Civilinė byla Nr. e2A-1352-657/2021
Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00981-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.10.5.1; 2.6.20.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 21 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės sodininkų bendrijos „Lokys“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3198-490/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos paslaugos“ ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „Lokys“ dėl skolos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų A. V., A. K., A. K., G. L., I. J., I. K., J. L., J. U., J. Z., L. Ž., L. J., O. F., R. D., S. Ž., T. G., V. P., T. V., E. P., R. N., A. M., N. T., N. T., N. D., J. D., A. Z., L. J., M. L., R. P., P. L., L. L., A. S., S. Č., J. A., Š. A., R. B., J. B., V. K., V. K., V. K., R. S., M. F., S. S., V. A., G. A., R. L., G. L., A. V., V. T., E. K., E. S., S. M., I. P., V. K., D. J., G. J., R. B., A. P., D. P., N. V., L. M., R. G., V. G., V. V., S. J., N. L., A. Š., J. M., A. D., R. S., E. S., J. S..
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Jonavos paslaugos“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės sodininkų bendrijos „Lokys“ (toliau – SB „Lokys“) 961,21 Eur įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d., 378,45 Eur delspinigių, 6 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys 2009 m. birželio 2 d. pasirašė sutartį Nr. 356 dėl komunalinių (buitinių ir joms prilygintų) atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo. Pagal šią sutartį atsakovė SB „Lokys“ įsipareigojo mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pagal pateikiamas sąskaitas iki sekančio mėnesio paskutinės darbo dienos, sutarties galiojimo metu pasikeitus veikiantiems įkainiams (tarifams), įsipareigojo atsiskaityti už teikiamas paslaugas pagal naujus įkainius (tarifus). Laiku neapmokėjus sąskaitų, mokėti delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos atsakovei buvo teikiamos nuolatos ir nepertraukiamai, teisės aktų nustatyta tvarka priskaityti mokėjimai už suteiktas paslaugas. Atsakovė savo prievolės mokėti už komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugą nevykdė, todėl per laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. susidarė 1 339,66 Eur, tame skaičiuje: 961,21 Eur skola už komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugas bei 378,45 Eur delspinigių. Komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymo paslaugų kaina yra paskaičiuota remiantis Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 1TS-113 ir 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimų Nr. 1TS-265, Nr. 1TS-266 nuostatomis, kurios detalizuoja Aplinkos apsaugos įstatymo ir Atliekų tvarkymo įstatymus. Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-321, bei jį pakeitusio 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-264, nuostatos galioja Jonavos rajono savivaldybėje ir yra privalomos visiems komunalinių atliekų turėtojams.
3. Atsakovė SB „Lokys“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad 2009 m. birželio 2 d. su ieškove sudarė sutartį dėl komunalinių (buitinių ir joms prilygintų) atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo. Nuo 2018 m. kovo 1 d. sutarties 5.2.1 punkto pagrindu atsakovė sutartį nutraukė, informavo UAB „Jonavos paslaugos“, kad SB „Lokys“ nevykdo jokios ūkinės veiklos, nėra įgaliota atstovauti sodininkų interesus atliekų tvarkyme, atliekų konteineris nėra reikalingas. Bendrija neturi jokio nekilnojamojo turto, todėl neprivalo sudaryti sutartį su atliekų tvarkytojais. Jonavos rajono savivaldybes tarybos sprendimai 2016?12?22 Nr. 1TS?323 ir 2017?11?30 Nr.1TS?264 prieštarauja CK 2.137 straipsniui, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (1998 m. birželio 16 d. Nr. VIII?78) 301 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 str. 6 ir 8 punktams ir nesuteikia teisės reikalauti iš sodininkų įmokų už atliekų tvarkymą. Nors nei sutarties galiojimo laikotarpiu nuo 2017 m. spalio mėn. iki 2018 m. balandžio mėn., nei po jos nutraukimo atliekos nebuvo vežamos, ieškovė reikalauja sumokėti pastoviąją dalį. Nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. SB „Lokys“ negauna iš UAB „Jonavos paslaugos“ sąskaitų už suteiktas paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2021 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės SB „Lokys“ ieškovei UAB „Jonavos paslaugos” 961,21 Eur skolą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d., 37,85 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (999,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 129,74 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šalių sudaryta 2009 m. birželio 2 d. sutartis yra pasibaigusi ar nutraukta, todėl laikytina galiojančia. Nuo sutarties sudarymo iki ginčo laikotarpio pradžios (2017 m. lapkričio 1 d.) ieškovės teikiamų atliekų tvarkymo paslaugų įkainiai keitėsi kelis kartus, tarp šalių ginčų dėl šių įkainių dydžių ar mokėjimo už paslaugas tvarkos nebuvo, atsakovė sutarties sąlygas vykdė tinkamai. Nuo 2017 m. sausio 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka savivaldybės teritorijoje nustačius ir patvirtinus dvinarės įmokos – DVĮ, kuri susideda iš pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios dalių, už atliekų tvarkymą mokėjimą, atsakovė nuo 2017 m. lapkričio 1 d. pareigos mokėti nevykdė.
7. Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia teigti, kad ir apmokėjimo už suteiktas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, skolų išieškojimo teisinis reglamentavimas nesiskiria ir vienodai taikomas tiek bendrijos nariams, tiek ir asmenims, kurie naudojasi sodo sklypais bendrijos teritorijoje, tačiau nėra bendrijos nariai. Atliekų tvarkymo 301 straipsnio 1 dalis numato, kad, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, atliekų turėtojams atstovauja sodininkų bendrija. Įgyvendindama šias įstatymo nuostatas, Jonavos rajono savivaldybės taryba 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-264 patvirtintų taisyklių 121.3 punkte nustatė, kad, sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, sodininkų bendrijos atliekų turėtojams atstovauja sodininkų bendrija (juridinis asmuo).
8. Atsakovė, sudarydama su ieškove 2009 m. birželio 2 d. sutartį, kurioje ji yra laikoma sutarties šalimi ir „Atliekų turėtoju“, pati pripažino, kad ji turi teisę ir (ar) pareigą sudaryti tokio pobūdžio dvišales sutartis. Atsakovė iki pat 2017 m. lapkričio mėnesio šią sutartį vykdė. Todėl atsakovės teiginys, kad ji yra netinkama sutarties šalis, pripažįstamas nepagrįstu.
9. LR Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 (nauja redakcija) patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių 18 punktas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymas Nr. D1-150. (pakeistas 2014-07-31 įsakymu Nr. D1-637) reglamentuoja, kad prie sodų paskirties objektų priskiriami ir sodo sklypai su pastatais, nepriklausantys sodininkų bendrijos nariams. Minėtu Vyriausybės nutarimu Nr. 711 patvirtintų taisyklių 25 punktas nustato, kad pastovioji įmokos dedamoji nustatoma pagal vieną iš šių kintamųjų pasirinktinai: nekilnojamojo turto paskirtis ir plotas; nekilnojamojo turto paskirtis ir objektų skaičius; gyventojų/darbuotojų skaičius. Pagal Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-322 patvirtintos metodikos 1 priedo 18 punktą Jonavos rajono savivaldybėje pastovioji įmokos dedamoji sodų paskirties objektams nustatoma pagal nekilnojamojo turto objektų skaičių. Šiuo sprendimu patvirtintoje DVĮ už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodikoje buvo nustatyta, kad pastoviąją DVĮ dedamąją moka visi savivaldybės NT objektų savininkai, NT objektų savininkų atstovai arba kiti asmenys (35.1 punktas), o 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-265 patvirtintoje šios metodikos naujoje redakcijoje šių subjektų sąrašas buvo patikslintas ir sodininkų bendrija yra nurodyta kaip subjektas, turintis pareigą mokėti pastoviąją DVĮ dedamąją.
10. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 4 d. sprendime pripažino, kad Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-265 patvirtintos Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodikos 52 punktas, numatantis, jog sodų ir garažų apmokestinimas vykdomas, sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis su sodų ir garažų bendrijomis, iš kurių yra surenkamas mokestis už visų nekilnojamojo turto objektų, esančių sodų bendrijos teritorijoje, savininkų mišrias komunalines atliekas, yra neteisėtas ir prieštarauja ATĮ 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai sodininkų bendrijos atliekų turėtojų teisei, sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis individualiai pasirinkti ATĮ 301 straipsnio 1 dalyje nurodytus atstovavimo subjektus. Tačiau šis teismas nenustatė, kad šis Metodikos punktas negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos bei kad kiti byloje ginčijami komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių punktai prieštarauja teisės aktams. Tai paneigia atsakovės teiginį, kad ji neprivalo sudaryti sutarties su atliekų tvarkytojais, nes nevykdo jokios ūkinės veiklos ir neturi jokio nekilnojamojo turto.
11. VĮ Registrų centro 2021 m. kovo 2 d. informacija nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre SB ,,Lokys“ teritorijoje ((duomenys neskelbtini) kadastrinės vietoves (duomenys neskelbtini) k.) buvo atrinkti 78 sklypai, iš kurių 53 sklypai su pastatais ir 25 sklypai be pastatų. Sklypai su pastatais atrinkti, atsižvelgiant, ar jie jau buvo registruoti 2017-2019 metais. VĮ Registrų centras pateikė duomenis tik apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus ir kadastro žemėlapyje pažymėtus SB ,,Lokys“ priklausančius žemes sklypus ir juose esančius statinius. Ši informacija paneigia atsakovės teiginį, kad bendrijoje yra tik 18 sklypų su pastatais. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės teiginius dėl bendrijoje esančių 63 sklypų su pastatais. Teismas laikė įrodytu, kad ieškovė pagrįstai nustatė atsakovei dvinarės įmokos pastoviosios dalies dydį, skaičiuodama, kad bendrijoje yra 63 sklypai su pastatais.
12. Ieškovės paskaičiuota ir prašoma priteisti iš atsakovės įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. – 961,21 Eur. Ieškovės reikalaujamą priteisti sumą pagrindžia ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros, sutarties apyvartos ataskaitos ir pažymos-skaičiuotės duomenys, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 961,21 Eur skola už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d.
13. Nors atsakovė yra juridinis asmuo, tačiau atsižvelgus, kad šiuose santykiuose ji veikia kaip sodininkų bendrijos teritorijoje esančių objektų savininkų (fizinių asmenų) atstovė ir įgyvendina fizinių asmenų pareigas mokėti atitinkamas įmokas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, taip pat į tai, kad atsakovė yra specifinis, pelno nesiekiantis, ribotos atsakomybės juridinis asmuo, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, yra tikslinga taikyti įstatymo analogiją ir ieškovės prašomų priteisti delspinigių normą sumažinti iki Įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalyje numatytos delspinigių normos – 0,02 proc. Iš atsakovės ieškovei priteistini 37,85 Eur dydžio delspinigiai. Atsižvelgus, kad atsakovė nėra verslininkė ir abi šalys nėra privatūs juridiniai asmenys, iš atsakovės priteistinos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
14. Ieškinį tenkinęs iš dalies, teismas iš atsakovės proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (75 proc.) ieškovei priteisė 129,74 Eur bylinėjimosi išlaidų bei tarp šalių paskirstė priteistinas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovė SB „Lokys“ prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ ieškinį pareikštą atsakovei Sodininkų bendrijai „Lokys“ atmesti; teismui nustačius, kad nėra aplinkybių, kurių pagrindu būtų negalima tenkinti šio reikalavimo – pakeisti sprendimą dalyje dėl priteistos skolos dydžio – sumažinti priteistą skolą atsižvelgiant į aplinkybę, kad sodininkų bendrijoje pagal nenuginčytus ir galiojančius NTR duomenis yra 53 sklypai, kuriuos ieškovė turi teisę apmokestinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas nepagrįstai ignoravo CPK 3 straipsnio 4 dalies nuostatas ir, neatsižvelgęs į kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisingumo ir protingumo kriterijus, nepagrįstai darė išvadą, kad ieškovės reikalavimas iš apeliantės priteisti įsiskolinimą už sodininkų bendrijos narių asmenines prievoles yra teisėtas. Atsakovė neatstovauja sodininkų bendrijos narių interesų, sąskaitos už suteiktas paslaugas jai pateiktos nepagrįstai. Sodininkų bendrija nėra komunalinių atliekų turėtoja ar nekilnojamojo turto, esančio sodininkų bendrijoje valdytoja, sodininkų bendrijos narių ir, juo labiau, ne bendrijos narių privataus turto administratorė, joje esančių nekilnojamojo turto objektų savininkai nėra bendrijai delegavę funkcijos atsiskaityti pagal jiems, kaip turto savininkams, kylančias prievoles. Teismas nepagrįstai plečiamai aiškino Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį. Visuose su atliekų tvarkymo reglamentavimu sietinuose aukštesnės galios teisės aktuose pareiga mokėti komunalinių atliekų tvarkymo mokesčius yra siejama su šių atliekų turėtoju, kitaip tariant „teršėju“, kuriuo laikomas nekilnojamojo turto savininkas ar jo teisėtas valdytojas. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB preambulės 2 punkte yra nustatyta, kad žalos aplinkai išvengimas ir ištaisymas turėtų būti įgyvendinamas, plėtojant steigimo sutartyje nurodytą „teršėjas moka“ principą ir laikantis tolydžios plėtros principo. Tokios nuostatos buvo perkeltos ir į nacionalinius teisės aktus. Teismas, spręsdamas, kad pastoviąją DVĮ dedamąją moka visi atliekų turėtojai, nukrypo nuo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendime, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartyje suformuotų precedentų. Šios bylos nagrinėjimui itin aktualus turėtų būti ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-421/2017.
15.2. Teismas nepagrįstai priteisė įsiskolinimą, skaičiuojant už 63 bendrijos teritorijoje esančius sklypus. Ieškovė neteisingai paskaičiavo įmokos pastoviosios dedamosios dalies dydį. Bendrijoje yra ne 63, bet 53 sklypai, kuriuos ieškovė turi teisę apmokestinti. Ieškovė nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie leistų teigti, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys yra nuginčyti ar klaidingi ir ji turi teisę atliekų tvarkymo mokestį skaičiuoti už daugiau nekilnojamojo turto vienetų.
19. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Jonavos paslaugos” prašė apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismas vadovavosi teisės aktais, kurie galiojo civilinių santykių susiklostymo metu. Todėl iš esmės visi apeliantės argumentai yra teisiškai nereikšmingi. Šio apeliacinio skundo padavimą galima vertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
19.2. Atsakovė, sudarydama sutartį su ieškove, kurioje ji yra laikoma sutarties šalimi ir „atliekų turėtoju“, pati pripažino, kad ji turi teisę ir (ar) pareigą sudaryti tokio pobūdžio dvišales sutartis. Taigi, atsakovė ilgą laiką santykiuose su ieškove atstovavo bendrijos narių interesą. Atsakovė konkliudentiniais veiksmais pripažino tęstinį sutarties vykdymą. Atstovavimo santykiai, pasikeitus paslaugų apmokėjimo tvarkai, nepasikeitė. Tik įsigaliojus Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio pakeitimui sodininkų bendrija įgijo teisę savo nuožiūra spręsti, ar ji kaip bendrija sudarys naujas sutartis dėl paslaugų jos nariams suteikimo. Administraciniai aktai, kuriais numatoma, kad sutartis dėl komunalinių atliekų tvarkymo sudaroma su sodininkų bendrija, yra savarankiškas atstovavimo pagrindas, kuris neprieštarauja įstatymui, o jį detalizuoja. Jeigu ir nebūtų pagrindo pripažinti ieškovę, turint reikalavimo teisę į atsakovę pagal šalių sudarytą sutartį, net tuo atveju nebūtų pagrindo laikyti, jog skola, susidariusi pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, yra nepagrįsta. Tokiu atveju atsakovės skola turėtų būti laikoma susidariusi, vadovaujantis tuo metu galiojusiais savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimais, t. y., kaip numatyta LR aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. Dl-857 patvirtintų Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų III skyriaus 7 punkte.
19.3. Nuo sutarties sudarymo iki ginčo laikotarpio pradžios (2017 m. lapkričio 1 d.) ieškovės teikiamų atliekų tvarkymo paslaugų įkainiai keitėsi beveik kiekvienais metais, tarp šalių ginčų dėl šių įkainių dydžių ar mokėjimo už paslaugas tvarkos nebuvo. Įkainiai visada buvo taikomi nuo Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo nustatomas įmokos dydis, įsiteisėjimo momento, ir tai numatyta šalių pasirašytoje sutartyje. Įstatymu pakeista įmokos apskaičiavimo metodika, nepakeitė nei pačios paslaugos, nei jos gavėjo pareigos apmokėti už suteiktą paslaugą. Todėl sąskaitų išrašymo momentas nėra svarbus ir negali daryti įtakos ieškovės reikalavimo teisėms. Paslaugų kaina buvo nustatyta ne sutarties galiojimo laikotarpiui, o keitėsi pagal Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimus. Administracinis teismas nenustatė, kad Metodikos 52 punktas negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos. Atsakovei skaičiuojama pastovioji DVĮ dedamoji yra nustatyta pagal bendrijos teritorijoje esančių NT vienetų skaičių, išeliminavus iš jo sodo valdas, kurių savininkai yra deklaravę gyvenamąją vietą ir sudarę individualias paslaugų sutartis su ieškove. Turto vienetų skaičius buvo nustatytas pagal topografines nuotraukas ir ieškovės darbuotojams nuvykus į pačią sodininkų bendriją. Atsakovė jokių įrodymų, kurie būtų patvirtinę kitokį skaičių iki bylos nagrinėjimo pabaigos nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat savo iniciatyva patikrinti ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
21. Byloje nustatyta, kad SB „Lokys“ ir UAB „Jonavos paslaugos“ 2009 m. balandžio 2 d. sudarė Sutartį dėl komunalinių (buitinių ir joms prilygintų) atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo Nr. 356 (toliau – Sutartis), kurioje ieškovė įsipareigojo surinkti pas atliekų turėtoją susidarančias mišrias komunalines atliekas, jas išvežti į sąvartyną, surinkti antrines žaliavas, surinkti stambiagabarites ir buityje susidarančias pavojingas atliekas bei teikti kitas savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse numatytas paslaugas. Atitinkamai atsakovė įsipareigojo laiku, iki sekančio mėnesio pabaigos, atsiskaityti už per praėjusį mėnesį suteiktas paslaugas pagal savivaldybės tarybos patvirtintus įkainius (tarifus). Sutarties 2.2.2 punktas taip pat numatė, kad sutarties galiojimo metu pasikeitus veikiantiems įkainiams (tarifams), atliekų tvarkytojas įsipareigoja atsiskaityti už teikiamas paslaugas pagal naujus įkainius (tarifus) ir sutartyje nustatytas paslaugų apimtis (susidarančius atliekų kiekius). Sutarties 5.1 punktas nustato, kad sutartis galioja nuo pasirašymo dienos iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir laikoma pratęsta toliau, jeigu per mėnesį iki sutarties galiojimo pabaigos, nebus kurios nors šalies raštiško pareiškimo dėl sutarties nutraukimo ar jos peržiūrėjimo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Sutartis yra pasibaigusi ar nutraukta, todėl laikoma galiojančia.
22. Nuo sutarties sudarymo iki ginčo laikotarpio pradžios (2017 m. sausio 1 d.) ieškovės teikiamų atliekų tvarkymo paslaugų įkainiai keitėsi kelis kartus, tarp šalių ginčų dėl šių įkainių dydžių ar mokėjimo už paslaugas tvarkos nebuvo, kaip patvirtino ieškovė, atsakovė sutarties sąlygas tinkamai vykdė. Nuo 2017 m. sausio 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka savivaldybės teritorijoje nustačius ir patvirtinus dvinarės įmokos (kuri susideda iš pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios dalių) už atliekų tvarkymą mokėjimą, atsakovė atsisakė mokėti pastoviąją įmokos dalį, o kintamąją įmokos dalį (už konteinerių išvežimą) mokėjo pagal pateiktas ieškovės sąskaitas faktūras ir dėl šios įmokos dalies mokėjimo ginčo byloje nėra. Be to, atsakovė nurodo, kad jai nepagrįstai yra primesta pareiga, kaip sodininkų bendrijai, nuo 2017 m. sausio 1 d. mokėti DVĮ be sodininkų bendrijos narių sutikimo ne tik už sodininkų bendrijos narius, bet ir už kitus asmenis, kurių turto objektai yra bendrijos teritorijoje.
23. Jonavos rajono savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS patvirtino Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, kurių 25 punktas nustatė, kad savivaldybės atliekų turėtojams taikoma DVĮ, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų, o 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-322 patvirtintoje DVĮ už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodikoje nustatyta, kad pastoviąją DVĮ dedamąją moka visi savivaldybės NT objektų savininkai, NT objektų savininkų atstovai arba kiti asmenys (35.1 p.). Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-265 patvirtintoje šios metodikos naujoje redakcijoje šių subjektų sąrašas buvo patikslintas ir nurodyta, kad pastoviąją DVĮ dedamąją moka visi atliekų turėtojai: nekilnojamojo turto objekto savininkai, nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti, t. y. sodininkų bendrija šioje metodikoje yra nurodyta kaip subjektas, turintis pareigą mokėti pastoviąją DVĮ dedamąją.
24. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 4 d. sprendime dėl norminių administracinių aktų dalies teisėtumo ištyrimo pripažino, kad Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-265 patvirtintos Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodikos 52 punktas, numatantis, jog sodų ir garažų apmokestinimas vykdomas sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis su sodų ir garažų bendrijomis, iš kurių yra surenkamas mokestis už visų nekilnojamojo turto objektų, esančių sodų bendrijos teritorijoje, savininkų mišrias komunalines atliekas, yra neteisėtas ir prieštarauja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai sodininkų bendrijos atliekų turėtojų teisei sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis individualiai pasirinkti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 dalyje nurodytus atstovavimo subjektus. Taip pat teismas pripažino, kad Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-264 patvirtintų Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 121.3 punktas, jog, sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartį, sodininkų bendrijos atliekų turėtojams atstovauja sodininkų bendrija, yra teisėtas ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 daliai, taip pat pripažino, jog Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-264 patvirtintų Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 121.1 punktas yra teisėtas ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (2012 m. rugsėjo 18 d. įstatymo Nr. XI-2220 redakcija) 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintam teisėkūros aiškumo principui (Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinė byla Nr. eI-6746-428/2019). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. eA-372-552/2020, CPK 179 str. 3 d.).
25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadai dėl Metodikos 52 punkto neteisėtumo ir papildydama pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus argumentus, nurodė, kad tokiu ydingu teisiniu reguliavimu sodininkų bendrijai nepagrįstai uždedama prievolė rinkti mokestį už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą iš visų nekilnojamojo turto objektų savininkų šios bendrijos teritorijoje, neatsižvelgiant į tai, ar šie asmenys to pageidautų, ar šie asmenys yra sodininkų bendrijos nariai, ar atliekos atsirado sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorijoje, objektuose, ar individualiuose privačių asmenų sklypuose (2020 m. spalio 21 d. nutarties 81 pastraipa). Teisėjų kolegija pripažino, kad Taisyklių 121.3 punktas nedraudžia privačių nekilnojamojo turto objektų, esančių sodininkų bendrijos teritorijoje, savininkams ar jų atstovams sudaryti individualias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartis su UAB „Jonavos paslaugos“ arba, atliekų turėtojams susitarus, sudaryti kolektyvinę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartį tarp sodininkų bendrijos ir atliekų tvarkytojo. Toks teisinis reguliavimas neriboja atliekų turėtojo teisės pasirinkti, kokiu būdu jis apmokės jam teikiamas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas (2020 m. spalio 21 d. nutarties 90 pastraipa). Dėl Metodikos 52 punkto ir Taisyklių 121.3 punkto tapatumo, teisėjų kolegija pažymėjo, kad šiomis teisės normomis reglamentuojami skirtingi teisiniai santykiai. Metodikos 52 punktas skirtas nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos apmokėjimo tvarką, o Taisyklių 121.3 punktas apibrėžia vienus iš galimų atliekų turėtojų atstovų visoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (2020 m. spalio 21 d. nutarties 91 pastraipa).
26. Įvertinęs, jog Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje numatytas teisinis reglamentavimas, apibrėžiantis atstovavimo atliekų turėtojams subjektus, visiškai tapačiai perkeltas į Taisyklių 121.1–121.5 punktus, Regionų apygardos administracinis teismas sprendime konstatavo, jog sodininkų bendrijos atliekų turėtojai teisę sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį gali realizuoti individualiai patys, sodininkų bendrijos nariai daiktinės teisės turėtojai – nekilnojamojo turto objekto savininkai arba nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovai pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objektų savininkų įgalioti asmenys (Taisyklių 121.1 p.) arba šią teisę sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimu deleguoti sodininkų bendrijai (juridiniam asmeniui) (Taisyklių 121.3 p.).
27. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 4 d. sprendime pripažinęs, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi minėtą sprendimą palikęs nepakeistą, jog Metodikos 52 punktas, numatantis, kad sodų ir garažų apmokestinimas vykdomas sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis su sodų ir garažų bendrijomis, iš kurių yra surenkamas mokestis už visų nekilnojamojo turto objektų, esančių sodų bendrijos teritorijoje, savininkų mišrias komunalines atliekas, yra neteisėtas ir prieštarauja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai sodininkų bendrijos atliekų turėtojų teisei sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis individualiai pasirinkti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 dalyje nurodytus atstovavimo subjektus, nenustatė, kad šis Metodikos punktas negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos (ABTĮ 118 str. 1 d., 2 d.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-72/2009; 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad, taikant minėtą sprendimą atsakovės atžvilgiu, šis Metodikos punktas negali būti vertinamas retroaktyviai nes taip būtų pažeista teisės aktų konstitucingumo ir teisėtumo prezumpcija, sudarytos prielaidos pažeisti teisinės sistemos stabilumą, o tuo pačiu pakirsti teisinių santykių subjektų pasitikėjimą valstybėje priimtais teisės aktais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2737-629/2020).
28. Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Taigi bendrijos narių ir bendrijos tarpusavio santykiai grindžiami narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais. Remiantis šiais principais, sureguliuojami bendrijos ir jos narių tarpusavio atsiskaitymo klausimai, kurie negali pakeisti kitų viešosios teisės normų, būtent normų dėl nustatytos įmokos už atliekų tvarkymą.
29. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 13 d.), asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas. Šios įstatymo nuostatos leidžia teigti, kad ir apmokėjimo už suteiktas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, skolų išieškojimo teisinis reglamentavimas nesiskiria ir vienodai taikomas tiek bendrijos nariams, tiek ir asmenims, kurie naudojasi sodo sklypais bendrijos teritorijoje, tačiau nėra bendrijos nariai.
30. Taip pat byloje nėra paneigta pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovė, sudarydama 2009 m. balandžio 2 d. Sutartį, kurioje ji yra laikoma sutarties šalimi ir „Atliekų turėtoju“, pati pripažino, kad ji turi teisę ir (ar) pareigą sudaryti tokio pobūdžio dvišales sutartis. Be to, atsakovė ir pasikeitus įmokų skaičiavimo tvarkai, savo veiksmais, t. y. faktiškai mokėdama kintamąją įmokos dalį (dedamąją) už faktiškai teikiamas paslaugas pagal jos naudojamų konteinerių kiekį, pripažįsta, kad ji bendrijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę ir (ar) pareigą šias funkcijas vykdyti be atskiro bendrijos narių jai suteikto įgaliojimo.
31. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegijos sprendžia, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, t y. sodininkų bendrija turi pareigą sumokėti ieškovei ieškinyje nurodytą įsiskolinimą už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą.
32. Analizuodama ir vertindama apeliantės argumentus, kad DVĮ nekintama dalis negali būti laikoma mokesčiu už paslaugą ir yra rinkliava, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjam ginčui reikšmingos aplinkybės jau yra konstatuotos Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartyje (administracinė byla Nr. II-217-814/2018) bei Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartyje (CPK 279 str. 4 d.). Teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartyje konstatuota, kad Jonavos rajono savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu, pasinaudodama jai suteikta diskrecijos teise (Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 3 dalis), už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatė ne rinkliavą, o įmoką, kurios pastovioji dalis mokama neatsižvelgiant į tai, ar nekilnojamojo turto objektų savininkui teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga, o jos dydis pareiškėjai (nagrinėjamu atveju – atsakovė) išrašytose sąskaitose atitinka savivaldybės tarybos patvirtintą dydį.
33. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainą ir įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį nustato savivaldybė, o nustatant rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, turi būti vadovaujamasi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis (Atliekų tvarkymo įstatymo 302 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 384 buvo pakeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintos vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklės, kuriose nustatyta dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. Minėtų taisyklių 2 punkte nustatyta, kad šiomis taisyklėmis privalo vadovautis savivaldybės, nustatydamos įmokos dydį Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaudamasi aukščiau nurodytų teisės aktų reglamentavimu, Jonavos rajono savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-321 patvirtino Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, kurių 25 punkte nustatyta, kad savivaldybės atliekų turėtojams taikoma dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. Jonavos rajono savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-322 patvirtino Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodiką bei Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos (DVĮ) už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašą. Jonavos rajono savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-323 patvirtino Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos (DVĮ) už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius, kurie įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d., bei pripažino netekusiu galios Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 1 TS - 0202 ,,Dėl komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymo paslaugų įkainių (tarifų) patvirtinimo“, kurio pagrindu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. buvo apskaičiuojamos komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymo paslaugų kainos.
34. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Jį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, dėl to jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
36. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovei bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovei iš atsakovės priteisiamos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – 400 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 3 d.).
37. Iš atsakovės taip pat priteistina 129,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme valstybei (CPK 96 str.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės sodininkų bendrijos „Lokys, juridinio asmens kodas 191384394, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos”, juridinio asmens kodas 156916523, 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas turėtas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės sodininkų bendrijos „Lokys, juridinio asmens kodas 191384394, valstybei 129,90 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Žibutė Budžienė
Evaldas Burzdikas
Albina Rimdeikaitė