Civilinė byla Nr. 2S-1127-642/2020

        Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05374-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. (V. S.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo V. S. ieškinį atsakovei A. S. dėl tėvystės nuginčijimo ir santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu, trečiasis asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos miesto savivaldybėje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su ieškiniu, prašydamas: panaikinti duomenis Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) apie tėvą V. S., patvirtinti, kad ieškovas V. S. nėra biologinis tėvas, ir panaikinti bet kokius tėvystės įsipareigojimus atsakovės A. S. nesantuokiniam vaikui A. S.; panaikinti vaikui A. S. pavardę S.; iš atsakovės A. S. priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos kompensaciją; nutraukti vieno sutuoktinio prašymu santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); po santuokos nutraukimo palikti ieškovui sutuoktinio pavardę S., sutuoktinei pavardę S. panaikinti; priteisti iš atsakovės A. S. patirtas visas susijusias bylinėjimosi išlaidas, įskaitant žyminį mokestį, kitas su atstovavimu susijusias išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. S. ieškinį atsakovei A. S. dėl tėvystės nuginčijimo ir santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu.

3.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčas dėl tėvystės nuginčijimo ir santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu yra kilęs iš šeimos teisinių santykių. Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų inicijavusios privalomąją mediaciją dėl ginčo.

4.       Teismas atkreipė dėmesį, kad iš byloje esančių nurodytų aplinkybių matyti, jog atsakovė šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau, nepaisant to, teismas pažymėjo, jog, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, prieš kreipiantis į teismą, būtina tinkamai pasinaudoti privalomąja mediacija.

5.       Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nuostatas, teismas padarė išvadą, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą, nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

6.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovui atstovauja nevyriausybinė organizacija (duomenys neskelbtini), tačiau ji nepatenka į fizinių asmenų atstovų pagal pavedimą teisme sąrašą, nurodytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 1 dalyje.

7.       Teismas pažymėjo, kad ieškovas santuoką prašo nutraukti vieno sutuoktinio prašymu, teigdamas, kad yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.55 straipsnio 1 dalyje, tačiau ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių šių sąlygų egzistavimą.

III. Atskirojo skundo argumentai

8.       Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.       Apeliantas pažymėjo, kad mediacija taikoma civiliniuose ginčuose, kuriuose galima taikos sutartis tarp šalių. Pagal ieškinyje išdėstytus motyvus, taikos sudarymo sąlygos yra abejotinos ir mažai galimos. Apeliantas nurodė, kad nėra galimybės su atsakove susitarti taikiai, nes ji pasinaudojo ieškovo pavarde ir be ieškovo žinios įregistravo nesantuokinį vaiką, siekia gauti išmoką vaikui išlaikyti, be to, atsakovė valstybinėms institucijoms pareiškė, kad ieškovas nesirūpino vaiku, t. y. ieškovas buvo viešai pažemintas tikrovės neatitinkančiais faktais.

8.2.       Apelianto nuomone, teismo atsisakymas laikyti nevyriausybinę organizaciją (duomenys neskelbtini) tinkamu atstovu byloje pažeidžia ne tik pačios organizacijos teises, bet ir ieškovo lūkesčius gauti tinkamą atstovavimą pagal įstatymu patvirtintą būdą.

8.3.       Ieškovas pripažįsta, kad kreipėsi į teismą netiksliai nurodydamas ieškinyje, kad santuoką prašo nutraukti vieno sutuoktinio prašymu, ir mano, kad teismas tuo pagrindu turėjo iš pradžių priimti nutartį trūkumams pašalinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10.       CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

11.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, kadangi buvo nesilaikyta įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

12.       CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

13.       Apeliantas, pateikęs atskirąjį skundą, papildomai pateikė – ieškovo atstovo susirašinėjimo su atsakove fragmentus. Atsižvelgdamas į tai, kad apelianto pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

14.       Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

15.       Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

16.       Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl tėvystės nuginčijimo ir santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu. Taigi, ieškovas pateikė ieškinį, kylantį iš šeimos teisinių santykių.

17.       Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnis, kurio 1 punkte numatyta, jog privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

18.       Privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių (Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Kai privalomoji mediacija inicijuojama ginčo šalių bendru sutarimu, ginčo šalys turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti bendrą prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti bendrą prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius, gavę šio straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo (Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalis). Jeigu per penkiolika darbo dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija (Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalis).

19.       Apeliantas nurodo, jog nagrinėjamu atveju mediacijos vykdyti neįmanoma, kadangi, pagal ieškinyje išdėstytus motyvus, taikos sudarymo sąlygos nėra realios. Ieškovas nurodo, kad atsakovė bendradarbiauti atsisakė, atsakovė įregistravo, kad jis yra vaiko A. S. (A. S.) tėvas, jam nežinant ir nesutinkant, jis tėvystės nepripažįsta, po santuokos nutraukimo nenori atsakovei palikti pavardės S., be to, jis reikalauja atlyginti neturtinę žalą, o esant santuokos nutraukimui abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, žalos atlyginimo priteisimas nėra galimas.

20.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punkte įtvirtinta privalomoji mediacija šeimos bylose, nagrinėjamose ginčo teisena CPK nustatyta tvarka. Esant tokioms įstatymo nuostatoms, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad nagrinėjamu atveju šalys, kad ir kokios būtų susiklosčiusios tarpusavio aplinkybės, privalo pirmiausia pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija.

21.       Kaip jau anksčiau nutartyje minėta, jeigu per penkiolika darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija (Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalis).

22.       Atsižvelgęs į paminėtas įstatymo nuostatas bei byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju buvo nesilaikyta ginčams, kylantiems iš šeimos teisinių santykių, įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti pagrįstai.

23.       Be to, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovui atstovaujanti nevyriausybinė organizacija (duomenys neskelbtini) nepatenka į fizinių asmenų atstovų pagal pavedimą teisme sąrašą, nurodytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 1 dalyje.

24.       CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus. Šiuo atveju bylą teisme veda atitinkamo juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai).

25.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto normos taikymą, yra nurodęs, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus. Visų pirma iš CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto turinio matyti, kad tam, jog asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo galėtų savo nariams atstovauti teisme pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, tokio asmens įstatuose nustatyta teisė atstovauti savo nariams turi būti vienas iš asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens veiklos tikslų, t. y. kaip pagalbinis tikslas siekiant pagrindinių asociacijos ar viešo juridinio asmens veiklos tikslų. Galimybė tokiai asociacijai ar kitam viešajam juridiniam asmeniui atstovauti savo nariams teisme siejama su asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens pagrindinių tikslų, kuriems jie įsteigti, įgyvendinimu ir tik tiek, kiek tai susiję su šių pagrindinių tikslų įgyvendinimu. Atsižvelgiant į CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto turinį ir pirmiau aptartus motyvus, asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo, kurių vienintelis veiklos tikslas yra savo narių konsultavimas ir jų interesų atstovavimas teisme, ginant bet kokius jų interesus, negali būti laikomi tinkamais atstovais, turinčiais teisę atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes atstovavimas teisme nėra skirtas kitiems asociacijos tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461-611/2015).

26.       Nagrinėjamu atveju apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pagrindiniai nevyriausybinės organizacijos (duomenys neskelbtini) veiklos tikslai, sritys ir rūšys yra apibrėžti 3 skyriuje „Interesų ginimo tikslai“, kurie yra diferencijuoti į dvidešimt punktų. Organizacijos požymis yra grupinės naudos siekimo pagrindas, kad asmenys, kuriuos sieja narystė pagal steigimo dokumentuose patvirtintas veiklos ribas, sujungia turimus išteklius siekti to, ko kiekvienas galėtų siekti atskirai. Kaip matyti iš nevyriausybines organizacijos (duomenys neskelbtini) įstatų 3 skyriuje numatytų interesų gynimo tikslų, 3.1 punkte nurodyta – ikiteisminis ir teisminis procesų parengimas ir atstovavimas bendrosios kompetencijos teisme, 3.1.5 punkte – narių interesai, susiję su šeimos teisiniais santykiais.

27.       Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apelianto argumentus ir nevyriausybines organizacijos (duomenys neskelbtini) įstatus, daro išvadą, kad pagrindinis ir esminis šios nevyriausybinės organizacijos tikslas – asmenų atstovavimas ir gynimas teisme. Kasacinis teismas 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje Nr. 3P-1518/2016 nurodė, kad atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką dėl CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto aiškinimo ir taikymo, jeigu atstovavimas nekyla iš asociacijos ir jos narių veiklos ir su šia veikla susijusių pagrindinių tikslų, tai asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo negali būti laikomas tinkamais atstovais, turinčiais teisę atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartis Nr. 3P-1518/2016).

28.       Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį kaip pateiktą nesilaikant išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, pagrįstai nurodė vieną iš ieškinio trūkumų – netinkamą ieškovo atstovavimą teisme.

29.       Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog nors ieškovas santuoką prašo nutraukti vieno sutuoktinio prašymu, teigdamas, kad yra visos sąlygos, numatytos CK 3.55 straipsnio 1 dalyje, tačiau ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių šių sąlygų egzistavimą.

30.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, ir priėmė teisingą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                Danutė Žvinklytė