Baudžiamoji byla Nr. 2K-159/2012
Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00408-2009-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.23.3; 2.1.1.1; 2.1.2.11; 2.3.6.3.1;
2.3.6.4.5.1.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Vytauto Masioko ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. L. ir I. J. kasacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo nuteisti:
R. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams trims mėnesiams, pagal BK 258 straipsnio 2 dalį (dėl neteisėto nešaunamojo ginklo – durklo – įgijimo ir nešiojimo 2009 m. birželio–liepos mėnesiais) dešimties parų areštu, pagal BK 258 straipsnio 2 dalį (dėl neteisėto nešaunamojo ginklo – metalinės teleskopinės lazdos – įgijimo ir nešiojimo 2009 m. liepos mėnesį) dešimties parų areštu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, bausmė, paskirta pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, ir bausmės, paskirtos pagal BK 258 straipsnio 2 dalį (už dvi nusikalstamas veikas), subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir galutinė subendrinta bausmė pagal nusikaltimų sutaptį paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šios bausmės pridėta visa neatlikta bausmė pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 6 d. nuosprendį ir galutinė bausmė pagal nuosprendžių sutaptį paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams šešiems mėnesiams bei 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda.
I. J. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams devyniems mėnesiams.
R. L. nuteisimas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį kasacine tvarka neskundžiamas.
Šiuo nuosprendžiu nuteista ir O. B., tačiau dėl jos kasacinis skundas nepaduotas.
Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis, kuria Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendis pakeistas. Iš nuosprendžio pašalinta aplinkybė, kad R. L. neteisėtai įgijo ne mažiau kaip vieną užspaudžiamą polietileninį maišelį su 0,081 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,019 g narkotinės medžiagos – heroino, ir jį neteisėtai laikė, turėdamas tikslą platinti. Taip pat pašalinta aplinkybė, kad R. L. ir I. J., veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai, turėdami tikslą platinti, įsigijo ir gabeno didelį kiekį narkotinių bei psichotropinių medžiagų, atsigabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame laikė vieną užspaudžiamą polietileninį maišelį su 0,081 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,019 g narkotinės medžiagos – heroino. Nuteistosios O. B. apeliacinis skundas atmestas. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu su pakeitimu, padarytu apeliacinės instancijos teismo nutartimi, R. L. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 13 d. savo automobiliu „Mazda 626“ neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, gabeno vieną užspaudžiamą polietileninį maišelį su 0,081 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,019 g narkotinės medžiagos – heroino, ir 2009 m. rugpjūčio 13 d. apie 15.25 val. šiame automobilyje, buvusiame (duomenys neskelbtini), 0,019 g narkotinės medžiagos – heroino – už 20 Lt neteisėtai pardavė O. B.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu su pakeitimu, padarytu apeliacinės instancijos teismo nutartimi, R. L. ir I. J. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, iki 2009 m. rugpjūčio 13 d., tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ir tuo būdu platinti, įgijo ne mažiau kaip 76 vnt. žalsvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 1,242 g psichotropinės medžiagos – piperazino, ne mažiau kaip 2 vnt. polietileninių maišelių, kuriuose buvo 0,715 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), ne mažiau kaip vieną polietileninį maišelį, kuriame buvo 1,638 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, ne mažiau kaip 6 vnt. baltos spalvos tablečių ir jų fragmentų, kurių sudėtyje buvo 0,085 g psichotropinės medžiagos – buprenorfino, ne mažiau kaip 2 vnt. baltos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,004 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, ne mažiau kaip 25 vnt. rausvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,0625 g psichotropinės medžiagos – lorazepamo, ne mažiau kaip 21 vienetą gelsvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,105 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, ne mažiau kaip 2 vnt. polietileninių maišelių su 0,642 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,102 g narkotinės medžiagos – heroino, bei ne mažiau kaip vieną geltonos spalvos popierinį lankstinuką su 0,136 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,010 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino; šias medžiagas neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2009 m. rugpjūčio 13 d. 21.35 val., kol kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
I. J. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad iki 2009 m. rugpjūčio 13 d., tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdama tikslą platinti, įgijo vieną užspaudžiamą polietileninį maišelį su 0,075 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,008 g narkotinės medžiagos – heroino, jį neteisėtai gabeno ir su savimi laikė, kol 2009 m. rugpjūčio 13 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini) namo, už 30 Lt neteisėtai pardavė asmeniui, kurio baudžiamoji byla išskirta.
Kasaciniu skundu nuteistasis R. L. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir bylą nutraukti, nes jis nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, o pagal BK 258 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę laikyti jau atlikta.
Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 5 dalies, 302 straipsnio, 324 straipsnio 6 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimų. Šie pažeidimai suvaržė kasatoriaus teises, sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.
Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino prieštaravimų tarp posėdyje apklaustų liudytojų ir kasatoriaus parodymų. Byloje nenustatytos visos aplinkybės, nepatikrinti duomenys ir nesurinkti įrodymai, turintys svarbią reikšmę sprendžiant R. L. kaltės klausimus. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą bei vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, privalėjo atlikti įrodymų tyrimą ir išsiaiškinti aplinkybes, kurių neišsiaiškino pirmosios instancijos teismas, pašalinti prieštaravimus ir ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytus BPK pažeidimus.
Kasatoriaus nuomone, teismų išvados dėl jo kaltės nepagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepasisakyta dėl liudytojų parodymų patikimumo, nors jų parodymuose yra prieštaravimų, o pirmosios instancijos teismo nuosprendyje apsiribota tik šių parodymų turinio išdėstymu. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį skundą, nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, ir tuo pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Savo išvadas dėl nuteistojo R. L. veikų kvalifikavimo šis teismas padarė neišnagrinėjęs ir neaptaręs visų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, bet apsiribojo pirmosios instancijos teismo išvadų atkartojimu. Liko neišnagrinėti ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, susiję su jo veikos kvalifikavimu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai buvo suinteresuoti bylos baigtimi ir šališki, todėl buvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis ir BPK 44 straipsnio 3 dalies nuostatos. Šioje byloje buvo taikomos Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo nuostatos, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką ir nepatikrino, ar buvo teisinis bei faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti. Kasatoriaus nuomone, faktinio pagrindo patikrinimas turėjo padėti nustatyti reikšmingas aplinkybes ir pašalinti byloje esančius prieštaravimus, nes operatyvinis tyrimas jokio rezultato nedavė. Teismai pažeidė ir BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, nes nesiekė nustatyti tiesos byloje, padarė BPK pažeidimų, neatsižvelgė į nuteistojo gynybos argumentus. Kasatoriaus nuomone, nuosprendis yra pagrįstas prielaidomis, teismo išvados neatitinka tikrovės.
Anot kasatoriaus, aplinkybė, kad jis įgijo narkotines medžiagas yra nustatyta ne byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, bet preziumuojama remiantis šių medžiagų laikymo faktu. Kasatorius nedavė parodymų, kad jis įsigijo, laikė ir pardavinėjo narkotines medžiagas, priešingai, apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje, šią aplinkybę neigė. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių kasatoriaus kaltę padarius jam inkriminuotus nusikaltimus.
Kasaciniu skundu nuteistoji I. J. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir bylą jai nutraukti. Kasatorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis bei apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti, nes ji nepadarė nusikaltimų, už kuriuos yra nuteista.
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netyrė duomenų, gautų kontroliuojant nuteistųjų elektroninių ryšių ir telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją. Pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį teismas nuosprendį gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalėjo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus ir vertinti juos pagal savo vidinį įsitikinimą, kaip numatyta BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, nes tokie duomenys neturi įrodomosios reikšmės. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos BPK 242 straipsnio nuostatos, nes nebuvo tiesiogiai ištirti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gauti duomenys. Teismo posėdyje nebuvo klausomi pokalbių įrašų, nepaviešintos šių pokalbių išklotinės, o tik pagarsinti bylos lapai, kuriuose minėti duomenys yra.
Kasatorės nuomone, teismas, priimdamas nuosprendį, kaltinime nurodytas faktines aplinkybes pakeitė iš esmės skirtingomis ir tuo pažeidė BPK 256 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas. I. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinama tuo, kad iki 2009 m. rugpjūčio 13 d. nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai gabeno narkotines medžiagas, tačiau buvo nuteista ir už šių medžiagų platinimą. Pripažindamas ją kalta dėl narkotinių medžiagų platinimo teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes nuosprendyje nenurodė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ji turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas.
Anot kasatorės, nagrinėdami bylą teismai pažeidė BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, nes visi ją teisinantys įrodymai buvo tendencingai atmesti. Kasatorės nuomone, šioje byloje nenustatytos esminės narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo aplinkybės turint tikslą jas platinti, todėl pagal BK 260 straipsnio 1 dalį byla jai turi būti nutraukta. Teismas savo išvadas padarė remdamasis prielaidomis, o ne teismo posėdyje ištirtais įrodymais. Narkotinės medžiagos buvo rastos pas D. M., o kasatorės kaltę teismas laikė įrodyta vien todėl, kad D. M. jai skambino.
Kasaciname skunde teigiama, kad I. J. buvo netinkamai pritaikyta ir BK 260 straipsnio 2 dalis. Kasatorė tiek ikiteisminio tyrimo metu (atliekant kratą), tiek pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad psichotropines medžiagas ir raminamuosius vaistus laikė savo reikmėms, nes tuo metu gydėsi nuo narkomanijos. Liudytoja I. F. parodė, kad gyveno I. J. ir R. L. namuose, į kuriuos atnešė ir paslėpė kanapių dalių ir kanapių dervos. Tačiau teismas šios liudytojos, taip pat ir liudytojos J. A. parodymus nemotyvuotai atmetė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad kasatorė platino didelį kiekį psichotropinių medžiagų, todėl pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ji nuteista nepagrįstai.
Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras prašo nuteistųjų R. L. ir I. J. kasacinius skundus atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad R. L. savo kasaciniame skunde remiasi tik abstrakčiomis frazėmis, nepagrįsdamas nė vieno savo teiginio, kokius būtent esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus padarė teismai ar kodėl netinkamai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Priešingai nei teigia kasatorius, BPK 324 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą, tačiau to daryti neprivalo. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pakartotiniam įrodymų tyrimui, nes pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus surinktus įrodymus ir įvertino jų visetą. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendį pakeitė, pašalindamas tam tikras aplinkybes, tačiau jos neturėjo esminės įtakos nuteistojo bausmės paskyrimui.
Nepagrįsti I. J. kasacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas posėdyje nevertino operatyvinių veiksmų atlikimo metu surinktos elektroninių ryšių telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos, taip pat kad apie tokią informaciją nepasisakė ir apeliacinės instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad operatyvinių veiksmų metu buvo užfiksuoti telefoniniai I. J. pokalbiai su įvairiais asmenimis šifruota kalba tariantis dėl narkotinių medžiagų įsigijimo. Teismas tokius duomenis išanalizavo ir nustatė, kad jie tik patvirtino informaciją apie tai, jog I. J. užsiima narkotinių medžiagų platinimu. Apeliacinės instancijos teismas tokias pirmosios instancijos teismo išvadas pripažino pagrįstomis.
Taip pat kasaciniame skunde I. J. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 256 straipsnio 2 dalies reikalavimus, priėmė nuosprendį iš esmės dėl skirtingų kaltinimų, negu buvo nurodyti kaltinamajame akte. Tačiau būtent pirmosios instancijos teismas kaltinimą dėl narkotinių medžiagų pardavimo D. M. pašalino kaip nepagrįstą. Kiti I. J. kasacinio skundo argumentai, - kad teismai pažeidė rungimosi principą, savo išvadas grindė prielaidomis, iškraipė nuteistosios parodymus, nepagrįstai atmetė liudytojos I. F. parodymus - buvo nurodyti I. J. apeliaciniame skunde, šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo ir motyvuotai atmetė.
Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad teismai padarė pagrįstas išvadas, jog nuteistųjų R. L. ir I. J. kaltė visiškai įrodyta ir šiomis išvadomis abejoti nėra pagrindo.
Nuteistųjų R. L. ir I. J. kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Dėl nuteistųjų I. J. ir R. L. veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį
BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Kasaciniuose skunduose nuteistieji nurodo, kad kvalifikuodami jų veiką pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nenustatė, kad jie disponavo dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų.
BK 260 straipsnyje atsakomybė diferencijuojama priklausomai nuo nusikalstamos veikos dalyko – narkotinių ar psichotropinių medžiagų – kiekio. Pagal BK 269 straipsnio 2 dalį, kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis rekomendacijomis. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. L. ir I. J. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe įgijo ir laikė turėdami tikslą platinti ne mažiau kaip: 1,242 g psichotropinės medžiagos – piperazino, 0,715 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), 1,638 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 0,085 g psichotropinės medžiagos – buprenorfino, 0,004 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, 0,0625 g psichotropinės medžiagos – lorazepamo, 0,105 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, 0,102 g narkotinės medžiagos – heroino, 0,010 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos). Pagal šį norminį aktą didelį kiekį (daugiau kaip) sudaro: piperazino – 20 g, kanapių – 500 g, kanapių dervos – 25 g, buprenorfino – 0,3 g, klonazepamo – 0,12 g, lorazepamo – 0,12 g, diazepamo – 0,6 g, heroino – 2 g, metamfetamino – 20 g Taigi, nė viena iš R. L. ir I. J. laikytų turtint tikslą platinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, atskirai paėmus, neviršija nurodytų kiekių, tačiau tai nereiškia, kad bendras šių medžiagų kiekis negali būti pripažintas dideliu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai asmuo platinimo tikslais disponuoja skirtingomis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, iš kurių kiekvienos kiekis nėra didelis, sprendžiant klausimą, ar bendras tokių medžiagų kiekis gali būti pripažįstamas dideliu, turi būti nustatomas kiekvienos medžiagos kiekio santykis su Rekomendacijose esančioje lentelėje nurodytu dideliu kiekiu ir sudedamos visos santykinės dalys. Jeigu gautas skaičius (procentais ar vieneto dalimis) viršija santykinio didelio kiekio ribas, konstatuojama, kad kaltininkas disponuoja dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, todėl jo veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Šiuo konkrečiu atveju, apskaičiavus kiekvienos iš medžiagų, kurios buvo rastos R. L. bute, didelio kiekio (nurodyto lentelėje) procentines dalis matyti, kad jos sudaro: piperazino - 6,1 proc., kanapių (ir jų dalių) - 0,14 proc., kanapių dervos – 6,55 proc., klonazepamo - 37,3 proc., lorazepamo - 52,08 proc., diazepamo – 17,5 proc., heroino - 5,1 proc., metamfetamino - 0,05 proc., buprenorfino - 28,3 proc. Sudėjus visas nurodytų medžiagų didelio kiekio procentines dalis gaunama 153,23 proc. santykinio didelio kiekio. Atsižvelgiant į tai, kad pas nuteistuosius rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų didelio kiekio procentinių dalių suma viršija 100 proc. santykinio didelio kiekio bei įvertinus, kad nuteistieji disponavo net 9 rūšių narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, konstatuotina, kad bendras šių medžiagų kiekis laikytinas dideliu, todėl nuteistųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.
Kasaciniame skunde I. J. nurodo, kad R. L. gyvenamojoje vietoje rastas narkotines ir psichotropines medžiagas ji įgijo bei laikė savo reikmėms ir tikslo jų platinti neturėjo. Šio tikslo buvimą ginčija ir nuteistasis R. L. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis - tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas - suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagas perduoti kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys Nr. 2K-113/2011, 2K-119/2011). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino pas nuteistuosius rastų psichotropinių bei narkotinių medžiagų kiekį (jų įvairovę, rūšis bei masę), tai, kad šios medžiagos įvairiais kiekiais buvo supakuotos į atskirus polietileninius maišelius, laikomus skirtingose buto vietose. R. L. gyvenamojoje vietoje rasta net 140 tuščių polietileninių maišelių, dvejos elektroninės svarstyklės bei arbatinis šaukštelis, ant kurių rasti psichotropinių ir narkotinių medžiagų pėdsakai. Šios aplinkybės patvirtina teismų išvadą, kad nuteistieji narkotines ir psichotropines medžiagas laikė ne savo reikmės, bet turėdami tikslą jas parduoti.
Nuteistųjų kasacinių skundų argumentai, jog narkotinės ir psichotropinės medžiagos priklausė ne jiems, bet liudytojai I. F., kuri šias medžiagas R. L. namuose buvo pasidėjusi, nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Ši kasatorių versija buvo nagrinėta tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo ir motyvuotai atmesta.
Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais nuteistojo R. L. kasacinio skundo argumentus, kad aplinkybė, jog jis įgijo narkotines medžiagas, yra nustatyta ne byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, bet preziumuojama remiantis šių medžiagų laikymo faktu. Pažymėtina, kad kiekviena iš BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytų alternatyvių veikų (neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas) atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šiais argumentais, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kaip neįrodytą, pašalino aplinkybę, kad R. L. ir I. J. gabeno didelį kiekį narkotinių bei psichotropinių medžiagų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, analogiška išvada turi būti daroma ir dėl kito nuteistiesiems inkriminuoto BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto alternatyviojo požymio – tokių medžiagų įgijimo. Pagal susiformavusią teismų praktiką narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna šių medžiagų - pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, jog nagrinėjamoje byloje esminės narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybės - kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens jas įgijo - nenustatytos. Teismų praktikoje konstatuota, kad BK 260 straipsnyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų BK 260 straipsnio atitinkamoje dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų (kasacinė byla Nr. 2K-P-218/2009). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje kaltinimas, jog R. L. bei I. J. įgijo didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, pagrįstas prielaidomis, o ne baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais būdais gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Taigi, nagrinėjamoje byloje kaltinant kasatorius neteisėtai įgijus didelį kiekį narkotinių bei psichotropinių medžiagų ir nuteisus juos už šias veikas, buvo pažeisti BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimai. Šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai laikytini esminiais. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys dėl R. L. ir I. J. nuteisimo už neteisėtą didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą, turint tikslą parduoti, naikintinos.
Dėl nuteistųjų I. J. ir R. L. kasacinio skundo argumentų, susijusių su baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais
Nuteistojo R. L. kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nepašalino liudytojų ir kasatoriaus parodymų prieštaravimų, nenustatė visų aplinkybių ir nesurinko įrodymų, turinčių svarbią reikšmę sprendžiant jo kaltumo klausimą. Pažymėtina, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde nepakanka paminėti, kasatoriaus manymu, pažeistų įstatymų nuostatų, bet būtina išdėstyti teisinius argumentus, pagrindžiančius jo teiginius apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar padarytus esminius BPK pažeidimus (kasacinė nutartis Nr. 2K-113/2012). R. L. savo kasaciniame skunde nenurodo, kokių aplinkybių nenustatė ir kokių prieštaravimų nepašalino teismai, kodėl buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas bei kokie apeliacinio skundo argumentai liko neišnagrinėti. Kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo, taip pat nėra pagrindas kasaciniam skundui tenkinti, nes šis teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo. Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, o nuosprendyje aptarė įrodymų vertinimą. Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nusikalstamų veikų sudėties požymių buvimą nuteistojo R. L. veikoje pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai nustatė remdamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Kasaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad bylą nagrinėję teismai buvo šališki, todėl buvo pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir BPK 44 straipsnio 3 dalies nuostatos. Tačiau teisėjų kolegija šį teiginį vertina kaip deklaratyvų, nes kasatorius nenurodo, kuo konkrečiai pasireiškė teismo šališkumas. Tai, kad teismai atmetė nuteistojo R. L. versijas, o patikimais pripažino duomenis, pagrindžiančius jo kaltumą padarius inkriminuotus nusikaltimus, nėra pagrindas konstatuoti, kad teismai buvo suinteresuoti bylos baigtimi ir turėjo išankstinę nuomonę dėl R. L. kaltumo. Nepagrįstas ir nuteistojo kasacinio skundo teiginys, kad teismai, nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, netikrino, ar buvo faktinis ir teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams prieš jį atlikti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad tokių veiksmų faktinis pagrindas buvo operatyvinio pobūdžio informacija, jog R. L. Klaipėdoje platina narkotines ir psichotropines medžiagas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies ir 10 dalies nuostatomis, Klaipėdos apygardos prokuratūros teikimu Nr. 3.2.-466, Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. liepos 16 d. nutartimi Nr. S1-562KF sankcionavo techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka prieš nuteistąjį R. L., kontroliuojant jo telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją (T 1, b. l. 127-130).
Nuteistoji I. J. kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas posėdyje neištyrė operatyvinių veiksmų atlikimo metu surinktos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos bei, pažeisdamas BPK 256 straipsnio 2 dalies reikalavimus, priėmė nuosprendį iš esmės dėl skirtingų kaltinimų, negu buvo nurodyti kaltinamajame akte. Taip pat kasatorė neigia padariusi BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Pažymėtina, kad, vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nuteistoji savo apeliaciniame skunde nurodė, kad visiškai sutinka su veikos kvalifikavimu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Argumentai dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės duomenų ištyrimo pirmosios instancijos teismo posėdyje bei BPK 256 straipsnio pažeidimo taip pat nebuvo nurodyti nuteistosios apeliaciniame skunde, todėl nebuvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostata, šie klausimai negali būti nagrinėjami ir kasacine tvarka.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį.
Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarties dalis dėl R. L. ir I. J. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už neteisėtą, turint tikslą platinti, didelio kiekio narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimą nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis.
Kitas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Rimantas Baumilas
Vytautas Masiokas
Vladislovas Ranonis