Civilinė byla Nr. e2-521-545/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20847-2020-4
Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.6.26.;
2.6.1.4.; 2.6.1.5; 2.6. 8.8; 2.6.8.9; 2.6.8.10;
2.6.10.5.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Vilnius
2022 m. vasario 3 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė
sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui
dalyvaujant ieškovo UAB „Transvira“ atstovams vadovei R. Č., advokatui Martynui Stankevičiui
atsakovo UAB „Logistikos strategija“ atstovui advokato padėjėjui Vytautui Kuliešiui
teismo posėdyje vaizdo konferencijos (nuotoliniu) būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB Transvira“ ieškinį atsakovui UAB „Logistikos strategija“ su trečiuoju asmeniu P. P. dėl 1250 Eur skolos, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 30 Eur žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo,-
n u s t a t ė:
ieškovė UAB „Transvira“, į.k. 306762022, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Logistikos strategija“ į.k. 303305330, 1250 Eur skolos, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas, 30 Eur žyminio mokesčio bei kitas bylinėjimosi išlaidas - 968 Eur pagal 2021-01-14 mokėjimo nurodymą Nr. 668 advokato išlaidų (b.l. 11-12, dok-221909)
Ieškinyje (b.l. 11-12, dok-221909) bei teisminio nagrinėjimo metu ieškovo atstovas parodė, kad 2020-02-06 d. tarp UAB „Transvira“ (ekspeditorius) ir UAB „Logistikos strategija“ (užsakovas) buvo pasirašyta krovinio gabenimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ekspeditorius įsipareigoja pervežti krovinį iš Vokietijos į Lietuvą, o užsakovas sumokėti už paslaugą sutartą 1512,50 Eur sumą (su PVM).
Krovinys buvo pervežtas. Už paslaugą buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Visi reikalingi apmokėjimui dokumentai buvo siusti registruotu paštu. Užsakovas gavo dokumentus 2020-05-20 d., PVM sąskaita faktūra turėjo būti sumokėta iki 2020-05-21 d.
2020-05-28 d. buvo gautas 262,50 Eur PVM apmokėjimas, o likusi 1250,00 Eur suma iki šiol neapmokėta.
Ieškovas kreipėsi į teismą ir 2020-07-24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą dėl 1250 Eur skolos priteisimo.
Teisme 2020-08-14 d. buvo gauti skolininkės UAB „Logistikos strategija“ prieštaravimai dėl kreditorės pateikto pareiškimo, kuriame nurodė, kad už pervežimą buvo apmokėta krovinio paėmimo diena grynais pinigais, t.y. 1250 Eur.
Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kasos aparatų ir grynųjų pinigų priėmimo dokumentų naudojimo reglamentuota tvarką, atsiskaitymai grynais pinigais, kai kasos aparato naudoti neprivaloma, turi būti fiksuojami kvitais.
Kvitų apskaitos principai įtvirtinti Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019-05-10 d. įsakymu Nr. VA39 „Dėl Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių ir Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“.
Kvite turi būti nurodyti tokie privalomi rekvizitai:
1. dokumento pavadinimas?
2. ūkio subjekto, išrašiusio kvitą, pavadinimas ar individualią veiklą vykdančio asmens vardas, pavardė?
3. ūkio subjekto, išrašiusio kvitą, kodas, individualios veiklos pažymos ar verslo liudijimo numeris?
4. kvito data?
5 . parduodamų ar perkamų prekių (paslaugų) pavadinimai, kiekiai, matavimo vienetai, vieneto kaina. Šie duomenys nenurodomi, kai prekių (paslaugų) pardavėjas pardavimo operaciją įformina sąskaita faktūra, PVM sąskaita faktūra, draudimo liudijimu (polisu) arba kitu teisės aktuose nurodytu apskaitos dokumentu, kuriame šie duomenys jau yra, bei kai už numatomas įsigyti prekes ar paslaugas priimamos išankstinės (avansinės) įmokos. Tokiu atveju kvito eilutėje „Sumokėti už“ („Išmokėti už“) rašomas žodis „Sumokėta“, nurodomas pardavimo dokumento pavadinimas, serija ir numeris. Jei už prekes ar paslaugas priimamos išankstinės (avansinės) įmokos, – Pinigų priėmimo kvito eilutėje „Sumokėti už“ rašomi žodžiai „Išankstinė įmoka už“ ir nurodomas parduodamų prekių (ar paslaugų) pavadinimas?
6. sumokėta (išmokėta) suma eurais žodžiu bei centai skaičiais ir visa suma skaičiais?
7. kvitą išrašiusio prekių (paslaugų) pardavėjo (supirkėjo) pareigų pavadinimas, parašas, vardas ir pavardė?
8. pirkėjo (įskaitant išankstines (avansines) įmokas sumokėjusį asmenį) parašas, vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta (šie duomenys nurodomi pirkėjo pageidavimu)?
9. prekes pristačiusio asmens parašas, vardas ir pavardė, o šio asmens pageidavimu — jo asmens kodas, gyvenamoji vieta.
10. Visuose kvituose turi būti nurodyti jų serija ir eilės numeris. Kvito serija ir numeris turi būti sudaromi taip: numeris sudaromas didėjančia seka? numeris turi būti paremtas viena ar daugiau serijų, kuri (kurios) ūkio subjektų pasirinkimu gali būti sudaroma (-os) iš raidinių simbolių arba skaitmenų? ūkio subjektai privalo užtikrinti kvito numerio, paremto serija (serijomis), unikalumą, t. y. skirtinguose kvituose negali būti nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija).
Skolininkė pateikė teismui:
1. Pagonio el. pašto adresą.
2. pakvitavimą.
3. susirašinėjimą skype.
Susirašinėjime el. paštu ir skype nėra jokių įrodymų dėl apmokėjimo. Pakvitavimas taip pat negali būti laikomas apmokėjimo įrodymu, nes neatitinka kvito reikalavimų. Jame nėra nurodyti ūkinių objektų padavimai, krovinio pervežimo užsakymo numeriai, kvito serija ir numeris, be to suma neatitinka krovinio pervežimo sutartos kainos.
Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, ieškovė prašo priteisti 8,00 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė pateikė teismui dubliką (b.l. 21-22, dok-14362), kuriame nurodė, kad 2020-01-10 d. buvo sudaryta darbo sutartis su P. P. dėl darbo ekspedicijos vadybininko pareigų. 2020-05-11 d. buvo gautas P. P. prašymas dėl atleidimo iš darbo. 2020-05-11 d. UAB „Transvira“ direktorės įsakymu P. P. buvo atleistas iš darbo DK 55 str. 1 d. pagrindu, pačiam prašant.
P. P. naudojosi ieškovo el. pašto adresu transport3@transvira.lt, kuris buvo skirtas jo darbinėms funkcijoms vykdyti, t. y. šio asmens tikslas buvo krovinių paieška. Po darbo sutarties nutraukimo iš šio asmens buvo atimtos ir teisės naudotis nurodytu el. pašto adresu.
Atsakovės nurodytas tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui yra nežinomas. Darbinėms funkcijoms atlikti P. P. buvo skirtas tel. Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsakovės nurodyto SMS susirašinėjimo dėl susitikimų ir grynų pinigų perdavimo, ieškovė tarp atsakovės teismui pateiktų dokumentų nerado.
Ieškovei nežinoma, kiek, kur, ir kokiais tikslais susitikinėjo P. P. ir J. B. Šie privatūs susitikinėjimai bet kuriuo atveju niekaip nesusiję su ieškove, nes P. P. nederino šių susitikimų su ieškove. Ieškovė niekada nebuvo išdavusi P. P. jokių įgaliojimų veikti įmonės vardu gaunant, ar perduodant pinigus. Atsakovės pateiktas raštas tarp dviejų asmenų tik patvirtina, kad tai sandoris tarp dviejų fizinių asmenų.
2020 m. gegužės mėnesį iš vežėjo gavus CMR važtaraštį, patvirtinantį įvykusį krovinio pervežimą, 2020-05-18 d. ieškovė pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą dėl 1512,50 Eur apmokėjimo pagal pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2020-05-28 d. atsakovė apmokėjo tik dalį sąskaitos – 262,50 Eur, t. y. PVM dalį. Atsakovė pateikė paaiškinimą, kad nesulaukusi ieškovės sąskaitos, neįgaliotam asmeniui perdavė grynus pinigus, ir vietoje pinigų išmokėjimo kvito, tarp fizinių asmenų pasirašė raštelį. Ieškovės nuomone, atsakovės paaiškinimai dėl tinkamo prievolės įvykdymo yra ne tik teisiškai nepagrįsti, bet ir nelogiški, bei prieštaraujantis buhalterinės apskaitos reikalavimams, taip pat, vertinant atsakovės elgesį įgyvendinant rūpestingumo pareigą, taikytinas protingo žmogaus standartas, t. y. ar asmens veiksmai konkrečioje situacijoje atitiko protingo asmens bonus pater familias elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Ieškovės nuomone, atsakovės paaiškinimai dėl tinkamo atsiskaitymo tarp dviejų juridinių asmenų, akivaizdžiai neatitinka bonus pater familias elgesio adekvačioje situacijoje etalono.
Ieškovė dar kartą pabrėžia, kad P. P. niekada nebuvo suteikti įgaliojimai dirbti su grynais pinigais ir šiam asmeniui niekada nebuvo išduoti įmonės pinigai, ir iš jo niekada nebuvo gauti gryni pinigai. Ieškovės įmonėje atsiskaitymai vyksta bankiniais pavedimais.
Ieškovė patvirtina, kad P. P. niekada nebuvo išduotas įgaliojimas atstovauti įmonę gaunant iš trečiųjų asmenų grynuosius pinigus, atitinkamai, niekada nebuvo išduoti nei pinigų priėmimo kvitai, nei pinigų išmokėjimo kvitai. Jeigu P. P. pateikė atsakovei įgaliojimą priimti grynus pinigus ieškovės vardu, tokiu atveju įgaliojimas yra suklastotas.
Viena iš prievolės tinkamo įvykdymo sąlygų – prievolės įvykdymas tinkamam asmeniui. CK 6.44 str. 1 dalyje įtvirtinta, kad prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui arba asmeniui, kuris įstatymų ar teismo yra įpareigotas priimti prievolės įvykdymą. Prievolės įvykdymas asmeniui, neturinčiam teisės priimti jos įvykdymą, laikomas tinkamu prievolės įvykdymu, jeigu kreditorius patvirtina tokį įvykdymą arba faktiškai gauna visą įvykdymą iš to asmens (CK 6.44 str. 2 d.). Tinkamas prievolės įvykdymas reiškia jokių jos įvykdymo trūkumų nebuvimą ir lemia prievolės pabaigą (CK 6.123 str. 1 d.). Netinkamai įvykdyta prievolė nesibaigia. Prievolė sieja konkretų skolininką su konkrečiu kreditoriumi, todėl skolininkas privalo įvykdyti prievolę ne bet kuriam asmeniui, o būtent kreditoriui.
Atsakovė UAB „Logistikos strategija“ į. k. 303305330,, pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti bei priteisti 400 Eur advokato padėjėjo išlaidų pagal 2020-12-03 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.15-17, dok-239410).
Atsiliepime į ieškinį (b.l.15-17, dok-239410) bei atsakovės atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad 2020-02-06 d. atsakovės darbuotojas J. B. kreipėsi į ieškovę dėl krovinio pervežimo paslaugų. Komunikacija buvo vykdoma el. paštu (transport3@transvita.lt). Siunčiant laiškus, buvo nurodomas P. P. vardas, taip pat el. pašto parašas su ieškovo rekvizitais.
2020-02-06 d. ginčo šalys pasirašė krovinio gabenimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pasirašyta Sutartis buvo atsiųsta iš to paties el. pašto adreso (transport3@transvita.lt). UAB “Transvira” darbuotojas P. P. paskambino atsakovei (darbuotojui J. B.) (buvo skambinta iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir paprašė dalį sumos už paslaugas perduoti grynaisiais. Vėliau, tą pačią dieną ir iš to paties telefono numerio darbuotojas J. B. gavo SMS žinutę su tekstu: „Rytoj kur susitinkam ? Man geriau butu kad as pas jus privaziuociau ar siaip kur galim nes pats supranti kad siais laikais grynais nelabai kas gali.“
2020-02-14 d. P. P. atvyko į atsakovo biurą, esantį adresu Metalo g. 7, 301 kab., Vilnius. Susitikimo metu, pagal išankstinį P. P. prašymą J. B. perdavė P. P. 1250,00 Eur. P. P. gavus pinigus iš J. B. su savimi neturėjo kasos pajamų orderio ir pažadėjo, kad kitą savaitę šį dokumentą atveš į atsakovo biurą.
Atsakovas, neturėdamas kitos išeities, kadangi ieškovo atstovas P. P. minėjo, jog jiems neatsiskaičius galimai krovinys neišvažiuos paprašė, kad ieškovo darbuotojas P. P. pasirašytų patvirtinimą, kad nurodytą pinigų sumą už krovinį gavo.
Atsakovė bankiniu pavedimu apmokėjo sumų skirtumą-262,50 Eur, susidariusį, kai atsakovas gavo ieškovo sąskaitą faktūrą už paslaugas-1250 Eur, nes nebuvo įtrauktas PVM.
Paprašius ieškovo atsiųsti darbuotojo (P. P.) priėmusio grynuosius pinigus pažadėtą kasos pajamų orderį, kad būtų pinigai tinkamai apskaityti buhalterijoje, atsakymas gautas nebuvo.
2020-06-11 d. atsakovui dar kartą kreipusius į ieškovą el. paštu ir paprašius buhalterinio dokumento, 2020-07-13 d. buvo gautas atsakymas, kad P. P., minėtos sumos savo darbdaviui - ieškovei neperdavė ir ieškovė iš atsakovės laukia apmokėjimo pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini)
Dėl P. P. galimai neteisėtų veiksmų buvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau prokuroro G. B. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.
Nors CK 6.44 str. 1 d. numato, kad prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, aiškinant šią normą, atsiskaitymas pagal prievolę su juridinio asmens (šiuo atveju UAB „Transvira“) darbuotoju, gali būti laikomas atsiskaitymu su juridiniu asmeniu, o šiuo atveju - pačiu kreditoriumi, kadangi atsakovo darbuotojas J. B. turėjo pagrįstą įsitikinimą, kad P. P. yra UAB „Transvira“ darbuotojas, kadangi P. P. komunikuodamas el. paštu naudoja ieškovui priklausantį el. pašto adresą - transport3@transvira.lt, siunčiant el. laiškus naudojamas ieškovo parašas elektroninio laiško gale, taip pat, bendraudamas šiuo el. paštu su P. P., atsakovas gavo pasirašytą sutartį su UAB „Tranvira“. Taigi, vertinant grynųjų pinigų perdavimą ieškovo darbuotojui P. P., ir šio pasirašytą pakvitavimą, (kuriame nurodyta, kad pinigų suma perduodama už krovinio pervežimo paslaugas iš Vokietijos į Lietuvą) kartu su byloje esančia medžiaga, susirašinėjimu, sutartimi ir kitais dokumentais yra akivaizdu, kad atsakovo darbuotojas J. B. perduodamas pinigus P. P. juos perdavė kaip atsiskaitymą pagal 2020-02-06 d. krovinio gabenimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), P. P. veikė juridinio asmens UAB „Transvira“ vardu.
Iš pateikiamų susirašinėjimų (2020-07-13 d. el. laiško) matyti, kad ieškovė atmestinai ir akivaizdžiai nerūpestingai įvertino atsakovo pateiktą P. P. pasirašytą pakvitavimą ir nedėjo pastangų, tam, kad būtų išsiaiškinta, ar minėtos įmonės darbuotojas P. P. minimą mokėjimą grynaisiais pinigais gavo ir kodėl nesiekė jo apskaityti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka. Ieškovo pamąstymai, kad „šis raštelis tik rodo, kad Paulius, kaip fizinis asmuo, galimai gavo 1250 eur. iš fizinio asmens Jono, už kažkokį pervežimą“ yra nepagrįsti ir prieštarauja logikai, gerai moralei ir gerajai verslo praktikai. Vertinant įrodymų visumą akivaizdu, kad ginčo šalys el. paštu ir atitinkamai skambučiais bei žinutėmis tarėsi dėl krovinio pervežimo iš Vokietijos į Lietuvą, ko pasekoje buvo sudaryta pervežimo sutartis, kurios pagrindu P. P. ginčo šalių susitarime dalyvavęs kaip ieškovės darbuotojas, gavo iš atsakovės darbuotojo J. B. 1250,00 Eur kaip apmokėjimą už paslaugas pagal tarp šalių sudarytą krovinio pervežimo iš Vokietijos į Lietuvą sutartį.
CK 6.45 str. numato, kad skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo kreditoriui, jeigu įrodo, kad suklydo sąžiningai, kai prievolė įvykdoma asmeniui, kurį skolininkas dėl kreditoriaus kaltės pagrįstai ir sąžiningai laiko tikruoju kreditoriumi.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civ. byloje Nr. e3K-3-407-701/2017, šios normos tikslas yra nuo kreditoriaus apsaugoti sąžiningą skolininką, kuris būtent dėl paties kreditoriaus kaltės sąžiningai suklysta įvykdydamas prievolę trečiajam asmeniui, kurį palaiko kreditoriumi. Teismui bylos nagrinėjimu metu nustačius, kad P. P. priimdamas grynuosius pinigus iš J. B. 2020-02-14 d. nebuvo ieškovės darbuotoju, atsakovė savo darbuotojo J. B. veiksmus prašo kvalifikuoti kaip prievolės įvykdymą tariamam kreditoriui įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, pateiktą šalių susirašinėjimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad teismams taikant CK 6.45 straipsnio nuostatas skolininkas turi įrodyti, kad suklydo būtent dėl tikrojo kreditoriaus kaltės. P. P. komunikuodamas el. paštu naudojo ieškovei priklausantį el. pašto adresą - transport3@transvira.lt, siunčiant el. laiškus naudojamas ieškovės parašas elektroninio laiško gale, taip pat, bendraudamas šiuo el. paštu su P. P., atsakovė gavo sutartį su UAB „Tranvira“. Šie ir kiti byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad sandoris sudaromas su ieškovės interesus atstovaujančiu darbuotoju. Atsakovės nuomone, ieškovė nesiėmė tinkamų priemonių, kad išvengti tokių ar panašių situacijų pasibaigus darbo santykiams su P. P., todėl būtent ieškovė yra kalta dėl šios situacijos, kad prievolė buvo įvykdyta tariamam kreditoriui P. P. Atsakovė laikosi pozicijos, kad yra tinkamai atsiskaičiusi su ieškove.
CK 6.38 str. 1 d. numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad dvigubas atsiskaitymas (už jau įvykdytas prievoles) yra negalimas, praktikoje reikalaujama vengti situacijų, kai kreditoriui sudaromos galimybės nesąžiningai ir nepagrįstai praturtėti, gaunant pakartotinį prievolės įvykdymą.
CK 6.65 str. 1 dalyje nustatyta kreditoriaus pareiga priimant prievolės įvykdymą išduoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pakvitavimas reiškia bet kokį kreditoriaus išduotą rašytinį dokumentą, kuriame išreikšta jo valia bei pateikta reikšminga informacija, kad jis priėmė visišką arba dalinį prievolės įvykdymą (LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-197/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji, jis svarbus ir naudingas skolininkui visų pirma dėl savo įrodomosios reikšmės: leidžia sumažinti dvigubo prievolės įvykdymo riziką ir riboja nesąžiningo kreditoriaus galimybes nepagrįstai praturtėti. Nors atsakovės darbuotojui J. B. toks prašymas perduoti pinigus grynaisiais ir pasirodė keistas ir neįprastas, tačiau P. P. nurodžius, kad per skubėjimą kasos pajamų orderis buvo pamirštas ir kad šis bus perduotas artimiausiu metu, J. B. neturėjo pagrindo abejoti ieškovės darbuotoju, kadangi su juo jau yra tekę bendrauti, tai nebuvo pirmas tokio pobūdžio užsakymas, o taip pat buvo gautas rašytinis patvirtinimas kad pinigai buvo perduoti už krovinį.
Taigi, nors atsakovės darbuotojo J. B. ir P. P. pasirašytas skolos raštelis ir neatitiko Kvitų apskaitos principų, tačiau šis skolos dokumentas dėl to nepraranda savo įrodomosios galios, patvirtinančios tarp šalių vykusio grynųjų pinigų perdavimo fakto.
Atsakovė pateikė teismui tripliką (b.l. 25-26, dok-27608), kuriame nurodė, kad ieškovė dublike pateikia tikrovės neatitinkančias faktines bylos aplinkybes, nurodydamas, kad P. P. ir J. B. bendravimas ir susitikimai niekaip nesusiję su atsakovės skola ieškovei.
P. P. ir J. B. susitikimai vyko išskirtinai tik dėl UAB „Transvira“ ir UAB „Logistikos strategija“ sudarytos krovinio pervežimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), tą patvirtina į bylą pateiktas susirašinėjimas el. paštu ir Skype. Ieškovės atstovas - darbuotojas P. P. inicijavo šį susitikimą, 2020-02-13 d. UAB „Logistikos strategija“ atstovo J. B. prašydamas susitikti ir dalį sumos už pervežimą sumokėti grynaisiais. Žinutės tekstas: „Rytoj kur susitinkam ? Man geriau butu kad as pas jus privaziuociau ar siaip kur galim nes pats supranti kad siais laikais grynais nelabai kas gali.“
Pažymėtina, kad J. B. perdavus 1250,00 Eur sumą P. P., šis pasakė, kad pamiršo atsivežti kasos pajamų orderį, bet žadėjo kitą savaitę šį dokumentą pristatyti. Taip pat P. P. susitikimo metu pareiškė, kad nesumokėjus dalies sumos už paslaugas (1250,00 Eur) susitikimo metu, krovinio pervežimas gali užtrukti, ar pakrovimas gali nebūti pradėtas numatytą dieną. J. B. iniciatyva buvo surašytas pakvitavimas patvirtinantis pinigų perdavimą - priėmimą. Šioje situacijoje, svarbu ir tai, kad P. P. pasirašytame patvirtinime, apie gautą 1250,00 Eur sumą iš J. B. nurodyta, kad pinigai perduoti už pervežimą iš Vokietijos į Lietuvą, t. y. pinigų perdavimas atitiko 2020-02-06 d. UAB „Transvira“ ir UAB „Logistikos strategija“ sudarytos krovinio pervežimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygą.
Be to, P. P. ir J. B. nėra pažįstami asmeniškai ir iki 2020-02-13 d. nebuvo susitikę dėl kitų (negu numatyta 2020-02-06 d. UAB „Transvira“ ir UAB „Logistikos strategija“ sudarytoje krovinio pervežimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)) paslaugų nebuvo susitarę ir nesitarė, todėl akivaizdu, kad J. B. perdavė 1250,00 Eur sumą P. P. už krovinio pervežimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalinį įvykdymą.
Atsakovė nesutinka su ieškovės samprotavimais apie atsakovės elgesį neatitinkantį bonus pater familias standarto. Nors J. B. tuo metu ir negavo kasos pajamų orderio, bet jis pareikalavo toje situacijoje adekvataus P. P. patvirtinimo, kad grynuosius pinigus jis gavo, taip pagrįstai tikėdamasis, kad P. P. elgsis sąžiningai bei gautus pinigus apskaitys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka inter alia ir pagal buhalterinės apskaitos reikalavimus. Lietuvos Respublikos įstatymai atsiskaitymų tarp dviejų juridinių asmenų grynaisiais pinigais nedraudžia. Taip pat, nors ieškovė dublike teigia, kad atsiskaitymai įmonėje vyksta tik bankiniais pavedimais, tačiau tai nebuvo įtvirtinta 2020-02-06 d. UAB „Transvira“ ir UAB „Logistikos strategija“ sudarytoje ir atsakovei pasirašyti pateiktoje krovinio pervežimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, šioje situacijoje tarp šalių sudaryta krovinio pervežimo sutartis neįpareigojo atsakovė atsiskaityti banko pavedimu, taigi, galimas ir atsiskaitymas grynaisiais pinigais.
Be kita ko, ieškovės elgesys atsakovei pranešus, kad atsiskaitymas pagal prievolę buvo perduotas ieškovės darbuotojui, neturėtų būti laikomas atitinkančiu gerąja verslo praktiką ir tą patį ieškovės minimą bonus pater familia standartą ir elementarių objektyvaus sąžiningo elgesio (bona fides) reikalavimų. Atsakingas ir apdairus verslininkas sužinojęs, kad jo darbuotojas gavo darbdaviui priklausantį atsiskaitymą už prievolę, visų pirma turėtų kreiptis į tą darbuotoją, ir situaciją aiškintis įmonės viduje. Tačiau ieškovė nebandė situacijos spręsti su pačiu P. P. priėmusiu šiuos pinigus iš J. B., t. y. nebandė situacijos spręsti savarankiškai, o kreipėsi į teismą.
Pažymėtina, kad atsakovės atstovas veikdamas atstovaujamos UAB „Logistikos strategija“ interesais perdavė pinigus už krovinį pagal sudarytą gabenimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės atstovui P. P., kuris veikdamas ieškovės interesais pinigus priėmė ir tai patvirtino šalims pasirašant pinigų perdavimo-priėmimo kvitą, kuris yra pateiktas byloje. Ieškovės veiksmai kreipiantis į teismą ir reikalaujant antrą kartą atsiskaityti už tą patį yra vertinami kaip nesąžiningas būdas pasipelnyti atsakovės sąskaita.
Atsakovės nuomone, ieškinys reiškiamas netinkamam atsakovui. Be to, atsakovė perdavė prievolės įvykdymą už krovinio gabenimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (dalį sumos perduodamas P. P., o likusią sumą pervedant į ieškovės banko sąskaitą) ieškovės darbuotojui P. P. (kuris neįvykdė savo kaip darbuotojo pareigos ir 1250,00 Eur sumos neperdavė savo darbdaviui) bei atsakovei nepateikė kasos pajamų orderio kvito, atsakovė yra pilnai atsiskaičiusi su ieškove, ir 1250,00 Eur suma, kuri buvo perduota ieškovės darbuotojui, turi būti išreikalauta būtent iš P. P., o ne reikalaujama sumokėti dar kartą.
Ieškinys atmestinas
Nustatytos faktinės byloje aplinkybės
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2020-02-06 d. ginčo šalys pasirašė krovinio gabenimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė UAB „Logistikos strategija“ užsakė, o ieškovė UAB „Transvira“ pagal šį užsakymą įsipareigojo pervežti krovinį iš Vokietijos į Lietuvą ir tam pasitelkė vežėjų įmonę.
Šalys susitarė dėl 1250 Eur pervežimo kainos (be PVM).
Ieškovę (vežėją) atstovavo įgaliotas darbuotojas P. P., kuris buvo įgaliotas pasirašyti nurodytą sutartį. Atsakovę (užsakovą) atstovavo įgaliotas darbuotojas J. B., kuris dėl nurodyto užsakymo kontaktavo su P. P. Šalių atstovų elektroninis susirašinėjimas sudarant 2020-02-06 d. krovinio gabenimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) per el. paštą teismui pateiktas. 2020-02-06 d. krovinio gabenimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) parengta atsakovės.
Per vežėjo įmonę užsakytos prekės buvo pristatytos, tai įrodo tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis byloje, t. y. užsakymas buvo atliktas tinkamai ir laiku.
Pagal 2020-02-14 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės darbuotojas J. B. iš įmonės kasos gavo grynais 1250 Eur atsiskaitymui su įmonės tiekėjais.
Iš byloje esančio 2020-02-14 d. pakvitavimo matyti, kad J. B. (atsakovės darbuotojas) padavė, o P. P. (ieškovės darbuotojas) priėmė 1250 Eur sumą už pervežimą iš Vokietijos į Lietuvą.
Bylos duomenimis, ieškovė 2020-05-18 d. pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1250 Eur pervežimo kainos su 262,50 Eur PVM suma, viso 1512,50 Eur pagal pakrovimo pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimo. Atsakovė 2020-05-28 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo ieškovei 262,50 Eur sumą (t. y. PVM). Atsakovė likusios 1250 Eur sumos, nurodytos ieškovės 2020-05-18 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nesumokėjo, nes, kaip jau minėta, pagal 2020-02-14 d. pakvitavimą šią sumą perdavė grynais pinigais ieškovės darbuotojui P. P.
Bylos duomenimis, buvęs ieškovės UAB „Transvira“ darbuotojas P. P., gautus iš atsakovės darbuotojo J. B. 1250 Eur, kaip atsiskaitymą už nurodytas pervežimo paslaugas, darbdaviui (ieškovei) neperdavė.
Teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovų teigimu, buvęs ieškovės darbuotojas P. P. neturėjo įgaliojimo gauti grynais pinigais užsakovo (atsakovės) atsiskaitymo už suteiktas ieškovės paslaugas, be to, 1250 Eur už pervežimo paslaugas ieškovė iš atsakovės negavo. Trečiasis asmuo P. P. bylą nagrinėjant teisme teigė nėra gavęs 1250 Eur iš atsakovės darbuotojo J. B., o 2020-02-14 d. pakvitavime yra ne jo parašas. Atsakovės atstovo teigimu, atsakovė visiškai atsiskaitė su ieškovu, nes 2020-02-14 d. 1250 Eur už pervežimo paslaugas buvo sumokėti grynais pinigais ieškovės darbuotojui P. P. pagal pastarojo prašymą, todėl antrą kartą mokėti už suteiktas paslaugas neturi pagrindo.
Tokiu būdu byloje tarp šalių kilo ginčas dėl 1250 Eur skolos už pervežimo paslaugas pagal 2020-02-06 d. krovinio gabenimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Bylos teisinis įvertinimas
Atsakovė procesiniame dokumente-atsiliepime į ieškinį (b.l.15-17, dok-239410) bei jo atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovas ieškinį pareiškė ne tam asmeniui, kam priklauso. Atsakovės teigimu, ieškinys turi būti pareikštas kitam atsakovui – trečiajam asmeniui P. P., kuris pasisavino 1250 Eur.
CPK 45 str. 1 d.-2 d. numato, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Apie tai teismas praneša šiam asmeniui.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad civiliniame procese galioja dispozityvumo principas. Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Dispozityvumo principas reiškia, kad teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Dispozityvumo principas kartu reiškia, kad šalys pareiškia byloje reikalavimus ir gali disponuoti savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais bei procesinėmis priemonėmis. Šiuo atžvilgiu šalys naudojasi plačia autonomija (LAT 2014-12-09 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-546/2014; 2016-12-23 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-533-681/2016, 15 p.; 2019-02-07 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-13-421/2019, 43 p.).
Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, pats savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo faktinį ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 str. 1 dalies 2, 4 p. p.). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei faktinio ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais ir įrodymais, kurių šalys teismui nenurodė), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (LAT 2008-07-11 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-387/2008). Spręsdamas priteisti šaliai tai, ko ji neprašo, arba priteisdamas daugiau, negu ji prašo, teismas išeitų už bylos nagrinėjimo ribų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Taigi ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą (LAT 2009-05-05 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-161/2009; 2014-04-30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-239/2014; 2015-07-03 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-701/2015; LAT 2021-05-27 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-22-701/2021).
Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė atsakovu UAB „Logistikos strategija“, P. P. buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas nuosekliai laikėsi nuomonės, kad UAB „Logistikos strategija“ yra tinkama atsakovė byloje, kurios keisti kitu atsakovu P. P. nėra pagrindo. Tokiu būdu, teismo prerogatyva yra teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, nepriklausomai, ar jomis remiasi ieškovas ir kiti proceso dalyviai (LAT 2012-12-21 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-589/2012).
Nagrinėjamoje byloje buvo apklaustas liudytoju J. B., savo argumentus tiek procesiniame dokumente-atsiliepime į ieškinį, triplike (b.l. b.l.15-17, dok-239410; 25-26, dok-27608) tiek teisminio nagrinėjimo metu išdėstė atsakovo atstovas, kurie nurodė, kad 2020-02-06 d. krovinio gabenimo sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsiųsta iš ieškovo el. pašto adreso transport3@transvita.lt. UAB „Transvira“ darbuotojas P. P. 2020-02-13 d. paskambino atsakovės darbuotojui J. B. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir paprašė dalį sumos už paslaugas perduoti grynaisiais. 2020-02-13 d. iš to paties telefono numerio atsakovo darbuotojas J. B. gavo SMS žinutę su tekstu: „Rytoj kur susitinkam ? Man geriau butu kad as pas jus privaziuociau ar siaip kur galim nes pats supranti kad siais laikais grynais nelabai kas gali.“
2020-02-14 d. P. P. ir J. B. susitikimas vyko atsakovės buveinėje, esančioje adresu Metalo g. 7, 301 kab., Vilniuje. Susitikimo metu pagal trečiojo asmens P. P. prašymą atsakovės darbuotojas J. B. perdavė P. P. 1250 Eur. P. P. pareiškė, kad nesumokėjus dalies sumos už paslaugas (1250,00 Eur) krovinio pervežimas gali užtrukti, ar pakrovimas gali nebūti pradėtas numatytą dieną. P. P. gavus pinigus iš J. B., kuris 1250 Eur gavo iš atsakovės pagal 2020-02-14 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), su savimi neturėjo kasos pajamų orderio ir pažadėjo, kad kitą savaitę šį dokumentą atveš į atsakovo ofisą, tačiau iki šios dienos neatvežė. Liudytojo bei atsakovės atstovo teigimu, J. B. iniciatyva buvo surašytas pakvitavimas, patvirtinantis 1250 Eur perdavimą-priėmimą už pervežimą iš Vokietijos į Lietuvą, t. y. pinigų perdavimas atitiko 2020-02-06 d. UAB „Transvira“ ir UAB „Logistikos strategija“ sudarytos krovinio pervežimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygą bei kainą.
Pažymėtina, kad civilinėse bylose kaip liudytojai gali būti apklausiami darbdavio darbuotojai ar buvę darbuotojai, jeigu jie žino aplinkybes, turinčias ryšį su byla (CPK 189 str. 1 d.). Aplinkybė, kad jie gali būti suinteresuoti bylos aplinkybių tam tikru nustatymu vienos iš šalių interesais ar savo interesais (kad išvengtų atsakomybės už pažeidimus, kad jiems būtų sudarytos geresnės galimybės darbui ar karjerai arba kt.), turi įtakos parodymų įvertinimui. Kadangi liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, tai aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus (Šiaulių apygardos teismo 2022-01-19 d. nutartis civ. byloje Nr. e2A-10-856/2022).
Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad liudytojo J. B. ir trečiojo asmens P. P. nesiejo jokie asmeniniai santykiai. Kitų civilinių santykių (išskyrus nagrinėjamą ginčą), kilusių iš darbinės ar verslo veiklos, fakto teismas nenustatė, šių aplinkybių neįrodinėja ir šalys. Bylos duomenimis, atsakovės UAB „Logistikos strategija“ užsakymas buvo vienkartinis, teismas taip pat neturi duomenų, kad iki šio užsakymo P. P. ir J. B. buvo pažįstami. Tokiu būdu, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės bei liudytojo J. B. parodymais, be to, jų parodymai atitinka bylos medžiagą ir nepaneigti.
Pagal CK 6.189 str. 1 d. sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 256 str. 2 d.). Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo (Klaipėdos apygardos teismo 2022-01-18 d. sprendimas civ. byloje Nr. e2A-8-889/2022).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ir dėl to, ar ieškovės darbuotojas trečiasis asmuo P. P. neviršijo savo įgaliojimų paimant savo iniciatyvą grynuosius pinigus (1250 Eur) iš atsakovės atstovo J. B.
Teisminio nagrinėjimo metu (2022-01-18 d.) ieškovės atstovė direktorė R. Č. parodė, kad P. P. turėjo įgaliojimą sudaryti 2020-02-06 d. UAB „Transvira“ ir UAB „Logistikos strategija“ krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau neturėjo įgaliojimo imti iš atsakovės už šios sutarties įvykdymą grynuosius pinigus (1250 Eur), nes visi atsiskaitymai tarp juridinių asmenų vyksta bankiniais mokėjimo pavedimais.
Teismas pažymi, kad iš P. P. darbo sutarties matyti, kad pastarasis ėjo UAB „Transvira“ ekspedicijos vadybininko pareigas nuo 2020-01-13 iki 2020-05-12 d., t. y. 1250 Eur grynųjų pinigų iš atsakovės darbuotojo J. B. priėmimo metu (2020-02-14 d.) dirbo UAB „Transtira“ . Duomenų, kad trečiajam asmeniui P. P. buvo pavesta veikti ieškovės vardu atsakovei atsiskaitant su juo už pervežimo paslaugas grynais pinigais, nėra. Ši aplinkybė sąlygoja teismo išvadą, kad trečiasis asmuo P. P., atstovaudamas ieškovę UAB „Transvira“ ir pasiimdamas iš atsakovės UAB „Logistikos strategija“ darbuotojo J. B. 1250 Eur kaip atsiskaitymą už suteiktas paslaugas, viršijo savo įgaliojimus ir kompetenciją, tokios teisės neturėjo.
Bylos medžiaga, šalių atstovų el. susirašinėjimas, atsakovės bei liudytojo J. B. parodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo P. P. veikė santykyje su atsakovė UAB „Logistikos strategija“ kaip ieškovės UAB „Transvira“ atstovas ir būtent tik dėl klausimų, susijusių su 2020-02-06 d. krovinio pervežimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), nes, kaip jau minėta, kitų nei asmeninių nei verslo santykių su J. B. atsakove neturėjo.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai atstovavimo santykiai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 str.) (LAT 2010-11-23 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-461/2010; Šiaulių apygardos teismo 2022-01-05 d. nutartis civ. byloje Nr. e2A-5-372/2022).
Atstovas veikia neperžengdamas jam suteiktų teisių ribų. Atstovavimo teisės gali atsirasti tuo pačiu pagrindu kaip ir atstovavimo teisinis santykis, pavyzdžiui, kai atstovavimo pagrindas yra įstatymas ar administracinis aktas, tačiau kitais atvejais santykiams su trečiaisiais asmenimis reikalingas papildomas juridinis faktas – įgaliojimas. Iš esmės atskirti, kuris atstovavimo santykis – vidinis ar išorinis – susiklosto pirmiau, nėra labai svarbu, nes šie atstovavimo santykiai yra tarpusavyje susiję, t. y. išoriniai atstovavimo santykiai negali egzistuoti nesant vidinių. Tam tikrais atvejais vidiniai atstovavimo santykiai gali būti neįforminami atskiru dokumentu, pavyzdžiui, pavedimo sutartimi, tačiau tai nereiškia, kad atstovaujamasis, išduodamas įgaliojimą, nesuformuluoja atstovui pavedimo atlikti tam tikrą funkciją, veiksmą jo vardu ir interesais. Todėl vertinant atstovavimo teisinius santykius svarbiausia yra nustatyti, dėl kokių sąlygų buvo šalys tarpusavyje susitarusios: atstovavimo teisinio santykio galiojimas, atstovavimo teisių apimtis, tikėtini rezultatai ir atlygis (LAT 2017-01-12 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-83-611-2017).
Pažymėtina, jog, nors pagal bendrą įstatyme nustatytą taisyklę, paprastai atstovaujamojo civilines teises ir pareigas tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina tik sandoriai, kuriuos atstovas sudarė atskleisdamas atstovavimo faktą ir neviršydamas suteiktų teisių (CK 2.133 straipsnio 1 dalis), įstatyme yra nustatytos ir šios taisyklės išimtys, todėl atstovavimo santykiai, esant tam tikroms sąlygoms, gali atsirasti, kai atstovas veikia neturėdamas teisės veikti atstovaujamoje vardu ar viršydamas jam suteiktus įgaliojimus. Tokia situacija yra reglamentuota CK 2.133 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, jog jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, ir šio straipsnio 9 dalyje, kurioje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2022-01-13 d. nutartis civ. byloje Nr. e2A-52-790/2022).
Be to, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tokie santykiai, kai trečiasis asmuo turi rimtą pagrindą manyti sudarąs sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu, nors iš tiesų tas asmuo tokios teisės neturi, vadinami tariamu atstovavimu. Tariamas atstovavimas yra bendrosios taisyklės, kad atstovaujamajam teisinių padarinių sukelia tik įgalioto ir įgaliojimų neviršijusio atstovo atlikti veiksmai, išimtis, kuri grindžiama atstovaujamojo elgesio aplinkybėmis – tokiais atvejais turi būti tikrinama, ar atstovaujamojo veiksmai buvo tokie, kad protingas žmogus analogiškomis aplinkybėmis patikėtų esant atstovavimo santykius, t. y. turi būti aiškinamasi, ar buvo objektyvių aplinkybių, kurios sudarė rimtą pagrindą asmenį laikyti kito asmens atstovu. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad sprendžiant dėl tariamo atstovavimo aplinkybės svarbu nustatyti tai, ar atstovaujamasis savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu (CK 2.133 straipsnio 2 dalis), ir ar kita sandorio šalis turėjo rimtą pagrindą manyti sudaranti sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu (CK 2.133 straipsnio 9 dalis), o ne tai, ar realūs įgaliojimai buvo suteikti (LAT 2021-03-17 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-56-684/2021).
Atsižvelgiant į išplėtotą teismo praktiką, nustatytas faktines bylos aplinkybes, bylos medžiagą bei šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad ieškovės UAB „Transvira“ buvęs darbuotojas P. P. atsakovei UAB „Logistikos strategija“ bei pastarosios darbuotojui J. B. sudarė pakankamai rimtą įspūdį, kad atstovauja įmonę UAB „Transvira“. P. P., kaip UAB „Transvira“ darbuotojas, vedė derybas dėl ginčo sutarties sudarymo savo kompetencijos ribose iš bendrovės el. pašto, skambino atsakovės darbuotojui J. B., buvo susitikęs atsakovės buveinėje dėl atsiskaitymo už suteiktas pervežimo paslaugas, pasirašė 2020-02-14 d. pakvitavimą dėl 1250 Eur gavimo už pervežimą iš Vokietijos į Lietuvą.
Taigi, atstovo teisės gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia. O jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, jog jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam (CK 2.133 str. 2 d.). Tuo atveju, jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises (CK 2.133 str. 9 d.). Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo P. P., UAB „Transvira“ buvęs darbuotojas, viršijo savo įgaliojimus paimant 1250 Eur grynuosius pinigus iš UAB „Logistikos strategija“ atstovo J. B., kaip atsiskaitymą už pervežimo paslaugas, tačiau savo elgesiu sudarė rimtą pagrindą atsakovei manyti, kad veikia ieškovės vardu, o kita šalis (atsakovė) nežinojo, kad UAB „Transvira“ darbuotojas tuo metu (2020-02-14 d.) viršija savo įgaliojimas, todėl atsakovės atsiskaitymas su ieškovės buvusiu darbuotoju P. P. yra laikytinas UAB „Logistikos strategija“ prievolių įvykdymu ieškovei UAB „Transvira.“
Ieškovė byloje akcentuoja faktą, kad tarp dviejų juridinių asmenų atsiskaitymas turėjo būti fiksuotas ne 2020-02-14 d. rašytiniu pakvitavimu, kaip yra nagrinėjamu atveju, o kvitu (kasos pajamų/išlaidų orderiu), su nustatytais Kvitų apskaitos principai įtvirtinti Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019-05-10 d. įsakymu Nr. VA39 „Dėl Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių ir Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ rekvizitais. Teismas sutinka su ieškovės argumentu ir konstatuoja faktą, kad šių Taisyklių reikalavimai yra pažeisti. Pažymi, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės darbuotojai (J. B., P. P.) nėra teisinį/buhalterinį iššlavimą turintys žmonės ir netinkamai užfiksavo pinigų perdavimo-priėmimo faktą pakvitavimu, tačiau netinkamas grynųjų pinigų perdavimo-priėmimo fakto įforminimas šio fakto neeliminuoja. Byloje esantys įrodymai patvirtina realų grynųjų pinigų (1250 Eur) perdavimo-priėmimo faktą UAB „Transvira“ buvusiam darbuotojui P. P. kaip atsakovės atsiskaitymą ieškovei už suteiktas paslaugas. Tokiu būdu, teismo vertinimu, netinkamas grynųjų pinigų perdavimo ieškovės buvusiam darbuotojui P. P. įforminimas, iš esmės neturi įtakos išvadai, kad realiai grynėji pinigai ieškovės darbuotojui buvo išmokėti kaip atsakovės prievolės už suteiktas pervežimo paslaugas įvykdymą.
Civ. byloje kilo ginčas ir dėl to, kad netinkamas grynųjų pinigų perdavimo ieškovės buvusiam darbuotojui P. P. įforminimas kelia abejonių dėl atsiskaitymo paskirties. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kad atsiskaitymas tarp dviejų juridinių asmenų atstovų buvo vykdomas dėl kitų sandorių negu pagal 2020-02-06 d. UAB „Transvira“ ir UAB „Logistikos strategija“ sudarytą krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 178 str.).
Civ. byloje kilo ginčas ir dėl to, kad trečiojo asmens P. P. teigimu ankstesniajame teismo posėdyje, 2020-02-14 d. pakvitavime yra ne jo parašas, jis 1250 Eur grynųjų pinigų iš atsakovės darbuotojo J. B. nėra gavęs. Trečiojo asmens teiginys paneigtas el. susirašinėjimu su atsakovės darbuotoju J. B., pastarojo parodymais, faktinėmis bylos aplinkybėmis, t. y. 2020-02-14 d. vykimu į atsakovės buveinę ir pan.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-08 d. nutartimi byloje buvo paskirta rašysenos ekspertizė tikslu nustatyti ar 2020-02-14 d. pakvitavime P. P. vardu pasirašė ir įrašą „P. P.“ parašė P. P., ar jo parašas yra originalus (b.l. 43-44).
Rašysenos ekspertė N. J. 2021-12-09 ekspertizės akte Nr. 211209/12 padarė išvadą, kad nustatyti ar 2020-02-14 d. dokumente (2020-02-14 d. raštelyje) P. P. vardu pasirašė ir įrašą „P. P.“ pasirašė P. P. ar kitas asmuo, negalima; o įrašas ir parašas yra originalūs (b.l. 73-75).
Iš esmės nurodyta rašysenos ekspertės N. J. išvada grindžiama tuo, kad P. P. eksperimentiniai rašto bei parašo pavyzdžiai (kurie paimami teisminio nagrinėjimo metu) nepateikti, o lyginamųjų rašto bei parašų pavyzdžių nepakako teigiamai ar neigiamai išvadai padaryti.
Teismas pažymi, kad ne kartą rašysenos ekspertei prašant iš trečiojo asmens P. P. prašė pateikti eksperimentinių bei laisvųjų rašto bei parašo pavyzdžius, tačiau trečiasis asmuo P. P. teismo, rašysenos ekspertės prašymus ignoravo, prašomų pavyzdžių teismui nepateikė.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-22 nutartimi trečiojo asmens P. P. dalyvavimas buvo pripažintas būtinu 2021-05-20 vykusiame teismo posėdyje.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-20 nutartimi trečiajam asmeniui P. P. procesiniai dokumentai (teismo šaukimas) buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Trečiasis asmuo buvo informuotas, kad teismo posėdis vyks 2021-07-13.
Trečiais asmuo P. P. 2021-07-13 vykusiame teismo posėdyje dalyvavo, teisės ir pareigos trečiajam asmeniui buvo išaiškintos, posėdyje trečiasis asmuo davė paaiškinimus dėl bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių. Teismo posėdis buvo atidėtas iki 2021-11-08, nurodytame bei kituose teismo posėdžiuose III asmuo nedalyvavo, nors jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 202-01-13 d. nutartimi trečiajam asmeniui P. P. buvo paskirta 100 Eur bauda už teismo įpareigojimų nevykdymą ir nedalyvavimą teismo posėdyje (b.l. 84).
Taigi, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad contra spoliatorem taisyklė yra teisės doktrinoje žinoma ir kasacinio teismo praktikoje išplėtota prezumpcija, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiusius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Įrodymų nepateikimo priežastys gali paneigti contra spoliatorem prezumpcijos taikymo būtinybę. Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti. (LAT 2005-04-04 nutartis civ. byloje 3K-3-230/2005; 2010-06-14 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2015-01-09 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-66/2015; 2016-01-08 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-60-687/2016; 2016-07-05 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-352-219/2016; 2017-06-06 d. nutartis civ. byloje 3K-3-250-684-2017 69-70 p. p.).
Nagrinėjamoje byloje teismas, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, taiko contra spoliatorem taisyklę, laikydamas ir tikimybės principo, kad 2020-02-14 d. pakvitavime pasirašė trečiasis asmuo P. P., atsisakęs pateikti teismui rašytinius įrodymus, kuriuose yra jo rankraštinių raštų ir parašų laisvieji pavyzdžiai, neatvyko į teismą duoti ir eksperimentinius raštų bei parašų pavyzdžius, nors jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, apie procesą civ. byloje trečiasis asmuo buvo informuotas.
Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2007-03-23 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-140/2007).
Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje bei nacionalinėje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90, LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).
Ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.
Atmetus ieškinį netenkintini ir kiti išvestiniai ieškinio reikalavimai, t. y. priteisti 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
CK 98 str. 1 d. taip pat numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Civilinėje byloje gautas ieškovo UAB „Transvira“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas: 30 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 968 Eur advokato išlaidų.
Atsakovas UAB Logistikos strategija“ patyrė 400 Eur advokato padėjėjo išlaidų bei 330 Eur rašysenos ekspertizės išlaidų.
Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Sprendžiant atsakovo prašymą dėl advokato padėjėjo išlaidų priteisimo, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas patyrė 400 Eur advokato pagalbai apmokėti išlaidas (už prieštaravimų, atsiliepimą į ieškinį parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose).
Teismas, atsižvelgiant į tai, kad elektroninė byla nesudėtinga, dviejų tomų, bylos trukmę, pareiškimas pateiktas teismui 2020-11-23 d., byla nagrinėjama iki šiol, byla buvo sustabdyta, skirta rašysenos ekspertizė, priteisia iš ieškovės nurodytas atsakovės išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurių dydis neviršija nustatyta Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, yra minimalaus dydžio, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 94 str. 1 d.), viso 400 Eur atsakovės naudai. Be to, iš ieškovės priteistina 330 Eur rašysenos ekspertizės išlaidų atsakovės naudai, vertinant kad patirtos išlaidos buvo būtinos ir reikalingos (b.l. 43-44, 45, 72, 80-81) (CPK 88 str. 1 d. 1 1 p., 93 str. ).
Valstybė patyrė 41,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Atmetus ieškinį išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš ieškovo į valstybės pajamas (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270, 301 str., teismas,-
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Transvira“, į. k. 306762022, 400 Eur (keturis šimtus Eur) advokato padėjėjo išlaidų, 330 Eur (tris šimtus trisdešimt Eur) rašysenos ekspertizės išlaidų atsakovės UAB „Logistikos strategija“ į.k. 303305330, naudai.
Priteisti iš ieškovės UAB „Transvira“, į.k. 306762022, 41,74 Eur (keturiasdešimt vieną Eur septyniasdešimt keturis ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rima Bražinskienė