Civilinė byla Nr. e2A-853-460/2023
Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00140-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.26; 2.2.2.7; 3.3.1.18.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 7 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stratega“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Profitus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stratega“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Profitus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Stratega“ 5834,57 Eur skolos, 6 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal atsakovės UAB „Stratega“ direktoriaus R. B. užsakymą telefonu bei per „Viber“ programėlę ieškovė laikotarpiais nuo 2022 m. birželio 20 d. iki 2022 m. birželio 22 d. bei nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. rugsėjo 20 d. vykdė krovinių vežimą iš Lietuvos į Norvegiją. Pervežimų faktą patvirtina CMR važtaraščiai. Už suteiktas paslaugas ieškovė atsakovei 2022 m. birželio 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. PF 22/02/4788 3400 Eur sumai bei 2022 m. spalio 24 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. PF 22/02/5311 3300 Eur sumai. Šios sąskaitos iš pradžių buvo išrašytos Norvegijoje įsisteigtai įmonei RVE Konstruksjon, kurios vadovu tuo metu buvo atsakovės vadovas R. B.. Vėliau, atsakovės vadovo R. B. prašymu sąskaitos perrašytos atsakovei. Atsakovė už suteiktas paslaugas neatsiskaitė, liko skolinga 5834,57 Eur.
2. Atsakovė UAB „Stratega“ pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė jokių sąskaitose nurodytų paslaugų atsakovei neteikė ir tų pardavimų VMI iSAF sistemoje nedeklaravo. Atsakovės direktorius R. B. ėjo direktoriaus pareigas norvegiškoje įmonėje RVE Konstruksjon. Minėtai įmonei ieškovė 2022 m. lapkričio 22 d. elektroniniu paštu siuntė priminimą dėl neapmokėtų trijų sąskaitų: 2022 m. birželio 30 d. Nr. 22/02/4788, suma 3400 Eur; 2022 m. liepos 11 d. Nr. PF 22/02/4849, suma 835 Eur; 2022 m. spalio 24 d. Nr. PF 22/02/5311, suma 3300 Eur. RVE Konstruksjon turimos sąskaitos faktūros išrašytos ieškovės yra identiškos (sutampa datos ir sąskaitų numeriai) perrašytoms atsakovei, kurios pateiktos kartu su ieškiniu. Ieškovė prie ieškinio pridėjo ir šalių susirašinėjimą, kuriame matyti, kad ieškovė ir atsakovė susitarė perrašyti vieną sąskaitą faktūrą iš trijų (2022 m. liepos 11 d. Nr. PF 22/02/4849, suma 1010,35 Eur). Tačiau ieškovė nepateikė teismui pilno susirašinėjimo, iš kurio galima daryti išvadą, kad atsakovė būtų paprašiusi, ar sutikusi likusias dvi neapmokėtas sąskaitas faktūras perrašyti atsakovei. Ieškovė elgiasi nesąžiningai, dėl nesuprantamų priežasčių RVE Konstruksjon išrašytas sąskaitas faktūras perrašė atsakovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinys tenkintas visiškai. Teismas nusprendė priteisti ieškovei UAB „Profitus“, į. k. 302996471, iš atsakovės UAB „Stratega“, į. k. 302852859, 5834,57 Eur skolos, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 5834,57 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 978 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas grąžino ieškovei UAB „Profitus“ 2023 m. balandžio 11 d. mokėjimo nurodymu sumokėtą žyminio mokesčio dalį – 44 Eur (įmokėta suma 131,00 Eur), grąžinimą pavedant vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pagrindiniai teismo argumentai:
3.1. Iš pateiktų susirašinėjimų teismas nustatė, kad atsakovės vadovas su ieškovės darbuotoju bendravo kaip faktinis krovinio siuntėjas, t. y. teikė nurodymus iš kur paimti, kur pristatyti krovinius.
3.2. Teismas, kompleksiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių bei liudytojo paaiškinimus nusprendė, kad atsakovė UAB „Stratega“ buvo krovinių pervežimo užsakovė, turinti pareigą atsiskaityti su ieškove už krovinių pervežimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės vadovas bendravo su ieškovės darbuotoju dėl krovinių pervežimų, teikė informaciją, būtiną vežant krovinį, koordinavo sąskaitų išrašymą ir apmokėjimą.
3.3. Teismas konstatavo, kad reikalavimas dėl 5834,57 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl jį tenkino.
III. Apeliacinio skundo argumentai
4.
4.1. Apeliantė nurodo, jog byloje esantys duomenys patvirtina (ir dėl to ginčo nėra), kad R. B. ginčo užsakymų laikotarpiu ėjo Norvegijoje įsteigtos įmonės RVE Konstruksjon AS direktoriaus pareigas ir nurodymus ieškovės darbuotojui dėl krovinių pervežimo teikė atstovaudamas Norvegijoje įsteigtai įmonei.
4.2. Teismas skundžiamuoju sprendimu iš esmės įteisino absoliučiai nepriimtiną dalyką, kad ūkio subjektas – apmokestinamasis asmuo gali „perrašyti“ sąskaitą atgalinė data jau anksčiau panaudotu suformuotu numeriu ir data, ją nedeklaruojant VMI sistemoje iSAF, kitam (ne užsienio) ūkio subjektui (ne paslaugų pirkėjui), kuris yra mokus.
4.3. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 177-178 straipsniuose ir 185 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo, šiuo atveju įrodinėjimo pareigą perkeldamas išimtinai atsakovei.
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Ieškovei akivaizdu, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą vertino visus pateiktus aktualius nagrinėjamai bylai įrodymus bei laikėsi visų suformuotų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių.
5.2. Ieškovės nuomone, nepagrįsti apeliantės argumentai dėl Norvegijos įmonės RVE Konstruksjon AS prilyginimo ginčo krovinio vežimo siuntėjai / užsakovei.
5.3. Ieškovės nuomone, nepagrįsti apeliantės argumentai dėl sąskaitų perrašymo kitam ūkio subjektui negalimumo.
5.4. Ieškovės nuomone, apeliantės pateikti nauji argumentai ir nauji įrodymai negali būti vertinami apeliacinės instancijos teisme.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
7. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
8. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
9. Remiantis bylos duomenimis nustatyta:
9.1. Ieškovė UAB „Profitus“, kaip susitariantysis vežėjas, laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 20 d. iki 2022 m. birželio 22 d. bei nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. rugsėjo 20 d. vykdė krovinių vežimą iš Lietuvos į Norvegiją.
9.2. Pagal CMR važtaraštį Nr. ST0016618 krovinio (ąžuolo parketo) siuntėja nurodyta UAB Wilbergs Group“, gavėju – Norvegijos įmonė RVE Konstruksjon AS, faktinis vežėjas– UAB „Sauliaus transporto sistemos“, krovinys pristatytas į Norvegiją.
9.3. Pagal CMR važtaraštį Nr. ST 0016346 krovinio (statybinių medžiagų) siuntėja nurodyta UAB „Entis“, gavėju – Norvegijos įmonė RVE Konstruksjon AS, faktinis vežėjas – UAB „Sauliaus transporto sistemos“, krovinys pristatytas į Norvegiją.
9.4. Pagal CMR važtaraštį Nr. ST 0016670 krovinio (statybinių medžiagų) siuntėja nurodyta UAB „Entis“, gavėju – Norvegijos įmonė RVE Konstruksjon AS, faktinis vežėjas – UAB „Sauliaus transporto sistemos“, krovinys pristatytas į Norvegiją.
9.5. Pagal CMR važtaraštį Nr. ST 0017073 krovinio (miegamojo baldų) siuntėja nurodyta UAB „Augriva“, gavėju – Norvegijos įmonė RVE Konstruksjon AS, faktinis vežėjas – UAB „Sauliaus transporto sistemos“, krovinys pristatytas į Norvegiją.
9.6. Pagal CMR važtaraštį Nr. ST 0017074 krovinio (langų ir vonios baldų) siuntėja nurodyta UAB „Skalsa“, gavėju – Norvegijos įmonė RVE Konstruksjon AS, faktinis vežėjas – UAB „Sauliaus transporto sistemos“, krovinys pristatytas į Norvegiją.
9.7. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – UAB „Stratega“ 2023 m. gegužės 16 d. prašymus dėl duomenų pateikimo, adresuoti UAB „Wilberg Group“, UAB „Augriva“, UAB „Skalsa“; UAB „Augriva“ 2023 m. liepos 7 d. atsakymą (el. pašto nuorašas) su priedais; UAB „Skalsa“ 2023 m. liepos 10 d. atsakymą su priedais; UAB „Wilbergs Group“ 2023 m. liepos 10 d. atsakymą (el. pašto nuorašas) su priedais. Įrodymai buvo priimti, kitai proceso šaliai buvo suteiktas laikas į juos atsiliepti.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
10. Byloje kilo ginčas dėl to, kas užsakė krovinių pervežimą – atsakovė UAB „Stratega“ ar Norvegijos įmonė RVE Konstruksjon AS, t. y. kas yra vežimo sutarties šalimi – krovinio siuntėju bei kas turi pareigą atsiskaityti su ieškove. Ieškovė teigia, kad pervežti krovinius Norvegijos įmonei RVE Konstruksjon AS užsakė atsakovės UAB „Stratega“ direktorius R. B.. Ieškovė už pervežimo paslaugas atsakovei UAB „Stratega“ išrašė šias PVM sąskaitas – faktūras: 2022 m. birželio 30 d. Nr. PF 22/02/4788 3400 Eur sumai bei 2022 m. spalio 24 d. Nr. PF 22/02/5311 3300 Eur sumai. Atsakovė su tuo nesutinka nurodydama, kad paslaugų gavėjas buvo RVE Konstruksjon AS, kuriam ir tenka pareiga atsiskaityti. Teismo posėdžio metu ieškovei išaiškinta teisė pakeisti atsakovą byloje, tačiau ieškovė nuosekliai laikėsi pozicijos, jog krovinio siuntėja buvo atsakovė.
11. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino.
12. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodoma, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kuria įteisinamas sąskaitos perrašymas kitam ūkio subjektui, ir mano, kad toks veikimas yra negalimas. Apeliantė teigia, kad krovinių vežimo užsakovu yra Norvegijos įmonė RVE Konstruksjon AS, nes: a) ji yra krovinio gavėjas; b) pradžioje ieškovė sąskaitas išrašė įmonei RVE Konstruksjon AS; c) užsakymų metu R. B. ėjo direktoriaus pareigas RVE Konstruksjon AS, todėl atstovavo RVE Konstruksjon AS interesus.
13. Kaip žinoma, pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam jį teisę gauti asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.808 straipsnio 1 dalis). Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR) 1 straipsnyje numatyta, kad ši konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra konvencijos narė. Nagrinėjamu atveju ginčo dalyku esantis krovinio vežimas atitinka CMR 1 straipsnyje įtvirtintus požymius, todėl konvencijos nuostatos taikytinos kilusiam ginčui spręsti (CK 6.807 straipsnio 2 dalis).
14. Krovinio vežimo sutarties šalimis paprastai yra krovinio siuntėjas ir vežėjas. Siuntėju laikytinas asmuo, sudaręs sutartį su vežėju. Pagal CMR 4 straipsnį krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Važtaraštyje be kitų duomenų nurodomas siuntėjo pavadinimas ir adresas (CMR konvencijos 6 straipsnio 1 dalies b) punktas). Krovinio siuntėjo pareiga yra pateikti vežėjui reikiamus dokumentus ir informaciją, būtiną vežant krovinį (CMR 11 straipsnio 1 punktas).
15. Taigi būtent CMR važtaraštis patvirtina krovinio vežimo sutartį (CMR Konvencijos 4 straipsnis), iš šio dokumento galima nustatyti siuntėją, gavėją, vežėją, gabenamą krovinį, kiekį, jame atsispindi muitinės formalumai (CMR Konvencijos 5, 6 straipsniai). Todėl šie dokumentai galėtų būti reikšmingi sprendžiant dėl realaus sutarties, sudarytos tarp šalių, vykdymo. Byloje nėra ginčo, kad prekės / krovinys buvo realiai gabenamas ir pristatytas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad visus klausimus, susijusius su krovinių gabenimu sprendė R. B., kuris vadovavo Norvegijoje registruotai įmonei RVE Konstruksjon bei tam tikru laikotarpiu buvo UAB „Stratega“ vadovas bei yra akcininkas (vienas iš akcininkų) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pritaria nustatytoms aptartoms aplinkybėms ir plačiau dėl to iš naujo nebepasisako. Visos šios aplinkybės reikšmingos siekiant nustatyti, ar tarp šalių (vežimo šalių) buvo vykdomi realūs sandoriai ir, atitinkamai, ar vienas, ar kitas juridinis asmuo privalo atsiskaityti už pristatytus krovinius.
16. Šiuo atveju svarbu tai, jog vadovas yra vienasmenis juridinio asmens (bendrovės, įmonės) valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų ne tik CK, bet ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) ir kitų įstatymų bei įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų, bendrovės įstatų, pareiginių nuostatų, todėl privalo derinti visų juridinio asmens interesų grupių (akcininkų, darbuotojų, o kai įmonei kyla nemokumo pavojus – ir kreditorių) interesus ir ši jo pareiga neperduodama (CK 2.87 straipsnis, ABĮ 19 straipsnio 6 dalis, 20 straipsnio 2 dalis). CK 2.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie yra sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyta kitokia organų struktūra (CK 2.82 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 2.82 straipsnio 1 dalimi, juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai.
17. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 1, 4 dalys).
18. Prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai (CK 6.50 straipsnio 1 dalis).
19. Trečiasis asmuo gali pagal sutartį su kreditoriumi perimti skolininko pareigas ir teises (CK 6.115 straipsnis).
20. Skolininko pakeitimas prievolėje (skolos perkėlimas) galimas dviem būdais: pirma, trečiasis asmuo gali pagal sutartį su kreditoriumi perimti skolininko pareigas ir teises (CK 6.115 straipsnis); antra, skolininkas gali sudaryti sutartį su kitu asmeniu (skolos perėmėju) ir perduoti jam savo skolą (CK 6.116 straipsnis). Pagal CK 6.116 straipsnio, reglamentuojančio skolos perkėlimą pagal skolininko ir skolos perėmėjo sutartį, 1 dalį perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka. Sutikimas pareiškiamas po to, kai skolininkas ir skolos perėmėjas praneša kreditoriui apie numatomą skolos perkėlimą. Kol toks sutikimas negautas, šalys gali pakeisti ar nutraukti sutartį. Kai gautas kreditoriaus sutikimas, pradinio ir naujojo skolininko sutartis nebegali būti keičiama. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kreditorius neduoda sutikimo perkelti skolą, laikoma, kad skola neperkelta. Taigi, kai skola perkeliama skolininkų (esamo ir jį pakeičiančio) susitarimu, skolos perkėlimą galima išskaidyti į du etapus: 1) skolininko ir skolos perėmėjo sutarties dėl skolos perkėlimo sudarymas; 2) kreditoriaus sutikimas perkelti skolą.
21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolos perkėlimo institutas yra atskira asmenų pasikeitimo prievolėje rūšis. Skolos perkėlimas suprantamas kaip prievolės pasyviosios šalies – skolininko – pakeitimas kitu asmeniu. Skolos perkėlimo atveju pradinė prievolė išlieka, tik skola pagal prievolę perkeliama trečiajam asmeniui – naujajam skolininkui. Skolos perkėlimo iniciatyva gali kilti tiek iš skolininko, tiek iš kreditoriaus, tiek iš trečiojo asmens (CK 6.50, 6.115, 6.116 straipsniai), tačiau bet kuriuo atveju skolos perkėlimas galimas tik esant kreditoriaus sutikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011; 2010 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-357/2012; 2013 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2013; kt.).
22. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad imperatyvusis skolos perkėlimo santykių reglamentavimas yra pagrįstas, nes kreditoriui skolininko asmuo turi esminę reikšmę. Sudarydamas sutartį su konkrečiu asmeniu jis įvertina savo kontrahento galimybes ją įvykdyti, todėl skolininko pakeitimas prieš kreditoriaus valią reikštų kreditoriaus teisių ir sutarties laisvės principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „SEB lizingas“ v. Ž. D., bylos Nr. 3K-3-184/2013).
23. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių nurodytas faktines bylos aplinkybes, pažymi, jog galima sutikti su apeliante, kad dviejų ginčo krovinių užsakovu buvo RVE Konstruksjons, t. y. gabenamų krovinių produkciją užsakė ir krovinio transportavimu rūpinosi Norvegijoje registruota įmonė RVE Konstruksjons. Kaip žinoma, RVE Konstruksjons tiesiogiai su ieškove neatsiskaitė. Akcentuotina tai, kad šią savo prievolę RVE Konstruksjons perkėlė atsakovei UAB „Stratega“, kuri skolos nesumoka ir ginčija prievolės jai egzistavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju iš esmės pradinė skolininkė RVE Konstruksjons, atstovaujama jos vadovo R. B. susitarė su kitu asmeniu – skolos perėmėja atsakove UAB „Stratega“, atstovaujama vadovo / akcininko R. B. – ir perdavė jai savo skolą. Tokiu būdu įvyko skolos perkėlimas pagal skolininkės ir skolos perėmėjos susitarimą (CK 6.116 straipsnis). Pažymėtina, kad kreditorė – ieškovė UAB „Profitus“ – su tokiu skolos perkėlimu sutiko, kadangi perrašė 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PF 22/02/4788 3400 Eur sumai bei 2022 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PF 22/02/5311 3300 Eur sumai atsakovei UAB „Stratega“ (šios sąskaitos iš pradžių buvo išrašytos Norvegijoje įsisteigtai įmonei RVE Konstruksjon), ieškovė iš minėtų perrašytų PVM sąskaitų faktūrų suprato ir turėjo suprasti, kad mokėjimo nurodymai turėtų būti atliekami pagal RVE Konstruksjons prievoles, tam neprieštaravo ir pretenzijų niekam nereiškė (CK 6.116 straipsnio 1 dalis). Taigi savo susitikimą dėl prievolės perkėlimo išreiškė aiškiai, apibrėžtai ir nedviprasmiškai.
24. Kolegija prideda, kad byloje esantys įrodymai (liudytojo paaiškinimai, šalių susirašinėjimas) patvirtina, kad R. B., kuris buvo tiek RVE Konstruksjon, tiek UAB Stratega vadovas, įstatymų nustatyta tvarka turintis įgaliojimus, dėl to nurodė ieškovės vadybininkui išrašyti sąskaitas UAB Stratega vardu. Apklaustas liudytojas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad sąskaitų perrašymas buvo standartinė, net kelis metus besitęsianti šalių bendradarbiavimo praktika.
25. Atkreiptinas dėmesys, nors apeliantė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad R. B. negalėjo veikti atsakovės vardu ir užsakyti vežimo 2022 m. birželio mėn., nes dar nebuvo atsakovo vadovas, tačiau apeliantė nutyli reikšmingą faktą, kad atsakovės vadovas yra ir atsakovės akcininkas (vienas iš akcininkų). Tuo metu pretenzijų dėl R. B. (atsakovės akcininko) skolos perkėlimo nebuvo išreikšta. Kaip žinoma, R. B., būdamas atsakovės akcininku galėjo atstovauti įmonę, tą ir darė nuo 2021 m. bendradarbiavimo su ieškove pradžios, todėl apeliantės argumentacija šiuo aspektu nepagrįsta.
26. Kolegija primena, kad šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas, ar vadovas / akcininkas skolos perkėlimą įvykdė laikydamasis vidinių teisės aktų, ar nepadarė minėtais sandoriais įmonei žalos, ar sąskaitos perrašymas kitam ūkio subjektui yra teisėtas, nes tai nėra šios civilinės bylos dalykas.
27. Apeliantės teigimu pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinkus įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės su šiais apeliacinio skundo teiginiais nesutinka ir atmeta kaip niekuo neapgrįstus. Šiuo atveju pažymėtina, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 p.).
28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau paminėtas įrodymų vertinimo taisykles, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir pagrįstai įvertino šioje byloje surinktus įrodymus. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia to, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl trečiojo asmens skolos apeliantei pagal į bylą pateiktas PVM sąskaitas – faktūras perkėlimo. Taigi nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
29. Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias skolos perkėlimo institutą, nors detaliai neišanalizavo jo reglamentavimo tačiau visapusiškai ištyrė byloje esančius duomenis ir nustatė skundo pagrįstumui įvertinti reikšmingas faktines bylos aplinkybes.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
30. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl bylos procesinės baigties
31. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ir / ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
33. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos.
34. Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1887,60 EUR teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad jos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, yra įrodytos, būtinos, jos priteistinos ieškovei iš atsakovės.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,
n u t a r i a:
Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Profitus“, juridinio asmens kodas 302996471, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stratega“, juridinio asmens kodas 302852859, 1887,60 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjos Raimonda Andrulienė
Irma Čuchraj
Aušra Maškevičienė