Civilinė byla Nr. 2A-997-777-2017                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00548-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.3.5.10; 3.1.3.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Palangos kultūros ir jaunimo centro apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017-02-28 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. K. ieškinį atsakovui Palangos kultūros ir jaunimo centrui, trečiajam asmeniui Palangos miesto savivaldybei dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką, delspinigių bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas 2016-07-11 kreipėsi į Palangos miesto apylinės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo: 1) 142 Eur neišmokėtos darbo užmokesčio dalies; 2) 852 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiku atsiskaityti laiką (apskaičiuota nuo atleidimo iš darbo                           2016-02-01 iki 2016-07-01); 3) 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 4) 43,45 Eur delspinigių.
2. Ieškovas nurodė, kad 2011-04-12 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis                              Nr. 264 direktoriaus pareigoms eiti. Buvo sulygtas darbo užmokestis – 16 bazinės mėnesinės algos dydžio. 2011-08-26 padarytas darbo sutarties pakeitimas, kuriuo nustatytas tarnybinio atlyginimo koeficientas – 21,4 bazinės mėnesinės algos dydžio. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. ĮV-677 „Dėl kultūros įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo“ pakeitimo“ 1 p. nustatyta: „Pakeičiu 2.3 papunktį ir jį išdėstau taip: „2.3. nustatau, jog šiuo įsakymu patvirtinti Kultūros įstaigų darbuotojų tarnybiniai atlyginimai ir kitos darbo apmokėjimo sąlygos taikomos nuo 2014 m. liepos 1 d. neviršijant kultūros įstaigoms valstybės ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui skirtų lėšų.“
3. Ieškovas nurodė, kad pakeitimas ieškovo darbo sutartyje dėl koeficiento padidinimo padarytas tik 2014-09-01, nustatant 23,4 bazinės mėnesinės algos dydžio tarnybinio atlyginimo koeficientą vietoje buvusio 21,4 dydžio.
4. Ieškovas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014-07-01 iki 2014-08-30 atsakovas Palangos kultūros ir jaunimo centras be pagrindo nevykdė Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymo, kuriame imperatyviai nurodyta, kad kultūros įstaigų darbuotojų tarnybiniai atlyginimai ir kitos darbo apmokėjimo sąlygos taikomos nuo 2014-07-01. Taigi ieškovui neišmokėta 142 Eur suma.
5. Ieškovas nurodė, kad atsakovas su ieškovu visiškai neatsiskaitė paskutinę darbo dieną, t. y. 2016-02-01, todėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 141 straipsnio 3 dalies pagrindu nuo atleidimo iš darbo dienos 2016-02-01 iki 2016-07-01 susidarė 852 Eur suma.
6. Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovo kaltės pavėluotai išmokėtas darbo užmokestis ir kitos susijusios su darbo santykiais išmokos, kartu turi būti išmokami įstatymo nustatyto dydžio delspinigiai, t. y. 0,06 procento nuo priklausančios mokėti sumos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų. Ieškovas nurodė, kadangi nesumokėta 142 Eur suma susidarė 2014-09-01, delspinigiai turi būti skaičiuojami iki darbo sutarties nutraukimo, t. y. iki 2016-02-01, todėl iš atsakovo priteistina 43,45 Eur delspinigių.
7. Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – nustatytu laiku nesumokėjus darbo užmokesčio dalies ir kitų priklausančių mokėti sumų – ieškovas patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 500 Eur.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Pirmosios instancijos teismas 2017-02-28 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.
9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, atsakovas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014-05-30 įsakymo Nr. ĮV-388 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012-10-09 įsakymo Nr. ĮV-677 „Dėl kultūros įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo“, pakeitusio Lietuvos Respublikos kultūros ministro                          2012-10-09 įsakymo Nr. ĮV-677 „Dėl kultūros įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo“                         2.3 papunktį, kuriuo nustatyta, kad šiuo įsakymu patvirtinti kultūros įstaigų darbuotojų tarnybiniai atlyginimai ir kitos darbo apmokėjimo sąlygos taikomos nuo 2014-07-01, pagrindu, privalėjo ieškovui nustatyti tarnybinio atlyginimo didesnį, t. y. 23,4 bazinės mėnesinės algos dydžioų, koeficientą nuo 2014-07-01, ir priteisė iš atsakovo 142 Eur neišmokėto darbo užmokesčio dalies, neatskaičius mokesčių.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas neatsiskaitė visiškai su ieškovu jo atleidimo dieną, todėl atsakovas turėjo mokėti ieškovui DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytą vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką, todėl ieškovui turėtų būti priteistas vidutinis darbo užmokestis iki teismo sprendimo dienos, kuris sudarytų 1846 Eur. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 1846 Eur sumos priteisimas pažeistų proporcingumo padarytam pažeidimui principą, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tokios didelės sumos priteisimas pažeistų kitų atsakovo darbuotojų teises, nes 1846 Eur sumos priteisimas iš biudžetinės įstaigos galėtų sukelti atsakovo finansinį nestabilumą, dėl ko nukentėtų kiti dirbantys atsakovo darbuotojai. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad 1846 Eur kompensacijos nesumažinimas reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp ieškovui priklausančios neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, t. y. 142 Eur, ir trylika kartų šią darbo užmokesčio nepriemoką viršijančios 1846 Eur kompensacijos, todėl priteisė 923 Eur vidutinio darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių.
11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovui neišmokėta darbo užmokesčio dalis nėra didelė, t. y. 142 Eur (neatskaičius mokesčių), neišmokėjimas negalėjo turėti įtakos jo reputacijai, nesudarė kliūčių konkuruoti darbo rinkoje, nelėmė neigiamos aplinkinių nuomonės, atsižvelgė į paties ieškovo veiksmus, t. y. nuo 2014-07-01 iki 2016-07-11 dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies jokių pretenzijų atsakovui nereiškė, ir konstatavo, jog pažeidimo pripažinimas ir pažeistų teisių apgynimas, pripažįstant atsakovo veiksmus neteisėtais ir priteisiant kompensaciją, t. y. 923 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, yra pakankama satisfakcija.
12. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, nurodė, kad atsižvelgia į nustatytą faktą, kad ieškovas visą prašomą laikotarpį nuo                    2014-09-01 iki 2016-02-01 dirbo Palangos kultūros ir jaunimo centre, jis ilgą laiką toleravo ne viso darbo užmokesčio mokėjimą, o dėl pažeistų teisių gynimo galėjo kreiptis į atsakovą ir (ar) į atitinkamas institucijas anksčiau, tačiau to nepadarė, nepasinaudojo visomis galimybėmis ginti savo teises anksčiau, nepateikė duomenų, kad būtų reikalavęs iš atsakovo Palangos kultūros ir jaunimo centro išmokėti jam priklausančią darbo užmokesčio dalį, ir konstatavo, jog reikalavimas priteisti delspinigius yra nepagrįstas.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13. Atsakovas (toliau – apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, juo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti.
14. Apeliantas nurodė, kad biudžetinės įstaigos (toliau – BĮ) Palangos kultūros ir jaunimo centro (iki 2015-12-23 buvo BĮ Palangos kultūros centras) steigėja ir savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Palangos miesto savivaldybės taryba (Palangos kultūros ir jaunimo centro nuostatų, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-12-23 sprendimo Nr. T2-336 „Dėl Palangos kultūros ir jaunimo centro pavadinimo pakeitimo ir nuostatų patvirtinimo“ 2 punktu (toliau – Nuostatai), 3 punktas), taigi Palangos kultūros ir jaunimo centro direktoriaus darbdavys yra Palangos miesto savivaldybės taryba, todėl ji turėjo diskrecijos teisę nustatyti Kultūros centro vadovo atlyginimą ir atsakyti už steigėjo ir savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos veiksmus ar kitaip įpareigoti nustatyti didesnį darbo užmokestį vadovui.
15. Apeliantas nurodė, kad nustatytas 21,4 tarnybinio atlyginimo koeficientas (nustatytas nuo 2011-08-26 iki 2014-09-01) teisiškai neprieštarauja kultūros ministro įsakymu patvirtintiems Kultūros centro vadovų tarnybinių atlyginimų dydžiams, kurie gali būti nuo 10,2 iki                             23,5 bazinės mėnesinės algos dydžio, o ieškovui nustatytas koeficientas 21,4 taip pat patenka į intervalą tarp 10,2 ir 23,5 ir yra artimas maksimaliai ribai. Nustatyti koeficientą yra savivaldybės tarybos diskrecijos teisė, neperžengiant teisės aktu nustatytos tarnybinių atlyginimų koeficientų ribos.
16. Apeliantas nurodė, kad ieškovas anksčiau jokių pretenzijų dėl jam nustatyto tarnybinio atlyginimo koeficiento nereiškė, o Palangos miesto savivaldybės tarybos                                     2014-09-30 sprendimo Nr. T2-254 „Dėl Palangos kurorto muziejaus, Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos, Palangos kultūros centro direktorių tarnybinių atlyginimų“, kuriuo jam nustatytas 23,4 tarnybinio atlyginimo koeficientas, neskundė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka ir terminais.
17. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18. Ieškovas nurodė, kad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad koeficiento padidinimas buvo Palangos miesto savivaldybės tarybos diskrecijos teisė, tačiau tokie veiksmai reiškia minėto lygiateisiškumo pricipo pažeidimą, ką draudžia DK 2 straipsnis. Ieškovas nurodė, kad reikšminga teismo išvada, kad nei atsakovo, nei trečiojo asmens atstovai negalėjo paaiškinti, kodėl visiems kitiems atsakovo darbuotojams koeficientai padidinti nuo 2014-07-01, o ieškovui tik nuo 2014-09-01.
19. Ieškovas nurodė, kad tai, jog ieškovas neskundė Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, nereiškia, kad jis negalėjo kelti klausimo dėl netinkamo su darbo santykiais susijusių piniginių lėšų priteisimo bendrosios kompetencijos teisme.
20. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašė tenkinti atsakovės Palangos kultūros centro  apeliacinį skundą, panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2017-02-28 sprendimą civilinėje byloje bei priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
21. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė analogiškus argumentus kaip ir atsakovas apeliaciniame skunde, todėl jie nekartojami.
22. Teisėjų kolegija 2017-06-08 nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti su prašymu dėl rūšinio teismingumo klausimo išsprendimo nagrinėjamoje byloje.
23. Specialioji kolegija 2017-06-21 nutartimi konstatavo, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Nurodė, kad ieškovas – buvęs Palangos kultūros ir jaunimo centro direktorius – nurodytoje įstaigoje dirbo darbo sutarties pagrindu, jis nebuvo valstybės tarnautoju ir neturėjo viešojo administravimo įgaliojimų (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 1 ir 2 d.), o jo vadovaujama įstaiga taip pat nevykdo (nevykdė) viešojo administravimo veiklos. Keliamas ginčas yra susijęs su darbo santykiais, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Nurodė ir tai, kad netgi ir tuo atveju, jeigu būtų sprendžiama dėl netinkamo atsakovo, tai nekeistų keliamo ginčo rūšinio teismingumo.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
26. Apeliantas nurodė, kad yra netinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje, nes Palangos kultūros ir jaunimo centro direktoriaus darbdavė yra Palangos miesto savivaldybė taryba. Šie apelianto argumentai yra pagrįsti. Palangos kultūros ir jaunimo centro steigėja ir savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Palangos miesto savivaldybės taryba (Nuostatų                           3 punktas). Ieškovas ir Palangos kultūros centro atstovas, įgaliotas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011-03-31 sprendimo Nr. T2-65 „Dėl Palangos kultūros centro direktoriaus“ 5 punktu, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius                      2011-04-12 sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. 264, pagal kurią ieškovas buvo priimtas eiti Palangos kultūros centro direktoriaus pareigas. Palangos miesto savivaldybės tarybos                       2011-08-25 sprendimo Nr. T2-132 4 p. įgaliotas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius pakeitė ieškovo darbo sutartį, t. y. nuo 2011-08-26 pakeitė į neterminuotą ir padidino tarnybinio atlyginimo koeficientą nuo 16 iki 21,4 bazinės mėnesinės algos dydžio. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014-09-30 sprendimo Nr. T2-254 3 p. įgaliotas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius pakeitė ieškovo darbo sutartį, t. y. nuo 2014-09-01 padidino tarnybinio atlyginimo koeficientą nuo 21,4 iki 23,4 bazinės mėnesinės algos dydžio. Kvalifikacinius reikalavimus Palangos kultūros ir jaunimo centro direktoriui, konkurso eiti direktoriaus pareigas nuostatus, direktoriaus pareigybės aprašymą, vadovaudamasis Darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymu, Lietuvos Respublikos kultūros ministro patvirtintais kvalifikaciniais reikalavimais valstybės ir savivaldybės kultūros centrų vadovams bei aprašu, tvirtina ir direktoriaus darbo sutarties sąlygas nustato Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius (Nuostatų 21 punktas). Savivaldybės meras įstatymų nustatyta tvarka skiria ir atleidžia Palangos kultūros ir jaunimo centro direktorių; nustato direktoriaus darbo užmokestį, skiria nuobaudas; sprendžia direktoriaus paskatinimo, atostogų, pavadavimo, tarnybinių komandiruočių klausimus (Nuostatų 20 p.).
27. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad teismas privalo išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą atsakovą ir išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius. Kai teismas to nepadaro, sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014).
28. Pirmosios instancijos teismas 2016-10-12 nutartimi savo iniciatyva į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukė Palangos miesto savivaldybę. Nurodė, kad Palangos miesto savivaldybė priėmė sprendimus dėl Palangos kultūros centro direktoriaus tarnybinio atlyginimo. Teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje ateityje tiesiogiai gali paveikti Palangos miesto savivaldybės teises bei interesus, tačiau neišaiškino teisės pakeisti netinkamą atsakovą ir šalies nepakeitimo procesinių padarinių (CPK 45 str.).
29. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra padarytas procesinės teisės normos pažeidimas, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šių pažeidimų ištaisyti apeliacinės instancijos teismas negali, nes tokiu atveju apeliacinės instancijos teismui iš esmės (naujai) tektų analizuoti ir vertinti byloje esančius įrodymus dėl ieškovo reikalavimų (atlikti pirmosios instancijos teismo veiksmus). Juolab kad tokiu atveju būtų atimta šalių teisė į apeliaciją, todėl byla iš naujo grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio                          1 dalis).
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas narinėjamoje byloje ginčija darbdavio neveikimą (pasyvumą), Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymo nevykdymą laikotarpiu nuo 2014-07-01 iki 2014-08-30, o ne darbo sutarties pakeitimą, kuriuo jam nuo 2014-09-01 padidintas tarnybinio atlyginimo koeficientas nuo 21,4 iki 23,4 bazinės mėnesinės algos dydžio.
31. Pažymėtina, kad iš naujo grąžinus nagrinėti bylą pirmosios instancijos teismui, dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes tai yra nereikšminga nagrinėjamoje byloje šios nutarties priėmimo metu.
32. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, kadangi pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai turės paskirstyti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis1  dalis, 4 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36, 290–291 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Palangos miesto apylinkės teismo 2017-02-28 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėjos                                                                             Jolanta Gailevičienė

                                                                      Erinija Kazlauskienė

                                                                      Giedrė Seselskytė