Civilinė byla Nr. 3K-3-80-706/2017

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01208-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.1; 2.4.1.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Janinos Stripeikienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. S. pareiškimą, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims A. K., V. K., N. V., V. M., dėl termino priimti palikimą atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo sudėtį nagrinėjant ypatingosios teisenos bylas, kuriose kilo ginčas dėl teisės, apeliacine tvarka, palikimo priėmimą, kai paveldimas turtas yra keliose valstybėse, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėja prašė teismo atnaujinti terminą priimti palikimą po motinos I. J. (toliau – ir palikėja) mirties.
3. Pareiškėja nurodė, kad jos motina (palikėja) mirė 2008 m. gegužės 8 d., paskutinė palikėjos deklaruota gyvenamoji vieta buvo Latvijos Respublikoje. Po palikėjos mirties liko nekilnojamasis turtas Lietuvos Respublikoje (1/4 dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių, palikėjos paveldėtų po jos tėvo mirties). Pareiškėja pažymėjo, kad neturėjo galimybės tinkamai įgyvendinti savo teisių į atsiradusį palikimą pagal Lietuvos Respublikos teisę, nes gyvena Latvijos Respublikoje, patyrė insultą, turėjo ir turi sveikatos problemų, po motinos mirties slaugė vėžiu sergantį sutuoktinį, siekdama tapti turto paveldėtoja dėl palikimo priėmimo kreipėsi į Latvijos Respublikos notarą, todėl, jos nuomone, terminas priimti palikimą yra praleistas dėl svarbių priežasčių ir gali būti atnaujintas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškimą tenkino, pripažino, kad pareiškėja po motinos mirties 2008 m. gegužės 8 d. terminą priimti palikimą praleido dėl svarbių priežasčių, ir šį terminą atnaujino.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjos motina mirė 2008 m. gegužės 8 d. Palikėjos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo Latvijos Respublikoje. Po palikėjos mirties liko nekilnojamasis turtas Lietuvos Respublikoje (1/4 dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių, palikėjos paveldėtų po jos tėvo mirties). Palikėja nebuvo sudariusi testamento, todėl pareiškėja kaip palikėjos duktė, yra pirmosios eilės įpėdinė, paveldinti pagal įstatymą, t. y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ji turėjo atlikti įstatyme aptartus palikimo priėmimo veiksmus.
6. Teismo vertinimu, tos aplinkybės, kad pareiškėja gyvena Latvijos Respublikoje, po savo motinos mirties 2008 m. gegužės 8 d. slaugė sunkiai sergantį sutuoktinį, kuris 2009 m. spalio 28 d. mirė, pati pareiškėja nuo 2003 metų turi sveikatos problemų po patirto insulto ir nuolat lankosi pas gydytojus, nuo 2012 m. rugsėjo 27 d. jai nustatytas invalidumas, laikytinos objektyviomis priežastimis, sutrukdžiusiomis pareiškėjai laiku atlikti palikimo, atsiradusio po motinos mirties, priėmimo veiksmus.
7. Teismo nuomone, pareiškėjos galimybė įgyvendinti savo teises buvo apsunkinta, nes ji Latvijos Respublikos pilietė. Teismas nustatė, kad pareiškėja po motinos mirties pasiėmė visus motinos bute buvusius kilnojamuosius daiktus – buitinę techniką, baldus, papuošalus, 500 latų santaupas, 2014 m. liepos 21 d. Latvijos Respublikos notarui padavė pareiškimą apie palikimo priėmimą ir prašymą patvirtinti paveldėjimo teisę, kas rodo, jog ji priimti motinos palikimą nebuvo atsisakiusi, priešingai – ėmėsi aktyvių veiksmų teisei į palikimą įgyvendinti. Teismas sprendė, kad terminą priimti palikimą pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jį atnaujino.
8. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuotų asmenų A. K. ir V. K. atskirąjį skundą, 2016 m. birželio 3 d. nutartimi panaikino Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį, atmetė pareiškėjos prašymą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo.
9. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju paveldėjimo santykiams turėjo būti taikoma Lietuvos teisė (1992 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių 41 straipsnis), pagal kurią palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis).
10. Teismas pažymėjo, kad gyvenimas užsienyje savaime netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismas sprendė, kad pareiškėja savo valią priimti palikimą tinkamai išreiškė tik paduodama teismui pareiškimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo, o atlikti palikimo priėmimo veiksmai Latvijos Respublikoje nelaikytini aktyviais veiksmais priimti palikimą, tuo labiau kad jie atlikti tik 2014 metais, t. y. po palikėjos mirties praėjus 6 metams. Teismas pažymėjo, kad nepateikta duomenų, pagrindžiančių pareiškėjos teiginį, jog ji laiku padavė pareiškimą priimti palikimą pagal Latvijos Respublikos teisę.
11. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo yra svarbu įvertinti, ar pareiškėjos nurodytos aplinkybės sutrukdė įgyvendinti teisę į palikimą per tris mėnesius po palikėjos mirties. Teismas, įvertinęs įrodymus, sprendė, kad pareiškėjos sveikatos būklė ir kitos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti jas svarbiomis priežastimis ir atnaujinti praleistą terminą priimti palikimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bylą apeliacine tvarka, pažeisdamas proceso teisės normas, išnagrinėjo vienas teisėjas, o ne trijų teisėjų kolegija. Ypatingosios teisenos bylą, kurioje nėra ginčo dėl teisės, apeliacine tvarka turi teisę nagrinėti vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas, o ypatingosios teisenos byla, kurioje yra kilęs ginčas dėl teisės, apeliacine tvarka turi būti nagrinėjama trijų teisėjų kolegijos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 304 straipsnio 1 dalis, 336 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai ypatingosios teisenos byloje kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas tokią bylą turi išspręsti iš esmės, priimdamas ne nutartį, o sprendimą; dėl tokio sprendimo peržiūrėjimo gali būti paduodamas ne atskirasis skundas, o apeliacinis skundas, be to, jis paduotinas ne per 7 dienas (CPK 335 straipsnis), o per 30 dienų (CPK 307 straipsnis); toks skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, o ne rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010). Šie kasacinio teismo išaiškinimai patvirtina, kad nagrinėjamą bylą apeliacine tvarka privalėjo nagrinėti trijų teisėjų kolegija (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
2. Nors įpėdinio gyvenimas užsienio šalyje savaime negali būti traktuojamas kaip objektyvi priežastis, sutrukdžiusi įpėdiniui priimti palikimą, tačiau ši aplinkybė kartu su kitomis aplinkybėmis vertintina pagal teismų praktikoje suformuluotus kriterijus ir gali būti pripažinta svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą priimti palikimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Bylos duomenimis, pareiškėja tiek iki palikimo atsiradimo, tiek nuo palikimo atsiradimo pradžios turėjo rimtų ir ilgalaikių sveikatos problemų. Pagal kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2006) įpėdinio liga gali būti pripažįstama svarbia priežastimi atnaujinti palikimo priėmimo terminą, jeigu asmuo dėl jos negali savimi pasirūpinti ir tokia padėtis yra ilgalaikė, trunka visą termino praleidimo laikotarpį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos sveikatos būklė kartu su kitomis reikšmingomis bylos aplinkybėmis vertintinos kaip pagrindas atnaujinti terminą priimti palikimą.
3. Priešingai nei sprendė apeliacinės instancijos teismas, pareiškėja laiku ėmėsi aktyvių veiksmų savo teisei į palikimą, atsiradusį po motinos mirties, įgyvendinti ir nebuvo išreiškusi valios atsisakyti priimti motinos palikimą. Pareiškėja laiku priėmė palikimą, kurį sudarė kilnojamasis turtas, lėšos ir kitas palikėjos turtas, kuris buvo Latvijos Respublikoje. Apeliacinės instancijos teismo išvada leidžia teigti, kad šiuo atveju pareiškėja priėmė palikimą iš dalies, ką draudžia CK 5.50 straipsnio 1 dalis. Neturėdama reikiamų teisinių žinių, pareiškėja buvo įsitikinusi, kad 2008 metais ji įgijo paveldėjimo teisę į visą jos motinai priklausiusį turtą, įskaitant nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje. Į Latvijos Respublikos notarą pareiškėja 2014 m. liepos 21 d. kreipėsi dėl paveldėjimo teisės įregistravimo dėl tos priežasties, kad pagal suinteresuoto asmens A. K. pareiškimą buvo iškelta civilinė byla dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, kurioje suinteresuotas asmuo A. K. siekia įrodyti, kad jos motina po pareiškėjos motinos mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama ginčo turtą valdyti. Teismas pareiškėjos 2014 m. liepos 21 d. kreipimąsi į Latvijos Respublikos notarą dėl paveldėjimo teisės įregistravimo turėjo vertinti kaip ankstesnių laiku atliktų pareiškėjos palikimo priėmimo veiksmų tęsinį.
13. Suinteresuoti asmenys A. K. ir V. K. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Pagal CPK 304 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos bylose apeliacine tvarka bylą nagrinėja vienas teisėjas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010 pateikti išaiškinimai nepatvirtina, kad bylą turėjo nagrinėti trijų teisėjų kolegija, tai nurodyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014.
2. Pareiškėjos nurodytos priežastys nesudaro pagrindo atnaujinti praleisto termino. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėja per palikimo priėmimui skirtą terminą būtų sirgusi ar slaugiusi artimą giminaitį arba egzistavo kitos aplinkybės, sutrukdžiusios priimti palikimą per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2006; 2016 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016).
3. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Nagrinėjamu atveju termino priimti palikimą atnaujinimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų A. K. ir V. K. teisėtus interesus. Suinteresuoti asmenys savo lėšomis ir pastangomis atliko kadastrinius paveldėjimo objektu esančio turto matavimus, statinių teisinę registraciją, prižiūrėjo ir išlaikė turtą, taip pat nuosavybės teisėmis įgijo namų valdos žemės sklypą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CPK 304 straipsnio 1 dalies taikymo bylose, kurios nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, nors kilo ginčas dėl teisės

14. CPK 304 straipsnio 1 dalis nustato apeliacinės instancijos teismo sudėtį. Bendroji taisyklė – kad civilines bylas apeliacine tvarka nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Išimtį sudaro atvejai, kai apeliaciniu skundu ginčijama suma yra ne didesnė negu vienas tūkstantis keturi šimtai penkiasdešimt eurų, taip pat ypatingosios teisenos bylos. Tokiais atvejais civilines bylas apeliacines tvarka bylą nagrinėja vienas teisėjas. Kasatorė teigia, kad išimties dėl teismo sudėties nagrinėjant ypatingosios teisenos bylas apeliacine tvarka negalima išplėsti ir šios išimties taikyti, kai ypatingojoje teisenoje kyla ginčas dėl teisės.
15. CPK V dalis skirta ypatingajai teisenai. CPK 442 straipsnis nustato, kurias bylas teismas nagrinėja ypatingąja teisena. Byla dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 13 punktas). Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Kodekso V skyriuje nurodytas bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu šio kodekso V dalyje nustatyta tvarka gali pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais (CPK 443 straipsnio 7 dalis). Taigi teisinis reguliavimas nustato, kad, kilus ginčui dėl teisės ypatingojoje teisenoje, ginčas išnagrinėjamas ta pačia ypatingosios teisenos tvarka kaip iki ginčo kilimo. Dėl pasikeitusio bylos pobūdžio ypatingoji teisena nustato atitinkamas procesines teises tuo ginču suinteresuotiems asmenims.
16. Atsižvelgiant į CPK 443 straipsnio 7 dalies nuostatas, kad kilus ginčui dėl teisės ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje teisena nesikeičia, darytina išvada, kad tokią bylą, vadovaujantis CPK 304 straipsnio 1 dalimi, nustatančia teismo sudėtį apeliacine tvarka nagrinėjant ypatingosios teisenos bylas, apeliacine tvarka gali nagrinėti vienas teisėjas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kasatorės argumentus dėl neteisėtos apeliacinės instancijos teismo sudėties.

Dėl palikimo priėmimo, kai paveldimas turtas yra keliose valstybėse

17. Nuosavybės teisės, be kitų pagrindų, gali būti įgyjamos paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Nurodytų mirusio asmens teisių ir pareigų visuma sudaro palikimo objektą, o jo atskiros dalys gali būti ne tik palikimo atsiradimo vietoje, kuri nustatoma pagal CK 5.4 straipsnyje įtvirtintus kriterijus.
18. Kai paveldimi materialūs dalykai (kilnojami ir nekilnojami daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės ir kita (CK 5.1 straipsnio 2 dalis) yra skirtingose valstybėse, t. y. paveldėjimas turi tarptautinį elementą, būtina nustatyti, kurios valstybės institucijos turi jurisdikciją spręsti paveldėjimo klausimus ir kokią taikyti teisę. Šie klausimai gali būti sureguliuoti dvišaliais ar daugiašaliais tarptautiniais susitarimais, Europos Sąjungos teisės aktais, valstybės nacionaline teise (CK 1.10, 1.13, 1.62 straipsniai).
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja – įpėdinė gyvena ir turto palikėja iki mirties gyveno Latvijos Respublikoje. Byloje yra duomenų, kad mirties dieną palikėja turėjo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje. Teismai pagrįstai netaikė 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo, bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo nuostatų, nes palikėjos, mirusios 2008 m. gegužės 8 d., palikimo paveldėjimui jis netaikomas (Reglamento 83 straipsnis). Šioje byloje taikytina trišalė Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių. Šios sutarties 41 straipsnyje nustatyta, kad kilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje palikėjas turėjo paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą, įstatymai, o nekilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje yra turtas, įstatymai. Šios sutarties 44 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto paveldėjimo bylas nagrinėja susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje yra tas turtas, įstaigos.
20. Kadangi palikėjos nekilnojamasis turtas yra Lietuvos Respublikoje, tai dėl šio konkretaus turto paveldėjimo kompetentingi spręsti Lietuvos Respublikos notarai (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir Lietuvos Respublikos teismai, taikydami Lietuvos Respublikos teisę paveldėjimo klausimais.
21. Pagal CK 5.50 straipsnį (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi palikimo atsiradimo metu), kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Tai reiškia, kad atsiradus teisei paveldėti, įpėdinis turi išreikšti savo valią dėl galimybės pasinaudoti nurodyta teise. Įpėdinio valia turi būti išreiškiama aiškiai ir nedviprasmiškai, atliekant tam tikrus konkrečius veiksmus, t. y. priimant palikimą arba jo atsisakant. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius. Asmens valia dėl palikimo priėmimo turi būti išreikšta įstatymo nustatyta forma ir terminais. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
22. Lietuvos paveldėjimo teisei būdingas universalumas, kuris įtvirtintas CK 5.50 straipsnio 1 dalyje, – neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015 ir joje nurodytą praktiką). Paveldėjimo universalumo principas reiškia, kad palikimo priėmimas apima visą palikimą, nepriklausomai nuo to, kokios formos ir kur jis būtų.
23. Kai palikimą sudaro turtas, esantis skirtingose valstybėse, tai laikytina, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pagal Lietuvos Respublikos teisę, jeigu įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjo faktiškai valdyti turtą kurioje nors vienoje iš valstybių, nes pagal Lietuvos Respublikos teisę paveldėjimo teisė yra universali.
24. Teismai sprendė, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą priimti palikimą pagal Lietuvos Respublikos teisę, neatsižvelgdami į tai, kad byloje yra duomenų, jog galimai pareiškėja per tris mėnesius nuo palikėjos mirties pradėjo faktiškai valdyti kilnojamąjį turtą, esantį Latvijos Respublikoje, t. y. galimai nepraleido termino priimti palikimą pagal Lietuvos Respublikos teisę.
25. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2013) pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis); ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose teismas turi imtis visų būtinų priemonių, jog būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis).
26. Teisėjų kolegija išaiškina, kad tais atvejais, kai palikimą sudaro turtas, esantis skirtingose valstybėse, ir prašoma atnaujinti terminą priimti palikimą pagal Lietuvos Respublikos teisę, teismas turi nustatyti aplinkybes, ar toks pareiškėjas nėra pasinaudojęs teise priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą kurioje nors valstybėje, ir tik tada spręsti klausimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo. Nustačius, kad pareiškėjas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atliko veiksmus, kurie pagal savo pobūdį atitinka palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus turtą (nesvarbu kurioje valstybėje) valdyti (CK 5.51 straipsnis), konstatuotina, kad pareiškėjas nėra praleidęs palikimo priėmimo termino.
27. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad priimtos teismų nutartys naikintinos, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus išaiškinimus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui, atsižvelgiant į CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartį ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                     Gražina Davidonienė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                      Janina Januškienė

Janina Stripeikienė