Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-1074-2010].doc
Bylos nr.: 2A-1074/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

                                                                                          Civilinė byla Nr. 2A-1074/2010

                  Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4; 69;

                  89; 116.1

                                                                                                                                                                                (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Milašienės, Vyto Miliaus ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,

dalyvaujant: ieškovo atstovui A. Š.,

trečiojo asmens UAB „Gamtovaizdis“ atstovams direktoriui N. Š. ir advokatui Andriui Iškauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „City service“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 1 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-1388-622/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės „City service“ ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl viešųjų pirkimų komisijos sprendimo dalies pripažinimo negaliojančia. Tretieji asmenys byloje uždaroji akcinė bendrovė „Gamtovaizdis“, uždaroji akcinė bendrovė „Specialus autotransportas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Švaros diena“.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB „City service“ prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos 2010 m. sausio 11 d. sprendimo (pranešimo) dėl preliminarios pasiūlymų eilės nustatymo dalį, kuria trečiasis asmuo UAB „Gamtovaizdis“ buvo pripažintas mažiausią kainą pateikusiu tiekėju, ir įpareigoti atsakovą sudaryti naują konkurso dalyvių preliminarią pasiūlymų eilę.

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas dalyvauja atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos paskelbtame Klaipėdos miesto kapinių priežiūros paslaugų pirkimo supaprastintame atvirame konkurse, viešojo pirkimo Nr. 80196. Atsakovo viešųjų pirkimų komisija sudarė preliminarią pasiūlymų eilę, kurioje pirmuoju nurodytas trečiasis asmuo UAB „Gamtovaizdis“. Ieškovo įsitikinimu, toks sprendimas prieštarauja VPĮ imperatyvioms nuostatoms, konkurso sąlygoms, pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus. Atsakovo viešųjų pirkimų komisija, sudarydama preliminarią pasiūlymų eilę ir vertindama UAB „Gamtovaizdis“ pateikto pasiūlymo kainą, privalėjo šį pasiūlymą atmesti dėl nepagrįstai mažos kainos. UAB „Gamtovaizdis“ pasiūlyta kaina laikytina neįprastai maža kaina, nes ji daugiau kaip 15 procentų mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytą aritmetinį kainos vidurkį. Be to, tokia kaina nepadengtų sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo sąnaudų. Atsakovas nepateikė įrodymų, ar buvo pareikalauta iš UAB „Gamtovaizdis“ pagrįsti pasiūlymo kainą, kaip neįprastai mažą, nenurodė, ar nustatyta tvarka buvo vertinamas kainos pagrįstumas. Iš atsakovo pateikto atsakymo į ieškovo pretenziją galima spręsti, jog neįprastai mažos kainos pagrindimo vertinimas buvo atliktas tinkamai bei detaliai neišanalizavus kainų sudėtinių dalių pagrindimo, nesilaikant įstatyme numatytų kainos vertinimo kriterijų. Trečiojo asmens pasiūlyta ekonomiškai nepagrįsta kaina gali lemti šio asmens nesugebėjimą laiku ir tinkamai vykdyti sudarytą viešojo pirkimo sutartį. Be to, UAB „Gamtovaizdis“ nėra pateikęs atsakovui konkurso sąlygų 14.7 punkte nurodytų finansinių pelno (nuostolio) ataskaitų, o jeigu šiuos duomenis yra pateikęs, tai jie nėra patvirtinti Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka ir nėra pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, todėl negali būti laikomi patikimais.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, akcentuodamas, kad konkursą vykdė griežtai laikantis VPĮ reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai pripažino trečiojo asmens UAB „Gamtovaizdis“ pasiūlymą atitinkančiu pirkimo dokumentų sąlygas, todėl prašė atmesti ieškovo reikalavimus.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija vykdė supaprastintą atvirą konkursą Klaipėdos miesto kapinių priežiūros paslaugoms pirkti. Perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos 2010 m. sausio 11 d. sprendimu buvo sudaryta preliminari dalyvių pasiūlymų eilė tokia tvarka: 1. UAB „Gamtovaizdis“ (pasiūlymo kaina 1 138 520,85 Lt); 2. AB „City service“ (pasiūlymo kaina 1 461 439,29 Lt); 3. UAB „Specialus autotransportas“ (pasiūlymo kaina 1 570 827,85 Lt); 4. UAB „Švaros diena“ (pasiūlymo kaina 1 666 343,16 Lt). Teismas akcentavo, kad sprendžiant, ar pasiūlyta kaina neįprastai maža, reikia vertinti pasiūlytos kainos dydį atsižvelgiant į įvairius kriterijus ir konkrečias pirkimo aplinkybes. Teismas nenustatė, kad atsakovas, kaip perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų pasiūlymus, būtų pažeidusi VPĮ įvardintus viešųjų pirkimų principus bei perkančiosios organizacijos pareigas. VPĮ 16 straipsnio 2 dalis perkančiajai organizacijai suteikia teisę kviestis ekspertus – dalyko žinovus konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių, ar jį įvertinti. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija šia teise pasinaudojo. Viešojo pirkimo komisija preliminarią pasiūlymų eilę sudarė atsižvelgdama į ekspertų pateiktą išvadą. Dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo UAB „Gamtovaizdis“ teikė atsakovui paaiškinimus ir lokalines sąmatas. Nagrinėjant bylą ieškovas teikė savo paaiškinimus ir paskaičiavimus, kurie, jo nuomone, paneigia UAB „Gamtovaizdis“ pasiūlytos kainos pagrįstumą. UAB „Gamtovaizdis“ pateikė teismui 2010 m. gegužės 10 d. raštą „Dėl ieškovo pateiktų paaiškinimų ir paskaičiavimų“, kuriame įrodinėjo savo sudarytų sąmatų teisingumą ir teigė, jog už kiekvieną lokalinėse sąmatose nurodytą darbą gaus pelną. Be to, pelno negavimas savaime dar nereiškia konkurencijos normų pažeidimo. UAB „Gamtovaizdis“ yra vykdęs Vilniaus miesto Rokantiškių bei Antakalnio kapinių grupių kapinių priežiūrą, t.y. turi tokio pobūdžio darbų patirties. Teismas nusprendė, jog byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad UAB „Gamtovaizdis“ nesugebės vykdyti įsipareigojimų atsakovui savo pasiūlyme nurodytomis kainomis.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas AB „City Service“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo 2010 m. birželio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo komisijos 2010 m. sausio 11 d. pranešimo apie preliminarią pasiūlymų eilę dalį, kuria UAB „Gamtovaizdis“ buvo pripažintas kaip mažiausią kainą pateikęs tiekėjas, bei įpareigoti atsakovą sudaryti naują konkurso dalyvių pasiūlymų preliminarią pasiūlymų eilę. Skundas grindžiamas šiais argumentais :

1.      Atsakovo komisija netinkamai įgyvendino įstatyme įtvirtintą pareigą išaiškinti ir įvertinti UAB „Gamtovaizdis“ paaiškinimus dėl šio dalyvio pateiktos neįprastai mažos pasiūlymo kainos. Ieškovas aiškiai nurodė, kokie UAB „Gamtovaizdis“ paaiškinimai dėl neįprastai mažos kainos neatitinka konkurso sąlygų, kokie darbai ir/ar medžiagos nėra įtraukti į pateiktą pasiūlymą, dėl ko šis pasiūlymas turėjo būti atmestas.

2.      Atsakovas preliminarią pasiūlymų eilę sudarė įvertinęs tik konkurso dalyvių kvalifikaciją, nors pagal konkurso sąlygų IX skyrių atsakovo komisija, dar sudarydama preliminarią pasiūlymų eilę, privalėjo įvertinti UAB „Gamtovaizdis“ pateiktą neįprastai mažą pasiūlymo kainą ir jos pagrįstumą, nes kainos dydis atitiko neįprastai mažos kainos kriterijų. Atsakovas neįprastai mažos kainos pagrindimo pareikalavo tik po to, kai buvo gauta ieškovo 2010 m. sausio 15 d. pretenzija. Perkančioji organizacija iki sudarant preliminarią konkurso dalyvių pasiūlymų eilę privalo pareikalauti dalyvio, pasiūliusio neįprastai mažą kainą, pagrįsti savo pasiūlymą. Teismas neanalizavo perkančiosios organizacijos netinkamai atlikto neįprastai mažos kainos vertinimo jo teisėtumo aspektu.

3.      Neįprastai mažos pasiūlymo kainos institutas suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą vadovaujantis įstatymo nustatytu būdu įgyvendinti tokios kainos pagrįstumo įvertinimą. Teismas, cituodamas Teisingumo Teismo 2001 m. lapkričio 27 d. sprendimą bylose C-285/99 ir 286/99, jį netinkamai interpretavo. Ta aplinkybė, kad perkančioji organizacija tik paprašė UAB „Gamtovaizdis“ pateikti neįprastai mažos kainos pagrindimą, nereiškia, jog ji šią pareigą įgyvendino tinkamai. Perkančioji organizacija privalėjo ištirti konkurso dalyvių paaiškinimus ar pagrindimus ir juos atitinkamai įvertinti. Byloje nėra duomenų, kad perkančioji organizacija vertino UAB „Gamtovaizdis“ paaiškinimus dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo, o teismas šių aplinkybių taip pat nevertino. Tai, kad UAB „Gamtovaizdis“ pasiūlytos neįprastai mažos kainos vertinimas nebuvo atliekamas, įrodo ir aplinkybė, jog atsakovo viešųjų pirkimų komisijai nekilo klausimų dėl pateiktos kainos pagrindimo, nebuvo paprašyta papildomos informacijos, nors tokių klausimų turėjo kilti. 

4.      Perkančioji organizacija neanalizavo ir netyrė UAB „Gamtovaizdis“ pateiktų sąmatų, pažeisdama įstatymo nustatytą pareigą tiksliai išsiaiškinti, ar kainos yra pagrįstos, ar nenukentės perkančiosios organizacijos viešasis interesas, kuris neįprastai mažos kainos atžvilgiu pasireiškia paslaugų kokybės užtikrinimu bei perkančiosios organizacijos įsitikinimu, kad į tiekėjo pasiūlymą įtrauktos visos būtinos paslaugų teikimui medžiagos ir pasiūlymas tiksliai atitinka konkurso sąlygose apibūdintą perkamų paslaugų techninę specifikaciją. Teismas šių aplinkybių nevertino.

5.      Teismas sprendime akcentavo konkurso dalyvių kvalifikacijos vertinimą ir neteisingai sutapatino skirtingas procedūras – perkančiosios organizacijos atliekamą dalyvių atitikimo konkurso sąlygose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams vertinimą bei perkančiosios organizacijos atliekamą neįprastai mažos kainos pagrindimo vertinimą. Ekspertų išvada buvo pateikta dėl konkurso dalyvių atitikimo kvalifikacijos reikalavimams, o ne dėl neįprastai mažos kainos įvertinimo. Teismas sprendime neanalizavo, ar perkančioji organizacija ištyrė ir įvertino UAB „Gamtovaizdis“ pateiktus paaiškinimus dėl pasiūlytos neįprastai mažos kainos, nes sprendime nurodyta ekspertų išvada buvo naudojamasi tik nustatant dalyvių atitikimą konkurso sąlygų kvalifikacijos reikalavimams.

6.      Atsakovo atsakymas į pretenziją sudaro pagrindą spręsti, jog perkančiosios organizacijos atliktas neįprastai mažos kainos vertinimas buvo atliktas iki galo neįsitikinus bei detaliai neišanalizavus neįprastai mažos kainos sudėtinių dalių pagrindimo. Teismas nepasisakė dėl ieškovo pateiktų kainos skaičiavimų, nepateikė argumentų, kodėl šie ieškovo įrodymai atmestini. Ieškovo pateiktuose paskaičiavimuose ir paaiškinimuose buvo tiksliai nurodyta, kodėl trečiojo asmens nurodyta kaina yra nepagrįstai maža ir kodėl jo pasiūlymas privalo būti atmestas. Teismas nenurodė, kokią įtaką teikiamų paslaugų kokybei turi nurodyti UAB „Gamtovaizdis“ pasiūlytos neįprastai mažos kainos vertinimo aspektai, patvirtinantys, jog į paslaugas neįeina visi konkurso sąlygų techninėje specifikacijoje nurodyti duomenys ir medžiagos.

7.      Atsakovas patvirtintose konkurso sąlygose numato sau pareigą užtikrinti, jog neįprastai mažos kainos pasiūlymo atveju privalo būti vertinamas tiekėjo sugebėjimas tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, tuo pačiu privalo būti užtikrintas konkurencijos neiškraipymas tarp tiekėjų, kurie dalyvauja tame pačiame konkurse. Teismas neanalizavo ir nepaminėjo konkurencijos pažeidimo aspekto, sprendime cituodamas Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, priimtą byloje 2A-592/2009, kuri nesusijusi su nagrinėjama byla ir negali būti taikoma šioje situacijoje.     

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovo AB „City Service“ apeliacinį skundą prašo ieškovo skundą atmesti. Atsiliepime pažymima, kad atsakovas raštu prašė trečiąjį asmenį pagrįsti tik tuos įkainius, kurie atsakovui kėlė abejonių. Kiti UAB „Gamtovaizdis“ pasiūlyti įkainiai atsakovui nekėlė abejonių ir nebuvo neįprastai maži. UAB „Gamtovaizdis“ pateikė taikomų įkainių pagrindimą. Atsakovas išanalizavo trečiojo asmens pateiktus duomenis ir nusprendė, kad kainos pagrindimas yra tinkamas bei visiškai įsitikino, jog pasiūlyta UAB „Gamtovaizdis“ kaina yra pagrįsta, kad sutartis bus tinkamai įvykdyta už tokią kainą, t.y. įsitikino šio tiekėjo pasiūlymo rimtumu ir gebėjimu įvykdyti sutartį. Apelianto argumentai, kad atsakovas netinkamai įvykdė pareigą ištirti neįprastai mažos kainos pagrindimą, yra nepagrįsti ir atmestini. Teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas, vertindamas tiekėjų pasiūlymus, nepažeidęs VPĮ įtvirtintų principų. Pelno negavimas savaime dar nereiškia konkurencijos normų pažeidimo. Teismo sprendimo motyvų glaustumas negali būti pagrindu panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą.   

Trečiasis asmuo UAB „Gamtovaizdis“ atsiliepime į ieškovo AB „City service“ apeliacinį skundą prašo ieškovo skundą atmesti bei priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymima, kad UAB „Gamtovaizdis“ perkančiajai organizacijai pateikė neįprastai mažos kainos pagrindimą, kuriame nurodė sąmatos paskaičiavimus visiems pirkimo sąlygose numatytiems darbams atlikti. Jis paneigė ieškovo abejones dėl esą specialaus įkainių sumažinimo, siekiant iškraipyti sąžiningą konkurenciją bei bet kokia kaina laimėti konkursą, pažeidžiant viešųjų pirkimų tikslus. Perkančiosios organizacijos komisija du kartus vertino UAB „Gamtovaizdis“ pateiktą pasiūlymą neįprastai mažos kainos prasme. Apeliantas nenurodė teisės aktų pažeidimo, kurį tariamai atliko perkančioji organizacija. Perkančioji organizacija įvertino UAB „Gamtovaizdis“ pateiktus paaiškinimus dėl pasiūlymo kainos. Perkančioji organizacija įsitikino, kad UAB „Gamtovaizdis“ bus pajėgi tinkamai teikti kapinių priežiūros paslaugas. UAB „Gamtovaizdis“ pasiūlymas buvo pripažintas atitinkančiu konkurso sąlygų bendruosius reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai. Draudžiama automatiškai pašalinti tiekėją iš tolesnės viešojo pirkimo procedūros vien dėl to, kad jo pateiktame pasiūlyme nurodyta kaina yra neįprastai maža. Ieškovo skunde išdėstyta argumentacija dėl sąžiningos konkurencijos iškraipymo yra nepagrįsta.

 

IV.  Apeliacinės instancijos teismo argumentai

 

Ieškinyje išdėstyti ieškovo motyvai, kad trečiojo asmens UAB „Gamtovaizdis“ pasiūlymas atsakovo vykdytame viešajame pirkime turėjo būti atmestas, grindžiami dviem aplinkybėmis: 1) trečiojo asmens pateikta nepagrįstai maža pasiūlymo kaina; 2) trečiojo asmens neatitikimu paslaugų pirkimo dokumentuose numatytiems minimaliems dalyvių kvalifikacijos reikalavimams, kiek tai susiję su reikalavimu pateikti konkurso sąlygų 14.7 punkte nurodytus dokumentus, patvirtinančius dalyvio ekonominės ir finansinės būklės lygį. Pažymėtina, kad ieškovas pretenzijoje atsakovui (pagal VPĮ 93 straipsnio 1 dalį pretenzijos pateikimas yra privaloma ikiteisminė ginčų dėl viešųjų pirkimų nagrinėjimo stadija) reikalavimų dėl trečiojo asmens neatitikimo kuriems nors konkurso sąlygose nurodytiems kvalifikacijos reikalavimams apskritai nekėlė (t. 1, b. l. 23-24). Be to, apie ieškinyje išdėstytas aplinkybes dėl trečiojo asmens UAB „Gamtovaizdis“ neatitikimo minimalių kvalifikacijos reikalavimų ieškovas visiškai neužsimena ir apeliaciniame skunde. Remdamasi šiais faktiniais duomenimis teisėjų kolegija nevertina ieškinyje išdėstytų aplinkybių dėl trečiojo asmens (ne)atitikimo konkurso sąlygose nurodytiems kvalifikacijos reikalavimams ir pasisako tik dėl šalių ginčo, susijusio su neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimu ir kainos pagrįstumo įvertinimu.     

 

Dėl pareigos pagrįsti pasiūlyme nurodytą neįprastai mažą kainą ir tokio pagrindimo vertinimo

         VPĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privalo atmesti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę apibrėžti pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos sąvoką. Neįprastai mažos pasiūlyme nurodytos kainos apibrėžimas pateiktas Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakyme Nr. 1S-96, kuriame apibrėžta, kad pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų neįprastai maža kaina – tai tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina, kuri perkančiosios organizacijos vertinimu gali būti nepakankama viešojo pirkimo-pardavimo sutarties tinkamam įvykdymui (įsakymo 1 p.). Šio įsakymo 2 punkte konkretizuoti neįprastai mažos kainos apibrėžimo kriterijai, nustatant, kad pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina visais atvejais turi būti laikoma neįprastai maža, jeigu ji atitinka bent vieną iš šių sąlygų: yra 15 ir daugiau procentų mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį (įsakymo 2.1 papunktis); yra 30 ir daugiau procentų mažesnė nuo suplanuotų viešajam pirkimui skirti lėšų (įsakymo 2.2 papunktis). Byloje nėra ginčo dėl to, kad trečiojo asmens pasiūlyme nurodyta kapinių priežiūros paslaugų teikimo kaina daugiau kaip 15 procentų mažesnė už kitų trijų konkurso dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį (t. 1, b. l. 111-112).

          Neįprastai mažos kainos institutas tiesiogiai susijęs su tiekėjų pasiūlymų vertinimu ir laimėtojo išrinkimu, nes tiekėjo pasiūlymas, atsižvelgiant vien tik į jame nurodytos kainos mažumą, negali būti bet kokiu atveju priimtiniausias, nes siūloma žymiai mažesnė kaina gali būti ekonomiškai nepagrįsta, sukelti pagrįstų abejonių jo sugebėjimu laiku ir tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį ar įtarimų dėl elgesio (veiksmų) galimo nesąžiningumo. Neįprastai mažos kainos viešuosiuose pirkimuose teisinis reglamentavimas, visų pirma, yra skirtas perkančiajai organizacijai apsisaugoti nuo išvardytų grėsmių. Kita vertus, šis institutas taikytinas tik siekiant įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu ir realumu, taigi jo taikymas yra ribinis. Be to,  VPĮ 40 straipsnyje  įtvirtintu neįprastai mažos kainos instituto teisiniu reglamentavimu siekiama apsaugoti ir pirkimo dalyvį, pasiūliusį neįprastai mažą kainą, nuo vienašališko perkančiosios organizacija sprendimo atmesti jo pasiūlymą dėl neįprastai mažos pasiūlytos kainos, prieš tai nesuteikus jam galimybės pateikti savo pasiūlymo pagrįstumo paaiškinimų. Taigi, pagal VPĮ nustatytą teisinį reguliavimą perkančioji organizacija visais atvejais privalo pareikalauti dalyvio, pasiūliusio neįprastai mažą kainą, pagrįsti šį pasiūlymą, o tokio dalyvio pasiūlymas turi būti atmetamas tik tokiu atveju, jeigu jis per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą nepateikia neįprastai mažos kainos pagrįstumo įrodymų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad remiantis VPĮ įtvirtintais neįprastai mažos kainos instituto tikslais, neįprastai maža pasiūlyta kaina per se nėra kliūtis viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti. Tik tokia neįprastai maža kaina, kurios tiekėjas negali pagrįsti, t. y. įrodyti, kad pasiūlyta kaina jis galės tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą atmesti tokį tiekėjo pasiūlymą. Atsižvelgiant į tai, taip pat remiantis racionalaus lėšų panaudojimo imperatyvu, perkančioji organizacija pagal VPĮ 40 straipsnį privalo atmesti dalyvio pasiūlymą tik dėl nepagrįstos neįprastai mažos kainos. Gi neįprastai mažos kainos pagrindimas ir jo vertinamas yra individuali kategorija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn. 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010). Dėl to, ar kaina neįprastai maža, sprendžia pati perkančioji organizacija, atsižvelgdama į VPĮ reikalavimus ir konkrečius objektyvius kriterijus: rinkos kainas, tiekėjų konkurse pasiūlytas kainas, analogiškas sutartis ir pan. Pabrėžtina ir ta esminę reikšmę turinti aplinkybė, kad iš VPĮ nustatyto reglamentavimo išplaukia, jog pareiga supaprastintuose pirkimuose tikrinti neįprastai mažą kainą ir atmesti pasiūlymą dėl jos nepagrindimo yra nustatyta alternatyviųjų, bet ne imperatyviųjų normų. Supaprastintų viešųjų pirkimų pavyzdinių taisyklių 69.5 punkte nurodyta, kad kai pateiktame pasiūlyme nurodoma neįprastai maža kaina, perkančioji organizacija turi teisę (ketindama atmesti pasiūlymą – privalo) pareikalauti iš tiekėjo raštiško kainos sudėtinių dalių pagrindimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2010). Šios bylos kontekste pažymėtina, kad atsakovas (perkančioji organizacija) vykdė supaprastintą paslaugų pirkimą (supaprastintą atvirą konkursą), todėl jos pareigos dėl neįprastai mažos kainos identifikavimo ir pagrindimo, kaip jau pažymėta, buvo apspręstos alternatyviųjų teisės normų, įtvirtinančių taisyklę, kad perkančioji organizacija pareikalauti iš tiekėjo pagrįsti pasiūlyme nurodytos neįprastai mažos kainos pagrindimą privalo tik tokiu atveju, kada ji ketina atmesti pasiūlymą, o kitais atvejai ji gali pasinaudoti tokio pareikalavimo teise. Ši aplinkybė atsispindi ir atsakovo vykdyto supaprastinto konkurso sąlygų 53 punkte, kur pasakyta, kad jeigu pasiūlyme nurodoma neįprastai maža kaina, komisija turi teisę, o ketindama atmesti pasiūlymą – privalo tiekėjo raštu paprašyti pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą, įskaitant detalų kainų sudėtinių dalių pagrindimą. Esant tokiam teisiniam reguliavimui negalima sutikti su apelianto argumentais, jog atsakovas, kaip perkančioji organizacija, dar iki sudarydama preliminarią pasiūlymų eilę, ne tik turėjo teisę (galėjo), bet ir privalėjo įvertinti trečiojo asmens pasiūlytą neįprastai mažą kainą būtinai pareikalaujant jos pagrindimo įrodymų. 

        Kaip jau pažymėta, neįprastai mažos kainos institutas viešuosiuose pirkimuose yra ne priemonė atmesti tiekėjo, pasiūliusio mažą kainą, pasiūlymą, bet galimybė įsitikinti tokio tiekėjo pasiūlymo rimtumu, pagrįstumu, bei gebėjimu įvykdyti sutartį už pasiūlytą kainą. Taikant šį institutą, nepagrįstai maža kaina vertinama ne subjektyviuoju, o objektyviuoju aspektu. Perkančioji organizacija viešųjų pirkimų procedūrose neprivalo vertinti konkretaus tiekėjo rizikų bei galimybių pagrįstumo, o privalo įvertinti tik pasiūlymo kainos ir jos sudedamųjų dalių pagrįstumą, t. y. ar objektyviai įmanoma įvykdyti pirkimo sutartį tiekėjo pasiūlytomis kainomis. Atsakovo vykdyto konkurso sąlygų 53 punkto turinys taip pat leidžia daryti išvadą apie perkančiosios organizacijos tikslą įvertinti tokio pobūdžio riziką, kiek tai susiję su tiekėjo, kurio pasiūlyme nurodyta neįprastai maža kaina, gebėjimu tinkamai įvykdyti paslaugų pirkimo sutartį bei užtikrinti, kad nebūtų sudaromos sąlygos konkurencijos iškraipymui. Vertinant šiuo aspektu, nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde išsakytu teiginiu, kad pagal neįprastai mažos kainos instituto teisinį reglamentavimą perkančioji organizacija prieš preliminarios pasiūlymų eilės sudarymą visada privalo pareikalauti iš dalyvio, pasiūliusio neįprastai mažą kainą, pateikti tokios kainos pagrindimą, nors įvertinusi galimą riziką dėl tokio dalyvio gebėjimo įvykdyti sutartį nesuformuoja išankstinio ketinimo atmesti tokį pasiūlymą. Taip pat negalima sutikti su apelianto teigimu, kad atsakovas (perkančioji organizacija) trečiojo asmens pasiūlyme nurodytos kainos pagrindimo pareikalavo tik tada, kuomet gavo ieškovo 2010 m. sausio 15 d. pretenziją. Iš atsakovo viešųjų pirkimų komisijos 2010 m. sausio 11 d. posėdžio protokolo (t. 1, b. l. 111-112) turinio matyti, kad perkančiosios organizacijos sudaryta ekspertų grupė bei viešųjų pirkimų komisija analizavo ne tik tiekėjų atitikimą minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams bet ir pateiktų pasiūlymų (įskaitant trečiojo asmens UAB „Gamtovaizdis“ pasiūlymą) atitikimą konkurso sąlygoms, taip pat ir dėl pateiktų darbų įkainių, kaip pasiūlymuose nurodytos kainos sudėtinių dalių. Šią aplinkybę patvirtina ir ekspertų grupės 2010 m. sausio 7 d. raštas viešųjų pirkimų komisijai, kuriame atskirai išskirtos ekspertų išvados dėl tiekėjų atitikimo minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams ir dėl jų pasiūlymų atitikimo konkurso sąlygų reikalavimams (t. 1, b. l. 113).

         Byloje kilo tinkamo ar pakankamo neįprastai mažos kainos pagrindimo klausimas. VPĮ 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija, siekdama, jog neįprastai mažos kainos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, kainos sudėtines dalis ir skaičiavimus. Toje pačioje straipsnio dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija, vertindama kainos pagrindimą, atsižvelgia į pavyzdinį tam tikrų kriterijų sąrašą. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi teisinės pozicijos, kad perkančioji organizacija, vertindama neįprastai mažą kainą bei jos sudėtines dalis, paprastai atsižvelgia į teikiamų paslaugų ekonomiškumą, pasirinktus techninius sprendimus ir (ar) išskirtinai palankias sąlygas teikti paslaugas, dalyvio siūlomų paslaugų originalumą, norminių dokumentų dėl darbų saugos ir darbo sąlygų, galiojančių paslaugų pateikimo ar darbų atlikimo vietoje, laikymąsi bei dalyvio galimybę gauti valstybės pagalbą ir pan. Sprendžiant, ar kaina neįprastai maža, reikia nustatyti pasiūlytos kainos dydį, atsižvelgiant į įvairius kriterijus ir konkrečias pirkimo aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-581/2008). Pagal Teisingumo Teismo praktiką perkančioji organizacija gali, bet neprivalo remtis nacionaliniame įstatyme (VPĮ 40 straipsnio 2 dalis) nurodytais neįprastai mažos kainos pagrįstumo vertinimo kriterijais (Teisingumo Teismo 2001 m. lapkričio 27 d. sprendimas sujungtose bylose Impresa Lombardini ir Mantovani, C-285/99 ir 286/99). Taigi, perkančiajai organizacijai yra suteikta teisė pačiai nuspręsti, kokie, jos manymu, tiekėjo pateikto pasiūlymo aspektai, sudėtinės kainos dalys ir skaičiavimai turi būti pagrįsti. Toks paaiškinimas grindžiamas tuo, kad neįprastai mažos kainos instituto nuostatų nustatyta privaloma konkretaus pasiūlymo vertinimo procedūra pagrįsta rungtyniškumo principu, reiškiančiu perkančiosios organizacijos pareigą, susipažinus su visais pasiūlymais ir prieš nusprendžiant sudaryti viešojo pirkimo sutartį, iš pradžių raštu paprašyti patikslinimų dėl pasiūlymo, įtariamo esant neįprastu, elementų, kurių pagrindu perkančiajai organizacijai konkrečiai ir kilo abejonių, bei pareigą vėliau įvertinti šį tiekėjo pasiūlymą pagal jo pateiktus paaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn. 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010). Neįprastai mažos pasiūlymo kainos teisinio reguliavimo nuostatų aiškinimas neleidžia sutikti su ieškovo ieškinyje išsakyta nuomone, kad atsakovas turėjo paprašyti trečiojo asmens pagrįsti ne tik perkančiajai organizacijai abejones kėlusius pasiūlymo kainos konkrečius elementus ar sudėtines dalis, bet pareikalauti paaiškinimų apie visų teiktinų paslaugų eigą, naudotinas technines priemones, konkrečiai paslaugai teikti, darbuotojų kvalifikaciją ir kiekvieno pateikto įkainio sudėtines dalis, į kurias turi būti įtrauktos visos reikalingos sąnaudos kiekvienai paslaugai atlikti. Teisėjų kolegijos nuomone, tiekėjas pats pasirenka sprendinius kainai nustatyti, įvertindamas savo galimybes, veiklos sąnaudas bei rizikas. Ši aplinkybė akcentuota ir atsakovo vykdyto konkurso sąlygose, kurių 13 punkte nurodyta, kad tiekėjas, įvertinęs reikiamas atlikti paslaugas, įrangą, mechanizmus, mokesčius ir kitas sąnaudas, pateikia pasiūlymą ir nurodo perkamų paslaugų įkainius ir bendrą trejų metų preliminarią paslaugų kainą litais su PVM. Perkančioji organizacija neprivalo vertinti visos tiekėjo veiklos, o tik įvertina pasiūlytos kainos ar atskirų jos sudedamųjų dalių pagrįstumą. Atsižvelgusi į ieškovo pretenzijoje dėl trečiojo asmens pasiūlyme nurodytos neįprastai mažos kainos išdėstytus argumentus, atsakovo viešųjų pirkimo komisija 2010 m. sausio 20 d. posėdyje (t. 1, b. l. 104-105) pagrįstai ir teisėtai paprašė iš trečiojo asmens pateikti raštišką neįprastai mažos kainos pagrindimą - duomenis dėl skaičiavimo tų pasiūlymo kainos sudėtinių dalių (elementų), kurių pagrįstumas galėjo sukelti abejonių ar įtarimų, o ne apskritai įrodinėti visų be išimties bendros kainos sudėtinių dalių (elementų) pagrįstumą. 2010 m. sausio 20 d. rašte trečiajam asmeniui UAB „Gamtovaizdis‘ dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo, atsakovas aiškiai nurodė, kurių trečiojo asmens pateiktų paslaugų teikimo įkainių pagrįstumas sukėlė abejonių, todėl nurodė pateikti tų įkainių pagrindimą – lokalines sąmatas konkrečiam įkainiui- resursui, taip pat raštu paaiškinti kai kurių analogiškų paslaugų teikimo įkainių skirtumus (t. 1, b. l. 100). Bylos duomenimis,  trečiasis asmuo UAB „Gamtovaizdis“ pateikė tokį atsakymą ir tokius duomenis, kokių reikalavo perkančioji organizacija (t. 1, b. l. 68-76). Pažymėtina, kad tiekėjai, atsakydami į perkančiųjų organizacijų prašymą pateikti kainos pagrindimą, privalo atsakyti tiek, kiek yra prašomi, nors, žinoma, jie turi teisę teikti ir platesnius paaiškinimus, papildomas aplinkybes ar dokumentus. Trečiasis asmuo UAB „Gamtovaizdis“ tinkamai įvykdė pareigą pateikti raštišką neįprastai mažos kainos pagrindimą (jos sudėtinių dalių skaičiavimą pagrindžiančias sąmatas), kaip to ir prašė perkančioji organizacija. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad atsakovas netinkamai įvykdė pareigą ar netinkamai naudojosi įstatyme numatyta teise paprašyti neįprastai mažos kainos pagrindimo, ar kad trečiasis asmuo netinkamai įvykdė pareigą pateikti pasiūlyme nurodytos kainos pagrįstumą patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiasis asmuo tinkamai įvykdė pareigą pagal perkančiosios organizacijos nurodymus pagrįsti jo pasiūlytą neįprastai mažą kainą

         Teisinio ginčo šioje byloje išsprendimui teisiškai nereikšminga yra apelianto pastaba, kad atsakovas trečiojo asmens pasiūlyme nurodytos neįprastai mažos kainos pagrindimo pareikalavo tik tada, kai gavo ieškovo pretenziją. Jau paminėtas neįprastai mažos kainos pagrindimo procedūros rungtyniškumas suponuoja ne tik tiekėjo, bet ir perkančiosios organizacijos aktyvumą. Pagal VPĮ ir viešojo pirkimo principus perkančiajai organizacijai nedraudžiama kreiptis kelis kartus į tiekėją, kad jis pateiktų papildomus duomenis, patvirtinančius jo siūlomos kainos pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn. 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010). Atsakovas (perkančioji organizacija), gavęs ieškovo pretenziją dėl trečiojo asmens pasiūlytos kainos, siekdamas išsiaiškinti visas aplinkybes, kurios patvirtintų ar išsklaidytų bet kokias abejones dėl trečiojo asmens pasiūlyme nurodytos  neįprastai mažos kainos pagrįstumo, paprašė trečiojo asmens pateikti atitinkamus kainos pagrindimo įrodymus. Tokie atsakovo veiksmai patvirtina, kad jis tinkamai vykdė perkančiosios organizacijos pareigas ir atliko viešojo pirkimo organizatoriaus funkcijas, elgėsi paisydamas VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų ir pirkimų tikslo. Toks atsakovo veikimas taip pat patvirtina, kad jis reagavo ir atsižvelgė į ieškovo pretenzijoje išdėstytus argumentus, o paprašydamas trečiąjį asmenį pateikti papildomus kainos pagrindimo įrodymus, ieškovo pretenzijoje išdėstytas aplinkybes vertino ne formaliai.       

          Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad atsakovas tinkamai neįvertino trečiojo asmens pateiktų neįprastai mažos kainos pagrindimo įrodymų, kad vertinimo fakto nepatvirtina nė vienas byloje esantis dokumentas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nei Viešųjų pirkimų įstatyme, nei kituose viešuosius pirkimus reguliuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta perkančiosios organizacijos pareiga formalizuoti neįprastai mažos kainos pagrįstumo vertinimo procedūrą, tokį vertinimą privalomai įforminti rašytine ar kitokia materialiąja forma. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai apie tai, kad atsakovas (perkančioji organizacija) apsiribojo tik trečiojo asmens pasiūlyme nurodytos kainos pagrindimo paprašymu, tačiau  visiškai neanalizavo ar netinkamai analizavo bei nevertino ar netinkamai įvertino kainos pagrindimą patvirtinančius įrodymus, grindžiami ieškovo spėjimais ir prielaidomis. Atsakovo atsakymo į ieškovo pretenziją turinys, atsakovo viešųjų pirkimų komisijos veiksmai ir sprendimai įvertinant trečiojo asmens pasiūlymą ir nustatant preliminarią pasiūlymų eilę, į kurią įtrauktas ir šio trečiojo asmens pasiūlymas, kitos faktinės aplinkybės patvirtina, kad perkančiajai organizacijai kainos pagrindimo įrodymai buvo priimtini, o jų turinys pakankamas tam, kad perkančioji organizacija įsitikintų pasiūlymo rimtumu ir šio asmens gebėjimu jo nurodytos kainos apimtyje tinkamai įvykdyti paslaugų pirkimo sutartį. Gavęs ir įvertinęs pagal duotą nurodymą pateiktus trečiojo asmens pasiūlytos kainos pagrindimo įrodymus, atsakovas įsitikino, kad šio konkurso dalyvio pateikto pasiūlymo sąlygos leistų sutarties sudarymo su juo atveju įvykdyti visas paslaugos teikėjo pareigas be viešojo pirkimo sutarties kainos ar kitų sąlygų papildomo keitimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas, kaip perkančioji organizacija, pirkimo dokumentuose nustatė papildomus sutarties tinkamo vykdymo saugiklius. Konkurso sąlygų 70 punkte numatyta, kad sudarytos su konkurso laimėtoju sutarties vykdymo užtikrinimui turi būti pateikta 50 000 Lt banko garantija arba draudimo bendrovės laidavimas. Konkurso sąlygų 80 punkte numatyta perkančiosios organizacijos teisė vienašališkai nutraukti sutartį.

         Ieškovas, teigdamas, kad trečiojo asmens pasiūlyme nurodyta kaina yra nepagrįsta, nurodė, jog į trečiojo asmens pasiūlyme įrašytų paslaugų teikimo įkainių dydį patvirtinančias sąmatas įtraukti neteisingi duomenys arba neįtrauktos visos sudėtinės  dalys, t. y. neįtrauktos visos būtinos sąnaudos, kurios kaip privalomos nurodytos konkurso sąlygose, įskaitant priedus – techninę specifikaciją, sumažinti darbų kiekiai, darbo jėgos užmokestis. Tokie argumentai buvo grindžiami paties ieškovo sąmatininkės sudarytomis lokalinėmis sąmatomis (t. 2, b. l. 113-123), taip pat į bylą pateiktu UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro“ 2010 m. gegužės 3 d. raštu „Dėl atliekų šalinimo įkainių“ (t. 2, b. l. 149). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo, kaip ginčijamų teisinių santykio dalyvio ir bylos baigtimi tiesiogiai suinteresuoto asmens pateikti duomenys gali būti subjektyvaus pobūdžio, todėl vertintini kritiškai. Byloje nėra trečiojo asmens pasiūlyme nurodytos kainos sudedamųjų dalių bei jas pagrindžiančių įrodymų (sąmatų), taip pat ieškovo pateiktų paaiškinimų ir sąmatų  nešališko ir objektyvaus vertinimo, kurį galėtų pateikti atitinkamų specialių žinių turintis asmuo. Byloje pateiktų kainų ir jų sudedamųjų dalių (įkainių) skaičiavimo pagrįstumui ar nepagrįstumui įvertinti nei vienas bylos dalyvis specialių įrodinėjimo priemonių (pvz., ekspertinio tyrimo išvadų) taikyti neprašė. Trečiasis asmuo pateikė atsikirtimus dėl ieškovo sudarytose įkainių skaičiavimo lokalinėse sąmatose nurodytų duomenų. Atsakovo procesinė pozicija dėl trečiojo asmens pasiūlyme nurodytos kainos pagrįstumo įvertinimo ir šioje byloje pareikštų ieškinio reikalavimų, po to, kai ieškovas pateikė į bylą savo paaiškinimus ir skaičiavimus dėl trečiojo asmens lokalinėse sąmatose pateiktų įkainių sudedamųjų dalių, nepasikeitė. Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuojama, kad atsakovo įsitikinimas trečiojo asmens pasiūlymo rimtumu, pagrįstumu ir patikimumu bei šio asmens galimybėmis įvykdyti sutartį už pasiūlytą kainą, nepasikeitė. Trečiojo asmens atstovas taip pat pateikė paaiškinimą ir skaičiavimus dėl šiukšlių išvežimo iš kapinių į sąvartyną išlaidų pagal aukščiau minėtame UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro“ 2010 m. gegužės 3 d. rašte nurodytą atliekų priėmimo į sąvartyną („vartų“ mokestis su PVM) įkainį – 56,07 Lt už toną (t. 2, b. l. 158). Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nuspręsti, kad ieškovo papildomai byloje pateiktais paaiškinimais ir skaičiavimais ieškinio reikalavimų pagrįstumas neįrodytas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas (perkančioji organizacija) nepiktnaudžiavo VPĮ jai suteikta diskrecijos teise ir pagrįstai, remdamasis tiekėjo - trečiojo asmens UAB „Gamtovaizdis“ pateiktomis sąmatomis bei paaiškinimais, pripažino, kad šis asmuo tinkamai pagrindė savo pasiūlyme nurodytą kainą.

        Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su ieškovo motyvais, kad atsakovo esą netinkamai atliktas neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo vertinimas iškraipo sąžiningos konkurencijos sąlygas. Teisėjų kolegija reiškia įsitikinimą, kad jeigu tiekėjas perkančiajai organizacijai įrodo, jog jo siūloma maža kaina neturės įtakos teikiamos paslaugos kokybei, sutarties vykdymo terminams ir kitoms su paslaugos esme susijusioms aplinkybėms, tai ne pažeidžia, o priešingai - atspindi tiekėjų konkurenciją. Be to, iš bylos medžiagos negalima padaryti išvados, kad trečiojo asmens UAB „Gamtovaizdis“ siūlomų paslaugų kaina ir paslaugų teikimo kaštai lemtų šio asmens veiklos teikiant šias paslaugas nuostolingumą. Paties trečiojo asmens teigimu, paslaugų pagal su atsakovu sudarytą sutartį teikimas jam būtų pelningas. Toks teiginys nepaneigtas.  Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje buvo spręsta ir dėl tokių atvejų, kai siūloma pirkimo kaina buvo minusinė (nuolaidų suma viršijo paslaugos kainą), t. y. iš esmės viešojo pirkimo sutartis buvo neatlygintinė, tačiau konkurencijos pažeidimų tais atvejais teismas nekonstatavo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-592/2009). Iki šiol suformuotoje teismų praktikoje pasiūlytos kainos neįprastumas inter alia grindžiamas tiekėjo, kaip viešojo pirkimo sutarties kontrahento, patikimumu. Tokį kontrahento patikimumą šiuo atveju sąlygojo ir ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo jau sėkmingai yra teikęs analogiškas paslaugas (t. 1, b. l. 117-121). Sąžiningos tiekėjų konkurencijos pažeidimas galėtų būti pripažintas tik tada, kai tiekėjas, pasiūlęs nepelningą ar net nuostolingą kainą, atitinkamoje produkto ar geografinėje rinkoje naudojasi vyraujama padėtimi, kuri per se yra draudžiama (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn. 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010). Tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

           Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad perkančioji organizacija, vertindama trečiojo asmens pasiūlymo kainą ir jo pateiktus tokios kainos pagrindimo įrodymus,  nepažeidė viešųjų pirkimų ir sąžiningos konkurencijos principų, tinkamai įvykdė savo pareigas, VPĮ nustatytas perkančiajai organizacijai, todėl nėra pagrindo naikinti jos sprendimą dėl preliminarios pasiūlymų eilės, į kurią pirmuoju įtrauktas trečiojo asmens pasiūlymas, sudarymo (nustatymo).  Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl ieškovo ginčijamų perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo, tinkamai aiškino ir taikė viešuosius pirkimus reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl atmesdamas ieškinį priėmė teisingą procesinį sprendimą.

 

Dėl teismo pareigos motyvuoti savo sprendimą

          

          Apeliaciniame skunde ne kartą akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo priimto procesinio sprendimo, taip pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalies ir 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

          CPK 263 straipsnyje išdėstytos taisyklės reiškia, kad bet kuris teismo sprendimas turi būti motyvuotas. Teismų sprendimuose turi būti tinkamai išdėstomi motyvai, kuriais jie pagrįsti; pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste; teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą; atskirais atvejais apeliacinės instancijos teismas atmesdamas apeliacinį skundą gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismų priimtiems sprendimams (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai: A. A. v. Bulgari, no. 51343/99, judgment of 15 February 2007; Higgins and Others v.. France, no. 134/1996/753/952, judgment of 19 February 1998; Van der Hurk v. Netherlands, no. 1603/90, judgment of 19 April 1994; Helle v. Finland, no. 157/1996/776/97, judgment of 19 December 1997).

          CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodomos teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų vertinimas ir teismo argumentai dėl jų, taip pat teisės aktai, kuriais vadovavosi teismas bei kiti teisiniai įrodymai. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.) laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamių pirmosios instancijos teismo motyvų išdėstymo sprendime faktas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, savaime nėra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo kontekste, įvertinant, ar toks proceso teisės normų pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai neišsamūs, nors bylos medžiagos duomenys leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą. Pripažinus, kad teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs (nepakankamai išsamūs), šis pažeidimas pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008, ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad skundžiamo teismo sprendimo motyvai yra glausti, nesudaro pagrindo išvadai, kad jais visiškai nebuvo atsakyta į  ieškovo pateiktus paaiškinimus ir visiškai neįvertinti jo argumentai bei pateikti įrodymai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus, pasisakė dėl šalių ir kitų bylos dalyvių išdėstytų argumentų ir nepažeidė teismo pareigos motyvuoti priimtą sprendimą.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

        Ieškovo ieškinys ir jo apeliacinis skundas yra atmesti, todėl ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlyginamos. Atsakovas duomenų apie bylinėjimosi išlaidų turėjimą neteikė. Trečiasis asmuo UAB „Gamtovaizdis“ byloje veikė atsakovo pusėje, prašydamas ieškovo ieškinį ir jo apeliacinį skundą atmesti, todėl priėmus atsakovui palankų procesinį sprendimą  - atmetus ieškovo apeliacinį skundą, šis trečiasis asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Trečiojo asmens atstovas pateikė dokumentus apie 4000 Lt dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei įvertinant trečiojo asmens atstovo darbo sąnaudas (susipažinimas su nedidelės apimties bylos medžiaga, vieno atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas, atstovavimas viename apeliacinės instancijos teismo vienos valandos trukmės posėdyje), teisinga ir sąžininga advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų trečiajam asmeniui atlyginimą sumažinti iki 2 000 Lt.    

 

           Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :              

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės „City service“ trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Gamtovaizdis“ 2 000 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai                                                                                                           Danutė Milašienė

 

Vytas Milius

 

Gintaras Pečiulis