Civilinė byla Nr. e2A-217-368/2021

Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00979-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.6.; 2.6.11.16.; 2.6.8.11.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2.;

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 24 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) M. M. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovui M. M. dėl daikto trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. U. prašė priteisti iš atsakovo 5900 Eur parduotos transporto priemonės trūkumų šalinimo išlaidas, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020 m. sausio mėnesį transporto priemonių skelbimų portale www.autoplius.lt rado skelbimą apie parduodamą automobilį VW Passat ir nurodyta, jog automobilis yra be defektų. Susisiekus su automobilio pardavėju atsakovu M. M. susitarė dėl automobilio apžiūros. Apžiūrėjus automobilį, automobilis iš pirmo žvilgsnio akivaizdžių trūkumų neturėjo, sutarė dėl galutinės automobilio kainos - 13200 Eur. 2020 m. sausio 24 d. ieškovas ir atsakovas sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas iš atsakovo įsigijo automobilį asmeniniam naudojimui. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje pardavėjas taip pat, kaip ir skelbime, jokių daikto trūkumų nenurodė. Sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, VĮ Regitra padalinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), aikštelėje, įregistruoti automobilio negalėjo, kadangi atsakovo kartu su automobiliu perduotas prancūziškas registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas kaip paieškomas Lietuvos nacionalinės Šengeno informacinėje sistemoje ir Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazėje (Prancūzijoje buvo paskelbta šio dokumento paieška). Išsisprendus nesklandumams dėl nupirktos transporto priemonės registracijos liudijimo, 2020 m. vasario 8 d. transporto priemonė galiausiai buvo užregistruota ir tą pačią dieną pajudėjus link namų, automobilyje nebuvo traukos. Važiuojant greitkeliu, nenuvažiavus nei 100 km, užsidegė lemputė, įspėjanti apie tai, jog automobilio variklį būtina papildyti tepalais. Degalinėje ties (miestu) įsigijus alyvos, variklis buvo papildytas tepalais ir įspėjanti lemputė užgeso, tačiau automobilyje ir toliau nebuvo traukos. Dėl šios priežasties automobilis buvo pristatytas į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Ertona” automobilių servisą, kur buvo pakeisti variklio tepalai, atlikti kiti būtinieji aptarnavimo darbai. Servise taip pat buvo nustatyta, jog yra DPF filtro, sulaikančio į aplinką išmetamus suodžius, problema, dėl ko buvo atlikta šio filtro regeneracija. Toliau eksploatuojant automobilį, automobilio variklyje ir toliau dingdavo tepalai (užsidegdavo įspėjamoji lemputė). Dėl šios priežasties variklį reikėdavo vis papildyti tepalais (lemputė vis užsidegdavo nuvažiavus apie 1500 km), tačiau automobilio trauka nebuvo dingusi. Trečią kartą užsidegus įspėjamajai tepalų lemputei kartu dingo ir automobilio trauka. Atsižvelgiant į nurodytus gedimus, buvo kreiptasi į UAB „Transalda”, oficialų įgaliotą Volkswagen atstovą Lietuvoje, kad būtų nustatyti ir pašalinti gedimai, dėl kurių variklyje dingdavo tepalai ir automobilio trauka. Patikrinus automobilį oficialaus Volkswagen atstovo servise buvo nustatyti paslėpti automobilio trūkumai – defektuoti variklio žiedai, dėl ko buvo deginama variklyje esanti alyva, ir nuo suodžių užsikišęs DPF filtras. Siekiant pašalinti nustatytus gedimus buvo būtina perrinkti variklį, pakeisti tam tikras dalis ir pakeisti DPF filtrą. Visų nustatytų trūkumų šalinimas ieškovui kainavo 5900 Eur. Dar automobilio tvarkymo metu buvo susiekta su atsakovu, tačiau sprendimo rasti nepavyko. Aukščiau nurodytos aplinkybės, t. y. tai, jog automobilio gedimas atsirado netrukus pradėjus jį eksploatuoti (nenuvažiavus nei 100 km nuo eksploatacijos pradžios), neabejotinai patvirtina, kad nurodyti trūkumai egzistavo jau pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ir jie buvo nuslėpti nuo ieškovo. Dėl automobilio trūkumų šalinimo išlaidų buvo kreiptasi į atsakovą su 2020 m. gegužės 20 d. pretenzija, kuria buvo prašoma atlyginti ieškovo išlaidas automobilio trūkumams pašalinti arba susisiekti dėl kitokio trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo būdo, tačiau atsakovas pateikė atsakymą, jog pretenzija nepagrįsta ir toliau tuo klausimu komunikuoti su ieškovu, nepageidavo. Akivaizdu, jog ieškovas, įsigijęs transporto priemonę asmeniniam naudojimui, pagrįstai galėjo tikėti, kad transporto priemonė yra tvarkinga ir ieškovas nepatirs dėl to didelių nepatogumų ir milžiniškų sąnaudų, kurių pareikalavimo automobilio remontas. Atsakovas parduodamas transporto priemonę nutylėjo ir nenurodė transporto priemonės kokybės trūkumų (defektų), dėl kurių automobilio nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, todėl turi pareigą atlyginti ieškovui parduoto automobilio trūkumų, dėl kurių ieškovas negalėjo automobilio naudoti pagal paskirtį, šalinimo išlaidas.

2.       Atsakovas M. M. su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad užsiima naudotų automobilių pardavimais ir patvirtino, kad jis 2020 m. sausio 23 d. pardavė, o ieškovas už 13200 Eur nupirko naudotą automobilį VW Passat, 2015 m. lapkričio 6 d. pirmos registracijos. Sandorio sudarymo momentu automobilio rida buvo 166512 km. Iki sandorio sudarymo momento, ieškovo prašymu automobilis 2020 m. sausio 22 d. buvo patikrintas (miesto) techninės apžiūros centre „Tuvlita“, po ko buvo išduota Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita), transporto priemonė atitiko techninius reikalavimus. Skelbime apie automobilio pardavimą jo rida buvo 165423 km, 2020 m. sausio 22 d. apžiūrėto automobilio rida buvo 166436 km, o 2020 m. sausio 23 d. – 166512 km. Skirtumas nuo automobilio paskelbimo apie pardavimą iki jo pardavimo sudarė 1089 km. Tuo laikotarpiu, kai automobilį eksploatavo (mažiausiai nuvažiavo 1089 km), jokių matomų ir nematomų automobilio variklio defektų nepastebėjo, prietaisų skydelyje nedegė jokie įspėjamieji ženklai, nereikėjo variklio tepalo pildyti ir/ar papildyti alyva. Kadangi automobilis buvo techniškai tvarkingas, nesimatė jokių akivaizdžių ir neakivaizdžių automobilio defektų, todėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nenurodė jokių parduodamo automobilio trūkumų ir / ar defektų, kaip tai reikalauja CK 6.4311 straipsnis. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje nėra pozicijos, kurioje pardavėjas turėtų besąlyginę pareigą fiksuoti apie automobilio variklį, jo galimus defektus ir pan. Ieškovui buvo suteikta teisė perkamą automobilį patikrinti bet kurioje specializuotoje autoserviso įmonėje, tačiau šis šia teise nesinaudojo. Nors ieškovas nurodė, kad kai jis 2020 m. vasario 8 d. automobilį užregistravus VĮ „Regitra“, važiavo greitkeliu ir nenuvažiavus nei 100 km, užsidegė lemputė, įspėjanti apie tai, jog automobilio variklį būtina papildyti tepalais, tačiau jokių įrodymų nepateikė ir atsakovo neinformavo, kaip ir neinformavo apie lemputės užsidegimą 2020 m. vasario 8 d. Ieškovo pateikta UAB „Ertona“ 2020 m. vasario 11 d. sąskaita tik įrodo, kad automobilio techninio aptarnavimo momentu automobilio rida buvo 166725 km (skirtumas po sutarties sudarymo 213 km), o automobilyje atliktas elementarios procedūros, kurias paprastai atlieka kiekvienas automobilio savininkas, kai jis tik ką įsigyja naudotą automobilį. Jeigu jau tikėti ieškovo aiškinimu apie užsidegusią lemputę dėl alyvos trūkumo variklyje, tai jau tuo momentu buvo galėjo nustatinėti priežastį ir informuoti atsakovą, ko vėlgi, nepadarė. Ieškovas nurodė, kad toliau eksploatuojant automobilį, neva, automobilio variklyje ir toliau dingdavo tepalai (užsidegdavo įspėjamoji lemputė), dėl ko variklį reikėdavo vis papildyti tepalais, ir tai teko atlikti keletą kartų, tačiau atsakovo apie tai, vėlgi, neinformavo ir jokių įrodymų teismui nepateikė. Nėra jokių duomenų ir apie tai, jog trečią kartą užsidegus įspėjamajai tepalų lemputei kartu dingo ir automobilio trauka, dėl ko ieškovas turėjo kreiptis  į specializuotą įmonę UAB „Transalda“ dėl automobilio variklio remonto. 2020 m. gegužės 8 d. PVM sąskaitą - faktūrą, patvirtina, kad dėl atlikto automobilio variklio remonto ieškovas patyrė 5900 Eur su PVM remonto išlaidų. Kai automobilis buvo suremontuotas ir perduotas ieškovui, jo rida buvo - 171469 km, kas reiškia, jog automobilis buvo itin intensyviai eksploatuojamas, t. y. nuo automobilio įsigijimo momento 2020 m. sausio 23 d. iki automobilio variklio remonto 2020 m. gegužės 8 d. ieškovas automobiliu nuvažiavo 4957 km (166512 -171469), per dieną ne mažiau, kaip po 60 km (4957 km/ 82 d.). Iki ieškovas automobilį perdavė remontuoti specializuotai autoserviso įmonei UAB „Transalda“ ir 2020 m. gegužės 8 d. gavo PVM sąskaitą - faktūrą, kurią ir apmokėjo, ieškovas jokio pranešimo ir/ar pretenzijos atsakovui taip pat neteikė. Dėl šios priežasties nėra aišku ar tikrai automobiliui reikėjo atlikti variklio kapitalinį remontą dėl tos priežasties, kad automobilio sandorio sudarymo momentu jau egzistavo variklio defektas, o tiksliau variklis buvo nusidėvėjęs taip, kad jį buvo būtina kapitaliai remontuoti. Priešingai, atsakovui eksploatuojant automobilį (nuvažiavo 1089 km) iki jo pardavimo, nebuvo stebima jokių automobilio variklio sutrikimų, nedegė nei įspėjamoji lemputė apie alyvos trūkumą variklyje, nei buvo būtina variklyje papildyti alyva. Laikė, jog automobilis sandorio sudarymo dieną atitiko elementarius reikalavimus ir jį buvo galima eksploatuoti pagal tiesioginę jo paskirtį, ką ir įrodo pačio ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai (automobilio rida 2020 m. gegužės 8 d. dienai sudarė 171469 km, nuvažiavo 4957 km). Ieškovas neįrodė, kad 2020 m. sausio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu automobilis neatitiko kokybės reikalavimų ir/ar kad variklio gedimas buvo nulemtas aplinkybių, egzistavusių dar iki nurodytos sutarties sudarymo. Ieškovo įsigyto automobilio neva variklio gedimas negali būti pripažintas paslėptu trūkumu, buvusiu dar iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento, o tuo labiau atsiradęs dėl priežasčių, susidariusių iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Visos byloje esančios aplinkybės suponuoja išvadą, kad variklio gedimas buvo sąlygotas galimu jo natūralaus nusidėvėjimo, mechanizmų dilimo, galimai ir pačio ieškovo netinkamo eksploatavimo. Taigi, atsakovas negali būti absoliučiai atsakingas už automobilio kokybę. Atsakovas įsigijo automobilį, kuris savo tiesioginę paskirtį atitiko, t. y. juo buvo galima važiuoti. Jokių kliūčių jį eksploatuoti nebuvo. Automobilis buvo techniškai tvarkingas. Todėl ieškovas, kaip protingas ir apdairus žmogus, turėjo numatyti, jog automobilis ir jo variklio dalys dėl naudojimo gali būti nusidėvėjęs ir dėl to gali turėti trūkumų. Ieškovas nepateikė jokių leistinų įrodinėjimo priemonių, kad automobilio pardavėjas (atsakovas) būtų buvęs informuotas apie bet kokį automobilio gedimą (alyvos trūkumą, lemputės užsidegimą prietaisų skydelyje, kapitalinis automobilio remontas). Pirmas pranešimas atsakovui išsiųstas tik 2020 m. gegužės 20 d. Be to, nors ieškovas ieškinyje nurodo, kad automobilio kapitalinis variklio remontas kainavo 5900 Eur, ir tai grindžia įrodymais, tačiau analizuojant ieškovo pateiktoje sąskaitoje nurodytas detalių ir remonto kainas, matyti, kad šį remontą buvo galima atlikti mažiausiai dukart pigiau.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai.

4.       Pagrindiniai teismo motyvai:

4.1.                      Nors atsakovas teigė, kad automobilis po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atitiko tiesioginę savo paskirtį, t. y. juo buvo galima važiuoti, ir ieškovas iki variklio remonto nuvažiavo 4957 km, tačiau šie automobilio trūkumai negalėjo atsirasti iš karto pradėjus eksploatuoti transporto priemonę. Teismo vertinimu, ai patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, kad pirmą kartą užsidegus įspėjamai tepalų papildymo lemputei ir ieškovui papildžius variklį tepalais bei atlikus DPF filtro regeneraciją, automobilio trauka atsirado ir automobilis toliau buvo eksploatuojamas. Kadangi didelių variklio tepalų sąnaudų problema toliau ryškėjo, ieškovo įsigyto automobilio trūkumai buvo nustatyti atlikus išsamią automobilio diagnostiką specializuotame servise ir atsižvelgiant į nustatytų defektų pobūdį, t. y. kad gedimas yra susijęs su akivaizdžiai nematomų automobilio dalių tinkamu veikimu, todėl teismas padarė išvadą, kad nei ieškovas, nei automobilį apžiūrėjęs jo sūnus, ieškovo atstovas, tokių trūkumų negalėjo pastebėti, nes jie vizualiai yra nematomi.

4.2.                      Teismas rėmėsi CK 6.363 straipsnio 2 dalyje nustatyta taisykle, jog pardavėjas yra atsakingas už bet kokį neatitikimą, esantį prekių pateikimo metu ir pabrėžė, kad parduoto naudoto automobilio trūkumai paaiškėjo per šešių mėnesių laikotarpį nuo daikto pardavimo, o atsakovas nepateikė įrodymų, kad trūkumai atsirado dėl netinkamo transporto priemonės eksploatavimo. Teismas atsakovo poziciją, kad gedimas galėjo atsirasti dėl ieškovo nuvažiuotų 4975 kilometrų, naudotų netinkamų tepalų ir tyčinio netinkamo automobilio eksploatavimo, laikė subjektyvia, paremta prielaidomis ir spėjimais. Teismo nuomone, kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių automobilio defektų atsiradimą dėl ieškovo kaltės, t. y. netinkamo eksploatavimo, būtent atsakovui kyla atsakomybė už nustatytus trūkumus.

4.3.                      Teismas laikė, kad 2020 m. gegužės 6 d. atsakovas buvo tinkamai informuotas apie nustatytus automobilio trūkumus ir turėjo galimybę pats juos įvertinti. Taip pat pažymėjo, kad pagrindinis atsakovo parduoto naudoto automobilio defektas buvo nustatytas praėjus beveik keturiems mėnesiams po jo įsigijimo, o 2020 m. vasario 11 d. UAB „Ertona“ atlikus automobilio aptarnavimo darbus, automobilio trūkumai laikinai buvo pašalinti ir ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis, kad įsigytą automobilį bus galima eksploatuoti nepatiriant didelių sąnaudų ir nepatogumų. Atsižvelgiant į tai, teismas nepripažino, kad ieškovas pažeidė pareigą informuoti atsakovą apie automobilio neatitikimus, nepranešdamas jam apie 2020 m. vasario 8 d. užsidegusią tepalų papildymą rodančią įspėjamąją lemputę ir atliktą automobilio aptarnavimą UAB „Ertona“, todėl padarė išvadą, kad ieškovo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti CK 6.327 straipsnio 5 dalyje numatytų teisinių padarinių. 

4.4.                      Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendė, jog nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodė, kad jo įsigytą naudotą automobilį nebuvo galimą naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitiko kokybės reikalavimų ir kad jis negalėjo žinoti apie parduoto naudoto daikto trūkumus. Tuo tarpu atsakovas neįrodė aplinkybių, mažinančių jo atsakomybę už parduoto naudoto daikto kokybę, dėl to yra pagrindas taikyti CK 6.334 straipsnį, nustatantį pirkėjo teises, nusipirkus netinkamos kokybės daiktą, šiuo atveju atlyginti ieškovui daikto trūkumų šalinimo išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Apeliaciniu skundu atsakovas M. M. prašo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. U. ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Su apeliaciniu skundu teikia teismui papildomus įrodymus. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

5.1.                      Skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir iš esmės neteisingas, todėl turi būti panaikintas. Iki 2020-05-06 ieškovas neinformavo atsakovo apie automobilio gedimus bei atliekamus techninio aptarnavimo ir remonto darbus, nors tokie buvo atliekami UAB „Ertona“ 2020-02-08, o 2020-04-21 - diagnostika UAB „Transalda“, kai CK 6.348 str. 1 d. numatyta, kad pirkėjas privalo pranešti pardavėjui apie sutarties sąlygų, nustatančių daiktų kokybę, kiekį, asortimentą, komplektiškumą, tarą ir pakuotę, pažeidimą per įstatymų ar sutarties nustatytą terminą, o jeigu šis terminas nenustatytas, - per protingą terminą po to, kai buvo ar atsižvelgiant į daiktų pobūdį ir paskirtį turėjo būti nustatytas atitinkamos sąlygos pažeidimas.

5.2.                      Ieškovas, priešingai nei teigia teismas, neįrodė, jog gedimai atsirado iki automobilio nupirkimo, o ne jam galimai netinkamai eksploatuojant nusipirktą 5 m. automobilį, su kuriuo po įsigijimo nuvažiavo dar 5000 km. Iš ieškovo paaiškinimų akivaizdu, jog degant tepalo indikatoriui, buvo važiuojama toliau ir galimai ne kartą, ką daryti draudžia automobilio eksploatavimo instrukcija, kurios išrašas pateikiamas su skundu.  Be to, ieškovas vienasmeniškai sprendė apie atliktinų remonto darbų kiekį bei kainą, pasirinkdamas ne tik vieną brangiausių, UAB „Transalda“, remonto būdų (autorizuotas servisas, tik keičiantis detales naujomis), bet ir užsakė atlikti remonto darbus, nesusijusius su nustatytu gedimu - variklio alyvos pertekliniu sunaudojimu, ko teismas neįvertino. Akivaizdu, jog bendradarbiaujant ir tariantis dėl galimo ieškovo interesų pažeidimo pašalinimo, tai buvo galima padaryti ženkliai ekonomiškiau, abiem sutarties šalims priimtinu būdu.

5.3.                      Teismas akcentavo aplinkybę, kad atsakovas verčiasi automobilių bei jų dalių prekyba, todėl suabsoliutino atsakovo atsakomybę ir pareigą atlyginti ieškovo patirtas išlaidas. Tuo tarpu verslininko atsakomybės atveju priežastinis ryšis turi atitikti nuostolių numatymo kriterijų (CK 6.258 straipsnio 4 dalis). Šis kriterijus reiškia, kad nukentėjusi šalis negali tikėtis, jog jai bus kompensuoti net ir tie praradimai, kurių sutartį pažeidusi šalis, būdama protinga ir atidi verslininkė, negalėjo numatyti sutarties sudarymo metu kaip įprastų tokios sutarties pažeidimo padarinių. Tai yra, ieškovas, įgydamas naudotą automobilį, negalėjo tikėtis, jog jo kokybė ir savybės bus tokios pat, kaip ir naujo automobilio. Atitinkamai, užsakydamas automobilio remonto darbus, ieškovas negalėjo tikėtis, kad jam bus kompensuojama naujų detalių kaina. Šiuo gi atveju ieškovas pasigerino automobilį, taip nepagrįstai siekdamas praturtėti atsakovo sąskaita (CK 6.242 str.) skundžiamo teismo sprendimo pagalba.

6.       Atsiliepimu į atsakovo M. M. apeliacinį skundą, ieškovas A. U. prašo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

6.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas, neinformavęs atsakovą apie 2020 m. vasario 8 d. užsidegusią tepalų papildymą rodančią įspėjamąją lemputę, informavimo pareigos nepažeidė. Atsakovas buvo informuotas apie nustatytus parduoto daikto trūkumus 2020 m. gegužės 6 d., tačiau po pranešimo nei pats, nei per savo atstovus nepageidavo patikrinti automobilio, nesiekė surinkti reikiamų įrodymų. Akivaizdu, jog ginčo atveju ieškovas savo pareigą pranešti įvykdė, o pats atsakovas nesinaudojo ir net neišreiškė ketinimų pasinaudoti galimybe patikrinti automobilį ar surinkti įrodymus.

6.2.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybes, kad atsakovas, prieš parduodant automobilį, buvo kreipęsis į oficialų Volkswagen atstovą Lietuvoje UAB „Moller auto“, kur jam buvo suteikta informacija apie automobilio aptarnavimo įstoriją, kas neabejotinai patvirtina, kad atsakovui buvo žinoma apie defektus ir kad nenurodydamas šių defektų pirkimo-pardavimo sutartyje, atsakovas tokiu būdu praranda teisę remtis CK 6.348 straipsnio nuostatomis. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad automobiliu jis nuvažiavo 1089 km ir jokių trūkumų bei gedimų nepastebėjo, indikatorių lemputės nedegė, trauka buvo normali, tačiau tokie atsakovo teiginiai kelia abejonių jau vien dėl tos priežasties, kad šis automobilio gedimas (defektas) egzistavo jau nuo 2018 metų. Kaip matyti iš byloje esančio įgalioto Volkswagen atstovo UAB „Transalda" kartu su 2020 m. spalio 12 d. raštu „Dėl informacijos (dokumentų) pateikimo" pateikto automobilio remonto istorijos išrašo dėl didelio variklio alyvos suvartojimo į autoservisą Prancūzijoje buvo kreiptasi dar 2018 m. gruodžio 26 d., kada automobilio rida buvo 139 144 km, tačiau ši automobilio problema arba gedimas nebuvo tvarkomas. Akivaizdu, jog šis automobilio trūkumas, kurio šalinimo išlaidas priteisė teismas, egzistavo jau 2018 metais.

6.3.                      Aplinkybė apie tai, ar atsakovas žinojo/nežinojo apie automobilio trūkumus neturi reikšmės, nes pirma, ieškovas yra vartotojas, o ginčo atveju susiklostė vartojimo teisniai santykiai (CK 6.22814) ir atsakovas kaip verslininkas privalo pašalinti prekės ar paslaugos trūkumus, kai prekė ar paslauga neatitinka garantijos dokumente ar reklamoje, pateikiamoje sudarant sutartį ar iki jos sudarymo, numatytų sąlygų ar reikalavimų. Antra, pardavėjo žinojimas apie parduoto daikto trūkumus nėra privaloma pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus sąlyga ir šiuo atveju ieškovas neprivalėjo įrodyti, kad atsakovas žinojo apie minėtus trūkumus. Trečia, bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad prieš parduodamas automobilį ir talpindamas automobilio skelbimą kreipėsi į kitą įgaliotą Volkswagen atstovą Lietuvoje UAB „Moller auto“, kur jam buvo suteikta informacija apie automobilio aptarnavimo istoriją. Būtent dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad jis turėjo galimybę gauti informaciją apie jo parduodamam automobiliui anksčiau atliktus aptarnavimo darbus, turėjo pats patikrinti visus prieinamus duomenis apie automobilį, žinoti apie defektus ir pranešti pirkėjui, o nepranešus atsako už šiuos trūkumus (CK 6.363 straipsnio 11 dalis).

6.4.                      Nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovas vienasmeniškai sprendė apie atliktinų remonto darbų kiekį bei kainą ir pasirinko neva vieną brangiausių servisų UAB „Transalda“, tačiau ši bendrovė yra oficialus Volkswagen koncerno atstovas. Būtent dėl šių priežasčių ieškovas visiškai pagrįstai kreipėsi į servisą, kuris aptarnauja būtent šio gamintojo - Volkswagen - automobilius. Visuma byloje esančių įrodymų neabejotinai patvirtina, kad automobilio trūkumai egzistavo jau pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ir apie juo atsakovas ne tik turėjo žinoti, bet ir žinojo.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl parduotos naudotos transporto priemonės trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo tenkintas visiškai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9.       Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas savo poziciją grindžia šiais argumentais. Pirma, kad ieškovas, įsigijęs automobilį 2021-01-23 iki pat 2020-05-06 neinformavo atsakovo apie automobilio gedimus bei atliekamus techninio aptarnavimo ir remonto darbus, nors tokie, pasak ieškovo, buvo atliekami UAB „Ertona“ 2020-02-11 (po 2020-02-08 įspėjamosios lemputės užsidegimo), o 2020-04-21 - diagnostika UAB „Transalda“. Antra, ieškovas, neįrodė, jog gedimai atsirado iki automobilio nupirkimo, o ne jam galimai netinkamai eksploatuojant nusipirktą 5 m. automobilį, su kuriuo po įsigijimo nuvažiavo dar beveik 5000 km. Trečia, teismas suabsoliutino atsakovo, kaip verslininko atsakomybę ir pareigą atlyginti ieškovo patirtas išlaidas, nes verslininko atsakomybės atveju priežastinis ryšis turi atitikti nuostolių numatymo kriterijų (CK 6.258 straipsnio 4 dalis), kas reiškia, jog ieškovas, įgydamas naudotą automobilį, negalėjo tikėtis, jog jo kokybė ir savybės bus tokios pat, kaip ir naujo automobilio. Taip pat ir užsakydamas automobilio remonto darbus, ieškovas negalėjo tikėtis, kad jam bus kompensuojama naujų detalių kaina. Atsakovo nuomone, ieškovas pasigerino automobilį, dar papildomai užsisakydamas remonto darbus, nesusijusius su nustatytu trūkumu, taip nepagrįstai siekdamas praturtėti atsakovo sąskaita (CK 6.242 str.) skundžiamo teismo sprendimo pagalba. 

Dėl teikiamų papildomų įrodymų

10.       Atsakovas pateikė teismui papildomus įrodymus ir nurodo, kad jų pateikti kartu su apeliaciniu skundu neturėjo galimybės.

11.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013). Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktų dokumentų turinį, konstatuoja jų ryšį su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pripažįsta, kad šių įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, jie reikalingi teisingam ir objektyviam bylos išnagrinėjimui, todėl atsakovo pateiktus įrodymus priima (CPK 314 straipsnis) ir vertina juos kartu su kitais įrodymais apeliacinio skundo argumentų kontekste.

Dėl bylos esmės

12.       Byloje nustatyta, kad atsakovas M. M. nuo 2018 m. vasario 1 d. pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą vykdo variklinių transporto priemonių pardavimo veiklą. Atsakovas 2019 m. spalio 17 d. Prancūzijoje pagal transporto priemonės suteikimo pažymą iš A. S.-E. R. A. įsigijo automobilį Volkswagen Passat (toliau – automobilis), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pirmoji registracijos data – 2015 m lapkričio 6 d. Automobilio registracijos dokumente savininku nurodyta bendrovė (pavadinimas neskelbtinas). Skelbimas apie šį parduodamą automobilį 2019 m. spalio 29 d. buvo patalpintas internetiniame skelbimų portale www.autoplius.lt., kuriame buvo nurodyta, kad „visapusiškai puikios būklės Lietuvoje neeksploatuotas automobilis. Tikra rida, aptarnavimai buvo atliekami tik VW atstovybėje, paskutinis aptarnavimas užfiksuotas 2018 m. gruodžio mėnesį prie 140000 km ridos“, nurodyta automobilio rida – 165423 km. Pirmą kartą ieškovo A. U. prašymu automobilį apžiūrėjo ieškovo atstovas, sūnus A. U. Sutarus dėl automobilio pirkimo-pardavimo, ieškovo atstovo pageidavimu 2020 m. sausio 22 d. buvo atlikta automobilio techninė apžiūra, nustatyta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. 2020 m. sausio 23 d. (mieste) VĮ Regitros kieme atsakovas ir ieškovas pasirašė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas iš atsakovo už 13200 Eur įsigijo naudotą automobilį Volkswagen Passat. Sutartyje nenurodyti jokie automobilio trūkumai, pažymėta automobilio rida – 166512 km. Tą pačią dieną VĮ Regitra atsisakyta įregistruoti automobilį, nes ieškovo pateiktam automobilio registracijos dokumentui paskelbta paieška. 2020 m. vasario 3 d. (miesto) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (miesto) miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu. Ieškovo įsigytas automobilis užregistruotas 2019 m. vasario 8 d. Nuo automobilio įsigijimo 2020 m. sausio 23 d. iki registracijos VĮ Regitra 2020 m. vasario 8 d. ieškovo įsigytas automobilis nebuvo eksploatuojamas. 2020 m. vasario 8 d. ieškovui grįžtant iš (vieno misto) į (kitą miestą) jo teigimu, nebuvo automobilio traukos ir ties (miestu) užsidegė tepalų papildymą rodanti lemputė. Iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Viada LT“ kasos kvito Nr. 1 matyti, kad 2020 m. vasario 8 d. ieškovas nusipirko 1 l alyvos. Pagal 2020 m. vasario 11 d. UAB „Ertona“ pardavimo dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo įsigytam automobiliui buvo pakeisti tepalai, atlikta DPF filtro regeneracija ir kiti būtinieji aptarnavimo darbai. Ieškovo teigimu, toliau eksploatuojant automobilį, dingdavo tepalai, nuvažiavus 1000 km reikėdavo juos papildyti. Tepalus pildė keletą kartų, kol vieną kartą dingus tepalams, dingo ir automobilio trauka. 2020 m. balandžio 21 d. ieškovas kreipėsi į UAB „Transalda“, oficialų įgaliotą Volkswagen atstovą Lietuvoje, nurodydamas, kad automobilyje dega pakaitinimo žvakės įspėjamoji lemputė, labai didelės tepalo sąnaudos ir „bėga“ langų skystis. Atlikus automobilio variklio diagnostiką, nustatyta, kad yra susidėvėję variklio žiedai, kas sukelia dideles tepalų sąnaudas ir tikėtina DPF filtro užsikišimą. Už nustatytų automobilių trūkumų šalinimą ieškovas pagal 2020 m. gegužės 8 d. PVM sąskaitą faktūrą SER Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 5900 Eur. Iš UAB „Tele2“ pateiktos atsakovo skambučių išklotinės matyti, kad atsakovas 2020 m. gegužės 6 d. perskambino ieškovui A. U. ir bendravo dėl automobilio atliekamo remonto. Iš byloje esančios automobilio aptarnavimo istorijos matyti, kad 2018 m. gruodžio 26 d., esant automobilio 139144 km ridai, Prancūzijoje į aptarnavimo servisą buvo kreiptasi dėl per didelio variklio alyvos suvartojimo. 2020 m. gegužės 20 d. ieškovas su pretenzija kreipėsi į atsakovą dėl transporto priemonės trūkumų šalinimo išlaidų padengimo. 2020 m. birželio 3 d. atsakyme į ieškovo pateiktą pretenziją nurodyta, kad pretenzija yra nepagrįsta, tačiau siūloma aptarti taikaus ginčo išsprendimo galimybes.

             Dėl informavimo pareigos

13.       Atsakovas vienu iš apeliacinio skundo argumentu nurodo, kad ieškovas pažeidė informavimo pareigą, nes iki 2020-05-06 ieškovas neinformavo atsakovo apie automobilio gedimus bei atliekamus techninio aptarnavimo ir remonto darbus, nors tokie buvo atliekami UAB „Ertona“ 2020-02-08, o 2020-04-21 - diagnostika UAB „Transalda“.

14.       Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, sutinka. CK 6.348 str. 1 d. numatyta, kad pirkėjas privalo pranešti pardavėjui apie sutarties sąlygų, nustatančių daiktų kokybę, kiekį, asortimentą, komplektiškumą, tarą ir pakuotę, pažeidimą per įstatymų ar sutarties nustatytą terminą, o jeigu šis terminas nenustatytas, - per protingą terminą po to, kai buvo ar atsižvelgiant į daiktų pobūdį ir paskirtį turėjo būti nustatytas atitinkamos sąlygos pažeidimas.

15.       Byloje nėra ginčo, kad ieškovas įgijo ne naują, o naudotą automobilį. Byloje taip pat nėra ginčo, kad automobilis užregistruotas 2020-02-08 dieną, su kuriuo, kaip nurodo ieškovas, tą pačią dieną pajudėjus link namų, automobilyje nebuvo traukos, dėl ko vėliau užsidegė lemputė, įspėjanti apie tai, jog automobilio variklį būtina papildyti tepalais, ką ieškovas ir padarė. Ieškovas nurodo, kad būtent dėl šios priežasties automobilis tiesiai buvo pristatytas į UAB „Ertona“ automobilių servisą, kur buvo pakeisti variklio tepalai, atlikti kiti būtinieji aptarnavimo darbai. Servise taip pat buvo nustatyta, jog yra DPF filtro, sulaikančio į aplinką išmetamus suodžius, problema, dėl ko buvo atlikta šio filtro regeneracija, po ko, transporto priemonę ieškovas toliau naudojo, tačiau vis užsidegdavo įspėjamoji lemputė, dėl tepalų automobilyje dingimo. Pasak ieškovo, papildyti tepalais transporto priemonę reikėjo net keletą kartų, ir trečią kartą užsidegus įspėjamajai tepalų lemputei ir kartu dingus automobilio traukai, buvo kreiptasi į UAB „Transalda“, oficialų įgaliotą Volkswagen atstovą Lietuvoje, kad būtų nustatyti ir pašalinti gedimai, dėl kurių variklyje dingdavo tepalai ir automobilio trauka.  Tuo pagrindu 2020-04-21 atlikta kompiuterinė automobilio diagnostika.

16.       Vertinant šias ieškovo nurodomas pirmines aplinkybes, dėl ieškovo manymu atsiradusių transporto priemonės trūkumų iškart po jos įsigijimo ir pradėjimo naudoti, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad visų pirma, kaip ir teigia atsakovas, ieškovas atsakovo neinformavo nei apie užsidegusią įspėjamą lemputę, nei apie atliktus dėl neva šios priežasties 2020-02-11 UAB „Ertona“ automobilio aptarnavimo darbus. Ieškovas taip pat nereiškė jokių pretenzijų atsakovui dėl patirtų automobilio aptarnavimo išlaidų UAB „Ertona“ ir neprašė jų kompensuoti, nors tokias patyrė, kaip pats teigia, būtent dėl pastebėto transporto priemonės trūkumo – sumažėjusio variklyje alyvos kiekio, iškart po pradėjimo naudoti, dėl ko automobilį iškart pristatė į UAB „Ertona“. Antra, ieškovas tęsdamas įsigytos transporto priemonės trūkumų iškart po įsigijimo aprašymo aplinkybes ir nurodydamas, kad ir po šio aptarnavimo toliau eksploatuojant automobilį buvo pastebėta, jog automobilio variklyje ir toliau dingsta tepalai (užsidegdavo įspėjamoji lemputė) dėl ko variklį reikėdavo vis papildyti tepalais, vėlgi, atsakovo apie tai neinformavo ir jokių jam pretenzijų nereiškė. Trečia, pristatęs automobilį į UAB „Transalda“ ir 2020-04-21 atlikęs automobilio diagnostiką ir suderinęs transporto priemonės remonto darbus dar 2021-04-21 Automobilio remonto užsakymu Serija PUK Nr. (duomenys neskelbtini) 5900 Eur sumai (užsakymo pabaiga 2020-05-08), patvirtinta paties ieškovo A. U. parašu, užsakymo turinys - labai didelės tepalo sąnaudos - maždaug 1l/1000 km, dega pakaitinimas (el. b. 35 p. 5 priedas), vėlgi, atsakovo apie tai neinformavo.

17.       Nors pirmosios instancijos teismas ir laikė, kad 2020 m. gegužės 6 d. atsakovas buvo tinkamai informuotas apie nustatytus automobilio trūkumus ir turėjo galimybę pats juos įvertinti, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovo nurodomą automobilio trūkumų atsiradimo ir pastebėjimo aplinkybių seką iškart po jo pradėjimo eksploatuoti ir paties ieškovo veiksmus, pripažįsta, kad toks atsakovo informavimo būdas, po to, kai jau buvo suderintas automobilio trūkumų šalinimo išlaidų dydis (2020-04-21) ir labiau tikėtina, po automobilio suremontavimo (darbų pabaiga 2020-05-06), nelaikytinas nei tinkamu, nei sąžiningu. Taigi, remiantis šios nutarties 14-16 punktuose nurodytu teisiniu reglamentavimu ir išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovas pažeidė tinkamo informavimo pareigą, todėl pagal CK 6.327 straipsnio 5 dalį pirkėjas, šiuo atveju, ieškovas, netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepranešė pardavėjui ir nenurodė, kokių reikalavimų daiktas neatitinka.

18.       Paminėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas sprendime, kad pagrindinis atsakovo parduoto naudoto automobilio defektas buvo nustatytas praėjus beveik keturiems mėnesiams po jo įsigijimo, o 2020 m. vasario 11 d. UAB „Ertona“ atlikus automobilio aptarnavimo darbus, automobilio trūkumai laikinai buvo pašalinti ir ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis, kad įsigytą automobilį bus galima eksploatuoti, prieštarauja padarytoms galutinėms išvadoms. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent 2020-02-08 – 2020-02-11 dienomis, kaip pats nurodo ieškovas ir atsirado automobilio trūkumai, jeigu jis laikė, kad automobilį įsigijo su trūkumais dėl ko jo negalima naudoti pagal paskirtį. Apie tai ieškovas ir privalėjo informuoti atsakovą.

 Dėl automobilio trūkumų ir pirkėjo teisės reikalauti iš pardavėjo atlyginti netinkamos kokybės daikto trūkumų ištaisymo išlaidas

19.       Apeliantas kitu apeliacinio skundo argumentu nurodo, jog, priešingai nei teigia teismas, ieškovas neįrodė, jog variklio gedimai atsirado iki automobilio nupirkimo, o ne jam galimai netinkamai eksploatuojant nusipirktą 5 m. automobilį, su kuriuo po įsigijimo nuvažiavo dar 5000 km. Apelianto nuomone, iš ieškovo paaiškinimų akivaizdu, jog degant tepalo indikatoriui, buvo važiuojama toliau ir galimai ne kartą, ką daryti draudžia automobilio eksploatavimo instrukcija, kurios išrašas pateikiamas su skundu. Be to, apelianto teigimu, ieškovas vienasmeniškai sprendė apie atliktinų remonto darbų kiekį bei kainą, pasirinkdamas ne tik vieną brangiausių, UAB „Transalda“, remonto būdų, bet ir užsakė atlikti remonto darbus, nesusijusius su nustatytu gedimu - variklio alyvos pertekliniu sunaudojimu. Apeliantas taip pat laiko, kad teismas nepagrįstai suabsoliutino jo kaip automobilių pardavėjo atsakomybę ir pareigą atlyginti ieškovo patirtas išlaidas.

20.       Tuo tarpu ieškovas su šiai atsakovo pozicija nesutinka, ir nurodo, kad atsakovas, prieš parduodant automobilį, buvo kreipęsis į oficialų Volkswagen atstovą Lietuvoje UAB „Moller auto“, kur jam buvo suteikta informacija apie automobilio aptarnavimo įstoriją, kas ieškovo nuomone, neabejotinai patvirtina, kad atsakovui buvo žinoma apie defektus ir kad nenurodydamas šių defektų pirkimo-pardavimo sutartyje, atsakovas tokiu būdu praranda teisę remtis CK 6.348 straipsnio nuostatomis. Tai, kad automobilis dar prieš įsigyjant ieškovui, turėjo defektą nuo 2018 metų, ieškovo nuomone, įrodo įgalioto Volkswagen atstovo UAB „Transalda" kartu su 2020 m. spalio 12 d. raštu „Dėl informacijos (dokumentų) pateikimo" pateikto automobilio remonto istorijos išrašas dėl didelio variklio alyvos suvartojimo. Į autoservisą Prancūzijoje buvo kreiptasi 2018 m. gruodžio 26 d. (automobilio rida 139 144 km), tačiau ši automobilio problema arba gedimas nebuvo tvarkomas. Papildomai ieškovas atsikerta, kad yra vartotojas, remiasi CK 6.22814 straipsniu ir CK 6.363 straipsnio 11 dalimi ir nurodo, kad aplinkybė apie tai, ar atsakovas žinojo/nežinojo apie automobilio trūkumus neturi reikšmės.

21.       Teisėjų kolegija, įvertinusi abiejų šalių pozicijas, byloje esančių įrodymų visumą, vadovaudamasi ginčo teisinį santykį reglamentuojančiomis teisės normomis ir su tuo susijusia kasacinio teismo praktika, su apelianto argumentais sutinka, su ieškovo – nesutinka dėl toliau nurodomų priežasčių.

22.       Kaip numatyta CK 6.334 straipsnio 1 dalyje pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti nustatytus savo teisių gynimo būdus, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodyti keli alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta pirkėjo teisė reikalauti neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti jo išlaidas trūkumams pašalinti, jei trūkumus įmanoma pašalinti.

23.       Reikalavimai pagal pirkimo-pardavimo sutartį dėl perduodamo daikto kokybės reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.

24.       CK 6.327 straipsnio 4 dalis numato, kad pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį ar išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimo pasekmė. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikties kokybės reikalavimams faktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).

25.       Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176 – 224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas ir ar tas trūkumas toks, kad daikto negalima naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį.

26.       Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovui 2020-01-23 iš atsakovo įsigijus automobilį VW Passat (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) už 13 200 Eur, sutartyje automobilio trūkumai nebuvo neužfiksuoti, tik nurodyta, jog parduodamo automobilio privalomoji techninė apžiūra tinkama, rida 166 512 km, t. y. automobilis naudotas. Ieškovo atstovas A. U. apžiūrėjo automobilį, jam buvo suteikta teisė patikrinti automobilį, bet kuriame specializuotame servise, tačiau pastarasis šia teise nesinaudojo, automobilio būklė ieškovo atstovą tenkino. Ieškovas pateikė ieškinį 5900 Eur sumai, kurią, kaip teigia jis, šalino parduoto automobilio trūkumus dėl per didelio alyvos suvartojimo. Ieškovo nuomone, atsakovas nuslėpė šį automobilio trūkumą, nes apie tai turėjo žinoti užsiklausęs autorizuoto serviso UAB „Moller auto“ apie ginčo automobiliui atliktą aptarnavimo istoriją dar iki jo pardavimo ieškovui.

27.       Pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad parduoto naudoto automobilio trūkumai paaiškėjo per šešių mėnesių laikotarpį nuo daikto pardavimo, o atsakovas nepateikė įrodymų, kad trūkumai atsirado dėl netinkamo transporto priemonės eksploatavimo. Priešingai, teismas laikė, kad automobilio trūkumas buvo žinomas dar 2018 metais, o atsakovas kaip asmuo, užsiimantis automobilių prekyba, turėjo dėti visas pastangas tam, kad išsiaiškintų parduodamo automobilio būklę ir visus galimus jo trūkumus. Remdamasis ne tik CK 6.317-6.334 straipsniuose įtvirtintomis teisės normomis, bet ir papildomomis, apimančiomis vartotojo teisines garantijas, įtvirtintas CK 6.350 - 6.364 straipsniuose bei kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2019, padarė išvadą, kad ieškovo iš atsakovo nupirktas ginčo automobilis, turėjo kokybės trūkumų prieš jį parduodant, todėl ieškinį tenkino ir priteisė automobilio trūkumų šalinimo išlaidas iš atsakovo.

28.       Priešingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo nurodomas automobilio trūkumas nebuvo akivaizdus nei ieškovui, nei atsakovui, jau vien dėl to, kad naudotiems automobiliams yra keliami kitokie, nei naujiems automobiliams kokybės reikalavimai, juo labiau, ieškovo atstovas ginčo automobilį apžiūrėjo, įvertino jo techninę būklę, kuri pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu jam tiko. Aplinkybę, kurią akcentuoja tiek ieškovas, tiek teismas, kad automobilio trūkumas buvo žinomas dar 2018 metais ir apie tai, neva atsakovas neabejotinai žinojo, teisėjų kolegija nelaiko įrodyta, ir juo labiau, esmine. Byloje nustatyta, kad atsakovas, norėdamas įsitikinti ir pasitikrinti, ar įsigyto automobilio rida yra tikra, nuvyko į oficialų Volkswagen centrą (mieste). Ten jam žodžiu buvo suteikta informacija, kad paskutinis automobilio aptarnavimas servise buvo 2018 m., kai automobilio rida buvo apie 140000 km. Atsakovas, išsamios informacijos apie automobilio būklę ir kokie aptarnavimo darbai buvo atliekami iki jam automobilį įsigyjant Prancūzijoje, neturėjo ir rašytinio dokumento iš serviso atstovų negavo. Vadovaujantis servise suteikta informacija, interneto svetainėje www.autoplius.lt paskelbdamas apie parduodamą automobilį, parašė komentarą apie paskutinį automobilio aptarnavimą, esant 140000 km ridai.

29.       Ieškovo atstovas pateikia jo paties iniciatyva, jau bylos nagrinėjimo metu, gautą iš oficialaus įgalioto Volkswagen atstovo UAB „Transalda" kartu su 2020 m. spalio 12 d. raštu „Dėl informacijos (dokumentų) pateikimo" automobilio remonto istorijos išrašą, kuriame nurodyta, kad dėl didelio variklio alyvos suvartojimo į autoservisą buvo kreiptasi dar 2018 m. gruodžio 26 d., kada automobilio rida buvo 139 144 km. Automobilio remonto išraše serviso, į kurį buvo kreiptasi, nurodyta „Sveiki, atlikta diagnostika dėl didelio variklio alyvos suvartojimo. Naudota TPI 2008682/10, kontrolės planas, alyvos suvartojimo matavimai atlikti, rezultatai pateikti priede. Suvartojimas didesnis nei nurodyta gamintojo. Kokie bus tolesni veiksmai? Pagarbiai (duomenys neskelbtini) [2008682/10 Serviso informacija - Variklis - Variklio alyvos suvartojimas didesnis nei nurodyta gamintojo (daugiau kaip 0,51/1 000 km)].“ Automobilio remonto istorijos išrašo 2018 m. gruodžio 26 d. priėmimo metu skiltyje nusiskundimo „Dirbtuvių kodavimas“ nurodoma „Variklis > Blokas, alkūninio veleno pavara > Tepalinis žiedas“.  Ieškovo atstovo nuomone, išrašas įrodo, kad ši automobilio problema arba gedimas nebuvo tvarkomas ir akivaizdu, jog šis automobilio defektas, kurio šalinimo išlaidas skundžiamu sprendimu priteisė pirmosios instancijos teismas, egzistavo jau 2018 metais. Dėl šios priežasties, ieškovas mano, jog atsakovas M. M. versliškai užsiimdamas automobilių prekyba nupirko šį automobilį su defektais Prancūzijoje ir perpardavė jį Lietuvoje ieškovui A. U.. 

30.       Teisėjų kolegija šiuos ieškovo atstovo argumentus vertina kritiškai dėl sekančių priežasčių. Pirma, ieškovo pateiktas į bylą išsamesnis išrašas apie įgytą automobilį, o tuo pačiu ir informacija, nei turėjo apie parduodamą automobilį atsakovas, neįrodo, kad trūkumas kaip po toks realiai egzistavo, o jei ir egzistavo, kad taip ir liko nesutvarkytas. Antra, nuo 2018 m. gruodžio 26 d., iki tos dienos, kai atsakovas automobilį įgijo ir pardavė ieškovui, praėjo pakankamai laiko ir byloje nėra duomenų, kad atsakovo įsigijimo automobilį metu, jis vis dar buvo su trūkumu. Trečia, trūkumas nebuvo toks, kad automobilio nebuvo galima naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta ieškovo atstovo argumentus, kad atsakovas pardavė automobilį žinodamas apie jo trūkumą/defektą. Nors ieškovas nurodo, kad nenurodydamas šių defektų pirkimo-pardavimo sutartyje, atsakovas tokiu būdu praranda teisę remtis CK 6.348 straipsnio nuostatomis, bei tai, kad aplinkybė apie tai, ar atsakovas žinojo/nežinojo apie automobilio trūkumus neturi reikšmės, ieškovas yra vartotojas, o ginčo atveju susiklostė vartojimo teisniai santykiai (CK 6.22814), tačiau teisėjų kolegija nesutikdama su šiais argumentais, plačiau pasisako toliau.

31.       CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Logiška, kad naudotoms prekėms yra taikomos kitokios nuostatos nei naujoms prekėms. Jau vien pats prekės pobūdis – naudotas automobilis – lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus. Tokiu atveju pats pirkėjas turi išsiaiškinti, ar perkama prekė jam bus tinkama, o pardavėjas suteikia konsultaciją pagal jam pateiktus duomenis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovui įsigyjant jau anksčiau eksploatuotą automobilį, jis neatitiko įprastų kokybės reikalavimų, turėjo trūkumų, kurie atsirado iki daiktų perdavimo dėl pardavėjo kaltės. Šiuo aspektu, atsižvelgiant į šios nutarties 28-30 punkte išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pats ieškovas, o kartu ir jo atstovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, apžiūrėdamas parduodamą prekę. Ieškovo atstovas, atsižvelgiant į jo profesinę patirtį, kurį pagrįstai galima laikyti ne įprastiniu ar neišmanančiu, o įgudusiu vartotoju, apžiūrėdamas automobilį ieškovo prašymu, galėjo ir turėjo išsamiau pasidomėti apie parduodamo automobilio būklę ir pats savo iniciatyva užsiklausti oficialios Volkswagen atstovybės Lietuvoje apie automobilio aptarnavimo istoriją dar iki jo įsigijimo, ką atliko tik bylos nagrinėjimo metu. Natūralu, kad bet koks potencialus atidus ir rūpestingas automobilio pirkėjas prieš pirkdamas ginčo automobilį, žinodamas, kad automobilis buvo aptarnaujamas tik autorizuotame servise, prieš pirkdamas automobilį, turėjo teisę ir visišką veiksmų laisvę informaciją pasitikslinti. Gavęs ją, įvertinti automobilio kainą ir atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, apsispręsti dėl automobilio pirkimo.

32.       Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas, atskleidė visą jam žinomą ir suprantamą informaciją apie parduodamo automobilio kokybę, o kitos, papildomos informacijos apie automobilį, jokie teisės aktai atsakovo rinkti neįpareigoja. Kita vertus, atsižvelgiant dar ir į tai, kad buvo perkamas ne naujas, o kelerius metus naudotas automobilis, teisėjų kolegijos įsitikinimu, vartotojo interesai, tuo kuom remiasi ieškovas ir sprendimą grindė teismas, negali būti ginami tokia pačia apimtimi, kaip ir vartotojo, kuris įgijo naują daiktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tiek grįsdamas sprendimą tiek CK 6.350 - 6.364 straipsniuose apimančiomis vartotojo teisines garantijas normomis, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2019, tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktika, nepagrįstai sutapatino vartotojų įsigijusių naujus daiktus su šioje byloje ieškovo įsigytu ne vienerius metus naudotu daiktu, teises, taip išplečiant ieškovo teisių ginimo apimtį.

33.       Atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiškumą – įgytas anksčiau jau ne vienus metus eksploatuotas automobilis, jo pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi. Akcentuotina, kad šioje situacijoje yra svarbu tai, kad: 1) prieš sudarant naudotos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas turėjo galimybę įsitikinti perkamo automobilio būkle ar net atsisakyti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo; 2) 2020 m. spalio 12 d. raštas apie automobilio remonto istorijos išrašą, kuriame nurodyta, kad dėl didelio variklio alyvos suvartojimo į autoservisą buvo kreiptasi dar 2018 m. gruodžio 26 d., kada automobilio rida buvo 139 144 km, nepatvirtina akivaizdaus automobilio trūkumo dėl jo negalimumo naudoti pagal paskirtį; 3) įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui yra tai, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį - važiuoti; 4) trūkumas išryškėjo automobiliui pravažiavus 4957 km pagal pateiktus byloje įrodymus; 5) trūkumas nebuvo esminis dėl ko automobilis nebeatliko savo paskirties; 6) buvo perkamas beveik penkerius metus naudotas automobilis (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-819-210/2017; 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr.e2A-825-357/2017; 2018 m. sausio 11 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-9-569/2018, 2018 m. kovo 21 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-194-368/2018).

34.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas turėjo galimybę įvertinti perkamą automobilį ir įsitikinti perkamo automobilio būkle, kaip antai, patikrinti autoservise ar pasikviesti atitinkamos srities specialistus, kurie pateiktų išvadas dėl daikto techninės būklės, ar užsiklausti autorizuoto serviso apie automobilio aptarnavimo istoriją. Iki pat pardavimo 2020-01-23 dienos nuo pirmos registracijos dienos, 2015-11-06 automobilis buvo eksploatuojamas. Tai reiškia, kad trūkumai galėjo pasireikšti bet kuriuo momentu tiesiog dėl natūralaus beveik 5 metus naudoto automobilio ir jo detalių nusidėvėjimo, o ieškovas pirkdamas naudotą automobilį, prisiėmė riziką, kad perkamas naudotas automobilis gali turėti trūkumų (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-1889-533/2013).

35.       Ieškovas nupirko automobilį, kurį buvo galima naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį – važiuoti ir tai, kad ieškovas po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pravažiavo 4957 km (166512 -171469), tai yra nuo pradėjimo naudotis dienos 2020-02-08 iki 2020-04-21, kai automobilį paliko UAB „Transalda“ trūkumams pašalinti 73 dienas, įrodo, kad automobilį buvo galima naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį ir ieškovas juo intensyviai naudojosi. Atkreiptinas ieškovo dėmesys į tai, kad jis pirko beveik 5 metų senumo automobilį, kuriam negali būti taikomi tokie pat kokybės reikalavimai kaip naujam automobiliui, naudotas automobilis – lemia paties pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-126-856/2016), todėl ieškovo nurodytas automobilio trūkumas – per didelis alyvos variklyje sunaudojimas, ko neva nenurodė atsakovas, nelaikytinas kaip paslėptas automobilio trūkumas (defektas). Juo labiau, ieškovas ieškinyje nurodė, kad įspėjamoji lemputė dėl alyvos trūkumo variklyje užsidegdavo nuvažiavus maždaug 1500 km. Tuo tarpu atsakovas, prieš parduodamas automobilį su juo nuvažiavo tik 1089 km, t. y. mažiau nei nuvažiuodavo ieškovas, kad pastebėtų užsidegusią lemputę. Tokiu atveju, darytina tikėtina prielaida, kad įspėjamoji lemputė dėl alyvos variklyje trūkumo, galėjo atsakovui naudojantis automobiliu ir neužsidegti, todėl ieškovo teiginys ir reikalavimas, kad atsakovas žinomai su trūkumu pardavė ieškovui automobilį dėl ko pastarajam galimai kyla atsakomybė atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra pakankamai pagrįstas dar ir dėl šios priežasties. Byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovui buvo sudarytos sąlygos apžiūrėti automobilį ir apsispręsti dėl jo pirkimo bei tai, kad pardavimo dieną automobilis iš esmės galėjo būti eksploatuojamas, trūkumai pasireiškė po 73 dienų (2020-04-21), nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo nurodyti gedimai atsirado iki 2020-01-23 sutarties sudarymo, kad atsakovas nuslėpė jam žinomus automobilio trūkumus, siekė suklaidinti ar apgauti ieškovą bei galėjo ir turėjo žinoti apie minėtus automobilio gedimus. Pastarosios aplinkybės nėra pagrįstos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija nelaiko ieškovo argumentų dėl automobilio trūkumų pasireiškimo dar 2020-02-08 – 2020-02-11, nes kaip minėta anksčiau, ieškovas pažeidė tinkamo informavimo pareigą (nutarties 17 p.). Be to, atsakovo parduoto ir ieškovo įsigyto automobilio servise UAB „Ertona“ atlikti aptarnavimo darbai yra įprastiniai, ką atlieka kiekvienas protingas ir apdairus asmuo įsigijęs naudotą automobilį.

36.       Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi. Tačiau konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo – pardavimo sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).

37.       Apeliantas taip pat nurodo, kad ieškovas vienasmeniškai sprendė apie atliktinų remonto darbų kiekį bei kainą, pasirinkdamas ne tik vieną brangiausių, UAB „Transalda“ servisą, bet ir remonto būdų (autorizuotas servisas, tik keičiantis detales naujomis), bet ir užsakė atlikti remonto darbus, nesusijusius su nustatytu gedimu - variklio alyvos pertekliniu sunaudojimu. Laikosi pozicijos, jog bendradarbiaujant ir tariantis dėl galimo ieškovo interesų pažeidimo pašalinimo, tai buvo galima padaryti ženkliai ekonomiškiau, abiem sutarties šalims priimtinu būdu. Mano, jog ieškovas pasigerino automobilį, taip nepagrįstai siekdamas praturtėti atsakovo sąskaita (CK 6.242 str.) skundžiamo teismo sprendimo pagalba.

38.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiais atsakovo argumentais. Atsakovo pateikta variklio stūmoklių žiedų pakeitimo sąmata VW Passat 2.0 TDI, 110 kw 2015 metų automobiliui, variklio kodas CRLB (962,80 Eur sumai) įrodo, kad tokio pobūdžio trūkumai galėjo būti pašalinti ir nepatiriant išlaidų ar jas patiriant kelis kartus mažesnes, nei jas nurodo patyręs ieškovas, tačiau apeliacinės instancijos teismas plačiau tuo klausimu nepasisako, nes trūkumų šalinimo išlaidų mažinimo klausimas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje esamų faktinių aplinkybių pakanka padaryti išvadai, jog ieškovas neįrodė, kad jam buvo perduotas netinkamos kokybės naudotas automobilis.

39.       Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016) ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadas neatsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, kad ieškovas pažeidė tinkamo informavimo pareigą ir netenka teisės remtis parduoto daikto neatitikimu (CK 6.327 str. 5 d.), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.

40.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad be netinkamo įrodymų vertinimo, pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai taikė ir materialinės teisės normas, suabsoliutino ieškovo kaip vartotojo teises, nevertino jog ginčas kilo ne dėl naujo, o dėl beveik penkerius metus naudoto automobilio, sureikšmino atsakovo kaip verslininko atsakomybę, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Dėl nurodyto, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai sudaro pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškovo ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41.       CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tenkinus apelianto (atsakovo) apeliacinį skundą, sprendimą naikinant ir priimant naują sprendimą, perskaičiuojamos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos abiejų instancijų teismuose. Iš ieškovo A. U. priteistinos atsakovo M. M. patirtos teisinės pagalbos išlaidos – 1000 Eur pirmosios instancijos teisme ir 400 Eur apeliacinės instancijos teisme, bei 132,75 Eur sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą, viso – 1532,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Šiaulių apygardos teismas,

     n u t a r i a:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1532,75 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt du eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Teisėjai                                                                               Egidijus Mockevičius

                                                                                                                      Birutė Simonaitienė

                                                                                                                      Vilija Valantienė