(S)

AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 14 d.

Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Auksė Balkaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal UAB „Bendras finansavimas“ ieškinį dėl negrąžintos paskolos, nesumokėtų palūkanų, vėlavimo palūkanų, delspinigių ir administravimo mokesčio, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės J. K.

Teismas

nustatė:

Ieškovas, kuris yra tarpusavio skolinimo platformos SAVY (www.gosavy.com) operatorius, prašo priteisti 1 925,83 Eur negrąžintą paskolą, 845,79 Eur nesumokėtas palūkanas, 179,52 Eur administravimo mokestį, 65,13 Eur delspinigius, 46,65 Eur vėlavimo palūkanas ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 69,00 Eur žyminį mokestį ir 612,50 Eur atstovavimo išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad 2015 m. spalio 6 d. atsakovė J. K., kaip vartojimo kredito gavėja, tarpusavio skolinimo platformoje SAVY elektroniniu būdu pateikė vartojimo kredito paraišką Nr. (duomenys neskelbtini), siekdama sudaryti vartojimo kredito sutartį su minėtoje platformoje registruotais asmenimis, iš kurių sąskaitų į atsakovės sąskaitą ieškovas įskaitė atsakovei skolinamas lėšas, t. y. tarp atsakovės ir skolintojų buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią skolintojai už 27 procentų metines palūkanas 36 mėnesių terminui suteikė atsakovui 2 000,00 Eur paskolą namų remontui. Ieškinyje taip pat prašoma priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiktų atsiliepimo į pareikštą ieškinį.

Atsakovei procesiniai dokumentai asmeniškai ir pasirašytinai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, bet atsakovės atsiliepimas per vadovaujantis CPK 142 straipsnio 1 dalimi teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą teisme negautas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Teismas formaliai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus: www.savy.lt portalo naudojimosi sutartį; 2015 m. spalio 6 d. Vartojimo kredito specialiosios sąlygas - paraiška (oferta) Nr. (duomenys neskelbtini); Vartojimo kredito sutarties bendrąsias sąlygas; atsakovės 2015 m. spalio 7 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo sumokėtas sutarties sudarymo mokestis; Paskolos (duomenys neskelbtini) mokėjimo grafiką; skolintojų sąrašą; 2016 m. lapkričio 8 d. Pranešimą dėl paskolos sutarties nutraukimo; J. K. įsiskolinimą sudarančių sumų paskaičiavimo lentelę. Pagal ieškovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, atsakovė J. K., kaip vartojimo kredito gavėja, tarpusavio skolinimo platformoje SAVY elektroniniu būdu pateikė vartojimo kredito paraišką Nr. (duomenys neskelbtini), siekdama sudaryti vartojimo kredito sutartį su minėtoje platformoje registruotais skolintojais, iš kurių sąskaitų į atsakovės sąskaitą ieškovas įskaitė atsakovei skolinamas lėšas, t. y., ieškovui veikiant kaip tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, tarp atsakovės ir skolintojų buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 48039, pagal kurią skolintojai už 27 procentų metines palūkanas 36 mėnesių terminui suteikė 172,32 Eur sutarties sudarymo mokestį ieškovui sumokėjusiai atsakovei 2 000,00 Eur paskolą namų remontui. Atsakovė, kuri turėjo suteiktą kreditą grąžinti kartu su palūkanomis iki 2018 m. spalio 15 d. sumokėdama 36 nustatyto dydžio įmokas, įskaitant palūkanas, sumokėjo tik Sutarties sudarymo mokestį ir pirmąsias dvi įmokas 344,42 Eur sumai, o vėliau savo piniginių prievolių nebevykdė, todėl ieškovas, veikdamas kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius ir vadovaudamasis Sutarties specialiųjų sąlygų 2.13 punktu, 2016 m. lapkričio 8 d. pranešimu nutraukė 2015 m. spalio 7 d. Paskolos sutartį (duomenys neskelbtini) ir pareikalavo nedelsiant grąžinti 1 925,83 Eur negrąžintą paskolos dalį, 845,79 Eur nesumokėtas palūkanas, 179,52 Eur administravimo mokestį ir 111,78 Eur delspinigius. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė šiuos ieškovo reikalavimus būtų visiškai ar iš dalies įvykdžiusi.

II. Dėl bendros vartojimo kredito sumos

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Ieškovas administruoja informacinę sistemą, per kurią vykdomas tarpusavio skolinimas, ir yra įrašytas į viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą, todėl pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 21 dalį yra laikomas vartojimo kredito sutarties šalimi, o pagal VKĮ 253 straipsnio 1 dalį tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mutatis mutandis taikomos visos šiame įstatyme <...> vartojimo kredito davėjui taikomos nuostatos. Taigi ieškovą, kaip vartojimo kredito (paskolos) davėją, ir atsakovę, kaip to kredito (paskolos) gavėją, sieją iš vartojimo kredito sutarties kylantys teisiniai santykiai, kaip tai apibrėžta CK 6.886 straipsnio 1 dalyje ir VKĮ 2 straipsnio 22 dalyje bei įvardinta šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 1.1 punkte ir specialiosiose sąlygose. CK 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Todėl pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (bendrą vartojimo kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Vadinasi, atsakovė privalėjo tinkamai bei nustatytais terminais vykdyti prievoles ir, laikydamasi minėtoje Sutartyje nustatytų sąlygų, suteiktą kreditą grąžinti kartu su palūkanomis iki 2018 m. spalio 15 d. sumokėdama 36 nustatyto dydžio įmokas 3 128,16 Eur sumai, kurią sudaro 2000,00 Eur grąžinamas kreditas ir 1 128,16 Eur palūkanos. Vartojimo kredito gavėjui nevykdant savo piniginių prievolių ir esant VKĮ 19 straipsnyje nurodytoms sąlygoms vartojimo kredito davėjas turi teisę nutraukti vartojimo kredito sutartį. Tokia vartojimo kredito davėjo teisė numatyta ir Sutarties specialiųjų sąlygų 2.13 punkte. CK 6.874 straipsnio 2 dalyje, kiek ji taikytina vartojimo kredito teisiniams santykiams, nustatyta, kad tuo atveju, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Ieškovui nutraukus Sutartį, taip pat ir pagal jos bendrųjų sąlygų 7.4. punktą bei specialiųjų sąlygų 2.13. punktą atsakovei atsirado pareiga grąžinti visą kredito sumą, priklausančias mokėti palūkanas ir kitus pradelstus mokėjimus ieškovui. Todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 1 925,83 Eur negrąžintą paskolos dalis.

III. Dėl bendros vartojimo kredito kainos

(mokėjimo palūkanų ir administravimo mokesčio)

Ieškovą ir atsakovę sieja teisniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (žiūrėti, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimtas civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2008; Nr. 3K-3-502/2009; Nr. 3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K -7-272/2011).

Be 1 925,83 Eur negrąžintos kredito dalies, ieškovas taip pat reikalauja priteisti 845,79 Eur mokėjimo palūkanas (bendrą vartojimo kredito kainą), t. y. visas mokėjimo palūkanas, priskaičiuotas iki Sutarties specialiojoje dalyje nurodyto kredito grąžinimo termino, kuris, tinkamai vykdant Sutartį, būtų suėjęs tik 2018 m. spalio 15 d.

Šalys susitarė, jog mokėjimo (pelno) palūkanos per tris metus sudarys iš viso 934,72 Eur sumą, o metinė palūkanų norma yra 27 procentai. Sutarties bendrosios dalies 7.4 punkte ir specialiosios dalies 2.13 punkte, be kita ko, nustatyta, kad tarpusavio skolinimo platformos operatoriui vienašališkai nutraukus vartojimo kredito sutartį, vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti visą kredito sumą, palūkanas, administravimo mokestį, ir kitus pradelstus mokėjimus (baudas, delspinigius). Sutarties formuluotė dėl palūkanų yra dviprasmiška, nes neaišku, ar turima omenyje grąžinimo diena, kurią vartojimo kredito gavėjas nutraukus sutartį privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kreditą, ar Sutarties specialiosiose sąlygose konkrečiai įvardinta grąžinimo data. Pagal reikalaujamo priteisti kredito mokesčio sumą spręstina, kad ieškovas reikalauja tiek kredito mokesčio, kiek jo būtų gavęs 2018 m. spalio 15 d., jei atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi Sutartį. Tokia ieškovo pozicija teisiškai ir faktiškai nepagrįsta. Sutarties sąlyga, leidžianti vienašališkai nutraukusiam Sutartį ieškovui reikalauti iš atsakovės, kuri yra vartotoja, visų Sutartyje numatytų mokėjimo palūkanų, kurios ieškovui būtų tekusios, jei atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi visas savo pinigines prievoles, pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktą laikytina nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga, nes nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Tokia sąlyga nesąžininga laikytina ir pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 18 punktą, nes, vienašalio Sutarties nutraukimo atveju užsitikrindamas teisę reikalauti viso kredito mokesčio, ieškovas išvengia nuostolių, patirtų dėl vienašalio Sutarties nutraukimo negautų pajamų pavidalu, įrodinėjimo naštos, tuo pačiu perkeldamas įrodinėjimo naštą atsakovei. Kaip nustatyta CK 6.2284 straipsnio 9 dalyje, bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o pagal CK 6.2284 straipsnio 3 dalį pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje numatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui, t. y. ieškovui.

Kaip minėta, CK  6.874 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Priklausančios mokėti palūkanos yra tos, kurių mokėjimo terminai suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, o ne tos, kurios būtų buvę sumokėtos per visą sutarties vykdymo laikotarpį. Mokėjimo palūkanų priteisimas už būsimą laikotarpį neatitiktų jų paskirties (žiūrėti, pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-32-163/2016; Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-507-883/2016). Galiausiai, nei pateikiant ieškinį, nei priimant sprendimą nėra žinoma, kad jis nebus įvykdytas gerokai anksčiau, nei būtų suėjęs kredito grąžinimo terminas. Vien dėl šios aplinkybės negalimas mokėjimo palūkanų, kurios turėjo būti sumokėtos iki 2018 m. spalio 15 d., priteisimas. Kadangi atsakovė tik nežymia dalimi įvykdė savo pinigines prievoles ieškovui ir tebėra jam skolinga 1 925,83 Eur negrąžintą kredito dalį, tai ieškovui, taikant Sutartyje nustatytą metinę palūkanų normą, priteistinos 562,71 Eur palūkanos, priskaičiuotos per 395 dienas už negrąžintą 1 925,83 Eur sumą nuo termino praleidimo 2016 m. sausio 15 d. iki šio sprendimo už akių priėmimo (1 925,83 Eur x 27 % x 395 / 365).

Administravimo mokestis Sutarties specialiosios dalies 2.4 punkte nustatytas kaip konkreti 5,32 Eur kas mėnesį kartu su kredito grąžinimo įmokomis mokėtina suma. Ieškovas reikalauja priteisti visą 179,52 Eur sutarties administravimo mokestį, likusį mokėti iki 2018 m. spalio 15 d. Vadovaujantis ankstesnėse pastraipose išdėstytais argumentais šis ieškovo reikalavimas taip pat tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovui 58,52 Eur administravimo mokestį už vienuolika pilnų mėnesių nuo termino praleidimo 2016 m. sausio 15 d. iki Sutarties nutraukimo 2016 m. lapkričio 8 d. (5,32 Eur/mėn. x 11/mėn.).

IV. Dėl kompensacinių palūkanų ir delspinigių

Be bendros vartojimo kredito sumos ir bendros vartojimo kredito kainos, remdamasis Sutarties bendrųjų sąlygų 8.1.1 ir 8.1.2 punktais ieškovas taip pat reikalauja priteisti 0,05 procento už kiekvieną uždelstą mokėjimo dieną dydžio delspinigius, kurių suma 65,13 Eur, ir vėlavimo palūkanas, kurių suma 46,65 Eur.

CK 6.71 straipsnio 1 dalis ir 6.258 straipsnio 1 dalis leidžia sutartyje susitari, jog prievolės neįvykdžiusi arba ją netinkamai įvykdžiusi sutarties šalis privalo sumokėti kitai šaliai netesybas – baudą arba delspinigius. Ieškovo taikomų kompensacinių palūkanų ir delspinigių dydis visiškai atitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą maksimalų delspinigių dydį.

Kaip yra išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. priimtoje Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1, tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų (baudų ir delspinigių) tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Tiek netesybos, tiek kompensacinės palūkanos yra laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodyti. Papildomas susitarimas Sutartyje dėl netesybų (koks ir yra įtvirtintas Sutarties bendrųjų sąlygų 8.1.1 ir 8.1.2 punktuose) neprieštarauja CK 6.258 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, jog už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Tačiau, sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima priteisti kartu ir netesybas, ir kompensacines palūkanas, t. y. negalima jų sumuoti, nes pagal CK 6.261 straipsnį kompensacinės palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais, o pagal CK 6.258 straipsnio 2 dalį, reikalaujant nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius. Kaip išaiškinta minėtosios Apžvalgos šeštojoje išvadoje, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys prašo ir netesybų, ir kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant pagal tokius reikalavimus, mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją. Taigi, šioje sprendimo už akių dalyje nurodyti ieškovui priklausančios kompensacinės palūkanos, kaip mažesnioji suma, įskaitytina į didesnius delspinigius ir atskirai nepriteistinos, priteisiant ieškovui tik 65,13 Eur delspinigius.

V. Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės priteistinos ieškovo reikalaujamos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto penkių procentų dydžio metinės palūkanos ir už negrąžintą kreditą, priteistas palūkanas ir delspinigius.

VI. Dėl žyminio mokesčio.

Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, 82 straipsniu, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės ieškovui priteistini 58,85 Eur iš jo sumokėto proporcinio žyminio mokesčio (69,00 Eur x 2612,19 Eur / 3062,92 Eur).

VII. Dėl atstovavimo išlaidų.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovas nurodo, kad patyrė 612,50 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą ir pateikimą. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų dokumentų, ši suma mokėtina advokatui Vincentui Zabuliui, kuris viešai prieinamais duomenimis pats yra tarpusavio skolinimo platformos SAVY komandos narys [https://gosavy.com/lt/docs/team]. Duomenų, patvirtinančių faktinį jos sumokėjimą ieškovas nepateikė. Prie išlaidų advokato pagalbai apmokėti yra priskiriamos tik būtinos išlaidos. Kokios išlaidos yra būtinos kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžia teismas ex officio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, nustatant priteistino užmokesčio už teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktus procesinius veiksmus, laikytina, jog advokato darbo laiko sąnaudos nėra didelės, nes tarp šalių kilęs ginčas nereikalauja ypač sudėtingos teisinės analizės, nėra sprendžiamas labai naujas teisinis klausimas. Be to, turint omenyje, kad UAB „Bendras finansavimas“ paslaugas teikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tokio pobūdžio ieškinius reiškia nuolat, ieškiniai ganėtinai šabloniški ir jų yra šimtai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas mano, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos už procesinių dokumentų parengimą yra nepagrįstai didelės, todėl, atsižvelgiant į ieškinio sumą ir dalinį ieškovo reikalavimų tenkinimą, mažintinos iki 100,00 Eur (žiūrėti ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-136-856/2016, 2016 m. rugsėjo 29 d.  nutartį Nr. e2A-665-569/2016 ir 2016 m. spalio 18 d. nutartį Nr. e2A-664-210/2016).

VIII. Dėl valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 3,00 Eur, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793) valstybei nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis bei 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 925,83 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų dvidešimt penkių eurų 83 ct) skolą, 562,71 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 71 ct) mokėjimo palūkanas, 58,52 Eur (penkiasdešimt aštuonių eurų 52 ct) administravimo mokestį, 65,13 Eur (šešiasdešimt penkių eurų 13 ct) kompensacines palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 2 612,19 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų dvylikos eurų 19 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. sausio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 58,85 Eur (penkiasdešimt aštuonių eurų 85 ct) žyminį mokestį ir 100,00 Eur (vieno šimto eurų 00 ct) atstovavimo išlaidas ieškovui UAB „Bendras finansavimas“, juridinio asmens kodas 303259527, Vokiečių g. 20, LT-01130 Vilnius.

Netenkinti ieškinio dalyje dėl likusių nepriteistų 283,08 Lt mokėjimo palūkanų, 121,00 Eur administravimo mokesčio, 46,65 Eur delspinigių ir 512,50 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo.

Išaiškinti atsakovei, dėl kurios yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovė negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Akmenės rajono apylinkės teismui kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                       Auksė Balkaitienė