Administracinė byla Nr. eI3-495-809/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04013-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Arūno Kaminsko ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjui J. K.,
atsakovo atstovui D. B.,
atsakovo atstovui D. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybės tarnybos departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus pataisos namams, D. R. dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą su patikslinti skundu, kuriuo prašo panaikinti: 1) Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Pretendentų vertinimo komisijoje 2020 m. lapkričio 5 d. protokolu Nr. 27L-2375 (toliau – ir Protokolas) priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojo konkurse į Vilniaus pataisos namų Veiklos organizavimo skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas (konkurso skelbimo Nr. 45046) (toliau – ir Konkursas); 2) Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 4-87 „Dėl D. R. priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu“ (toliau – ir Įsakymas) bei priteisti iš atsakovų pareiškėjui jo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Pareiškėjas nurodo, jog Departamento direktoriaus 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymas Nr. 27VK-2035 dėl „Pretendentų vertinimo komisijos sudarymo“ viešai nepaskelbtas, todėl, anot pareiškėjo, šis įsakymas yra negaliojantis ir negali būti taikomas, nes teisės aktai negalioja ir negali būti taikomi, jei jie nėra oficialiai paskelbti, o tokiu įsakymu sudaryta Pretendentų vertinimo komisija (toliau - ir Komisija) teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinta, dėl ko ir neteisėta.
Pareiškėjo įsitikinimu, Departamento paskirta Komisijos pirmininkė A. M. pagal jos Pareigų aprašymą neturėjo teisės pretendentų vertinti, kadangi dalyvauti konkursų (atrankų) komisijų darbe, visiškai nereiškia pretendentų vertinimo funkcijos ir juo labiau teisės vertinti. Analogiškai tokios teisės neturėjo ir šio skyriaus vyriausioji specialistė Komisijos narė - sekretorė I. A..
Pareiškėjas nurodo, jog Komisijos pirmininkei A. M. ir Komisijos narei Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojai H. Ž., kuriai būtent ir pavaldus Veiklos organizavimo skyrius, jis pareiškė nušalinimus, tačiau iš Komisijos Protokolo matyti, kad šis konkurso eigos faktas nuslėptas ir Protokole nefiksuotas. Sąmoningai nefiksavus dalies konkurso eigos bei neįrašius nušalinimų ir jų išsprendimo faktų, toks Protokolas įrašant į jį žinomai neteisingus duomenis, dar yra ir suklastotas, kas taip pat sudaro pagrindą ginčijamą Departamento Komisijos tokiu Protokolu priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojo (-ų) panaikinti.
Departamentas Komisijos Protokolu priimto sprendimo dėl konkurso laimėtojo (-ų) nemotyvavo visiškai, nenurodė jokių faktinių duomenų ir teisės aktų normų, o taip pat nenurodė ir jo apskundimo tvarkos, dėl ko toks ginčijamas Protokolu priimtas sprendimas dėl konkurso laimėtojo (-ų) naikintinas kaip nepagrįstas ir neaiškus bei neatitinkantis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 bei 34 straipsnių imperatyvių reikalavimų. Pareiškėjas nebuvo informuotas ir jam nėra žinoma, ar visi pretendentai atitiko nustatytus reikalavimus.
Iš ginčijamo Protokolu priimto sprendimo dėl konkurso laimėtojo (-ų) išrašo matyti, kad Departamentas neinformavo pareiškėjo, kiek pretendentų dalyvavo vertinimo komisijoje bei kokie kitų pretendentų (-o) vertinimo rezultatai (-as) ir jų (jo) užimta (-os) vieta (-os), kaip neinformavo pareiškėjo ir apie Komisijos galutinį sprendimą (konkurso laimėtojus), kuo iš esmės buvo pažeisti Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (toliau – ir Aprašas) 3.2 papunkčio ir 48, 51 bei 52 punktų imperatyvūs reikalavimai. Todėl ginčijamas Departamento Komisijos Protokolu priimtas sprendimas dėl konkurso laimėtojo (-ų) naikintinas ir nurodytais pagrindais.
Nagrinėjamu atveju konkurso sąlygose ir prieš pradedant vertinimą komisijoje, pareiškėjas žodžiu buvo informuotas (patvirtins teismo išreikalauti Protokolas su pilnu garso ir vaizdo įrašu), kad bus taikomas tik interviu (pokalbis žodžiu) metodas. Tuo tarpu konkurso metu pareiškėjui (vadinasi ir kitiems pretendentams) buvo taikytas dar ir kitas, žodinės praktinės užduoties metodas, kai Komisijos Departamento atstovės žodžiu nurodė su pareigybės aprašymo funkcijomis visiškai nesusijusias pareiškėjui praktines užduotis - hipotetiškai jau esant skyriaus vedėju, paaiškinti nuo ko pradėtų darbą, kokiais veiksmais, kokiomis priemonėmis padidintų komandos sutelktumą, gal žino skyriaus psichologinio klimato gerinimo priemonių, ką darytų, jog skyriaus veikla būtų efektyvi, būtų rezultatai, o Vilniaus pataisos namų Komisijos atstovė užduotis dėl palikto registracijos žurnalo ar susitarimo nuslėpti sutarties sąlygas. Tuo pareiškėjas buvo suklaidintas ir apgautas. Be to, jau konkurso metu iš esmės pakeitus konkurso sąlygas buvo iš esmės pažeisti ir Aprašo 5 ir 32 punkto reikalavimai dėl naudotinų vertinimo kriterijų ir metodų, o tokių faktų patikrinimui bei nustatymui teismo išreikalautinas ir Pretendentų vertinimo komisijos sudarytas pretendentų vertinimo organizavimo planas (jo garso įrašas), kuris vertinimo komisijos sudaromas likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki pretendentų vertinimo komisijoje dienos. Konkurso eigoje pakeitus konkurso sąlygas bei taikius ir žodinės praktinės užduoties metodą, jos (konkurso sąlygos) pareiškėjui iš anksto nebuvo žinomos, dėl ko pagal deklaruotas konkurso sąlygas ir sprendimai tapo nenuspėjami, nes tuo pačiu pasikeitė ir vertinimo kriterijai, kuo iš esmės buvo pažeisti ir Aprašo 46 bei 47 punktų imperatyvūs reikalavimai, ir skaidrumo bei objektyvumo ir nešališkumo principai, taip pat sudarantys pagrindą ginčijamą Departamento Komisijos Protokolu priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojo (-ų) panaikinti, vadovaujantis ir nurodyta suformuota, įskaitant ir administracinių teismų, praktika.
Pažymi, jog pretendentams buvo pateiktos skirtingos užduotys, kas lėmė ir neadekvačius, o tuo pačiu neskaidrius, šališkus, nepagrįstus bei neaiškius ir nenuspėjamus vertinimus, nors pareiškėjas pažymi, kad paties vertinimo neginčija.
Pareiškėjui užduotos hipotetiškos užduotys ir klausimai buvo ir visiškai nesusijusios su pretendento kompetencijomis ir gebėjimais pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamai eiti valstybės tarnautojo pareigas, dėl ko iš esmės buvo pažeisti ir vertinimo kriterijai nustatyti ir Aprašo 38 punkte, o tuo pačiu ir skaidrumo, objektyvumo bei nešališkumo principai taip pat sudarantys pagrindą ginčijamą Departamento Komisijos Protokolu priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojo (-ų) panaikinti. Taigi, buvo sudarytos ir nevienodos konkurencinės sąlygos visiems pretendentams, o sprendimai nenuspėjami, kuo taip pat buvo iš esmės pažeisti skaidrumo, objektyvumo ir nešališkumo principai.
Pareiškėjo vertinimu, jeigu Aprašas pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarkos nereglamentuoja, todėl šiuo konkrečiu atveju užpildant teisinę spragą taikytinas panašius santykius reglamentuojantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintas Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas, kurio 13 punkte nustatyta, jog <...>. Komisijos nariais taip pat negali būti asmenys, dėl kurių nešališkumo kelia abejonių kitos aplinkybės ir kuriems mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau - CPK) nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka yra nustatyta CPK 69 straipsnyje, o analogiškai ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnyje.
Pažymi, jog konkurso posėdyje pareiškėjas pareiškė Komisijos narėms nušalinimus, A. M. dėl visos eilės pažeidimų iš ankstesnio konkurso ir būsimo prašymo ją apklausti teisme, kas jau patvirtino esantį konfliktą ir jos šališkumą, o H. Ž. ir argumentais, kad ji pradžioje konkurso nuslėpė, jog konkurse dalyvauja ir jos pavaldinys Veiklos organizavimo skyriuje vyriausiuoju teisininku dirbantis D. R., kuris ir yra aiškus laimėtojas, o konkursas tėra tik imitacinė fikcija D. R. įteisinimui. Pažymi ir tai, jog konkursui vykus nuotoliniu būdu bei neišgirdus ir pareiškėjui reiškiant nušalinimą ne visai tiksliai nurodžius jos pavardę, H. Ž. iš karto tuo labai pasipiktino, kuo parodė ir išankstinį atitinkamai neigiamą požiūrį į pareiškėją. Po pareikštų nušalinimų, Komisijos pirmininkė A. M. pasimetė ir nurodė, kad nėra teisininkė, todėl nežino ką daryti, dėl ko daro pertrauką, kas įrodo jos ir nekompetenciją. Pareiškėjo teigimu, po pertraukos A. M. pacitavo Aprašo 26 punktą, apskundimo tvarkos nenurodė ir pareiškė, kad ji nenusišalina. Nenusišalinanti nurodė ir H. Ž.. Taigi, kadangi pareiškus nušalinimą A. M. ir H. Ž. pačios nusprendė nenusišalinti, tuo jos iš esmės pažeidė pareikšto nušalinimo išsprendimo teisinį reguliavimą ir pamatinį teisės principą, kad niekas negali būti teisėjas savo byloje (lot. nemo judex in causa sua). O kadangi tinkamai neišsprendus nušalinimų, konkursas (atranka) toliau buvo tęsiamas neteisėtai, todėl kaip neteisėtą bei šališką, ginčijamą Departamento Komisijos Protokolu priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojo (-ų) yra pagrindas panaikinti ir šiais pagrindais.
Pareiškėjas akcentuoja, jog jis prisistatydamas, be kita ko, nurodė ir visą eilę daugiau ir aukštesnių turimų kompetencijų (privalumų) reikalingų skyriaus vedėjo pareigybei, kurių neturi kiti pretendentai. Tai 13 metų vadovavimo patirtis, 5 metų mokslinio - pedagoginio darbo patirtis ir baigta doktorantūra būtent administracinės teisės srityje, 5 metus buvo statutiniu pareigūnu ir turi vidaus tarnybos kapitono laipsnį, turėjo išduotą tarnybinį ginklą, todėl žino ir moka juo naudotis. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus pataisos namuose apie 90 % darbuotojų yra būtent statutiniai pareigūnai.
Pareiškėjas pažymi, jog vaizdo įrašas įrodo, kad po pareikštų nušalinimų atsakinėjant pareiškėjui, Komisijos narė I. A. akivaizdžiai nesiklauso, pastoviai užsiima savo pašaliniais reikalais, kelis kartus atsistoja ir išeina, ilgai negrįžta, o grįžusi rankas užima gėrimu. Be to, pareiškėjui atsakinėjant nesiklauso ir narė H. Ž., o skambina ir kalbasi telefonu. Tačiau Komisijos pirmininkė A. M. į visa tai visiškai nereaguoja ir posėdžio eigos nevaldo. Maža ir to, kai pareiškėjas atsakinėja į narės H. Ž. užduotis, I. A. plepa su A. M., o ir pati Komisijos pirmininkė A. M. netgi skambina ir kalbasi mobiliuoju telefonu. Pareiškėjo manymu, po pareikštų nušalinimų, pareiškėjo visos daugiau turimos ir aukštesnės kompetencijos, ir ką pareiškėjas atsakinėjo, visoms Komisijos narėms jau buvo visiškai vienodai, o jų elgesys patvirtina ir atvirai rodytą pareiškėjui antipatijos ir šališkumo demonstravimą bei priešišką nusistatymą ir visiškai nepriklausomai nuo pareiškėjo pateiktų atsakymų, jau aiškų išankstinį pareiškėjui nepalankų vertinimą (išankstinis nusistatymas ir šališkumas), kas atsispindi ir Komisijos narių vertinimo baluose bei sprendime.
Pareiškėjas nurodo, jog pretendentai buvo nevienodose sąlygose, vertinimo kriterijai neaiškūs ir šališki, o sprendimai tapo nenuspėjami, kuo vėlgi buvo iš esmės pažeisti Aprašo 3.2. papunktis, skaidrumo, objektyvumo ir nešališkumo principai, dėl ko ginčijamas Departamento Komisijos Protokolu priimtas sprendimas dėl konkurso laimėtojo (-ų) naikintinas ir nurodytais pagrindais, taip pat vadovaujantis ir suformuota teismų praktika.
Pareiškėjas neatmeta prielaidos, jog jis buvo diskriminuojamas dėl savo amžiaus.
Galimai skirtingi kiekvienam pretendentui pateikti klausimai ir užduotys buvo aptakūs, nekonkretūs ir be galimo teisingo atsakymo. Todėl nesant galimo teisingo atsakymo (kiek pretendentų, kiek vertintojų, tiek ir supratimų), tokiais klausimais bei skirtingomis užduotimis objektyviai, nešališkai ir skaidriai apskritai nieko patikrinti ar įvertinti buvo neįmanoma (Aprašo 3.2 papunktis, 32, 38, 46 ir 47 punktai). O kadangi Komisija be jokių kriterijų vertino ir neįvertinamą, tai pretendentai ir nurodytų faktų pagrindu buvo nelygiose konkurencinėse sąlygose (be jokių vertinimo kriterijų priklausė tik nuo konkurso Komisijos narių subjektyvaus požiūrio), dėl ko ginčijamas Departamento Komisijos Protokolu priimtas sprendimas dėl konkurso laimėtojo (-ų) ir nurodytais pagrindais naikintinas, nes konkurso metu nebuvo užtikrintas pretendentų nešališkas ir objektyvus vertinimas, buvo pažeistas konkurso skaidrumo principas ir neužtikrintas konkurso sąlygų aiškus taikymas ir vienodas požiūris į konkurso dalyvius.
Esant nelygiom pretendentų konkurencinėm sąlygom bei labai daug esminių konkurso procedūrų pažeidimų, kurie ir nulėmė neobjektyvų, neskaidrų, šališką, nepagrįstą ir neaiškų Departamento Komisijos Protokolu priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojo (-ų), Protokolas turi būti panaikintas. Panaikinus Protokolą atitinkamai turi būti panaikintas ir Įsakymas.
Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog Departamento direktoriaus įsakymas dėl Komisijos sudarymo yra individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei, o pareiškėjo nurodoma teisminė praktika susijusi su norminių teisės aktų skelbimu.
Departamento valstybės tarnautojų A. M. ir I. A. viešai skelbiamuose pareigybės aprašymuose nurodyta funkcija - „Dalyvauja konkursų (atrankų) komisijų darbe“. Pažymi, kad tai ir yra pretendentų vertinimo funkcija. Į komisijos sudėtį buvo įtraukta Vilniaus pataisos namų deleguotas asmuo – H. Ž., kurios pareigybės aprašyme vienareikšmiai turėtų būti įtvirtinta ši funkcija.
Pažymi, kad minėto Konkurso protokolas atitinka Apraše nustatytus reikalavimus. Atkreipia dėmesį, kad konkurso protokolas yra skirtas pretendentų vertinimo komisijos posėdžio eigai ir rezultatams fiksuoti, o ne sprendimui motyvuoti.
Pareiškėjo nurodoma teisminė praktika nesusijusi su konkursų protokolais.
Pažymi, jog pareiškėjas klaidina teismą, jog buvo nuslėpta nušalinimo procedūra. Konkurso garso/ vaizdo įrašas yra sudedamoji konkurso protokolo dalis, todėl visa informacija dėl pareikšto nušalinimo yra įraše.
Pareiškėjas reiškė nušalinimą A. M., motyvuodamas tuo, jog pareiškėjas yra teismui padavęs skundą dėl kito konkurso, kurio komisijos narė buvo A. M.. Departamento nuomone, vien toks faktas nereiškia komisijos narių šališkumo, ar kažkokio priešiško nusiteikimo pareiškėjo atžvilgiu, tai patvirtino ir komisijos narės. Pastebi ir tai, jog pareiškėjas teismui yra apskundęs jau kelis konkursus su skirtingais komisijos nariais, todėl, pasak pareiškėjo esant šališkumui dėl to, Departamentas negalėtų skirti savo atstovų į konkurso komisijas, nes nebeliktų tokių departamento atstovų, kurie nedalyvavo komisijos darbe, kai pareiškėjas buvo pretendentas.
Departamento nuomone, komisijos narys būtų galimai šališkas, esant atvirkštinei situacijai, t. y. kai komisijos nariui tektų vertinti pretendentą, kuris yra jo tiesioginis vadovas (tokią poziciją yra pateikusi ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija).
Nurodo, jog pareiškėjui pateikus prašymą nušalinti konkurso komisijos narę H. Ž. ir A. M., buvo padaryta pertrauka, siekiant komisijos nariams pasiaiškinti situaciją dėl nušalinimo. Atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimus bei atsižvelgiant į komisijos pirmininkės A. M. ir komisijos narės H. Ž. paaiškinimus, pertraukos metu buvo priimtas sprendimas netenkinti nušalinimo. Sprendimą dėl Komisijos pirmininkės A. M. nušalinimo priėmė I. A. kartu su komisijos nare H. Ž., sprendimą dėl komisijos narės H. Ž. nušalinimo priėmė komisijos pirmininkė kartu su I. A.. Po pertraukos komisijos pirmininkė sprendimą netenkinti nušalinimo įgarsino ir pristatė pareiškėjui, šį faktą patvirtina ir garso įrašas.
Valstybės tarnybos departamento direktoriaus įsakymu yra patvirtintas Reglamentas, iš kurio nuostatų galima suprasti, kad šališkumo/ nušalinimo klausimas paliktas spręsti būtent konkurso komisijai.
Patvirtina, jog Konkurso laimėtojai atitiko bendruosius ir specialiuosius pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus, pretendentų dokumentai buvo vertinami ir tikrinami vadovaujantis Aprašo IV skyriaus nuostatomis.
Iš garso įrašo nustatyta, kad pokalbio pabaigoje buvo paklausta pareiškėjo, ar jis prisijungs, kai bus atliktas visų pretendentų vertinimas ir skelbiami rezultatai ar apie surinktą balą ir vietą informuoti per VATIS sistemą. Pareiškėjas pageidavo šią informaciją gauti per VATIS, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė susipažinti – nuotoliniu būdu išklausyti komisijos skelbiamus rezultatus, tačiau pareiškėjas atsisakė ir paprašė jį informuoti per VATIS. Nustatyta, kad pareiškėjas per VATIS 2020 m. lapkričio 6 d. buvo informuotas apie komisijos narių vertinimo balų vidurkį - 6 balai, užimta III vieta.
Konkrečiu atveju, pretendentams buvo taikomas interviu metodas. Visiems pretendentams buvo užduoti vienodi klausimai. Klausimai dėl motyvacijos užimti pareigas: papasakoti apie darbo patirtį, susijusią su būsimomis pareigomis? Kodėl pretenduojat į šias pareigas? Kokios pagrindinės funkcijos kaip šio skyriaus vedėjo? Taip pat pateikti pretendentams individualūs komisijos narių klausimai: jei būtumėt šio skyriaus vedėju, atsižvelgiant į tai, jog pradėti struktūriniai pakyčiai įstaigoje, kokie jūsų kaip vadovo veiksmai, kurie padidintų jūsų skyriaus darbuotojų sutelktumą? Kaip skatintumėte tą sutelktumą? 2. Jei būtumėt šio skyriaus vedėju, kaip suplanuotumėte, organizuotumėte ir užtikrintumėte skyriaus veiklą? Kaip užtikrintumėte, kad skyriaus rezultatai būtų pasiekti? 3. Darbuotoja, kuri dalina korespondenciją, pasakė jums, kad pareigūnas, kuris turėjo palydėti dalinant korespondenciją, elgėsi labai pašaipiai, kokie jūsų veiksmai? Darbuotojui, dalinančiam korespondenciją, nuteistasis taikė psichologinį smurtą, kokie jūsų veiksmai? Tas pats darbuotojas iš streso paliko dokumentus kameroje (žurnalas), atėjo pas jus pasitarti, kokie jūsų veiksmai? Kas reglamentuoja priemokų skyrimą darbuotojams, ir kokie jūsų veiksmai, jei darbuotojas prašo jūsų priemokos? Jums pranešė, kad vienas darbuotojas, buvo susitikęs su nuteistojo advokatu, kuris prašė pakeisti įrodymus ar sprendimą ir pan, kokie jūsų veiksmai?
Pažymi, jog klausimai, kuriuos pateikė pretendentų vertinimo komisijos nariai, yra susiję su kompetencijomis ir gebėjimais, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti bei tinkamumui eiti pareigas įvertinti. Pareiškėjo kritikuojami klausimai yra būtent susijęs su esminėmis vedėjo funkcijomis – organizuoti, koordinuoti, kontroliuoti skyriaus darbus, tinkamai paskirstyti darbus, motyvuoti darbuotojus. Pastebi, kad tokie klausimai leidžia pamatyti/pamatuoti, kaip pretendentas elgėsi/elgsis, t. y. iš tikrųjų atliko/atliks veiksmus, vienoje ar kitoje situacijoje, ir kokio lygio kompetenciją jis turi.
Pranešimai buvo pateikti per VATIS, pareiškėjas buvo informuotas apie vertinimą komisijoje datą, laiką ir vietą, Aprašo 32 punkte nurodytą pretendentų vertinimo organizavimo plano turinį, išskyrus klausimus ir užduotis, Departamentas pranešė pareiškėjui apie tai per VATIS ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki pretendentų vertinimo komisijoje pradžios.
Vadovaujantis Aprašo nuostatomis bei Komisijos darbo reglamentu, buvo suformuotas toks pranešimas per VATIS, t. y. buvo nurodytas visas pretendentų vertinimo organizavimo planas. Vertinimo planas buvo aptartas pretendentų vertinimo komisijos narių žodžiu.
Komisijoje darbas buvo detaliai suplanuotas ir tinkamai organizuotas. Buvo sudaryta Komisija, buvo nustatyti Komisijoje kriterijai (kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas), buvo nustatytas vertinimo metodas (interviu metodas) ir byloje nėra jokių duomenų paneigiančių Departamento byloje pateiktą paaiškinimą, kad vertinimo planas pretendentų vertinimo komisijos narių buvo aptartas žodžiu.
Pažymi, kad šio konkurso metu kiekvienas komisijos narys individualiai vertino pretendentų atsakymus tik į savo užduotus klausimus, todėl kiekvienas komisijos narys sau individualiai nusistatė, koks jo kiekvieno klausimo-atsakymo lyginamasis svoris ir kokio atsakymo į kiekvieną klausimą jis tikisi, t. y. pasirengė sau asmeniškai vertinimo gaires. Atsižvelgiant į pretendento atsakymą, Komisijos narys, vadovaudamasis žemiau nurodoma vertinimo skale, skiria balą.
Į interviu būdu užduotus klausimus kiekvieno pretendento atsakymai yra skirtingai, individualiai pateikiami, todėl kiekvienu atveju komisijos narys ir vertina individualiai vadovaudamasis patvirtintais kriterijais: kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Pažymi, kad interviu metodas ir yra tuo pranašesnis pavyzdžiui už testą, kur vertinama tik pagal teisingai pažymėtus atsakymus, t. y. interviu metodas leidžia visapusiškai įvertinti pretendento kompetencijas ir gebėjimus, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas, nes klausimai užduodami elgesio, kurie leidžia pretendentams pademonstruoti kompetencijas ir gebėjimus per sukauptą darbinę patirtį, situaciniai (hipotetiniai), kurie gali prognozuoti pretendento elgesį konkrečiose situacijose, kai jis neturi darbinės patirties konkrečioje srityje ir žinių klausimai, kurie tikrina išmanymą konkrečios srities.
Vertinimo skalė skirta padėti komisijos nariams, ypač deleguojamiems iš kitų įstaigų, t. y. ne iš Departamento, susiorientuoti, kaip pasirinkti/nustatyti teisingiausią balą. Nei Aprašas, nei Reglamentas nenustato jokių tarpinių skaičiavimų už kiekvieną užduotą klausimą-atsakymą bei tų tarpinių balų paskelbimo ar kitokio viešinimo.
Kiekvienas pretendentų vertinimo komisijos narys laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir teisės aktuose nustatytos leistinos vertinimo diskrecijos ribose (vertinti pretendentus skiriant balą nuo 1 iki 10), neviršydami teisės aktuose suteiktų įgaliojimų pretendentų individualų vertinimą vykdė maksimaliai objektyviai, nešališkai ir skaidriai ir atitinkamai nepažeidė pretendentų vertinimo komisijoje procedūros.
Atkreipia teismo dėmesį į netinkamą pareiškėjo procesinį elgesį bei siekį pasipelnyti bei piktnaudžiauti procesu ir savo teisėmis. Pagal pareiškėjo skundus dėl Departamento organizuojamų konkursų, kur ir pats pareiškėjas dalyvavo, Vilniaus apygardos administraciniame teisme šiuo metu yra nagrinėjama 11 administracinių bylų iš jų 7 yra analogiškos dėl konkursų teisėtumo.
Pažymi, jog pareiškėjas yra vykdęs advokato veiklą, kuri šiuo metu, pagal viešai randamą informaciją, yra sustabdyta, tačiau viešoje erdvėje yra nurodyta jo vardo advokatų kontora, kas, anot atsakovo, leidžia manyti, kad ir šiuo metu jis teikia teisines paslaugas, be to jis buvęs Lietuvos administracinių ginčų komisijos narys. Mano, jog tai yra pareiškėjo pajamų šaltinis ir siekdamas pasipelnyti, skundžia bet kokius Departamento veiksmus – „galbūt pasiseks“, juolab kad tai nekainuoja, arba kainuoja itin mažai (žyminis mokestis). Daro prielaidą, jog pareiškėjas pats surašo skundus ir tik duoda advokatui T. U. pasirašyti, ir laimėjimo atveju, pasipelnytų iš valstybės biudžeto. Be to atsiskaitoma ne pavedimais per bankus, o kasos pajamų orderiu/kvitu. Atkreipia dėmesį, kad skundą teismui pareiškėjas pasirašo pats, todėl visiškai nepagrįstas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų vien tik už tai, jog advokatas „padeda“ parašą. Pareiškėjas skundžia beveik visus konkursus, kurių nelaimi. Pažymi, kad pareiškėjas pagal analogiškai skundžiamiems konkursams vykdomą tvarką, užduodamus klausimus ir pan. yra laimėjęs konkursą į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos bei Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Atsakovas Vilniaus pataisos namai pateikė atsiliepimą į skundą, skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas pabrėžia, kad organizuotos atrankos paskirtis buvo atrinkti tinkamiausia asmenį Vilniaus pataisos namų Veiklos organizavimo skyriaus vedėjo pareigybei užimti, vadovaujantis atrankos organizavimo metu galiojančiu aktualių teisės aktų nuostatomis, kuriomis remiantis ir buvo atliktas atrankoje dalyvavusių pretendentų gebėjimų atlikti Veiklos organizavimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas patikrinimas.
Atkreipia dėmesį, kad Vertinimo komisija pati apsisprendžia, kokį vertinimo metodą taikys, šiuo konkrečiu atveju buvo taikomas interviu metodas, o kiekvienas komisijos narys apsisprendė kokius klausimus užduos pretendentams. Vilniaus pataisos namų nuomone visi atrankos metu Vertinimo komisijos narių užduoti klausimai buvo aiškūs ir konkretūs. Visiems pretendentams užduoti vienodi klausimai. Interviu metu kiekvienas Vertinimo komisijos narys pateikė ne po vieną klausimą, visi klausimai vienareikšmiškai buvo susiję su kompetencijomis ir gebėjimais, kurių reikia Vilniaus pataisos namų Veiklos organizavimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti ir tinkamumo įvertinimu eiti valstybės tarnautojo pareigas. Pažymi, jog Departamento 2020 m. lapkričio 5 d. organizuotas Konkursas į minėtas pareigas buvo skaidrus, objektyvus, pretendentų vertinimas buvo atliekamas preciziškai laikantis Tvarkos aprašo VII skyriuje numatytų teisės normų reikalavimų, Reglamento III skyriaus nuostatomis bei Reglamento 1 priedu patvirtinta Rekomenduojama vertinimo skale. Du pretendentai konkurso metu geriausiai atsakę į Komisijos narių klausimus ir surinkę aukščiausius balus, labiausiai atitiko užimamoms pareigoms keliamus reikalavimus ir sąžiningai buvo pripažinti Konkurso laimėtojais, o objektyviai ir pagrįstai įvertinus pareiškėjo atsakymus, jis liko 3 atrankos etapo vietoje.
Atsakovo nuomone, pareiškėjo skundas iš esmės paremtas emocijomis ir nuogąstavimais nei objektyviais teisiniais argumentais. Skunde nenurodyta jokių aplinkybių, kurios patvirtintų Departamento organizuoto konkurso neteisėtumą, procedūrinių pažeidimų buvimą ar vertinimo rezultatų nepagrįstumą.
Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog Komisijos pirmininkė, Departamento Vadovų atrankos ir planavimo skyriaus patarėja, buvo kviečiama liudytoja administracinėje byloje dėl kitos atrankos, kurioje dalyvavo pareiškėjas, nesudarė jokio pagrindo šiai specialistei nusišalinti šiame posėdyje. Dalyvavimas teismo posėdyje liudytojos procesiniame statuse byloje dėl visiškai kitos, praeityje vykusios atrankos, nesuponavo jokio šališkumo faktoriaus buvimą vertinant pretendentus šioje atrankoje.
Pažymi, jog atrankoje dalyvavo Vilniaus pataisos namų Veiklos organizavimo skyriaus darbuotojas, tačiau pareiškėjas bando klaidinti teismą, nurodydamas, kad šis darbuotojas tiesiogiai pavaldus Vertinimo komisijos narei - Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojai. Šis darbuotojas tiesiogiai pavaldus skyriaus vedėjui (šiuo konkrečiu atveju nesant skyriaus vedėjo, skyriaus vedėjo patarėjai žmogiškųjų išteklių klausimais), o šis skyrius, kaip ir įstaigos Turto valdymo skyrius yra Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojos (Komisijos narės) kuruojamos sritys. Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotoja (Komisijos narė) visus atrankos dalyvius vertino išskirtinai objektyviai, visiems pretendentams užduodama analogiškus klausimus ir taikydama vienodą vertinimo metodą, siekdama, kad visiems pretendentams būtų sudarytos vienodos konkurencinės sąlygos organizuotame konkurse. ir atrankos metu būtų atrinkti du tinkamiausi pretendentai Vilniaus pataisos namų Veiklos organizavimo skyriaus vedėjo pareigybei užimti, iš kurių vieną pasirinktu įstaigos vadovas. Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotoja (Komisijos narė) visus atrankoje dalyvavusius pretendentus vertino objektyviai, objektyviai buvo įvertintas ir pareiškėjas, tai matyti iš Vertinimo suvestinėje lentelėje fiksuotų šios Komisijos narės vertinimo rezultatų.
Pabrėžia, kad Vilniaus pataisos namai vertindami pareiškėjo skundo teiginius dėl Komisijos šališkumo, pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl Komisijos narių objektyvumo ir nešališkumo turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik pareiškėjo samprotavimais, prielaidomis ir emocijomis. Įvertinus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis iš esmės pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, kad Komisijos nariai buvo šališki, turi būti vienareikšmiškai ir neabejotinai konstatuota, jog pareiškėjas nepagrindė Komisijos narių šališkumo tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju aspektais. Komisijos veikla, kurios pagrindinis tikslas - atrinkti objektyviai labiausiai tinkančius pretendentus į konkrečias pareigybes, negali savaime būti vertinama kaip šališkumo bei suinteresuotumo įrodymas. Todėl nėra jokių, nei teisinių, nei faktinių pagrindų daryti išvadą, kad pareiškėjas atrankos posėdyje buvo vertintas šališkai ir neobjektyviai.
Komisijos narių nenusišalinimas yra teisėtas ir pagristas, nes nusišalinimams nebuvo jokio, nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Pabrėžia, kad Departamento organizuota atranka buvo teisėta, pagrįsta ir objektyvi, jokių procedūrinių pažeidimų nebuvo padaryta. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad atrankos metu buvo pažeisti asmenų lygiateisiškumo imperatyvai ir konkurso organizavimo tvarka, todėl nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais panaikinti skundžiamą Protokolą o pareiškėjo skundas, atsakovo Vilniaus pataisos namų nuomone, teismo turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. R. atsiliepimo į skundą nepateikė.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundą jame nurodytais motyvais.
Teismo posėdžio metu atstovų atstovai prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas
konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Valstybės tarnybos departamento Pretendentų vertinimo komisijoje 2020 m. lapkričio 5 d. protokolu Nr. 27L-2375 priimto sprendimo dėl konkurso laimėtojo (- ų) konkurse į Vilniaus pataisos namų Veiklos organizavimo skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas (konkurso skelbimo numeris 45046), ir Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 4-87 „Dėl D. R. priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu“, teistumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas pateikė prašymą dalyvauti ir dalyvavo konkurse į Vilniaus pataisos namų Veiklos organizavimo skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas (konkurso skelbimo numeris 45046) pareigas (konkurso skelbimo numeris: 45843).
Departamento direktoriaus 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 27VK-2035 buvo sudaryta šios sudėties vertinimo komisija: A. M., Departamento Vadovų atrankos ir planavimo skyriaus patarėja – komisijos pirmininkė, I. A., Departamento Vadovų atrankos ir planavimo skyriaus vyriausioji specialistė – komisijos narė ir sekretorė bei H. Ž., Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotoja – komisijos narė.
Konkursas vyko 2020 m. lapkričio 5 d. vaizdo konferencijos formatu, kiekvienam pretendentui posėdyje dalyvaujant individualioje prisijungimo vietoje, naudojant telekomunikacijų galinius įrenginius. Pretendentų vertinimui komisijoje buvo taikomas vertinimo metodas - interviu. Surašytas vertinimo Komisijoje šioje byloje ginčijamas Protokolas. Konkurse dalyvavo penki pretendentai.
Pareiškėjas J. K. atsisakė dalyvauti balų skaičiavime ir rezultatų paskelbime ir apie gautą balą ir užimtą vietą konkurse į Vilniaus pataisos namų Veiklos organizavimo skyriaus vedėjo pareigas pareiškėjui buvo pranešta per VATIS. Konkurse Komisijos sprendimu pareiškėjas surinko 6 balus ir užėmė III vietą.
Konkursą laimėjo D. R. (surinko 7,53 balus) ir E. K. (surinko 6,27 balus).
Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 4-87 „Dėl D. R. priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu“ trečiasis suinteresuotas asmuo D. R. buvo priimtas į Vilniaus pataisos namų Veiklos organizavimo skyriaus vedėjo pareigas.
Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ), Aprašas (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2020 m. gruodžio 8 d.) bei kiti teisės aktai.
VTĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimama konkurso būdu arba be konkurso. Pagal to paties VTĮ straipsnio 2 dalį, konkurse gali dalyvauti asmenys, atitinkantys šio įstatymo 4 ir 9 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Konkurso metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas, įvertinamos asmens turimos kompetencijos ir gebėjimai atlikti karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas. VTĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų poreikį konkursus į įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų bei atrankas į pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) nustatyta tvarka pagal patvirtintus ir viešai paskelbtus vertinimo metodus ir kriterijus centralizuotai organizuoja Vyriausybės įgaliota įstaiga.
Aprašas nustato asmens, siekiančio tapti valstybės tarnautoju (toliau – ir pretendentas), priimamo konkurso būdu į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas, centralizuoto konkurso organizavimo tvarką (1.1. papunktis).
Pažymėtina, jog pareiškėjo reikalavimai susiję su jo teise stoti į valstybės tarnybą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“. Vienas iš Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies, kurioje piliečiams laiduojama teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, kylančių reikalavimų valstybės tarnybos teisiniam reguliavimui yra lygiateisė stojančiųjų konkurencija, kuri suponuoja, kad stojantieji į valstybės tarnybą būtų vertinami pagal jų žinias ir gebėjimus, būtinus atitinkamoms valstybės tarnautojo funkcijoms atlikti, taip pat kad būtų paisoma iš Konstitucijos 29 straipsnio kylančių asmenų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo Konstitucijoje expressis verbis nurodytais ir kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais imperatyvų (Konstitucinio Teismo 2018 m. birželio 6 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime pasisakė, kad nuo asmenų atrankos į valstybės tarnybą labai priklauso visos valstybės tarnybos sistemos funkcionavimas bei veiksmingumas; kai asmuo į valstybės tarnautojo pareigas yra atrenkamas konkurso būdu jį egzaminuojant, tokia procedūra negali būti vien formalus dalykas; jeigu įstatyme yra nustatyta, kad asmens žinios, gebėjimai, reikalingi atitinkamoms valstybės tarnautojo pareigoms atlikti, yra tikrinami jį egzaminuojant, egzamino eiga (inter alia komisijos narių klausimai ir pretendentų atsakymai) turi būti fiksuojami ir prieinami atitinkamą ginčą sprendžiančioms institucijoms, taip pat ir teismui; teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą.
LVAT praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas (žr., pvz., 2013 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013; 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2875/2015; 2017 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3506-756/2017). Teismų praktikoje pripažįstama, kad esminių procedūros reikalavimų pažeidimas gali lemti konkurso rezultatų pripažinimą negaliojančiais nepriklausomai nuo konkretaus pretendento galimybės tapti konkurso laimėtoju akivaizdumo, nes tokie pažeidimai reiškia ir imperatyviųjų valstybės tarnybos organizavimo principų pažeidimą (LVAT 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-2875-520/2015).
Pažymėtina, jog LVAT taip pat yra pasisakęs, jog asmens, pretenduojančio užimti valstybės tarnautojo pareigas, teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą gali būti pažeista, be kita ko, nesilaikant imperatyvių teisės aktuose įtvirtintų taisyklių, reglamentuojančių pretendentų į valstybės tarnautojo (seniūno) pareigas konkurso komisijos sudarymo tvarką. Tačiau, kad tai būtų galima konstatuoti, pirmiausiai būtina nustatyti, kad buvo pažeisti teisės aktai. Taip pat būtina nustatyti, kad tokie procedūriniai pažeidimai yra esminiai, t. y. tiesiogiai galėję lemti konkurso į valstybės tarnautojo (seniūno) pareigas rezultatus ir pažeisti tokiame konkurse dalyvaujančių pretendentų teises. LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad tokio konkurso rezultatų panaikinimas dėl nereikšmingų arba neesminių tokio pobūdžio procedūrinių pažeidimų, tiesiogiai pažeistų asmens, kuris buvo pripažintas tokio konkurso laimėtoju bei paskirtas į atitinkamas pareigas, teises (LVAT 2021 m. sausio 20 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-77-968/2021).
Pareiškėjo teigimu, Departamento direktoriaus 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymas Nr. 27VK-2035 dėl „Pretendentų vertinimo komisijos sudarymo“ viešai nepaskelbtas, todėl šis įsakymas yra negaliojantis ir negali būti taikomas, o tokiu būdu sudaryta Komisija teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinta, dėl ko ir neteisėta.
Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 11 punktą, Teisės aktų registro objektas yra ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų vadovų ir kolegialių institucijų norminiai teisės aktai.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 10 dalyje yra apibrėžiama norminio administracinio akto sąvoka. Norminis administracinis aktas – teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Individualus teisės aktas - vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (VAĮ 2 straipsnio 9 dalis).
Taigi, iš aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo, darytina išvada, jog Departamento direktoriaus 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymas Nr. 27VK-2035 dėl „Pretendentų vertinimo komisijos sudarymo“ neatitinka norminio teisės akto sąvokos, šis įsakymas nėra norminis teisės aktas, kadangi įsakymas priimtas dėl konkretaus vienkartinio įvykio – konkurso, jis nėra skirtas neapibrėžtam subjektų ratui, be to, nenustato bendro pobūdžio taisyklių, atlieka organizacinį vaidmenį priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas (konkurso būdu) procedūroje. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovas pagrįstai minėto Departamento direktoriaus įsakymo neskelbė Teisės aktų registre.
Pareiškėjo teigimu, jis nebuvo informuotas ar visi pretendentai atitiko specialiuosius reikalavimus. Jei neatitiko reikalavimų, o jiems leista dalyvauti atrankoje, tuomet atrankos rezultatas vien šiuo pagrindu turėtų būti panaikintas.
Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad priėmimą į valstybės tarnybą reglamentuojantys teisės aktai nenumato pretendentų teisės būti informuotiems apie kitų pretendentų atitiktį specialiems reikalavimams. Departamentas turi pareigą užtikrinti, kad pretendentai dalyvaujantys konkursuose atitiktų pareigybių aprašymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus. Pretendentams, kurie neatitinka pareigybių aprašymuose nustatytų specialiųjų reikalavimų, konkursuose dalyvauti neleidžiama ir apie tai jie yra informuojami per VATIS. Atsakovas teismui nurodė, jog Departamentas, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos ir suteiktų įgaliojimų ribose patikrino visų Konkurse dėl ginčo pareigybės dalyvavusių pretendentų atitiktį bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams, dėl ko jiems ir buvo leista dalyvauti pretendentų vertinimo komisijoje. Teismui nėra pateikta į bylą jokių įrodymų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, nei nurodo atsakovas.
Pareiškėjo teigimu, skundžiamas Protokolas yra nemotyvuotas, nenurodyti jokie faktiniai duomenys ir teisės aktų normos, be to, Protokole nenurodyta jo apskundimo tvarka.
Aprašo 42 punkte nurodyta, jog pretendentų vertinimo komisijoje eiga ir rezultatai įforminami protokolu. Be to, Pretendentų vertinimo komisijoje eigai fiksuoti ir vertinimo objektyvumui užtikrinti daromas skaitmeninis garso (ir) ar vaizdo įrašas. Skaitmeninis garso (ir) ar vaizdo įrašas daromas viso pretendentų vertinimo komisijoje metu, išskyrus pertraukas. Laikmena su skaitmeniniu garso ir (ar) vaizdo įrašu pridedama prie protokolo. Raštu atliktos užduotys pridedamos prie protokolo.48. Balų skaičiavimą, rezultatų paskelbimą turi teisę stebėti visi pretendentai ir stebėtojai, išskyrus atvejus, kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais ir nėra techninių galimybių pretendentams, o konkurso ar atrankos atveju – ir stebėtojams, stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą, jų prašymu Valstybės tarnybos departamentas ar įstaiga, organizuojanti atranką, per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo pateikia protokolo išrašą, nurodydami jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus. Susipažinę su protokolo išrašu, stebėtojai ir pretendentai jį turi sunaikinti (Aprašo 47, 48 punktai). Pagal Aprašo 50 punktą Protokolą pasirašo komisijos pirmininkas ir sekretorius.
Iš į bylą pateikto rašytinio įrodymo – ginčijamo Protokolo matyti, jog jame nurodyti Komisijos konkurso nariai, dalyviai, vieta, laikas, pareigos į kurias vyksta Konkursas, kiekvieno pretendento bei kiekvieno Komisijos narių balai, Komisijos sprendimas dėl konkurso laimėtojo, Protokolas pasirašytas ir kt. Šiame Protokole aiškiai nurodyta, jog posėdis vyksta vaizdo konferencijos formatu. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas Protokolas atitinka teisės aktų reikalavimus dėl motyvavimo, kaip minėta, Protokole nurodoma, jog Komisijos sprendimu iš visų pretendentų laimėtojais yra pripažinti du pretendentai: D. R. ir E. K. (pareiškėjas pagal Komisijos balų skaičiavimą liko trečias), kadangi minėti asmenys surinko daugiausiai balų iš visų pretendentų. Kaip minėta, pagal suformuotą teismo praktiką teismas nepasisako dėl komisijos narių vertinimų, o tik patikrina, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Pažymėtina, jog Konkurso eigai fiksuoti ir vertinimo objektyvumui užtikrinti buvo daromas skaitmeninis garso (ir) ar vaizdo įrašas, kuris yra pateiktas į bylą.
Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas tinkamai realizavo savo teisę kreiptis į teismą, todėl Protokolo trūkumas dėl apskundimo tvarkos nenurodymo nėra teismo vertintinas kaip esminis trūkumas sudarantis pagrindą panaikinti Protokolą.
Pareiškėjo teigimu, prieš atrankos pradžią jis buvo informuotas žodžiu, kad atrankoje bus taikomas interviu metodas (pokalbis žodžiu), tačiau, pareiškėjo teigimu, atrankoje be interviu buvo panaudotas ir kitas - žodinės praktinės užduoties metodas. Tokiu būdu Pareiškėjas buvo suklaidintas, o tai jo vertinimu yra esminis atrankos pažeidimas.
Aprašo 46 punktas numato, jog Pretendentų vertinimui komisijoje gali būti taikomi šie vertinimo metodai: interviu (struktūruotas ar pusiau struktūruotas, individualus ar grupinis pokalbis, per kurį pretendentams individualiai ar jų grupei duodami vienodi ar lygiaverčiai klausimai, su galimybe duoti tikslinamuosius klausimus, ar pateikiami pagrindiniai klausimai su galimybe duoti papildomus klausimus) (Aprašo 46.1); praktinė užduotis (pretendentui raštu ir (ar) žodžiu pateikiama (-os) užduotis (-ys), kuri (-ios) leidžia prognozuoti pretendento elgesį realiose darbo situacijose) (Aprašo 46.2); esė (pretendento samprotavimas raštu nurodyta tema, grįstas tezių formulavimu ir jų pagrindimu argumentais) (Aprašo 46.3); testas (pretendentams raštu pateikiamos užduotys, reikalaujančios vienareikšmio atsakymo; testo rezultatas konvertuojamas į dešimtbalę vertinimo sistemą ir apvalinamas iki šimtosios dalies) (Aprašo 46.4); . namų darbų užduotis ir jos pristatymas (pretendentams iš anksto pateikiama užduotis su sąlygomis, kurios rezultatus pretendentai turi pristatyti komisijai; namų darbų užduotis pretendentams turi būti pateikiama per VATIS ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki pretendentų vertinimo komisijoje pradžios) (Aprašo 46.5).
Pretendentų vertinimo komisijos darbo reglamento, patvirtinto Departamento direktoriaus 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 27V-204, 7 punkte nustatyta, jog pretendentų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas ar į pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas vertinimo komisija prieš posėdį pasirenka vertinimo metodą (-us): interviu, praktinė užduotis, esė, testas, namų darbų užduotis ir jos pristatymas; paprastai vykdomas interviu. Jei pasirenkamas interviu metodas, nusprendžiama, ar komisijos narys vertins pretendentų atsakymus tik į savo užduotus klausimus ir (ar) į kitų (visų) komisijos narių užduotus klausimus. Jei vertinami atsakymai į kitų (visų) komisijos narių užduotus klausimus, sutariama, kad komisijos posėdžiui bus parengiamos (aptariamos) atsakymų vertinimo gairės (7.4.2 punktas).
Anot pareiškėjo, Komisijos Departamento atstovė žodžiu nurodė su pareigybės aprašymo funkcijomis visiškai nesusijusias pareiškėjui praktines užduotis, tačiau teismo vertinimu, iš to negalima daryti išvados, jog buvo pritaikytas kitas metodas – praktinės užduoties metodas. Be to, nors pareiškėjas akcentuoja, jog buvo užduodami skirtingi klausimai, tačiau iš garso Konkurso garso įrašo matyti, jog visiems pretendentams buvo užduoti vienodi ir lygiaverčiai klausimai, tačiau priklausomai nuo pretendentų atsakymų skyrėsi patikslinantys klausimai, kas nėra aukščiau minėtų teisės aktų pažeidimas.
Nagrinėjamu atveju ginčo Konkurso metu buvo taikytas tik vienas metodas – interviu metodas t. y. individualus pokalbis, per kurį pretendentams individualiai buvo duodami vienodi ar lygiaverčiai klausimai, su galimybe duoti tikslinamuosius klausimus. Pažymėtina, jog apie taikomą vertinimo metodą visi pretendentai buvo informuoti per VATIS sistemą, taip pat apie taikomą vertinimo metodą, pretendentai pakartotinai buvo informuoti ir konkurso metu, ką patvirtina Konkurso garso įrašas. Taigi, visiems pretendentams buvo sudarytos vienodos konkurso sąlygos. Vertinimo organizavimo planas buvo aptartas pretendentų vertinimo komisijos narių žodžiu.
Pareiškėjo teigimu, Departamentas neinformavo pareiškėjo, kokie pretendentai dalyvavo vertinimo komisijoje bei kokie buvo kitų pretendentų vertinimo rezultatai ir jų užimta vieta, nors tai privalėjo informuoti.
Aprašo 48 punktas nustato, kad balų skaičiavimą, rezultatų paskelbimą turi teisę stebėti visi pretendentai ir stebėtojai, išskyrus atvejus, kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais ir nėra techninių galimybių pretendentams, o konkurso atveju – ir stebėtojams, stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą, jų prašymu, Departamentas, per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo, pateikia protokolo išrašą, nurodydamas jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus. Susipažinę su protokolo išrašu, stebėtojai ir pretendentai jį turi sunaikinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju vaizdo įrašas patvirtina, kad pareiškėjas atsisakė stebėti rezultatų paskelbimą ir pageidavo, kad apie konkurso rezultatus jam būtų pranešta per VATIS. Taigi, teismas konstatuoja, kad Aprašo 48 punktas nebuvo pažeistas, pats pareiškėjas atsisakė stebėti Konkurso rezultatų skaičiavimą ir paskelbimą, pareiškėjas buvo tinkamai informuotas per VATIS.
Pareiškėjo teigimu, Komisijos pirmininkė A. M. neturėjo teisės vertinti atrankoje dalyvaujančių pretendentų, nes pagal jos pareigybės aprašymą, ji turi teisę tik dalyvauti komisijų (atrankų) darbe, tačiau ne vertinti pretendentų, tokios teisės neturėjo ir Komisijos sekretorė I. A.. Anot pareiškėjo, ginčijamas Komisijos protokolu priimtas sprendimas yra neteisėtas (suklastotas), kadangi jame nėra užfiksuota, jog jis Komisijos pirmininkei ir kitai Komisijos narei pareiškė nušalinimus. Komisijos pirmininkei nušalinimas buvo reiškiamas dėl to, kad pareiškėjui apskundus kitos atrankos rezultatus, ši Komisijos narė buvo kviečiama į teismą liudytoja, kas, pareiškėjo nuomone, savaime reiškia konfliktą ir Komisijos pirmininkės šališkumą. Kitai Komisijos narei, Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojai nušalinimas reikštas dėl to, jog ji, pareiškėjo teigimu, nuslėpė, kad atrankoje dalyvaujantis vienas iš pretendentų yra jos pavaldinys, kuris, pareiškėjo vertinimu, ir buvo aiškus laimėtojas.
Aprašo 26 punkte nustatyta, kad jeigu paaiškėja, kad komisijos narys yra pretendento tėvas, motina (įtėvis, įmotė), vaikas (įvaikis), brolis (įbrolis), sesuo (įseserė), senelis, senelė, vaikaitis, sutuoktinis, sugyventinis ar partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka), artimas giminaitis ar asmuo, susijęs svainystės ryšiais, arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl komisijos nario nešališkumo, komisijos narys turi nusišalinti. Pažymėtina, jog Apraše nėra numatyta pretendentų teisė ar pareiga nušalinti komisijos narius. Apraše yra numatyta pareiga nusišalinti komisijos nariams esant aukščiau nurodytiems pagrindams. Aprašo 47 punkte nustatyta, kad skaitmeninis garso (ir) ar vaizdo įrašas daromas viso pretendentų vertinimo komisijoje metu, išskyrus pertraukas. Kaip minėta aktualus garso ir vaizdo įrašas yra prijungtas prie bylos, be to teismo posėdžio metu įrodymų tyrimų stadijoje jis buvo peržiūrėtas bei išklausytas.
Pareiškus pareiškėjui nušalinimą Komisijos narėms, buvo padaryta pertrauka, po kurios buvo pagarsinta, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo nušalinimo. Kaip minėta, Konkurso garso/vaizdo įrašas yra sudedamoji Konkurso protokolo dalis, todėl pareiškėjo argumentai dėl pareikšto nušalinimo neužfiksavimo pretendentų Komisijos vertinimo metu, atmetami kaip teisiškai nepagrįsti. Pareiškėjo spėliojimai ir daromos prielaidos dėl galimo Komisijos narių šališkumo negali būti objektyvus pagrindas, nesant tam jokių įrodymų, teismui vertinti, jog Komisijos narės buvo šališkos pareiškėjo atžvilgiu.
Pareiškėjo manymu, nebuvo sudarytas pretendentų vertinimo organizavimo planas. Aprašo 32 punkte nurodyta, kad likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki pretendentų vertinimo komisijoje dienos vertinimo komisija sudaro pretendentų vertinimo organizavimo planą, kuriame aptariami pretendentų vertinimo komisijoje metu naudotini vertinimo kriterijai ir metodai, vertinimo balų skaičiavimo procedūra, jeigu bus naudojamas daugiau nei vienas vertinimo metodas, nusprendžiama, ar pretendentai bus vertinami telekomunikacijų galiniais įrenginiais, o jeigu bus, – kokiu būdu, parengiami klausimai (užduotys) ir jų vertinimo kriterijai, nustatomi pretendentų vertinimo etapai, aptariami kiti su pretendentų vertinimu susiję klausimai. Aprašo 39 punkte nurodyta, kad apie pretendentų vertinimą komisijoje datą, laiką ir vietą, Aprašo 32 punkte nurodytą pretendentų vertinimo organizavimo plano turinį, išskyrus klausimus ir užduotis, Departamentas praneša pretendentams per VATIS ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki pretendentų vertinimo komisijoje pradžios. Iš bylos medžiagos matyti, kad per VATIS pareiškėjui buvo pranešta pretendentų komisijoje data, laikas ir vieta; pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas, kurie yra įtvirtinti Aprašo 38 punkte; bus vykdomas interviu, kurio metu turėsite pateikti atsakymus į komisijos narių užduodamus klausimus; pretendentų vertinimas komisijoje vyks nuotoliniu būdu vaizdo konferencijos formatu, kai visi dalyviai tiek pretendentai, tiek komisijos nariai jungiasi iš skirtingų jiems patogių/prieinamų vietų. Iš pateiktų pranešimų per VATIS, akivaizdu, jog pareiškėjas buvo informuotas apie vertinimą komisijoje datą, laiką ir vietą, Aprašo 32 punkte nurodytą pretendentų vertinimo organizavimo plano turinį, išskyrus klausimus ir užduotis, Departamentas pranešė pareiškėjui apie tai per VATIS ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki pretendentų vertinimo komisijoje pradžios, todėl pareiškėjo argumentas, kad nebuvo sudarytas pretendentų vertinimo organizavimo planas, atmetamas.
Taigi, dėl pretendentų vertinimo organizavimo plano laikymosi vertinant pretendentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Komisija (visi jos nariai) atrankos metu visiems pretendentams taikė tą patį interviu metodą, uždavė vienodus tiesiogiai su į pretenduojamas pareigybės aprašyme nurodytų kompetencijų ir gebėjimų patikrinimu susijusius klausimus, kurie buvo įvertinti laikantis dešimties balų sistemos (šiuo aspektu nėra jokio pagrindo teigti, kad Komisija nesilaikė Reglamento priede įtvirtintos rekomenduojamos vertinimo skalės). Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Komisijos nariai piktnaudžiavo pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise.
Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, teisės aktų nustatyta tvarka organizavo Konkursą, priėmė pagrįstą ir teisėtą protokolą. Darytina išvada, jog negalima sutikti su pretendentu, kad organizuojant Konkursą, buvo padaryti esminiai konkurso organizavimo procedūros pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą panaikinti Protokolą, todėl konstatuotina, jog Protokolas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl Protokolo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Teismui atmetus pareiškėjo reikalavimą dėl Protokolo panaikinimo nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinį reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo.
Teismas nepasisako dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas teismo prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad skundas atmetamas kaip nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo J. K. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Gitana Butrimaitė
Arūnas Kaminskas
Eglė Žulytė-Janulionienė