Civilinė byla Nr. eA2-1248-924/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00307-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.2;

3.3.4.3

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. rugsėjo 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Kauno termofikacijos elektrinės prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-180-555/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Martyno investicijų valdymas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Kauno termofikacijos elektrinei dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Martyno investicijų valdymas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB Kauno termofikacijos elektrinės (toliau – ir atsakovė) 305 140,48 Eur skolą, 6 280,18 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 14 d. preliminariu sprendimu ieškovės UAB „Martyno investicijų valdymas“ ieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė iš atsakovės UAB Kauno termofikacijos elektrinės ieškovei 305 140,48 Eur skolą, 6 280,18 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (311 420,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės valstybei 1 693 Eur žyminį mokestį.

Atsakovė, nesutikdama su Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 14 d. preliminariu sprendimu ir ieškovės ieškiniu, pateikė teismui prieštaravimus, kuriais prašė ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą arba jį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas.

Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 2 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-180-555/2023 Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 14 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 14 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 2 d. galutinį sprendimą pakeitė ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip:

„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Martyno investicijų valdymas“ ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Kauno termofikacijos elektrinės (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Martyno investicijų valdymas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 304 118,15 Eur (tris šimtus keturis tūkstančius vieną šimtą aštuoniolika eurų 15 ct) skolą, 6 258,18 Eur (šešis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 18 ct) palūkanas ir 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 310 376,33 (trijų šimtų dešimties tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 33 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Kauno termofikacijos elektrinės (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 1 689 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660“.

2023 m. rugsėjo 1 d. teisme gautas ir 2023 m. rugsėjo 6 d. teisėjo rezoliucija priimtas pareiškėjos UAB Kauno termofikacijos elektrinės (toliau – ir pareiškėja) prašymas dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-180-555/2023. Pareiškėja prašo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-180-555/2023. 

Nurodo, kad Lietuvos apeliaciniam teismui 2023 m. liepos 14 d. priėmus nutartį tarp šalių kilęs ginčas buvo išspręstas iš esmės, t. y. nutartimi pripažinta, kad 2020 m. spalio 7 d. sudaryta Žaliavinio rapsų aliejaus pardavimo sutartis (toliau – ir Sutartis), kuria UAB „Deimgvida“ įsipareigojo tiekti atsakovei žaliavinį rapsų aliejų, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už pateiktas prekes pagal išrašytas sąskaitas faktūras, buvo realiai vykdoma, jos pagrindu susiformavo sutarties šalių teisės bei pareigos. Todėl ieškovė, kuri 2021 m. birželio 10 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perėmė iš UAB „Deimgvida“ teises, kylančias iš Sutarties, esą teisėtai reikalavo skolos atlyginimo. Esant tokiems Lietuvos apeliacinio teismo motyvams, juo labiau ir motyvams, kuriais Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, jog Sutartis nėra savo bruožais fiktyvi, atsakovės UAB Kauno termofikacijos elektrinės valdymo organo narys, kuriam yra pateikti įtarimai ryšium su Sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybėmis, kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros 3-iąjį baudžiamojo persekiojimo skyrių, kuris organizuoja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų skyriaus atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 03-6-00002-21, su prašymu nutraukti ikiteisminį tyrimą. Prokurorės Romualdos Pocienės 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu atsakovės prašymas buvo atmestas, o vyriausiojo prokuroro Laimono Petreikio 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu buvo atmestas ir atsakovės skundas dėl ankstesnio nutarimo. Prokurorai nesutinka su teismų išvadomis dėl nesamo Sutarties fiktyvumo ir/ar neegzistuojančių faktinių aplinkybių, jog Sutartis buvo sudaryta ir vykdyta nusikalstamiems tikslams pasiekti. Šis nesutikimas yra grindžiamas ikiteisminiame tyrime surinktais duomenimis, kurie tikėtinai paneigia teismų išvadas civilinėje byloje dėl aukščiau minėtų aplinkybių. Prokurorų nutarimai patvirtina naujai paaiškėjusias aplinkybes, kad ikiteisminį tyrimą atliekanti FNTT ir ikiteisminį tyrimą organizuojanti prokuratūra turi surinkusi pakankamus duomenis, leidžiančius daryti priešingą išvadą dėl Sutarties fiktyvumo ir/ar jos sudarymo ir vykdymo nusikalstamiems tikslams, negu, kad civilinėje byloje padarė Kauno apygardos ir Lietuvos apeliacinis teismai. Teismams pripažinus, kad Sutartis nėra fiktyvi ir neturi nusikalstamumo požymių, atsakovė yra įpareigota sumokėti ieškovei skolą ir palūkanas, tačiau tuo atveju jeigu baudžiamojoje byloje bus pripažinta priešingai, susidarys situacija, kuomet teismų sprendimais civilinėje byloje atsakovė bus įpareigota tęsti baudžiamojoje byloje konstatuotą nusikalstamą veiką – vykdyti Sutartį (apmokėti jos pagrindu išrašytas sąskaitas) nusikaltimo tikslams pasiekti. Atsakovės vertinimu, jeigu civilinėje byloje teismams būtų buvusi žinoma prokuratūros pozicija arba jeigu teismai būtų išreikalavę visą ikiteisminio tyrimo, arba, jeigu teismai būtų sulaukę ikiteisminio tyrimo pabaigos, galutinis sprendimas civilinėje byloje veikiausiai būtų priešingas šiuo metu įsiteisėjusiam sprendimui bei nutarčiai.

Ieškovė UAB „Martyno investicijų valdymas“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti. Ieškovės teigimu, atsakovės prašymas nėra grindžiamas jokiomis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Tai, kad atsakovė aplinkybes, kurios jau buvo išnagrinėtos Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo, šiuo metu interpretuoja ir aiškina kitaip, tai nereiškia, kad tai yra naujai paaiškėjusios aplinkybės, o taip pat aplinkybė, kad R. S. atžvilgiu pagal pateiktus prašymus nebuvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovės vykdytos veiklos, tai taip pat nereiškia, kad tai yra naujai paaiškėjusios aplinkybės. ikiteisminis tyrimas, kurį akcentuoja Atsakovė, nevyksta dėl ginčo PVM sąskaitų faktūrų, kurių pagrindu ieškovei yra priteista skola iš atsakovės. Kauno apygardos teismas yra gavęs atsakymą iš Kauno apygardos prokuratūros, kad tik gavus specialisto išvadas ir nustačius naujas aplinkybes, gali būti tiriamos ir 2021 m. kovo 1 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 308, 309, 310, 311. Atsakovės pateikti dokumentai, kurie priimti R. S. atžvilgiu, nepatvirtina aplinkybių, kad yra tiriamos minėtos PVM sąskaitos faktūros.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 14 d. preliminariu sprendimu ieškovės uždarosios UAB „Martyno investicijų valdymas“ ieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė iš atsakovės UAB Kauno termofikacijos elektrinės ieškovei 305 140,48 Eur skolą, 6 280,18 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (311 420,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės valstybei 1 693 Eur žyminį mokestį. Atsakovė, nesutikdama su Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 14 d. preliminariu sprendimu ir ieškovės ieškiniu, pateikė teismui prieštaravimus, kuriais prašė ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą arba jį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 2 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-180-555/2023 Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 14 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

Kauno apygardos teismas nustatė, kad UAB „Deimgvida“ pagal susitarimą su atsakove UAB Kauno termofikacijos elektrine tiekdavo jai žaliavinį rapsų aliejų, o atsakovė atsiskaitydavo už pateiktas prekes pagal išrašytas sąskaitas faktūras. UAB „Deimgvida“ ir UAB „Martyno investicijų valdymas“ 2021 m. birželio 10 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Deimgvida“ perleido UAB „Martyno investicijų valdymas“ reikalavimo teisę į UAB Kauno termofikacijos elektrinės 305 140,48 Eur skolą pagal PVM sąskaitas faktūras. Iš FNTT Kauno apygardos valdybos 2021 m. lapkričio 22 d. rašto Nr. 25/11-1-16-17675 teismas nustatė, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-6-00002-21 dėl galimai fiktyvaus aliejaus pardavimo UAB Kauno termofikacijos elektrinei iš UAB „Deimgvida“ pagal PVM sąskaitas faktūras: 2021 m. vasario 25 d. Nr. DEIM299, 2021 m. vasario 25 d. Nr. DEIM300, 2021 m. vasario 25 d. Nr. DEIM301, 2021 m. vasario 26 d. Nr. DEIM302, 2021 m. vasario 26 d. Nr. DEIM303, 2021 m. vasario 26 d. Nr. DEIM304, 2021 m. vasario 26 d. Nr. DEIM305. Rašte taip pat nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime netaikytos procesinės priemonės, apribojančios UAB Kauno termofikacijos elektrinės prievolių pagal PVM sąskaitas faktūras vykdymą. Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta aplinkybių, teikiančių pagrindą išvadai, jog pirkimo–pardavimo sutartis yra akivaizdžiai niekinis sandoris, t. y. jog šalys pirkimo–pardavimo sutartimi nesiekė teisinių padarinių. Byloje nustatytos aplinkybės, kad UAB „Deimgvida“ tiekė atsakovei žaliavinį aliejų, jį atsakovė gavo, atlikusi vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš dalies įvykdė savo, kaip pirkėjos, prievolę sumokėti už įsigytas prekes. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo vykdymas savaime nereiškia, kad pirkimo–pardavimo sutartis ir jos pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros yra fiktyvios ir negaliojančios, taip pat nėra pagrindo išvadai, jog galimai tokiomis jos bus pripažintos ateityje.

Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 14 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 2 d. galutinį sprendimą pakeitė ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip:

„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Martyno investicijų valdymas“ ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Kauno termofikacijos elektrinės (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Martyno investicijų valdymas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 304 118,15 Eur (tris šimtus keturis tūkstančius vieną šimtą aštuoniolika eurų 15 ct) skolą, 6 258,18 Eur (šešis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 18 ct) palūkanas ir 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 310 376,33 (trijų šimtų dešimties tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 33 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Kauno termofikacijos elektrinės (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 1 689 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660“.

Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo teismui ex officio pripažinti niekine UAB „Deimgvida“ ir atsakovės 2020 m. spalio 7 d. sudarytą Žaliavinio rapsų aliejaus pirkimo–pardavimo sutartį. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nepareiškė reikalavimo (priešieškinio) ginčo pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti niekine kaip tariamąjį sandorį, neįrodinėjo aplinkybių, sudarančių tariamojo sandorio negaliojimo pagrindą, t. y. kad šalys, sudarydamos žaliavinio rapsų aliejaus pirkimo–pardavimo sutartį, iš tikrųjų šiuo sandoriu nesiekė jokių teisinių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdaus pagrindo šalių sudarytą sandorį pripažinti niekiniu šiuo atveju nėra. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė neginčija, jog UAB „Deimgvida“ tiekė jai žaliavinį rapsų aliejų, jį atsakovė gavo, be to, vykdė atsiskaitymus, t. y. iš dalies įvykdė savo, kaip pirkėjos prievolę, sumokėti už įsigytas prekes, todėl nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad yra akivaizdus pagrindas pripažinti, jog šalys pirkimo–pardavimo sutartimi nesiekė teisinių padarinių. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas savaime nereiškia, jog pirkimo–pardavimo sutartis ir PVM sąskaitos faktūros, kurių pagrindu prašoma priteisti skolą, yra fiktyvios ir negaliojančios. Ikiteisminis tyrimas šiuo metu dar nėra baigtas, jo užbaigimo laikas bei rezultatas nėra žinomi. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas tik dėl dalies sąskaitų faktūrų, pagal kurias prašoma priteisti skolą nagrinėjamoje byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-896-302/2022, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl 2021 m. birželio 10 d. Reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos UAB „Deimgvida“ ir UAB „Martyno investicijų valdymas“, pripažinimo niekine ir negaliojančia ab initio, nurodė, jog savo prievoles pagal įvardytas PVM sąskaitas faktūras UAB Kauno termofikacijos elektrinė aiškiai ir nedviprasmiškai yra pripažinusi 2021 m. kovo 19 d. pareiškime dėl prievolių įskaitymo Nr. KTE-S-27; į bylą nebuvo pateikta duomenų, kad 2020 m. spalio 7 d. Žaliavinio rapsų aliejaus pirkimo–pardavimo sutartis ar Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytos PVM sąskaitos faktūros būtų panaikintos; kadangi į bylą nebuvo pateikta duomenų, jog sutartis ar reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytos PVM sąskaitos faktūros būtų panaikintos, todėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog pasibaigus ikiteisminiam tyrimui sutartis bei reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytos PVM sąskaitos faktūros gali būti pripažintos fiktyviomis ir negaliojančiomis, t. y. gali pasitvirtinti, kad jokie ieškovės įsipareigojimai nei atsakovei UAB „Deimgvida“, nei atsakovei UAB „Martyno investicijų valdymas“ neegzistuoja, šiuo atveju vertintinos kritiškai; ikiteisminio tyrimo atlikimas savaime nereiškia, jog sutartis ir nurodytos PVM sąskaitos faktūros yra fiktyvios ir negaliojančios, taip pat neaišku, ar tokiomis jos bus pripažintos ateityje.

 2023 m. rugsėjo 1 d. teisme gautas ir 2023 m. rugsėjo 6 d. teisėjo rezoliucija priimtas pareiškėjos UAB Kauno termofikacijos elektrinės prašymas dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-180-555/2023. Pareiškėja prašo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-180-555/2023. Nurodo, kad prokurorų nutarimai patvirtina naujai paaiškėjusias aplinkybes, jog ikiteisminį tyrimą atliekanti FNTT ir ikiteisminį tyrimą organizuojanti prokuratūra turi surinkusi pakankamus duomenis, leidžiančius daryti priešingą išvadą dėl Sutarties fiktyvumo ir/ar jos sudarymo ir vykdymo nusikalstamiems tikslams, negu, kad civilinėje byloje padarė Kauno apygardos ir Lietuvos apeliacinis teismai.

Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti

Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė teisės į teismą įgyvendinimo priemonė. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, yra pažymėjęs, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

Pareiškėjas galimybe teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo turi pasinaudoti per CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią paduodantis prašymą asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra atnaujinamasis, todėl tuo atveju, kai pareiškėjas paduoda prašymą praleidęs nustatytą trijų mėnesių terminą arba teismo posėdžio metu paaiškėja aplinkybių, patvirtinančių termino praleidimą, jis prie prašymo dėl proceso atnaujinimo turi pateikti prašymą dėl šio termino atnaujinimo, nurodydamas jo praleidimo priežastis (CPK 78 straipsnio 2, 3 dalys).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, kad Lietuvos apeliaciniam teismui 2023 m. liepos 14 d. priėmus nutartį dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 2 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-180-555/2023 naujai paaiškėjo aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai civilinės bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui pateikė 2023 m. rugsėjo 1 d., todėl spręstina, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pareiškėja nepraleido.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu

Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną pagrindą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Taigi, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015, 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017).

Teismas, spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagrįstumo, privalo vertinti ir pareiškėjo veiksmus bylos nagrinėjimo metu, t. y. ar jis neveikė aplaidžiai ir (ar) pasyviai, siekdamas savo pažeistų teisių gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-2019/2015). Šalis, kuri bylos nagrinėjimo metu nebuvo pakankamai aktyvi, t. y. neteikė procesinių prašymų, kurių pagrindu buvo galima į bylą surinkti atitinkamus įrodymus, prašydama byloje atnaujinti procesą, tokiais, vėliau gautais, įrodymais negali grįsti naujai paaiškėjusių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2021).

Pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma jai bylos nagrinėjimo metu, nurodo tai, jog ikiteisminį tyrimą atliekanti FNTT ir ikiteisminį tyrimą organizuojanti prokuratūra turi surinkusi pakankamus duomenis, leidžiančius daryti priešingą išvadą dėl Sutarties fiktyvumo ir/ar jos sudarymo ir vykdymo nusikalstamiems tikslams, negu, kad civilinėje byloje padarė teismai.

Teismo vertinimu, pareiškėjos argumentai apie naujai paaiškėjusią aplinkybę yra nepagrįsti. Tai, kad Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 1 d. ir 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarimais įtariamojo R. S. prašymas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 03-6-00002-21 dalies nutraukimo R. S. atžvilgiu ir skundas dėl minėto nutarimo netenkinti, nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuriai esant būtų galima konstatuoti, jog ji turi esminės reikšmės bylai. Civilinės bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, duomenys patvirtina, kad tiek Kauno apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-6-00002-21 dėl galimai fiktyvaus aliejaus pardavimo UAB Kauno termofikacijos elektrinei iš UAB „Deimgvida“ pagal PVM sąskaitas faktūras: 2021 m. vasario 25 d. Nr. DEIM299, 2021 m. vasario 25 d. Nr. DEIM300, 2021 m. vasario 25 d. Nr. DEIM301, 2021 m. vasario 26 d. Nr. DEIM302, 2021 m. vasario 26 d. Nr. DEIM303, 2021 m. vasario 26 d. Nr. DEIM304, 2021 m. vasario 26 d. Nr. DEIM305. Ikiteisminis tyrimas atliekamas tik dėl dalies sąskaitų faktūrų, pagal kurias buvo prašoma priteisti skolą nagrinėjamoje byloje. Ikiteisminiame tyrime netaikytos procesinės priemonės, apribojančios UAB Kauno termofikacijos elektrinės prievolių pagal PVM sąskaitas faktūras vykdymą. Nors pareiškėja siekė įrodyti, kad ginčo pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta kaip instrumentas nusikalstamiems tikslams pasiekti, t. y. sukurti fiktyvias (realiai neegzistuojančias) UAB „Deimgvida“ reikalavimo teises į atsakovę, siekiant gauti apmokėjimą už fiktyvius aliejaus pardavimus, tačiau tokios aplinkybės teismuose nustatytos nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas savaime nereiškia, jog pirkimo–pardavimo sutartis ir PVM sąskaitos faktūros, kurių pagrindu prašoma priteisti skolą, yra fiktyvios ir negaliojančios. Ikiteisminis tyrimas šiuo metu dar nėra baigtas, jo užbaigimo laikas bei rezultatas nėra žinomi. Pareiškėja nurodo, kad jeigu civilinėje byloje teismams būtų buvusi žinoma prokuratūros pozicija arba jeigu teismai būtų išreikalavę visą ikiteisminio tyrimo, arba, jeigu teismai būtų sulaukę ikiteisminio tyrimo pabaigos, galutinis sprendimas civilinėje byloje veikiausiai būtų priešingas šiuo metu įsiteisėjusiam sprendimui bei nutarčiai. Teismas su minėtais pareiškėjos argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. lapkričio 17 d. raštu iš Kauno apygardos prokuratūros pareikalavo bylai reikšmingų duomenų, FNTT Kauno apygardos valdyba pateikė į bylą prašomą informaciją. Pareiškėja naujo prašymo dėl kitų konkrečių ikiteisminio tyrimo duomenų (įrodymų), reikšmingų šiai bylai išnagrinėti, išreikalavimo byloje nereiškė, todėl minėti pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Kaip jau buvo minėta, pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios, be kita ko, turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog pareiškėjos pateiktuose Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 1 d. ir 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarimuose, kuriais atsisakyta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 03-6-00002-21 R. S. atžvilgiu, kadangi ikiteisminis tyrimas nėra užbaigtas, renkami tyrimui reikšmingi duomenys, nurodomi duomenys negalėtų būti pagrindu kitokio sprendimo priėmimui byloje, todėl pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).

Pareiškėjos UAB Kauno termofikacijos elektrinės prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-180-555/2023 atmetus, pareiškėjos prašymas priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Ieškovė nepateikė duomenų apie turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl šis klausimas nespręstinas ir šių išlaidų atlyginimas jai nepriteistinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Byloje teismas patyrė 6,64 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Pareiškėjos prašymą atmetus, šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjos (CPK 92, 96 straipsniai). Šios bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5662.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniu, 370 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Kauno termofikacijos elektrinės prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-180-555/2023 atmesti.

Nutarties kopijas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Kauno termofikacijos elektrinės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 6,64 Eur (šešių eurų 64 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                 Edvardas Paliokas