Pranešėjas Bronius Valius                                                                                       Civilinė byla Nr. 2A-747-125/2012

Teisėja Elena Pauliukienė                                                      Proceso Nr. 2-06-3-01168-2011-1 

                                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:  

                                                                         78.2.1; 99.5; 121.21 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gegužės 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Audriaus Saulėno, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. K. ir atsakovo B. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. (T.) ieškinį atsakovui B. P., trečiasis asmuo V. P., institucija, teikianti išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo,

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad atsakovas B. P. yra jos dukters S. T., gimusios (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, biologinis tėvas, o ji – jo duktė; priteisti kas mėnesį nuo bylos teisme iškėlimo dienos iš atsakovo po 900 Lt nepilnametei dukrai išlaikymą iki jos pilnametystės; priteisti iš atsakovo 25 200 Lt (po 700 Lt x 36 mėn.) vaiko išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už trejus metus nuo 2008-01-31 iki ieškinio į teismą padavimo dienos, t. y. iki           2011-01-31; nustatyti nepilnametės dukters S. T. gyvenamąją vietą su ja bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu susipažino prieš šešiolika metų, nors su juo nevedė bendro šeimos ūkio ir nebuvo susituokusi, bet palaikė draugiškus ir intymius santykius. Draugystė tęsėsi ilgus metus, nes atsakovas tikino, jog išsiskirs su žmona ir kurs šeimą su ja. Teigė, jog (duomenys neskelbtini) gimus dukrai S. ne kartą prašė jį pripažinti tėvystę. Atsakovas pradžioje sutiko, lankė mergaitę, pirko žaislus ir drabužėlius, o 2004 metais – vaikiškus baldelius, bet vėliau persigalvojo ir visiškai nuo 2007 metų nutraukė ryšius su jomis. Faktiškai nuo to laiko atsakovas visai nebesidomi dukterimi, nors ji dar skambino ir prašė dukterį užregistruoti atsakovo pavarde, tačiau atsakovas nesutiko, todėl gimimo liudijime įrašo apie tėvą nėra. Mano, kad anksčiau tiesiog neturėjo gyvenimiškos patirties ir lėšų pradėti vaiko kilmę įrodančią bylą. Dabartiniu metu duktė auga pilnoje šeimoje, nes ji ištekėjo, o kadangi vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo bei išlaikymo priteisimo. Nurodė, kad po dukters S. gimimo jos materialinė būklė buvusi žymiai geresnė bei dar gaudavo valstybės paramą, todėl atsakovo įsiskolinimą už trejus metus mažina iki 700 Lt kas mėnesį. Anksčiau manė, kad pajėgs viena vaiku pasirūpinti, bet dabartiniu metu tenka nuomotis butą keturių asmenų šeimai, o uždarbis sumažėjo, todėl savo vaiką turi padėti išlaikyti ir atsakovas. Nurodė, jog jos sutuoktinis padeda auginti ir S., nors jiems santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė duktė S. K., tačiau ieškovės nuomone, tikrasis vaiko tėvas turi pareigą padėti materialiai, kurio finansinė būklė tai leistų padaryti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-11-07 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies,   pripažino, kad nepilnametės S. T., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra B. P., o    S. T. yra atsakovo B. P. duktė; įpareigojo Klaipėdos miesto metrikacijos skyrių išduoti nepilnamečio vaiko  gimimo liudijimą, pakeitus nepilnametės S. T. 2003-02-04 įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) žinias apie tėvą; nustatė nepilnametės S. T., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina J. K.; nepilnametės dukters S. T. auklėjimo bei bendravimo klausimus biologiniai tėvai J. K. ir B. P. privalo spręsti geranoriškai, nepažeisdami nepilnamečio vaiko mokymosi, lavinimosi, sveikatos bei poilsio grafikų; priteisė iš B. P. nuo 2008 m. sausio 31 d. po 500 Lt, šias lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnametės dukters S. T., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jos pilnametystės.

Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės 2011-05-25 akto Nr. ES 129/11 (01) išvados teismas nustatė, jog atsakovas B. P. yra vaiko S. T. tėvas su 99,99999 procentų tikimybe, atsakovas neprieštaravo, jog būtų įvardytas biologiniu S. T. tėvu, todėl konstatavo, jog ieškovei (duomenys neskelbtini) gimusios dukters S. T. biologinis tėvas yra atsakovas.

Iš bylos duomenų teismas nustatė, jog atsakovas dukrai jokio materialinio išlaikymo neteikė nuo jos gimimo. Teismas pažymėjo, kad išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ieškovė teigė, kad ji patiria apie 4 527,28 Lt per mėnesį papildomų išlaidų. Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovė nuomojasi butą, moka nuomos mokestį, mokėjo mokesčius už dukros darželį, pailgintos dienos grupę, taip pat turi papildomų išlaidų dėl nepilnametės dukters sveikatos sutrikimų, t. y. periodiškai dėl sistolinio ūžesio tenka kreiptis į kardiologus, dėl mergaitės toliaregystės, astigmatizmo – į okulistus bei dėl stuburo iškrypimo – į ortopedus, tačiau teismas įvertinęs byloje surinktą medžiagą, išklausęs šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad ieškovės išlaidos viršija protingas galimybes patenkinti minimalius vaiko poreikius. Iš bylos duomenų apie atsakovo turtinę padėtį teismas nustatė, jog atsakovas turi nekilnojamojo turto, yra uždarosios akcinės bendrovės akcininkas. Taip pat nustatė, jog atsakovas yra susituokęs su trečiuoju asmeniu V. P. ir kartu su ja iki šiol rūpinasi pilnamete neįgalia dukterimi S. P., gimusia (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, jog atsakovas turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto daugiau negu ieškovė, tačiau tai nesuteikia ieškovei teisės reikalauti lėšų iš atsakovo savo šeimos neūkiško gyvenimo tęsimui ir atsižvelgęs į mergaitės interesus, įvertinęs visas žinomas faktines aplinkybes ir šalių paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad nepilnametei šalių dukrai vieno iš tėvų 500 Lt suma yra pakankama vaiko poreikiams patenkinti. Taip pat teismas pažymėjo, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, todėl išlaikymą nepilnametei dukrai iš atsakovo po 500 Lt priteisė nuo 2008 m. sausio 31 d.

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-07 sprendimą – padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį iki 900 Lt kas mėnesį, išmokas mokant nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės, nuo 2008-01-31 iki ieškinio padavimo priteistą išlaikymo dydį padidinti iki 700 Lt bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, priteisiant išlaikymą turi būti atsižvelgiama į individualius vaiko poreikius. Nurodo, kad kiekvienam jos šeimos nariui išlaidos per mėnesį sudaro po 975 Lt, atsižvelgiant, kad dukra yra nepilnametė, išlaidos jai sudarytų apie 800 Lt, tačiau dukrai reikia ir papildomų išlaidų mokymosi priemonėms, gebėjimų ugdymui, laisvalaikiui bei išlaidų, susijusių su sveikatos sutrikimais, todėl dukrai reikalinga ne mažiau kaip 1 200 Lt–1 400 Lt suma per mėnesį. Apeliantė teigia, kad atsakovo materialinė padėtis yra daug geresnė negu jos, todėl yra pagrindas nukrypti nuo lygybės principo ir priteisti nepilnametei dukrai išlaikymą iš atsakovo po 900 Lt kas mėnesį.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-07 sprendimą pakeisti ir priteisti iš jo nuo 2008-01-31 nepilnametės dukros išlaikymui po 400 Lt iki jos pilnametystės. Nurodo, kad dukra yra 9 m., jai tikrai nereikalinga 1 000 Lt per mėnesį, kad būtų užtikrintos būtinos vaikui vystytis sąlygos ir teigia, kad 400 Lt per mėnesį išlaikymo vaikui iš vieno iš tėvų suma, įvertinus vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį, yra pakankama, kad būtų užtikrinamas vaiko vystymasis.

Atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikta.

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė duktė    S. T., Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės 2011-05-25 aktu nustatyta, kad atsakovas B. P. yra vaiko S. T. tėvas su 99,99999 procentų tikimybe, atsakovas neprieštaravo, jog būtų įvardytas biologiniu S. T. tėvu, tačiau nesutiko su ieškovės prašomu priteisti nepilnametei dukrai 900 Lt išlaikymo dydžiu. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, priteisė iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui po      500 Lt kas mėnesį nuo 2008-01-31 iki dukros pilnametystės.

Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei atkreipia dėmesį, jog sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kriterijų išlaikymo dydžiui nustatyti klausimu kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris nepažeistų tėvų turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų poreikių, kurie teismų praktikoje apibūdinami ne tik kaip bendrieji, bet ir individualūs, atspindintys konkretaus vaiko raidos ir ugdymo specifiką bei tarnaujantys šiems tikslams, proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje    D. L. v. A. L., byla Nr. 3K-3-278/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. L. D., byla Nr. 3K-3-1017/2003; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek bendruosius, tiek specialiuosius šalių nepilnametės dukros poreikius. Iš bylos duomenų bei ieškovės apeliacinio skundo nustatyta, jog pagal ieškovės apskaičiavimus kiekvienam jų šeimos nariui kas mėnesį tenka po 975 Lt išlaidų, kurias sudaro išlaidos maistui, higienos prekėms, būsto nuomos bei komunalinių patarnavimų išlaidos, transporto išlaidos, išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti, o nepilnametės dukros išlaidos sudarytų apie 800 Lt. Būtent tokio dydžio išlaidas teismas ir pripažino pakankamas, kad būtų užtikrintas minimalus vaiko vystymasis. Nors ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad visapusiškai patenkinti vaiko poreikiams reiktų ne mažiau kaip 1 200 Lt–1 400 Lt per mėnesį, tačiau byloje nebuvo pateikta įrodymų, pagrindžiančių tokį išlaidų dydį. Ieškovė pateikė duomenis, kad dukra turi sveikatos problemų – stuburo iškrypimas, toliaregystė, astigmatizmas, adenoidų hipertofija, sistolinis ūžesys, tačiau nepateikė duomenų, kad dėl minėtų sutrikimų mergaitei yra būtinas papildomas gydymas ir su tuo susijusios išlaidos, išskyrus 161 Lt išlaidas akinukams. Taip pat byloje nebuvo pateikta duomenų, kad yra skiriamos lėšos vaiko papildomiems užsiėmimams. Esant tokioms aplinkybėms, darytina  išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nepilnametei šalių dukrai 1 000 Lt suma yra pakankama vaiko poreikiams patenkinti.

Dėl tėvų turtinės padėties, kaip vieno iš kriterijų išlaikymo dydžiui nustatyti, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Svarbu nustatyti ir tai, ar toks asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės     24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006). Šiuo atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi kitų išlaikomų asmenų, taip pat turi skolinių įsipareigojimų, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė, t. y. jis turi nemažos vertės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, turi 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, gauna darbo užmokestį, tuo tarpu ieškovė neturi jokio nekilnojamojo turto, yra išėjusi vaiko priežiūros atostogų, gauna motinystės pašalpą. Be to, kaip teisingai nurodė ieškovė apeliaciniame skunde bei pateikė tai patvirtinančius duomenis, atsakovas jam nuosavybės teise priklausančiu laivu „(duomenys neskelbtini)“ organizuoja pramogas keleiviams, skelbia paslaugų kainas, todėl tikėtina, kad iš šitų paslaugų atsakovas taip pat gauna pajamų. Įvertinus šiuos duomenis, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas gali teikti didesnį išlaikymo dydį negu ieškovė, todėl atsižvelgiant į abiejų tėvų turtinę padėtį bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais priteistas iš atsakovo išlaikymo dydis didintinas iki 700 Lt (CK 1.5 str., 3.192 str., CPK 177 str., 178 str., 185 str.,).

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio keistina priteisiant iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui po 700 Lt kas mėnesį (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Iš dalies tenkinus apeliacinį skundą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas proporcingai patenkintiems reikalavimams (92,59 proc.) – iš atsakovo ieškovei priteistos 2 173,50 Lt bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme didintinos iki 3 433,24 Lt (CPK 93 str. 1 d., 5 d.).  

Vadovaudamasi CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a  :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo B. P. priteistas nuo 2008 metų sausio 31 d. po 500 Lt nepilnametės dukters S. T., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymas iki jos pilnametystės, pakeisti ir jį išdėstyti taip:

priteisti iš B. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), nuo 2008 metų sausio 31 d. po 700 Lt, šias lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnametės dukters S. T., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jos pilnametystės.

Priteistas iš B. P. 2 173,50 Lt bylinėjimosi išlaidas J. K. padidinti iki 3 433,24 Lt.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                           Bronius Valius

Kolegijos teisėjai                                                                                                       Albina Pupeikienė

                                                                                                                                   Audrius Saulėnas