Civilinė byla Nr. 2-452/2010
Procesinio sprendimo kategorija 126.8
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. kovo 23 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Čekanauskaitės
(kolegijos pranešėja) ir Alės Bukavinienės, teismo posėdyje apeliacine
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo
kreditorių Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio
socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atskiruosius skundus dėl
Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria pripažinti
negaliojančiais bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Šilterma“ kreditorių
susirinkimo nutarimai, civilinėje byloje Nr. B2-1437-264/2009.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Kauno
apygardos teismas 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB
„Šilterma“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė G. P.
Teismas
2009 m. gegužės 18 d. patvirtino 20 200 Lt sumą atsakovo administravimo
išlaidoms apmokėti per mėnesį iki administravimo sąmata bus patvirtinta
kreditorių susirinkime.
Bankroto administratorius 2009 m. spalio 28 d.
kreditorių susirinkime prašė patvirtinti tokią kasmėnesinę administravimo
išlaidų sąmatą: įmonės apskaitos tvarkymui – 1 000 Lt, administravimo paslaugoms
– 5 000 Lt, pašto išlaidoms – 350 Lt, teisinei pagalbai – pagal faktą, patalpų
nuomai ir automobilių saugojimui – 1 000 Lt, transporto paslaugoms – 300 Lt,
mokesčiams – pagal faktą. Kreditorių susirinkimas protokoliniu nutarimu Nr. 1 patvirtino
60 000 Lt administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo teismo nutarties
iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo iki įmonės išregistravimo iš
Juridinių asmenų registro, iš jų 49 577 Lt skyrė administratoriaus atlyginimui,
10 423 Lt – administravimo išlaidoms apmokėti, o taip pat nustatė
administratoriui 5 procentų dydžio sėkmės mokestį, laimėjus civilinę bylą su
debitoriumi UAB „Lukrida” dėl 71 508 Lt skolos priteisimo, tuo atveju, jeigu
šios lėšos būtų gautos įmonės kaupiamojoje sąskaitoje. Atsižvelgiant į tai, kad
laikotarpiu iki kreditorių susirinkimo administratoriui buvo išmokėta 49 576,94
Lt atlyginimui, nutarta likusią 10 423 Lt sumą skirti administravimo išlaidoms,
kurios būtų išmokamos bankroto proceso
metu administratoriaus nuožiūra.
Administratorius
2009-11-1 teismui pateikė skundą ir prašė pripažinti negaliojančiu nurodytą kreditorių
susirinkimo nutarimą, kaip neteisingą, nepagrįstą, neprotingą ir
prieštaraujantį Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsniui bei
viešajai tvarkai. Prašė įpareigoti susirinkimą iš naujo svarstyti klausimą dėl
administratoriaus išlaidų sąmatos patvirtinimo, įskaitant 59 786,52 Lt bankroto
proceso administravimo išlaidas iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Nurodė, jog
teismas 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi buvo patvirtinęs 20 200 Lt
administravimo išlaidų sąmatą mėnesiui iki pirmojo kreditorių susirinkimo,
todėl kreditorių susirinkimas privalėjo atsižvelgti į šias administravimo
išlaidas, tvirtindamas sąmatą likusiam laikotarpiui. Teigė, jog už šešis
mėnesius iki kreditorių susirinkimo administratoriui priklausė 57 000 Lt
atlyginimas, buvo sumokėta tik 49 576,94 Lt, todėl liko 7 423,06 Lt skola. Skundžiamas
kreditorių susirinkimo sprendimas užkirto kelią administratoriui tęsti
administravimo procedūras, nes pagal praktiką bankroto byla gali užtrukti apie dvidešimt
keturis mėnesius ir tai reikštų, kad bankroto administratorius nuo 2009-10-28
turėtų dirbti nemokamai, o kitų administravimo išlaidų nebūtų iš ko apmokėti.
Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 18 d.
nutartimi šį bankroto administratoriaus skundą patenkino, pripažino
negaliojančiu minimą kreditorių susirinkimo nutarimą ir įpareigojo kreditorių
susirinkimą iš naujo svarstyti administravimo išlaidų sąmatą, įskaitant teismo
2009 m. gegužės 18 d. nutartimi patvirtintas lėšas – 20 200 Lt, vieno mėnesio
administravimo išlaidoms apmokėti iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Teismas
sprendė, kad kreditorių susirinkimas, pakeisdamas šia nutartimi nustatytas 20
200 Lt dydžio administravimo išlaidas, pažeidė ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7
punkte įtvirtintą normą, o taip pat teismo nutarties privalomumo principą.
Trečiasis
asmuo kreditorius VSDFV Kauno skyrius atskiruoju skundu prašo panaikinti šią
teismo nutartį, priimti naują nutartį ir patvirtinti atsakovo 2009 m. spalio 28
d. kreditorių susirinkimo nutarimą dėl 60 000 Lt administravimo išlaidų sąmatos.
Skunde rašoma:
1.
Atsakovas bankroto bylos iškėlimo dieną turėjo 1 080
285 Lt balansinio turto, tačiau atlikus detalią turto sudėties analizę nustatyta,
kad materialus turtas sudaro 123 462,76 Lt, tai yra 11,4 procentų viso
balansinio turto, o pagrindinė turto dalis yra debitorinės skolos. Administratorius,
prašydamas teismo patvirtinti 20 200 Lt sąmatą mėnesiui, tinkamai neįvertino
įmonės turto sudėties, skolų išieškojimo galimybių ir tuo sąmoningai klaidino
teismą. Įmonės turtinės galimybės neleidžia atsiskaityti pagal
administratoriaus prašomą ir teismo nustatytą išlaidų sąmatą, be to ši sąmata
nėra baigtinė, todėl kreditorių susirinkimas turėjo pagrindą tik iš dalies patenkinti
administratoriaus prašymą.
2.
Teismas 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi patvirtindamas
neadekvačias realiam įmonės turtui administravimo išlaidas, pažeidė bankroto
teisės instituto principą teisingai paskirstyti esamą nemokaus skolininko turtą
kreditoriams, o taip pat viešąjį interesą.
3.
Administratorius savo išskirtines teises gina
neatsižvelgdamas į įmonės turtinę padėtį, kreditorių interesus, todėl yra
šališkas, pažeidžia administratoriaus profesinei veiklai taikytinus sąžiningumo
ir pareigingumo reikalavimus.
Trečiasis
asmuo kreditorius Kauno apskrities VMI atskiruoju skundu taip pat prašo
panaikinti teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį ir priimti naują nutartį patvirtinant
2009 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimą dėl 60 000 Lt
administravimo išlaidų sąmatos. Skundas grindžiamas tais pačiais motyvais, kaip
ir anksčiau nurodyto apelianto atskirasis skundas. Papildomai skunde nurodoma,
kad administratorius per šešis mėnesius iki pirmojo kreditorių susirinkimo
panaudojo 56 114,02 Lt iš 121 200 Lt teismo skirtų lėšų, tačiau administravimo
išlaidoms panaudojo tik 6 537,08 Lt, didžiąją dalį lėšų skirdamas savo
atlyginimui. Apelianto nuomone, tai
įrodo, kad administratorius nereiškė teismuose sudėtingų civilinių
ieškinių dėl įmonės sandorių ir turto, kurie iš esmės galėtų pakeisti
bankrutuojančios įmonės turtinę padėtį bei nepagrįstai siekia padidinti
administravimo išlaidas. Teismo priimta nutartis yra nepagrįsta, nes teismas
privalėjo patikrinti, kiek įmonė turi realaus turto, įsitikinti būsimų
administravimo išlaidų pagrįstumu, o ne tenkinti tik vieno asmens poreikius. Be
to, teigia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas tik byloje
dalyvavusiems asmenims, tačiau apeliantų kreditoriniai reikalavimai buvo patvirtinti
daug vėliau nei teismas 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi patvirtino 20 200 Lt
administravimo išlaidų sąmatą, todėl ši nutartis pažeidė vėliau į bylą
įstojusių kreditorių teises tinkamai ginti savo interesus tenkinant
kreditorinius reikalavimus.
Administratorius
atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo jų netenkinti, palikti galioti skundžiamą
nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantai atskiruosiuose
skunduose pateikia netikslius duomenis apie BUAB „Šilterma“ turtą, neįvertinta aplinkybė,
kad teismas yra patenkinęs ieškinį atsakovui IĮ ,,Kaistra line“ dėl 67 779,67
Lt priteisimo, ir ši skola bus išieškota, taip pat teisme nagrinėjamas ginčas su
UAB ,,Lukrida“ dėl 71 508 Lt skolos. Taigi atsakovas gaus 189 999,26 Lt trumpalaikio
turto ir galės atsiskaityti su administratoriumi bei iš dalies su kreditoriais.
Apeliantai klaidingai nurodo, kad atlyginimas administratoriui turi būti
skiriamas pagal gautas pajamas į bankrutuojančios įmonės sąskaitą ar kasą. Administratorius
turi teisėtą lūkestį, jog nebūtų sumažintos turėtos bei nustatomos ateičiai
administravimo išlaidos, kad galėtų sklandžiai ir efektyviai vykdyti bankroto
procedūras.
Atskirieji
skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas
sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas
(CPK 320 str. 1 d.). Taisyklė
taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Šioje apeliacijoje spręstinas klausimas, ar nutartis,
kuria pirmosios instancijos teismas patenkino administratoriaus skundą ir
pripažino negaliojančiu kreditorių susirinkimo nutarimą, yra pagrįsta ir
teisėta. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorių Kauno
apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo
fondo valdybos Kauno skyriaus atskiruosius skundus, konstatuoja, kad pagrindų,
nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskiruosiuose skunduose išdėstytais
motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties
negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas
taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.).
Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra ĮBĮ, o kitų įstatymų
nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos
neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismas, rengdamasis
nagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes to
reikalauja viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą, neapsiriboja
vien atskiruosiuose skunduose
išdėstytais argumentais (CPK 338, 320 str.).
Kaip minėta, teismas, patenkinęs administratoriaus
skundą, panaikino kreditorių susirinkimo nutarimą patvirtinti 60 000 Lt administravimo
išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą
įsiteisėjimo iki įmonės išregistravimo, iš jų 49 577 Lt skirti
administratoriaus atlyginimui, 10 423 Lt – administravimo išlaidoms apmokėti
bei nutarimą likusius neišmokėtus 10 423
Lt išmokėti bankroto proceso metu
administratoriaus nuožiūra, nes administratoriui jau buvo išmokėta 49 576,94
Lt.
Nagrinėjamoje
byloje nustatyta, jog Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi buvo
patvirtinęs 20 200 Lt atsakovo administravimo išlaidoms apmokėti per mėnesį nuo
teismo nutarties iškelti įmonės
bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki administravimo sąmata bus patvirtinta
kreditorių susirinkime (9 500 Lt administratoriaus atlyginimui, 10 700 Lt
kitoms administravimo išlaidoms). Paminėtina, kad vadovaujantis ĮBĮ 23 straipsnio 5 ir 9
punktų nuostatomis, teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti,
nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, taip pat nustatyti
administratoriui atlyginimą, turi kreditorių susirinkimas. Tačiau tuo atveju,
kai, remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7
punktu, teismas, įgyvendindamas jam įstatymo
numatytą pareigą, pagal administratoriaus pateiktą sąmatą patvirtina lėšų dydį,
kurį administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo
išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo
išlaidų sąmatą, ši teismo patvirtinta sąmata yra privaloma kreditorių
susirinkimui.
Pažymėtina, kad CPK 18 straipsnis nustato teismo
nutarties privalomumo principą. Todėl pirmasis kreditorių susirinkimas,
įgyvendindamas ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalyje
įtvirtintą pareigą nustatyti lėšas, kurios turi būti sumokėtos administratoriui
už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo
nutarties iškelti įmonei bankroto bylą
įsiteisėjimo dienos iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos, negali keisti
teismo nutartimi patvirtintos
administravimo išlaidų sąmatos. Tokią praktiką patvirtina Lietuvos apeliacinio
teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-253/2009.
Teisėjų
kolegija, atsižvelgdama į bylos medžiagą ir išdėstytas aplinkybes, mano, kad kreditorių
susirinkimas neturėjo teisės keisti teismo nutartimi, kuri jam buvo privaloma, nustatytos
administravimo išlaidų sąmatos, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad
kreditorių susirinkimas pažeidė imperatyvią ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7
punkte įtvirtintą teisės normą, o taip pat teismo nutarties privalomumo principą (CPK 18 str.) ir remdamasis ĮBĮ 23 straipsnio 5 ir
9 punktų nuostatomis, CPK 18 straipsniu skundžiamą nutarimą panaikino, o administravimo
išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimą perdavė kreditorių susirinkimui spręsti iš
naujo (CPK 185 str.).
Apeliantai
teigia, kad teismas, 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi patvirtindamas
neadekvačias realiam įmonės turtui administravimo išlaidas, pažeidė bankroto
teisės instituto principą teisingai paskirstyti esamą nemokaus skolininko turtą
kreditoriams, o taip pat viešąjį interesą. Nurodo, kad atlikus įmonės detalią
turto sudėties analizę ir įvertinus jo išieškojimo iš skolininkų galimybes,
paaiškėjo, jog įmonės turtinės galimybės neleidžia atsiskaityti pagal administratoriaus
prašomą ir teismo nustatytą išlaidų sąmatą, todėl kreditorių susirinkimas
turėjo pagrindą sumažinti teismo nustatytą administravimo išlaidų sąmatą.
Teisėjų kolegija, remdamasi ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalies nuostatomis pažymi, kad administravimo išlaidos turi būti nustatomas
atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti įmonė tęsia veiklą, į parduodamo įmonės
turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių
ieškinių sudėtingumą bei kiekį, ir sutinka su apeliantų teiginiu, kad išlaidos
turi būti adekvačios įmonės finansinei būklei. Tačiau kaip jau minėta, teismo
patvirtinta administravimo išlaidų suma nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki
pirmojo kreditorių susirinkimo kreditorių susirinkimui yra privaloma ir
kreditorių susirinkimas neturi teisės svarstyti teismo nutarties pagrįstumo.
Kartu
teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas 2009 m. gegužės 18 d.
nutartimi patvirtinęs 20 200 Lt atsakovo administravimo išlaidoms apmokėti per
mėnesį, nustatė konkrečią aplinkybę, kuriai įvykus, minėta administravimo
sąmata nebeprivaloma, tai yra nurodė, jog administravimo išlaidų sąmata galioja
iki bus patvirtinta kreditorių susirinkime. Kaip buvo minėta, sprendžiant
klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos dydžio patvirtinimo laikotarpiui
nuo kreditorių susirinkimo, būtina atsižvelgti į įmonės turtinę padėtį, skolų
išieškojimo galimybę ir kitas minėtas aplinkybes. Todėl teisėjų kolegija atmeta
kaip nepagrįstus administratoriaus teiginius atsiliepime į atskiruosius
skundus, jog kreditorių susirinkimo nutarimas mažinti administravimo išlaidas
nuo kreditorių susirinkimo traktuotinas kaip jo teisėtų lūkesčių pažeidimas.
Pažymėtina, jog
pagal ĮBĮ 36 straipsnio 5
dalį, atlyginimo administratoriui suma gali būti išmokama visa iš karto baigus
bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą.
Kaip
žinoma, įmonės administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis
asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, kuris valdo,
naudoja ir disponuoja bankrutuojančios įmonės turtu, lėšomis, užtikrina jų
apsaugą, privalo ginti visų kreditorių ir pačios įmonės teises, interesus,
organizuoti bei atlikti būtinus bankroto proceso darbus (ĮBĮ 11 str. 3 d.).
Administratorius bankroto procese turi plačius ĮBĮ apibrėžtus įgaliojimus ir
nuo jo veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios
įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas bei
skaidrumas. Teismas, iškėlęs bankroto bylą atsakovui UAB „Šilterma“, remdamasis
ĮBĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise, pavedė administratoriui sušaukti
pirmąjį kreditorių susirinkimą. Taigi pirmojo kreditorių sąrašo bei jų
finansinių reikalavimų pateikimas teismui tvirtinti ir pirmojo kreditorių
susirinkimo sušaukimas buvo administratoriaus pareiga, kurios operatyvus
įvykdymas iš dalies priklausė nuo šio asmens veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta,
teisėjų kolegija mano, kad kreditorių susirinkimas iš naujo nagrinėdamas šį klausimą,
turėtų pagrindą svarstyti tai, ar administratorius tinkamai organizavo bankroto
procedūras, nepiktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis, nepažeidė jam nustatytos
pareigos suorganizuoti pirmąjį kreditorių susirinkimą per ĮBĮ 22 straipsnio 1
dalyje nustatytą terminą ir priklausomai nuo nustatytų aplinkybių, spręsti dėl administratoriaus
civilinės atsakomybės -nuostolių atlyginimo
(ĮBĮ 11 str. 6 d.).
Apeliantai
nurodo, kad atsakovo BUAB „Šilterma“ administratorius, vykdydamas jam pavestas
pareigas ir teises, organizuodamas bankroto procedūras, savo išskirtines teises
gina neatsižvelgdamas į įmonės turtinę padėtį, kreditorių interesus, todėl yra
šališkas, pažeidžia administratoriaus profesinei veiklai taikytinus sąžiningumo
ir pareigingumo reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad esminis
administratoriaus veiklos požymis yra tai, jog, organizuodamas ir atlikdamas
būtinus bankroto proceso darbus, jis privalo ginti tiek visų kreditorių, tiek
bankrutuojančios įmonės interesus. Todėl kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal
ĮBĮ 23 straipsnio 13 punkte įtvirtintą nuostatą, kreditorių susirinkimas esant
pagrindui turi teisę kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo.
Teisėjų
kolegija sprendžia, kad remiantis anksčiau šioje nutartyje išdėstytais
motyvais, apeliantų teiginiai neduoda pagrindo spręsti, jog pirmosios
instancijos teismas priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl mano, kad
pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama teismo
nutartis turėtų būti panaikinta ar pakeista atskiruosiuose skunduose nurodytais
motyvais, nėra ir šiuos skundus atmeta, o teismo nutartį palieka nepakeistą
(CPK 338, 302 str., 263 str. 1 d.).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno
apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Artūras
Driukas
Virginija Čekanauskaitė
Alė
Bukavinienė