Civilinė byla Nr. e2S-293-413/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06216-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.5.14

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko M. E. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2SP-11882-429/2022, kuria kreditoriui išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Tauro grūdai“ (kreditorius) ir M. E. (skolininkas) prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Teismas

n u s t a t ė: 

I. Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi patvirtino pareiškėjų UAB „Tauro grūdai“ (toliau – kreditorius, ieškovė) ir M. E. (toliau – skolininkas, atsakovas) 2022m. balandžio 5 d. sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

1.1.                      Atsakovas M. E. pripažįsta bendrą 2 858,34 Eur dydžio skolą ieškovei UAB „Tauro grūdai“. Skola turi būti pervesta į A/S (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank:

1.1.1.                      Šią sumą sudaro: skola, lygi 2 838,20 Eur.

1.1.2.                      Palūkanos pagal sutartį ir PVM sąskaitą faktūrą ZPR 306, lygios 20,14 Eur.

1.2.                      Šalys susitaria, kad atsakovas sumokės skolą ieškovei ne vėliau kaip iki 2022 m. spalio 1 dienos, nuo šios taikos sutarties pasirašymo dienos.

1.3.                      Atsakovas atleidžiamas nuo procesinių palūkanų mokėjimo, jei visus kitus mokėjimus atlieka nepažeisdamas taikos sutartyje nustatyto termino.

1.4.                      Ieškovė atsisako visų kitų reikalavimų, kildinamų šioje civilinėje byloje iš prievolinių santykių, atsakovo atžvilgiu. Ieškovei yra žinomos reikalavimo atsisakymo pasekmės, numatytos CPK 140 straipsnyje, 293 straipsnyje, 294 straipsnyje.

1.5.                      Atsakovui praleidus taikos sutartyje nustatytą mokėjimo terminą bent vieną dieną, ieškovė sekančią dieną įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo visai 1.1.1 ir 1.1.2 p. nurodytai sumai, 6 procentų metinių palūkanų sumai, skaičiuojamai nuo skolos neapmokėjimo dienos iki visiško atsiskaitymo pagal taikos sutartį dienos, ir teikti vykdomąjį dokumentą vykdymui.

2.       Kreditorius UAB „Tauro grūdai“ 2022 m. spalio 17 d. kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą dėl 2 858,34 Eur skolos išieškojimo iš skolininko M. E..

3.       Atsiliepime į prašymą skolininkas M. E. prašė kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti ir atidėti 2 858,34 Eur skolos sumokėjimą iki 2022 m. gruodžio 31 d. Nurodė, kad dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti taikos sutarties, nes šiuo metu nėra gavęs atsiskaitymo už parduotą produkciją, vėluoja ir yra atidėtos NMA išmokų mokėjimas, kito turto ir pajamų jis neturi. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi kreditoriaus prašymą tenkino ir nutarė išduoti UAB „Tauro grūdai“ vykdomąjį raštą dėl 2 858,34 Eur skolos išieškojimo; 20,14 Eur palūkanų išieškojimo ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo, skaičiuojant jas nuo skolos neapmokėjimo dienos iki visiško atsiskaitymo, iš skolininko M. E..

5.       Teismas nurodė, kad skolininkas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis nedirba ir neturi turto. Tai, kad atsakovas nėra gavęs atsiskaitymų už parduotą produkciją ir kad vėluoja atidėtas NMA išmokų mokėjimas, nėra pagrindas nevykdyti pasirašytos taikos sutarties sąlygų. Skolos atidėjimo mokėjimas iki 2022 m. gruodžio 31 d. tik parodo skolininko vengimą atsiskaityti su kreditoriumi, dėl ko būtų pažeistos kreditoriaus teisės ir tai neatitiktų kreditoriaus teisių užtikrinimo pusiausvyros principo. Skolininkas iki 2022 m. spalio 1 d. neįvykdė savo įsipareigojimų ir nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį (turimo nekilnojamojo turto, gaunamų pajamų). Todėl teismas sprendė, kad  skolininko prašymas yra nepagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.       Atskiruoju skundu skolininkas M. E. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.                      Skolininko negalėjimą atsiskaityti su kreditoriumi nulėmė objektyvios priežastys, tuo tarpu teismo išduotas vykdomasis raštas neužtikrintų kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų, nes šiuo momentu skolininkas neturi likvidaus turto, esamas nekilnojamasis turtas ir kilnojamasis turtas areštuoti, tai kreditoriui jau buvo žinoma pasirašant taikos sutartį.

6.2.                      Pagal taikos sutarties sąlygas, atsiskaitymas turėjo įvykti iki 2022 m. spalio 1 d. ir tai buvo susieta su NMA išmokų išmokėjimu ir būtent šių lėšų panaudojimu atsiskaitymui. Kitas realus skolininko pajamų šaltinis – produkcijos pardavimas, tačiau kol kas produkcija yra neparduota. Išdavus vykdomąjį raštą skolos suma padidėtų dėl vykdymo išlaidų, skaičiuojamų palūkanų, kas dar labiau apsunkintų skolininko padėtį.

6.3.                      Atsakovo atsiliepime išdėstytas prašymas teismui atidėti taikos sutartyje numatytos skolos sumokėjimą iki 2022 m. gruodžio 31 d. nebuvo spręstas iš esmės.

7.       Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

9.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi patvirtino kreditorės UAB „Tauro grūdai“ ir skolininko M. E. pasirašytą taikos sutartį, pagal kurią skolininkas iki 2022 m. spalio 1 d. įsipareigojo sumokėti kreditoriui 2 858,34 Eur skolą.

10.       Iki sutartos datos minėta skola nebuvo sumokėta, todėl kreditorius 2022 m. spalio 17 d. kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą dėl 2 858,34 Eur skolos išieškojimo. Skolininkas atsiliepime į prašymą prašė skolos mokėjimą atidėti iki 2022 m. gruodžio 31 d., kadangi negavo išmokų iš NMA (Nacionalinės mokėjimo agentūros).

11.       Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas skolininko prašymą atmetė.

12.       Atskiruoju skundu apeliantas prašo panaikinti 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį, nurodydamas, kad sutartu laiku negrąžino kreditoriui skolos dėl objektyvių priežasčių, nes negavo išmokos iš NMA ir nepardavė ūkio produkcijos, todėl negavo planuotų pajamų, kurios turėjo būti skirtos atsiskaitymui su kreditoriumi.  

13.       Įstatyme taikos sutartis apibrėžiama kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis).

14.       Taigi, savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas, tačiau tik teismo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis joms turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 dalis).

15.       Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinėms teisėms ir pareigoms nustatyti, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2012).

16.       Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).

17.       Pagal bendrąsias vykdymo proceso nuostatas teismo patvirtintos taikos sutartys priskirtos prie vykdytinų dokumentų, kurie vykdomi pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tačiau vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra ne vykdytini dokumentai, bet nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimų, nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas).

18.       CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti; spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.

19.       Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismas gali keisti tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis). Gavęs tokį prašymą, teismas, vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, gali spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų pagal taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o dėl materialinių teisinių santykių aspektų negalėtų būti sprendžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020).

20.       Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad jis iki taikos sutartyje nustatyto termino – 2022 m. spalio 1 d. – skolos nesumokėjo dėl to, jog tokia taikos sutarties sąlyga buvo susieta su NMA išmokų išmokėjimu ir tolesniu atsiskaitymu su kreditoriumi, t. y. būtent iš šių lėšų skolininkas ir turėjo atsiskaityti su kreditoriumi, tačiau tokių lėšų iš NMA negavo. Kitas realus pajamų, iš kurių turėjo būti vykdomas atsiskaitymas, šaltinis – pajamos už parduotą produkciją, tačiau ir tokių pajamų atsakovas negavo. Dėl to apeliantas pirmosios instancijos teismo prašė skolos sumokėjimo terminą pratęsti iki 2022 m. gruodžio 31 d.

21.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo nurodytos taikos sutarties nevykdymo priežastys yra nesvarbios. Anot teismo, atsakovo prašymas atidėti skolos mokėjimą iki  2022 m. gruodžio 31 d. tik patvirtina jo vengimą atsiskaityti su kreditoriumi.

22.       Pagal prieš tai paminėtą teismų praktiką, teismas turi teisę atidėti ar išdėstyti skolos mokėjimą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ši byla apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama 2023 m. vasario mėnesį, t. y. pasibaigus apelianto nurodytam skolos pratęsimo terminui, todėl mokėjimo atidėjimo iki 2022 m. gruodžio 31 d. klausimas šiai dienai nėra aktualus. Antra, nors apeliantas pirmosios instancijos teismo prašė atidėti mokėjimą būtent iki 2022 m. gruodžio 31 d., tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios nepateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymų, patvirtinančių visos skolos arba bent jau jos dalies sumokėjimo faktą. Trečia, nagrinėjant prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pirmosios instancijos teisme skolininkas atsiliepime į prašymą pripažino, jog skola pagal teismo patvirtintą taikos sutartį iki 2022 m. spalio 1 d. nepadengta. Ketvirta, iš taikos sutarties turinio nematyti, jog apelianto skolos sumokėjimo faktas ar galimybė ją sumokėti būtų siejamas su išmokų iš NMA gavimu ar produkcijos pardavimu, todėl apelianto nurodytos skolos nesumokėjimo priežastys šios nutarties 14 punkto prasme laikytinos nepagrįstomis ir neįrodytomis (CPK 178 straipsnis).

23.       Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą išsprendė teisingai. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl skolininko atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis iš esmės paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai nepasisakė dėl skolininko prašymo išdėstyti skolos mokėjimą iki jo nurodyto termino nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisingą teismo nutartį. Be to, dėl šio prašymo apeliantas pasisakė savo atskirajame skunde, o apeliacinės instancijos teismas – šios nutarties 22 punkte. Todėl konstatuoti apelianto teisių pažeidimo nėra pagrindo.     

24.       Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamoje nutartyje dėl vykdomojo rašto išdavimo teismas nurodė neteisingą sumą, t. y. Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartyje bendra skolos suma yra įvardinta 2 858,34 Eur suma, kuri susideda iš 2 838,20 Eur pagrindinės skolos pagal PVM sąskaitą faktūrą ir 20,14 Eur paskaičiuotų palūkanų. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje teismas nutarė išduoti vykdomąjį raštą dėl 2 858,34 Eur skolos ir 20,14 Eur palūkanų. Todėl ši klaida ištaisytina apeliacinės instancijos teismo, patikslinant Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties rezoliucinę dalį (CPK 276 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant jos rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:

„Išduoti kreditoriui UAB „Tauro grūdai“ (j. a. k. 171366054) vykdomąjį raštą dėl 2 838,20 Eur skolos, 20,14 Eur palūkanų ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo, skaičiuojant nuo skolos neapmokėjimo dienos (2022 m. spalio 2 d. ) iki visiško skolos grąžinimo, iš skolininko M. E. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                         Gintautas Koriaginas