Civilinė byla Nr. 2-1445/2014

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01751-2012-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 126.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Danutės Gasiūnienės, Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal  apelianto bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,TMS Baltija“ bankroto administratoriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 20 d. nutarties, priimtos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,TMS Baltija“ bankroto byloje Nr. B2-372-577/2014,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartimi buvo iškelta atsakovo UAB ,,TMS Baltija“ bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Skolvalda“.

2013 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas A. B. (buvęs atsakovo vadovas ir akcininkas) kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir patvirtinti jo 21 554,58 Lt dydžio finansinį reikalavimą. 

Pareiškėjo teigimu, jo prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą sudaro 7 929,96 Lt suma, susijusi su darbo santykiais (2 492,39 Lt dydžio nepilnai išmokėtas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d.; 3 675 Lt dydžio neišmokėtas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. ir 1 762,57 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas) bei 13 624,62 Lt atsakovo įsiskolinimas pareiškėjui kaip atskaitingam asmeniui.

Atsakovas BUAB ,,TMS Baltija“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Skolvalda“, prašė neatnaujinti pareiškėjui termino finansiniam reikalavimui pareikšti, finansinio reikalavimo netvirtinti ir skirti pareiškėjui baudą už nepagrįsto pareiškimo pateikimą. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 20 d. nutartimi atnaujino terminą pareiškėjo A. B. finansiniam reikalavimui pareikšti ir iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą – patvirtino 17 879,58 Lt dydžio finansinį reikalavimą.

              Teismas nustatė, kad pareiškėjas praleido terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, tačiau atsižvelgęs į tai, kad finansinio reikalavimo pateikimo bankroto administratoriui laikotarpiu pareiškėjo sveikata buvo sutrikusi, be to, buvo įtempti santykiai tarp pareiškėjo ir bankroto administratoriaus, sprendė, kad yra pagrindas atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pareikšti.

              Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2011 m. gegužės 20 d. pareiškėjo darbo užmokestis sudarė 3 675 Lt ir 1 762,57 Lt už nepanaudotas atostogas;  o per 2008 m. ir 2009 m. pagal bylos duomenis įsiskolinimas pareiškėjui sudarė 2 492,39 Lt. Spręsdamas dėl reikalavimo dalies, susijusios su darbo santykiais, pagrįstumo, teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo teiginius, kad už prašomą priteisti laikotarpį jam nebuvo išmokėtas darbo užmokestis. Tačiau, pasak teismo, nuo 2010 m. UAB ,,TMS Baltija“ jokios veiklos nevykdė, pareiškėjas faktiškai jokių pareigų įmonėje nuo 2010 m. spalio mėn. neatliko, išskyrus tai, jog atstovavo įmonę teismuose, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjui nėra pagrindo mokėti darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2011 m. gegužės 20 d., kuris, pasak teismo sudaro 3 675 Lt. Todėl, teismo nuomone, yra pagrindas pareiškėjui priteisti tik neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d., kuris sudaro 2 492,39 Lt ir 1 762,56 Lt už nepanaudotas atostogas.

              Spręsdamas dėl 13 624,62 Lt finansinio reikalavimo pavirtinimo, teismas nurodė, kad bankroto administratorius savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu teigė, kad į bylą pateikti buhalterinės apskaitos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas yra skolingas įmonei 13 624,62 Lt. Pareiškėjas, siekdamas paneigti tokią administratoriaus poziciją, į bylą pateikė teismo ekspertės 2014 m. kovo 12 d. išvadą, kurioje ekspertė konstatavo, kad pagal UAB „TMS Baltija“ apskaitos registrą „Materialiai atsakingų asmenų atsiskaitymas“ už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.  galima vienareikšmiškai nustatyti, kad minėto laikotarpio pabaigai atsakovo UAB „TMS Baltija“ įsipareigojimai pareiškėjui yra 13 624,62 Lt. Teismas nurodė, kad nors šis tyrimas ir buvo atliktas ne pagal teismo nutartį, o išvada negali būti laikoma ekspertiniu aktu, tačiau ši išvada laikytina rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes. Teismas nurodė, kad bankroto administratoriui nepateikus jokių įrodymų, paneigiančių teismo ekspertės padarytą išvadą, nėra jokio objektyvaus pagrindo šia išvada nesiremti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas BUAB ,,TMS Baltija“ bankroto administratorius prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo A. B. prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ir skirti pareiškėjui 20 000 Lt baudą už nepagrįsto pareiškimo pateikimą teismui. Tuo atveju, jei nebūtų pagrindo atmesti pareiškėjo prašymo, – skirti ekspertizę atsakovo BUAB ,,TMS Baltija“ buhalterinės apskaitos dokumentams išanalizuoti ir nustatyti, ar pareiškėjas turi reikalavimo teisę į atsakovą.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Teismas nepagrįstai atnaujino terminą pareiškėjo finansiniam reikalavimui pareikšti. Teismas atnaujino terminą remdamasis vien tik pareiškėjo sveikatos būkle. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas gydėsi iki 2012 m. spalio 21 d., tuo tarpu terminas finansiniams reikalavimams pareikšti baigėsi 2012 m. gruodžio 31 d. Vadinasi, baigęs gydytis, pareiškėjas turėjo pakankamai laiko pateikti bankroto administratoriui finansinį reikalavimą, tačiau to nepadarė.

2) Teismas nepagrįstai patvirtino pareiškėjo su darbo santykiais susijusią reikalavimo dalį (2 492,39 Lt darbo neišmokėto darbo užmokesčio už 2008, 2009 metus ir 2010 metų I-III ketvirčius bei 1 762,57 Lt už nepanaudotas atostogas). Darbo kodekso (toliau – ir DK) 301 straipsnis imperatyviai nurodo, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Teismas nevertino DK 301 straipsnyje numatytų terminų ir aplinkybės, kad pareiškimo nagrinėjimo metu jau buvo suėjęs įstatyme numatytas 3 metų senaties terminas su darbo užmokesčiu susijusioms sumoms priteisti, kadangi minėtos sumos buvo skaičiuojamos tik iki 2010 metų. 

              3) Teismas nepagrįstai suteikė perdėtą įrodomąją reikšmę 2014 m. kovo 12 d. ekspertės išvadai dėl pareiškėjo skolos. Ši ekspertės išvada buvo pateikta remiantis suinteresuotų asmenų – pareiškėjo atstovės prašymu, išvada buvo rengiama išimtinai pareiškėjo fragmentiškai pateikiama medžiaga, t. y. tik buhalterinės apskaitos registru ,,Materialiai atsakingų asmenų atsiskaitymas“, tačiau visiškai nevertinant kitų itin svarbių buhalterinės apskaitos duomenų – buhalterinės apskaitos programos duomenų, kasos išlaidų ir kasos pajamų orderių, avanso apyskaitos žiniaraščių, kvitų, banko sąskaitos išrašų ir kitų buhalterinės apskaitos duomenų. Šie duomenys yra tarpusavyje prieštaringi. Apeliantas teismui yra pateikęs atsakovo avansines apyskaitas, kurios yra sudedamoji buhalterinės apskaitos registro ,,Materialiai atsakingų asmenų atsiskaitymas“ dalis ir kurios įrodo ekspertės išvados neteisingumą. Apeliantas, teikdamas teismui avansines apyskaitas, jas sutikrino ir nustatė, kad tas duomenų stulpelis, kurį ekspertė priskyrė kaip apelianto skolą pareiškėjui iš tiesų yra pareiškėjo skola apeliantui. Bet kuriuo atveju, esant tokiam duomenų prieštaringumui, yra pagrindas skirti teismo ekspertizę, kurios metu nešališkas teismo paskirtas ekspertas išanalizuotų visą BUAB ,,TMS Baltija“ buhalterinę apskaitą tam, kad būtų nustatyta, ar įmonė yra skolinga pareiškėjui.

              4) Teismas pažeidė rungimosi bei šalių procesinio lygiateisiškumo principus, nes sudarė sąlygas pareiškėjui įgyti procesinį pranašumą prieš apeliantą. Apeliantas su pareiškėjo pateikta ekspertės išvada susipažino tik 2014 m. kovo 13 d. vykusio teismo posėdžio metu, todėl neturėjo galimybių pasitelkti savo ekspertą, kuris būtų galėjęs pateikti visiškai kitokią išvadą.  

              5) Pareiškėjas piktnaudžiauja procesu ir reiškia nepagrįstus reikalavimus, todėl teismas turėtų spręsti klausimą dėl pareiškėjo galimo piktnaudžiavimo procesu. Pareiškėjo piktnaudžiavimą patvirtina ir ta aplinkybė, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 13 d. priėmė sprendimą, kuriuo priteisė iš pareiškėjo 39 120 Lt žalos atlyginimą, konstatavęs, kad pareiškėjas, kaip buvęs įmonės vadovas, veikė neatidžiai ir nerūpestingai, blogino įmonės finansinę padėtį. Padaręs įmonei žalos, pareiškėjas siekia tapti dar ir jos kreditoriumi.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas pareiškėjas A. B. prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsikirtimus grindžia šiais argumentais:

1) Teismas pagrįstai atnaujino terminą finansiniam reikalavimui pareikšti.

2) Teismas nepažeidė DK 301 straipsnyje įtvirtintos teisės normos, nes priteisė darbo užmokestį ne daugiau nei už trejus metus. Ieškinio senaties terminas taip pat nebuvo praleistas, nes pareiškėjas apie tai, savo teisės pažeidimą sužinojo ir galėjo sužinoti tik nuo bankroto bylos iškėlimo.

3) Pats bankroto administratorius teismui pateikė UAB ,,TMS Baltija“ išrašą iš buhalterinės apskaitos registro ,,Materialiai atsakingų asmenų atsiskaitymas“, kuriuo įrodinėjo, kad  ne atsakovas skolingas pareiškėjui, o pareiškėjas – atsakovui. Ekspertei buvo pateiktas buhalterinės apskaitos registras, gautas šioje byloje iš paties bankroto administratoriaus ir patvirtintas jo parašu. Todėl darytina išvada, kad bankroto administratorius, pasirašydamas buhalterinės apskaitos registrą, į jį surašytus duomenis buvo patikrinęs ir įrašai buhalterinės apskaitos registre atitinka buhalterinės apskaitos dokumentus. Toks bankroto administratoriaus elgesys, kai jis teikia dokumentą kaip įrodymą, o vėliau teigia, kad jis prieštaringas, įrodo bankroto administratoriaus nesąžiningumą ir suinteresuotumą. Bankroto administratorius nenurodė kokie konkrečiai buhalteriniai duomenys tarpusavyje neatitinka ir yra prieštaringi, nepateikė argumentų, kurie pagrįstų papildomos teismo ekspertizės paskyrimo būtinumą.

4) Apelianto teiginys, kad jis neturėjo galimybės susipažinti su teismo ekspertės išvada yra nepagrįstas. Teismo posėdžio metu apeliantas nereiškė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, be to, pareiškėjas jokių naujų dokumentų nepateikė, o buvo pateiktas tik teismo ekspertės byloje esančio dokumento profesionalus įvertinimas. Apeliantas disponuoja įmonės buhalteriniais dokumentais daugiau nei metus laiko, todėl jo teiginys, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu pateikė naują informaciją, į kurią nebuvo sudarytos sąlygos atsikirsti, yra nepagrįstas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo prašymas patvirtinti jo finansinį reikalavimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo

Atskiruoju skundu apeliantas įrodinėja, kad teismas nepagrįstai atnaujino terminą pareiškėjo finansiniam reikalavimui pareikšti.

Teismo nustatyto termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo klausimo išsprendimui taikytinos CPK 78 straipsnio nuostatos, įskaitant ir tas, kurios reglamentuoja teismo nutarties, kuria buvo išspręstas procesinio termino atnaujinimo klausimas, apskundimo galimybę. CPK 78 straipsnio 6 dalis nenumato galimybės apskųsti teismo nutarties, kuria nuspręsta atnaujinti procesinį terminą (CPK 334 str. 1 d. 1 p.), tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 2 p.), tai reiškia, kad teismo nutartis, kuria atnaujinamas procesinis terminas, yra neskundžiama atskiruoju skundu.

Kadangi nutarties dalis, kuria atnaujintas terminas pareiškėjo finansiniam reikalavimui pateikti, nėra apeliacijos objektas, kolegija nevertina apelianto nurodytų aplinkybių, susijusių su termino praleidimo priežasčių pripažinimo (ne)svarbumu.

Dėl finansinio reikalavimo, kildinamo iš darbo teisinių santykių, pagrįstumo.

Kaip minėta, skundžiama nutartimi teismas patvirtino pareiškėjo 4 254,96 Lt dydžio finansinį reikalavimą, kildinamą iš darbo santykių, kurį sudaro pareiškėjui neišmokėta 2 492,39 Lt dydžio  darbo užmokesčio dalis už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. ir 1 762,57 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas. Pareiškėjas teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta tvirtinti kitą dalį jo pareikšto finansinio reikalavimo, kildinamo iš darbo santykių, neskundžia.

Apeliantas, nesutikdamas su šiuo teismo patvirtintu reikalavimu, įrodinėja, kad turėjo būti taikoma DK 301 straipsnyje įtvirtinta norma, numatanti, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. KT17-N6/2014 pripažino, kad Lietuvos Respublikos Darbo kodekso  301 straipsnis (2012 m. birželio 26 d. redakcija) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 1 daliai. Įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 1 d.). Dėl šios priežasties šioje byloje DK 301 straipsnis netaikytinas.

Kitų argumentų, susijusių su teismo patvirtinto finansinio reikalavimo, kildinamo iš darbo teisinių santykių, nepagrįstumu apeliantas atskirajame skunde nenurodė. Dėl nurodytų aplinkybių atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti teismo nutarties dalies, kuria patvirtintas pareiškėjo 4 254,96 Lt dydžio finansinis reikalavimas, kildinamas iš darbo teisinių santykių.

Dėl 13 624,62 Lt finansinio reikalavimo pagrįstumo

Teismas skundžiama nutartimi patvirtino pareiškėjo 13 624,62 Lt finansinį reikalavimą, kuris grindžiamas BUAB ,,TMS Baltija“ buhalterinės apskaitos duomenimis, patvirtinančiais atsakovo BUAB ,,TMS Baltija“ skolą pareiškėjui.

Apeliantas atskiruoju skundu įrodinėja, kad teismo patvirtintas finansinis reikalavimas yra nepagrįstas. Pagrindinis apelianto argumentas yra tas, kad įmonės apskaitos registre ,,Materialiai atskaitingų asmenų atsiskaitymas“ (1 t., b. l. 41-49) grafoje ,,Likutis 2010.12.31“ nurodyta 13 624,62 Lt suma yra ne atsakovo BUAB ,,TMS Baltija“ skola pareiškėjui, bet pareiškėjo skola atsakovui. Teisėjų kolegija tokį apelianto teiginį atmeta kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas, įrodinėdamas savo 13 624,62 Lt dydžio finansinio reikalavimo pagrįstumą, pateikė 2014 m. kovo 12 d. išvadą dėl A. B. skolos, kurioje atestuota auditorė E. J. nurodė, kad pagal UAB ,,TMS Baltija“ pateiktą apskaitos registrą ,,Materialiai atskaitingų asmenų atsiskaitymas“ už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. galima vienareikšmiškai nustatyti, kad laikotarpio pabaigai UAB ,,TMS Baltija“ įsipareigojimas A. B. yra 13 624,62 Lt (1 t., b. l. 166-167). Minėtoje išvadoje nurodyta, kad pinigų išmokėjimai buvo registruojami debete, o atskaitingo asmens pateikti išlaidas patvirtinantys pirminiai dokumentai – kredite. Šią aplinkybę patvirtina ir apelianto pateiktos avanso apyskaitos ir išlaidas patvirtinantys dokumentai (apmokėtos PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo kvitai ir kt). Pavyzdžiui, 2009 m. kovo 31 d. avanso apyskaitoje (1 t., b. l. 50) nurodyta, kad iš įmonės kasos išmokėta 3 000 Lt suma; ši suma nurodyta minėto įmonės apskaitos registro debete (1 t., b. l. 45); PVM sąskaitose faktūrose, UAB ,,Algaudra“ kasos pajamų orderio kvite (1 t., b. l. 51-53) nurodytos sumos atsispindi minėto apskaitos registro kredite (1 t., b. l. 45). Dėl nurodytų aplinkybių apelianto įrodinėjamas faktas – kad avanso apyskaitose esantys duomenys patvirtina, jog įmonės išmokėjimai yra registruojami kredite, o pareiškėjo išlaidas patvirtinantys dokumentai – debete, yra neteisingas. 

Aplinkybės, kad minėtame apskaitos registre ,,Materialiai atskaitingų asmenų atsiskaitymas“ esantys duomenys atitinka pirminius įmonės buhalterinės apskaitos duomenis, apeliantas pirmosios instancijos teisme neginčijo. Kaip minėta, pats apeliantas šį buhalterinės apskaitos dokumentą pateikė kaip įrodymą, kuriuo įrodinėjo pareiškėjo 13 624,62 Lt skolą atsakovui UAB ,,TMS Baltija“. Pirmosios instancijos teisme buvo kilęs ginčas tik dėl to, ar registre užfiksuota 13 624,62 Lt suma reiškia pareiškėjo skolą UAB ,,TMS Baltija“, ar priešingai – UAB ,,TMS Baltija“ skolą pareiškėjui. Kaip pirmiau nurodyta, byloje pateikti duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytą faktą – minėta suma reiškia UAB ,,TMS Baltija“ skolinį įsipareigojimą pareiškėjui.

Apeliantas atskirajame skunde deklaratyviai nurodė, kad įmonės apskaitos registre ,,Materialiai atskaitingų asmenų atsiskaitymas“ nurodyti duomenys prieštarauja avanso apyskaitos žiniaraščiams, kasos pajamų orderiams, buhalterinės apskaitos programos duomenims. Teisėjų kolegija byloje esančių apelianto nurodytų dokumentų prieštaringumo nenustatė, o apeliantas tokio prieštaringumo nepagrindė.

Atskirajame skunde pateiktas apelianto prašymas šioje byloje skirti teismo ekspertizę tam, kad būtų išsiaiškinta, ar UAB ,,TMS Baltija“ skolinga pareiškėjui, ar ne, netenkintinas. Kolegija sprendžia, kad byloje pateikti duomenys yra pakankami pareiškėjo prašomam patvirtinti 13 624,62 Lt dydžio finansiniam reikalavimui pagrįsti, o apeliantas nenurodė pagrįstų duomenų, kurie leistų daryti prielaidą, kad byloje pateikta 2014 m. kovo 12 d. išvada būtų neteisinga.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

Atskirajame skunde apeliantas taip pat teigia, kad teismas pažeidė proceso teisės normas. Apelianto teigimu, su auditorės išvada jis susipažino 2014 m. kovo 13 d. vykusio posėdžio metu, todėl neturėjo galimybės pasitelkti savo ekspertą, kuris būtų galėjęs pateikti priešingą išvadą.

Kolegija neturi pagrindo sutikti su tuo, jog teismas padarė proceso teisės pažeidimą. Visų pirma 2014 m. kovo 13 d. posėdžio metu apeliantas nurodė, kad su pareiškėjo naujai į bylą pateiktais dokumentais yra susipažinęs ir sutiko, kad byla būtų nagrinėjama iš esmės. Antra, kaip minėta, apeliantas nepateikė pagrįstų duomenų, kurie galėtų patvirtinti 2014 m. kovo 12 d. išvados neteisingumą. Be to, apeliantas, teigdamas, kad jam nebuvo sudaryta galimybė pasitelkti savo ekspertą ir pateikti jo išvadą pirmosios instancijos teisme, tokią išvadą galėjo pateikti kartu su atskiruoju skundu (CPK 314 str.), tačiau to nepadarė.

Ta aplinkybė, kad iš pareiškėjo, kaip buvusio įmonės vadovo, bankrutuojančiai įmonei yra priteista žala, neturi reikšmės pareiškėjo pagrįsto finansinio reikalavimo tvirtinimui. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš pareiškėjo priteista žala išieškoma realiai vykdymo procese, o priteistos žalos dydžiu negali būti mažinamas pareiškėjo tvirtintinas finansinis reikalavimas.

Pripažinus, kad pareiškėjo reikalavimas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo yra pagrįstas, apelianto prašymas skirti pareiškėjui baudą už nepagrįsto pareiškimo patvirtinti finansinį reikalavimą pateikimą, atmestinas kaip nepagrįstas.

              Remiantis tuo, kas išdėstyta, atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti teismo nutarties, kuria patvirtinta bendras pareiškėjo A. B. 17 879,58 Lt finansinis reikalavimas, nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad teismas bendra suma patvirtino ne tos pačios eilės pareiškėjo finansinius reikalavimus, kolegijos vertinimu, tikslinga patikslinti teismo nutarties rezoliucinę dalį nurodant, kad tvirtinamas pareiškėjo 4 254,96 Lt pirmos eilės finansinis reikalavimas ir 13 624,62 Lt  dydžio trečios eilės reikalavimas (ĮBĮ 35 str. 2 d., 4 d.). 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti teismo nutarties rezoliucinę dalį, kuria patvirtintas bendras pareiškėjo A. B. 17 879,58 Lt dydžio finansinis reikalavimas, nurodant, kad BUAB ,,TMS Baltija“ bankroto byloje patvirtinamas A. B. 4 254,96 Lt dydžio pirmos eilės finansinis reikalavimas ir 13 624,62 Lt dydžio trečios eilės finansinis reikalavimas.