Civilinė byla Nr. e2A-813-464/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01310-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.18; 2.6.10.8; 3.2.4.4

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „L-metal“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-548-413/2020 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „L-metal“ ieškinį atsakovui L. A. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė BUAB „L-metal“, kuriai Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi iškelta bankroto byla“, 2017 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama  iš atsakovo L. A. priteisti 471 241,61 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė šį savo ieškinio reikalavimą grindė Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) 2015 m. balandžio 10 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo          Nr. FR0682-221, kuriame nustatyta, kad ieškovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant norminių aktų nuostatas, ieškovė neapskaitė metalo laužo ir kito turto įsigijimo bei pardavimo, dėl tokių veiksmų ieškovė neteisėtai išvengė 45 828,22 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 185 592,85 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 76 323,27 Eur pelno mokesčio mokėjimo. Už netinkamai apskaičiuotus ir laiku nesumokėtus mokesčius buvo paskaičiuoti delspinigiai ir skirta baudų. Bendra mokesčių, delspinigių ir baudų suma, kuri turėjo būti sumokėta į biudžetą, sudaro 411 434,53 Eur. Tokią sumą minėtu 2015 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškovei nurodyta sumokėti į biudžeto surenkamąją sąskaitą. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2017 m. gegužės 29 d. pateikė prašymą įtraukti ją į ieškovės kreditorių sąrašą ir patvirtinti 471 241,61 Eur finansinį reikalavimą. Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi VMI reikalavimas patvirtintas.

3.       Ieškovė teigė, kad ši suma yra jos patirta žala, kurią bendrovei turi atlyginti ieškovės akcininkas ir nuo 2011 m. vasario 23 d. iki 2015 m. birželio 9 d. ėjęs ieškovės vadovo pareigas atsakovas L. A., be kita ko, Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. baudžiamuoju  įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2050-668/2015 pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2142-966/2015 pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje. Ieškovės vertinimu, atsakovas nesąžiningai ir sąmoningai netinkamai atliko ieškovės vadovo pareigas, jai mokestinių prievolių valstybei nebūtų kilę, jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų.

4.       Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo L. A. ieškovei BUAB „L-metal“ 141 827,22 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, likusią ieškinio reikalavimų dalį atmetė, taip pat iš atsakovo priteisė valstybei 2 039 Eur žyminį mokestį.

5.       Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs šalių apeliacinius skundus, 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-180-186/2019 Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavęs, kad bylos esmė liko neatskleista, nes sprendime nepasisakyta dėl ieškovės nurodytų ir ieškinio reikalavimų pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių, t. y. dėl bendrovei priklausiusių lėšų netinkamo naudojimo, galimo jų pasisavinimo ir / ar iššvaistymo. Tik nustačius, ar ieškovės nurodomi atsakovo veiksmai buvo teisėti ar neteisėti, ar dėl jų sumažėjo bendrovės turtas ieškovės nurodoma apimtimi, galima spręsti dėl ieškinio (ne)tenkinimo.

6.       Bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, ieškovė BUAB „L-metal“ 2019 m. gegužės 27 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame prašo priteisti jai iš atsakovo L. A. 1 333 856,99 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

7.       Ieškovė, prašydama nagrinėti bylą pagal patikslintame ieškinyje suformuluotą jo pagrindą ir dalyką, nurodė, kad iš Kauno apygardos prokuratūros 2015 m. liepos 27 d. nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-01054-12, matyti, kad L. A. pasisavino arba iššvaistė bendrovės turtą už 1 333 856,99 Eur, t. y.: 1) laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 30 d. iš bendrovės sąskaitos, esančios AB DNB banke, bei bendrovės kasos paėmė pinigus – 3 441 398,85 Lt (996 698 Eur); 2) laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 30 d. iki 2013 m. liepos 4 d. nepagrįstai iš bendrovės sąskaitos į UAB „Granevita“ sąskaitą pervedė 690 560 Lt (200 000 Eur); 3) 2012 m. balandžio 26 d. nepagrįstai iš bendrovės sąskaitos į Latvijos bendrovės SIA „Dub Step“ sąskaitą pervedė 103 584 Lt (30 000 Eur); 4) laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 18 d. iki 2012 m. balandžio 23 d. nepagrįstai iš bendrovės kasos sumokėjo UAB „Lumingas“ 210 814,14 Lt (61 055,99 Eur); 5) pasisavino laikotarpiu nuo  2012 m. balandžio 18 d. iki 2012 m. rugpjūčio 9 d. gautas iš  UAB „Lumingas“ 159 185,86 Lt (46 103 Eur) pinigines lėšas.

8.       Ieškovės teigimu, atsakovas nesąžiningai ir sąmoningai netinkamai atliko ieškovės vadovo pareigas, dėl ko bendrovė patyrė žalą, kurią privalo atlyginti atsakovas. Atsakovo neteisėti veiksmai yra nustatyti Kauno apygardos prokuratūros 2015 m. liepos 27 d. nutarimu, taip pat įsiteisėjusiais Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. ir 2015 m. rugsėjo 8 d. baudžiamaisiais įsakymais baudžiamosiose bylose ir įsigaliojusiu administraciniu aktu – Kauno AVMI 2015 m. balandžio 10 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, todėl ieškovės vertinimu, atsakovo veiksmų neteisėtumas nesudaro įrodinėjimo dalyko.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 19 d. sprendimu ieškovės BUAB „L-metal“ ieškinį atmetė, taip pat panaikino šioje civilinėje byloje atsakovo L. A. atžvilgiu Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi taikytas ir 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi pakeistas laikinąsias apsaugos priemones.

10.       Teismas nesutiko su ieškove, kad ikiteisminio tyrimo įstaigų procesiniai sprendimai ir aktai turi prejudicinę galią civilinėje byloje, pažymėdamas, kad tokią galią turi tik teismo sprendimas ar nuosprendis. Taip pat pažymėjo, kad Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) specialisto išvada, remiantis teismų praktikoje suformuluotomis taisyklėmis, laikytina ne oficialiu, o paprastu rašytiniu įrodymu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)  197 straipsnio 1 dalis), todėl ši išvada pati savaime teisinių padarinių civilinėje byloje sukelti negali.

11.       Teismas nustatė, kad Kauno AVMI 2014 m. gruodžio 8 d. patikrinimo akte, patvirtintame Kauno AVMI 2015 m. balandžio 10 d. sprendimu, yra pripažinta, jog BUAB „L-metal“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymų nuostatas. Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. baudžiamuoju įsakymu L. A. pripažintas kaltu dėl apgaulingo BUAB „L-metal“ buhalterinės apskaitos tvarkymo ir jam paskirta bauda, kurią atsakovas yra sumokėjęs, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2142-966/2015 L. A. buvo paskirta bauda už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d., būdamas BUAB „L-Metal“ vadovas, vykdė atliekų tvarkymo veiklą neturėdamas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, bendrovė nebuvo įregistruota Atliekas tvarkančiųjų įmonių registre, kad apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą. Ir nors Kauno apygardos prokuratūros 2015 m. liepos 27 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas, atliekamas L. A. atžvilgiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, kaltinant jį didelės vertės turto pasisavinimu laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 3 d. iki 2013 m. liepos 30 d., kai šis buvo BUAB „L-metal“ direktorius ir kasininkas, buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę, tačiau, teismo vertinimu, tokios faktinės aplinkybės, kad atsakovo vadovaujamoje BUAB „L-metal“ buhalterinė apskaita buvo vedama netvarkingai, kad neišsaugota daug dokumentų, dėl ko nebuvo galima nustatyti finansinių ir ūkinių operacijų, visgi yra nustatytos.

12.       Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad netinkamas buhalterinės apskaitos bendrovėje organizavimas yra neteisėtas veiksmas, dėl kurio galėtų kilti žalos atlyginimo prievolė vadovui, jeigu būtų nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Tačiau nagrinėjamu atveju net ir nustačius tokius  atsakovo L. A. neteisėtus veiksmus, kaip apgaulingą BUAB „L-metal“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, ieškovė neįrodė, kad atsakovas pasisavino ar kitaip išvaistė bendrovės turtą, t. y. padarė žalą, kuri yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga ir kurios faktą (pagrindą) bei dydį turėjo pareigą įrodyti ieškovė.

13.       Teismas nustatė, kad ieškovė žalos jai atsiradimą ir jos dydį grindė atsakovo iš banko sąskaitų pasisavintais 3 441 398,85 Lt, nepagrįstai į UAB „Granevita“ sąskaitą pervestais 690 560 Lt, į SIA „Dub Step“ sąskaitą pervestais 103 584 Lt, nepagrįstai UAB „Lumingas“ sumokėtais 210 814,14 Lt, iš UAB „Lumingas“ grąžintais ir vėliau pasisavintais 159 185,86 Lt. Teismas pripažino neginčijamai nustatytą aplinkybę, kad laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 30 d. BUAB „L-metal“ direktorius ir kasininkas L. A. iš bendrovės sąskaitų, esančių AB DNB banke, išėmė grynaisiais pinigais iš viso 4 834 120 Lt, tačiau tuo pačiu laikotarpiu į bendrovės kasą jis įnešė 1 102 480 Lt, o likusios išimtos grynųjų pinigų sumos –  3 731 640 Lt – panaudojimo faktas nėra pagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo teiginius, kad šias lėšas jis panaudojo bendrovės veikloje, įsigydamas iš įvairių fizinių ir juridinių asmenų metalo laužą ir vėliau jį parduodamas, nesutiko su ieškovės pozicija, kad minėtą pinigų sumą atsakovas pasisavino ir taip padarė bendrovei žalą.

14.       Teismas nustatė, kad tuo pačiu laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 30 d., bendrovės dokumentuose buvo užpajamuotos iš UAB „Tolmeta“ ir UAB „Baltic metal“ įsigytos 2027,935 tonos metalo laužo už 1 097 657,50 Lt, o parduotos – 5441,903 tonos metalo laužo už 4 993 481,10 Lt, tačiau 3413,968 tonų metalo laužo įsigijimo dokumentai į bylą nėra pateikti, nors atsakovas tvirtino tam naudojęs tas pačias iš banko sąskaitų paimtas pinigines lėšas. Šiuo aspektu teismas sutiko su atsakovo argumentais, grindžiamais ir prokuratūros nutarime padarytomis išvadomis, kad bendrovė negalėjo parduoti daugiau metalo laužo, negu buvo įsigijusi, juolab kad pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą bendrovės 2012 m. sausio 1 d. buhalterinėje apskaitoje metalo laužo likučio nebuvo. Pažymėjęs, kad pirmiau minėta 4 993 481,10 Lt suma, gauta už parduotą metalo laužą, bendrovės buhalteriniuose dokumentuose yra apskaityta, teismas padarė ir tokią išvadą, jog BUAB „L-metal“, pardavusi buhalteriniuose dokumentuose neapskaitytą kiekį – 3413,968 tonas – metalo laužo, gavo pelną – 3 895 823,60 Lt (4 993 481,10 Lt - 1 097 657,50 Lt).

15.       Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas labiau tikėtinai sprendė, kad atsakovo L. A. per ginčo laikotarpį iš banko sąskaitų išimta 3 731 640 Lt pinigų suma buvo panaudota metalo laužo įsigijimui, nors tai ir nebuvo įforminta dokumentais. Kadangi už parduotą neapskaitytą kiekį – 3413,96 tonas – metalo laužo bendrovė gavo daugiau pinigų (3 895 823,60 Lt), nei atsakovas buvo išėmęs iš banko sąskaitų (3 731 640 Lt), t. y. ieškovė BUAB „L-metal“ gavo 164 183,60 Lt pelną (3 895 823,60 Lt - 3 731 640 Lt), teismas pripažino, kad žalos faktas dalyje dėl 3 731 640 Lt (bankroto administratorius, nors ir nepagrįsdamas jos, nurodo kitą sumą – 3 441 398,85 Lt) pasisavinimo nenustatytas.

16.       Teismas sprendime atskirai aptarė ir kitų ieškovės reikalavimų pagrįstumo klausimą, žalos padarymą siejant su atsakovo pervesta iš ieškovės sąskaitos į Latvijos bendrovės SIA „Dub Step“ sąskaitą 103 584 Lt suma, sumokėta UAB „Lumingas“ 210 814,14 Lt suma, iš UAB „Lumingas“ gautos 159 185,86 Lt sumos pasisavinimu bei pagal partnerystės sutartį ieškovės  pervesta UAB „Granevita“ 690 560 Lt suma.

17.       Teismas nustatė, kad SIA „Dub Step“, BUAB „L-metal“ ir UAB „Lumingas“ turėjo tarpusavio skolinių įsipareigojimų, kuriuos suderinusios atliko užskaitymus pagal 2012 m. liepos 30 d.  trišalį tarpusavio užskaitos aktą Nr. 1-30-07/12 DS-LM-LUM ir 2012 m. liepos 31 d. trišalį tarpusavio užskaitos aktą Nr. MV-DS-LM 1/07/12.  

18.       Taip pat ieškovė BUAB „L-metal“ (užsakovė) ir UAB „Granevita“ (vykdytoja) 2013 m. gegužės 30 d. buvo sudariusios partnerystės sutartį Nr. 001-05/2013, pagal kurią šalys susitarė prisidėti prie jungtinės veiklos savo įnašais. Ieškovė BUAB „L-metal“, vykdydama įsipareigojimus pagal minėtą partnerystės sutartį, 2013 m. birželio – liepos mėnesiais į UAB „Granevita sąskaitą pervedė iš viso 690 560 Lt. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad derybos dėl metalo laužo įsigijimo iš Ukrainos vyko, tačiau realiai metalo laužas už gautus iš BUAB „L-metal“ pinigus nebuvo nupirktas dėl karinių veiksmų Ukrainoje, todėl UAB „Granevita“ šią sumą panaudojo atsiskaitydama su savo tiekėjais. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės neleidžia padaryti išvados, kad 2013 m. gegužės 30 d. partnerystės sutartis buvo fiktyvi, tokių argumentų nepateikė ir ieškovė, todėl nėra pagrindo spręsti, jog toks sandoris yra niekinis ir negaliojantis.

19.       Pažymėjęs, kad nuostolingai pasibaigęs verslo sandoris pats savaime nereiškia vadovo atliktų neteisėtų veiksmų pripažinimo civilinės atsakomybės prasme, kad paneigti sandorio teisėtumo prezumpciją ir / ar jį nuginčyti pareiga tenka ieškovei, o aptarti sandoriai – trišaliai užskaitymo aktai, partnerystės sutartis – įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti ar ginčijami, sandorio šalys viena kitai pagal pasirašytus susitarimus jokių pretenzijų nepareiškė, be to, jų neginčijo ir ieškovės BUAB „L-metal“ bankroto administratorius, teismas pagrindo pripažinti, jog iš BUAB „L-metal“ sąskaitos Latvijos bendrovei SIA „Dub Step“ pervesti 103 584 Lt, o UAB „Lumingas“ – 210 814,14 Lt, taip pat UAB „Granevita pervesta 690 560 Lt suma buvo pervestos neteisėtai, nenustatė. Atitinkamai, tai reiškia, kad ir šioje dalyje žalos dydis nenustatytas.

20.       Teismas taip pat nustatė (sprendimo 39, 67 punktai), kad, pasirašius trišalius tarpusavio užskaitymo aktus, UAB „Lumingas“ likusią nesudengtą sumą 159 185,86 Lt grynaisiais sugrąžino BUAB „L-metal“ pagal kasos pajamų orderius, tačiau šios pinigų sumos gavimas nebuvo apskaitytas BUAB „L-metal“ apskaitoje. Atsakovas tvirtino ir šias lėšas panaudojęs bendrovės veikloje – metalo laužo įsigijimui, tačiau dokumentų neišsaugojęs. Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad minėtą sumą UAB „Lumingas“ grąžino netrukus po trišalių tarpusavio užskaitymo aktų pasirašymo – po 2012 m. liepos 31 d., t. y. laikotarpiu, kai buvo perkamas ir parduodamas metalo laužas, didelio kiekio (3413,968 tonos) metalo laužo įsigijimo neapskaičius buhalterinėje apskaitoje. Ir nors metalo laužo įsigijimas nebuvo įformintas, tačiau buvo įformintas ženkliai didesnio jo kiekio pardavimas, o tam, kad įsigyti metalo laužo, buvo būtina už jį sumokėti. Todėl teismas sprendė esant labiau tikėtina, kad atsakovas, gavęs iš UAB „Lumingas“ 159 185,86 Lt grynaisiais, juos panaudojo būtent metalo laužo įsigijimui, kuris vėliau buvo parduotas.

21.       Nustatęs (sprendimo 59, 69 punktai), kad pardavusi didesnį kiekį metalo laužo, nei įsigijo, ieškovė gavo 164 183,60 Lt pelną bei pripažinęs, kad atsakovas 159 185,86 Lt sumą taip pat panaudojo metalo laužo įsigijimui, teismas konstatavo, kad ieškovė UAB „L-metal“ gavo                4 997,74 Lt (164 183,60 Lt – 159 185,86 Lt) pelną, o ne patyrė nuostolių dėl, kaip tvirtino ieškovė, pasisavintos iš UAB „Lumingas“ gautos 159 185,86 Lt sumos.   

22.       Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai dėl aplaidžiai tvarkytos bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų nėra priežastiniu ryšiu susiję su ieškovės įrodinėjamais atsakovo veiksmais pasisavinant ar kitaip išvaisant bendrovės turtą (lėšas), susijusias su pinigų išėmimu iš banko sąskaitų ir / ar aptartų sandorių sudarymu. Byloje taip pat neįrodytas ieškovės prašomos priteisti žalos dydis ir faktas. Nenustatęs atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, teismas atmetė ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

23.       Ieškovė BUAB „L-metal“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai;  paskirti advokatei R. Mikšei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 3 000 Eur baudą, 50 proc. šios baudos skiriant ieškovei; apie advokatės veiksmus, turinčius advokato pareigų pažeidimo požymių, pranešti Lietuvos advokatūrai;  apie tai, kad L. A. veiksmai turi nusikalstamos veikos požymių, pranešti prokurorui. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

23.1.                      Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą. Nustačius bendrovės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama, o šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti bendrovės vadovas.  

23.2.                      Būtent atsakovas privalėjo įrodyti, ar bendrovės lėšos buvo panaudotos bendrovės veikloje, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių lėšų panaudojimą bendrovės veikloje. Neįrodžius, kad iš bendrovės apskaitos neteisėtai išimtos lėšos buvo panaudotos jos veikloje ar kad dėl jų bendrovė gavo kitokią naudą, ieškinys dėl žalos atlyginimo turi būti patenkintas.

23.3.                      Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad iš kasos išimtos lėšos (3 731 640 Lt) buvo skirtos 3 413,968 tonų metalo laužo įsigijimui, nes šiai išvadai pagrįsti byloje nėra nei vieno įrodymo. Teismo posėdžių metu apklausiamas atsakovas L. A. ne kartą nurodė, kad nežino, kur padėjo iš bendrovės kasos paimtas lėšas. Todėl nesant duomenų apie metalo laužo įsigijimą, labiau tikėtina, kad jis įgytas neteisėtai (galimai nusikalstamai). Teismo išvada, pateisinanti tokį turto įgijimą, vertintina kritiškai.

23.4.                      Tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad iš kasos išimtos lėšos buvo panaudotos metalo laužo įsigijimui (nors tokių duomenų nėra), yra galimybė nustatyti lėšų sumą, reikalingą tokio kiekio metalo laužo įsigijimui. Kaip matyti iš FNTT specialisto išvados ir teismo sprendimo (41 punktas), BUAB „L-metal“ įsigijo 2 027,935 tonų metalo laužo už 1 097 657,50 Lt, taigi, atitinkamai 3 413,968 tonų galėjo įsigyti tik už 1 847 873,61 Lt (3 413,968 tonų x 1 097 657,50 Lt / 2 027,935 tonų) sumą, o ne už visą 3 731 640 Lt sumą, kaip nusprendė pirmosios instancijos teismas. Todėl net ir sutinkant su teismo pozicija, kad iš kasos paimtos lėšos galėjo būti panaudotos metalo laužo įsigijimui, lieka 1 883 766,39 Lt (3 731 640 Lt - 1 847 873,61 Lt) arba 545 576,46 Eur suma, kurios panaudojimas niekaip nepagrįstas.

23.5.                      Aplinkybę, kad lėšos, sumokėtos bendrovėms SIA „Dub Step“ (103 584 Lt), UAB „Lumingas“ (210 814,14 Lt), UAB „Granevita“ (690 560 Lt), buvo panaudotos BUAB „L-metal“ veikloje, turėjo įrodyti atsakovas, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Priešingai, specialisto išvadoje konstatuota, kad nėra duomenų, patvirtinančių šių lėšų panaudojimą bendrovės veikloje. Teismo prielaida, kad iš UAB „Lumingas“ gautą 159 185,86 Lt sumą atsakovas panaudojo metalo laužo įsigijimui, paneigta ankstesniais argumentais.

23.6.                      Remiantis contra spoliatorem (pažeidėjui nepalankus) prezumpcija, šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Skundžiamu teismo sprendimu nuspręsta priešingai, o dokumentų neišsaugojimas tapo pagrindu konstatuoti atsakovui palankiausius faktus, net ir peržengiančius protingumo ribas.

23.7.                      Nepagrįsti teismo argumentai, kad nepasinaudojimas teismo išduotu gauti įrodymams liudijimu nėra pakankamas pagrindas nuspręsti, kad atsakovo atstovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Ieškovės prašymas skirti baudą buvo grindžiamas visiškai kitu teisiniu pagrindu, o būtent tuo, kad atsakovo atstovė sąmoningai ir tyčia melavo teismo posėdžio metu, dėl ko buvo atidėtas teismo posėdis. Šis prašymas laikytinas neišnagrinėtu, nes pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl prašyme nurodytų faktinių aplinkybių.

24.       Atsakovas L. A. atsiliepime į ieškovės BUAB „L-metal“ apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas  grindžiamas tokiais argumentais:

24.1.                      Ieškovė neteisingai vertina Kauno apygardos prokuratūros 2015 m. liepos 27 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-01054-12 dalyje, kuriame yra konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkus įrodymus ir atlikus visus būtinus tyrimo veiksmus nebuvo nustatyta, kad atsakovas įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Be to, šio tyrimo metu buvo konstatuota, kad nėra surinkta duomenų ir apie tai, jog atsakovas veikė sąmoningai priešingai bendrovės interesams, sudarydamas susitarimus su trečiaisiais asmenimis.  Būtent ieškovės pareiga buvo įrodyti visas privalomas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti, tačiau ieškovė, be šio ikiteisminio tyrimo metu priimto nutarimo, jokių įrodymų nepateikė.

24.2.                      Ieškovės nurodyta 2014 m. sausio 16 d. FNTT specialisto išvada Nr. 5-2/7 taip pat nepatvirtina atsakovo neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio. Priešingai, kaip ir nurodyta minėtoje specialisto išvadoje, tyrimo metu buvo nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu BUAB „L-metal“ įsigijo 3413,968 tonų metalo laužo, tačiau tyrimui nepateikė jokių įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Šio ikiteisminio tyrimo metu padaryta pagrįsta išvada, kad tikėtina, jog iš AB DNB banko išimtomis lėšomis atsakovas atsiskaitė už tyrimo išvadoje nurodytą kiekį metalo laužo. Tai tiek tyrimo metu, tiek teisme nurodė atsakovas L. A..

24.3.                      Nors apeliaciniame skunde nurodoma apie atsakovas pareigą įrodyti, kad iš bendrovės išimtos lėšos buvo panaudotos bendrovės veikloje, tačiau pirmiausia pati ieškovė turi pareigą įrodyti ieškinio pagrįstumą. Šiuo atveju jokiais įsiteisėjusiais sprendimais nebuvo konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai, susiję su bendrovės lėšų pasisavinimu ar iššvaistymu, o atsakovo padaryti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai niekaip nesusiję nei su lėšų pasisavinimu, nei su jų iššvaistymu. Šiuo atveju būtent ieškovė turėjo įrodinėjimo pareigą, tačiau jokių įrodymų ji į bylą nepateikė, todėl teismas pagrįstai nusprendė ieškinį atmesti visiškai.

24.4.                      Apeliaciniame skunde yra keliami nauji klausimai dėl galimai nusikalstamu būdu įgyto metalo laužo, nors tokiomis aplinkybėmis ieškovė negrindė nei pradinio, nei patikslinto ieškinio. Tokių aplinkybių ji nenurodė bylą nagrinėjant teisme ir nepateikė jokių jas patvirtinančių įrodymų, o naujų aplinkybių iškėlimas apeliaciniame procese yra negalimas.

24.5.                      Niekuo nepagrįsti yra apeliaciniame skunde pateikiami skaičiavimai apie įsigyto metalo laužo vertę. Tyrimo metu buvo konstatuota, kad dėl specialisto išvadoje nurodytų aplinkybių nėra galimybės nustatyti, kokios rūšies metalo laužas buvo įsigytas, dėl to nėra ir galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokia galėjo būti tiriamuoju laikotarpiu įgyto 3413,968 tonų metalo laužo įsigijimo vertė.

24.6.                      Byloje esantys įrodymai patvirtina sandorių su SIA „Dub Step“, UAB „Lumingas“ ir UAB „Granevita“ sudarymo aplinkybes bei jų sąlygas, ir šioje ginčo dalyje ieškovė turėjo pareigą  įrodyti, kad tokiais sandoriais buvo padaryta žala BUAB „L-metal“. Ieškovė tokių įrodymų neteikė, sandorių neginčijo įstatymo nustatyta tvarka, nors teismas atskirai tokią teisę ieškovės atstovui buvo išaiškinęs. Pirmosios instancijos teismas, detaliai išanalizavęs BUAB „L-metal“ sudarytus sandorius ir jų pagrindu atliktus mokėjimus, pagrįstai pripažino, kad jais žala ieškovei nepadaryta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bankrutavusios bendrovės vadovo civilinės atsakomybės pagrindo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo

25.       Šioje bankroto administratorės inicijuotoje civilinėje byloje yra keliamas atsakovo                           L. A. civilinės atsakomybės už bendrovei padarytą žalą klausimas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas L. A. nuo 2011 m. vasario 23 d. yra vienintelis apeliantės BUAB „L-metal“ akcininkas, iki 2015 m. birželio 9 d. ėjęs ir šios bendrovės vadovo pareigas. Nuo 2015 m. birželio 9 d iki bankroto bylos jai iškėlimo (2017 m. balandžio 10 d.) bendrovės vadovu buvo paskirtas R. D..

26.       Apeliantė šiame procese įrodinėjo, kad atsakovas L. A., jo vadovavimo bendrovei metu tinkamai neapskaitydamas bendrovės piniginių lėšų judėjimo ir neturėdamas iš bendrovės kasos bei jos sąskaitų išimtų piniginių lėšų panaudojimą bendrovės veikloje pagrindžiančių įrodymų, tas pinigines lėšas iššvaistė arba pasisavino, tuo apeliantei padarydamas turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė padaręs išvadą, kad apeliantė neįrodė jos prašomos priteisti žalos, priežastiniu ryšiu susijusios su neteisėtais teismo pripažintais atsakovo veiksmais, padarymo fakto bei jos dydžio. Apeliaciniame skunde apeliantė BUAB „L-metal“ su tokia teismo pozicija nesutinka ir tvirtina, kad būtent atsakovas L. A. privalėjo įrodyti, kad bendrovės lėšos buvo panaudotos BUAB „L-metal“ veikloje. Tokių įrodymų jis nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad iš bendrovės išimtos lėšos (3 731 640 Lt) buvo skirtos 3 413,968 tonų metalo laužo įsigijimui. Taigi, apeliacinis skundas, be kita ko, grindžiamas argumentais, kad šią išvadą padaręs teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą bei pažeidė kitas įrodinėjimo taisykles (įrodymų vertinimą), todėl teisėjų kolegija visų pirma pasisako dėl to, kokias aplinkybes (faktus) turėjo įrodyti apeliantė, o kokias – atsakovas.    

27.       CPK 12 ir  178 straipsniuose nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, kitaip tariant, ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas.? Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių, o išvadas dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ar nepagrįstumo turi grįsti tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias, vykdydamos savo procesines pareigas, yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus tiesiogiai įstatymuose aptartus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus.

28.       Šiame kontekste vertinant apeliacinio skundo argumentus, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims tvarkos, pažymėtina, kad pagal bendrąją taisyklę ieškovas, reikšdamas reikalavimą bendrovės vadovui taikyti civilinę atsakomybę, turi pareigą įrodyti, kad bendrovė patyrė žalos bei kad tai įvyko dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų

29.       Vadovą ir jo vadovaujamą bendrovę sieja fiduciariniai santykiai. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, laikytis bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų (t. y. imperatyvių teisės aktų reikalavimų), reglamentuojančių jo pareigas valdant bendrovę. Viena iš tokių vadovui tenkančių pareigų yra pareiga tvarkyti buhalterinę apskaitą taip, kad: apskaitos informaciją būtų tinkama, objektyvi, ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis). 

30.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas L. A. netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą (neteisėtas veikimas), toks faktas konstatuotas ir įsiteisėjusiais baudžiamaisiais įsakymais baudžiamosiose bylose. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nors netinkamas buhalterinės apskaitos bendrovėje organizavimas savaime yra neteisėtas veiksmas, tačiau žalos atlyginimo prievolė dėl to vadovui kyla tik jeigu nustatomos ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), priežastinis ryšys ir kaltė) (CK 6.246–6.249 straipsniai), o žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti nustatyta tik jei dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo yra prarastas bendrovės turtas arba atsiranda kitų turtinių neigiamų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2017).

31.       Taigi, remiantis pirmiau aptarta bendrąja taisykle, pareiškiant reikalavimą vadovui taikyti civilinę atsakomybę už tinkamai neapskaitytą ir prarastą turtą, pareiga įrodyti žalos faktą ir dydį, t. y. kad konkretus turtas prarastas dėl vadovo neteisėtų veiksmų, ieškovui išlieka. Kita vertus, nėra pagrindo nesutikti su apeliante dėl to, kad tam tikrais atvejais įrodinėjimo pareigos įgyvendinimas objektyviai tampa neįmanomas dėl paties vadovo elgesio, pavyzdžiui, kai dėl vadovo netinkamo finansinės apskaitos organizavimo, juolab kai tokie veiksmai teismų yra įvertinti kaip nusikalstama veika, negalima nustatyti, dėl kieno kaltės turtas prarastas.

32.       Tokioje situacijoje įrodinėjimo našta perkeliama vadovui, o šiam atsiranda pareiga įrodyti, kad turtas (arba kuri nors jo dalis) nebuvo prarastas, arba buvo neišsaugotas ne dėl vadovo kaltės, arba buvo panaudotas bendrovės veikoje, su jos ūkine veikla susijusiais tikslais. Tokia išimtis iš bendrosios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės yra aptarta kasacinio teismo praktikoje, o jos taikymas grindžiamas tuo, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, nes turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas bendrovės veikloje ar išsaugotas, tačiau visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti bendrovės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos bendrovei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne bendrovės tikslais. Dėl to bendrovės vadovas, kuris, būdamas atsakingas už turto realizavimą ar kitokį panaudojimą, nevykdė savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą, inventorizuoti materialines vertybes ir tokiu savo neveikimu sukūrė padėtį, kai duomenų apie turto judėjimą bendrovėje nėra, neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016).

33.       Toliau plėtodamas praktiką dėl įrodinėjimo pareigos perkėlimo atsakovui civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo procese, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai yra išimtis, todėl ji turėtų būti taikoma tik kai neabejotinai nustatomos sąlygos perkelti įrodinėjimo naštą. Tokios sąlygos pripažintinos nustatytomis, jei vadovas netinkamai organizavo finansinę apskaitą ir dėl to negalima nustatyti, kur yra turtas, ir nėra aplinkybių, kurios rodytų, kad turtas prarastas dėl kitų asmenų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2017; 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-248/2017). Šiuo konkrečiu atveju byloje esantys duomenys neleidžia padaryti išvados, kad BUAB „L-metal“ turtas (piniginės lėšos) buvo prarastos dėl kitų asmenų veiksmų. Vadinasi, apeliantei nagrinėjamoje byloje teko pareiga įrodyti, kad konkretaus dydžio piniginės lėšos bendrovėje buvo ir jų nebėra, o atsakovui teko pareiga įrodyti, kad jo paimtas pinigines lėšas jis panaudojęs išimtinai bendrovės veikloje ir bendrovės interesais.

34.       Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio bei teismo argumentų, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė konstatavęs, kad apeliantė neįrodė jai padarytos žalos fakto bei dydžio. Kitaip tariant, teismas taikė bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę be jokių išlygų, neatsižvelgdamas į aplinkybę, kad dokumentais pagrįsti jai padarytos žalos apeliantė neturi galimybės būtent dėl atsakovo veiksmų / neveikimo, atliktų jo vadovavimo bendrovei metu. Dar daugiau, išklausiusi teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo atsakovas L. A. ir jo advokatė, garso įrašus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsakovas iš esmės visiškai nusišalino nuo įrodinėjimo pareigos vykdymo, užimdamas pasyvią poziciją bei tvirtindamas, kad jis nieko neatsimena, kad nieko negali pakomentuoti ir kad lėšų neteisėto panaudojimo įrodinėjimo pareiga tenka tik apeliantei (ieškovei). Šiame kontekste atsakovas  akcentavo dar ir tokį faktą, kad ikiteisminis tyrimas dėl bendrovės lėšų pasisavinimo ar iššvaistymo jo atžvilgiu buvo nutrauktas, nesurinkus šį kaltinimą pagrindžiančių įrodymų, todėl ir lėšų pasisavinimo ar iššvaistymo faktas nenustatytas. Tačiau tokia atsakovo atsikritimų į jam pareikštą ieškinį pozicija nėra teisiškai pagrįsta, juolab kad baudžiamosios ir civilinės atsakomybės taikymo sąlygos yra skirtingos. Vien tai, kad įrodymų taikyti asmeniui baudžiamąją atsakomybę nėra ar jų nepakanka, savaime nereiškia, kad toks asmuo negali būti civilinės atsakomybės subjektas ir jam negali būti taikomas civilinės atsakomybės institutas.

35.       Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovui šioje konkrečioje situacijoje visgi teko pareiga pagrįsti bendrovei priklausiusių piniginių lėšų panaudojimą. Visiškai nusišalinęs nuo įrodinėjimo pareigos, atsakovas kartu prisiėmė ir riziką, kad kurios nors byloje (ne)nustatytos aplinkybės gali būti įvertintos nepalankiai jam pačiam, o ne ieškovei, prieinamomis įrodinėjimo priemonėmis siekusiai pagrįsti tokį faktą, kad bankrutavusios bendrovės kreditoriai yra patyrę žalą dėl buvusio jos vadovo veiksmų, kurie teismo pagrįstai buvo pripažinti neteisėtais.  

Dėl iš bendrovės paimtų piniginių lėšų panaudojimo

36.       Apeliantė patikslintame ieškinyje suformuluotą reikalavimą priteisti žalos atlyginimą siejo su Kauno apygardos prokuratūros 2015 m. liepos 27 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-01054-12 išdėstytomis aplinkybėmis ir faktais. Ieškinio dalį dėl iš bendrovės išimtų piniginių lėšų (3 441 398,85 Lt) pasisavinimo apeliantė grindė tuo, kad atsakovas, nuslėpdamas ūkines operacijas, į apskaitą neįtraukė gautų lėšų, taigi jas pasisavino ir (arba) iššvaistė šias lėšas, tokiu būdu padarydamas žalą BUAB „L-metal“. 

37.       Tačiau vien iš patikslinto ieškinio turinio nėra galimybės nustatyti, kaip apeliantė apskaičiavo jai padarytos 3 441 398,85 Lt žalos dydį, lakoniškai nukreipdama į Kauno apygardos prokuratūros 2015 m. liepos 27 d. nutarimą nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį. Iš šio nutarimo matyti, kad atsakovui L. A. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl iš BUAB „L-metal“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išimtų 3 733 120 Lt grynųjų pinigų, iš kurių 3 041 080 Lt bendrovės veikloje nepanaudojo, jų į atsiskaitomąsias sąskaitas banke negrąžino ir į bendrovės kasą neįnešė, pasisavinimo, taip pat dėl iš bendrovės kasos išimtos 400 318,85 Lt sumos (kuri nustatyta kaip kasoje turėjęs būti, tačiau nerastas likutis) pasisavinimo. Todėl L. A. įtarimas buvo pareikštas dėl 3 441 398,85 Lt vertės svetimo turto pasisavinimo. Minėtu nutarimu ikiteisminis tyrimas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių atsakovo kaltę dėl svetimo turto pasisavinimo, buvo nutrauktas. Tačiau tiek FNTT specialisto išvadoje, tiek Kauno AVMI patikrinimo akte įvardijamos kaip nustatytos tokios aplinkybės, kad atsakovui iš bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 24 čekius buvo grynaisiais pinigais išmokėta 1 100 000 Lt suma, o iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pasinaudojant bankomato kortele, buvo išmokėta 3 734 120 Lt suma. Taigi, iš banko sąskaitų ir bendrovės kasos buvo paimta iš viso 4 834 120 Lt suma, taip pat tuo pačiu laikotarpiu įformintas ir 1 102 480 Lt sumos įnešimas į bendrovės kasą. Atitinkamai, spręsta, kad 3 731 640 Lt grynųjų pinigų suma liko pas atsakovą, kaip bendrovės direktorių. Pažymėtina, kad šalių ginčas dėl tokių nustatytų faktinių aplinkybių t. y. dėl paimtos iš banko sąskaitų ir kasos bendros sumos bei įneštos į bendrovės kasą sumos, nagrinėjamoje byloje nekilo.  

38.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs BUAB „L-metal“ buhalteriniuose dokumentuose apskaityto parduoto ir įsigyto metalo laužo kiekį ir kainą, padarė labiau tikėtiną išvadą, kad iš kasos išimtos lėšos (3 731 640 Lt) buvo panaudotos buhalteriniuose dokumentuose neapskaityto 3 413,968 tonų kiekio metalo laužo įsigijimui. FNTT specialisto išvadoje nustatyta, kad BUAB „L-metal“ pardavė didesnį kiekį metalo laužo nei tas, kurio įsigijimas apskaitytas dokumentuose. Teismas vertino, kad tokiu būdu bendrovė uždirbo 3 895 823,60 Lt pelną, iš kurio atėmęs atsakovo L. A. iš bendrovės išimtas 3 731 640 Lt lėšas, teismas apskaičiavo gautą 164 183, 60 Lt pelną ir, atitinkamai, sprendė, kad žalos faktas dėl 3 731 640 Lt (nors bankroto administratorė ieškinyje buvo nurodžiusi mažesnę – 3 441 398,85 Lt žalos sumą, tačiau, teismo vertinimu, jos nepagrindė) piniginių lėšų pasisavinimo nenustatytas.

39.       Viena vertus, tokie skaičiavimai iš dalies yra ydingi tuo aspektu, kad teismas neatsižvelgė į CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą peržengti byloje pareikštus reikalavimus ir sprendė dėl didesnės žalos sumos (ne)padarymo, nei prašė ieškovė. Kita vertus, bendrovės pardavimo pajamas pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino su gautu pelnu, padaręs  išvadą dėl apeliantės veikos pelningumo tuo laikotarpiu, kai jai vadovavo atsakovas, ir kas, šio teismo vertinimu, jau savaime eliminuoja žalos apeliantei padarymo galimybę. Tačiau, kaip ne kartą buvo pasisakyta pirmiau, bendrovės buhalterinė apskaita buvo organizuojama ir tvarkoma akivaizdžiai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o už tai atsakomybė tenka jos vadovui (atsakovui L. A.). Tokiu atveju nei jos veiklos pelningumo, nei nuostolingumo apskritai neįmanoma patikrinti bei įvertinti ar, juo labiau, veiklos pelningumu pateisinti tinkamai neapskaitytų bendrovės piniginių lėšų panaudojimą. Kitokia pirmosios instancijos teismo pozicija stokoja pagrįstumo.           

40.       Kaip minėta, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad iš kasos išimtos lėšos (3 731 640 Lt) buvo skirtos 3 413,968 tonų metalo laužo įsigijimui, nes, jos vertinimu, šiai išvadai pagrįsti byloje nėra nei vieno įrodymo. Apeliantė daro ir tokią prielaidą, kad jeigu nėra duomenų apie metalo laužo įsigijimą, šis, labiau tikėtina, buvo įgytas neteisėtai (galimai nusikalstamai). Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad apeliantės teiginiai, susiję galimai nusikalstamu ir neatlygintiniu metalo laužo įgijimu vertintini kaip nauji argumentai, kuriais nebuvo grindžiamas ieškinio pagrindas, todėl nepagrįstai išplečiantys apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas. Tokia skundo argumentacija  prieštarauja CPK 306 straipsnio 2 daliai, nustatančiai, kad apeliacinio skundo argumentai turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą, o apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Todėl dėl tokios apeliantės prielaidos teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.

41.       Apeliantė savo skunde taip pat nurodo, kad neapskaitytam 3413,968 tonų metalo laužui įsigijimui galėjo būti išleista tik 1 847 873,61 Lt (3 413,968 tonų x 1 097 657,50 Lt / 2 027,935 tonų), o ne visa 3 731 640 Lt suma, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, taigi lieka dar 1 883 766,39 Lt (3 731 640 Lt - 1 847 873,61 Lt) arba 545 576,46 Eur suma, kurios panaudojimas niekaip nepagrįstas. Vertinant šių apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą,   atsižvelgtina į CPK 176–185 straipsniuose suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, dėl kurių aiškinimo išsamiai pasisakyta ir kasacinio teismo praktikoje. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad bylą nagrinėjantis teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių nustatyta tvarka. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-684/2018).

42.       FNTT specialisto išvadoje nustatyta, kad BUAB „L-metal“ tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d.) įformino 1955,12 tonų metalo laužo (lengvo geležies laužo 12-a, storo gabaritinio geležies laužo 3-a, negabaritinio plieno laužo 5-a, vario laužo) įsigijimą iš fizinių asmenų už 1 043 362,51 Lt sumą, 72,815 tonų metalo laužo (metalo laužo ir juodojo metalo laužo) įsigijimą iš 3 juridinių asmenų už 54 295 Lt (specialisto išvados 14–16 l.) Taip pat bendrovė pirkimo–pardavimo sutartimis įformino 34 naudotų transporto priemonių įsigijimą iš įvairių Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų už 50 161 Lt, tačiau tyrimo metu nebuvo pateikti šių transporto priemonių performinimo į metalo laužo apskaitos dokumentai (transporto priemonių ardymo, išardytų detalių užpajamavimo į metalo laužą apskaitos dokumentai) ir nepateikti šių transporto priemonių pardavimą patvirtinantys apskaitos dokumentai, todėl tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, kur panaudotos minėtos transporto priemonės (specialisto išvados 17 l.).

43.       FNTT specialisto išvadoje taip pat nurodoma, kad BUAB „L-metal“ laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 22 d. įformino 4983,723 tonų metalo laužo pardavimą UAB „Tolmeta“ už 4 660 472,78 Lt sumą; laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 23 d. iki 2013 m. liepos 31 d. įformino 458,18 tonų metalo laužo pardavimą UAB „Baltic metal“ už 333 008,32 Lt (specialisto išvados 45, 49–50 l.) Taigi, tiriamu laikotarpiu BUAB „L-metal“ iš viso įformino 5441,903 tonų metalo laužo pardavimą už 4 993 481,10 Lt, tuo tarpu metalo laužo įsigijimo dokumentus įformino 2027,935 tonų kiekiui už 1 097 657,50 Lt sumą. Pagal tyrimui pateiktus bendrovės buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų, sudarytų tiriamojo laikotarpio pradžioje, t. y. 2012 m. sausio 1 d., neparduoto metalo laužo likučio bendrovė neturėjo. Tokiu būdu BUAB „L-metal“ tyrimui nepateikė iš viso 3413,968 tonų (5441,903 - 2027,935) metalo laužo kiekio įsigijimo dokumentų, todėl tyrimo metu nebuvo galima nustatyti iš ko, už kokią kainą ir pagal kokius apskaitos dokumentus bendrovė įsigijo 3413,968 tonų metalo laužo kiekį (specialisto išvados 50 l.).

44.       Apeliaciniame skunde pateikiami skaičiavimai, kad neapskaitytam 3 413,968 tonų metalo laužo įsigijimui galėjo būti išleista ne daugiau, nei 1 847 873,61 Lt (3 413,968 tonų x 1 097 657,50 Lt / 2 027,935 tonų) suma, bet ne visa išimta iš bendrovės sąskaitų ir kasos 3 731 640 Lt suma, bet šis matematinis skaičiavimo būdas galėtų būti tinkamas tik nustačius tokias sąlygas, kad metalo laužo kaina rinkoje per visą beveik pustrečių metų laikotarpį buvo pastovi ir nekintanti, o BUAB „L-metal“ pirko tik vienos rūšies metalo laužą. Pažymėtina, kad analogiškus apeliantės pateiktiems metodams skaičiavimus atliko Kauno AVMI 2014 m. gruodžio 8 d. patikrinimo akte (žr. 14 l.), tačiau mokesčių administratoriaus atlikti skaičiavimai grindžiami tuo, kad nustatęs, jog BUAB „L-metal“ neapskaičiusi metalo laužo įsigijimo, neapskaitytam dokumentuose metalo laužo kiekiui neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo privalomo GPM (jei metalo laužas įsigytas iš fizinių asmenų) ir PVM (jei įsigytas iš juridinių asmenų), mokesčių administratorius turėjo pareigą apskaičiuoti konkretaus dydžio BUAB „L-metal“ mokėtinus mokesčius ir nuo šių mokesčių apskaičiuotinas baudas. Visgi, kaip nurodyta tiek FNNT specialisto išvadoje, tiek Kauno AVMI patikrinimo akte, šių tyrimų metu nebuvo galimybės nustatyti iš ko, už kokią kainą ir pagal kokius apskaitos dokumentus bendrovė įsigijo nepaskaitytą kiekį – 3413,968 tonas metalo laužo. Vadinasi, dabar jau neįmanoma visiškai tiksliai identifikuoti nei kokios sudėties (rūšies) buvo metalo laužas, nei kokia buvo šio neapskaityto metalo laužo supirkimo kaina. Todėl aptarti apeliantės skundo argumentai ir jos pačios skaičiavimai nėra pakankami paneigti teismo atliktus skaičiavimus, jų taip pat nepakanka visiškai paneigti teismo padarytą kaip labiau tikėtiną išvadą dėl išimtų iš bendrovės lėšų panaudojimo paskirties – metalo laužo pirkimui.

45.       Sprendžiant šalių ginčą dėl iš bendrovės paimtų pinginių lėšų panaudojimo paskirties, yra aktualios ne tik aptartos, bet dar ir kitos Kauno AVMI patikrinimo akte nustatytos bei analizuotos aplinkybės, pavyzdžiui, dėl BUAB „L-metal“ patirtų išlaidų įsigyjant naujas prekes, kurių mokesčių administratorius nepripažino panaudotų metalo laužo įgijimui bei nesusijusių su bendrovės veikla (jų įtraukimo į leidžiamus atskaitymus kontekste), ir už kurias atsiskaityta grynaisiais pinigais.

46.       Minėtame akte yra nustatyta, kad BUAB „L-metal“ iš UAB „Granitas“ įsigijo betono, smėlio už 69 345,74 Lt, iš UAB „Kauno gelžbetonis“ įsigijo smėlbetonio, betono už 7 856,17 Lt, iš UAB „Kauno keliai“ įsigijo žvyro mišinio, plytų skaldos atsijų, dumblo už 13 334,41 Lt. Operatyvaus patikrinimo metu apsilankius bendrovės nuomojamose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad aikštelė supilta, paruošta naudojimui, todėl buvo padaryta išvada, jog iš UAB „Granitas“ UAB „Kauno gelžbetonis“ ir UAB „Kauno keliai“ įsigytos prekės galėjo būti panaudotos aikštelės paruošimui. Iš viso iš šių bendrovių įsigyta prekių už 90 536,32 Lt.

47.       Minėtame akte taip pat nustatyta, kad BUAB „L-metal“ laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 11 d. iki 2012 m. spalio 2 d. iš UAB „Valsva ir ko“ pagal 85 PVM sąskaitas faktūras įsigijo įvairių prekių (vamzdžių, alkūnių, trišakių, vožtuvų, čiaupų, siurblių, ventilių, movų, termostatų, antgalių) už 225 978,88 Lt; laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 3 d. iki 2012 m. spalio 29 d. iš UAB „Sanistal“ pagal 46 PVM sąskaitas faktūras įsigijo prekių (alkūnių, radiatorių, katilų, latakų dušui, šildytuvų) už 49 716,63 Lt; laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 4 d. iki 2013 m. liepos 4 d. iš UAB „Baltijos kontaktų grupė“ pagal 90 PVM sąskaitų faktūrų įsigijo prekių (procesorių, detektorių, valdymo pultelių, magnetinių kontaktų, akumuliatorių, jutiklių, kabelių) už 95 715,63 Lt; laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2013 m. birželio 20 d. iš UAB „Arevita ir ko“ pagal 10 PVM sąskaitų faktūrų įsigijo prekių (transformatorius, jutiklius, kabelius, dūmų jutiklius, klijuojamus magnetinius kontaktus) už 9 966 Lt; laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 21 d. iki 2013 m. sausio 21 d. iš UAB „Celsis“ pagal 11 PVM sąskaitų faktūrų įsigijo prekių (praustuvų, sifonų, katilų, ventilių, alkūnių, vamzdžių) už 20 134,94 Lt; laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 31 d. iki 2012 m. rugpjūčio 6 d. iš UAB „Lankstonas“ pagal 10 PVM sąskaitų faktūrų įsigijo prekių (skardos, alkūnių, latakų lietvamzdžių, laikiklių, sraigtų) už 31 919,76 Lt; laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 8 d. iki 2012 m. rugsėjo 4 d. iš UAB „Lemora“ pagal 9 PVM sąskaitas faktūras įsigijo prekių (skardos, alkūnių, latakų, lietvamzdžių, laikiklių, sraigtų) už 7 265,14 Lt. Iš viso iš minėtų bendrovių įsigyta prekių už 440 696,98 Lt.

48.       Nors mokesčių administratoriaus patikrinimo aktas yra dokumentas, priimtas valstybės institucijos pareigūnų, neperžengiant savo kompetencijos ribų, ir formaliai atitinka kitus CPK 197 straipsnio 2 dalyje išvardytus požymius, tačiau Kauno AVMI patikrinimo aktas tik iš dalies koreliuoja su šios civilinės bylos dalyku, be to, jame tirtas ilgesnis laikotarpis, nei tas, dėl kurio ieškinį yra pareiškusi apeliantė. Minėtame patikrinimo akte pateiktas specializuoto mokestinio tyrimo metu surinktų ir tirtų faktų vertinimas, todėl, svarstant bendrovės vadovo civilinės atsakomybės klausimus, toks aktas laikytinas paprastu rašytiniu įrodymu, kuris vertintinas pagal teismo vidinį įsitikinimą kartu su kitais civilinėje byloje pateiktais įrodymais (CPK 185 straipsnis). Tokios pozicijos, kad sprendžiant bendrovės vadovo civilinės atsakomybės klausimus VMI sprendimai turėtų būti vertintini ne kaip nustatantys prejudicinius faktus, o kaip paprasti rašytiniai įrodymai, kuriais įrodinėjamos žalos atsiradimo aplinkybės ir jos dydis, laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017).

49.       Šiuo konkrečiu atveju Kauno AVMI patikrinimo akto turinys suponuoja teisėjų kolegijos išvadą, kad ne visa ieškinyje įvardyta iš bendrovės sąskaitų ir kasos paimta 3 441 398,85 Lt suma, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, buvo panaudota buhalteriniuose dokumentuose neapskaitytam kiekiui (3 413,968 tonų) metalo laužo įsigyti. Labiau tikėtina, kad dalis piniginių lėšų galėjo būti panaudota ir kitoms su bendrovės veikla susijusioms reikmėms arba jos interesais, o dalis – nesusijusioms su jos veikla reikmėms.

50.       Susijusiomis su bendrovės veikla gali būti pripažintinos aikštelės, reikalingos veiklai vykdyti, įrengimui išleistos lėšos. Atsižvelgiant į pirkimų kiekį, dažnumą (pvz., po kartą į savaitę) ir prekių pobūdį (jose yra arba juodojo, spalvotojo arba kitokio metalo), bendrovės interesais išleistomis lėšomis, eliminuojančiomis civilinės atsakomybės instituto taikymą, galima pripažinti pirmiau išvardintas sumas, sumokėtas grynaisiais pinigais už naujas prekes, įsigytas iš UAB „Valsva ir ko“, UAB „Sanistal“, UAB „Baltijos kontaktų grupė“, UAB „Arevita ir ko“, UAB „Celsis“, UAB „Lankstonas , UAB „Lemora“, juolab kad atsakovas mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriui pateiktame paaiškinime yra nurodęs, kad statybinės medžiagos (radiatoriai, vamzdžiai, alkūnės, movos, profiliai ir kt.) buvo priduotos į metalo laužą, nes tokias prekes iš UAB „Valsva ir ko“ pirkdavo su 40 proc. nuolaida (patikrinimo akto 26 l.).

51.       Kita vertus, kaip minėta, to paties patikrinimo akto turinys akivaizdžiai liudija tai, kad bendrovės piniginės lėšos buvo naudojamos ir nesusijusioms su bendrovės veikla reikmėms. Esant tokiai situacijai, kai ieškinyje nėra pateikiama jokių detalių padarytos apeliantei atsakovo veiksmais žalos (jos nuostolių) dydžio skaičiavimų, grindžiant šį reikalavimą vien kitų institucijų dokumentuose užfiksuota informacija bei jos įvertinimu, o atsakovas yra nusišalinęs nuo išimtų iš bendrovės piniginių lėšų panaudojimo įrodinėjimo, aktualia tampa CK norma, leidžianti pačiam teismui nustatyti nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atsakovui neįrodžius, kad visos BUAB „L-metal“ priklausančios piniginės lėšos buvo panaudotos jos veikloje ar kad dėl jų bendrovė gavo kitokią adekvačią naudą, faktinė aplinkybė, jog BUAB „L-metal“ patyrė turtinio pobūdžio praradimą (apeliantei padarytos žalos faktas) pripažintina nustatyta, o jo dydį šiuo konkrečiu atveju nustato apeliacinės instancijos teismas.

52.       Vertindama kokio dydžio žalą (nuostolius), priežastinius ryšiu susijusius su atsakovo neteisėtais veiksmais, yra patyrusi apeliantė, teisėjų kolegija atsižvelgia į Kauno AVMI patikrinimo akte nustatytas aplinkybes. Šiame akte nurodoma, kad BUAB „L-metal“ pagal PVM sąskaitas faktūras laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 20 d. iki 2013 m. birželio 28 d. iš UAB „Certa“ įsigijo katilą už 1 830 Lt; iš UAB „TC prekyba“ įsigijo džiovyklę už 2 799 Lt, televizorių už 2 699 Lt; iš UAB „Meistras“ įsigijo automobiliui prekių ir automobilio remonto paslaugų už 1 613 Lt (nustatyta, kad automobilis priklauso fiziniam asmeniui R. J., kuris nėra susijęs su BUAB „L-metal“); iš K. R. įmonės „Erksa“ įsigijo konverterį, palydovinę anteną, imtuvą už 1 117 Lt; iš S. V. įmonės „Santera“ įsigijo giluminį siurblį, gulsčiuką, antgalius už 2 497,60 Lt, dvigubą keramikinę plautuvę, radiatorius, vandens pašildytoją už 6 778,42 Lt, kapsulę, įdėklą su alkūne už 4 389,88 Lt; iš UAB „Silberauto“ įsigijo skėtį už 108,15 Lt; iš UAB „Krasta Auto Kaunas“ įsigijo automobiliui prekių ir automobilio remonto paslaugų už 1 861,34 Lt (nustatyta, kad automobilis priklauso fiziniam asmeniui J. R., kuris nėra susijęs su BUAB „L-metal“); iš UAB „Sportland LT“ įsigijo marškinėlius, megztinį, kelnes už 777 Lt, sportinę aprangą už 499 Lt, megztinį, kelnes už 303 Lt, sandalus už 89 Lt; iš UAB „Santechgama“ įsigijo radiatorius, laikiklius radiatoriams, kopetėles už 1 190 Lt; iš V. L. firmos įsigijo vejapjovę už 1 200 Lt; iš UAB „Mediashop“ įsigijo LED televizorių už 639 Lt; iš V. K. firmos „Vildaras“ įsigijo variklį už 2 110 Lt, variklį už 2 350 Lt, variklį už 1 349 Lt, variklį, rankenėlę, žvakę už 2 196 Lt; iš UAB „Vilpra“ įsigijo dušo sieneles už 2 887,45Lt, vandens šildytuvą už 583,70 Lt, gyvatuką, reguliuojamą teną už 586,58 Lt, maitinimo šaltinį, kopetėles, akumuliatorius už 2 018,91 Lt; iš UAB „Telenoja“ įsigijo monitorių už 2 810 Lt, televizorių „Samsung“ už 2 180 Lt, monitorių už 2 499,99 Lt; iš UAB „Lytagra“ įsigijo „double star“ už 3 560 Lt, suvirinimo aparatą už 3 986,95 Lt, transporterį, jungtis už 3 986,95 Lt; iš UAB „Daivanta“ įsigijo automobilių prekių ir automobilio remonto paslaugų už 5 560 Lt (automobilis priklausė fiziniam asmeniui A. A., kuri su BUAB „L-metal“ nesusijusi); iš UAB „Prosport LT“ įsigijo teniso batelius už 279 Lt; iš UAB „Iris“ įsigijo plyteles už 1 355,27 Lt; iš UAB „Česnakėlis“ įsigijo vitriną ir apsauginių žaliuzių komplektą už 6 000 Lt; iš UAB „Daneka“ įsigijo skalbyklę už 1 850 Lt; iš UAB „Ermitažas“ įsigijo daržovių sėklų už 62,75 Lt; iš UAB „Auto laboratorija“ įsigijo turbokompresoriaus remonto paslaugas automobiliui, kuris iki 2013 m. lapkričio 2 d. priklausė UAB „Odontika“, už 950 Lt; iš UAB „Elbaltic“ įsigijo kabelius už 2 108,55 Lt, kabelius, išjungiklį už 1 785,62 Lt, kabelius už 615,16 Lt. Iš viso prekių įsigyta už 84 062,27 Lt.

53.       Taigi, minėtame Kauno AVMI patikrinimo akte nustatytos faktinės aplinkybės dėl BUAB „L-metal“ už 84 062,27 Lt sumą įsigytų prekių ir šių prekių pobūdis – brangūs, namų buityje ir ūkyje naudojami daiktai, rūbai, avalynė, statybinės medžiagos – suponuoja teisėjų kolegijos  išvadą, kad šios išlaidos negali būti laikomos patirtomis BUAB „L-metal“ veikloje ar jos interesais, priešingai, šios lėšos buvo išleistos atsakovo, kaip fizinio asmens, poreikiams tenkinti. Jokių šią išvadą galinčių paneigti įrodymų nagrinėjamoje byloje nėra.

54.       Todėl apeliantės ieškinio reikalavimas dalyje dėl 84 062,27 Lt (24 346,12 Eur) žalos, padarytos iššvaistant ar pasisavinant jos pinigines lėšas, atlyginimo pripažintinas įrodytu ir tenkintinu. Kadangi pirmosios instancijos teismas tokių byloje esančių įrodymų ir juose užfiksuotų faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovo L. A., kaip bendrovės vadovo, iš bendrovės išimtomis lėšomis, apskritai nevertino, skundžiamo teismo sprendimo dalis panaikintina ir šioje ginčo dalyje priimtinas naujas sprendimas, iš dalies tenkinant apeliantės reikalavimą bei iš atsakovo L. A. jai priteisiant 24 346,12 Eur kaip žalos atlyginimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Taip pat iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio  8 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai)

Dėl UAB „Lumingas“, SIA „Dub Step“ ir UAB „Granevita“ pervestų piniginių lėšų 

55.       Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad atsakovas turėjo įrodyti ir lėšų, sumokėtų bendrovėms SIA „Dub Step“ (103 584 Lt), UAB „Lumingas“ (210 814,14 Lt), UAB „Granevita“ (690 560 Lt), panaudojimą BUAB „L-metal“ veikloje, o tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Apeliantė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo padaryta labiau tikėtina išvada, kad iš UAB „Lumingas“ gautą 159 185,86 Lt sumą atsakovas panaudojo metalo laužo įsigijimui.

56.       Byloje nustatyta, kad 2012 m. balandžio 26 d. iš apeliantės sąskaitos į Latvijos bendrovės SIA „Dub Step“ sąskaitą buvo pervesti 103 584 Lt (30 000 Eur), o laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 18 d. iki 2012 m. balandžio 23 d. iš apeliantės kasos UAB „Lumingas“ buvo sumokėti 210 814,14 Lt, iš kurių 159 185,86 Lt (46 103 Eur) UAB „Lumingas“ kasos orderiais grąžino BUAB „L-metal“, tačiau ši suma į BUAB „L-metal“ apskaitą įtraukta nebuvo. Nustatyta ir tai, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 30 d. iki 2013 m. liepos 4 d. iš BUAB  „L-metal“ sąskaitos į UAB „Granevita“ sąskaitą pervesti 690 560 Lt (200 000 Eur).

57.       Apeliantės atstovas 2019 m. spalio 14 d. vykusiame teismo posėdyje paaiškino, kad reikalavimus šioje ieškinio dalyje jis grindžia tuo, jog nebuvo jokio teisinio pagrindo pervesti  pinigines lėšas pirmiau nurodytoms bendrovėms, o tarp bendrovių BUAB „L-metal“, SIA „Dub Step“, UAB „Lumingas“ ir SIA „Market View“ atlikti įskaitymai ir BUAB „L-metal“ partnerystės sutartis su UAB „Granevita“ buvo fiktyvūs (garso įrašas nuo 28:49 min. iki 39:09 min.).  

58.       Pirmosios instancijos teismas reikalavimus šioje ieškinio dalyje atmetė motyvuodamas tuo,  kad SIA „Dub Step“, UAB „L-metal“, UAB „Lumingas“ ir SIA „Market View“ 2012 m. liepos 30 d. bei 2012 m. liepos 31 d. trišaliais tarpusavio užskaitos aktais atliko tarpusavio įsiskolinimų įskaitymus ir kad apeliantė su UAB „Granevita“ buvo sudariusi 2013 m. gegužės 30 d. partnerystės sutartį, bet nei vienas iš šių nurodytų sandorių (nei trišaliai tarpusavio užskaitos aktai, nei partnerystės sutartis) nebuvo nuginčyti ar ginčijami. Taigi teismas nesutiko su apeliantės pozicija, kad iš BUAB „L-metal“ sąskaitos sumokėta SIA „Dub Step“ 103 584 Lt suma, UAB „Lumingas“ – 210 814,14 Lt suma, o UAB „Granevita – 690 560 Lt suma buvo pervestos nesant teisinio pagrindo. Tokiu atveju apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas turėjęs papildomai įrodyti šių lėšų panaudojimą BUAB „L-metal“ veikloje, kai jos buvo mokamos pagal galiojančius sandorius, nepaneigia teismo padarytos išvados dėl piniginių lėšų  pervedimo esant galiojančiam teisiniam pagrindui – atitinkamiems sandoriams. Sandorių teisėtumo prezumpcija atskiru apeliantės ieškinio reikalavimu nėra paneigta, jų galiojimo klausimas nebuvo keliamas, o vien apeliantės nuomonės dėl sandorių fiktyvumo aiškiai nepakanka civilinės atsakomybės institutui šioje ginčo dalyje taikyti.  

59.       Reikalavimą priteisti žalos atlyginimą už UAB „Lumingas“ apeliantei grąžintos ir neapskaitytos 159 185,86 Lt pasisavinimą teismas atmetė motyvuodamas tuo, kad ši suma grąžinta netrukus po trišalių tarpusavio užskaitymo aktų pasirašymo – po 2012 m. liepos 31 d., t. y. tuo laikotarpiu, kai buvo perkamas ir parduodamas metalo laužas, kurio didelio kiekio (3413,968 tonų) įsigijimas, kaip yra nustatyta byloje, nebuvo apskaitytas buhalteriniuose dokumentuose, taigi ir šios lėšos, labiau tikėtina, panaudotos būtent šiuo tikslu.  

60.       Pasisakant dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kuriais kvestionuojama tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, pagrįstumo, pažymėtina, kad teismai įrodymus bei jų įrodomąją reikšmę įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 straipsnis). Todėl vien kitokia apeliantės nuomonė (dėl šių piniginių lėšų nepanaudojimo bendrovės veikloje ir / ar jos interesais) pati savaime nelemia vertinimo, kad ši teismo labiau tikėtina išvada, padaryta remiantis konkrečiais skaičiavimais bei visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste,  yra nepagrįsta ar apskritai negalima, juolab kad apeliantė savo nesutikimui su ja pagrįsti nepateikia ir jokių konkrečių svarių argumentų. Todėl šioje ginčo dalyje nėra pagrindo konstatuoti įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą, nulėmusį neteisingos teismo išvados padarymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

61.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

62.       CPK 79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, prie kurių, pagal CPK 88 straipsnio 1 dalį priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusios su vietos apžiūra; 2) atsakovo paieškos išlaidos; 3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; 5) atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; 6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; 8) išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; 9) būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu; 10) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. CPK 88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kitomis būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas) nelaikomos ir šiame skyriuje nustatyta tvarka neatlyginamos išlaidos už teikiamas teisines paslaugas, išskyrus advokatų ir advokatų padėjėjų teikiamas teisines paslaugas.

63.       Iš bylos medžiagos matyti, kad BUAB „L-metal“ bankroto administratorė VšĮ „Nacionalinis teisės centras“ 2019 m. spalio 13 d. pirmosios instancijos teismui yra pateikusi prašymą priteisti apeliantei 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidas už ieškinio, apeliacinio skundo (2018 m. gegužės 16 d.), patikslinto ieškinio parengimą, dalyvavimą 6 teismo posėdžiuose ir kelionę Vilnius – Kaunas – Vilnius (nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d.) ir 77,28 Eur antstolio būtinųjų vykdymo išlaidų už laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymą. Prie prašymo pridėta bankroto administratorės VšĮ „Nacionalinis teisės centras“ įgalioto asmens Ž. A. 2019 m. spalio 11 d. parengta procesinių dokumentų parengimo bei atstovavimo paslaugų sąmata ir antstolės A. A. 2019 m. gegužės 27 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra ir jos apmokėjimą (77,26 Eur) patvirtinantis 2019 m. birželio 17 d. mokėjimo nurodymas.

64.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliantei šioje byloje atstovavo teisinį išsilavinimą turintis bankroto administratorės įgaliotas asmuo, t. y. ne advokatas ir (ar) advokato padėjėjas, tokiu atstovavimu apeliantės nurodomos patirtos 4 000 Eur išlaidos pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nepriskirtinos bylinėjimosi išlaidoms, todėl negalėtų būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies (CPK 79, 88, 93, 185 straipsniai). Atitinkamai negalėtų būti priteista ir proporcinga apeliantės patenkintiems reikalavimams šių išlaidų dalis.

65.       Kitokios išvados nesuponuoja ir administratorės prašyme nurodomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 7 d. nutarimas Nr. 415, kuriuo patvirtintas Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašas ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės), netekęs galios nuo 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui. Šiuo klausimu Lietuvos apeliacinis teismas jau yra pasisakęs, kad taisyklių II skyriaus (Rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai) 7 punkte pateikta nuoroda į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau –Rekomendacijos), negali pakeisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarkos, nustatytos CPK normose, o Taisyklėse pateikta nuoroda į Rekomendacijas skirta tik administratoriaus atlyginimo dydžiui būtent bankroto procese apskaičiuoti – priemoka už bylas nustatoma, jeigu administratorius teisminiame procese nesinaudoja papildoma specialistų pagalba, kuria pasinaudojus būtų didinamos bankroto administravimo išlaidos (Taisyklių 1, 11 punktai; Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo, netekusio galios nuo 2020 m. sausio 1 d., 23 straipsnio 9 punktas, 36 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1111-370/2017).

66.       Kelionės išlaidų proporcinga dalis, grindžiama Rekomendacijomis, taip pat apeliantei neatlygintina, nes šios Rekomendacijos taikomos tik sprendžiant šalies išlaidų už advokato ir advokato padėjėjo paslaugas atlyginimo klausimą, o jokių įrodymų, pagrindžiančių minėtas išlaidas, nepateikta. Taigi iš atsakovo L. A. šiuo konkrečiu atveju galėtų būti priteista tik proporcinga patenkintų ieškinio reikalavimų daliai apeliantės 77,28 Eur išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, dalis. Tačiau apeliantės patenkintų ieškinio reikalavimų dalis sudaro vos 1,83 proc., taigi proporcingos 1,41 Eur sumos priteisimas nebūtų suderinamas su protingumo principu (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

67.       Iš atsakovo L. A. valstybei priteistinas 730,38 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo apeliantė yra atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl apeliantės prašymų skirti baudą atsakovo atstovei ir kitų prašymų

68.       Apeliantė nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu ir dalyje dėl atsisakymo taikyti atsakovo atstovei piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis padarinius. Apeliantės teigimu, jos prašymas buvo grindžiamas visiškai kitu teisiniu pagrindu, nei vadovavosi teismas, t. y. aplinkybe,  kad atsakovo atstovė sąmoningai ir tyčia melavo teismo posėdžio metu, dėl ko buvo atidėtas teismo posėdis. Šį prašymą apeliantė laiko neišnagrinėtu, kadangi pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl prašyme nurodytų faktinių aplinkybių, todėl apeliacinės instancijos teismo prašo advokatei R. Mikšei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 3 000 Eur baudą, 50 proc. iš šios baudos skiriant apeliantei, ir apie advokatės veiksmus, turinčius advokato pareigų pažeidimo požymių, pranešti Lietuvos advokatūrai. 

69.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo atstovė advokatė R. Mikšė tvirtina, kad, priešingai nei teigia apeliantė, prašymas dėl baudos atsakovo atstovei skyrimo buvo išnagrinėtas ir atmestas kaip nepagrįstas. Jos prašymas išduoti teismo liudijimą buvo grindžiamas poreikiu susipažinti su  buhalteriniais dokumentais, reikalingais atsikirsti į patikslintą ieškinį, darant prielaidą, kad dalis duomenų galėtų būti archyvinėje mokesčių administratoriaus byloje, iš anksto nežinant, ar tokie duomenys yra ir kokie jie galėtų būti. Tačiau tai savaime nereiškia, jog atsakovas, veikdamas per atstovę, privalėjo į bylą pateikti gautus, pasinaudojant teismo išduotu liudijimu, įrodymus. Be to, po 2019 m. birželio 21 d. liudijimo gavimo, telefonu iš mokesčių administratoriaus darbuotojų pavyko gauti informaciją, kad be nagrinėjamoje byloje jau esančių duomenų apie mokestinį patikrinimą, kitų tokio pobūdžio duomenų neesama ir kitų  mokestinių patikrinimų per aktualų laikotarpį, susijusį  su ieškiniu, nebuvo atlikta. Todėl   nuspręsta liudijimu nepasinaudoti. Savarankiškai renkant bylai reikšmingus įrodymus ir pavykus gauti iš kitų asmenų kryžminių patikrinimų dokumentus, kurių metu, tikrinant kitas bendroves, buvo vertinami ir BUAB „L-metal“ sandoriai, buvo nuspręsta tokių įrodymų į bylą visgi neteikti, nes tai apeliantės, o ne atsakovo pareiga yra įrodinėti ieškinio dalyką ir pagrindą. Atsakovas neprivalo civilinio proceso metu rinkti ir teikti teismui ieškovui naudingus įrodymus. Be to, tik teismo posėdžio, vykusio 2019 m. spalio 14 d., metu atsakovui tapo aišku ir suprantama, kokiu pagrindu yra reiškiamas patikslintas ieškinys, taigi BUAB „L-metal“ atlikti mokestiniai patikrinimai tapo nebeaktualūs.

70.       Byloje dalyvaujantys asmenys procesiniuose dokumentuose privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Negalėdami pateikti įrodymų, kuriais remiasi, asmenys privalo savo procesiniuose dokumentuose nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų gauti, ir suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti, nurodant jų buvimo vietą bei aplinkybes, kurias šie įrodymai patvirtina (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 178–179 straipsniai, 199 straipsnio 1 dalis, 205 straipsnis). Tokį prašymą teismui privaloma ne tik motyvuoti, bet ir paremti pridedamais įrodymais. Šaliai, prašančiai išreikalauti rašytinius, daiktinius bei kitus įrodymus, sutikus, teismas gali išduoti jai liudijimą apie teisę gauti tuos įrodymus, kad jie būtų pateikti teismui (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis, 199 straipsnio 4 dalis, 206 straipsnio 2 dalis).

71.       Šiuo atveju prašymą išduoti atsakovo advokatei teismo leidimą susipažinti su BUAB „L-metal“ archyvinės bylos, esančios Kauno AVMI žinioje, medžiaga atsakovo atstovė, priešingai nei prašyme skirti baudą nurodė apeliantė, pateikė ne 2019 m. birželio 5 d. teismo posėdyje, o 2019 m. birželio 19 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį. Taip pat, priešingai nei teigia apeliantė, 2019 m. birželio 5 d. teismo posėdis buvo atidėtas ne dėl prašymo išduoti teismo liudijimą, o dėl to, kad dar nebuvo suėjęs terminas atsiliepimui į patikslintą ieškinį pateikti, be to, apeliantė, pati nedalyvaudama šiame teismo posėdyje, prieš posėdį buvo pateikusi prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir pripažinti atsakovo dalyvavimą būtinu (prašymas nebuvo patenkintas).

72.       Teismo liudijimas, suteikiantis teisę atsakovo atstovei advokatei R. Mikšei susipažinti su BUAB „L-metal“ archyvinės bylos, esančios Kauno AVMI žinioje, medžiaga, buvo išduotas 2019 m. birželio 21 d. Teismo posėdis byloje paskirtas 2019 m. rugpjūčio 26 d., nei atsakovas, nei jo advokatė jame nedalyvavo. Sekantis teismo posėdis įvyko 2019 m. spalio 14 d., atsakovo advokatė nurodė, kad VMI dar nesudarė galimybės jai susipažinti su archyvine BUAB „L-metal“ byla, paaiškino, kad su šia institucija kontaktavo žodžiu. Šio teismo posėdžio metu tiek teismas, tiek atsakovo atstovė, užduodami klausimus bankroto administratorės atstovui, aiškinosi, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir kokiu teisiniu pagrindu grindžiama kiekvienoje patikslinto ieškinio 10 punkto lentelės eilutėje nurodyta žala. Taip pat atsakovo atstovo klausė, ar pradinio ieškinio suma (kuri buvo siejama su mokesčių administratoriaus sprendimu nustatyta mokesčių, delspinigių ir baudų suma, sumokėtina į valstybės biudžetą), patenka į patikslinto ieškinio reikalavimų sudėtį, kol galiausiai išaiškinta, kad ši suma nepatenka į patikslinto ieškinio reikalavimų sudėtį (garso įrašas nuo 17:22 min. iki 20:00 min.).

73.       Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismui, kad vien aplinkybė, jog atsakovo atstovė nepasinaudojo teismo liudijimo pagrindu jai suteikta teise susipažinti su atitinkamais duomenimis, saugomais kitoje institucijoje, savaime neteikia prielaidų vertinti, kad procesinėmis teisėmis buvo piktnaudžiaujama ar sąmoningai (tyčia) meluojama teismui.  Sąmoningo ir sistemingo bylos vilkinimo požymių teisėjų kolegija neįžvelgia, o atsisakymas nuo teisės susipažinti su dokumentais pagrindžiamas pakankami logišku paaiškinimu – atsakovas kartu su atstove padarė išvadą, kad atsakovo gynybai tokie dokumentai tapo neaktualūs.

74.       Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo aspektu aktualu ir tai, kad teismo liudijimas atsakovo atstovei buvo išduotas siekiant tinkamai atsikirsti į patikslinto ieškinio reikalavimus ir suformuoti atsikirtimus į ieškinį. Įpareigojimas pateikti į bylą kuriuos nors duomenis atsakovui nebuvo nustatytas. Teikti papildomus įrodymus yra šalies teisė, bet ne pareiga, todėl jų nepateikimas gali sukelti šaliai nenaudingas procesines pasekmes – teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, gali priimti sprendimą ne jos naudai, tačiau už tokių papildomų įrodymų nepateikimą CPK 199 straipsnio 6 dalyje nustatytos baudos neskiriamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2017).

75.       Ne mažiau aktualus ir paminėtoje kasacinio teismo byloje pateiktas išaiškinimas, kad atstovas teisme – tai asmuo, kuris teisme įgyvendina atstovaujamojo teises ir interesus, veikia atstovaujamojo vardu įstatymų ir atstovaujamojo nurodyta tvarka, neperžengdamas įgaliojimų ribų. Advokatas, kaip dalyvaujančio byloje asmens atstovas, yra saistomas atstovaujamojo pozicijos ir procesinius veiksmus turi derinti su juo. Todėl šiuo atveju atsakovo atstovė, jos atstovaujamam klientui, t. y. atsakovui L. A., nesutinkant, negalėjo teismui teikti papildomų įrodymų. Nenustačius advokatės R. Mikšės piktnaudžiavimo procesine teise, objektyviai nekyla poreikis pranešti Lietuvos advokatūrai.

76.       Apeliantė taip pat nurodo, kad ji buvo pateikusi prašymą pranešti prokurorui apie galimas atsakovo L. A. nusikalstamas veikas, tačiau šio prašymo pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, todėl ir šį prašymą teikia pakartotinai apeliacinės instancijos teismui.

77.       CPK 300 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Tačiau nagrinėjamu atveju tokių akivaizdžiai baudžiamosios teisės požiūriu nusikalstamų veiksmų nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597-421/2015). Be to, apeliantė, manydama, kad yra nusikalstamos veikos požymių, dėl ko reikėtų atlikti ikiteisminį tyrimą, pati turi teisę kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančias institucijas, neperkeldama tokio veikimo iniciatyvos teismui.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

78.       Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi apeliantės ieškinio reikalavimams užtikrinti nutarė areštuoti atsakovui L. A. priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus 471 241,61 Eur dydžio reikalavimo ribose, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas bankuose ir / ar turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims. Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi šių laikinųjų apsaugos priemonių mastas buvo padidintas iki 1 333 856,99 Eur.

79.       Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškinys buvo atmestas visiškai. Juo taip pat nuspręsta, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti atsakovo L. A. atžvilgiu Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi taikytas ir 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi pakeistas laikinąsias apsaugos priemones.

80.       Atsižvelgiant į tai, kad šiuo apeliacinės instancijos teismo sprendimu yra priimamas priešingas sprendimas, t. y. apeliantės ieškinys iš dalies patenkinamas ir iš atsakovo ieškovei priteisiamas 24 346,12 Eur žalos atlyginimas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas nėra išnykęs (CPK 150 straipsnio 2 ir 3 dalys).  Visgi šių taikytų priemonių mastas, atsižvelgiant į patenkintą ieškinio reikalavimo sumą, sumažintinas – atsakovo L. A. atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti 24 346,12 Eur sumos ribose iki tokio teismo sprendimo įvykdymo (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį iš dalies patenkinti.

Priteisti iš L. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „L-metal (juridinio asmens kodas 302597928) 24 346,12 Eur  (dvidešimt keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt šešių eurų 12 centų) nuostolių atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš L. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 730,38 Eur (septynių šimtų trisdešimties  eurų 38 centų) žyminį mokestį į valstybės pajamas.

Sumažinti Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi taikytų ir 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi pakeistų laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų atsakovui L. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mastą, nustatant, kad atsakovo bendrai areštuoto turto ir / ar piniginių lėšų vertė negali viršyti 24 346,12 Eur sumos, šioje apimtyje taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliekant galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Apie turto arešto masto pakeitimą pranešti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėjos                                        Dalia Kačinskienė

                                        Vilija Mikuckienė

                                        Egidija Tamošiūnienė