Civilinė byla Nr. e2A-1330-1012/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34921-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.5.2; 1.3.2.9.13; 1.3.7.2.4; 3.3.1.20; 3.4.1.7
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Urmilos Valiukienės ir
Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal
ieškovės A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovei Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai dėl darbo santykių pripažinimo neterminuotais, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Apeliacinės instancijos teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. P. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti darbo santykius 2016 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutarties pagrindu neterminuotais ir besitęsiančiais iki šiol;
2) pripažinti 2020 m. rugsėjo 1 d. terminuotą darbo sutartį niekine ir negaliojančia; 3) pripažinti ieškovės atleidimus iš darbo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje pagal viršininko 2020 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. P-938 ir 2021 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. P-876 neteisėtais ir grąžinti ieškovę į docentės pareigas pagal 2016 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutartį;
4) iš atsakovės ieškovės naudai priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 5) priteisti ieškovei iš atsakovės 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 6) priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje iš esmės nurodė, kad:
1.1. 2006 m. balandžio 11 d. su atsakove buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. DS-1107, kurios pagrindu ieškovė pradėjo eiti akademijos Humanitarinių mokslų katedros docentės pareigas. Darbo sutartis kelis kartus buvo pratęsta, tame tarpe paskutiniam penkių metų terminui 2011 m. jai laimėjus konkursą pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą (toliau – MSĮ).
1.2. Jai laimėjus antrą konkursą pagal MSĮ, 2016 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė su ja sudarė dar vieną darbo sutartį Nr. DS-2124, kurios pagrindu ji pradėjo eiti tas pačias akademijos Humanitarinių mokslų katedros docentės pareigas, vadovaujantis MSĮ 72 straipsnio 4 dalimi, t. y. antrą kartą iš eilės laimėjus konkursą toms pačioms dėstytojo pareigoms eiti, darbo sutartis buvo sudaryta neterminuota.
1.3. Akademijos viršininko 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. P-837 ji, kaip atitinkanti profesoriui keliamus reikalavimus, buvo perkelta dviem metams į akademijos Humanitarinių mokslų katedros profesorės pareigas nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovės teigimu, faktiškai atsakovė vienašališkai 2016 m. neterminuotą darbo sutartį pripažino terminuota ir nustatė darbo sutarties galiojimo terminą iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.
1.4. Paaiškino, kad darbdavei liepus, savo 2018 m. liepos 5 d. prašyme, manydama, kad tik laikinai pakeis savo darbo funkciją, prašė pagal atsakovės padiktuotą tekstą nuo 2018 m. rugpjūčio
31 d. perkelti į profesorės pareigas pagal terminuotą darbo sutartį dvejiems metams. Mano, kad 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakyme turėjo būti vadovaujamasi ne Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 46 straipsnio 1 ir 4 dalimis, o DK 45 straipsniu – darbo sąlygų keitimas darbdavio iniciatyva. Taip pat pačiame įsakyme neužsimenama apie darbo sutarties sąlygų keitimą, taip siekiant ją suklaidinti ir paslėpti ketinimą transformuoti esamą darbo sutartį į terminuotą, o pasibaigus terminui – ją atleisti. Pabrėžė, kad pasibaigus dvejų metų laikotarpiui, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., ji turėjo grįžti į ankstesnes pareigas ir tęsti darbą docentės pareigose. Atsižvelgiant į tai, prašo vadovautis DK 6 straipsnio 2 dalimi ir neaiškias darbo sutarties nuostatas aiškinti jos (darbuotojos) naudai.
1.5. 2020 m. rugpjūčio 17 d. akademijos viršininkas pasirašė įspėjimą Nr. IS-636 dėl ieškovės atleidimo iš darbo nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. P-938 atleido ją pagal DK 69 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas pasibaigus terminui), taip dar kartą patvirtindama, kad 2016 m. sudarytą darbo sutartį pripažino terminuota.
1.6. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2018 m. vasario mėn. ji buvo išrinkta trejų metų kadencijai į akademijos darbo tarybą, kurioje vykdė tarybos sekretorės pareigas ir aktyviai gynė akademijos darbuotojų interesus. Tačiau apie jos atleidimą 2020 m. rugpjūčio 31 d. akademija neinformavo Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus pagal DK 168 straipsnio 3 dalį; ji buvo atleista iš darbo praėjus 6 mėn. po pasibaigusios jos kadencijos atsakovės darbo taryboje.
1.7. 2020 m. rugsėjo 1 d. su atsakove sudaryta trečia terminuota darbo sutartis Nr. DS-2374, pagal kurią buvo priimta dirbti į akademijos Pasaulio politikos mokslo grupės profesoriaus pareigas nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.
1.8. Paaiškino, kad prieš 2020 mokslo metų pradžią darbdavės iniciatyva ji antrą kartą buvo priversta rašyti prašymą „Dėl perkėlimo į kitas pareigas“, kurį darbdavė traktavo kaip prašymą sudaryti naują darbo sutartį, kurio esmė – jos sutikimas laikinai pakeisti tiesioginę darbo vietą iš Humanitarinių mokslų katedros į kitą darbdavės struktūrinį padalinį – Pasaulio politikos mokslininkų grupę toms pačioms profesorės pareigoms dvejiems metams arba iki konkurso. Tuo tarpu su pavėlavimu, jau faktiškai prasidėjus darbo santykiams, išleistame akademijos viršininko 2020 m. rugsėjo 2 d. įsakyme, ji priimta vos vienerių metų laikotarpiui, taip ji buvo faktiškai priversta 2020 m. rugsėjo 1 d. pasirašyti perteklinę, šiuo atveju visiškai jai nenaudingą ir nereikalingą terminuotą darbo sutartį, užuot darbdavei savo sumanymą įforminus kaip darbo sąlygų pakeitimą vadovaujantis DK 45 straipsnio nustatyta tvarka. Mano, kad teisiniu požiūriu 2020 m. rugsėjo 1 d. terminuotą darbo sutartį yra pagrindas vertinti kaip niekinę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.225 straipsnio prasme. Ieškovė pagal išsilavinimą nėra teisininkė, ji pasitikėjo personalo darbuotojų profesionalumu ir sąžiningumu, ji praktiškai neturėjo jokio pasirinkimo nepasirašyti darbo sutarties Nr. DS-2374, kadangi mokslo metai jau buvo prasidėję, ji buvo skubinama personalo darbuotojų, norėjo tęsti darbą, o sutarties sąlygų nenaudingumas paaiškėjo tik vėliau, kai ją atleido.
1.9. Ieškovės teigimu, visais darbo laikotarpiais pas atsakovę jos darbo pobūdis nesikeitė: jos pagrindinis dėstomasis dalykas nuo 1994 m. buvo etika, o 2018–2021 m. laikotarpiu, t. y. vykdant profesorės pareigas, studijų dalykas etika ir studijų dalykas nacionalinis saugumas, taip pat 2018–2021 m. laikotarpiu ji, kaip to reikalauja pareiginės funkcijos, rengė ir publikavo mokslinius straipsnius, susijusius su dėstomaisiais dalykais, vadovavo Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos užsakomajam moksliniam projektui, organizavo mokslinius renginius, vadovavo studentų baigiamiesiems darbams.
1.10. Nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. akademijos viršininko įsakymu Nr. P-876 nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. ji buvo atleista iš darbo pagal DK 69 straipsnio 1 dalį. Pabrėžė, kad ji nepertraukiamai buvo išdirbusi akademijoje beveik 27 metus, už savo darbą ir profesionalumą ne kartą buvo skatinta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos vadovybės, apdovanota medaliu „Už uolų dabą“, labai gerai vertinama studentų atsiliepimuose, tačiau išeitinių išmokų negavo, kaip ir įspėjimo apie atleidimą iš darbo.
1.11. Atsakovė piktnaudžiavo savo teise sudarinėti terminuotas darbo sutartis. Nurodė, kad jos atžvilgiu nuolat vyko mobingas, o darbo sutartys buvo neteisėtai forminamos kaip terminuotos bei galiausiai paskutinė darbo sutartis nutraukta. Tokie akademijos veiksmai pakenkė jos, kaip darbuotojos, reputacijai, sukėlė šoką, nuolatinę įtampą, netikrumo jausmą, baimę dėl ateities perspektyvų bei finansinės situacijos, fizinį ir dvasinį skausmą, ženklų sveikatos pablogėjimą, dėl kurio skirtas ilgalaikis medikamentinis ir fizioterapinis gydymas. Šiuo metu neturi darbo, dėl visų anksčiau išvardintų priežasčių siekia 3 000 Eur neturtinės žalos prisiteisimo.
2. Atsakovė Generolo Jono Žemaičio karo akademija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimas į ieškinį iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis:
2.1. 2006 m. balandžio 11 d. su ieškove buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. DS-1107, pagal kurią ieškovės darbo santykiai turėjo tęstis iki 2007 m. balandžio 19 d. 2006 m. birželio 30 d. akademijos Senato sprendimu ieškovei laimėjus konkursą į docento pareigas, darbo sutartis buvo pratęsta iki 2011 m. rugpjūčio 31 d.
2.2. 2011 m. liepos 4 d. akademijos Senato sprendimu ieškovei laimėjus konkursą į docento pareigas, ieškovės darbo sutartis buvo pakartotinai pratęsta iki 2016 m. rugpjūčio 31 d.
2016 m. rugpjūčio 26 d. akademijos viršininkas išleido įsakymą Nr. P-771 „Dėl terminuotos darbo sutarties su A. P. nutraukimo“, pagal kurį ieškovės pirmoji terminuota sutartis pasibaigė 2016 m. rugpjūčio 31 d.
2.3. 2016 m. birželio 7 d. akademijos Senato sprendimu ieškovei vėl laimėjus konkursą į docento pareigas, vadovaujantis tuo metu galiojusia MSĮ redakcija, ieškovė įgijo teisę į neterminuotos sutarties sudarymą, todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis MSĮ, 2016 m. rugpjūčio 31 d. akademijos viršininkas išleido įsakymą Nr. P-788 „Dėl A. P. priėmimo į darbą“, o tarp šalių 2016 m. rugpjūčio 31 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. DS-2124, pagal kurią ieškovė užėmė docentės pareigas.
2.4. Nurodė, kad 2018 m. liepos 5 d. ieškovė kreipėsi į akademiją su prašymu „Dėl perkėlimo į kitas pareigas“ Nr. PR-1171, kuriame prašė ją perkelti nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. iš akademijos Humanitarinių mokslų katedros docentės pareigų į akademijos Humanitarinių mokslų katedros profesorės pareigas pagal terminuotą darbo sutartį dvejiems metams. Ieškovė savo valią ir siekius išreiškė tiesiogiai ir nedviprasmiškai. 2018 m. rugpjūčio 30 d. akademijos viršininkas išleido įsakymą Nr. P-837 „Dėl A. P. perkėlimo į kitas pareigas“ nurodydamas, kad perkelia ieškovę į akademijos Humanitarinių mokslų katedros profesoriaus pareigas nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. Šalys atliko darbo sutarties
Nr. DS-2124 pakeitimą, prašymo dėl perkėlimo ir įsakymo dėl perkėlimo pagrindais, kuriais abi šalys neverčiamos išreiškė savo valią dėl darbo sutarties pakeitimo į terminuotą.
2.5. Atkreipė dėmesį į tai, kad vadovaujantis galiojusia MSĮ redakcija, aukštesnes (šiuo atveju profesoriaus) pareigas dėstytojas galėjo užimti MSĮ 72 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, t. y. jam laimėjus viešąjį konkursą (tokiu atveju sudaroma terminuota darbo sutartis 5 metams), arba 68 straipsnyje nustatytu pagrindu, t. y. pakvietus jį dirbti pagal terminuotą sutartį ne ilgiau kaip 2 metams. Neterminuota darbo sutartis galėjo būti sudaroma tik dėstytojui laimėjus viešąjį konkursą toms pačioms dėstytojo pareigoms eiti antrą kartą iš eilės (MSĮ 72 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė siekė užimti aukštesnes (profesoriaus) pareigas, savo valią išreiškė aiškiai ir nedviprasmiškai ir atsižvelgiant į MSĮ įtvirtintą reglamentavimą, su ieškove sudaryta darbo sutartis pakeista į terminuotą darbo sutartį dvejų metų laikotarpiui (2018 m. rugsėjo 1 d. – 2020 m. rugpjūčio 31 d.).
2.6. Atsakovės teigimu, suėjus terminuotos darbo sutarties terminui, 2020 m. rugpjūčio 19 d. akademijos viršininkas priėmė įsakymą Nr. P-938 „Dėl A. P. atleidimo iš darbo“, kurio pagrindu ieškovė buvo atleista iš Humanitarinių mokslų katedros profesorės pareigų, nutraukiant terminuotą darbo sutartį. Akademija ieškovei išmokėjo visas kaip darbuotojai priklausančias pagal darbo sutartį su darbo santykiais susijusias išmokas. Ieškovės pretenzijų dėl neišmokėtų jai priklausančių piniginių lėšų atsakovė negavo.
2.7. Nurodė, kad 2020 m. liepos 30 d. buvo gautas ieškovės prašymas nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. priimti ją į Pasaulio politikos mokslų grupės profesoriaus pareigas, todėl akademijos viršininkas 2020 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. P-1084 priėmė ieškovę į darbą pagal terminuotą darbo sutartį į Pasaulio politikos mokslo grupės profesoriaus pareigas ir su ieškove pasirašė naują terminuotą darbo sutartį Nr. DS-2374, pagal kurią ieškovė turėjo dirbti akademijoje iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Vertinant ieškovės veiksmus pasirašant 2020 m. rugsėjo 1 d. darbo sutartį pagal normaliai atidaus ir protingo žmogaus standartą, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė iš esmės suklydo ar buvo suklaidinta dėl šios darbo sutarties esminių sąlygų.
2.8. 2021 m. rugpjūčio 21 d. akademijos viršininko išleistu įsakymu Nr. P-876 „Dėl A. P. atleidimo iš darbo“ ieškovė buvo atleista iš darbo vadovaujantis DK 69 straipsnio 1 dalimi (darbo sutarties nutraukimas suėjus terminui), išmokant jai visas priklausančias pagal darbo sutartį su darbo santykiais susijusias išmokas.
2.9. Teigė, kad ieškovė nuolatos ir tendencingai siekė savo užsibrėžto tikslo įsitvirtinti profesorės pareigose ilgam laikotarpiui, tačiau nepavykus pasiekti šio tikslo (nelaimėjus konkurso į profesorės pareigas), ieškovė pradėjo dalintis nepagrįsta savo nuomone apie patirtą spaudimą pasirašyti dar vieną terminuotą darbo sutartį arba ieškovės patirtą psichologinį spaudimą. Mano, kad ieškovės teiginiai nėra suderinami, nes jei ieškovė patirtų psichologinį spaudimą ar kitas neigiamas emocijas, susijusias su darbo santykiais, abejotina, ar sąmoningai pati prašytų savarankiškai pratęsti terminuotas darbo sutartis ar teikdama skundus prašytųsi grąžinama į darbą.
2.10. Pastebėjo ir tai, kad DK 15 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas bendrasis ieškinio senaties terminas treji metai. Ieškovė su prašymu į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – DGK) kreipėsi tik 2021 m. rugsėjo 30 d., atsižvelgiant į tai, manytina, kad abiejų ginčo šalių atliktiems veiksmams iki 2018 m. rugsėjo 30 d. privalo būti taikoma senatis.
2.11. Pabrėžė dar tai, kad akademija ieškovei pasiūlymo neteikė, o tik sutiko su ieškovės prašyme išdėstytais pageidavimais perkelti ją dirbti į profesorės pareigas pagal terminuotą darbo sutartį. Ieškovė, ilgametė švietimo sistemos darbuotoja, puikiai suprasdama, kaip veikia aukštųjų mokyklų dėstytojų pareigybių sistema, kreipėsi į akademiją su prašymu perkelti į profesorės pareigas pagal terminuotą darbo sutartį. Ieškovei į profesoriaus pareigas be konkurso galima patekti tik vadovaujantis MSĮ 68 straipsnio 1 dalimi tampant dėstytoja, kuri dirba pagal terminuotą darbo sutartį. Ieškovei nebuvo sudarytas pagrindas susikurti teisėtus lūkesčius dėl darbo santykių sudarymo ilgesniam nei vienerių metų terminui ar apskritai neapibrėžtam terminui (neterminuotai).
2.12. Paaiškino, kad su ieškovės teiginiu, jog darbdavė vienašališkai nutraukė sutartį, nesutinka. Akademija, atsižvelgdama į tai, kad terminuota darbo sutartis su ieškove sudaryta iki sutartos datos (2021 m. rugpjūčio 31 d.), vadovaudamasi DK 65 straipsnio 1 dalimi konstatavo darbo sutarties pasibaigimą: priėmė įsakymą dėl ieškovės atleidimo iš užimamų Pasaulio politikos mokslų grupės profesorės pareigų.
2.13. Pastebėjo ir tai, kad pagrindo taikyti DK 168 straipsnio 3 dalį nebuvo. Darbuotojui, dirbančiam pagal terminuotą darbo sutartį ir kuris atstovauja darbuotojus nėra taikoma papildomi ribojimai ar apsauga dėl terminuotos darbo sutarties pasibaigimo.
2.14. Pažymėjo, kad nors ieškinyje yra nurodyta, jog ieškovei prasidėjo sveikatos problemos dėl turėtų santykių su darbdave, tačiau nei viena iš ieškovės išvardintų aplinkybių nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, įrodančiais priežastinį ryšį su tam tikrais darbdavės veiksmais, todėl jų vertinti kaip pagrįstų negalima.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė su prašymu į DGK kreipėsi 2021 m. rugsėjo 30 d., tačiau ieškovė iš esmės siekia darbo santykius 2016 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutarties pagrindu laikyti neterminuotais iki šios dienos. Vadinasi, tinkamam ginčo išsprendimui dėl darbuotojos atleidimo iš darbo, teismas vertino visas darbo sutarčių sudarymo, keitimo, nutraukimo aplinkybės, todėl nėra pagrindo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
5. Iš bylos medžiagos teismo nustatyta, kad iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė akademijoje dirbo pagal terminuotas darbo sutartis 10 metų. 2016 m. rugpjūčio 31 d. su ja buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Humanitarinių mokslų katedros docentės pareigoms eiti. Byloje ginčas nekilo, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. su ieškove buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis pagal MSĮ 72 straipsnio 4 dalį.
6. Nors ieškinyje teigta, kad 2018 m. liepos 5 d. prašymą ieškovei liepė teikti darbdavė, o prašymo tekstą padiktavo darbdavė, ieškovė teismo posėdžio metu patikslino, kad darbdavė ją įkalbėjo teikti tokį prašymą, o ji nesuprato, kad jos darbo sutartis iš neterminuotos keičiama į terminuotą. Pastebėtina, kad įstatymas nedraudžia darbdaviui informuoti darbuotoją apie galimybę tiek keisti pareigas, jei atsiranda laisva pozicija, tiek darbo sutarties rūšį, tuo labiau ieškovė patvirtino, kad jokia prievarta jos atžvilgiu pasirašyti prašymą nebuvo naudojama, o kaip patvirtina bylos duomenys, ieškovė profesorės pareigų siekė – vėliau dalyvavo konkurse tokias pareigas eiti, tik kad jo nelaimėjo. Vadinasi, pasirašyti 2018 m. liepos 5 d. prašymą tokio turinio, koks jame išdėstytas, nusprendė pati ieškovė.
7. Teismas įvertino tai, kad iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. neterminuotos darbo sutarties sudarymo, ieškovė akademijoje ilgą laiką dirbo tik pagal terminuotas darbo sutartis, vadinasi, terminuotų darbo sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarka jai buvo gerai žinoma. Įvertino ir į tai, kad ieškovė yra išsilavinusi, didelę gyvenimišką patirtį sukaupusi, ilgametė švietimo sistemos darbuotoja. Ieškovė taip pat patvirtino, kad MSĮ nuostatos jai buvo žinomos, dėl perėjimo dirbti į aukštesnes profesorės pareigas įforminimo tvarkos, ji su niekuo iš šalies nesikonsultavo. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad prašymą ieškovė surašė 2018 m. liepos 5 d., o darbo sutarties keitimas padarytas 2018 m. rugpjūčio 30 d., taigi, ieškovė turėjo pakankamai laiko įvertinti, dar kartą apsvarstyti savo prašymą, ir, esant norui, jį atšaukti, tačiau ji to nepadarė, o pati pasirašė darbo sutarties pakeitimą savo teikto prašymo pagrindu.
8. Atsižvelgus į tai, teismas padarė išvadą, jog iš aiškaus 2018 m. liepos 5 d. prašymo turinio, kuriame nedviprasmiškai nurodyta, jog nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė prašo akademijoje dirbti du metus pagal terminuotą darbo sutartį Humanitarinių mokslų katedros profesorės pareigose, ieškovė suprato, kad tokio jos prašymo pagrindu, akademijai sutikus, bus priimtas akademijos viršininko įsakymas ir padarytas jos turimos darbo sutarties pakeitimas – darbo sutartis iš neterminuotos pakeista į terminuotą dviem metams nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. ir pakeistos pareigos į aukštesnes iš Humanitarinių mokslų katedros docentės į Humanitarinių mokslų katedros profesorės. Taigi, ieškovė visiškai nepagrįstai teigia, kad atsakovė vienašališkai 2016 m. rugpjūčio 31 d. neterminuotą darbo sutartį pripažino terminuota.
9. Byloje ieškovė neginčijo, kad ji pasirašė 2020 m. liepos 30 d. prašymą, kurio turinyje nurodyta, jog ji prašo akademijos viršininko priimti ją dviem metams arba iki konkurso nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. į Pasaulio politikos mokslininkų grupės profesorės pareigas. Ieškovė patvirtino, kad jokia prievarta jos atžvilgiu pasirašyti šį prašymą nebuvo naudojama. Kaip patvirtina bylos duomenys, ieškovės siekis ir buvo akademijoje eiti būtent profesorės pareigas, nes vėliau ji dalyvavo ir konkurse tokias pareigas eiti, tik kad jų nelaimėjo. Vadinasi, pasirašyti 2020 m. liepos 30 d. prašymą tokio turinio, koks jame išdėstytas, nusprendė pati ieškovė.
10. Nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. atsakovė parengė įspėjimą ieškovei dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. pasibaigus terminui ir teisėtai bei pagrįstai, nepadariusi jokių procedūrinių pažeidimų, 2020 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. P-938 „Dėl A. P. atleidimo iš darbo“ atleido ieškovę iš darbo nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. pagal DK 69 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas suėjus terminui). Atleidimo iš darbo ieškovė įstatymų nustatyta tvarka savalaikiai neginčijo, o 2020 m. rugsėjo 1 d. sudarė naują terminuotą darbo sutartį Pasaulio politikos mokslininkų grupės profesorės pareigoms eiti iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Pastebėtina, kad nors ieškovė prašyme pageidavo, jog ji būtų priimta į šias pareigas dviem metams, tačiau, kaip nurodė atsakovės atstovai teismo posėdžio metu, akademijai poreikis darbuotojo į šias pareigas buvo vieneriems metams, nes buvo planuojamas konkursas, todėl ieškovei buvo pasiūlyta užimti šias pareigas vienerius metus, su kuo, matyti, ieškovė sutiko, nes pasirašė darbo sutartį vienerių metų terminui.
11. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimus ir pripažinti darbo santykius 2016 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutarties pagrindu pas atsakovę neterminuotais ir besitęsiančiais iki šiol; 2020 m. rugsėjo 1 d. terminuotą darbo sutartį niekine ir negaliojančia; ieškovės atleidimus iš darbo pas atsakovę pagal viršininko 2020 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. P-938 ir 2021 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. P-876 neteisėtais, todėl tokie ieškovės reikalavimai atmetami. Taip pat atmetami išvestiniai ieškovės reikalavimai dėl jos grąžinimo į docentės pareigas pagal 2016 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutartį, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.
12. Teismas nenustatė atsakovės piktnaudžiavimo, psichologinio spaudimo ar mobingo ieškovės atžvilgiu nagrinėjamoje situacijoje, kaip kad tai teigė ieškovė. Pastebėtina ir tai, kad pati ieškovė pripažino, jog dėl jos atleidimo iš darbo pagal terminuotą darbo sutartį ir jai darbdavės pateikto pasiūlymo sudaryti naują terminuotą darbo sutartį su niekuo iš šalies nesikonsultavo, tik kreipėsi į pačios darbdavės Teisės skyrių, kas tik patvirtina, kad ieškovė jautėsi pakankamai užtikrinta priimdama sprendimus savarankiškai. Akivaizdu, kad jei asmuo, kaip kad nurodo ieškovė, jaustųsi darbdavės psichologiškai spaudžiamas, nesikreiptų į pačios darbdavės teisės skyrių išaiškinimo, ar teisiškai tinkamas jos atleidimas iš darbo, o kreiptųsi teisinės pagalbos į advokatą ar pan.
13. Nors ieškovė teigė, kad problemos su atsakove kilo todėl, kad ji 2018 m. vasario – 2021 m. vasario mėnesiais buvo aktyvi akademijos darbo tarybos narė, iškeldama akademijos administracijos pažeidimus, tačiau kartu pastebėtina tai, kad ieškovė buvo ir akademijos Etikos komisijos narė, atstovaujanti darbdavę. Jei darbdavė turėtų neigiamą nusistatymą ieškovės atžvilgiu, neleistų jai eiti ir Etikos komisijos narės pareigų. Iš darbo ieškovė buvo atleista pagal terminuotas darbo sutartis, todėl DK 168 straipsnio 3 dalies pažeidimai nenustatyti.
14. Pripažinus, kad ieškovė iš darbo atleista teisėtai ir pagrįstai, nenustačius jokių pažeidimų atsakovės veiksmuose, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų darbdavės veiksmų – nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakomybei kilti. Ieškovė neįrodė neturtinės žalos fakto, tai yra, kad ji patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Ieškovė A. P. apeliaciniu skundu prašo 2022 m. vasario 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilna apimtimi arba perduoti visa apimtimi pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Visų pirma pastebėtina, kad ginčo santykius darbdavys neturėjo forminti „perkėlimu“, o privalėjo pasirinkti teisėtą, vadovaujantis galiojančiais darbo įstatymais jų įteisinimo formą – per darbo sutarties sąlygų keitimą (DK 45 ar 46 straipsnio prasme), ir tokiu būdu atliekamą procedūrą įvardyti šiame darbdavio įsakyme bei formuluoti kituose savo vidiniuose teisės aktuose. Nesilaikymas įstatymo raidės šiuo atveju sukėlė painiavą, dviprasmiškumą ir skirtingą šalių to paties įsakymo teksto suvokimą.
15.2. Ieškovė savo 2018 m. liepos 5 d. prašyme dėl perkėlimo į kitas pareigas, prašė laikinai, nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., dvejiems metams perkelti į profesorės pareigas pagal terminuotą darbo sutartį. Ieškovė neturėjo jokių abejonių, kad pasibaigus šiam terminui, grįš į ankstesnes docentės pareigas. Niekas iš atsakovės vadovybės ar personalo tarnybų atstovų ieškovei tuo metu neminėjo, kad atsitiks priešingai – ieškovė apskritai bus atleista iš darbo. Taip pat teismas, liudytojos R. K.-M. parodymus, kad neabejojo, jo po darbo profesore, ieškovė tęs darbą katedroje docente, visiškai ignoravo (2022 m. vasario 22 d. posėdžio garso įrašas, 17 min. 52 sek.).
15.3. Atsakovė gauto 2018 m. liepos 5 d. prašymo net ir pagal savo pačios rengtą formuluotę, iki galo neįvykdė. Jokia atskira nauja terminuota 2 metų laikotarpiui darbo sutartis profesorės pareigoms, kaip atskiras susitarimas raštu su ieškove laikinai atlikti kitą darbo funkciją (DK 32, 43 straipsnių prasme) greta esamos darbo sutarties docentės pareigoms, kaip įsivaizdavo ieškovė, nebuvo sudaryta. Buvo prašyta perkelti nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d., o pagal įsakymą perkelta nuo rugsėjo 1 d. Taigi atsakovė pažeidė minėto prašymo sąlygas ir vienašališkai primetė savo sąlygas.
15.4. Faktinės bylos aplinkybės rodo, kad 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo preambulėje turėjo būti vadovaujamasi ne DK 46 straipsnio 1 ir 4 dalimis, o DK 45 straipsniu, numatančiu darbo sąlygų keitimą darbdavio iniciatyva, ir atitinkamai darbdaviui vykdant čia nustatytas tokio keitimo procedūras. Darbdavys, o ne ieškovė siekė svarbios darbo sutarties sąlygos – jos rūšies pakeitimo (DK 66 straipsnis).
15.5. Savo 2018 m. liepos 5 d. prašymą ieškovė privalėjo grįsti jai nežinomu, prieš dieną priimtu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-624, su kuriuo ieškovė liko apskritai nesupažindinta iki šiol ir jai šio įsakymo turinys nėra žinomas.
15.6. Teismas sprendime taip pat ignoravo atsakovės atstovų A. A. ir D. M. parodymus (2022 m. vasario 3 d. posėdžio įrašas, laikas 1 val. 11 min. – 1 val. 14 min.) apie tai, kad ieškovės užimamos docento pareigos buvo darbdavio iniciatyva panaikintos, o ieškovei apie tai informacija nebuvo suteikta.
15.7. Teismas sprendime neteisingai ir tendencingai atpasakoja liudytojos S. B. parodymus duotus teismui (2022 m. vasario 3 d. posėdis, laikas 2 val. 10 min. 27 sek.), tokiu pagrindu darant nepalankią išvadą ieškovei. Ieškovė prašymą jau buvo parašiusi ir atidavusi darbdaviui anksčiau – 2018 m. liepos 5 d, o S. B. – 2018 m. liepos 12 d., todėl ir buvo ji nukreipta atsakovės administracijos pas ieškovę pasikonsultuoti.
15.8. Keičiant 2016 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutartį, joje fiksuotos darbo sąlygos pakito tik darbo funkcijų prasme ir tik laikinai – dviejų metų laikotarpiui, o visos kitos darbo sutarties sąlygos liko kaip buvę, jų tarpe ir neterminuota darbo sutarties rūšis (DK 66 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pasibaigus dviejų metų laikotarpiui, t. y. 2020 m. rugsėjo 1 d., ieškovė turėjo grįžti į ankstesnes pareigas ir tęsti darbą docentės pareigose.
15.9. Nustačius, kad darbo sąlygų keitimas 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu „Dėl A. P. perkėlimo į kitas pareigas“ vyko darbdavio iniciatyva, yra pagrindas konstatuoti, kad šis keitimas vyko darbdaviui pažeidžiant DK 45 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus (nebuvo siūlymo raštu, nebuvo 5 d. d. termino atsakymui į pasiūlymą ir kt.). Taip pat ir DK 45 straipsnio 4 dalimi, nes nebuvo informuota iš anksto apie sąlygų pakeitimus per protingą terminą ir nesudarant pakankamų sąlygų pasirengti pasikeitimams.
15.10. Teisiniu požiūriu 2020 m. rugsėjo 1 dienos terminuotą darbo sutartį yra pagrindas vertinti kaip niekinę CK 6.225 straipsnio prasme. Ieškovė, rašant 2020 m. liepos 30 d. prašymą, buvo įsitikinusi, kad ir toliau tęsiasi jos darbo santykiai pagal 2016 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutartį, o ji tik sutinka laikinai pakeisti tiesioginę darbo vietą į kitą darbdavio struktūrinį padalinį toms pačioms profesoriaus pareigoms dvejiems metams arba iki konkurso. Tokio paties pavadinimo prašymą „Dėl perkėlimo į kitas pareigas“ ieškovė rašė ir 2018 m. liepos 5 d., todėl manė, kad ir toliau laikinai eis tas pačias profesorės pareigas, tik kitame darbdavio padalinyje, o ne kad sudaro visiškai naują terminuotą darbo sutartį nebesant 2016 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutarties.
15.11. Pastebėtina, kad atsakovė savo 2020 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. P-938 1 punktu, atleido ieškovę iš darbo vadovaudamasi terminuotos darbo sutarties pabaiga. Iki nutraukimo, darbo santykiai pagal atsakovės paaiškinimus ir 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą Nr. P-837 tęsėsi nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., t. y. dvejus metus. Toliau ieškovės darbo santykiai vėlgi buvo grindžiami terminuotais darbo santykiais pagal 2020 m. rugsėjo 1 d. terminuotą darbo sutartį Nr. DS-2374. Akademijos viršininko 2020 m. rugsėjo 2 dienos įsakymu Nr. P-1084 ieškovė nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. buvo priimta toms pačioms profesoriaus pareigoms, taigi tai pačiai darbo funkcijai tęsti. Vadovaujantis DK 68 straipsnio 2 dalimi, ieškovės darbo santykiai tapo neterminuotais su visomis iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis, t. y. ir besitęsiančiais iki šiol.
15.12. Atsakovė piktnaudžiavo savo teise sudarinėti su ieškove terminuotas darbo sutartis. Jeigu pagal atsakovės 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą Nr. P-837 ir jos aiškinimą terminuotais darbo santykiai tapo nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. ir tęsėsi iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.(dvejus metus), tai paskutinės terminuotos 2020 m. darbo sutarties, kuri truko nuo 2020 m. rugsėjo
1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., t. y. dar vienerius metus, pagrindu, ji gali būti teismo pripažinta neterminuota DK 68 straipsnio 3 dalies pagrindu, kaip šios teisės normos nustatyto maksimalaus terminuotos darbo sutarties termino pažeidimo padarinys.
15.13. Teismas visiškai nesigilino į ieškinyje nurodytas DK 168 straipsnio 3 dalį pažeidžiančias aplinkybes.
15.14. Neaišku, kuo remdamasis teismas sprendime klaidingai teigia, kad “ieškovė buvo ir akademijos Etikos komisijos narė, atstovaujanti darbdavę, todėl jei darbdavė turėtų neigiamą nusistatymą ieškovės atžvilgiu, neleistų jai eiti ir Etikos komisijos narės pareigų”. Atsakovės akademinės etikos komitetas yra nepavaldus administracijai ir nėra darbdavio atstovas. Jo funkcija – vykdyti akademinės etikos kodekso normų laikymosi priežiūrą akademijoje. Ieškovė buvo deleguota nuo akademinės bendruomenės padalinio, kaip kandidatė į atsakovės akademinės etikos komiteto narius.
15.15. Ieškovė, susirūpinusi ir netikra, ar teisingai elgiasi atsakovės administracija, 2020 m. rugpjūčio 28 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamentą dėl teisinio išaiškinimo. Taigi kreipėsi ne į atsakovės (darbdavio) teisės skyrių, o į aukštesnę organizaciją – Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamentą. Tokiu būdu ieškovė tikėjosi išsiaiškinti atsakovės veiksmų teisėtumą ir apginti savo teises. Svarbu pažymėti, kad Krašto apsaugo ministerija yra aukštesnė institucija, kuri turi teisę kontroliuoti atsakovę ir priimti atsakovei privalomus sprendimus.
15.16. Ieškovė prašo šį apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka būtų operatyviau ir efektyviau atskleista teismui bylos esmė. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvų, teismas dalies ieškovės skunde nurodytų aplinkybių ir argumentų apskritai netyrė ir nevertino. Tokiu būdu būtų užtikrintas ne tik teisingas šios bylos išnagrinėjimas, bet ir padedama teismui teisingai suformuoti teismų praktiką reikšmingais atskirų DK bei kitų bylai aktualių įstatymų bei kitų teisės aktų normų taikymo klausimais.
16. Atsakovė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad:
16.1. Susiklosčiusioje situacijoje, neterminuoti darbo santykiai tarp dėstytojo (darbuotojo) ir mokslo ir studijų institucijos (darbdavio) gali susiklostyti tik vieninteliu atveju – dėstytojui antrą kartą laimėjus konkursą į tas pačias pareigas. Tiek pirmą kartą laimėjus konkursą, tiek priimant į kviestinio dėstytojo pareigas, įskaitant byloje nagrinėjamą atvejį, tarp darbuotojo ir darbdavio galimos tik terminuotos darbo sutartys (pirmuoju atveju – penkerių metų kadencijai, antruoju – ne ilgesniam kaip dviejų metų terminui) (DK 68 straipsnio 4 dalis,
MSĮ 68 straipsnio 1, 2 dalys, 72 straipsnio 1 ir 4 dalys). Taikant aptariamą reglamentavimą atitinkamai negali būti taikomos apeliaciniame skunde nurodomos DK 68 straipsnio 2 ir
3 dalių nuostatos dėl terminuotų sutarčių pripažinimo neterminuotomis.
16.2. Pažymėtina, kad atsakovė (kartu su ieškove) 2018 m. rugpjūčio 31 d. pakeitė neterminuotą darbo sutartį docentės pareigoms atlikti į terminuotą 2 metų darbo sutartį profesorės pareigoms atlikti. Šios pareigos jai buvo pasiūlytos vertinant ieškovės ilgametę patirtį ir nuopelnus akademijai. Ieškovei buvo sudarytos lygios galimybės dalyvauti konkurse darbuotojui į profesoriaus pareigas atrinkti. Ieškovė konkurse dalyvavo, tačiau šio konkurso nelaimėjo.
16.3. Darbo santykių modifikavimas jokių faktinių aplinkybių nekeičia ir teisės normų nepažeidžia. Akcentuotina ir tai, kad ši terminuota darbo sutartis 2020 m. negalėjo būti pratęsta ir privalėjo būti nutraukta, atsižvelgiant į MSĮ 68 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad MSĮ tokių sutarčių skaičiaus neriboja, todėl su ieškove 2020 m. rugsėjo 1 d. buvo sudaryta nauja terminuota darbo sutartis 1 metų laikotarpiui.
16.4. Ieškovės prašymas, pateiktas iškart darbdaviui priėmus sprendimą panaikinti docento pareigybę – įrodymas, kad ir turėjo būti, ir buvo tinkamai pritaikytos teisės normos – DK 46 straipsnio nuostatos. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, ieškovė apie tai, kad naikinama docento pareigybė, o jos vietoje steigiama profesoriaus pareigybė ir apie šiuos pokyčius įtvirtinantį Krašto apsaugos ministro 2018 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. V-624, žinojo. Ji šiuos faktus pati patvirtinto bylą nagrinėjant DGK (byloje esantis 2021 m. lapkričio 29 d. garso įrašas Nr. 9, laikas: 1 val. 31 min. 5 sek. – 1 val. 37 min. 8 sek.).
16.5. Ieškovė taip pat nurodo, kad prašymo perkelti į kitas pareigas formą, turinį padiktavo darbdavys. Šis teiginys prieštarauja pačios ieškove kviestos liudytojos S. B. parodymams, pagal kuriuos nurodoma, kad prašymus būti perkeltoms liudytoja ir ieškovė rašė savarankiškai, kartu pasitardamos, be darbdavio įsikišimo. Taip pat prašymo esmė nėra jo formoje, o turinyje, kurį, šiuo atveju, ieškovė būdama ilgametė akademijos darbuotoja, gerai suprato ir išmanė.
16.6. Kartu nesutiktina, kad atsakovė privalėjo taikyti ieškovės cituojamas DK 45 straipsnio normas. Atsakovės vertinimu, šios normos negalėjo būti taikomos, kai jau buvo priimtas sprendimas panaikinti docento pareigybę ir įsteigti naują – profesoriaus pareigybę. Šiuo atveju galėjo būti taikytos DK 57 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias, darbdavys galėjo ieškovę atleisti dėl to, kad jos atliekama funkcija darbdaviui tapo pertekline. Taikant ieškovės nurodomą DK 45 straipsnio normą, ieškovės galimo atleidimo pagrindas keistųsi į DK 57 straipsnio 3 dalį, kas atsakovės vertinimu, visiškai neatitiktų faktinių aplinkybių.
16.7. Darbo santykius modifikavus iš neterminuotų į terminuotus, panaikinus vieną pareigybę ir įsteigus naują, visiškai logiškas atsakovės veiksmas perkelti iš vienų pareigų į kitas. Pažymėtina, kad darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai darbuotojo perkėlimą sieja su darbo santykių tęstinumu, o nagrinėjamu atveju, darbo santykiai tarp ieškovės ir atsakovės 2018 m. nenutrūko, bet buvo modifikuoti ir tęsiami. Vėlgi – 2020 m., kaip jau buvo minėta, terminuotą sutartį nutraukus ir sudarius naują terminuotą darbo sutartį, santykiai tęsiami nebuvo, todėl ir ieškovės patikslintame prašyme jau yra akcentuojamas nebe perkėlimas (perbraukta), bet priėmimas (patikslintas ranka). Akcentuojant naujuosius darbo santykius ir buvo sudaryta nauja darbo sutartis. Atitinkamai nesuprantamas ieškovės reikalavimas pripažinti niekine 2020 m. rugsėjo 1 d. darbo sutartį, kadangi ši sutartis, kaip jau buvo akcentuota, sukūrė naujus, terminuotus darbo santykius.
16.8. Ieškovė iš esmės nesiėmė jokių veiksmų, kai pasibaigus nustatytam dviejų metų terminui (2020 m. rugpjūčio 31 d.) buvo nutraukta darbo sutartis ir su ja visiškai atsiskaityta. Visų antra, ieškovė siekdama ir toliau tęsti darbo santykius akademijoje einant profesorės pareigas sudarė terminuotą darbo sutartį. Taip pat ieškovė savo veiksmais (dalyvaudama konkurse į profesorės pareigas) pagrindė siekį šias pareigas ir toliau eiti. Visa tai tik patvirtina ieškovės valios išreiškimą užimti profesorės pareigas.
16.9. Šioje byloje apie egzistuojančius būtinuosius neturtinės žalos elementus, išskyrus deklaratyvius apeliantės teiginius apie jos patirtus neigiamus išgyvenimus ir atsiradusius sveikatos sutrikimus dėl, neva, neteisėtų atsakovės veiksmų, įrodymų nėra, todėl neturtinė žala negali būti priteisiama.
16.10. Pagal Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 896 „Dėl Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos statuto patvirtinimo“ 102 punkto nuostatas „Akademijai teismuose, ikiteisminėse ir kitose ginčus nagrinėjančiose institucijose ar organuose atstovauja ir visus procesinius veiksmus atlieka Krašto apsaugos ministerija“. Vien tik pagal šią nuostatą akivaizdu, kad krašto apsaugos ministro įgalioti Teisės departamento teisininkai veikia kaip akademijos – darbdavio atstovai.
16.11. Ieškovė viso ginčo nagrinėjimo procese (nuo DGK iki apeliacinės instancijos) siekia įrodyti, kad atsakovės, kaip darbdavio, pažeidimą nesikreipiant į Valstybinę darbo inspekciją. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad valios išreiškimas keisti pareigas yra kilęs ne iš atsakovės, kaip darbdavio, o iš ieškovės, kaip darbuotojos, kuri teikė prašymą. Taip pat pažymėtina, kad ieškovės darbo sąlygos nebuvo pablogintos – ji užėmė kur kas aukštesnes, jos kompetenciją atitinkančias profesorės pareigas.
16.12. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo paskirti žodinį nagrinėjimą motyvuodama byloje esančių dokumentų gausa. Atsakovės vertinimu, dėl to paties motyvo, t. y. byloje esančių įrodymų pakankamumo ir visumos, bylą nagrinėti galima rašytinio proceso tvarka. Atsakovės vertinimu, žodinis nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje prieštarautų proceso ekonomiškumo principui ir nepagrįstai vilkintų bylos nagrinėjimą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
17. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 25 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
19. Atsakovė prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėjo naujus įrodymus – Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento nuostatus bei Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento įstaigų grupės teisinės priežiūros skyriaus nuostatus.
20. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
21. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog Krašto apsaugos ministro įgalioti Teisės departamento teisininkai veikia kaip akademijos – darbdavio atstovai ir tam pagrįsti pateikė minėtus duomenis. Jos teigimu, tik apeliaciniame skunde iškeltas klausimas dėl Teisės departamento vaidmens, todėl šie dokumentai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės prašomų prijungti įrodymų turinį, aplinkybes, kurias jais siekia įrodinėti, sprendžia, kad pateikiami duomenys susiję su nagrinėjamos civilinės bylos dalyku ir yra reikšmingi teisingam bylos pagal apeliantės apeliacinį skundą išnagrinėjimui. Taip pat nėra duomenų, jog atsakovė, pateikdama naujus įrodymus, sąmoningai siekia vilkinti procesą, piktnaudžiauja teise, todėl įrodymai priimtini ir vertintini kompleksiškai visų byloje esančių įrodymų kontekste.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
22. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovės teigimu, siekiant atskleisti bylos esmę ir byloje esant dideliam kiekiui duomenų, tikslinga būtų tai daryti žodinio proceso tvarka.
23. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
24. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia žodinio proceso būtinybės (arba kitaip – išimtinių aplinkybių), dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, konstatavimas, o išimtinė teisė dėl žodinio apeliacinio skundo nagrinėjimo nuspręsti skirta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).
25. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Šalys pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, be to, nėra aplinkybių, kurios leistų manyti, kad byla pagal ieškovės apeliacinį skundą galėtų būtų išnagrinėta išsamiau surengiant žodinį teismo posėdį. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
26. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai patvirtina, kad:
26.1. 2006 m. balandžio 11 d. tarp šalių buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. DS-1107, kurios pagrindu ieškovė pradėjo eiti akademijos Humanitarinių mokslų katedros docentės pareigas. Darbo sutartis kelis kartus buvo pratęsta, tame tarpe paskutiniam penkių metų terminui 2011 m. jai laimėjus konkursą pagal MSĮ.
26.2. Ieškovė 2016 m. birželio 6 d. laimėjo antrą konkursą į docento pareigas, todėl 2016 m. rugpjūčio 31 d. akademijos viršininkas išleido įsakymą Nr. P-788 „Dėl A. P. priėmimo į darbą“, o tarp šalių 2016 m. rugpjūčio 31 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. DS-2124, pagal kurią ieškovė užėmė Humanitarinių mokslų katedros docentės pareigas.
26.3. 2018 m. liepos 5 d. ieškovė pateikė prašymą „Dėl perkėlimo į kitas pareigas“ Nr. PR-1171, kuriame prašė ją perkelti nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. iš akademijos Humanitarinių mokslų katedros docentės pareigų į akademijos Humanitarinių mokslų katedros profesorės pareigas pagal terminuotą darbo sutartį dvejiems metams. 2018 m. rugpjūčio 30 d. akademijos viršininkas išleido įsakymą Nr. P-837 „Dėl A. P. perkėlimo į kitas pareigas“ nurodydamas, kad perkelia ieškovę į akademijos Humanitarinių mokslų katedros profesoriaus pareigas nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.
26.4. Ieškovė, kaip akademijos Humanitarinių mokslų katedros profesorė, buvo atleista 2020 m. rugpjūčio 31 d. akademijos viršininko 2020 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. P-938 „Dėl A. P. atleidimo iš darbo“ DK 69 straipsnio 1 dalies pagrindu (pasibaigus darbo sutarties terminui).
26.5. Ieškovė 2020 m. liepos 30 d. parašė prašymą atsakovei, prašydama priimti ją nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. į Pasaulio politikos mokslo grupės profesorės pareigas dviem metams arba iki konkurso paskelbimo. 2020 m. rugsėjo 1 d. tarp šalių buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. DS-2374, kurios pagrindu ieškovė priimta į atsakovės Pasaulio politikos mokslo grupės profesorės pareigas iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.
26.6. Iš darbo ieškovė, kaip Pasaulio politikos mokslo grupės profesorė, buvo atleista 2021 m. rugpjūčio 31 d. akademijos viršininko 2021 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. P-876 „Dėl A. P. atleidimo iš darbo“ DK 69 straipsnio 1 dalies pagrindu (pasibaigus darbo sutarties terminui).
26.7. Nesutikdama su atleidimu iš darbo, ieškovė 2021 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi su prašymu į DGK, kuri 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. DGKS-5463 darbo byloje Nr. APS-131-19574/2021 atmetė ieškovės prašymą kaip nepagrįstą.
27. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl 2016 m. rugpjūčio 31 d. neterminuotos darbo sutarties Nr. DS-2124, pagal kurią ieškovė (apeliantė) užėmė Humanitarinių mokslų katedros docentės pareigas, pakeitimo apeliantės 2018 m. liepos 5 d. prašymo „Dėl perkėlimo į kitas pareigas“ Nr. PR-1171 pagrindu, dėl šios 2016 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutarties pasibaigimo (nutraukimo) pagrindo ir apeliantės galimybės toliau eiti docentės pareigas.
Dėl darbo sutarties pagal Mokslo ir studijų įstatymą
28. Nagrinėjamoje byloje ieškovė (apeliantė) iš esmės siekia darbo santykius 2016 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutarties su atsakove pagrindu laikyti neterminuotais iki šios dienos. Tarp šalių nėra ginčo, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. su ieškove buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis pagal MSĮ 72 straipsnio 4 dalį.
29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu įvertino tai, kad iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. neterminuotos darbo sutarties sudarymo, ieškovė akademijoje ilgą laiką dirbo tik pagal terminuotas darbo sutartis, todėl terminuotų darbo sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarka jai buvo gerai žinoma; ieškovė turėjo pakankamai laiko įvertinti, dar kartą apsvarstyti savo 2018 m. liepos 5 d. prašymą, ir, esant norui, jį atšaukti, tačiau ji to nepadarė, o pati pasirašė darbo sutarties pakeitimą savo teikto prašymo pagrindu. Atsižvelgus į tai, teismas padarė išvadą, jog iš aiškaus 2018 m. liepos 5 d. prašymo turinio, kuriame nedviprasmiškai nurodyta, jog nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė prašo akademijoje dirbti du metus pagal terminuotą darbo sutartį Humanitarinių mokslų katedros profesorės pareigose, ieškovė suprato, kad tokio jos prašymo pagrindu, akademijai sutikus, bus priimtas akademijos viršininko įsakymas ir padarytas jos turimos darbo sutarties pakeitimas – darbo sutartis iš neterminuotos pakeista į terminuotą dviem metams nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. ir pakeistos pareigos į aukštesnes iš Humanitarinių mokslų katedros docentės į Humanitarinių mokslų katedros profesorės.
30. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad savo 2018 m. liepos 5 d. prašyme dėl perkėlimo į kitas pareigas, prašė laikinai, nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., dvejiems metams perkelti į profesorės pareigas pagal terminuotą darbo sutartį. Apeliantė neturėjo jokių abejonių, kad pasibaigus šiam terminui, grįš į ankstesnes docentės pareigas. Keičiant 2016 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutartį, joje fiksuotos darbo sąlygos pakito tik darbo funkcijų prasme ir tik laikinai – dviejų metų laikotarpiui, o visos kitos darbo sutarties sąlygos liko kaip buvę, jų tarpe ir neterminuota darbo sutarties rūšis (DK 66 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pasibaigus dviejų metų laikotarpiui, t. y. 2020 m. rugsėjo 1 d., ieškovė (apeliantė) turėjo grįžti į ankstesnes pareigas ir tęsti darbą docentės pareigose.
31. DK 67 straipsnio 1 dalis terminuotą darbo sutartį apibrėžia kaip darbo sutartį, sudaromą tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui. Terminuotos darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos, tam tikram dienomis, savaitėmis, mėnesiais ar metais skaičiuojamam terminui, iki tam tikros užduoties įvykdymo ar tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo (DK 67 straipsnio 2 dalis).
32. DK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad maksimalus terminuotos darbo sutarties terminas, taip pat paeiliui einančių terminuotų darbo sutarčių, kurios yra sudarytos su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai darbo funkcijai atlikti, bendra maksimali trukmė yra dveji metai, išskyrus atvejus, jeigu darbuotojas priimamas laikinai dirbti į laikinai nesančio darbuotojo darbo vietą; paeiliui einančiomis terminuotomis darbo sutartimis laikomos darbo sutartys, kurias skiria ne ilgesnis kaip dviejų mėnesių laikotarpis. Jeigu nustatytas ar pratęstas terminuotos darbo sutarties terminas yra ilgesnis kaip dveji metai, taip pat paeiliui einančių terminuotų darbo sutarčių, kaip jos apibrėžtos šio straipsnio 1 dalyje, išskyrus atvejus, jeigu darbuotojas priimamas laikinai dirbti į laikinai nesančio darbuotojo darbo vietą, bendra trukmė ilgesnė kaip dveji metai, tokia sutartis laikoma neterminuota (DK 68 straipsnio 2 dalis). Su tuo pačiu darbuotoju paeiliui einančių terminuotų darbo sutarčių, sudarytų skirtingoms darbo funkcijoms atlikti, bendra trukmė negali viršyti penkerių metų; pažeidus šį reikalavimą, tokia darbo sutartis tampa neterminuota, o laikotarpiai tarp terminuotų darbo sutarčių įskaitomi į darbuotojo darbo santykių su darbdaviu trukmę, tačiau neturi būti apmokami (DK 68 straipsnio 3 dalis).
33. DK 68 straipsnio, reglamentuojančio maksimalų terminuotos darbo sutarties terminą ir jo išimtis, analizė teikia pagrindą išvadai, kad terminuotos darbo sutartys gali būti laikomos (tapti) neterminuotomis tik dviem atvejais: 1) kai nustatytas ar pratęstas terminuotos darbo sutarties terminas yra ilgesnis kaip 2 metai, taip pat paeiliui einančių terminuotų darbo sutarčių bendra trukmė ilgesnė kaip 2 metai (DK 68 straipsnio 2 dalis); 2) kai su tuo pačiu darbuotoju paeiliui einančių terminuotų darbo sutarčių, sudarytų skirtingoms darbo funkcijoms atlikti, bendra trukmė viršija 5 metus (DK 68 straipsnio 3 dalis).
34. Pažymėtina, kad DK 68 straipsnio 4 dalis nustato, jog terminuotų darbo sutarčių, kurių maksimalus terminas negali būti ilgesnis kaip penkeri metai, sudarymo galimybę su renkamais ar skiriamais darbuotojais, kūrybinių profesijų ir mokslo darbuotojais, kolegialių renkamųjų organų skiriamais darbuotojais ar kitais darbuotojais viešojo intereso gynimo tikslais nustato kiti įstatymai; tokios sutartys gali būti sudaromos arba pratęstos įstatymo nustatytu pagrindu ir kitos šio straipsnio nuostatos joms netaikomos.
35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad DK 68 straipsnio 4 dalis yra blanketinė norma, t. y. ji nereglamentuoja nei maksimalaus terminuotos darbo sutarties termino, nei atvejų, kada terminuota sutartis gali būti pripažinta neterminuota ir atvirkščiai, bet nukreipia į kitus teisės aktus (įskaitant Mokslo ir studijų įstatymą), kurie nustato terminuotų sutarčių sudarymo galimybę su renkamais ar skiriamais, mokslo ir kitų kategorijų darbuotojais, kurių maksimali kadencijos trukmė negali būti ilgesnė kaip penkeri metai.
36. Nagrinėjamos bylos specifika pasireiškia tuo, kad šiuo atveju darbo teisiniai santykiai tarp apeliantės, kaip dėstytojos, ir atsakovės, kaip aukštosios mokyklos, yra susiklostę aukštojo mokslo sistemos srityje. Šioje srityje susiklosčiusius darbo santykius, be kita ko, reglamentuoja ir Mokslo ir studijų įstatymas (MSĮ).
37. Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad į mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus ir asmenis, nurodytus šio įstatymo 68 straipsnyje ir šio straipsnio 4 dalyje, pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijai. Mokslo ir studijų įstatymo 68 straipsnis reglamentuoja kviestinių dėstytojų ir mokslo darbuotojų priėmimo tvarką. Pagal šio straipsnio 1 dalį mokslo ir studijų institucijos gali ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui kviesti dėstytojus ir mokslo darbuotojus dirbti pagal terminuotą darbo sutartį. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad kviestiniams dėstytojams ir mokslo darbuotojams skyrimo į pareigas tvarka, nustatyta šiame įstatyme, netaikoma. MSĮ 72 straipsnio 4 dalis nustato, kad su asmeniu, antrą kartą iš eilės laimėjusiu konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma neterminuota darbo sutartis šioms pareigoms eiti.
38. Minėta, kad tarp šalių nėra ginčo, jog 2016 m. rugpjūčio 31 d. su ieškove buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis pagal MSĮ 72 straipsnio 4 dalį. Akivaizdu, kad darbo sutarties šalys yra laisvos inicijuoti jau sudarytos darbo sutarties sąlygų keitimą, tai patvirtina ir DK 45 ir 46 straipsniai. Tokia vienos ar abiejų šalių iniciatyva gali atsirasti keičiantis darbo organizavimui, iškilus būtinybei atlikti papildomas funkcijas ar jų atsisakyti, reaguojant į išorės pokyčius, kaip antai padidėjusią ūkio subjektų konkurenciją, darbo užmokesčio dinamiką darbo rinkoje, pasikeitusį teisinį reglamentavimą ir pan.
39. Nagrinėjamu atveju 2018 m. liepos 5 d. ieškovė (apeliantė) pateikė atsakovei prašymą „Dėl perkėlimo į kitas pareigas“ Nr. PR-1171, kuriame prašė ją „perkelti nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. iš akademijos Humanitarinių mokslų katedros docentės pareigų į akademijos Humanitarinių mokslų katedros profesorės pareigas pagal terminuotą darbo sutartį dvejiems metams.“ Šiame prašyme nurodyta, kad jis teikiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministro 2018 m. liepos 4 d. įsakymu V-624 „Dėl Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos struktūros ir pareigybių, tarp jų ir pareigybių, kurias užimantiems asmenims reikia leidimų ar teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, sąrašo patvirtinimu“.
40. 2018 m. rugpjūčio 30 d. akademijos viršininkas išleido įsakymą Nr. P-837 „Dėl A. P. perkėlimo į kitas pareigas“ nurodydamas, kad perkelia ieškovę į akademijos Humanitarinių mokslų katedros profesoriaus pareigas nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. Atitinkamai 2016 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutartyje atliktas darbo sutarties pakeitimas, nurodant, kad nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. apeliantė yra perkeliama į profesorės pareigas.
41. Atsakovė nurodė, kad ieškovės (apeliantės) prašymas, pateiktas iškart darbdaviui priėmus sprendimą panaikinti docento pareigybę, o apie tai, kad naikinama docento pareigybė, o jos vietoje steigiama profesoriaus pareigybė ir apie šiuos pokyčius įtvirtinantį Krašto apsaugos ministro 2018 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. V-624, apeliantė žinojo. Apeliantė neigia, kad jos iniciatyva buvo pateiktas 2018 m. liepos 5 d. prašymas „Dėl perkėlimo į kitas pareigas“ Nr. PR-1171, jos teigimu, darbdaviui reikėjo, kad ji užimtų laisvą profesoriaus vietą, apeliantė teigia, kad visuomet manė, jog po profesoriaus pareigų laikino ėjimo, ji grįš į nuolatines docentės pareigas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiu 2021 m. lapkričio 29 d. garso įrašu Nr. 9, kai ginčas buvo nagrinėjimas ikiteismine tvarka, nustatė, kad apeliantė patvirtino, jog buvo susipažinusi su Krašto apsaugos ministro 2018 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-624, kuriuo buvo panaikinta docento pareigybė struktūriniame padalinyje, kur dirbo apeliantė (garso įrašas Nr. 9 nuo 1 val. 31 min. 5 sek. iki 1 val. 37 min. 8 sek., pateikta 2021 m. gruodžio 30 d. DOK-242310).
42. Teisėjų kolegijai susipažinus su byloje surinktų įrodymų visuma, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad iš aiškaus 2018 m. liepos 5 d. prašymo turinio, kuriame nedviprasmiškai nurodyta, jog nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė prašo akademijoje dirbti du metus pagal terminuotą darbo sutartį Humanitarinių mokslų katedros profesorės pareigose, ieškovė suprato, kad tokio jos prašymo pagrindu, akademijai sutikus, bus priimtas akademijos viršininko įsakymas ir padarytas jos turimos darbo sutarties pakeitimas – darbo sutartis iš neterminuotos pakeista į terminuotą dviems metams nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. ir pakeistos pareigos į aukštesnes iš Humanitarinių mokslų katedros docentės į Humanitarinių mokslų katedros profesorės. Pažymėtina, kad prašymą ieškovė surašė 2018 m. liepos 5 d., o darbo sutarties pakeitimas padarytas 2018 m. rugpjūčio 30 d., taigi teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė turėjo pakankamai laiko įvertinti, dar kartą apsvarstyti savo prašymą, ir, esant norui, jį atšaukti, tačiau ji to nepadarė, o pati pasirašė darbo sutarties pakeitimą savo teikto prašymo pagrindu.
43. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad ginčo darbo sutarties pakeitimas buvo atliktas darbdavės iniciatyva, todėl šiuo atveju taikytinas DK 45 straipsnis. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ginčo darbo sutartis buvo keičiama DK 46 straipsnio pagrindu, t. y. darbuotojos (apeliantės) iniciatyva. Papildomai pažymėtina, kad keičiantis darbdavio organizacinei struktūrai ir atsiradus realiam poreikiui bei darbdaviui siūlant keisti darbo sąlygas (DK 45 straipsnis), o darbuotojui nesutikus, tokiu atveju darbo sutartis gali būti nutraukiama DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.
44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl apeliantės darbo teisinių santykių sąlygų pakeitimo iš neterminuotų į terminuotus, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nei DK, nei šiuo atveju specialiame MSĮ nėra nustatyta dėstytojo ar kito mokslo darbuotojo teisė (garantija) išlaikyti turėtas pareigas, po to, kai laikinai (terminuotai) buvo vykdomos kitos (aukštesnės) pareigos ir jų terminas pasibaigė. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad 2018 m. buvo panaikinta apeliantės užimama docentės pareigybė tame struktūriniame padalinyje, kur apeliantė anksčiau dirbo, todėl nebuvo objektyviai įmanoma apeliantei „grįžti“ į buvusias pareigas.
45. Mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad aukštoji mokykla turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 8 punktą aukštoji mokykla turi teisę nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką, laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų. Pažymėtina, kad nei Mokslo ir studijų įstatymas, nei kiti teisės aktai tiesiogiai nedraudžia ir neriboja aukštosios mokyklos teisės pačiai spręsti, ar dėstytoją (mokslo darbuotoją) į tam tikras konkrečias pareigas priimti viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijai (Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio 1 dalis), ar kaip kviestinį dėstytoją (mokslo darbuotoją) ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui (Mokslo ir studijų įstatymo 68 straipsnio 1 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Mokslo ir studijų įstatymas numato tik terminuotų sutarčių sudarymo galimybę, išskyrus vieną atvejį, kai tas pats asmuo antrą kartą iš eilės laimi konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti. Tokiu atveju su juo sudaroma neterminuota darbo sutartis (Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio 4 dalis). Šia teisės norma, be kita ko, yra įgyvendinami Direktyvos 1999/70/EB tikslai, tarp kurių – siekis užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis.
46. Apeliantė pasirašė 2020 m. liepos 30 d. prašymą, kuriame nurodyta, jog ji prašo akademijos viršininko priimti ją dviem metams arba iki konkurso nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. į Pasaulio politikos mokslininkų grupės profesorės pareigas. Iš bylos duomenų nenustatyta, kad apeliantei pasirašant ir teikiant prašymus darbdavei būtų buvusi naudota prievarta, taikytas psichologinis spaudimas iš darbdavės pusės jos atžvilgiu. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė siekė akademijoje eiti profesorės pareigas, nes vėliau ji dalyvavo darbdavio paskelbtame konkurse tokias pareigas eiti, tačiau jų nelaimėjo. 2020 m. rugpjūčio 17 d. atsakovė parengė įspėjimą ieškovei dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. pasibaigus terminui. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ši darbo sutartis buvo nutraukta teisėtai bei pagrįstai, darbdavei nepadarius jokių procedūrinių pažeidimų, 2020 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. P-938 „Dėl A. P. atleidimo iš darbo“ atleido ieškovę iš darbo nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. pagal DK 69 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas suėjus terminui).
47. Byloje konstatavus, kad apeliantę (ieškovę) ir atsakovę sieję darbo teisiniai santykiai teisėtai buvo modifikuoti į terminuotus, o atsakovė, nutraukdama su apeliante darbo sutartį suėjus jos terminui, nepažeidė darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byla buvo išnagrinėta tinkamai, todėl taip pat nėra pagrindo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Dėl liudytojų parodymų vertinimo
48. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas liudytojos R. K.-M. parodymus, jog ji neabejojo, kad po darbo profesore, ieškovė tęs darbą katedroje docente, visiškai ignoravo (2022 m. vasario 22 d. posėdžio garso įrašas, 17 min. 52 sek.). Teismas skundžiamame sprendime taip pat ignoravo atsakovės atstovų A. A. ir D. M. parodymus (2022 m. vasario 3 d. posėdžio įrašas, laikas 1 val. 11 min. – 1 val. 14 min.) apie tai, kad ieškovės užimamos docento pareigos buvo darbdavio iniciatyva panaikintos, o ieškovei apie tai informacija nebuvo suteikta. Teismas skundžiamame sprendime neteisingai ir tendencingai atpasakojo liudytojos S. B. parodymus duotus teismui (2022 m. vasario 3 d. posėdis, laikas 2 val. 10 min. 27 sek.), tokiu pagrindu darant nepalankią išvadą ieškovei. Ieškovė prašymą jau buvo parašiusi ir atidavusi darbdaviui anksčiau – 2018 m. liepos 5 d, o S. B. – 2018 m. liepos 12 d., todėl ir buvo ji nukreipta atsakovės administracijos pas ieškovę pasikonsultuoti.
49. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį tie duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, ekspertų išvadomis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK
180 straipsnyje nurodyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 186 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, turi būti patikrinami ir įvertinami teismo.
50. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007) Šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013).
51. Apeliacinės instancijos teismui susipažinus su nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visuma, įskaitant ir liudytojų parodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teisme nenukrypo nuo tinkamo įrodymų vertinimo taisyklių nagrinėjamoje byloje, bet priešingai, liudytojų parodymus vertino kitų įrodymų kontekste. Vien ta aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su teismo atliktu įrodymu vertinimu, nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą keisti ar naikinti.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas, taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė. Nors reikalavimas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir reikalavimas atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą yra susiję (tiek vienu, tiek kitu atveju ieškovas (darbuotojas) turi įrodyti atsakovo (darbdavio) veiksmų neteisėtumą nutraukiant darbo sutartį), tačiau reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu patenkinimas savaime nelemia ir reikalavimo atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą tenkinimo, ir priešingai – reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu atmetimas savaime nėra pagrindas atmesti reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Taigi reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu atmetimas savaime neatima darbuotojui teisės įrodinėti, kad darbdavys, atleisdamas jį iš darbo, elgėsi neteisėtai ir kad dėl jo neteisėtų veiksmų darbuotojas patyrė neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009).
53. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą patvirtinančiomis aplinkybėmis pripažįstama darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 59 punktas).
54. Nagrinėjamu atveju, išskyrus deklaratyvius apeliantės (ieškovės) teiginius apie jos patirtus neigiamus išgyvenimus, byloje nėra duomenų apie atsakovės nepagarbų elgesį, kitokio pobūdžio neteisėtus veiksmus, nukreiptus į apeliantę, galėjusius sukelti jai tokių išgyvenimų, nepatogumų, kurie būtų pagrindas konstatuoti padarytos neturtinės žalos faktą ir spręsti dėl piniginės satisfakcijos priteisimo.
55. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aptariamu atveju nenustatyta būtinų atsakomybės sąlygų priteisti apeliantei (ieškovei) neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
56. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
57. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties pakeitimą, terminuotos darbo sutarties pasibaigimą suėjus jos terminui, kitas ginčui išspręsti aktualias teisės aktų nuostatas, taip pat proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais. Apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliantės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjos Asta Jakutytė-Sungailienė
Urmila Valiukienė
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė