Nr. DOK-1045 

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00223-2024-0

                 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 26 d.

Vilnius

 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,

susipažinusi su 2025 m. kovo 13 d. paduotu atsakovo A. Z. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 13 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. D. netiesioginį ieškinį, pareikštą likviduojamos dėl bankroto UAB ,,AZ investment“ vardu, atsakovui dėl žalos atlyginimo.

Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. liepos 26 d. sprendimu netiesioginį ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo.

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 13 d. nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.  

Atsakovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.68 straipsnio normą, nukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu, nepagrįstai pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas suklydo, nenustatęs galiojančios ir vykdytinos skolininko turtinės teisės. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę; skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti; skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina; tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartis Nr. e3K-3-11-313/2022; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis Nr. e3K-3-74-381/2024 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovas pasirinko ginti savo kreditoriaus, bankrutuojančios įmonės, teisę ir reikšti netiesioginį reikalavimą įmonės vadovui iš esmės remdamasis tuo, kad šis nesilaikė atsiskaitymų eiliškumo tvarkos ir pirmiausia sau grąžino paskolą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas siekia įrodyti neteisėtus, bendrovei žalos sukėlusius atsakovo veiksmus. Ieškovas ieškinį grindė CK 6.9301 straipsnio norma, nors pagal teismų praktiką šia norma galėtų remtis tik pats kreditorius, kurio teisė gauti mokėjimą pirmiau buvo pažeista, bankrutuojanti įmonė tokio reikalavimo negali reikšti.

2. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 43, 65 straipsnių nuostatas, CPK 199 straipsnio normą. Ieškovas abstrakčiai teigė, kad nori įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, taip pripažindamas, jog tokie veiksmai jam nėra žinomi. Dėl to įrodymų išreikalavimo institutą ieškovas nepagrįstai ketino panaudoti sužinojimui apie neteisėtus veiksmus, o ne savo nurodytų aplinkybių įrodinėjimui. Tokiu tikslu negali būti naudojamas prašymas dėl įrodymų išreikalavimo, nes pagal CPK 199 str. prašydamas išreikalauti įrodymą, asmuo turi nurodyti aplinkybes, kurias įrodymas galėtų patvirtinti, o ne išreikalauti įrodymus, iš kurių nurodys ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų ginčijęs nemokumo administratoriaus atlikto patikrinimo rezultatus ar inicijavęs patikrinimą. Nemokumo administratorius patvirtino, kad bendrovė neturi reikalavimų atsakovui. Taigi ieškovas, prašydamas teismo išreikalauti neišreikalautus rašytinius įrodymus, iš esmės paneigia išimtinę nemokumo administratoriaus kompetenciją.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teismų sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai         Gražina Davidonienė 

                                                                                                           Sigita Rudėnaitė 

                   Irmantas Šulcas