakovė teigia, kad ieškovės atlikti darbai turėjo trūkumų, kuriuos atsakovė turėjo šalinti pasitelkdama kitus rangovus, šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovė pateikė sutartis su kitais rangovais ir įrodymus apie kitų rangovų atliktų darbų apmokėjimą.
45. CK 6.663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą.
46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021).
47. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė, nurodydama ieškovės atliktų darbų trūkumus ir nesutikdama mokėti už atliktus darbus, turėjo ieškovei pateikti ne tik savo nuomonę, bet ir tai patvirtinančius įrodymus, turėjo imtis iniciatyvos apžiūrėti atliktus darbus ir tai įtvirtinti rašytiniais įrodymais. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė tikrino ieškovės atliktų darbų kokybę ir fiksavo nustatytus trūkumus.
48. Atsakovė, teigdama apie ieškovės darbų trūkumus, remiasi jos atstovo D. J. G. 2019 m. balandžio 6 d. el. laišku ieškovės atstovui, kuriame nurodomi darbų trūkumai, tačiau, kaip matyti iš šio laiško turinio, atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovė pradėjo instaliuoti apsaugos sistemą, kai atsakovės atstovas jau buvo išskridęs iš Lietuvos, taigi, dalies ieškovės darbų atsakovės atstovas gyvai nėra matęs, o duomenų, kad D. J. G. grįžo į Lietuvą ir apžiūrėjo objekte atliktus ieškovė darbus, byloje nėra.
49. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo liudytojo J. T. parodymus, duotus teismo posėdžio metu, nes fakto, kad J. T. atsakovė samdė ginčo objekto darbų priežiūrai, niekas neginčijo. Liudytojas nurodė, kad darbai, kuriuos atliko ieškovė, nebuvo daromi iš naujo kitų rangovų, ieškovės nekokybiškai atliktų darbų jis nenustatė. J. T. taip pat nurodė, kad po ieškovės darbų nutraukimo, kiti rangovai darbus tęsė, tačiau jie nebuvo taisomi. Liudytojas patvirtino, kad visi atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodomi kiti rangovai, kurie atliko panašius ar analogiškus darbus (L. R., UAB „Vaitrona“, UAB „Visual solutions“ arba „Stebkam“ ir kt.), kaip ir ieškovė, dirbo darbus, kurie vienas su kitu nesidubliavo ir tai nebuvo kitų rangovų darbų trūkumų taisymas, panašūs darbai objekte buvo atliekami skirtingų rangovų. Liudytojo vertinimu, 63 000 Eur suma, kurios reikalaujama už darbus, atitiktų rinkos kainas.
50. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojo nurodytos aplinkybės, vertinant liudytojo parodymus kartu su byloje esančiais rašytinais įrodymais, leidžia teigti, kad ieškovė atliko vienašališkai pasirašytuose aktuose nurodytus darbus, darbų trūkumų nepadarė, o atsakovės nurodomi rangovai, kurie atliko darbus objekte, ieškovės darbų trūkumų netaisė, tačiau tęsė ieškovės nebaigtus darbus. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovė neatliko visų planuotų darbų (dėl to ginčo nėra, ieškovė darbus sustabdė, kadangi buvo vengiama atsiskaityti), todėl ieškovės nebaigtus darbus pabaigė kiti rangovai.
51. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė neįrodė savo atsikirtimų pagrindo, t. y. aplinkybių, kad ieškovė atliko mažiau darbų nei nurodyta atliktų darbų aktuose, juos atsakovei perdavė netinkamai, darbus atliko pavėluotai ar su trūkumais, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino nepagrįstai.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
52. Apibendrindama tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinį turėdamas tam faktinį ir teisinį pagrindą, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis).
53. Atsakovės apeliacinį skundą atmetant, atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė ir pagrindė (pateikė darbų ataskaitą, sąskaitą ir apmokėjimo įrodymą), kad atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimui patyrė 529,98 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalaus priteistino užmokesčio advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydžio, todėl yra priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Aknera“ (juridinio asmens kodas 301240880) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltria“ (juridinio asmens kodas 300058654) 529,98 Eur (penkis šimtus dvidešimt devynis eurus ir 98 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Danguolė Martinavičienė
Antanas Rudzinskas
Alma Urbanavičienė