Civilinė byla Nr. e2A-136-241/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00031-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.2.9.1; 2.6.1.5; 3.2.4.8.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,VIA SPORTAS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2277-794/2020 pagal ieškovės namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VIA SPORTAS“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „VIA SPORTAS“ 92 094,41 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovei nuosavybės teise priklauso patalpos. 2017 m. gruodžio 17 d. bendrijos narių susirinkime 8 klausimu buvo patvirtinti name teikiamų priežiūros ir patarnavimų paslaugų tarifai. 2018 m. rugpjūčio 6 d. pastato savininkų susirinkime buvo patvirtintas tarifas, skirtas bendrijos einamosioms namo naudojimo, eksploatavimo ir priežiūros išlaidoms, toks tarifas pradėtas skaičiuoti nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. Atsakovei buvo pateiktos sąskaitos už administravimo, buhalterinės apskaitos, šilumos punkto ir karšto vandens sistemų techninę priežiūrą, pastato ir liftų techninę priežiūrą, bendrųjų patalpų valymą, kilimėlių keitimą, aplinkos tvarkymą, pastato fizinę apsaugą, pastato stebėjimo paslaugas, kaupiamąsias ir eksploatacines lėšas, teisines paslaugas, kitas bendrijos išlaidas, kurių bendra suma yra 92 094,41 Eur, tačiau atsakovė šių sąskaitų laiku neapmokėjo.
3. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovei priklauso visos pastato pirmojo ir antrojo aukšto patalpos, atsakovei ir kitiems asmenims taip pat priklauso visos pastato garažo patalpos. Bendrija tokių patalpų nevaldo ir neadministruoja, tačiau bendrija teikia paslaugas ir administruoja pastato bendrąsias konstrukcijas ir bendrąsias inžinerines patalpas, net jei jos yra kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiose patalpose, todėl ieškiniu prašomos priteisti iš atsakovės sumos yra siejamos su bendrijos prižiūrimais pastato bendrojo naudojimo objektais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 92 094,41 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir 2 385 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-378/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-248-580/2020 ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-645-467/2019 yra nustatytos šiai nagrinėjamai bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, t. y. prejudiciniai faktai. Nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad UAB „VIA SPORTAS“ neginčijant bendrijos sprendimų, kurių pagrindu renkamos įmokos, bendrija turi teisę reikalauti iš visų pastato patalpų savininkų, įskaitant ir UAB „VIA SPORTAS“, kaip 46,60 procentų pastato patalpų savininkės, teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka proporcingai apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas. UAB „VIA SPORTAS“, nors ir nebūdama bendrijos nare, nesutikdama su bendrijos ar kitais butų ir kitų patalpų savininkų sprendimais, gali ginčyti juos teisme, o kol jie nenuginčyti juos privalo vykdyti. Teismai nurodė, kad nenustatyta, jog patalpos gali funkcionuoti be bendro naudojimo patalpų ar turi atskirus, nesusietus tarpusavyje inžinerinius tinklus. Nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą, pagal kurį skaičiuojama jam tenkanti išlaidų bendrojo naudojimo objektams tvarkyti dalis, yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis bei bendraturčio, kuriam ši taisyklė taikytina, naudojimosi tais objektais aplinkybė.
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nesutiko su sąskaitose nurodytomis sumomis už suteiktas paslaugas, tačiau pačių bendrijos sprendimų, kurių pagrindu renkamos ginčo įmokos neginčijo. Tarifus nustatė bendrijos narių susirinkimas, todėl atsakovei kyla pareiga sumokėti už pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir išlaikymą pagal patvirtinus tarifus. Atsakovė, neginčydama bendrijos priimtų sprendimų, o tik jų pagrindu pateiktus reikalavimus sumokėti mokesčius, neturi teisės įrodinėti mokesčių nepagrįstumo. Kadangi atsakovė neginčijo bendrijos sprendimų, kurių pagrindu yra apskaičiuoti mokėjimai, todėl sprendimai yra teisėti, o atsakovė turi pareigą prisidėti prie namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir proporcingai apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas. Atsakovė šioje byloje priešieškiniu ar kitoje civilinėje byloje ieškiniu neginčijo bendrijos priimtų sprendimų, o tik atsiliepimu nesutiko su reikalavimu sumokėti mokesčius. Įvertinus prejudicinius faktus, atsakovė šioje byloje neturi teisės įrodinėti mokesčių nepagrįstumo, įskaitant jų tarifus bei dydį.
7. Teismas nurodė, kad atsakovė nesinaudoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 21 straipsnio 3 dalies 7 punkte numatyta teise ginčyti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ar kitus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus, todėl bendrijos sprendimus privalo vykdyti. Be to, tokią pareigą numato ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalis.
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13979-432/2018, tenkinant dalį UAB „VIA SPORTAS“ reikalavimų, be kita ko, buvo pripažintas negaliojančiu bendrijos narių 2017 m. gruodžio 17 d. susirinkime priimtas namo bendrojo naudojimo objektų aprašas. Teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju tai savaime nepatvirtina ieškovės reikalaujamų apmokėti sumų nepagrįstumo. Panaikintas aprašas buvo parengtas, atsižvelgiant į ankstesnės pastato administratorės UAB „Namų priežiūros centras“, kurią parinko pati atsakovė, 2016 m. spalio 20 d. patvirtintą pastato bendrojo naudojimo objektų aprašą. Atsakovei tiko toks pastato bendrojo naudojimo objektų aprašas, kuriame aiškiai nurodyta, kad pastatas turi bendras inžinierines sistemas ir bendrąsias konstrukcijas. Ginčijant 2017 m. gruodžio 17 d. priimtą namo bendrojo naudojimo objektų aprašą buvo remiamasi tik tuo, kad tokius sprendimus pagal DNSBĮ 12 straipsnio nuostatas turi priimti ne bendrijos narių susirinkimas, o visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas.
9. Teismas nurodė, kad atsakovei priklauso beveik pusė visų pastato patalpų. Todėl atsakovei turint visų pastato savininkų balsų daugumą, kitiems bendrijos nariams neįmanoma tinkamai įgyvendinti savo bendraturčių teises. Atsakovei tik formaliai nesutinkant, neteikiant savo konkrečių pasiūlymų, atitinkančių visų bendraturčių interesus, proporcingumo reikalavimus ir visiškai nemokant visiems bendraturčiams tenkančios prievolės mokėti visus priklausančius mokesčius, ir taip didinant įsiskolinimus paslaugų tiekėjams yra paralyžiuojamas viso pastato funkcionavimas. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovės veiksmai atitinka CK 1.137 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą piktnaudžiauti savo teisėmis. Atsakovė, neginčydama bendrijos sprendimų, kurių pagrindu renkami mokesčiai, nebendradarbiaudama, nesiūlydama kitiems bendrijos nariams priimti teisingą, protingą, visus savininkus tenkinantį sprendimą dėl pastatui tenkančių išlaidų apmokėjimo, piktnaudžiauja jai suteiktomis teisėmis.
10. Teismas pažymėjo, kad atsakovei įrodinėjant galimybę atitinkamas pastato patalpas naudoti atskirai, pagal DNSBĮ 4 straipsnio 2 dalį nedraudžiama įsteigti naują bendriją ar pasirinkti kitą bendrojo naudojimo objektų valdymo būdą. Tačiau dabartiniu metu, esant tik vienai bendrijai, atsakovė, kaip ir namo bendrijos narys ar namo patalpų savininkas, privalo vykdyti bendrijos priimtus sprendimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovė prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; teismui nutarus skundžiamą sprendimą pakeisti (panaikinti) – perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Civilinėje byloje, kuri užbaigta kasacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartimi, pareikštu ieškiniu atsakovė ginčijo bendrijos ir bendrijos pasamdytos namo bendrojo naudojimo objektų administratorės UAB „Santermita“ reikalavimą sumokėti 13 431,55 Eur dydžio komunalinių mokesčių sumą už 2017 m. liepos – rugsėjo mėn., taip pat prašė įpareigoti nurodytus asmenis tokių mokesčių nebeskaičiuoti. Vadinasi, atsakovės ginčijami veiksmai buvo susiję ne su 2018 m. spalio mėn. laikotarpiu, o su 2017 m. liepos – rugsėjo mėn. laikotarpiu. Be to, paminėtoji komunalinių paslaugų suma buvo skaičiuojama už tokias paslaugas, kaip bendrojo naudojimo patalpų elektra, šaltas vanduo, vanduo bendrosioms reikmėms, kitos išlaidos, kurių bendrijos sąskaitose, pateiktose civilinėje byloje, užbaigtoje Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartimi, nėra. Civilinėje byloje, užbaigtoje kasacinio teismo nutartimi, nebuvo bendrijos narių 2017 m. gruodžio 17 d. susirinkimo priimtų sprendimų, kuriais tiek byloje, užbaigtoje Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartimi, tiek ir šioje byloje savo poziciją grindė ieškovė. Toje byloje UAB ,,Santermita“ paslaugų kainą skaičiavo remdamasi sutartimi dėl namo bendrojo naudojimo objektų administravimo. Galiausiai, civilinėje byloje, užbaigtoje kasacinio teismo nutartimi, atsakovės pareikšto ieškinio reikalavimai buvo grindžiami tuo, kad bendrija ir UAB „Santermita“ neturi pagrindo skaičiuoti kasatorei komunalinius mokesčius už namo komercinę dalį, nes jos naudojimas yra visiškai atskirtas nuo namo gyvenamosios dalies naudojimo. Namo gyvenamoji dalis ir namo komercinė dalis turi atskiras inžinerines sistemas bei atskirus inžinerinių tinklų įvadus. Taigi byloje, užbaigtoje kasacinio teismo nutartimi, atsakovės nesutikimas buvo grindžiamas tik tokiais argumentais, kurie sudarė tos bylos įrodinėjimo dalyką.
11.2. Atsakovės atsikirtimai į šioje byloje ieškovės pareikštą ieškinį buvo iš esmės panašūs į tuos, kuriais atsakovės pozicija buvo grindžiama byloje, užbaigtoje Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartimi, ir kurie tik iš dalies sutapo su tais, kuriais atsakovės pozicija buvo grindžiama civilinėje byloje, užbaigtoje kasacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartimi. Dėl to yra pagrindas pripažinti, kad įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje, užbaigtoje kasacinio teismo nutartimi, ir šioje byloje tik iš dalies sutampa. Tuo tarpu kitais šioje byloje atsakovės nurodytais argumentais atsakovės pozicija toje byloje, kurioje buvo atsakovės ginčijamas bendrijos ir UAB „Santermita“ reikalavimo sumokėti 13 431,55 Eur dydžio komunalinių mokesčių sumą už suteiktas atitinkamas paslaugas teisinis pagrįstumas, nebuvo grindžiama. Dėl šios priežasties kasacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis šiai bylai galėjo turėti tik pakankamai ribotą prejudicinę galią.
11.3. Iš Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutarties turinio matyti, jog šioje nutartyje teismas atsakovės faktinių argumentų, kuriais buvo grindžiamas jos atsisakymas apmokėti bendrijos išrašytas sąskaitas už 2018 m. spalio mėn., nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė, o klaidingai rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktu ir 279 straipsnio 4 dalimi, tarsi visos tai bylai reikšmingos faktinės aplinkybės būtų nustatytos kasacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartimi.
11.4. Kasacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutarties išvados grindžiamos bendrijos narių 2017 m. gruodžio 17 d. susirinkimo sprendimu dėl aprašo patvirtinimo, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi pripažintas negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos. Šios aplinkybės ir jos įtakos tos bylos baigčiai kasacinis teismas neanalizavo ir nevertino. Skirtingai nuo kasacinio teismo, šis faktas pagal CPK 176, 185 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus galėjo ir privalėjo būti teisingai įvertintas šioje byloje. Tiek šioje byloje, tiek ir toje byloje, kuri užbaigta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartimi, pati ieškovė laikėsi pozicijos, kad tokiu atveju, panaikinus bendrijos narių 2017 m. gruodžio 17 d. susirinkimo sprendimą dėl aprašo patvirtinimo, liko galioti būtent 2016 m. spalio 20 d. UAB „Namų priežiūros centras“ namo bendrojo naudojimo objektų aprašas.
11.5. Tai reiškia, jog kasacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutarties 36 punkte pateiktas CK 4.85 straipsnio 3 dalyje ir DNSBĮ 12 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimas ir taikymas susijęs su ta konkrečia situacija, kuri buvo susiklosčiusi remiantis bendrijos narių 2017 m. gruodžio 17 d. susirinkimo sprendimu patvirtintu aprašu. Tokiu atveju kasacinio teismo teisinė pozicija niekaip neribojo teismo prerogatyvos minėtų nuostatų taikymo klausimą byloje spręsti kitaip, atsižvelgiant į kasacinio teismo teisiškai nevertinto 2016 m. spalio 20 d. UAB „Namų priežiūros centras“ namo bendrojo naudojimo objektų aprašo turinį. Vilniaus apygardos teismui savo išvadas 2020 m. kovo 3 d. nutartyje pagrindžiant esą civilinėje byloje, užbaigtoje kasacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartimi, įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytais prejudiciniais faktais ir tuo pačiu atsisakant detaliai įvertinti atsakovės faktinius argumentus, kuriais buvo grindžiamas atsakovės nesutikimas su ieškovės ieškiniu dėl skolos priteisimo, ir dabar teismui sprendime savo išvadas vėlgi pagrindžiant esą jau dvejose civilinėse bylose nustatytais prejudiciniais faktais, sukuriama CPK normoms prieštaraujanti ir netoleruotina situacija, kuomet jau antroje civilinėje byloje, ieškovei reikalaujant skolos priteisimo iš atsakovės, bylą nagrinėjantis teismas net nenagrinėja ir nevertina tų atsakovės atsikirtimų į ieškovės reikalavimus pagrindą sudarančių argumentų, kurie iš tikrųjų nebuvo nagrinėjami ir vertinami byloje, užbaigtoje kasacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartimi. Absoliuti dauguma atsakovės nurodytų fakto ir teisės klausimų nebuvo nagrinėjami, nėra pateiktas jų teisinis vertinimas nei kasacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartyje, nei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartyje.
11.6. Remiantis byloje surinktais duomenimis, teismas privalėjo aiškintis ir vertinti, kurios iš bendrijos sąskaitų eilutėse išvardintos paslaugos yra susijusios su išlaidomis, skirtomis namui ir namo bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, yra (ne)susijusios su įstatymuose ir kituose teisės aktų nustatytų privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimu, yra susijusios su namo bendraturčių asmeninių interesų ir poreikių tenkinimu. Teismas privalėjo analizuoti sąskaitų turinį tuo aspektu, kiek sąskaitose bendrijos nurodytos sumos yra pagrįstos bendrijos, administruojant namo bendrojo naudojimo objektus, faktiškai suteiktų paslaugų kaina. Teismas neišgrynino bendrijos sąskaitose nurodytų paslaugų turinio, neišsiaiškino atsakovei tenkančios mokėjimo prievolės esmės, taip pat neįvertino, ar išrašytose sąskaitose nurodytos sumos apskaičiuotos taikant atitinkamus įmokų tarifus.
11.7. Akivaizdu, kad tokios bendrijos sąskaitose nurodytos paslaugos, kaip kilimėlių keitimo paslaugos, bendrųjų patalpų valymas, pastato fizinė apsauga, pastato vaizdo stebėjimo paslaugos, teisinės paslaugos, antstolio paslaugos, nėra susijusios nei su namo išlaikymu, išsaugojimu, atnaujinimu, namo būtinųjų pagerinimų atlikimu, nei su įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimu. Dėl to teismas iš atsakovės, kaip namo komercinėje dalyje ir namo požeminiame garaže esančių patalpų savininkės, atitinkamas pinigų sumas, reikalingas šios rūšies išlaidoms apmokėti, galėjo priteisti tik nustatęs, kad tokios paslaugos tenkina atsakovės asmeninius poreikius arba esant CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtintoms sąlygoms, t. y. atsakovės sutikimui dėl išlaidų apmokėjimo arba savininkų sprendimui.
11.8. 2016 m. spalio 20 d. UAB „Namų priežiūros centras“ patvirtintas namo bendrojo naudojimo aprašas patvirtina, kad atitinkami namo bendrojo naudojimo objektai priskirti naudotis ir valdyti ne visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams, o atitinkamai jų daliai, konkrečiai namo gyvenamai daliai: namo A ir B korpusuose (bokštuose) esančių butų savininkams. Esant tokiam 2016 m. spalio 20 d. aprašo turiniui, turėtos tokių objektų išlaikymui, išsaugojimui (priežiūrai), atnaujinimui (remontui), jų būtinų pagerinimų atlikimui išlaidos turėtų būti dengiamos ne proporcingai visų namo bendraturčių, o atitinkamai tik namo gyvenamoje dalyje, A ir B korpusuose butus turinčių savininkų. Pavyzdžiui, pareiga apmokėti bendrijos sąskaitose nurodytas penkių liftų priežiūros ir remonto išlaidas turėtų atitekti tik A ir B korpusuose butus turintiems savininkams.
11.9. Teismas privalėjo vertinti, analizuoti kiekvieną byloje pateiktą sąskaitą, kurios pagrindu reikalaujama iš atsakovės skolos apmokėjimo už paslaugas, lyginti su byloje bendrijos pateiktais duomenimis apie kiekvienos faktiškai suteiktos paslaugos kainą ir pagal tai spręsti tiek dėl atsakovės skolos už atitinkamą paslaugų egzistavimo, tiek dėl tokios skolos dydžio. Tuo tarpu atsakovei, kaip namo bendraturtei, priklausė ne tik teisė DNSBĮ 21 straipsnio 4 dalies 7 punkto pagrindu teisme ieškiniu ginčyti bendrijos narių susirinkimo sprendimus dėl įmokų tarifų patvirtinimo, tačiau ir atsikirtimų į pareikštą ieškinį forma ginčyti sąskaitose nurodomos piniginės prievolės buvimą, tokios prievolės dydį, įskaitant skolos už bendrijos pačios ar jos pasamdytų trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas dydį, taip pat konkrečios paslaugos, už kurią reikalaujama atlyginimo, suteikimo faktą, nereiškiant atskiro ieškinio dėl bendrijos sprendimo patvirtinti atitinkamą įmokos tarifą, pagal kurį apskaičiuojama paslaugos kaina, teisėtumo. Taigi teismui nebuvo jokio pagrindo spręsti, esą byloje nagrinėjamu atveju atsakovei kilo prievolė apmokėti sąskaitas vien todėl, kad atsakovė neginčijo bendrijos narių 2017 m. gruodžio 17 d. susirinkime priimtų sprendimų dėl įmokų tarifų patvirtinimo.
11.10. Pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį spręsti bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimus priklauso būtent daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams. Įsteigus daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendriją, jai negali pereiti ir nepereina teisė spręsti tuos klausimus, kuriuos įgalioti spręsti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai susirinkime. Sprendimas dėl namo administravimo ir buhalterinės apskaitos paslaugoms apmokėti įmokos tarifo nustatymo ir bendrijos išlaidų tarifo nustatymo yra būtent toks klausimas, kuris sudaro sprendimų, priimamų CK 4.85 straipsnio 1 dalies pagrindu, dalyką ir kuris susijęs su namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrais interesais. Akivaizdu, kad bendrijos narių 2017 m. gruodžio 17 d. susirinkimo sprendimas dėl įmokų tarifų patvirtinimo nėra ir negali būti laikomas namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimu, todėl, nepriklausomai nuo to, ar atsakovė teisme ginčijo bendrijos narių 2017 m. gruodžio 17 d. susirinkime patvirtintus įmokų tarifus, ar jų neginčijo, teismo sprendimo dalis patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl administravimo, buhalterinės apskaitos, bendrijos išlaidų priteisimo iš atsakovės netenkina CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų.
11.11. Atsakovė į bylą yra pateikusi teismo ekspertų statusą turinčių specialistų prof. dr. S. M., dr. A. P. parengtą 2019 m. gruodžio 20 d. ekspertinio tyrimo aktą, kuriame motyvuotai konstatuojama, kokiomis namo dalimis ir (ar) inžinerinėmis sistemoms naudojamasi atskirai. Ekspertinio tyrimo aktas, kurio turinio teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai nevertino, kaip rašytinis įrodymas aiškiai įrodo su kurių namo bendraturčių interesais (poreikiais) tam tikro pobūdžio išlaidos yra susijusios.
12. Ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Apeliacinis skundas yra grindžiamas teisei prieštaraujančia prielaida, kad tiek kasacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartyje, tiek įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartyje teismai yra padarę CPK pažeidimus, nes teismai esą nevertino apeliantės išdėstytų argumentų. Tačiau apeliantė neturi teisės ginčyti kitose bylose įsiteisėjusių teismų sprendimų ir juose pateiktų išvadų, nes tai prieštarauja CPK 279 straipsnio 4 daliai. Kadangi apeliacinis skundas kaip tik yra grindžiamas šio imperatyvo nepaisymu, toks apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.
12.2. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartimi buvo išspręstas analogiškas šiai bylai ginčas tarp bendrijos ir apeliantės. Vienintelis skirtumas – skolos už pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir išlaikymą laikotarpis. 2020 m. kovo 3 d. nutartimi išspręsto ginčo laikotarpis – 2018 m. spalio mėn., o šios bylos ginčo laikotarpis – 2018 m. lapkričio – 2019 m. spalio mėn. Visos kitos teisinės ir faktinės nagrinėjamos bylos ir įsiteisėjusia 2020 m. kovo 3 d. nutartimi išspręsto ginčo aplinkybės identiškos.
12.3. Apeliantė siekia Lietuvos apeliaciniam teismui pakartotinai teikti Vilniaus apygardos teismo apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje atmestus apeliantės teiginius ir teisinius argumentus. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartyje buvo atsakyta į visus apeliantės šioje byloje keltus teisinius klausimus, juos atmetant kaip teisiškai nepagrįstus.
12.4. Apeliantė skunde nurodo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartimi atmestą 2019 m. gruodžio 20 d. ekspertinio tyrimo aktą. Teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartyje nurodė, kad atsakovės teikiamas įrodymas neturi įtakos teisingam bylos išsprendimui.
12.5. Nepaisant dviejų įsiteisėjusių teismo sprendimų, kuriais apeliantės identiški teisiniai argumentai buvo atmesti, apeliantė pakartotinai teigia, jog jai nėra pareigos mokėti už pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, nes bendrijos sprendimai yra neteisėti, tačiau apeliantė nepasinaudojo teise reikšti priešieškinį ir ginčyti bendrijos sprendimus.
12.6. 2017 m. gruodžio 17 d. bendrojo naudojimo objektų aprašas ir jo galiojimas ar panaikinimas nedaro jokios įtakos sprendimo teisėtumui ar bendrijos ieškinio reikalavimų pagrįstumui. Absoliuti dauguma bendrijos prašytų priteisti išlaidų buvo kildinamos iš bendrijos patvirtintų tarifų, kurie nebuvo ginčijami ir apeliantei yra privalomi. Pagal teismų praktiką, nesant patvirtinto atskirai naudojamų bendrojo naudojimo objektų aprašo, už pastato bendrojo naudojimo objektų išlaidas moka visi bendraturčiai, nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai naudojasi tokiais objektais. Be to, bendrojo naudojimo objektai yra nustatyti įstatyme (DNSB 2 straipsnio 15 dalyje).
12.7. Apeliantės argumentai išeina už ginčo ribų, nes pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikti argumentai dėl konkrečių bendrijos patirtų išlaidų ar jų padalijimo pagrįstumo. Jeigu apeliantė būtų tokius argumentus reiškusi pirmosios instancijos teisme, bendrija būtų teikusi įrodymus ir paaiškinimus, susijusius su tokiais argumentais. Be to, apeliantė turėjo prieigą prie visų bendrijos gautų pastato bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir priežiūros paslaugų sąskaitų, kurios yra teikiamos visiems pastato patalpų savininkams. Nepaisant tokios aplinkybės, apeliantė jokių argumentų ar pretenzijų dėl konkrečių bendrijos visiems bendraturčiams teikiamų pastato bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir priežiūros paslaugų sąskaitų, jų paskirstymo ar pagrįstumo niekada nereiškė.
12.8. Apeliantė galimai tyčia sutapatina bendrijos tarifais patvirtintas išlaidas ir bendrijos atskirai bei papildomai patiriamas išlaidas ir tuo įrodinėja tariamai netinkamą sąskaitų paskirstymą. Kadangi tarifai ne visada padeda bendrijai atlyginti visas išlaidas, ypač susijusias su gedimais ar netikėtais įvykiais, kitos išlaidos apskaičiuojamos pagal faktą.
12.9. Iš apeliantės kaip pastato bendrojo naudojimo objektų bendraturtės nėra reikalaujama sumokėti teisines išlaidas, jeigu teisme vyksta procesas prieš apeliantę ar apeliantė procese dalyvauja trečiuoju asmeniu. Svarbu ir tai, kad teismų praktikoje nurodyta, jog bendrijos pirmininko darbo užmokestis, valymas, apsauga (kiemsargis) patenka į CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nurodytas išlaidas, o liftas, nepriklausomai nuo to, ar juo naudojasi visi daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai, yra statinio inžinerinės sistemos dalis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, šioje byloje nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl kitose civilinėse bylose nustatytų prejudicinių faktų
14. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
15. Aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; kt.).
16. Civilinėje byloje, kuri buvo užbaigta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m vasario 19 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e3K-3-30-378/2020), ieškovė UAB „VIA SPORTAS“ prašė teismo: pripažinti neteisėtu atsakovių namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ir UAB „Santermita“ reikalavimą sumokėti 13 431,55 Eur komunalinių mokesčių už 2017 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn.; įpareigoti atsakoves neskaičiuoti komunalinių mokesčių už ieškovei priklausančias pastato, esančio (duomenys neskelbtini), komercinės dalies patalpas.
17. Šie reikalavimai buvo grindžiami ieškovės UAB „VIA SPORTAS“ įrodinėtomis aplinkybėmis, kad pastato komercinė ir gyvenamoji dalys turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus bei autonomines (atskiras) inžinerines sistemas; pastato korpusai (komercinis ir du gyvenamieji) gali funkcionuoti visiškai atskirai ir gauti energiją bei kitas komunalines paslaugas nepriklausomai vienas nuo kito; yra galimybė atskirai komercinei ir gyvenamosioms pastato dalims skaičiuoti įmokas už per pastate esančias inžinerines sistemas tiekiamą energiją (elektros ir šilumos) bei vandenį ir šių sistemų priežiūrą; ieškovė tiesiogiai su paslaugų teikėjais sudarė sutartis dėl pastato komercinės dalies aptarnavimo ir priežiūros paslaugų.
18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 11 d. sprendimu ieškovės UAB „VIA SPORTAS“ ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovės UAB „VIA SPORTAS“ kasacinį skundą, 2020 m vasario 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartį paliko nepakeistą. Bylą nagrinėję visų instancijų teismai šios nutarties 17 punkte nurodytas aplinkybes pripažino nepagrįstomis ir nepaneigiančiomis ieškovės pareigos apmokėti komunalinius mokesčius.
19. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2020 m vasario 19 d. nutartyje nurodė, kad šiuo atveju yra tik vienas teisėtas viso pastato, įskaitant jo komercinę ir gyvenamąsias dalis, bendrojo naudojimo objektų valdytojas – bendrija, kito valdytojo nėra. Ieškovei UAB „VIA SPORTAS“ neginčijant bendrijos sprendimų, kurių pagrindu renkamos ginčo įmokos, bendrija turi teisę reikalauti iš visų pastato patalpų savininkų, įskaitant ieškovę, kaip 46,60 procentų pastato patalpų savininkę, teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka proporcingai apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė nereiškė reikalavimo pripažinti negaliojančiais bendrijos priimtų sprendimų, kurių pagrindu atsakovės reikalauja iš ieškovės mokėti ginčo įmokas. Dėl to nėra pagrindo pripažinti neteisėtu atsakovių pateikto reikalavimo ieškovei sumokėti įmokas už bendrojo naudojimo objektų išlaikymą ir naudojimąsi jais per atitinkamą laikotarpį, nes šis reikalavimas pareikštas galiojančių bendrijos sprendimų pagrindu.
21. Kasacinio teismo 2020 m vasario 19 d. nutartyje atkreiptas dėmesys, kad tik įsteigus naują bendriją ar pasirinkus kitą bendrojo naudojimo objektų valdymo būdą ir faktiškai perėmus šių objektų valdymą, atsirastų teisinis pagrindas atskirai skaičiuoti įmokas už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Šiuo metu tokio pagrindo nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra nustatyta.
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m vasario 19 d. nutartyje pažymėta, kad CK 4.85 straipsnio 3 dalyje ir DNSBĮ 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sprendimai dėl atskirų objektų, kurie pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą naudojami ne viso gyvenamojo namo butų ar kitų patalpų savininkų, o tik jų dalies poreikiams tenkinti, valdymo ir naudojimo gali būti priimami tik tos dalies butų ar kitų patalpų savininkų balsų dauguma ir yra privalomi tik tos dalies butų ir kitų patalpų savininkams. Tačiau teisė priimti atskirus sprendimus dėl kai kurių gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo yra siejama su sąlyga, kad tokie objektai būtų nurodyti bendrojo naudojimo objektų apraše kaip naudojami ne viso gyvenamojo namo butų ar kitų patalpų savininkų, o tik jų dalies poreikiams tenkinti. Be to, ši galimybė nesusijusi su atskiro bendrojo naudojimo objektų valdymo būdo pasirinkimu, įskaitant kitos bendrijos įsteigimą, todėl šie atskirai priimami sprendimai turėtų nepažeisti kitų bendraturčių teisių ir bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, remonto ar atnaujinimo ir tam reikalingų lėšų kaupimo ar skolinimosi. Kasacinio teismo nurodyta, kad nagrinėtoje civilinėje byloje nenustatyta, jog būtų įvykdytos CK 4.85 straipsnio 3 dalyje ir DNSBĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos daliai pastato patalpų savininkų priiminėti atskirus sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo.
23. Nagrinėjamoje byloje ieškovė namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „VIA SPORTAS“ 92 094,41 Eur skolą. Ieškinys buvo grindžiamas ieškovės laikotarpiu nuo 2018 m. spalio mėnesio iki 2019 m. spalio mėnesio atsakovei išrašytomis sąskaitomis už namo administravimo, buhalterinės apskaitos išlaidas, šilumos punkto ir karšto vandens sistemų techninę priežiūrą, pastato ir liftų techninę priežiūrą, bendrųjų patalpų valymą, kilimėlių keitimą, aplinkos tvarkymą, pastato fizinę apsaugą, pastato stebėjimo paslaugas, kaupiamąsias ir eksploatacines lėšas, teisines paslaugas ir kitas bendrijos išlaidas.
24. Atsakovė UAB „VIA SPORTAS“, nesutikdama su ieškovės pareikštu ieškiniu, savo procesiniuose dokumentuose ir bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu nurodė, kad namą sudaro komercinė dalis ir du gyvenamieji korpusai, taip pat požeminio garažo patalpos, kurios gali būti naudojamos atskirai, t. y. nesinaudojant kitų pastato korpusų patalpomis ir konstrukcijomis. Namo komercinė bei gyvenamoji dalys naudojamos ir funkcionuoja atskirai viena nuo kitos, jos turi atskirus įėjimus ir išėjimus. Namo komercinę dalį aptarnauja ir prižiūri atsakovė, tuo tikslu su trečiaisiais asmenimis sudarydama atitinkamas sutartis ir jų pagrindu atsiskaitydama su paslaugų teikėjais. Namo komercinės dalies patalpų naudojimas nėra susijęs su namo gyvenamosios dalies naudojimu ir atvirkščiai.
25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad civilinėje byloje, kuri buvo užbaigta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m vasario 19 d. nutartimi, nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai, t. y. atitinka visas prejudicijos sąlygas. Teismų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, nagrinėtoje civilinėje byloje dalyvavo tos pačios šalys, kaip ir nagrinėjamoje byloje. Kaip matyti iš šios nutarties 17 ir 24 punktų, abiejų bylų nagrinėjimo dalyką sudarė iš esmės tos pačios faktinės aplinkybės, t. y. atsisakymą apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi išlaidas UAB „VIA SPORTAS“ grindė tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis bei argumentais.
26. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad civilinėje byloje, kuri buvo užbaigta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m vasario 19 d. nutartimi, nustatytų faktinių aplinkybių prejudicinę galią paneigia aplinkybė, jog nurodytoje civilinėje byloje teismų sprendimai pagrįsti bendrijos narių 2017 m. gruodžio 17 d. susirinkimo sprendimu dėl aprašo patvirtinimo, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi pripažintas negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs atsakovės namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos kasacinį skundą, 2020 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-403/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės UAB „VIA SPORTAS“ ieškinys, be kita ko, ir dėl 2017 m. gruodžio 17 d. Bendrijos susirinkimo sprendimo patvirtinti bendrojo naudojimo objektų aprašą pripažinimo negaliojančiu buvo patenkintas bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties dalį, kuria ši sprendimo dalis palikta nepakeista, panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartyje konstatavo, kad bendrijos susirinkimas turėjo teisę patvirtinti bendrojo naudojimo objektų aprašą, todėl bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2017 m. gruodžio 17 d. bendrijos susirinkimo sprendimą patvirtinti bendrojo naudojimo objektų aprašą pripažino negaliojančiu, o apeliacinės instancijos teismas tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą nepagrįstai paliko nepakeistą.
28. Taigi kasacinės instancijos teismui pripažinus, kad 2017 m. gruodžio 17 d. bendrijos susirinkimo sprendimu patvirtintas aprašas yra teisėtas ir galiojantis, nagrinėjamą civilinę bylą sprendžiančiam teismui, priešingai nei nurodo apeliantė, neliko pagrindo vertinti ankstesnio 2016 m. spalio 20 d. namo bendrojo naudojimo objektų aprašo turinio ir (ar) nesiremti ankstesnėje civilinėje byloje nustatytais prejudiciniais faktais.
29. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad civilinėje byloje, kuri užbaigta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2A-248-580/2020), nustatytos faktinės aplinkybės taip pat turi prejudicinę reikšmę šiai nagrinėjamai bylai. Nurodytoje byloje ieškovė namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija prašė priteisti iš atsakovės UAB „VIA SPORTAS“ 5 375,37 Eur dydžio skolą pagal ieškovės atsakovei už 2018 m. spalio mėn. išrašytas sąskaitas už namo administravimo, buhalterinės apskaitos paslaugas, bendrijos išlaidas pastato, šilumos punkto ir karšto vandens sistemų, liftų techninei priežiūrai, bendrųjų patalpų valymui, kilimėlių keitimui, aplinkos tvarkymui, pastato fizinę bei stebėjimo paslaugas, kaupiamąsias bei eksploatacines lėšas, teisines paslaugas ir kt.
30. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu priėmė ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio (1 343,15 Eur sumos), o likusią dalį ieškinio patenkino – iš atsakovės ieškovei namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai priteisė 4 032,22 Eur skolos. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. kovo 3 d. nutartimi atsakovės apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.
31. Pažymėtina, kad nurodytoje civilinėje byloje atsakovė savo atsisakymą apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas grindė šios nutarties 17 ir 24 punktuose nurodytomis aplinkybėmis, taip pat aplinkybėmis, kad bendrijos sąskaitose įvardintos buhalterinės apskaitos išlaidos, atlyginimas bendrijos pirmininkui, kilimėlių keitimo namo gyvenamojoje dalyje paslaugos išlaidos, namo fizinės apsaugos, bendrijos samdyto advokato teisinėms paslaugoms apmokėti turėtos išlaidos nėra išlaidos, susijusios su privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų vykdymu. Atsakovė įrodinėjo ir tai, kad ji neturi pareigos apmokėti sąskaitose nurodytų teisinių išlaidų, kadangi jos nėra susijusios su privalomų namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo priežiūros reikalavimų įgyvenimu, be to sprendimą dėl tokių išlaidų turėjo priimti patalpų savininkai, o ne bendrija.
32. Aptariamą bylą nagrinėję teismai šiuos atsakovės argumentus laikė nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo atmesti ieškovės namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinį. Teismų procesiniuose sprendimuose, be kita ko, konstatuota, kad atsakovės UAB „VIA SPORTAS“ argumentai, jog ji neturi pareigos atlyginti išlaidas už ne namo komercinei daliai suteiktas paslaugas, kadangi šios paslaugos nesusijusios su atsakovo poreikiais (pavyzdžiui, kilimėlių keitimas namo gyvenamajai daliai), yra nepagrįsti. Teismai pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą (CK ir DNSBĮ), pareiga prisidėti prie namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo atsakovei atsiranda nepaisant to, kad ji nėra bendrijos narė, o faktas, kad atsakovė yra komercinių patalpų savininkė, neatleidžia nuo mokėjimo pareigos.
33. Taigi tiek minėtoje, tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovė UAB „VIA SPORTAS“ savo nesutikimą su ieškovės pareikštais ieškiniais įrodinėjo iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis bei tais pačiais teisiniais argumentais. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis yra įsiteisėję ir po nurodytų teismų procesinių sprendimų priėmimo neatsirado naujų esminių aplinkybių, susijusių su ginčo pastato patalpų naudojimu ir administravimu, šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantė, pagrįstai atsižvelgė į aptartuose procesiniuose sprendimuose konstatuotas aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien kitas (vėlesnis) ieškovės išrašytų sąskaitų apmokėjimo laikotarpis savaime negali paneigti minėtais teismų procesiniais sprendimais nustatytų esminių aplinkybių ir jų pagrindu padarytų teisinių išvadų, kurios pagrindžia atsakovės prievolę apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, pareigą proporcingai atlyginti kitas būtinas administravimo išlaidas.
Dėl atsakovės pareigos apmokėti ieškovės išrašytas sąskaitas
34. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).
35. Pažymėtina, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis). Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu.
36. Nustatant bendraturčio faktiškai turimą plotą, pagal kurį skaičiuojama jam tenkanti išlaidų bendrojo naudojimo objektams tvarkyti dalis, yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
37. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų – bendrijos narių, taip pat savininkų, kurie neišreiškė valios dėl bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios bendrijos veikloje, teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra, ir jų įgyvendinimo tvarką nustato DNSBĮ. Šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, bendrijos įstatuose nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios, neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne.
38. DNSBĮ 21 straipsnio 3 dalyje išvardintos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, be kita ko: tausoti, tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus; teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus; vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo.
39. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartyje, kuri nagrinėjamai bylai, be kita ko, turi ir prejudicinę galią, išaiškinta, kad vadovaujantis DNSBĮ 21 straipsnio 3 dalies 7 punktu, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, tiek esantys, tiek nesantys bendrijos nariais, nesutinkantys su bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ar kitais butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimais, gali ginčyti juos teisme. Tuo atveju, jei nurodyti sprendimai neginčijami, juos privaloma vykdyti.
40. Nagrinėjamu atveju ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriomis grindžiama iš atsakovės prašoma priteisti skola, yra išrašytos namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos sprendimų pagrindu, o būtent 2017 m. gruodžio 17 d. bendrijos narių susirinkime patvirtintais name teikiamų priežiūros ir patarnavimų paslaugų tarifais (administravimo, buhalterinės apskaitos paslaugos, bendrijos išlaidų, šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninė priežiūros, pastato techninė priežiūros, liftų techninės priežiūros, kaupiamųjų lėšų, bendrųjų patalpų valymo, kilimėlių keitimo, aplinkos tvarkymo, šiukšlių išvežimo, pastato fizinė apsaugos, pastato stebėjimo paslaugos, šalto vandens bendram naudojimui, bendrojo naudojimo elektros ir kitų išlaidų). 2018 m. rugpjūčio 6 d. namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime (visų savininkų susirinkime) buvo patvirtintas ir tarifas, skirtas einamosioms namo naudojimo, eksploatavimo išlaidoms.
41. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad nurodyti bendrijos ir (ar) namo savininkų susirinkimo sprendimai, kuriais nustatyti minėti tarifai, būtų nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Pagal šioje nutartyje paminėtą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, nurodytų sprendimų nenuginčijus ir nepanaikinus, juos privalo vykdyti ne tik bendrijos nariai, tačiau ir kiti patalpų (pastatų) savininkai. Nors atsakovė nurodo, kad tam tikros paslaugos, už kurias prašo apmokėti ieškovė, nėra susijusios su bendrojo naudojimo patalpų eksploatavimu ir priežiūra (kilimėlių keitimo paslaugos, bendrųjų patalpų valymas, pastato fizinė apsauga, pastato vaizdo stebėjimo paslaugos, teisinės, buhalterinės paslaugos), tačiau dėl šių argumentų nepagrįstumo, kaip minėta, jau yra pasisakyta įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. e2A-248-580/2020). Teisėjų kolegija atskirai pažymi, kad nurodytos paslaugos, priešingai nei teigia atsakovė, padeda užtikrinti namo bendrojo naudojimo patalpų eksploatavimą ir priežiūrą, t. y. tik reguliariai tvarkant ir saugant bendrojo naudojimo patalpas (pastatą) gali būti užtikrintas tinkamas namo funkcionavimas ir ilgaamžiškumas. Teismo vertinimu, teisinių ir buhalterinių paslaugų pirkimas sudaro prielaidas visapusiškam bendrijos funkcionavimui, tik tokiu būdu bendrija gali atlikti savo funkcijas. Be to, tokio pobūdžio išlaidos bendrijos susirinkimų sprendimais yra priskirtos prie bendrųjų namo priežiūros išlaidų, o minėti sprendimai nėra nuginčyti, todėl galiojantys.
42. Šios nutarties 21 – 22 punktuose cituojamose kasacinio teismo išaiškinimuose nurodyta, kad atsakovės UAB „VIA SPORTAS“ prievolė vykdyti ieškovės namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos sprendimus, jų atskirai neginčijant, ir pareiga apmokėti jų pagrindu išrašytas sąskaitas gali būti panaikinta tik esant dviem alternatyviems pagrindams. Pirma, įsteigus naują (dar vieną) bendriją ar pasirinkus kitą bendrojo naudojimo objektų valdymo būdą ir faktiškai perėmus tik atsakovės naudojamų objektų valdymą. Antra, CK 4.85 straipsnio 3 dalies ir DNSBĮ 12 straipsnio 2 dalies pagrindu pakeitus esamą bendrojo naudojimo objektų administravimą, t. y. bendrojo naudojimo objektų apraše nurodant, kad dalis pastato dalių naudojamos ne viso gyvenamojo namo butų ar kitų patalpų savininkų, o tik jų dalies poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nei vienas iš nurodytų alternatyvių pagrindų ginčui aktualiu laikotarpiu, už kurį prašomą priteisti skolą, neegzistavo.
43. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės į bylą pateikto teismo ekspertų statusą turinčių specialistų prof. dr. S. M., dr. A. P. parengto 2019 m. gruodžio 20 d. ekspertinio tyrimo akto, kuriame motyvuotai konstatuojama, kokiomis namo dalimis ir (ar) inžinerinėmis sistemomis naudojamasi atskirai.
44. Kasacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartyje konstatuota, kad atskirų inžinerinių tinklų įvadų ir autonominių inžinerinių sistemų buvimas nurodytas kaip sąlyga, sudaranti prielaidą viename pastate steigti daugiau nei vieną bendriją, tačiau savaime nesuteikia teisės atsisakyti apmokėti bendrijos, teisėtai administruojančios bendrojo naudojimo objektus, patirtas išlaidas. Be to, bendrijos nario ar butų (kitų) patalpų savininko pareiga apmokėti bendrojo namo dalių ir (ar) inžinerinių sistemų eksploatavimo išlaidas nesiejama su aplinkybe, ar bendraturtis naudojasi konkrečiomis patalpomis ir (ar) sistemomis (žr. šios nutarties 36 punktą). Taigi atsakovės į bylą pateiktas rašytinis įrodymas negali paneigti ieškovės reikalavimo priteisti skolą. Atsakovė tokio tyrimo akto pagrindu gali tik ateityje inicijuoti ir įrodinėti šios nutarties 42 punkte nurodytų bendrojo naudojimo objektų valdymo būdų pakeitimo pagrįstumą (poreikį).
45. Apeliantė nurodo, kad teismas privalėjo vertinti, analizuoti kiekvieną byloje pateiktą sąskaitą, kurios pagrindu reikalaujama iš jos skolos apmokėjimo už paslaugas, lyginti su byloje bendrijos pateiktais duomenimis apie kiekvienos faktiškai suteiktos paslaugos kainą ir pagal tai spręsti tiek dėl atsakovės skolos už atitinkamas paslaugas egzistavimo, tiek dėl skolos dydžio.
46. Šalių nurodyti ieškinio pagrindas ir dalykas bei atsikirtimų pagrindas apibrėžia bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo ribas, todėl teismas, prieš priimdamas sprendimą, vadovaudamasis proceso normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176, 185 ir kiti straipsniai), bei jas aiškinant suformuota teismine praktika, įvertina byloje surinktus įrodymus ir konstatuoja, kurios ieškinio ir atsikirtimų pagrindu nurodytos ir ginčui išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Taigi teismas privalo išaiškinti visas ieškinio ir atsikirtimų faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes ir spręsti, ar jos reikšmingos ginčui išspręsti ir kiek reikšmingos; teismas negali tenkinti (atmesti) ieškinio kitu, nei nurodė ieškovas, faktiniu pagrindu. Teismas, priimdamas sprendimą dėl visų pareikštų reikalavimų, negali jų peržengti, išskyrus CPK nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-1075/2020 ir kt.).
47. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nagrinėjamoje byloje atsakovė UAB „VIA SPORTAS“, nesutikdama su pareikštu ieškiniu, savo procesiniuose dokumentuose (atsikirtimuose) nenurodė tokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pirmosios instancijos teismui vertinti kiekvieną byloje ieškovės pateiktą sąskaitą ir ją lyginti su duomenimis apie kiekvienos faktiškai suteiktos paslaugos kainą. Atsakovė nepateikė skaičiavimų, kaip turėtų keistis ieškovės išrašytų sąskaitų sumos. Kaip matyti iš atsakovės atsiliepimo į ieškinį ir tripliko, atsakovė be šios nutarties 23 punkte nurodytų aplinkybių, savo nesutikimą su reikalaujama priteisti suma iš esmės grindė tuo, kad kai kurie bendrijos sprendimais nustatyti tarifų dydžiai (bendrijos pirmininko atlyginimo, bendras administravimo paslaugų ir kiti tarifai) nėra pagrįsto dydžio, viršija norminiais savivaldybės teisės aktais nustatytus dydžius. Atsakovė taip pat nurodė, kad dalis tarifų dubliuojasi (apimą vienas kitą), todėl nustatyti be jokio teisinio pagrindo. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose buvo nurodžiusi ir tai, kad tam tikros į sąskaitas įtrauktos sumos negali būti reikalaujamos iš atsakovės (teritorijos tvarkymo, komercinių patalpų valymo, dalies šilumos ūkio priežiūros), nes ji atitinkamus paslaugų tiekėjus, kiek tai susiję su komerciniu patalpų priežiūra ir eksploatavimu, samdo savarankiškai.
48. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dalis atsakovės atsikirtimų, kurie nebuvo atskirai aptarti pirmosios instancijos teismo, yra susiję su namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos sprendimų, kuriais nustatyti tarifai, teisėtumu ir pagrįstumu, tačiau atsakovė nei šioje, nei kitoje atskiroje byloje nereiškė materialaus reikalavimo (ieškinio ar priešieškinio forma) šiuos sprendimus pripažinti negaliojančiais. Nesant tokio pobūdžio reikalavimų, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išeiti už bylos nagrinėjimo ribų ir atskirai vertinti ieškovės sprendimais nustatytų tarifų ir jų dydžių (ne)pagrįstumo, atitinkamai savo iniciatyva perskaičiuoti ieškovės prašomas priteisti iš atsakovės sumas. Tuo tarpų likusią atskirai neaptartų atsikirtimų dalį, įskaitant ir atsakovės nurodytas aplinkybes, kad dėl dalies mokesčių skaičiavimo atsakovė nėra davusi sutikimo, paneigė pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados dėl atsakovės pareigos prisidėti prie bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių sistemų priežiūros, prievolės vykdyti bendrijos susirinkimo sprendimus. Taigi atsakovės nurodytos aplinkybės, kad dalį pastato priežiūros paslaugų teikia jos pasamdyti tiekėjai, kaip konstatuota ir prejudicinę galią turinčiuose teismų sprendimuose, nešalina jos prievolės apmokėti sąskaitas.
49. Nors atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo išreiškusi poziciją, kad tam tikros bendrijos užsakytos paslaugos nebuvo suteiktos, o būtent namo fasado plovimo darbai už 10 400 Eur, kuri pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuose neaptarta, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė į bylą nebuvo pateikusi jokių objektyvių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien faktas, kad šioms paslaugoms atlikti buvo pasamdytas individualią veiklą vykdantis asmuo, savaime neįrodo, kad tokios paslaugos nebuvo teikiamos bendrijai, o paslaugų sutartis buvo sudaryta fiktyviai.
Dėl bylos procesinės baigties
50. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, iš esmės teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialinės teisės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
51. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Ieškovė nepateikė duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjos Danutė Gasiūnienė
Danguolė Martinavičienė
Aldona Tilindienė