(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui R. J. dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė:

1.       ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo R. J. 700 608,07 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 10 d. nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą. Administratoriumi paskirta UAB (duomenys neskelbtini)

2.       Nurodė, kad ieškovės vadovu nuo 2001 m. gegužės 9 d. iki 2015 m. vasario 21 d. (t. y. iki atleidimo dėl ieškovės bankroto proceso) buvo paskirtas atsakovas. Teismo nutartimi atsakovas buvo įpareigotas per teismo nustatytą terminą perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir kitus dokumentus. Atsakovas neįvykdė minėtų pareigų – neperdavė jokių ieškovės dokumentų, nesudarė balanso nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, neperdavė jokio ieškovo turto, todėl laikytina, kad ieškovė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė žalą.

3.       Ieškovė nurodė, kad vėlesniuose ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentuose, pateiktuose viešam registrui, užfiksuota konkreti turėto turto suma – 1 422 816,00 Eur (4 912 702,00 Lt). Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi patvirtino ieškovės kreditorių sąrašą ir jų 83 206,54 Eur finansinius reikalavimus. 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi į ieškovės kreditorių sąrašą teismas įtraukė kreditorių su 617 401,53 Eur finansiniu reikalavimu. Ieškovės manymu, atsakovas privalo atlyginti žalą, lygią ieškovės bankroto byloje pareikštų ir patvirtintų reikalavimų bendrai sumai, kuri sudaro 700 608,07 Eur. Atsakovo neteisėtus veiksmus – įstatymuose numatytų juridinio asmens valdymo organo pareigų nevykdymą – ir ieškovei padarytą žalą sieja tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. atsakovo tinkamo pareigų vykdymo atveju žala nebūtų kilusi. 

4.       Ieškovė nurodė, kad atsakovas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio (5 procentų) palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

5.       Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį arba paruošiamuosius procesinius dokumentus, be pateisinamos priežasties neatvyks į teismo posėdį, apie kurį buvo tinkamai informuotas, ar kitais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytais atvejais.

6.       Procesiniai dokumentai atsakovui buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), dokumentai neįteikti. Registrų centro Gyventojų registro 2019 m. kovo 20 d. duomenimis, atsakovas yra deklaravęs išvykimą į Ispaniją. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis R. J. nedirba. 2019 m. balandžio 18 d. atsakovui R. J. procesiniai dokumentai (ieškinio nuorašas su priedais, teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo bei teismo pranešimas dėl atstovo paskyrimo byloje) išsiųsti tiesiogiai su oranžine įteikimo pažyma viešojoje erdvėje rastais atsakovo adresais: 1. (duomenys neskelbtini); 2. (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. 2019 m. birželio 13 d. VĮ Registrų centro duomenimis, įrašų apie R. J. nerasta. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad R. J. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 13 d. atsakovui R. J. neįteikti procesiniai dokumentai pakartotinai išsiųsti tiesiogiai su oranžine įteikimo pažyma į Ispaniją adresu (duomenys neskelbtini), dokumentai grįžo neįteikti.

7.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog jinai yra bankrutavęs juridinis asmuo, siekiantis sukaupti kuo daugiau lėšų kreditorių reikalavimų tenkinimui, todėl nepavykus įteikti procesinių dokumentų atsakovui jo registracijos, gyvenamosios ar darbo vietos adresais, prašo procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi konstatuota, kad atsakovui visais įmanomais CPK numatytais įteikimo būdais procesinių dokumentų įteikti nepavyko, o kuratoriaus paslaugomis ieškovė neprašo leisti pasinaudoti, todėl 2019 m. rugpjūčio 6 d. procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. Per nustatytą 20 dienų terminą atsiliepimas į ieškinį nepateiktas.

8.       CPK 142 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Atsakovas per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje nėra duomenų apie nurodyto procesinio dokumento nepateikimo priežastis. Esant tokioms aplinkybėms ir esant ieškovės prašymui dėl sprendimo už akių priėmimo, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis). 

Ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių tenkinamas.

9.       CPK 285 straipsnis nustato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Atsakovui apie teisme iškeltą bylą buvo pranešta įstatymu nustatyta tvarka, atsiliepimas į ieškinį negautas. Ieškovas ieškiniu prašė priimti sprendimą už akių.

10.       Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

11.       Nagrinėjamoje byloje bankrutuojančios įmonės administratorius pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo iš buvusio įmonės vadovo, kurį grindžia aplinkybėmis, kad atsakovas neperdavė administratoriui visų įmonės dokumentų bei turto.

12.       Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. To paties straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.

13.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vertinant civilinės atsakomybės už dokumentų neperdavimą sąlygas, buvusiam įmonės vadovui atsakomybė kyla dėl dviejų įstatyme nustatytų pareigų pažeidimo: 1) įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo administratoriui perduoti įmonės turtą ir dokumentus (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 1 punktas), 2) vadovo pareigos rūpintis įmonės finansine atskaitomybe pažeidimą, kurios turinys detalizuojamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 2 punkte, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) 27 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

14.       Pagal kasacinio teismo praktiką, bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

15.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB (duomenys neskelbtini) nutartis įsiteisėjo 2015 m. vasario 21 d. Minėta nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) organai buvo įpareigoti per 10 dienų terminą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, o administratorius įpareigotas perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą, tačiau duomenų, kad dokumentai ir turtas būtų perduoti bankroto administratoriui, byloje nėra. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti dėl bankroto. Iš byloje pateikto UAB (duomenys neskelbtini) balanso už 2013 metus nustatyta, jog ieškovė 2013 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 1 422 816 Eur (4 912 702 Lt).

16.       Byloje pateiktas VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas laikotarpiu nuo 2001 m. gegužės 9 d. iki 2015 m. kovo 27 d. ėjo atsakovas R. J.. Pažymėtina, kad atsakovas ir bankroto bylos iškėlimo metu ėjo UAB (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas.

17.       Šiuo atveju atsakovas, būdama ieškovės vadovas, būdamas atsakingas už bendrovės ūkinę, finansinę veiklą ir buhalterinės apskaitos organizavimą, neperdavė administratorei turto iš viso už 1 422 816,00 Eur (4 912 702,00 Lt), nepateikė dokumentų, patvirtinančių turto panaudojimą įmonės veiklos tikslais, todėl tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) laikomi neteisėtais. Neperduoto turto vertė daug didesnė už patvirtintą bankroto byloje kreditinį reikalavimą, todėl žala šiuo atveju skaičiuojama pagal atsakovės neperduoto bankroto administratoriui įmonės turto vertę, kuris galėjo būti panaudotas įmonės kreditorių interesams tenkinti. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) patvirtinti kreditiniai reikalavimai sudaro 700 608,07 Eur. Taigi, konstatuotina, jog atsakovo padarytos žalos įmonei dydis yra lygus teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumai, iš viso 700 608,07 Eur. Taip pat šiuo atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos – jeigu atsakovas būtų veikęs pagal įstatymus ir kitus teisės norminius aktus, ieškovė nebūtų patyrusi žalos, tai yra būtų buvę išsaugotos bankrutuojančios įmonės piniginės lėšos, kurios būtų buvusios panaudotos įmonės kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad perdavė administratoriui dokumentus bei turtą nutarties iškelti bankroto bylą UAB (duomenys neskelbtini) įsiteisėjimo dienos duomenimis (CPK 178 str.). todėl yra pagrįstas pagrindas taikyti atsakovui R. J. specifinę atsakomybę už neperdavimą bankroto administratoriui dokumentų ir turto nutarties iškelti bankroto bylą UAB (duomenys neskelbtini) įsiteisėjimo dienos duomenimis (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

18.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad dėl atsakovo kaltės įmonei ir kartu kreditoriams yra padaryta žala pagal bankroto byloje patvirtintų kreditinių reikalavimų dydį, todėl žalos atlyginimas priteistinas iš atsakovo, dėl kurio neveikimo ji kilo. Nustačius, kad įmonei padarytos žalos dydis sudaro 700 608,07 Eur, ieškovės reikalavimas tenkintinas.

19.       Reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra išvestinis iš reikalavimo dėl žalos atlyginimo, patenkinus reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tenkintinas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo. Atsakovui neįvykdžius piniginės prievolės, jam kyla prievolės nevykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). 

20.       Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 6 230,00 Eur ((700 608,07 – 100 000,00) x 1% + 2300) x 75%) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jis iš atsakovo priteistinas valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis). 

21.       Ieškovė nepateikė teismui duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas byloje nespręstinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 285–287 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo R. J. 700 608,07 Eur (septyni šimtai tūkstančių šeši šimtai aštuoni eurai, 7 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (700 608,07 Eur) nuo 2019 m. vasario 27 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. J. 6 230,00 Eur (šeši tūkstančiai du šimtai trisdešimt eurų) žyminio mokesčio, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis „Bylinėjimosi išlaidos“, ir nedelsiant po apmokėjimo pateikiant kvito ar mokėjimo pavedimo originalą teismui.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Jeigu per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nebus pateiktas, sprendimas už akių įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas. 

Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skųsti sprendimą Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                           Kristina Domarkienė