Teismingumo byla Nr. T-2/2024
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02134-2023-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)
NUTARTIS
2024 m. sausio 10 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kuršių marios“ ieškinį atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Priekulės seniūnijos 2019 m. gegužės 16 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys A. M., Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Priekulės seniūnija, rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė :
Pareikštu ieškiniu ieškovė teismo prašo pripažinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Priekulės seniūnijos (toliau – ir Priekulės seniūnija) 2019 m. gegužės 16 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), Ginčijama pažyma) negaliojančia.
Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė 2023 m. gegužės 10 d. su skundu kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą (toliau – ir Inspekcija) dėl to, kad valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), yra be valstybinės žemės savininko (patikėtinio) sutikimo savavališkai pastatyti statiniai – tvora, konteineris ir dar du ūkinės paskirties statiniai. Inspekcija 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė, kad dėl statinių pašalinimo iš valstybinės žemės jokių veiksmų nesiims, ir tyrimą dėl šios dalies nutraukė, nes statiniai pastatyti daugiau kaip prieš 10 metų. Ieškovė minėtą Inspekcijos sprendimą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui (toliau – ir Komisija). Komisija 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškovės skundą atmetė, be kita ko, remdamasi Inspekcijos bei trečiojo asmens A. M. 2023 m. rugsėjo 25 d. pateiktais paaiškinimais. Sprendime nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 25 d. A. M. pateikė paaiškinimus ir kartu prie jų pridėjo Pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pažymima, jog J. M., gyv. (duomenys neskelbtini), priklauso ūkinis pastatas 2I1ž, statybos metai – 1863, ir ūkinis pastatas 3I1p, statybos metai – 1863, esantys adresu: (duomenys neskelbtini), registruoti Drevernos ūkio knygoje, namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškovė apie Pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) sužinojo tik iš Komisijos 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimo. Ieškovė pareikalavo minėtą Pažymą iš Priekulės seniūnijos ir ją gavo 2023 m. spalio 23 d.
Ieškovės teigimu, Ginčijama pažyma yra parengta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes seniūnams nėra suteikti įgaliojimai konstatuoti nuosavybės teisės pripažinimo faktus; tai gali konstatuoti tik teismas.
Iš Komisijos sprendimo matyti, kad pats trečiasis asmuo A. M. tyrimo Inspekcijoje metu paaiškino, jog iš kolūkio jo tėvai nuosavybės teise įsigijo tik namo dalį, o į kitus statinius įgijo tik teisę naudoti (jų nestatė ir neprivatizavo). Minėtas trečiasis asmuo taip pat nepateikė Pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) minimų statinių statybos legalumo, privatizavimo dokumentų. Pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti statiniai nebuvo inventorizuoti ir privatizuoti teisės aktų nustatyta tvarka; minėtoje Pažymoje nepagrįstai nurodyta, kad ūkinis pastatas 3I1p ir ūkinis pastatas 2I1ž neva yra 1863 m. statybos ir neva priklauso J. M., gim. (duomenys neskelbtini) (jau miręs).
Kaip pažymi ieškovė, Priekulės seniūnija nurodė, kad Ginčijama pažyma išrašyta remiantis Drevernos kaimo 1991–2012 metų ūkinėmis knygomis, namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini) įrašais ir Priekulės seniūnijos turimomis žiniomis apie faktiškai naudotas patalpas ūkinei veiklai. VĮ Registrų centro duomenimis nustatyta, kad 1992 m. spalio 14 d. sutartimi buvo parduotos 54/100 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); taip nurodoma ieškinyje), žymėjimas plane 1A1m, t. y. 131,52 kv. m naudingojo ploto, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal 1993 m. vasario 10 d. sutartį, B. M. nupirko 46/100 dalis gyvenamojo namo, plane žymima 1A1m; o 1999 m. kovo 29 d. sutartis patvirtina, kad R. B. nupirko minėtu adresu 44/100 dalis nurodyto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); taip nurodoma ieškinyje). Taigi, Ginčijama pažyma A. M. dėl kitų statinių yra išrašyta neteisėtai. Ieškovė taip pat pažymi, kad statiniai nebuvo įregistruoti namų ūkio knygoje iki 1991 m. liepos 25 d., t. y. kada Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 buvo patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija (įrašai namų ūkio knygose kaimo vietovėse pripažįstami pakankamais pastatų valdymo nuosavybės teise įrodymais būtent iki minėtos Instrukcijos įsigaliojimo). Statiniai (galimai) buvo statomi tarybiniais laikais kolūkio reikmėms kaip laikini arba buvo nelegaliai pastatyti nenustatytų asmenų neaiškiai paskirčiai, nes A. M. pats patvirtino, jog statinių nestatė, jie nėra fiksuoti ir inventorinėje byloje esančiame plane. Namų ūkio (duomenys neskelbtini), inventoriniame valdos (pastatų išdėstymo žemės sklype) plane matyti, kad šioje valdoje buvo inventorizuotas tik vienintelis gyvenamasis namas; Pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) minimi statiniai yra už namų valdos ribų. Be to, kaip pažymi ieškovė, Priekulės seniūnija nėra Ginčijamoje pažymoje nurodytų duomenų šaltinio valdytoja; statiniai niekada nebuvo taip identifikuoti ir įregistruoti namų ūkio knygose, VĮ Registrų centre ir pan.
Namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini) knygoje yra įregistruotas tik gyvenamasis namas; jokie kiti statiniai knygoje iki Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo nebuvo registruoti. Nors neaiškios kilmės įrašai apie tvartą ir malkinę atsirado tik nuo 1996 m., tačiau nėra aišku, kokiu pagrindu tai buvo padaryta. Namo privatizacija įvyko žymiai anksčiau ir, įsigaliojus Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijai, tvartas ir malkinė nebuvo inventorizuoti, privatizuoti ir įregistruoti. Ieškovės teigimu, tikėtina, kad namų ūkio knygoje įrašai apie tvartą ir malkinę yra (galimai) suklastoti ir neatitinka tikrovės. Be to, ieškovės teigimu, namų ūkio knygoje privalėjo būti nurodyti duomenys apie konkretaus savininko nuosavybės teisę, kelių asmenų bendrąją nuosavybę ar kiekvieno savininko dalį, taip pat kadastriniai objekto duomenys apie objektą. Jokiuose dokumentuose nėra užfiksuota, kad A. M. ar jo tėvai būtų įgiję nuosavybės teisę į tvartą ar malkinę, kada ir kas šiuos statinius pastatė valstybinėje žemėje, kada ir kokiu pagrindu šie statiniai buvo privatizuoti ir pan. Tuo tarpu dokumentuose patvirtinta, jog A. M. dalinės nuosavybės teise priklauso tik gyvenamasis namas; A. M. nuosavybės teisę į dalį gyvenamojo namo įgijo paveldėjimo teise ir nepaveldėjo nei ginčo tvarto, nei malkinės. Ginčijama pažyma išduota tik A. M. subjektyvių paaiškinimų ir tik 1996 m. atsiradusių teisinio pagrindo neturinčių įrašų namų ūkio knygoje pagrindu. Nuo 1996 m. atsiradę neaiškios kilmės įrašai, kuriais rėmėsi Priekulės seniūnijos seniūnas, išduodamas Ginčijamą pažymą, negalėjo būti šios Pažymos išdavimo pagrindu.
Ieškovės teigimu, Pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintina negaliojančia, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajai tvarkai.
Pareikštas ieškinys grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80, 1.81 straipsniais, 1964 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos (LTSR) civilinio kodekso 149, 255 straipsniais, 1922 m. Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos (RTFSR) civilinio kodekso 185 straipsniu, Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2023 m. lapkričio 10 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti; išaiškino ieškovei, kad ji turi teisę su skundu kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.
Teismas nutartyje nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė siekia, kad būtų panaikinta Pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, iš esmės ieškovė nesutinka su savivaldybės administravimo subjekto priimtu sprendimu – aktu ir mano, kad nurodyta Pažyma yra neteisėta. Teismas pažymėjo, kad ieškinyje, prie ieškinio pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, kad Pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu būtų įregistruotos nuosavybės teisės.
Teismo vertinimu, ieškovės keliamas ginčas yra iš esmės susijęs su administraciniais teisiniais santykiais.
Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas ieškovės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. lapkričio 10 d. nutarties panaikinimo, kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Kaip nutartyje pažymi teismas, ieškovė ginčija aktą (pažymą), priimtą viešojo administravimo subjekto. Tačiau ieškovė, teikdama atskirąjį skundą, nurodė ir praktiką panašaus pobūdžio bylose dėl tokių pažymų pripažinimo negaliojančiomis, kur bylos buvo nagrinėjamos ir bendrosios kompetencijose teismuose. Teismui kilo abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, todėl nusprendė esant tikslinga kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją.
Specialioji teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).
Visų pirma pažymėtina, kad specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.
Pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pastatų priklausomybės“ nurodyta, kad Priekulės seniūnija pažymi, jog J. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), priklauso ūkinis pastatas 2I1ž, statybos metai – 1863, ūkinis pastatas 3I1p, statybos metai – 1863, esantys (duomenys neskelbtini), registruoti Drevernos ūkio knygoje, namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini). Pagrindas – namų ūkio knygos nuo 1991 iki 2012 m.
Priekulės seniūnijos 2023 m. spalio 23 d. rašte „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“, be kita ko, nurodyta, kad Pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys) apie J. M. (rašte nurodoma – J. M.) priklausančius ūkinius pastatus – malkinę ir tvartą, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), įrašyti vadovaujantis Drevernos kaimo 1991–2012 metų ūkinėmis knygomis, namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini) įrašais ir seniūnijos turimomis žiniomis apie faktiškai naudotas patalpas ūkinei veiklai. Nurodytų ūkinių pastatų indeksų duomenys įrašyti pagal gyventojo A. M. (rašte nurodoma – A. M.) 2019 m. gegužės 16 d. prašymą su priedais iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos. Priekulės seniūnijoje ir Drevernos kaimo namų ūkių knygose pastatų išdėstymo žemės sklype ir žemės sklypo planų kopijų nėra.
Kaip matyti iš Komisijos 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimo, pareiškėja (pagal tuometinę procesinę situaciją) UAB „Kuršių marios“ skunde, be kita ko, nurodė, kad ją domina sklypo adresu: (duomenys neskelbtini), įsigijimas, tačiau to objektyviai negali įgyvendinti dėl neteisėto trečiųjų suinteresuotų asmenų naudojimosi minėtu sklypu ir atsakovės (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos) neveikimo, kuriuo delsiama pašalinti iš minėto sklypo skunde nurodytus objektus.
Iš minėto Komisijos sprendimo taip pat matyti, kad, pagal trečiojo suinteresuoto asmens (pagal tuometinę procesinę situaciją) A. M. paaiškinimus, anksčiau minėtas sklypas ir jame esantys statiniai yra jo gimtinė, todėl jau šešerius metus tvarkosi žemės dokumentus. Pažymi, kad susidariusia situacija bando pasinaudoti pareiškėja (pagal tuometinę procesinę situaciją), kuri nori „atplėšti“ (kalba netaisyta) dalį senos sodybos pastatų, o tai pablogintų gyvenimą sklype bei galimybę į jį patekti.
Komisijos sprendime, kuriuo skundas buvo atmestas, be kita ko, nurodyta, kad bylos duomenimis nustatyta, jog adresu: (duomenys neskelbtini), registruotas pastatas – gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdomas trečiųjų suinteresuotų asmenų A. M. ir R. B. (namo statybos pradžia ir pabaiga – 1863 metai, rekonstravimo pradžia ir pabaiga – 1960 metai). Kitų daiktinės teisės įrašų Nekilnojamojo turto registre nėra.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal A. M., R. B. patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Kuršių marių respublika“, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, UAB „Kuršių marios“, dėl kelio servituto nustatymo (civilinės bylos Nr. e2-64-904/2023). Iš ankstesnių šioje byloje esančių procesinių dokumentų matyti, kad A. M. yra J. M. (kuris nurodytas Ginčijamoje pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini)) sūnus.
Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad nors ieškovė prašo pripažinti negaliojančia Priekulės seniūnijos (viešojo administravimo subjekto) išduotą Pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau minėtos Pažymos teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas yra susijęs su asmens, nurodyto Pažymoje, nuosavybės (daiktine) teise, remiantis teisiniu reglamentavimu ir tais duomenimis, kurių pagrindu ir buvo išduota minėta Pažyma (be kita ko, Drevernos kaimo 1991–2012 metų ūkinės knygos, namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini) įrašai; seniūnijos turimos žinios apie faktiškai naudotas patalpas ūkinei veiklai). Ieškovės teigimu, nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo Pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuoti joje nurodytų statinių priklausomybę J. M.. Taigi, byloje keliamu atveju kvestionuojamas pats daiktinės teisės turinys.
Pagal specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, tokios kategorijos bylos yra priskirtinos bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-44/2023, 2018 m. kovo 29 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-28/2018).
Šiuo atveju aplinkybė, susijusi su atitinkamos daiktinės teisės (ne)išviešinimu viešajame registre, per se (savaime) nelemia kitokio ginčo rūšinio priskirtinumo teismui vertinimo.
Keliamo ginčo atveju dominuoja civiliniai teisiniai santykiai ir jis yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 strapsnio 1 dalis).
Pagal CPK 36 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, kai dėl bylos rūšinio teismingumo į specialią teisėjų kolegiją kreipėsi bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos arba kasacinis teismas ir speciali teisėjų kolegija konstatuoja bylos rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimą, bendrosios kompetencijos žemesnės instancijos teismų procesiniai sprendimai, kuriais ginčas išspręstas iš esmės, netenka teisinės galios ir byla pagal rūšinį teismingumą perduodama nagrinėti atitinkamam administraciniam teismui (savo esme analogiška nuostata įtvirtinta ir ABTĮ 22 straipsnio 7 dalyje).
Šiuo atveju, konstatavus aptariamosios bylos rūšinį priskirtinumą bendrosios kompetencijos teismui, byla perduodama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 36 straipsnio 7 dalis).
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Perduoti bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kuršių marios“ ieškinį atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Priekulės seniūnijos 2019 m. gegužės 16 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys A. M., Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Priekulės seniūnija, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka. Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
Artūras Driukas
| Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininko pavaduotojas
Ernestas Spruogis
|
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Goda Ambrasaitė-Balynienė
| Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
teisėjas
Dainius Raižys
|