Civilinė byla Nr. e2YT-16433-435/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09754-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.3.2; 3.4.5.12

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 1 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė,

sekretoriaujant K. Š.,

dalyvaujant suinteresuotam asmeniui notarui V. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Tryškių Švč. Trejybės parapijos skundą dėl notaro V. L. veiksmų, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja Tryškių Švč. Trejybės parapija (toliau – pareiškėja) skundu dėl notaro V. L. (toliau – notaras) veiksmų prašo panaikinti 2021 m. birželio 3 d. notaro atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir įpareigoti išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į visą E. L. 2016 m. rugsėjo 22 d. testamentu paliktą turtą, kurį sudaro du žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (14,9728 ha ploto) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (13,2887 ha ploto), su statiniais; priteisti iš notaro visas pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde pareiškėja nurodė, jog testatorė E. L. 2016 m. rugsėjo 22 d. testamentu pareiškėjai paliko dalį savo turto: „Visą man nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su jame esančiais pastatais ir statiniais (duomenys neskelbtini) aš palieku Tryškių Švč. Trejybės parapijai, kodas 191272915 <...>“. Palikimą sudarė vienas 28,6000 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame esančiais statiniais. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2019 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) šis žemės sklypas buvo padalintas į du sklypus – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (14,9728 ha ploto) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (13,2887 ha ploto). Bendras sklypų plotas tapo net šiek tiek mažesnis, nei buvo vieno sklypo, t. y. 28,2615 ha. Statiniai liko viename žemės sklype. 2021 m. kovo 26 d. testatorė mirė, ji neturi giminaičių, kurie būtų suinteresuoti palikimu. 2021 m. gegužės 6 d. pareiškėja priėmė palikimą, kreipdamasi į notarą. Dėl statinių paveldėjimo klausimų nekyla, tačiau notaras paveldėtojos atstovui parapijos klebonui paaiškino, kad negalės išduoti paveldėjimo teisės liudijimo abiem sklypams, kadangi testamente nurodyta, jog paliekamas vienas žemės sklypas. Dėl šios priežasties pasiūlė kreiptis į teismą, prašant nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-2901-1140/2021 atsisakė priimti pareiškimą ir nurodė, kad „notarui atsisakius išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą dėl viso palikėjos turto, esančio (duomenys neskelbtini), ji turės teisę kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 511–512 straipsnių pagrindu”. 2021 m. birželio 3 d. notaras atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

Pareiškėjos įsitikinimu E. L. 2016 m. rugsėjo 22 d. testamentu paliktą turtą sudaro du žemės sklypai su statiniais. Tai patvirtina palikimu palikto žemės sklypo padalinimo faktas, kuris akivaizdžiai patvirtina, jog testamento surašymo metu buvo paliktas žemės sklypas, kurio plotas jį padalinus į du sklypus dar šiek tiek sumažėjo, t. y. pareiškėja paveldės ne didesnį žemės plotą, nei paliko testatorė. Beje, pati testatorė nurodė, jog palieka „Visą man nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą <...>“, t. y. testatorės valia išduodant paveldėjimo teisės liudijimą į abu žemės sklypus ne tik nebus pažeista ar iškreipta, bet, priešingai – įgyvendinta. Kitu atveju, jei paveldėjimo teisės liudijimas pareiškėjai būtų išduotas tik į vieną iš sklypų, suformuotų padalijimo būdu, testatorės valia palikti pareiškėjai visą – t. y. 28,6000 ha ploto žemės sklypą, nebūtų tinkamai įgyvendinta. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad testatorė, priimant Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2019 m. liepos 10 d. sprendimą, buvo 91 vienerių metų, todėl naujo testamento nesudarymo po sklypo padalinimo fakto negalima vertinti kaip testatorės valios pasikeitimo pareiškėjai palikti tik vieną sklypą, o kitą – palikti valstybei. Akivaizdu, kad iš esmės nepakintant paliekamos žemės plotui po sklypo padalinimo, nepasikeitė ir testatorės valia šį visą žemės plotą palikti pareiškėjai, nepriklausomai nuo to, į kiek sklypų šis žemės plotas jos mirties dieną būtų suskaidytas. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyriaus atsakymo su priedais matyti, kad sklypas buvo padalintas į du sklypus, nes „žemės sklypą skiria bendro naudojimo kelias, kurio plotas į bendrą žemės sklypo plotą nebuvo įskaičiuotas“. Todėl akivaizdu, kad sklypo padalinimas buvo susijęs su žemėtvarkine būtinybe, o ne su testatorės tikslu padalinti sklypą į du tam, kad vienas iš jų būtų paliktas valstybei. Atsižvelgiant į tai, testatorės prašymas patvirtinti naujus kadastro duomenis laikytinas tik formaliu. Pareiškėjos klebonas D. P. ne kartą bendravo su testatore (paskutinį kartą telefonu savaitę iki jos mirties) ir ji niekada nebuvo išreiškusi valios, kad pareiškėjai testamentu palieka (paliko) tik vieną žemės sklypą. Priešingai, testatorė iki pat mirties turėjo valią pareiškėjai palikti visą žemę, kurią turėjo (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pareiškėja informuota tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti pareiškėjos atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėtina pareiškėjos atstovui nedalyvaujant.

Notaras teismo nustatytu terminu atsiliepimo į skundą nepateikė. Teismo posėdžio metu notaras paaiškino, jog jis negali nustatinėti jokių aplinkybių, priimti kažkokius įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius aplinkybes, testamente palikėja buvo nurodžiusi vieną sklypą su statiniais, o iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad palikėjos vardu registruoti du žemės sklypai, esantys nurodytu adresu, todėl ir buvo atsisakyta išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į du sklypus, kai testamente aiškiai nurodytas vienas sklypas. Parapijai notaras pasiūlė kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, nes notaras tokių faktų nustatinėti neturi teisės. Testatorės valia nėra aiški šiuo atveju, nes niekas nėra įpareigotas išsaugoti turtą, kurį testamentu pažadėjo įpėdiniui, tai šiuo atveju palikėjos valia dėl nurodyto turto galėjo ir pasikeisti po testamento sudarymo, bet tokių aplinkybių notaras tirti ir nustatinėti negali.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į skundą, nurodė, jog nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos E. L. palikimo perėjimą valstybei, prašė skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką suinteresuotas asmuo informuotas tinkamai. Atsiliepime į skundą išdėstytas prašymas bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėtina suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į skundą, nurodė, jog nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos E. L. palikimo perėjimą valstybei bei neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį E. L. paliktojo turto priėmimą valdyti. Prašė teismo visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, nurodytas aplinkybes bei argumentus, vadovaujantis teisės aktais ir suformuota teismų praktika, priimti sprendimą savo nuožiūra.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką suinteresuotas asmuo informuotas tinkamai. Atsiliepime į skundą išdėstytas prašymas bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėtina suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui nedalyvaujant.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad XXV skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio Kodekso V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą, išskyrus šio Kodekso V dalyje numatytus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

pareiškėjos skundas atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog E. L. mirė 2021 m. kovo 26 d. 2016 m. rugsėjo 22 d. ji buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su jame esančiais pastatais ir statiniais (duomenys neskelbtini) ji paliko Tryškių Švč. Trejybės parapijai, kodas 191272915. 2021 m. gegužės 6 d. pareiškėja pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui. Be pareiškėjos 2021 m. birželio 9 d. E. L. palikimą priėmė juridinis asmuo viešoji įstaiga „Marijos radijas“. E. L. sutuoktinis miręs, vaikų, kurie galėtų būti suinteresuoti jos palikimu, ji neturėjo. 2021 m. birželio 3 d. notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į E. L. testamente nenurodytą turtą, kadangi notaras neturi teisės pats aiškinti testamento, interpretuoti jį savo nuožiūra ar pasikliauti įpėdinio teikiamu aiškinimu. Dėl šio atsisakymo panaikinimo pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl notaro veiksmų.

E. L. įregistruotas nuosavybės teise priklausantis 28,6000 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal 1994 m. gruodžio 22 d. Valdybos potvarkį Nr. 720 ir 1994 m. gruodžio 22 d. Valdybos sprendimą Nr. 2059 2019 m. liepos 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) padalintas į du žemės sklypus, įregistruoti du nauji nuosavybės teise E. L. priklausantys žemės sklypai: 13,2887 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 14,9728 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), su jame įregistruota užstatyta teritorija – 0,3826 ha.

Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui.

Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Kita vertus, atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018).

Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti skundžiamą notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas. Tokiu atveju asmuo, siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises, gali kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas jas ginti atitinkamu CK 1.138 straipsnyje nurodytu būdu ar kitomis priemonėmis, numatytomis įstatyme, priklausomai nuo atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrindo.

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad atsisakyme atlikti notarinį veiksmą notaras nurodė, kad atsisakė išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, kadangi prašoma jį išduoti dėl turto, nenurodyto testamente.  

Teismas laiko svarbia aplinkybe ir suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodytą motyvą, kad nepaisant palikėjos garbaus amžiaus, žemės sklypas buvo padalintas į du sklypus pačios palikėjos iniciatyva ir jos prašymu, sklypo padalinimo faktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kas taip pat įprastai atliekama turto savininkui prašant, tačiau po sklypo padalijimo ir įregistravimo palikėja nepatikslino savo testamento, todėl notarui pagrįstai kilo abejonių ir tai buvo objektyvus pagrindas atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į du atskirus žemės sklypus, kai testamente palikėja buvo nurodžiusi tik vieną sklypą su statiniais.

Teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes bei į tai, kad notaras, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, daro išvadą, jog notaras pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į du žemės sklypus, kadangi testamente palikėja buvo nurodžiusi konkretų vieną žemės sklypą su statiniais. Aplinkybė, kad po testamento surašymo palikėjos prašymu žemės sklypas buvo padalintas į du žemės sklypus, laikytina pakankama notarui padaryti išvadą, kad subjektinės teisės ir juridiniai faktai nėra neginčytini, todėl neturėjo pagrindo atlikti notarinį veiksmą. Taigi notaras, kuris, kaip minėta, tvirtina tik neginčijamus sandorius ir juridinius faktus, neturėjo pagrindo spręsti klausimų, susijusių su turto identifikavimu, ir interpretuoti palikėjos valios, spręsti, ar po testamento sudarymo nepasikeitė palikėjos valia, ir pan. Tokių teismo nustatytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.

Netenkinus pirmojo pareiškėjos skundo reikalavimo, atitinkamai atmestinas ir antrasis dėl notaro įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą.  

Skundą atmetus, pareiškėjos bylinėjimosi išlaidos iš notaro nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 511–513 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

pareiškėjos Tryškių Švč. Trejybės parapijos skundą dėl notaro V. L. veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja