Administracinė byla Nr. A-1510-822/2020
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00266-2019-1
Procesinio sprendimo kategorija 28.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėja atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas J. K. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) Klaipėdos skyriaus 2019 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-420-3764 (toliau – ir ginčijamas sprendimas, Sprendimas) ir 2019 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-276-4904.
2. Pareiškėjas skunde nurodė:
2.1. Kreipėsi pagalbos į advokatę ir VGTPT Klaipėdos skyrių dėl antstolio A. S. veiksmų vertinimo bei apskundimo vykdomojoje byloje Nr. 0010/11/02773. Laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. iki 2019 m. vasario 18 d. klausimus dėl minėto antstolio veiksmų vertinimo sprendė advokatai, tačiau iki šiol pareiškėjas nėra gavęs jokių objektyvių išvadų, neparuošti jokie procesiniai dokumentai. Atsakovas 2019 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-1993-2903 nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą, o ginčijamu 2019 m. kovo 4 d. sprendimu atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą siekiant apskųsti VGTPT Klaipėdos skyriaus 2019 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-19-N-1993-2903, atimdamas galimybę pareiškėjui kreiptis į teismą. Pareiškėjas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams 2019 m. kovo 12 d. pateikė skundą dėl VGTPT Klaipėdos skyriaus 2019 m. vasario 18 d. sprendimo panaikinimo.
2.2. Atsakovas neužtikrino tinkamo antrinės teisinės pagalbos teikimo, veikė antstolio A. S. interesais, todėl yra nusikalstamos veikos požymių, dėl ko būtina atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Pareiškėjas 2019 m. vasario 7 d. VGTPT Klaipėdos skyriui pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl VGTPT Klaipėdos skyriaus veiksmų apskundimo – prašė VGTPT nusišalinti nuo minėto prašymo nagrinėjimo. VGTPT Klaipėdos skyrius 2019 m. vasario 18 d. raštu Nr. (2.3)NO-2-1109 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nurodė kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo, surašant prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, apskundžiant VGTPT Klaipėdos skyriaus veiksmus. Klaipėdos miesto savivaldybės teisininkė nesuteikė jokios konsultacijos, o tiesiog surašė pakartotinį prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, kurį pateikė atsakovui. VGTPT ginčijamu 2019 m. kovo 4 d. sprendimu nesudarė sąlygų kvalifikuotai apskųsti jos 2019 m. vasario 18 d. priimtą sprendimą, neužtikrino antrinės teisinės pagalbos teikimo ir užkirto teisę apskųsti atsakovo neveikimą. Atsakovas taip pat nesprendė nusišalinimo klausimo.
2.3. VGTPT 2019 m. kovo 4 d. sprendimo motyvai pareiškėjui nesuprantami. Sprendime konstatuota, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3660/98 nuspręsta priteisti iš pareiškėjo alimentus, antstolių kontoroje užvesta vykdomoji byla dėl išlaikymo, bet nepateikiami jokie įrodymai ar aplinkybės. Antstolis A. S. neinformavęs pareiškėjo pradėjo vykdymo veiksmus tik 2011 m. Jokių duomenų vykdomojoje byloje apie išieškojimą nėra; pagal kokį vykdomąjį raštą buvo vykdomas išieškojimas nuo 1998 m. iki 2011 m. byloje taip pat nėra; kokios sumos išieškotos vykdomojoje byloje duomenų nėra (tokių duomenų ir negali būti); kur dingo vykdomojo rašto originalas taip pat nenurodyta; kokiu pagrindu ir kokiomis aplinkybėmis buvo išduotas vykdomojo rašto dublikatas duomenų taip pat nėra, o prašymą išduoti dublikatą pateikė ne pati išieškotoja. Pareiškėjas prašė advokatų vertinti, ar antstolis pradėjo vykdyti išieškojimo veiksmus praleidus senaties terminą, bet advokatai prašymą ignoravo. Advokatai ir atsakovas pateikė subjektyvius ir tikrovės neatitinkančius faktus, kurie neparemti įrodymais, o VGTPT 2019 m. kovo 4 d. sprendime nurodytos aplinkybės neturi nieko bendra su antstolio veiksmų vertinimu.
3. Atsakovas Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė:
3.1. VGTPT 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-17-T-1993-20857 suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl antstolio A. S. veiksmų apskundimo. VGTPT 2019 m. vasario 18 d. sprendimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, nutraukė pareiškėjui 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimą, kadangi tolimesnis atstovavimas civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų apskundimo būtų neperspektyvus. VGTPT 2019 m. vasario 25 gavo pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą reg. Nr. (2.3)KLTP-l-420 administracinėje byloje dėl VGTPT 2019 m. vasario 18 d. sprendimo apskundimo. Pareiškėjas prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl VGTPT Klaipėdos skyriaus 2019 m. vasario 18 d. sprendimo apskundimo, tačiau esant tokiai situacijai VGTPT Klaipėdos skyrius, svarstydamas minėtą prašymą, be kita ko, turėtų įvertinti ir pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą bei atstovavimo tokioje byloje perspektyvumą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktų prasme, t. y. iš esmės turėjo vertinti savo pačios priimtą sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-1993-2903 nutraukti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą. VGTPT Klaipėdos skyriui nagrinėjant pareiškėjo 2019 m. vasario 25 d. prašymą reg. Nr. (2.3)KLTP-1-420 dėl VGTPT Klaipėdos skyriaus priimto sprendimo apskundimo, kiltų pagrįstų abejonių dėl galimo VGTPT Klaipėdos skyriaus šališkumo, kas sudarytų kliūtis spręsti klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Dėl šios priežasties atsakovas pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą išnagrinėjo pagal pirminį pareiškėjo reikalavimą kreiptis į teismą dėl antstolio veiksmų apskundimo.
3.2. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose numatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3660/98 buvo nuspręsta priteisti iš pareiškėjo dukros V. K. (gim. 1992 m. spalio 25 d.) ir sūnaus D. K. (gim. 1993 m. lapkričio 12 d.) išlaikymui po 1/3 visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau vieno minimalaus gyvenimo lygio kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 1998 m. gegužės 12 d. iki V. K. pilnametystės, po to dalį dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau vieno minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį iki sūnaus D. K. pilnametystės. Įsiteisėjus teismo sprendimui Teismo antstolių kontoroje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo užvesta vykdomoji byla dėl išlaikymo iš pareiškėjo išieškojimo. Nuo 1998 lapkričio iki 2003 kovo mėn. buvo daromi išskaitymai iš pareiškėjo invalidumo / netekto darbingumo pensijos bei žalos atlyginimo periodinės netekto darbingumo kompensacijos. Taip pat iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Autopunkto taksi“ pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. sausio 7 d. atskaitymai vyko ir iš pareiškėjo darbo užmokesčio. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 2 d. išdavė vykdomojo rašto Nr. 2-3660/1998 dublikatą ir teismo sprendimo vykdymas nuo 2011 m. rugpjūčio 19 d. tęsiamas antstolio A. S. kontoroje. Šiuo metu atskaitymai vykdomi iš pareiškėjo darbo užmokesčio UAB „Autopunkto taksi“ bei jo gaunamų valstybinio socialinio draudimo išmokų.
3.3. Pareiškėjas ankstesniais VGTPT sprendimais antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtiems advokatams G. S., V. M. ir L. T. nurodė, jog antstolis A. S. vykdymo veiksmus pradėjo praleidęs senaties terminą, taip pat teigė, kad yra visiškai atsiskaitęs su kreditore V. K. (G.), todėl išieškojimas iš jo vykdomas nepagrįstai. Advokatei G. S. pareiškėjas taip pat nurodė, kad laikotarpiu nuo 1998 m. gegužės 12 d. iki 2003 m. kovo 31 d. išlaikymo sumos buvo atskaičiuojamos ne tik iš VSDFV gaunamų išmokų, bet ir darbo užmokesčio iš UAB „Autopunkto taksi“, o advokatams V. M. ir L. T. teigė, kad sutartą sumą kreditorei V. K. (G.) sumokėjo pardavęs butą, sandoris buvo patvirtintas notaro.
3.4. Iš advokatės G. S. 2018 m. birželio 29 d. pranešimo matyti, kad advokatė kreipėsi į pareiškėjo darbovietę su prašymu pateikti duomenis apie atliktus išskaitymus iš pareiškėjo darbo užmokesčio laikotarpiu nuo 1998 m. gegužės 12 d. iki 2003 m. kovo 31 d., tačiau UAB „Autopunkto taksi“ nurodė, kad tokių dokumentų pateikti negali, kadangi jų neturi. Advokatės G. S. prašymu antstolis A. S. 2018 m. birželio 4 d. patvarkymu ir 2018 m. birželio 18 d. patvarkymu kreipėsi į išieškotoją V. K. (G.) įpareigodamas pateikti tikslią informaciją, kiek piniginių lėšų iš pareiškėjo darbo užmokesčio, mokamo UAB „Autopunkto taksi“, laikotarpiu nuo 1998 m. gegužės 12 d. iki 2003 m. kovo 31 d. buvo išskaityta ir pervesta vaikų išlaikymui. Kreditorė V. K. (G.) 2018 m. birželio 25 d. informavo antstolį, kad dokumentų pagrindžiančių pareiškėjo sumokėtas išlaikymo sumas ji neturi.
3.5. Iš advokatės L. T. 2018 m. lapkričio 16 d. pateiktos išvados bei 2018 m. gruodžio 10 d. pateiktų papildomų dokumentų, matyti, kad advokatė, atsižvelgdama į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog sutartą sumą išieškotojai jis sumokėjo pardavęs butą, kreipėsi į Klaipėdos miesto pirmąjį notarų biurą, kuris 2018 m. lapkričio 2 d. raštu informavo advokatę, kad peržiūrėjęs 1998 m. patvirtintų sutarčių raidynus, 1998 m. rugsėjo 7 d. tarp pareiškėjo ir buvusios sutuoktinės pasirašyto pinigų perdavimo fakto, pasirašytos sutarties raidynuose nerado. Advokatė taip pat gavo ir kitus dokumentus, tačiau juose informacijos apie pareiškėjo buvusiai sutuoktinei pervestas lėšas vaikų išlaikymui taip pat nebuvo.
3.6. Atsakovas 2018 m. gruodžio 18 d. raštu kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti dokumentus, pagrindžiančius sumokėtas sumas vaikų išlaikymui. 2019 m. sausio 9 d. raštu ir 2019 m. sausio 28 d. raštu terminas dokumentams pateikti buvo pratęstas, tačiau pareiškėjas prašomų dokumentų nepateikė. Kadangi vykdymo veiksmai buvo pradėti nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3660/98 įsiteisėjimo dienos, išieškojimas iš pareiškėjo buvo vykdomas, todėl senaties eiga sustojusi, o Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2011 m. rugpjūčio 2 d. išdavus vykdomojo rašto dublikatą dėl periodinių išmokų išieškojimo iš pareiškėjo, antstolis A. S. pagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo teiginys, jog antstolis A. S. vykdymo veiksmus pradėjo praleidęs senaties terminą, yra nepagrįstas.
3.7. Pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą teikti paskirti advokatai susipažino su vykdomosios bylos Nr. 0010/11/02773 medžiaga, dėl informacijos apie pareiškėjo sumokėtas išlaikymo sumas pateikimo advokatai kreipėsi į pareiškėjo darbovietę ir antstolį A. S., prašydami įpareigoti išieškotoją pateikti duomenis apie pareiškėjo mokėtas išlaikymo sumas, kurį antstolis tenkino ir kreipėsi į Klaipėdos miesto pirmąjį notarų biurą dėl pareiškėjo sudarytų sutarčių pateikimo, susipažino su išieškotojos banko sąskaitos išrašais, tačiau duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, jog išlaikymo sumą jis sumokėjo, nerado. Pareiškėjas tokių įrodymų nei advokatams, nei VGTPT nepateikė. Todėl nesant įrodymų, jog pareiškėjas yra sumokėjęs vaikų išlaikymui skirtas sumas ar jų dalį, antstolis A. S. pagrįstai išieško išlaikymo įsiskolinimą iš pareiškėjo, todėl pareiškėjo reikalavimas skųsti antstolio A. S. veiksmus, nesant neteisėtų antstolio A. S. veiksmų, yra nepagrįstas, o pareiškėjo atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus.
3.8. VGTPT Klaipėdos skyriuje 2019 m. vasario 7 d. gauti pareiškėjo prašymai reg. Nr. KLTP-1 ir reg. Nr. KLTP-1-276 suteikti antrinę teisinę pagalbą. Prašyme reg. Nr. KLTP-1-276 pareiškėjas nurodė, kad antrinė teisinė pagalba yra reikalinga „paruošti procesinius dokumentus dėl teisių pažeidimo į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą dėl teisinės pagalbos neužtikrinimo ir vilkinimo. Galutinai tikslai bus suformuluoti advokato pagalba“. 2019 m. vasario 18 d. raštu atsakovas kreipėsi į pareiškėją, prašydamas per 30 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos nurodyti, kaip konkrečiai buvo pažeistos jo teisės į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė antrinės teisinės pagalbos neužtikrinimas ir vilkinimas bei pateikti šią informaciją pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėjas per nustatytą 30 dienų terminą prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą nepatikslino bei prašomų dokumentų nepateikė, todėl atsakovas 2019 m. kovo 22 d. sprendimu atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino atsakovo 2019 m. kovo 4 d. sprendimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-420-3764. Kitą pareiškėjo patikslinto skundo dalį teismas atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčijamo 2019 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-420-3764 teisėtumą ir pagrįstumą, nustatė: pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 29 d. prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą kreipėsi į VGTPT Klaipėdos skyrių, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje. Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą esmės išdėstyme pareiškėjas nurodė, jog objektyviais duomenimis antstolis A. S. vykdo nesąžiningą išieškojimą vykdymo procese; atsakovas 2017 m. spalio 3 d. raštu „Dėl prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą“ paprašė pareiškėjo per 30 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pateikti papildomas aplinkybes, duomenis bei įrodymus; pareiškėjas 2017 m. spalio 9 d. pranešimu patikslino 2017 m. rugsėjo 29 d. prašyme nurodytas aplinkybes bei pateikė papildomus įrodymus; VGTPT Klaipėdos skyrius 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. 2.3-(NTP-2)-17-T-l993-20857 suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl antstolio A. S. veiksmų apskundimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmosios instancijos teisme; pareiškėjui prašant, VGTPT Klaipėdos skyriaus 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo galiojimo termino pratęsimo“ Nr. 2.3-(NTP-2)-18-P-1993-19406 antrinės teisinės pagalbos teikimas pratęstas iki 2019 m. spalio 31 d.; VGTPT Klaipėdos skyrius 2019 m. vasario 18 d. sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“ Nr. 2.3-(NTP-2)-19-N-1993-2903, vadovaudamasis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, nutraukė pareiškėjui 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimą. Antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrindu iš esmės nurodyta tai, kad tolimesnis atstovavimas civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų apskundimo būtų neperspektyvus; pareiškėjas 2019 m. vasario 25 d. VGTPT Klaipėdos skyriui pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl VGTPT Klaipėdos skyriaus 2019 m. vasario 18 d. sprendimo nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą teisėtumo ir pagrįstumo; VGTPT Klaipėdos skyrius ginčijamu 2019 m. kovo 4 d. sprendimu priimtą atsisakymą teikti antrinę teisinę pagalbą iš esmės motyvavo tuo, kad pareiškėjas prašo panaikinti VGTPT Klaipėdos skyriaus 2019 m. vasario 18 d. sprendimą, kuriuo jam nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų apskundimo, todėl atsakovas, svarstydamas tokį pareiškėjo prašymą, taip pat turi įvertinti pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą bei atstovavimo tokioje byloje perspektyvumą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 7 punktų prasme, t. y. atsakovas iš esmės turėtų vertinti savo pačio priimtą sprendimą nutraukti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą civilinėje byloje. Ginčijamame sprendime taip pat įvertintas atstovavimo perspektyvumas dėl antstolio veiksmų apskundimo ir padaryta išvada, jog pareiškėjo reikalavimas skųsti antstolio veiksmus, nesant neteisėtų antstolio veiksmų, yra nepagrįstas, o pareiškėjo atstovavimas byloje būtų neperspektyvus.
6. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ginčas dėl VGTPT Klaipėdos skyriaus 2019 m. vasario 18 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo yra nagrinėjamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų administracinėje byloje Nr. I-4130-609/2019. Teismas pažymėjo, kad į klausimą, ar pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų apskundimo buvo neperspektyvu, pasisakys administracinę bylą
Nr. I-4130-609/2019 išnagrinėjęs teismas.
7. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad atsakovo pozicija minėtoje administracinėje byloje Nr. I-4130-609/2019 vertintina sprendžiant, ar atsakovas teisėtai ir pagrįstai ginčijamu 2019 m. kovo 4 d. sprendimu atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl jo paties 2019 m. vasario 18 d. priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tuo pagrindu, kad pareiškėjo atstovavimas byloje būtų neperspektyvus. Ginčijame sprendime atsakovas, laikydamasis pozicijos, kad jo priimtas 2019 m. vasario 18 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, neatsižvelgė į aplinkybę, kad tai, ar pareiškėjo reikalavimas apginti materialiąją teisę yra pagrįstas, sprendžia ne atsakovas, o teismas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad VGTPT 2019 m. vasario 18 d. sprendimas yra skundžiamas, todėl teigti, kad nebuvo prielaidų kreiptis į teismą dėl šio sprendimo apskundimo, nėra pagrindo. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovas padarė nepagrįstą išvadą, jog 2019 m. vasario 18 d. sprendimo apskundimas yra neperspektyvus.
8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pats atsakovas nurodė, jog negali spręsti klausimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui pagal jo 2019 m. vasario 25 d. prašymą dėl galimo VGTPT Klaipėdos skyriaus šališkumo, tačiau ginčijamu 2019 m. kovo 4 d. sprendimu nusprendė atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, ginčijant VGTPT Klaipėdos skyriaus 2019 m. vasario 18 d. sprendimą. Teismas vertino, kad kilus abejonių dėl galimo sprendimą priimančių asmenų šališkumo, tokie asmenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas) 11 straipsnio nuostatomis, privalėjo nusišalinti arba būti nušalinti, o ne pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą nagrinėti pagal pirminį pareiškėjo reikalavimą kreiptis į teismą dėl antstolio veiksmų apskundimo. Šiuo atveju ginčijamas 2019 m. kovo 4 d. sprendimas yra prieštaringas, nes nors pats atsakovas abejoja savo nešališkumu nagrinėjant pareiškėjo 2019 m. vasario 25 d. prašymą, tačiau kita vertus, išnagrinėja šį prašymą pagal pirminį prašymą teikti antrinę teisinę pagalbą, ir šio prašymo netenkina. Esant interesų konfliktui, sprendimą priėmęs subjektas turėjo pareigą nusišalinti (būti nušalintas) nuo pareiškėjo prašymo nagrinėjimo, o ne išnagrinėti pareiškėjo prašymą pagal pirminį prašymą ir priimti sprendimą neteikti antrinės teisinės pagalbos.
9. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad šiuo nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjo 2019 m. vasario 25 d. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje yra neperspektyvus vien tik dėl tos aplinkybės, kad skundžiamas sprendimas priimtas atsakovo ir šiame sprendime nurodyta, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas dėl to, kad jis neperspektyvus. Teismas vertino, kad tai, jog toks atsakovo sprendimas yra skundžiamas (be kita ko, šiuo metu nagrinėjama administracinė byla Nr. I-4130-609/2019 dėl šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kurioje yra paskirtas teismo posėdis) leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas turėjo teisę kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo skundžiant minėtą sprendimą. Tai, kad atsakovas nesutiko su tuo, jog jo 2019 m. vasario 18 d. priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nesuteikia jam teisės konstatuoti, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas administracinėje byloje yra neperspektyvus. Kitų Įstatyme nustatytų pagrindų, kurie leistų netenkinti prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą, ginčijame sprendime nenurodyta. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad ginčijamas 2019 m. kovo 4 d. sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, todėl yra naikintinas.
10. Vertindamas pareiškėjo ginčijamo VGTPT Klaipėdos skyriaus 2019 m. kovo 22 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta atsisakyti teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punkto pagrindu, pagrįstumą ir teisėtumą, teismas nustatė, kad: pareiškėjas 2019 m. vasario 7 d. atsakovui pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje. Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą esmės išdėstyme pareiškėjas nurodė: „Paruošti procesinius dokumentus dėl teisių pažeidimo į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą dėl teisinės pagalbos neužtikrinimo ir vilkinimo. Galutiniai tikslai bus suformuot advokato pagalba“. Prašymo dalyje „Informacija apie bylą, kurioje reikalinga antrinė teisinė pagalba“ bylos numeris, teismo posėdžio vieta, data, laikas nenurodyti; atsakovas 2019 m. vasario 18 d. raštu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ prašė pareiškėjo per 30 dienų nuo šio rašto išsiuntimo konkrečiai nurodyti, kaip buvo pažeistos jo teisės į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė pagalbos neužtikrinimas ir vilkinimas bei pateikti šią informaciją pagrindžiančius dokumentus.
11. Teismas, įvertinęs pareiškėjo 2019 m. vasario 7 d. prašymą, sutiko su atsakovo 2019 m. vasario 18 d. rašte padaryta išvada, kad iš tokio prašymo nėra aišku, kokiais konkrečiais veiksmais ir kada buvo pažeistos pareiškėjo teisės bei kitos aplinkybės, kurios yra svarbios sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo priėmimui. Kadangi pareiškėjas Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punkto bei 18 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos neįvykdė ir per 30 dienų nuo VGTPT Klaipėdos skyriaus 2019 m. vasario 18 d. rašto išsiuntimo dienos VGTPT Klaipėdos skyriaus prašomų duomenų ir dokumentų nepateikė, teismas padarė išvadą, jog atsakovas turėjo teisinį pagrindą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punkto pagrindu pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos neskirti. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo ginčijamo 2019 m. vasario 22 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
III.
12. Atsakovas Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. birželio 11 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas VGTPT Klaipėdos skyriaus 2019 m. kovo 4 d. sprendimas Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-420-3764, ir šią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo:
12.1. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad VGTPT Klaipėdos skyrius nepagrįstai sprendė, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas administracinėje byloje dėl 2019 m. vasario 18 d. sprendimo apskundimo yra neperspektyvus. VGTPT Klaipėdos skyrius pareiškėjo prašymą vertino pagal pirminį jo reikalavimą dėl antstolio A. S. veiksmų apskundimo, dėl kurio pareiškėjui 2019 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-19-N-1993-2903 buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas. VGTPT Klaipėdos skyrius nevertino 2019 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-19-N-l993-2903 apskundimo perspektyvumo, kadangi VGTPT Klaipėdos skyriui vertinant reikalavimą dėl paties atsakovo priimto sprendimo apskundimo perspektyvumo, akivaizdžiai kiltų pagrįstų abejonių dėl galimo VGTPT Klaipėdos skyriaus šališkumo. VGTPT Klaipėdos skyriui vertinant pareiškėjo reikalavimą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl paties Klaipėdos skyriaus priimto sprendimo apskundimo, kiltų pareiga įvertinti ir tai, ar pareiškėjo prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą nėra Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų, kadangi atlikti tokį vertinimą yra ne tik VGTPT teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies įtvirtintus Įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.
12.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad praktika, kai pareiškėjai siekia apskųsti VGTPT sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nutraukimo ar nesuteikimo, prašydami VGTPT suteikti antrinę teisinę pagalbą tokiai teisei realizuoti, yra ydinga (žr., pvz. 2007 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A17-714/2007, 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-921/2009,
2010 m. rugsėjo 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-438-1150/2010, 2012 m. rugsėjo
17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-2289-12). Tokiu atveju pareiškėjai jau pradeda ginti teises, kurios yra atitrauktos nuo pirminių ginčijamų teisių ar įstatymų saugomų interesų, pradinio tikslo, o tokios elgsenos pasirinkimas kelia abejonių dėl pareiškėjų siekio, sąžiningo naudojimosi suteiktomis teisėmis, paneigia įstatymo leidėjo ketinimus ir tikslus, kurių buvo siekta priimant Įstatymą. Taigi tokia situacija, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, laikytina ydinga ir netoleruotina bei pripažintina piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
13. Pareiškėjas J. K. atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo faktines aplinkybes, susijusias su 2019 m. vasario 25 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą nagrinėjimu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo
146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
16. Atsakovas ginčijamu sprendimu (I t., b. l. 5–7) atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui ginčijant VGTPT Klaipėdos skyriaus 2019 m. vasario 18 d. sprendimą
Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-1993-2903 (I t., b. l. 8–9). Sprendimas iš esmės grindžiamas 2019 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-1993-2903, kuriuo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui dėl antstolio A. S. veiksmų apskundimo, nustačius, kad atstovavimas pareiškėjui byloje būtų neperspektyvus, motyvais, papildomai pažyminti, jog, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą ginčijant 2019 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-1993-2903, VGTPT iš esmės turėtų vertinti savo pačios priimtą sprendimą, o tai sukeltų abejonių dėl jo nešališkumo.
17. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nurodė, jog Sprendime atsakovas, laikydamasis pozicijos, kad jo priimtas 2019 m. vasario 18 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, iš esmės neatsižvelgė, jog tai, ar pareiškėjo reikalavimas apginti materialiąją teisę yra pagrįstas, sprendžia ne atsakovas, o teismas. Byloje nėra ginčo, kad minėtas 2019 m. vasario 18 d. sprendimas yra skundžiamas, todėl nėra pagrindo teigti, jog nebuvo prielaidų kreiptis į teismą dėl šio sprendimo apskundimo. Vadinasi, atsakovas netinkamai vertino aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad VGTPT Klaipėdos skyriaus 2019 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-1993-2903 apskundimas neperspektyvus. Be to, pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, kilus abejonių dėl tikėtino sprendimą priimančių asmenų šališkumo, tokie asmenys, vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo
11 straipsnio nuostatomis, privalėjo nusišalinti arba būti nušalinti nuo pareiškėjo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą nagrinėjimo, o ne šį prašymą nagrinėti pagal pirminį jo reikalavimą kreiptis į teismą dėl antstolio veiksmų apskundimo, Sprendimas yra prieštaringas, nes nors pats atsakovas abejojo savo nešališkumu nagrinėjant pareiškėjo 2019 m. vasario 25 d. prašymą, jis šį prašymą išnagrinėjo pagal pirminį pareiškėjo prašymą teikti antrinę teisinę pagalbą ir jo netenkino.
18. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad atvejai, kai nustatoma, jog atstovavimas byloje neperspektyvus, yra vienas iš pagrindų atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą (Įstatymo 11 str. 7 d. 2 p.) arba nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 23 str. 1 d. 8 p.). Administracinių teismų praktikoje, aiškinant pastarąsias nuostatas, pažymima, jog atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį Tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti ištyrusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo reikalavimų pagrįstumas ir atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo taikymo prasme yra siejamas su atitinkamų specialiųjų teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti arba jau gauna valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimui parengti pagal atitinkamų įstatymų nuostatas. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Antrinė teisinė pagalba neteikiama arba antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011, 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5213-438/2018, 2019 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5318-552/2019). Atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi būti siejamas su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi
(žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012, 2019 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3094-502/2019).
19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-3032-822/2020 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00237-2019-9) tenkino pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą, t. y. panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 31 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino VGTPT Klaipėdos skyriaus 2019 m. vasario 18 d. sprendimą
Nr. 2.3-(NTP-2)-19-N-1993-2903 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“. Teismas padarė išvadą, kad Tarnyba, priimdama ginčijamą sprendimą ir konstatuodama, jog tolesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui šiuo aspektu (t. y. dėl antstolio A. S. veiksmų teisėtumo atsižvelgiant į jo atliktų veiksmų laiką) būtų neperspektyvus, iš esmės rėmėsi vidiniu savo įsitikinimu apie tai, kaip tam tikros aplinkybės turėtų būti teisiškai vertinamos, ir tokiu būdu peržengė savo kompetencijos ribas, nes vertino, kad pareiškėjo reikalavimai nepagrįsti, pasisakydama dėl tų klausimų, kuriuos pavesta spręsti teismui, tačiau, teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai pripažino, kad tolesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui, siekiant antstolio
A. S. vykdomus išieškojimo veiksmus pripažinti neteisėtais tuo pagrindu, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 3 d. sprendimas jau įvykdytas, būtų neperspektyvus.
20. Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Atsižvelgdama į tai, kad ginčijamas VGTPT Klaipėdos skyriaus 2019 m. kovo 4 d. sprendimas
Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-420-3764 grindžiamas išimtinai tik įsitikinimu dėl VGTPT Klaipėdos skyriaus 2019 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-19-N-1993-2903 teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau pastarasis sprendimas buvo panaikintas teismui konstatavus, jog VGTPT išvada apie atstovavimo pareiškėjui byloje dėl antstolio veiksmų apskundimo visišką neperspektyvumą yra nepagrįsta, atitinkamai naikintinas ir nagrinėjamoje byloje ginčijamas sprendimas.
21. Teisėjų kolegija taip pat pažymi sutinkanti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsisakymas suteikti antrinę teisinę pagalbą ginčijant ankstesnį VGTPT sprendimą negali būti grindžiamas tik VGTPT įsitikinimu, jog pastarasis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (nagrinėjamu atveju – jog VGTPT pagrįstai nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui pagal pirminį jo prašymą, nes atstovavimas jam byloje dėl antstolio veiksmų apskundimų būtų neperspektyvus), neišnagrinėjant naujojo prašymo iš esmės. Nors Sprendime atsakovas reiškė abejones dėl savo darbuotojų nešališkumo nagrinėjant prašymą suteikti teisinę pagalbą ginčijant tos pačios įstaigos sprendimą, jokios aiškios, konkrečios kliūtys tokiam sprendimui apskųsti nenurodomos, o tik pakartojami pirmojo sprendimo motyvai. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Sprendimas neatitinka ir VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.
22. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išsakyta pozicija dėl siekio pasitelkti VGTPT suteikiamą antrinę teisinę pagalbą apskundžiant pačios VGTPT sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nutraukimo ar nesuteikimo ydingumo, teisėjų kolegija pastebi, jog tokia pozicija pareiškėjo nurodomose bylose nebuvo pagrindinis argumentas atmetant pareiškėjo pretenzijas dėl sprendimo atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant VGTPT sprendimą neteisėtumo. Pavyzdžiui, 2007 m. liepos 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-714/2007 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba objektyviai įvertino situaciją, atsižvelgė į priežastis, sąlygojusias antrinės teisinės pagalbos nutraukimą, ir neturėjo pagrindo manyti, jog siekiamas iškelti ir nagrinėti teisme reikalavimas yra pakankamai pagrįstas, o atstovavimas byloje bus perspektyvus, ir tik tuomet teismas papildomai pastebėjo, jog padėtis, kai pareiškėja siekia apskųsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nutraukimo, prašydama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos suteikti antrinę teisinę pagalbą tokiai teisei, nors ir nekvestionuotinai, realizuoti, yra ydinga; tokiu atveju pareiškėja jau pradeda ginti teises, kurios yra atitrauktos nuo pirminių ginčijamų teisių ar įstatymų saugomų interesų, pradinio tikslo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad aplinkybė, jog siekiamą nuginčyti sprendimą priėmė pati VGTPT, nėra vienas iš Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų atvejų, kai antrinė teisinė pagalba neteikiama. Atsižvelgiant į tai, tokie apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti nepagrįstu.
23. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl ginčijamą sprendimą pagrįstai pripažino naikintinu. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Ramutė Ruškytė
Skirgailė Žalimienė