Civilinė byla Nr. e2A-704-562/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08206-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.39.2.5.1.3; 3.1.7.6; 3.3.1.19.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Dainiaus Rinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių (apeliančių) uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būsto priežiūra“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Santjana“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būsto priežiūra“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Santjana“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje – užsienio draudimo bendrovė Ergo Insurance SE, veikianti per Lietuvos filialą, akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ ir akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ir ADB) „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašo priteisti solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Mano Būsto priežiūra“ ir UAB „Santjana“ 6 788,63 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad:

1.1.                      ieškovė buvo sudariusi įmonių turto draudimo sutartį (draudimo liudijimas GJELT Nr. 3080206), kuria laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki 2020 m. gruodžio 19 d. buvo apdrausti draudėjo pastatai, tarp kurių yra ir pastatas, kuriame įvyko įvykis, adresu Medeinos g. 8A, Vilniuje.

1.2.                      Ieškovės draudėjas pateikė pranešimą apie įvykį, kuriame nurodė, jog 2020 m. rugpjūčio 18 d. jam priklausančios patalpos, adresu Medeinos g. 8A, Vilnius, yra smarkiai užlietos vandeniu, kai dėl šilumos tinklų vykdytų hidraulinių bandymų sprogo radiatoriai. Turto apžiūros akte yra detaliai užfiksuoti visi apgadinimai visose patalpose bei nurodyta, jog atėję nuomininkai į patalpas rado jas užlietas, vanduo bėgo iš prakiurusių radiatorių. Draudėjas nurodė, jog bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ (toliau – ir VŠT) naktį atliko hidraulinius bandymus. Iš pateiktų nuotraukų galima matyti užlietas patalpas bei sprogusius radiatorius (skylės radiatoriuose atsirado dėl didelio spaudimo hidraulinių bandymų metu pastato šilumos punkto prižiūrėtojui/administratoriui/savininkui neužsukus įvadinių sklendžių, tad būtent pro šias skyles ir pateko vanduo į draudėjo patalpas).

1.3.                      Nurodė, kad akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. 10.00 val. iki 2020 m. rugpjūčio 18 d. 12.00 val. adresu Medeinos g. 8A, Vilniuje, vykdė planinius šilumos tinklų hidraulinius bandymus, todėl turėjo būti uždarytos įvadinės sklendės. Apie planuojamus vykdyti planinius šilumos tinklų hidraulinius bandymus bendrovė el. laišku informavo pastato vidaus šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemos prižiūrėtoją, kuris raštu patvirtino, jog yra informuotas apie hidraulinius bandymus, kad reikia užsukti įvadines sklendes ir kad sutinka su hidrauliniais bandymais.

1.4.                      Bendra patirtos žalos suma yra 6 903,63 Eur. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 18 d. įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjui, atskaičius 115 Eur išskaitą, išmokėjo 6 788,63 Eur draudimo išmoką (6 903,63 Eur – 115 Eur). Draudimo išmokos išmokėjimą patvirtina pridėtas SEB banko sąskaitos išrašas. Prašoma atlyginti nuostolio suma subrogacijai dėl padarytos žalos yra 6 788,63 Eur.

1.5.                      Ieškovės vertinimu, nagrinėjamu atveju dėl atsiradusios žalos solidariai atsako buvusi pastato administratorė – UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir įvykio metu administratore buvusi UAB „Santjana“ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis). Jeigu UAB „Mano Būsto priežiūra“ būtų pranešusi šilumos tiekėjai AB „Vilniaus šilumos tinklai“, jog ji baigia šio pastato administravimą, o UAB „Santjana“ būtų pranešusi AB „Vilniaus šilumos tinklai“, jog ji yra naujoji pastato administratorė, tokiu atveju AB „Vilniaus šilumos tinklai“ būtų žinojusi, kad pranešimą apie hidraulinius bandymus reikia siųsti naujajai administratorei. UAB „Mano Būsto priežiūra“, gavusi pranešimą apie hidraulinius bandymus, privalėjo informuoti šilumos tiekėją, kad ji jau nėra pastato administratorė, tačiau UAB „Mano Būsto priežiūra“ neinformavo šilumos tiekėjo apie susidariusią situaciją, dėl ko atsirado žala ieškovės draudėjo turtui.

2.       Atsakovė UAB „Mano Būsto priežiūra“ pateiktame atsiliepime nurodo, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo patikslintą ieškinį jos atžvilgiu atmesti. Atsiliepime nurodė, kad:

2.1.                      ieškovė neatsižvelgė į visas žalos atsiradimui reikšmingas aplinkybes, nenustatinėjo ir neįrodinėjo būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovės veiksmuose, neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų, dėl ko jos atžvilgiu civilinė atsakomybė negalima. Nesutinka su ieškovės pateikta AB „Vilniaus šilumos tinklai“ parengta lentele-priedu prie pranešimų dėl hidraulinio bandymo ir šilumos tinklų remonto, nes iš lentelės nėra aišku, nei kas ją sudarė, nei kokiu pagrindu sudarė, nei kodėl į šią lentelę buvo įtraukta atsakovė prie pastato Medeinos g. 8A, nes nėra įrodymų, kad AB „Vilniaus šilumos tinklai“ iš vis išsiuntė atsakovei tokį pranešimą.

2.2.                      Draudikė atsakovės neteisėtus veiksmus kildina iš daugiabučio namo administratoriaus pareigų pažeidimo, tačiau ginčo pastatas nėra daugiabutis gyvenamasis namas, dėl ko šiam ginčui spręsti negali būti taikomos CK 4.82-4.85 straipsnių nuostatos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė kokiu nors pagrindu buvo paskirta administratore, taip pat, kad atsakovė buvo pastato vidaus šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemos prižiūrėtoja. Dėl nurodyto atsakovė negalėjo atlikti ieškovės nurodomų neteisėtų veiksmų. Todėl nėra pagrindo spręsti ir dėl solidarios atsakomybės.

2.3.                      Ieškovė tinkamai neįrodė patirtos žalos ir jos dydžio – apgadintas turtas buvo naudojamas, todėl, neapskaičiavus turto nusidėvėjimo ir patenkinus ieškovės reikalavimą, ieškovė nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita, nes turto būklė būtų geresnė nei buvusi iki ginčo įvykio. Pažymėjo, kad pareiga apskaičiuoti ir pritaikyti turto nusidėvėjimą, taip įrodant žalos dydį tenka ieškovei, todėl šiai to neatlikus, žalos dydis negalėtų būti laikomas įrodytu, dėl ko mano, kad nebūtų būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – žalos.

3.       Atsakovė UAB „Santjana“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį jos atžvilgiu atmesti. Atsiliepime nurodo, kad:

3.1.                      ieškovės apdraustos patalpos laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. 10.00 val. iki 2020 m. rugpjūčio 18 d. 12.00 val. buvo užlietos dėl prakiurusių radiatorių (3 vnt. skirtingose patalpose). Sutinka, kad nurodytas įvykis yra tiesioginė hidraulinių bandymų pasekmė.

3.2.                      Atkreipia dėmesį, kad ieškovės pateiktas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (toliau – ir VŠT) pranešimas apie ginčo pastate numatytus vykdyti hidraulinius bandymus, kaip matyti iš šio elektroninio failo savybių, buvo sukurtas 2023 m. gegužės 31 d., dėl ko nepatvirtina, jog 2020 m. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ siuntė UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir ginčo pastato savininkui nurodyto turinio pranešimus.

3.3.                      Pažymėjo, kad be aukščiau paminėto pranešimo apie planuojamus atlikti hidraulinius bandymus kitų įrodymų nepateikta, todėl vertina, jog pateikto pranešimo turinys neįrodo, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ buvo iš anksto pranešta apie hidraulinius bandymus pastate ir juolab, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ patvirtino, jog yra informuota apie hidraulinius bandymus, kad reikia užsukti įvadines sklendes ir kad sutinka su hidrauliniais bandymais.

3.4.                      UAB „Santjana“ iš anksto nebuvo pateikta informacija apie hidraulinius bandymus pastate, todėl ji negali būti laikoma atsakinga už ieškovės nurodomą neveikimą, sąlygojusį žalą turtui.

3.5.                      Atsakovės vertinimu, būtent AB „Vilniaus šilumos tinklai“, inicijavusi planinius hidraulinius bandymus pastate, buvo atsakinga už visų suinteresuotų asmenų nustatymą ir išankstinį informavimą, tačiau šios pareigos neįvykdė. Negavus jokio prižiūrėtojo patvirtinimo dėl bandymų, bendri atidumo ir rūpestingumo standartai įpareigojo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ imtis papildomų veiksmų, siekiant išsiaiškinti, ar informacija tikrai pasiekė prižiūrėtoją, ir ar ši pasirengusi atlikti reikalingus veiksmus, užtikrinti prižiūrėtojo atstovų dalyvavimą bandymuose (jei reikalinga). Į bylą pateikti įrodymai (Operatyvinio žurnalo išrašas ir 2020 m. rugsėjo 9 d. hidraulinių bandymų akto Nr. 20-211 kopija) liudija, jog VŠT bandymus atliko vienašališkai, be kitų asmenų dalyvavimo.

3.6.                      Šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir ŠŪĮ) 20 straipsnio 7 dalies redakcijoje, galiojusioje nuo 2020 m. birželio 26 d. iki 2020 m. spalio 25 d., nebuvo nuostatos, nurodančios, kad tol, kol prižiūrėtojas ir šilumos tiekėjas nėra sudaręs individualios sutarties, jų tarpusavio santykius reglamentuoja šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutarties standartinės sąlygos, kurias nustato šilumos tiekėjas. Todėl šiam ginčui netaikomas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ Generalinio direktoriaus 2024 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. V1-9, kuris patvirtintas jau vykstant šiam ginčui.

4.       Trečiasis asmuo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka, pašo jį tenkinti, o trečiajam asmeniui atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad:

4.1.                      Nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. 10.00 val. iki 2020 m. rugpjūčio 18 d. 12.00 val. įvairiuose objektuose, įskaitant ir objekte, adresu Medeinos g. 8A, Vilniuje, ji vykdė planinius šilumos tinklų hidraulinių bandymus.

4.2.                      Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 196 punktas numato, kad nuolatinę pastato (išskyrus daugiabučius namus) karšto vandens įrenginių priežiūrą atlieka pastato savininkas ir (arba) paskirtas atsakingas už šilumos ir (ar) karšto vandens ūkį asmuo arba paskirtas šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas. Taisyklių 137 punktas numato prižiūrėtojo atsakomybę už šilumos įrenginių būklę ir priežiūrą.

4.3.                      Taisyklių priedo Nr. 7 „Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutarčių bendrųjų sąlygų“ (toliau – Bendrosios sąlygos) 26 punktas numato, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas turi būti informuojamas apie numatomą šilumos tiekimo nutraukimą (ribojimą) raštu, elektroniniu paštu, visuomenės informavimo priemonėmis ar kitais būdais. Prižiūrėtojui informaciją apie numatomą šilumos tiekimo nutraukimą (ribojimą) turi teisę teikti tiesiogiai šilumos tiekėjas arba pastato savininkas ar valdytojas. VŠT buvo informuota ir savo informacinėje sistemoje turėjo informaciją, kad ginčo pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą vykdo UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ (toliau ir  PPT). Informacijos apie kitą šio Objekto prižiūrėtoją ar prižiūrėtojo pasikeitimą VŠT nebuvo pateikta. Pati AB „Vilniaus šilumos tinklai“ tokios informacijos sužinoti neturi galimybės, nes nėra pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutarties šalis.

4.4.                      Atitinkamai 2020 m. rugpjūčio 7 d. VŠT darbuotojas šilumininkas V. M. vienu el. paštu informavo UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ (toliau – ir PPT, kurios teises ir pareigas po reorganizacijos perėmė UAB „Mano Būsto priežiūra“) apie hidraulinius bandymus ginčo pastate ir kituose objektuose, kartu pridėjo pranešimą. Informacija taip pat buvo pateikta ir VŠT internetinėje svetainėje www.chc.lt. Kadangi byloje keliamas klausimas dėl šio pranešimo autentiškumo, papildomai pateikiamas pranešimas, kurio parametruose matyti, kad failą įrašė V. M., paskutinė įrašymo data – 2020 m. rugpjūčio 6 d. Tai, jog PPT buvo tinkamai informuota ir sutiko su hidrauliniais bandymais, patvirtina VŠT darbuotojo parašas priede prie pranešimų dėl hidraulinio bandymo ir šilumos tinklų remonto, kuris dedamas tik tada, kai pranešimas prižiūrėtojui yra išsiųstas ir gautas patvirtinimas, kad pranešimas gautas.

4.5.                      VŠT darbuotojas V. M. nebedirba VŠT, o VŠT nebesaugo buvusio darbuotojo el. laiškų, todėl neturi galimybės pateikti el. laiško, kuriuo buvo išsiųstas pranešimas PPT. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė UAB „Mano Būsto priežiūra“ iš viso nepasisako, ar ji tokį pranešimą iš VŠT gavo, ar negavo, o tik teigia, kad byloje neįrodyta apie tokį informavimą. Pažymėjo, kad PPT tuo pačiu el. laišku ir pranešimu buvo informuota apie hidraulinius bandymus ir kituose objektuose. Atsakovė UAB „Mano Būsto Priežiūra“ procesiniuose dokumentuose taip pat nepasisako, ar ji buvo informuota apie hidraulinius bandymus kituose objektuose. VŠT žiniomis, kituose objektuose, kuriuose taip pat buvo atliekami hidrauliniai bandymai, avarijų nefiksuota, kas papildomai patvirtina, kad PPT buvo tinkamai vienu pranešimu informuota tiek apie hidraulinius bandymus kituose objektuose, tiek ginčo objekte. Tai patvirtina, kad VŠT tinkamai atliko pareigą informuoti apie planuojamus vykdyti hidraulinius bandymus ginčo objekte.

4.6.                      Akcentavo, kad šilumos tiekėjas nėra pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarties šalis, todėl neturi objektyvių galimybių žinoti apie pastatų šildymo ir karšto vandens įrenginių prižiūrėtojo pasikeitimą, kaip tik gavusi tokią informaciją iš paties prižiūrėtojo ar pastato savininko/valdytojo.

4.7.                      Įvertinus byloje esančią Priežiūros sutartį, pagal kurią atsakovė UAB „Santjana“ nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. buvo atsakinga už ginčo objekto šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, UAB „Santjana“ turėjo pareigą informuoti VŠT apie tai, kad pasikeičia ginčo objekto prižiūrėtojas. Kaip matyti iš Priežiūros sutarties priedo, UAB „Santjana“ iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. vykdė ir kitų 42 objektų priežiūrą. UAB „Santjana“ tiek iki įvykio, tiek ir vėliau, informuodavo el. paštu VŠT apie naujai pradėtus prižiūrėti objektus, kas papildomai patvirtina, kad UAB „Santjana“ žinojo apie pareigą informuoti VŠT, praktikoje informuodavo VŠT apie tai, kad ji kituose objektuose vykdys sistemų priežiūrą. Tai turėjo būti padaryta ir apie ginčo objekto priežiūrą. Naujajam prižiūrėtojui ir ankstesniajam prižiūrėtojui neinformavus apie prižiūrėtojo pasikeitimą VŠT, buvo pažeista bendrojo pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl ko jiems kyla neigiamos tokio neveikimo pasekmės.

4.8.                      VŠT atsiliepime akcentavo pareigą pastato prižiūrėtojui domėtis vykdomais planiniais hidrauliniais bandymais, nes pagal Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių 874 punktą, iki prasidedant šildymo sezonui, reikia atlikti tinklų sandarumo ir tvirtumo bandymą hidrauliniu slėgiu.

4.9.                      Tiek PPT (šiuo metu UAB „Mano Būsto Priežiūra“), tiek UAB „Santjana“ vykdo pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Šie asmenys yra šios srities profesionalai, užsiimantys specifine ir atestuojama veikla (ŠŪĮ 31 straipsnis), prižiūri ne vieną objektą Vilniuje (PPT vykdė priežiūrą objektuose Eitminių g., Žemynos g., Pašilaičių g., Gabijos g., Girulių g. ir Perkūnkiemio g.); UAB „Santjana“ prižiūrėjo 45 objektus, todėl jiems turėjo būti žinoma apie tai, kad šilumos tiekėjas kasmet vykdo planinius hidraulinius bandymus. Be to, apie planinius hidraulinius bandymus, jų vykdymo laiką ir trukmę yra skelbiama viešai VŠT internetinėje svetainėje www.chc.lt, taip pat apie jų atlikimą galima pasitikrinti VŠT svetainėje suvedus objekto / namo adresą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei ADB ,,Gjensidige“ solidariai iš atsakovių UAB „Mano Būsto Priežiūra“ ir UAB „Santjana“ 6 788,63 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 1 084,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė lygiomis dalimis iš atsakovių UAB „Mano Būsto Priežiūra“ ir UAB „Santjana“ trečiojo asmens AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai 3 499,93 Eur bylinėjimosi išlaidų bei lygiomis dalimis iš atsakovių priteisė į valstybės biudžetą 23,08 Eur pašto išlaidų. Sprendimą grindė šiais argumentais:

5.1.                      Teismas atkreipė dėmesį į prieštaringą atsakovės UAB „Mano Būsto priežiūra“ poziciją dėl šilumos sistemos prižiūrėtojo paslaugų teikimo adresu Medeinos g. 8A, Vilniuje. Viena vertus, pati atsakovė nurodo, kad UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ reorganizavimo būdu buvo prijungta prie UAB „Mano Būsto priežiūra“, o UAB „Pašilaičių būstas“ ir atsakovė buvo susijusios bendrovės, kita vertus, atsakovė, nurodžiusi, kad buvo susijusi su ginčo pastato savininke (UAB „Pašilaičių būstas“) ir galimai teikė jai pastato šilumos ūkio priežiūros paslaugas, vėliau teigia, kad tokių paslaugų neteikė, tačiau nepaneigė VŠT į bylą pateiktų įrodymų – pastato Medeinos g. 8A Šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktų 2018 m. rugsėjo 20 d., 2019 m. gruodžio 17 d., t. y., kad aktus pasirašę asmenys nedirbo technikais nei UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“, nei UAB „Mano Būsto priežiūra“ aktų sudarymo metu. Teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė UAB „Mano Būsto priežiūra“ ne tik 2019 m. birželio 11 d. teikė pastato šilumos sistemos priežiūros paslaugas, ne tik 2019 m. gruodžio 17 d. (nes pasirašytas aktas), bet ir vėliau. Įvertinus įrodymus, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. įsigaliojo ginčo pastato nuomininko su UAB „Santjana“ pasirašyta sutartis dėl šilumos ir karšto vandens sistemos priežiūros, bet prižiūrėtojas apie tai neinformavo VŠT (nors iš VŠT teiktų el. laiškų matyti, kad tokią savo pareigą ir suprato, ir atitinkamų objektų atžvilgiu vykdė), taip pat įvertinęs aplinkybę, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ (PPT teisių ir pareigų perėmėjas) taip pat neinformavo VŠT, kad neteikia ir nuo kada neteikia šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo paslaugų, sprendė, kad abiejų prižiūrėtojų veiksmai sąlygojo įvykio atsiradimą, nes po VŠT pranešimo apie planuojamus vykdyti hidraulinius bandymus, nebuvo paruošta sistema (uždarytos sklendės). Vien aplinkybė, kad į bylą nepateikta su atsakove UAB „Mano Būsto priežiūra“ sudaryta sutartis dėl šilumos ir karšto vandens sistemos priežiūros, nepaneigia VŠT pateiktų įrodymų dėl pasirašytų aktų fakto.

5.2.                      Ginčo atveju teismas vadovavosi CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nurodyta nuostata, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Teismo vertinimu, ginčo byloje tam tikrų įrodymų nepateikimas į bylą ar aplinkybių neatskleidimas išimtinai priklausė nuo atsakovės UAB „Mano Būsto priežiūra“ elgesio (valios), tai patvirtina į bylą pateikti kiti įrodymai, tiek nenuosekli pačios atsakovės pozicija teikiant paaiškinimus dėl ginčo objekto šilumos sistemos priežiūros. Dėl nurodyto teismas sutiko su ieškovės reikalavimu ginčo situacijoje taikyti solidarią atsakomybę abiejų atsakovių atžvilgiu.

5.3.                      Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės UAB „Mano Būsto priežiūra“ argumentus, kad paskaičiuotai žalai turėjo būti pritaikytas nusidėvėjimas, sutikdamas su ieškovės argumentais, kuriuos patvirtina bylos medžiaga – patalpos buvo suremontuotos 2020 m., tai buvo fiksuota Turto sugadinimo akte, taip pat tokią išvadą patvirtina ir netiesioginiai įrodymai – 2019 m. lapkričio 22 d. buvo išduota deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1; 2019 m. lapkričio 28 išduota pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. STL-19-2237, o 2020 m. kovo 26 d. patalpos buvo išnuomotos Vilniaus miesto savivaldybei, kuriose veikė ikimokyklinė įstaiga – vaikų lopšelis-darželis. Tai patvirtina, kad paskaičiuotai žalai nėra pagrindo taikyti nusidėvėjimą.

5.4.                      Įvertinus aukščiau nustatytas aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė įrodė ieškinį dėl žalos atlyginimo, nes buvo įrodytos visos keturios civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

6.       Atsakovė UAB „Mano Būsto priežiūra“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atmesti; priteisti atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

7.       Apeliaciniame skunde nurodė, kad:

7.1.                      Teismas nevertino byloje esančių įrodymų viseto, kad egzistuoja net dvi skirtingos atskiros datos, po kurių apeliantė jokių šildymo priežiūros paslaugų Patalpoms neteikė. Pirma, byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad apeliantė apskritai būtų teikusi šilumos sistemos prižiūrėtojo paslaugas. Todėl taikyti jai atsakomybę, jog, kaip šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoja, neinformavo VŠT apie prižiūrėtojo pasikeitimą, nėra pagrindo.

7.2.                      Antra, teismas Sprendime nevertino visos eilės materialinės teisės nuostatų, dėl kurių apeliantė išsamiai pasisakė rašytiniuose paaiškinimuose, kurias turi atitikti subjektas tam, kad galėtų būti laikomas šilumos ūkio sistemos prižiūrėtoju. Iš Taisyklėse nurodyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad tam, jog asmuo įgytų pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo statusą, jis mažų mažiausiai turi būti su pastato savininku, pastato nuomininku ar pastato valdytoju sudaręs paslaugų teikimo sutartį. Taisyklių 8 punkte nurodyta: „Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartis – sutartis tarp pastato savininko arba valdytojo ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (Taisyklių 1 priedo 20, 66 punktai)“. Taisyklių 41 punkte įtvirtinta: Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartis, vadovaujantis Taisyklių 7 priedo nuostatomis, sudaroma tarp šių šalių: individualaus gyvenamojo namo savininko ir prižiūrėtojo; negyvenamojo pastato savininko ir prižiūrėtojo“. Taisyklių 7 priede „Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutarčių bendrosios sąlygos“ nustatyta: Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūra atliekama pagal Sutartį. Sutartis turi atitikti Sąlygas ir joms neprieštarauti (3 punktas). Nepaisant to, Sprendime dėl šių teisės aktų reikalavimų nepasisakyta, jie motyvuotai (ir apskritai) nebuvo atmesti kaip nepagrįsti. Todėl teismo išvada, kad vien tai, kad Sutartis nebuvo sudaryta, nepaneigia aplinkybės, kad apeliantė buvo įgijęs šilumos ūkio prižiūrėtojo statusą, yra nepagrįsta ir nemotyvuota.

7.3.                      Trečia, net ir darant prielaidą, kad apeliantė kažkada anksčiau teikė Patalpoms šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugas, tačiau byloje pateiktų įrodymų visuma įrodo, kad po 2019 m. birželio 11 d. apeliantė ne tik kad nebuvo Patalpų administratoriumi, tačiau juo labiau neteikė Patalpų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugų. Teismo Sprendimo motyvai yra prieštaringi ir neįrodantys apelianto, kaip Patalpų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugų teikėjo, statuso.

7.4.                      Ketvirta, Sprendime netinkamai įvertinta apeliantės pozicija dėl to, nuo kurios datos nėra net teorinės galimybės (juo labiau, nepagrįstos įrodymais), kad apeliantė būtų teikusi šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugas. Sprendime ydingai nurodyta, kad tariamai apeliantės pozicija dėl to, iki kada galimai buvo teiktos šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugos, yra prieštaringa, nurodant apeliantės 2024 m. gegužės 23 d. rašytinius paaiškinimus ir baigiamojoje kalboje išsakytus argumentus. Tokie Sprendimo motyvai nepagrįsti, kadangi rašytinių paaiškinimų 3 punkte nurodyta: „kažkuriuo laiku - iki 2019 m. birželio 11 d., Atsakovas I, galimai, teikė Pastato savininkui UAB „Pašilaičių būstas“ šildymo sistemos priežiūros paslaugas”. Baigiamojoje kalboje, kuri raštu taip pat pateikta teismui, nurodyta, kad po 2019 m. birželio 11 d. apeliantė šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugų Patalpoms neteikė. Todėl, priešingai nei nurodė teismas, pozicija kaip tik yra nuosekli, neprieštaringa ir pagrįsta įrodymais. O priešingi teismo motyvai tik patvirtina, kad visapusiškai į bylos medžiagą, apeliantės argumentus įsigilinta nebuvo, išimtinę reikšmę suteikiant tiek ieškovės, tiek VŠT pateiktiems įrodymams ir argumentais.

7.5.                      Penkta, teismas Sprendime suabsoliutino VŠT Patalpų Šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktų reikšmę, ignoruodamas tą aplinkybę, kad nėra jokių įrodymų, kad apeliantė po 2019 m. birželio 11 d. būtų galėjusi teikti Patalpų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugas. Patalpos iki 2019 m. birželio 11 d. nuosavybės teise priklausė UAB „Pašilaičių būstas“ ir kadangi apeliantė ir UAB „Pašilaičių būstas“ buvo susijusios įmonės, apeliantė galimai teikė Patalpoms šildymo sistemos priežiūros paslaugas, tačiau dėl abiejų įmonių reorganizavimo, dokumentacija nėra išlikusi. 2019 m. birželio 11 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi (2 t., b. l. 172-181) Patalpas pardavė pirkėjui UAB „Medininkų logistika“ (dabartinis pavadinimas UAB „Deal LT“ – Patalpų draudėjas). Pirkimo-pardavimo sutarties 5.2 punkte nurodyta, kad pirkėjas įsipareigoja kreiptis į pastato administratorių dėl sutarčių, susijusių su patalpų aptarnavimu, sudarymo. Nepaisant to, apeliantė dėl Patalpų šildymo sistemos priežiūros paslaugų sutarčių nei su UAB „Medininkų logistika“, nei su Vilniaus miesto savivaldybės administracija nebuvo sudariusi.  Apeliantė nei (vėliausiai) po 2019 m. birželio 11 d., nei, juo labiau, įvykio metu (2020 m. rugpjūčio 18 d.) nevykdė ir neteikė Patalpų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugų. 

7.6.                      Šešta, Sprendime nepagrįstai nurodoma, kad apeliantė nepaneigė VŠT pateiktų Patalpų Šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktų. 2018 m. rugsėjo 20 d. Pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui akte dėl Patalpų šilumos įrenginių paruošimo 2018-2019 m. šildymo sezonui yra pasirašęs kaip atsakingas už šilumos ūkį atestuotas universalių (duomenys neskelbtini) M. V.. Apeliantė pateikė įrodymus, jog šis darbuotojas UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ dirbo (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) laikotarpiu (3 t., b. l. 88-89, DOK-144446). Duomenų, kad šis asmuo po reorganizavimo būtų dirbęs pas apeliantę, byloje nėra, jie neegzistuoja, kadangi minėtas asmuo po reorganizavimo nebedirbo. Nurodo, kad aktas per daug nutolęs ne tik nuo ginčo įvykio, tačiau ir nuo datos, nuo kurios apeliantas įrodinėjo, kad nei faktiškai, nei teisiškai šildymo ūkio priežiūros paslaugų neteikė. Chronologiškai šis aktas nieko neįrodo, kadangi apeliantas net neneigia, kad iki 2019 m. birželio 11 d. galimai Patalpoms teikė šildymo sistemos priežiūrą. 2019 m. gruodžio 16 d. Pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui akte dėl Objekto šilumos įrenginių paruošimo 2019-2020 m. šildymo sezonui yra pasirašęs B. S.. Apeliantė pateikė į bylą informaciją, jog šis darbuotojas UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ dirbo 2012 m. rugpjūčio 21 d. – 2019 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu. Taigi, tuo laikotarpiu, kai buvo pasirašytas 2019 m. gruodžio 16 d. aktas, minėtas asmuo UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ nedirbo, apeliantei nėra žinomos aplinkybės apie tai, kokiu pagrindu minėtas asmuo akte pasirašė tuo laikotarpiu, kai nebedirbo ir jokių pareigų neatliko. Apeliantei byloje pateikus įrodymus, kad pasirašęs asmuo nedirbo pas jį ir apeliantei  nėra žinoma apie aplinkybes, kokiu pagrindu akte atsirado nedirbančio asmens parašas, teismas negalėjo remtis tokiais nepatikimais įrodymais, grindžiant faktinę aplinkybę, kad apeliantė teikė Patalpoms šildymo sistemos priežiūros paslaugas.

7.7.                      Septinta, net ir darant prielaidą, kad po 2019 m. birželio 11 d. apeliantė teikė Patalpų šildymo sistemos priežiūros paslaugas (su kuo apeliantas kategoriškai nesutinka), byloje apeliantės pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad po 2020 m. kovo 26 d. apeliantė nebuvo sudariusi ir neteikė Patalpų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugų. Teismas Sprendime dėl šios apeliantės ne kartą akcentuotos datos nepasisakė apskritai, taigi nevertino byloje pateiktos įrodymų visumos, konkrečiai imant: byloje pateiktos 2020 m. kovo 26 d. nuomos sutarties Nr. 29-190/20 tarp UAB „Deal LT“ ir nuomininko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos; 2020 m. kovo 26 d. nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo akto bei 2020 m. rugpjūčio 5 d. papildomo susitarimo Nr. A64-323/20 prie 2018 m. vasario 12 d. pastatų inžinerinių sistemų ir statinių techninės priežiūros ir remonto paslaugų Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo (darželiuose) bei švietimo įstaigose (mokyklose) teikimo sutarties Nr. A64-22/18(3.10.22-TD2) tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Santjana“. 2020 m. kovo 26 d. nuomos sutarties 10.3 punktas numatė pareigą nuomininkui sudaryti tiesioginę sutartį inter alia su AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Taigi, iš nuomos sutarties ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija įsipareigojo sudaryti tiek Šilumos pirkimo pardavimo sutartį su AB „Vilniaus šilumos tinklai“, tiek Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį. Byloje nėra įrodyta, kad apeliantė kokiu nors būdu būtų sudariusi Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį su Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir po 2020 m. kovo 26 d. dėl paslaugų teikimo Patalpoms.

7.8.                      Teismas nevertino byloje apeliantės argumentų apie tai, kad byloje apskritai nėra patikimų įrodymų apie tai, kad pranešimas apie hidraulinius bandymus buvo siųstas ir gautas, nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkeldamas apeliantei įrodyti tai, ko neįmanoma (impossibilum nulla obligatio est), t. y. apeliantas negali įrodyti to, ko nėra gavęs. Įrodyti, kad apie planuojamus hidraulinius bandymus buvo tinkamai pranešta, buvo ieškovės pareiga. Priešingai, nei konstatuota Sprendime, būtent ieškovė turėjo pareigą įrodyti, ne tik kad VŠT buvo siuntęs pranešimą, tačiau apeliantė jį realiai gavo, o ne Sprendime „perkėlus“ įrodinėjimo pareigą apeliantei įrodyti tai, kad pranešimo apie hidraulinius bandymus negavo, kadangi negali būti sukuriama pareiga įrodyti tai, kas neįmanoma.

7.9.                      Teismas taip pat absoliučiai nevertino apeliantės argumentų, išdėstytų tiek atsiliepime į patikslintą ieškinį (DOK-17249), tiek 2024 m. gegužės 8 d. rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-72357), o būtent: vien AB „Vilniaus šilumos tinklai“ darbuotojo (V. M.) patvirtinimas lentelėje apie tai, kad planuojama „informuoti el. paštu“ nepatvirtina, ir byloje nepateikta įrodymų, kad apeliantė realiai buvo informuotas apie planuojamus hidraulinius bandymus; byloje nepateikta įrodymų net į kokį elektroninį paštą apeliantė tariamai buvo gavusi pranešimą apie planuojamus hidraulinius bandymus; lentelėje yra išimtinai tik AB „Vilniaus šilumos tinklai“ identiški to paties darbuotojo parašai prie visų objektų, apelianto parašų nėra; VŠT byloje pateikė pranešimą, nurodydama, kad jo parametruose matyti, kad failą įrašė V. M., paskutinė įrašymo data – 2020 m. rugpjūčio 6 d., tačiau toks duomuo nei patvirtina, nei įrodo, kas buvo įrašyta, kokio turinio įrašas, kam, kokiais adresais ir ar iš tiesų buvo siųsti pranešimai.

7.10.                      Teismas Sprendime nemotyvavo solidariosios atsakomybės taikymo, o ieškovės patirtą žalą grindė netiesioginiais įrodymais. Viena vertus, teismas Sprendime neidentifikavo, kuriuo iš CK nuostatoje nurodytų alternatyvių prezumpcijos atvejų vadovavosi, taikydamas solidariąją atsakomybę atsakovių atžvilgiu, todėl teismo motyvai ir šioje dalyje negali būti laikomi pagrįstais. Antra vertus, nėra suprantama, kaip aplinkybės, jog „įrodymų nepateikimas į bylą ar aplinkybių neatskleidimas“ ar „nenuosekli pačios atsakovės pozicija teikiant paaiškinimus dėl ginčo objekto šilumos sistemos priežiūros“ turėtų pateisinti solidarios atsakomybės taikymą. 

7.11.                      Sprendime aplinkybė, kad Patalpoms nusidėvėjimas neturėjo būti skaičiuojamas, grindžiama išimtinai ieškovės argumentais ir netiesioginiais įrodymais. Dėl to daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, o teismas tinkamai nemotyvavo ieškovės patirtos žalos dydžio (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tiesioginių įrodymų, kad remontas buvo atliktas 2020 m., byloje nėra. Įvertinus Sprendime nurodytų netiesioginių įrodymų turinį, matyti, kad nei viename iš jų nėra nurodyta, jog remontas buvo atliktas 2020 m., todėl net ir vertinant šiuos duomenis kaip netiesioginius įrodymus, nėra aišku, kokiu būdu teismas vertino Sprendime juos kaip patvirtinančius, kad remontas Patalpose buvo atliktas 2020 m. Tuo tarpu, iš byloje esančio draudimo liudijimo matyti, kad statybos/rekonstrukcijos metai yra 1993 m. Jokių duomenų apie tai, kad remontas būtų atliktas 2019 m., kaip nurodė ieškovė, ar 2020 m., kaip nurodė teismas Sprendime, draudimo liudijime nėra nurodyta. Todėl įvykus draudiminiam įvykiui, ieškovė negali remtis ir gintis tuo, kad remontas yra atliktas vėlesne, nei draudimo liudijime nurodyta, data, juo labiau, neteikiant jokių kitą datą pagrindžiančių įrodymų.

8.       Atsakovė UAB „Santjana“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atmesti; priteisti atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šias aplinkybes:

8.1.                      Teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su informavimo apie hidraulinius bandymus pareigos nustatymą, kas lėmė nepagrįsto ir teismo sprendimo priėmimą. Skundžiamame sprendime teismas akcentavo atsakovių kaltę (bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymą) dėl hidraulinių bandymų rezultatų ir deliktinę atsakomybę už VŠT neinformavimą apie pastato šildymo ir karšto vandens sistemos paslaugų teikimo pabaigą ir pradžią, tačiau nepagrįstai netaikė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai standarto VŠT atžvilgiu. Apeliantės įsitikinimu, būtent VŠT turėjo suprasti, kad jos suplanuotas hidraulinis bandymas, jei nebus tinkamai pasirengta jam, gali sukelti žalą statinio savininko ar trečiųjų asmenų turtui, todėl taikant bendrą protingumo, apdairumo, rūpestingumo (bonus pater familias) elgesio standartą, visų pirma, VŠT teko prievolė užtikrinti, kad riziką keliantis bandymas būtų atliktas saugiai – išsiaiškinti kas yra statinio savininkas ir prižiūrėtojas, bei informuoti juos apie numatomus bandymus, įsitikinti, kad informacija pasiekė adresatus.

8.2.                      Apeliantės vertinimu, VŠT bonus pater familias pareigos nesilaikė, kadangi: VŠT neinformavo statinio savininko apie numatomus hidraulinius bandymus. VŠT buvo sudariusi šilumos tiekimo sutartis su pastato savininku – UAB „Deal LT“. Taisyklių 129.2 punktas VŠT imperatyviai įpareigoja informuoti vartotojus ir (arba) valdytoją apie šilumos tiekimo apribojimo ar nutraukimo dėl įrenginių remonto ir bandymų laiką bei trukmę. VŠT buvo sudariusi šilumos tiekimo sutartis ir su patalpų nuomininke – Vilniaus miesto savivaldybe. Jeigu VŠT būtų iš anksto ir vadovaujantis teisės aktų reikalavimais informavusi UAB „Deal LT“ arba Vilniaus miesto savivaldybę, UAB „Deal LT“ būtų perdavusi informaciją Vilniaus miesto savivaldybei, pastaroji būtų šią informaciją perdavusi šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui. Teismas iš viso netyrė nurodytų aplinkybių. 

8.3.                      VŠT neįsitikino, jog jos darbuotojų siunčiami pranešimai apie hidraulinius bandymus, jei tokie buvo siųsti, pasiekė adresatus. VŠT procesiniuose dokumentuose paaiškino, neva siuntė elektroninį laišką apie pastate numatytus vykdyti hidraulinius bandymus, tai patvirtina, VŠT darbuotojo parašas, jog PPT neva yra informuotas apie hidraulinius bandymus, tariamai PPT sutinka užsukti įvadines sklendes, tačiau byloje nėra nustatyta kam konkrečiai VŠT siuntė tokius pranešimus, nėra įrodymų, kad PPT adresatai gavo siunčiamus elektroninius laiškus. Jeigu yra planuojami hidrauliniai bandymai, galintys sukelti žalą turtui, turi būti įsitikinta, kad asmenys, kurių nuosavybėje bus vykdomi bandymai, prižiūrėtojai gavo nurodytą informaciją ir turės laiko tinkamai pasirengti. Šio ginčo atveju, daugiau tikėtina, jog VŠT nesiuntė pranešimų dėl numatomų hidraulinių bandymų, kadangi byloje nėra įrodymų patvirtinančių, jog statinio savininkas, prižiūrėtojas (PPT ar kiti asmenys) gavo informaciją apie bandymus, teismas nepagrįstai nevertinto šios svarbios aplinkybės.

8.4.                      Paminėtina ir tai, kad prižiūrėtojai neturi įstatyminės ar sutartines prievolės informuoti apie savo teikiamų paslaugų pradžią ar pabaigą. Be to, informavimas apie šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo pakeitimą nepašalina VŠT pareigos tinkamai informuoti apie numatomus veiksmus. Taisyklių 1 priedo 30.3. punkte nurodyta prižiūrėtojo teisė gauti ir, atitinkamai, VŠT prievolė teikti informaciją apie tiekiamo šilumnešio kokybę, parametrų pasikeitimą, planuojamus šilumos tiekimo sutrikimus, saugų ir efektyvų aprūpinimo šiluma sistemos naudojimą, jos plėtrą, ir teikiamas paslaugas. Taisyklių 129.2 punktas VŠT imperatyviai įpareigoja informuoti vartotojus ir (arba) valdytoją apie šilumos tiekimo apribojimo ar nutraukimo dėl įrenginių remonto ir bandymų laiką bei trukmę. Taisyklių 136.2. punktas aiškiai nurodo, kad prižiūrėtojas turi teisę gauti  informaciją apie šilumos ir šilumnešio tiekimo laikinus ribojimus ir nutraukimus. 

8.5.                      Skundžiamame sprendime neteisingai buvo nustatytas civilinės atsakomybės subjekto, sprendžiant žalos atlyginimo už sugadintas patalpas, klausimas. VŠT yra kalta, jog nebuvo tinkamai informuota apie hidraulinius bandymus. Statinio savininkas, prižiūrėtojas, neturėdami informacijos apie numatomus hidraulinius bandymus, objektyviai negalėjo tinkamai reaguoti ir pasiruošti bandymams, todėl nėra ir negali būti atsakingi už atlikto hidraulinio bandymo pasekmes. Taigi, VŠT netinkami veiksmai sąlygojo skundžiamame sprendime aprašomą įvykį. Jei VŠT būtų tinkamai informavusi PPT, pastaroji būtų pranešusi, kad nėra nurodyto pastato prižiūrėtojas. Tokia situacija VŠT įpareigotų elgtis atidžiai ir rūpestingai, bent jau atidėti hidraulinius bandymus iki tol, kol paaiškės kas iš tiesų prižiūri šilumos ir karšto vandens sistemas. Šiuo atveju, šilumos tiekėjas nepranešė apie planuojamus bandymus statinio savininkui, neįsitikino, jog jo siunčiama informacija pasiekė adresatus, VŠT nurodymas, kad apie hidraulinius bandymus ji skelbia viešai ir pastatų prižiūrėtojai privalo nuolat tikrinti ar prižiūrimi pastatai nepatenka į pateiktą sąrašą, nepaneigia VŠT prievolės laiku ir tinkamai informuoti vartotojus ir valdytojus apie bandymus. Iš byloje surinktų įrodymų yra akivaizdu, kad VŠT neturi jokio vidinės kontrolės mechanizmo, užtikrinančio, jog apie bandymus yra tinkamai ir iš anksto informuoti vartotojai, turto savininkas ir/ar valdytojas bei gautas grįžtamasis ryšys. Todėl VŠT yra atsakingas už hidraulinio bandymo pasekmes.

8.6.                      Teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su UAB „Santjana“ deliktine atsakomybe, kas lėmė nepagrįstą teismo sprendimo priėmimą. Byloje nenustatyta, jog UAB „Santjana“ neveikimas lėmė žalos atsiradimą (nurodytų patalpų užpylimą); nepateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantė iki nurodyto įvykio būtų gavusi pranešimų apie hidraulinius bandymus ir kad gavusi tokius pranešimus, nesiėmė jokių veiksmų, neužsuko įvadinių sklendžių ir neužkirto kelio patalpų apliejimui. Nesant duomenų bei įrodymų, jog UAB „Santjana“ iš anksto žinojo apie hidraulinius bandymus, nėra pagrindo išvadai, jog apeliantė nevykdė savo pareigų tinkamai paruošti sistemą (uždaryti sklendes). Nenustatyta viena iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, todėl darytina išvada, kad ieškovė nepagrįstai kelia UAB „Santjana“ subrogacinį reikalavimą atlyginti žalą. Apeliantei iš viso nebuvo pateikta jokia informacija apie hidraulinius bandymus pastate, nors prižiūrėtojui informaciją apie numatomą šilumos tiekimo nutraukimą (ribojimą) turi teikti tiesiogiai šilumos tiekėjas arba pastato savininkas ar valdytojas (Taisyklių 7 priedo 26 punktas). Apeliantė apie hidraulinius bandymus sužinojo tik teisminio proceso metu.

8.7.                      Įstatyminės ir/ar sutartinės prievolės teikti tokią informaciją apie paslaugų teikimo pradžią objekte VŠT apeliantė neturėjo. Apeliantė daugumoje atvejų informuodavo VŠT apie pastatų administravimą tada, kai to prašydavo pati VŠT telefonu arba elektroniniu paštu, ar kiti suinteresuoti asmenys. Apeliantės vertinimu, informacijos VŠT apie paslaugų pradžią nepateikimas nenulėmė hidraulinių bandymų rezultatų. Kitaip tariant, byloje nėra įrodyta, jog tuo atveju, jei apeliantė kažkuriuo metu būtų pateikusi informaciją, jog ji prižiūri šilumos ir karšto vandens sistemas, VŠT būtinai būtų iš anksto informavusi apeliantę apie hidraulinius bandymus. Juk VŠT vertinimu, ji bet kokiu atveju jau tinkamai yra informavusi prižiūrėtoją PPT ir neturi pareigos tuo daugiau rūpintis; priešingai – prižiūrėtojai privalo nuolat sekti viešai skelbiamą informaciją apie VŠT atliekamus bandymus.

9.       Ieškovė ADB „Gjensidige“ atsiliepimu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovių apeliacinius skundus atmesti ir priteisti iš atsakovių lygiomis dalimis patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė atsiliepime nurodė, kad:

9.1.                      UAB „Mano Būsto priežiūra“ visiškai nepagrįstai ir siekiant suklaidinti teigia, jog byloje neva nėra pateikta įrodymų, jog ji būtų teikusi šilumos sistemos prižiūrėtojos paslaugas. Atkreipė dėmesį, jog šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktuose nurodyta informacija pagrindžia, jog UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ prižiūrėjo šildymo ir karšto vandens sistemą ginčo objekte tiek 2018 metais, tiek ir po 2019 m. birželio 11 d. UAB „Mano Būsto Priežiūra“ elgėsi nesąžiningai ir viso proceso metu neigė, kad minėti asmenys buvo UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ darbuotojai, tik ieškovei teikiant vis daugiau įrodymų, apeliantės pozicija ėmė keistis.

9.2.                      UAB „Mano Būsto priežiūra“ sąmoningai į bylą neteikė šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugos sutarties dėl ginčo objekto. Apeliantė nurodė, jog dėl reorganizacijos metu vykusio chaoso jie neva „pametė“ ir neva „negali rasti“ šios sutarties, todėl nurodė, jog jie dėl šių priežasčių negali pateikti šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugos dėl ginčo pastato. Atsakovė turėjo pareigą, vykdant reorganizaciją, išsaugoti visą dokumentaciją, o kadangi to nepadarė, tai iš to kylančias teisines pasekmes privalo prisiimti pati atsakovė. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, UAB „Mano Būsto priežiūra“ jokiais įrodymais nepaneigė minėtuose aktuose nurodytų asmenų parašų, jog jie suteikė 2018 ir 2019 metais pastato šilumos ir karšto vandens priežiūros paslaugas.

9.3.                      UAB „Mano Būsto priežiūra“ pateikia prieštaringą poziciją, kadangi vienoje argumentų grupėje nurodo, jog apskritai neteikė šilumos ir karšto vandens sistemos priežiūros ginčo pastatui, o kitoje argumentų grupėje jau teigia, kad gal visgi ir teikė tokią paslaugą. Be to, UAB „Mano Būsto priežiūra“ nurodo ir pripažįsta, jog nurodyti asmenys, kurie pasirašė minėtuose aktuose, dirbo jų įmonėje, tačiau ginčija aplinkybę, jog tų asmenų parašai minėtuose aktuose neva nieko nereiškia. Visgi, atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie neva galėtų paneigti šias aplinkybes.

9.4.                      UAB „Mano Būsto priežiūra“ apeliaciniame skunde netinkamai aiškina 2020 m. kovo 26 d. nuomos sutarties 10.3 punktą, todėl tik klaidina teismą. Kaip matyti iš nuomos sutarties 10.3 punkto, šiame punkte ieškovės draudėjas UAB „Deal LT“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija susitarė, jog bus sudarytos tiesioginės sutartys su UAB „Vilniaus vandenys“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ tik už atsiskaitymą, t. y. už suteiktas paslaugas, atitinkamai, už šaltą vandenį ir kanalizaciją bei šilumos energiją pagal skaitliukų rodmenis. Tai reiškia, jog tokie atsiskaitymai yra visiškai skirtingas dalykas nei kad šildymo ir karšto vandens priežiūros paslaugos teikimas. Juolab, atkreiptinas dėmesys, jog nuomos sutartis yra sudaryta tik tarp ieškovės draudėjo UAB „Deal LT“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, tad UAB „Mano Būsto priežiūra“ nėra šios sutarties šalis ir ji negali remtis šios nuomos sutarties nuostatomis.

9.5.                      Apeliantė UAB „Mano Būsto priežiūra“ nepagrįstai teigia, jog byloje neva nėra įrodymų, jog pranešimas apie hidraulinius bandymus neva nebuvo išsiųstas. Trečiasis asmuo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepime į ieškinį pateikia argumentuotą poziciją bei įrodymus, kurie pagrindžia, jog jie tinkamai informavo apie numatomus hidraulinius bandymus. Be to, trečiasis asmuo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2024 m. birželio 27 d. rašytiniuose paaiškinimuose bei prie jų pridėtais įrodymais gana plačiai ir išsamiai pagrindė aplinkybę, jog jie tinkamai informavo apie hidraulinius bandymus UAB „Mano Būsto priežiūra“. Ieškovė palaiko VŠT poziciją, todėl argumentų nebekartoja.

9.6.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė solidariąją abiejų atsakovių atsakomybę. Tai atitinka tiek CK 6.6 straipsnio 3 dalį, tiek kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2009). Šiuo atveju, abiejų atsakovių padarytos žalos bendrumas tuo ir pasireiškė, jog UAB „Mano Būsto priežiūra“ nepranešė trečiajam asmeniui AB „Vilniaus šilumos tinklai“, jog baigė pastato šildymo ir karšto vandens priežiūros paslaugų teikimą, o UAB „Santjana“ nepranešė tam pačiam trečiajam asmeniui, jog pradėjo šildymo ir karšto vandens priežiūros paslaugų teikimą. Tad šių abiejų atsakovių veiksmų bendrumas, pasireiškęs skirtingu laiku, tačiau tais pačiais veiksmais (nepranešimu apie vykdomą/nebevykdomą veiklą) ir sukėlė žalą.

9.7.                      Ieškovė pagrįstai neskaičiavo nusidėvėjimo, kadangi ginčo patalpos buvo naujai suremontuotos ir tai pagrindė byloje esančiais įrodymais. Ieškovės 2024 m. liepos 9 d. rašytiniuose paaiškinimuose paaiškino, jog prieš pat įvykį buvo atliktas ginčo patalpų remontas. UAB „Mano Būsto priežiūra“ šių įrodymų niekaip nepaneigė bei į bylą nepateikė savo įrodymų (skaičiavimų), jog nusidėvėjimas neva turėjo būti skaičiuotas, o pateikė tik savo subjektyvius pamąstymus. 

9.8.                      Dėl atsakovės UAB „Santjana“ apeliacinio skundo nurodo, kad UAB „Santjana“ neįvykdė savo pareigos informuoti trečiojo asmens AB „Vilniaus šilumos tinklai“ apie tai, jog nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. buvo paskirta objekto šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoja. Todėl UAB „Santjana“ nepagrįstai „permeta“ atsakomybę trečiajam asmeniui AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Juk kaip AB „Vilniaus šilumos tinklai“ galėjo informuoti UAB „Santjana“ apie hidraulinius bandymus, jeigu nebuvo gavusi informacijos iš atsakovės, jog ji pradėjo vykdyti veiklą ginčo pastate. UAB „Santjana“ 2024 m. gegužės 22 d. rašytiniuose paaiškinimuose aiškiai nurodė, jog „Atsakovė II patikrino turimą informaciją ir nustatė, jog nėra informavusi VŠT, kad ji pradėjo priežiūrą Medeinos g. 8A, Vilniuje“. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį palaikė ieškovės patikslinto ieškinio argumentus ir nurodė argumentus dėl pareigos pranešti šilumos tiekėjui apie prižiūrėtojo pasikeitimą.

9.9.                      UAB „Santjana“, kaip naujoji prižiūrėtoja, turėjo pareigą domėtis vykdomais planiniais hidrauliniais bandymais. VŠT nurodė, kad tiek PPT (šiuo metu UAB „Mano Būsto priežiūra“), tiek UAB „Santjana“ vykdo pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Šie asmenys yra šios srities profesionalai, užsiimantys specifine ir atestuojama veikla, prižiūri ne vieną objektą Vilniuje. Todėl jiems žinoma/privalo būti žinoma apie tai, kad šilumos tiekėjas kasmet vykdo planinius hidraulinius bandymus.

9.10.                      Trečiasis asmuo tinkamai informavo apie numatomus hidraulinius bandymus. Tą pagrindžia jau šiame atsiliepime aptarti įrodymai ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2024 m. birželio 27 d. rašytiniai paaiškinimai, kuriuos ieškovė palaiko. Akivaizdu, jog jeigu trečiasis asmuo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ būtų žinojęs, jog naujoji prižiūrėtoja yra UAB „Santjana“, tokiu atveju pranešimą apie hidraulinius bandymus būtų išsiuntusi būtent šiai atsakovei. Tad tokie UAB „Santjana“ veiksmai (nepranešimas) tiesiogiai prisidėjo prie žalos kilimo.

10.       Atsakovė UAB „Mano Būsto priežiūra“ pateikė atsiliepimą į UAB „Santjana“ apeliacinį skundą, prašydama atsakovės apeliacinius skundus tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo sutinkanti su UAB „Santjana“ teiginiu, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su informavimo apie hidraulinius bandymus pareigos nustatymu. Bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, susiklostė situacija, kad VŠT tinkamai neįgyvendino Taisyklėse įtvirtintos pareigos informuoti apie planuojamus hidraulinius bandymus, nepateikė tą pagrindžiančių įrodymų, tokių nepateikė ir ieškovė, tačiau teismas sprendė, kad būtent atsakovės nesilaikė pareigos sudaryti sąlygas hidrauliniams bandymams ir dėl to yra kalti dėl kilusios žalos. Atsižvelgiant į tai, kad užliejimas įvyko išimtinai dėl VŠT nepakankamo jai tenkančių pareigų vykdymo ir įgyvendinimo, ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką šioje byloje, nepagrįstai subrogacinį reikalavimą nukreipė į atsakoves. Todėl teismas turėjo sprendimu ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

11.       Trečiasis asmuo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė atsiliepimą į atsakovių UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir UAB „Santjana“ apeliacinius skundus, kuriuo prašo apeliančių skundu atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad:

11.1.                      Kaip pagrįstai konstatavo sprendime teismas, UAB „Mano Būsto priežiūra“ dėl (ne)vykdytų priežiūros paslaugų byloje teikė ir teikia prieštaringą poziciją. Tiek pirmojoje instancijoje, tiek ir apeliaciniame skunde ji keičia savo poziciją ir vienu atveju kategoriškai teigia, kad UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ niekada Objekte nevykdė priežiūros paslaugų ir apskritai net neturėjo prižiūrėtojo statuso, nors vėliau teigia, kad visgi tik po 2019 m. birželio 11 d. ji nebeteikė tokių paslaugų. Sprendime teismas pagrįstai tokius argumentus įvertino kritiškai ir esant pakankamai įrodymų padarė pagrįstą išvadą, kad PPT iki įvykio Objekte teikė priežiūros paslaugas ir UAB „Mano Būsto Priežiūra“ nepateikė įrodymų, kad PPT kada nors VŠT informavo, jog tokių paslaugų nebeteikia. Tokių teismo išvadų apeliaciniame skunde atsakovė nepaneigė. Tai, jog byloje nebuvo pateikta su PPT pasirašyta priežiūros paslaugų sutartis, nepaneigia teismo išvados, kad PPT vykdė priežiūros paslaugas Objekte. UAB „Mano Būsto priežiūra“ cituojamos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatos nenumatė privalomos rašytinės priežiūros sutarties formos, todėl pačiai atsakovei pripažinus, kad ji tokias paslaugas teikė, teismas pagrįstai tokias aplinkybes nustatė.

11.2.                      UAB „Mano Būsto priežiūra“ apeliaciniame skunde pateikti argumentai, kad neva teismas nevertino jos argumentų apie Pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktuose pasirašiusių asmenų darbo PPT laiką, yra nepagrįsti. Teismas nustatė, kad aktus pasirašė atsakingi asmenys, kurie dirbo PPT. VŠT prašymu, teismui įpareigojus UAB „Mano Būsto Priežiūra“ pateikti duomenis, ar šie asmenys dirbo PPT, pati atsakovė nurodė, kad jie dirbo PPT, todėl VŠT neturėjo jokio pagrindo abejoti tokių aktų teisingumu ir aplinkybe, kad Objekto šilumos ūkį 2018 m. ir 2019 m. prižiūri PPT. Taip pat ir dėl kitų objektų šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktuose pasirašė PPT atstovas – atestuotas (duomenys neskelbtini), atsakingas už šilumos ūkį S. Š.. Apie tai atsakovė apeliaciniame skunde apskritai nepasisakė, apskritai negalėjo paaiškinti, kodėl 2019 m. gruodžio 17 d. aktą, kaip PPT atstovas, pasirašė universalus technikas B. S., kuris dirbo UAB „Mano Būsto priežiūra“.

11.3.                      Atsakovės nurodytos aplinkybės, jog neva akte neaiškiomis aplinkybėmis pasirašė jau tuo metu nebedirbęs buvęs darbuotojas B. S., nėra įrodytos. UAB „Mano Būsto priežiūra“ nepaneigė, kad šis asmuo akte pasirašė kaip PPT atstovas. Atsakovė minėto akto byloje neginčijo, į bylą nepateikė darbo sutarties nutraukimą patvirtinančių įrodymų, neprašė apklausti akte pasirašiusio asmens dėl akto pasirašymo aplinkybių. Todėl teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad VŠT pateikus įrodymus apie tai, kad aktuose pasirašė PPT atstovai ir perkėlus įrodinėjimo pareigą atsakovei, pastaroji nepaneigė šių aplinkybių ir iš viso jų neįrodinėjo. Teismas pagrįstai sprendė, kad PPT ir 2019 m. gruodžio 17 d. teikė priežiūros paslaugas. Visgi tikslus momentas, ar PPT paslaugas teikė tik iki 2019 m. birželio 11 d., ar ir po, neturi esminės reikšmės, nes atsakovė net neginčija, kad nei vienu, nei kitu atveju baigusi teikti priežiūros paslaugas, ji VŠT neinformavo, kad nebevykdo Objekto šildymo sistemų priežiūros. 

11.4.                      Taisyklių priedo Nr. 7 „Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutarčių bendrųjų sąlygų“ 3 straipsnis nurodo, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūra atliekama pagal pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį. Taisyklių Bendrųjų sąlygų 4 straipsnis nurodo, kad sutartis sudaroma tarp pastato savininko ar valdytojo ir fizinio ar juridinio asmens, turinčio Valstybės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos leidimus (atestatus) verstis šilumos įrenginių ir karšto vandens eksploatavimo (priežiūros) veikla bei atitinkančio kitas teisės aktuose numatytas privalomąsias sąlygas. Taigi šilumos tiekėjas nėra pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarties šalimi, todėl neturi objektyvių galimybių žinoti apie pastatų šildymo ir karšto vandens įrenginių prižiūrėtojo pasikeitimą, kaip tik gavusi tokią informaciją iš paties prižiūrėtojo ar pastato savininko/valdytojo. Kadangi PPT niekada neinformavo VŠT apie tai, kad ji Objekto šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros nebevykdo, VŠT pagrįstai savo vidinėje sistemoje ir turėjo duomenis apie šį prižiūrėtoją, kurį atitinkamai ir informavo apie hidraulinius bandymus. 

11.5.                      Teismas Sprendime pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad VŠT tinkamai informavo PPT apie planuojamus hidraulinius bandymus. VŠT buvo informuota ir savo informacinėje sistemoje hidraulinių bandymų metu 2020 m. rugpjūčio mėn. pagrįstai turėjo informaciją, kad Objekto šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą vykdo PPT, kuri priežiūrą atlieka ir kituose objektuose. Atitinkamai vienu pranešimu VŠT informavo PPT dėl hidraulinių bandymų visuose minėtuose objektuose. Informacija taip pat buvo pateikta ir VŠT internetinėje svetainėje www.chc.lt. Tai, jog PPT buvo tinkamai informuota ir sutiko su hidrauliniais bandymais, patvirtina VŠT darbuotojo parašas Priede prie Pranešimų dėl hidraulinio bandymo ir šilumos tinklų remonto, kuris dedamas tik tada, kai pranešimas prižiūrėtojui yra išsiųstas ir gautas patvirtinimas, kad pranešimas gautas. Be to, kituose PPT prižiūrimuose objektuose atliekant hidraulinius bandymus 2020 m. avarijų nebuvo fiksuota, kas reiškia, kad PPT siųstą vieną bendrą VŠT pranešimą gavo. Atsakovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad neturi duomenų, jog kituose PPT prižiūrėtuose objektuose 2020 m. buvo fiksuotos avarijos, kas neabejotinai būtų įvykę, jei PPT nebūtų gavusi vieno VŠT pranešimo apie hidraulinius bandymus, tame tarpe ir Objekte.

11.6.                      UAB „Mano Būsto Priežiūra“ klaidingai nurodo, kad lentelėje buvo pažymėta tik apie planavimą informuoti el. paštu. Komentaras lentelėje įrašomas jau po informavimo, kas lentelėje ir nurodyta daugiskaitos forma „informuoti“. Be to, VŠT pateikė paaiškinimus, jog negavusi PPT patvirtinimo apie įvadinių sklendžių uždarymą, ji nebūtų rizikavusi ir atlikusi hidraulinių bandymų, kai VŠT nesunkiai galėjo Objektą atjungti iš šilumos tiekimo kameros ir šilumos tiekimą atnaujinti tik tada, kai už pastato šilumos ūkį atsakinga bendrovė savo lėšomis atliks šilumos tiekimo tinklų nuo minėtos šilumos tiekimo kameros iki pastato šilumos punkto įvadinių sklendžių hidraulinius bandymus ir pateiks tai įrodantį dokumentą. Tai dar kartą patvirtina, kad PPT buvo tinkamai informuota ir iš jos buvo gautas patvirtinimas apie sutikimą atlikti hidraulinius bandymus.

11.7.                      Teismas Sprendime tinkamai nustatė, kad PPT iki avarijos vykdė Objekto priežiūrą, tačiau vėliau VŠT niekada neinformavo apie tai, kad Objekto priežiūros nebevykdo, todėl įvykus avarijai teismas UAB „Mano Būsto Priežiūra“ atžvilgiu pagrįstai taikė solidariąją civilinę atsakomybę ir priteisė žalą.

11.8.                      UAB „Santjana“ teigia, kad VŠT turėjo apie hidraulinius bandymus informuoti Objekto savininką, o šis jau būtų informavęs prižiūrėtoją – UAB „Santjana“, todėl VŠT yra atsakinga už hidraulinio bandymo pasekmes. VŠT tinkamai įvykdė informavimo pareigą, o būtent UAB „Santjana“ VŠT neinformavo, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. ji vykdo Objekto šilumos ūkio priežiūrą. Taisyklių Bendrųjų sąlygų 26 punktas numato, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas turi būti informuojamas apie numatomą šilumos tiekimo nutraukimą (ribojimą) raštu, elektroniniu paštu, visuomenės informavimo priemonėmis ar kitais būdais. Prižiūrėtojui informaciją apie numatomą šilumos tiekimo nutraukimą (ribojimą) turi teisę teikti tiesiogiai šilumos tiekėjas arba pastato savininkas ar valdytojas. Taigi VŠT būtent ir informavo tiesiogiai jai žinomą sistemos prižiūrėtoją apie hidraulinius bandymus. VŠT neturėjo pareigos informuoti dar ir Objekto savininko, kaip klaidingai teigia UAB „Santjana“, todėl VŠT Taisyklių nuostatų nepažeidė. Atsakovė pripažino, kad ji VŠT niekada neinformavo apie tai, kad vykdo Objekto šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad ir UAB „Santjana“ veiksmai sąlygojo įvykio atsiradimą.

11.9.                      Papildomai pasisakė, kad pačiam prižiūrėtojui UAB „Santjana“ kilo pareiga domėtis vykdomais planiniais hidrauliniais bandymais. Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių 874 p. numato, kad iki prasidedant šildymo sezonui reikia atlikti tinklų sandarumo ir tvirtumo bandymą hidrauliniu slėgiu. Taigi hidrauliniai bandymai yra planiniai, atliekami kasmet iki šildymo sezono pradžios. Taisyklių 137.4. p. numato, kad prižiūrėtojas teisės aktuose nustatyta tvarka atsako už tinkamą privalomų darbų dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos parengties naujam šildymo sezonui atlikimą. Taigi UAB „Santjana“, vykdžiusi Objekto šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, kaip savo srities profesionalė žinojo/privalėjo žinoti apie tai, kad šilumos tiekėjas kasmet prieš šildymo sezoną vykdo planinius hidraulinius bandymus, ir būdama atsakinga už sistemos parengimą šildymo sezonui, privalėjo pati domėtis apie hidraulinių bandymų vykdymo laiką ir trukmę, o tokią informaciją ji lengvai galėjo patikrinti pagal viešai skelbiamus duomenis VŠT internetinėje svetainėje, tačiau tokios pareigos ji nevykdė.

11.10.                      UAB „Santjana“ nurodyti argumentai, kad ji daugumoje atvejų VŠT apie pastatų administravimą informuodavo tik tada, kai pati VŠT ar kiti suinteresuoti asmenys paprašydavo telefonu ar elektroniniu paštu, yra nepagrįsti. VŠT pati neturi galimybių savalaikiai sužinoti apie prižiūrėtoją, kaip tik iš paties prižiūrėtojo. Priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo UAB „Santjana“, būtent jos neįvykdyta pareiga pranešti VŠT apie tai, kad ji pradeda teikti priežiūros paslaugas, lėmė tai, kad VŠT ne ją informavo apie hidraulinius bandymus, o UAB „Santjana“ pareiga ir pačiai pasidomėti hidraulinių bandymų trukme ir laiku lėmė, kad Objekte nebuvo uždarytos įvadinės sklendės ir įvyko avarija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

13.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

15.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės ieškinys dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylai reikšmingų aplinkybių

16.       Bylos duomenimis nustatyta, kad VŠT nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. 10.00 val. iki 2020 m. rugpjūčio 18 d. 12.00 val. įvairiuose objektuose, įskaitant ir objekte, adresu Medeinos g. 8A, Vilniuje (toliau – Objektas, ginčo pastatas, ginčo patalpos), vykdė planinius šilumos tinklų hidraulinių bandymus.

17.       2020 m. rugpjūčio 18 d. buvo užlietos patalpos, esančios pastate, unikalus Nr. 4400-5352-9529:3011, adresu Medeinos g. 8A, Vilniuje, kai dėl AB „Vilniaus šilumos tinklai“ vykdytų hidraulinių bandymų, neužsukus įvadinių sklendžių, sprogo radiatoriai.

18.       Patalpos užliejimo metu buvo draustos įmonių turto draudimu (draudimo laikotarpis – 2019 m. gruodžio 20 d. – 2020 m. gruodžio 19 d., draudėjo vykdoma veikla – švietimas, darželiai, mokyklos; administracinės patapos, unikalus Nr. 4400-5352-9529:3011, buvo draustos nauja verte (draudimo vertės pobūdis); besąlyginė išskaita – 115,00 Eur; e. b. t. 1, b. l. 7-10); 2020 m. rugpjūčio 19 d. Turto apžiūros akte (žalos bylos Nr. CLT2145723) nurodyta, kad statinio paskirtis – vaikų darželis, paskutinio atnaujinimo metai – 2020 m.; išvardinti užlietų patalpų pavadinimai, nurodant patalpų indeksus, sugadintus plotus, apibūdinant sugadinimus (pūslės, nukrito tinkas, dėmės, vandens nubėgimai ir pan.), sugadinimų plotai, atlikta fotofiksacija (e. b. t. 1, b. l. 12-14, 15-39); patalpos nuosavybės teise priklauso UAB „Deal LT“ (e. b. t. 1, b. l. 102-107).

19.       Ieškovė 2020 m. rugsėjo 8 d. paskaičiavo 6 903,63 Eur nuostolių sumą, iš kurios atėmus 115,00 Eur išskaitą, priėmė sprendimą išmokėti 6 788,63 Eur dydžio draudimo išmoką, kurią draudėjui išmokėjo 2020 m. rugsėjo 8 d. (e. b. t. 1, b. l. 44, 45, 46).

20.       Nurodytos patalpos jų užliejimo metu (2020 m. rugpjūčio 18 d.) 2020 m. kovo 26 d. Nekilnojamojo turto nuomos sutartimi Nr. 29-190/20 buvo išnuomotos Vilniaus miesto savivaldybei; nuomininkė 2020 m. rugpjūčio 5 d. Papildomu susitarimu Nr. A64-323/20 prie 2018 m. vasario 12 d. pastatų inžinerinių sistemų ir statinių techninės priežiūros ir remonto paslaugų Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo (darželiuose) bei švietimo įstaigose (mokyklose) teikimo sutarties Nr. A64-22/18(3.10.22-TD2), su UAB „Santjana“ susitarė dėl pastato adresu Medeinos g. 8A, Vilniuje, šildymo ir karšto vandens inžinerinių sistemų priežiūros (sutarties 2 punktas) (e. b. t. 1, b. l. 117-119, 120, 124-131). 

21.       Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 4.2, 4.3. punktuose (skiltyje Nr. 4 „Nuosavybė“) įregistruotas juridinis faktas, kad 2019 m. birželio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Pašilaičių būstas“ pardavė UAB „Deal LT“ administracines patalpas adresu Medeinos g. 8A, Vilniuje (UAB „Pašilaičių būstas“ patalpas valdė nuo 2001 m. gruodžio 9 d. iki 2019 m. birželio 11 d.) (e. b. t. 1, b. l. 102-103, t. 2, b. l. 172-181).

22.       Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovėms UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir UAB „Santjana“, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių 6 788,63 Eur žalai atlyginti.

23.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei solidariai iš atsakovių 6 788,63 Eur žalos atlyginimą. Dėl šio teismo sprendimo atsakovės pateikė apeliacinius skundus, prašydamos teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškovės patikslintą ieškinį atmesti.

24.       Atsakovės (apeliantės), nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kelia klausimus dėl pagrindo taikyti atsakovių atžvilgiu civilinę deliktinę atsakomybę (ne)buvimo, dėl tinkamo civilinės atsakomybės subjekto nustatymo, įrodymų vertinimo (ne)tinkamumo.

Dėl apeliacinių skundų (ne)pagrįstumo 

25.       Taigi nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė sąlygas taikyti atsakovių atžvilgiu civilinę deliktinę atsakomybę, sprendžiant žalos atlyginimo už sugadintas patalpas klausimą, kai AB „Vilniaus šilumos tinklai“ vykdant planinius hidraulinius bandymus, pastato šilumos prižiūrėtojui neužsukus įvadinių sklendžių, sprogo radiatoriai.

26.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės pažeidė prievolę tinkamai informuoti šilumos tiekėją apie pasikeitusį šilumos sistemos prižiūrėtoją, dėl to nebuvo tinkamai paruošta sistema atlikti planinius šilumos sistemos hidraulinius bandymus. Teismas sprendė, kad labiau tikėtina išvada, jog atsakovė UAB „Mano Būsto priežiūra“ ne tik iki 2019 m. birželio 11 d. teikė pastato šilumos sistemos priežiūros paslaugas, bet ir vėliau (nes 2019 m. gruodžio 17 d. pasirašytas aktas). Teismas nustatė, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. įsigaliojo ginčo pastato nuomininkės ir UAB „Santjana“ pasirašyta sutartis dėl šilumos ir karšto vandens sistemos priežiūros, bet prižiūrėtoja apie tai neinformavo AB „Vilniaus šilumos tinklai“, o atsakovė UAB „Mano Būsto priežiūra“ (UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ teisių ir pareigų perėmėja) taip pat neinformavo AB „Vilniaus šilumos tinklai“, kad neteikia ir nuo kada neteikia šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo paslaugų.

27.       Atsakovė UAB „Mano Būsto priežiūra“, apeliaciniame skunde nesutikdama su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, pabrėžia, kad taikyti atsakomybę jai nebuvo pagrindo, nes nagrinėjamu atveju ji nebuvo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoja ir informavimo pareigos AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atžvilgiu neturėjo; net ir darant prielaidą, kad apeliantė kažkada anksčiau teikė patalpoms šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugas, tačiau byloje pateiktų įrodymų visuma įrodo, kad po 2019 m. birželio 11 d. apeliantė ne tik nebuvo patalpų administratore, tačiau ir neteikė patalpų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugų, nes patalpos buvo parduotos, o priežiūros sutartis nei su pirkėju, nei su Vilniaus miesto savivaldybe sudaryta nebuvo.

28.       Atsakovė UAB „Santjana“ nurodo, kad sprendime neteisingai buvo nustatytas civilinės atsakomybės subjektas, nes AB „Vilniaus šilumos tinklai“ yra kalta, jog nebuvo tinkamai informuota apie hidraulinius bandymus; pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai standarto AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atžvilgiu, kuri privalėjo išsiaiškinti, kas yra statinio savininkas ir prižiūrėtojas bei informuoti juos apie numatomus bandymus, įsitikinti, kad informacija pasiekė adresatus; AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nurodymas, kad apie hidraulinius bandymus ji skelbia viešai ir pastatų prižiūrėtojai privalo nuolat tikrinti ar prižiūrimi pastatai nepatenka į pateiktą sąrašą, nepaneigia jos prievolės laiku ir tinkamai informuoti vartotojus ir valdytojus apie bandymus; nesant duomenų bei įrodymų, jog UAB „Santjana“ iš anksto žinojo apie hidraulinius bandymus, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė nevykdė savo pareigų tinkamai paruošti sistemą (uždaryti sklendes), taigi, nenustatyta viena iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, todėl ieškovė nepagrįstai kelia atsakovei subrogacinį reikalavimą atlyginti žalą.

29.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šie atsakovių argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu, nepagrindžia atsakovių teiginių dėl netinkamo teismo atlikto įrodymų vertinimo. Priešingai, pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko įrodymų tyrimą ir vertinimą, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl pagrįstai pripažino, kad už 2020 m. rugpjūčio 18 d. įvykusią avariją yra atsakingos atsakovės, taip pat įrodytos visos atsakovių civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė, atsakovių civilinė deliktinė atsakomybė yra solidari. Šios išvados grindžiamos žemiau nurodytais argumentais. 

Dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų 

30.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

31.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad subrogacijos esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai esant žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolei nukentėjusio asmens (kreditoriaus) vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-611/2020). Draudikas, subrogacijos būdu įgijęs reikalavimo teisę, yra saistomas tų teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, kurios būtų taikomos draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto. Taigi, į prievolę įstojus draudikui, nesikeičia nei prievolės pobūdis, nei taikytina jai teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023).

32.       CK 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys įpareigoja kiekvieną asmenį laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jei ją padaro, turi visiškai atlyginti. Civilinė atsakomybė taikytina esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245, 6.249 straipsniai), žalą padariusio asmens neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis), kaltei (CK 6.248 straipsnis), priežastiniam neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ryšiui (CK 6.247 straipsnis). Pirmiausia būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius deliktinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia. Pažymėtina, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

33.       Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016).

34.       CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

35.       Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

36.       Taigi civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

37.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliacinių skundų argumentais  dėl netinkamo įrodymų vertinimo pirmosios instancijos teisme, nes bylos medžiaga pakankama pagrįstam teismo įsitikinimui, jog dėl įvykusios avarijos yra  atsakingos atsakovės. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Todėl nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia atsakovių nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo, nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliančių nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

38.       Vertinant bylos duomenis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė UAB „Mano Būsto priežiūra“ (UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ teisių perėmėja) teikė ginčo objekte šilumos ūkio priežiūros paslaugas iki įvykio. Atsakovė UAB „Mano Būsto priežiūra“ 2024 m. gegužės 23 d. rašytinuose paaiškinimuose teismui (DOK-81388) nurodė, kad iki 2019 m. birželio 11 d. atsakovė ir UAB „Pašilaičių būstas“ buvo susijusios įmonės ir galimai atsakovė teikė UAB „Pašilaičių būstas“, kaip pastato savininkei, šildymo sistemos priežiūros paslaugas, tačiau dėl abiejų bendrovių reorganizavimo, konkrečių sutarčių (dokumentų) atsakovė pateikti negali (e. b. t. 2, b. l. 170-171). Taigi pati atsakovė rašytinuose paaiškinimuose pripažino, kad galimai teikė šildymo sistemos priežiūros paslaugas. Be to, byloje yra pateikti UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ atstovų 2018 m. rugsėjo 20 d. ir 2019 m. gruodžio 17 d. pasirašyti Pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktai dėl Objekto šilumos ūkio paruošimo 2018-2019 m. ir 2019-2020 m. šildymo sezonams, kurie patvirtina apie UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ teiktas priežiūros paslaugas. Nors atsakovė UAB „Mano Būsto priežiūra“ nurodo, kad 2018 m. rugsėjo 20 d. aktas yra per daug nutolęs nuo ginčo įvykio, tačiau jis patvirtina AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nurodytas aplinkybes, jog ji turėjo duomenis apie tai, kad ginčo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą vykdo UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“. Pažymėtina, kad atsakovė UAB „Mano Būsto priežiūra“ neįrodė aplinkybės, jog 2019 m. gruodžio 17 d. akte neaiškiomis aplinkybėmis pasirašė jau tuo metu nebedirbęs buvęs darbuotojas B. S., ir nepaneigė, kad šis asmuo akte pasirašė kaip UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ atstovas..

39.       Kita vertus, pagrįsti  AB „Vilniaus šilumos tinklai“ argumentui, jog tikslus momentas, ar UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ paslaugas teikė tik iki 2019 m. birželio 11 d., ar ir vėliau,  nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl apeliantės UAB „Mano Būsto priežiūra“ atžvilgiu taikytos deliktinės atsakomybės pagrindo, neturi esminės reikšmės, nes byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų informavusi AB „Vilniaus šilumos tinklai“ apie tai, jog nebeteikia šildymo sistemos priežiūros paslaugų ginčo objektui. Būtent šios aplinkybės turėjo įtakos nagrinėjamam įvykiui, nes AB „Vilniaus šilumos tinklai“ informavo tiesiogiai jai žinomą sistemos prižiūrėtoją apie planuojamus hidraulinius bandymus. Todėl ir aplinkybė, kad apeliantė draudiminio įvykio metu priežiūros paslaugų neteikė, nepaneigia pagrindo taikyti civilinę atsakomybę jos atžvilgiu.

40.       Apeliantė UAB „Mano Būsto priežiūra“ nurodo, kad byloje nepateikta įrodymų, jog ji realiai buvo informuota apie planuojamus hidraulinius bandymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai nėra pagrįsti. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių“ (aktuali redakcija nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d.) (toliau – Taisyklės) 196 punkte nustatyta, kad nuolatinę pastato (išskyrus daugiabučius namus) karšto vandens įrenginių priežiūrą atlieka pastato savininkas ir (arba) paskirtas atsakingas už šilumos ir (ar) karšto vandens ūkį asmuo arba paskirtas šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas. Taisyklių 137 punkte nustatyta prižiūrėtojo atsakomybė už šilumos įrenginių būklę ir priežiūrą. Taisyklių priedo Nr. 7 „Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutarčių bendrųjų sąlygų“ (toliau – Bendrosios sąlygos) 26 punkte reglamentuota, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas turi būti informuojamas apie numatomą šilumos tiekimo nutraukimą (ribojimą) raštu, elektroniniu paštu, visuomenės informavimo priemonėmis ar kitais būdais. Prižiūrėtojui informaciją apie numatomą šilumos tiekimo nutraukimą (ribojimą) turi teisę teikti tiesiogiai šilumos tiekėjas arba pastato savininkas ar valdytojas.

41.       Kaip matyti iš bylos duomenų, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ buvo informuota ir savo informacinėje sistemoje turėjo duomenis, kad ginčo pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą vykdo UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“. Informacijos apie kitą šio Objekto prižiūrėtoją ar prižiūrėtojo pasikeitimą AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nebuvo pateikta. Sutiktina su AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pozicija, kad tokios informacijos sužinoti ji neturi galimybės dėl objektyvių priežasčių, nes nėra pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutarties šalis.

42.       AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. jos darbuotojas šilumininkas V. M. vienu el. paštu informavo UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ apie hidraulinius bandymus ginčo pastate ir kituose objektuose, kartu pridėjo pranešimą. Pažymėtina, kad informacija taip pat buvo pateikta ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ internetinėje svetainėje www.chc.lt.

43.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys pateikti duomenys yra pakankami spręsti, kad UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ buvo tinkamai informuota apie hidrauliniais bandymais, ir atsakovė UAB „Mano Būsto priežiūra“ šių aplinkybių nepaneigė. Iš AB „Vilniaus šilumos tinklai“ Priedo prie Pranešimų dėl hidraulinio bandymo ir šilumos tinklų remonto, matyti, kad jame yra AB „Vilniaus šilumos tinklai“ darbuotojo parašas, jog pranešimas prižiūrėtojui yra išsiųstas ir gautas patvirtinimas, kad pranešimas gautas. Pažymėtina ir tai, kad kituose UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ prižiūrimuose objektuose atliekant hidraulinius bandymus, 2020 m. avarijų nebuvo fiksuota, todėl šios aplinkybės netiesiogiai patvirtina, kad UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ siųstą AB „Vilniaus šilumos tinklai“ vieną bendrą pranešimą gavo.

44.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo UAB „Mano Būsto priežiūra“, teismas aiškinosi, kaip yra siunčiami pranešimai (vienas pranešimas vienam prižiūrėtojui dėl visų jo prižiūrimų objektų) ir kad el. paštu išsiųstas pranešimas atitinka Taisyklių Bendrųjų sąlygų 26 punktą, kada AB „Vilniaus šilumos tinklai“ savo vidinėje Patvirtinimo lentelėje pažymi apie tinkamą informavimą. Lentelė yra AB „Vilniaus šilumos tinklai“ vidinis dokumentas, neskirtas UAB „Mano Būsto priežiūra“ išoriniam naudojimui, todėl nebuvo pareigos gauti prižiūrėtojų parašų, tai nenumato ir Taisyklių reikalavimai. 

45.       Pažymėtina ir tai, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ nepasisakė, ar ji tokį pranešimą iš VŠT gavo, o tik teigė, kad byloje neįrodyta apie tokį informavimą. Minėta, kad informacija apie hidraulinių bandymų vykdymo laiką ir trukmę buvo viešai skelbiama AB „Vilniaus šilumos tinklai“ svetainėje. Apeliantės tokio informavimo būdo neginčija, toks informavimas atitiko ir Taisyklių Bendrųjų sąlygų 26 p. reikalavimus. Todėl pranešimo siuntimas dar ir el. paštu buvo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ papildomas prižiūrėtojų informavimas, kuris nėra privalomas. Be to, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė paaiškinimus, jog negavusi patvirtinimo apie įvadinių sklendžių uždarymą, ji nebūtų rizikavusi ir atlikusi hidraulinių bandymų, kai nesunkiai galėjo objektą atjungti iš šilumos tiekimo kameros ir šilumos tiekimą atnaujinti tik tada, kai už pastato šilumos ūkį atsakinga bendrovė savo lėšomis atliks šilumos tiekimo tinklų nuo minėtos šilumos tiekimo kameros iki pastato šilumos punkto įvadinių sklendžių hidraulinius bandymus ir pateiks tai patvirtinantį dokumentą. Šios aplinkybės taip pat sudaro pagrindą spręsti, kad UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ buvo tinkamai informuota apie planuojamus atlikti hidraulinius bandymus. Kadangi AB „Vilniaus šilumos tinklai“ neturėjo informacijos, jog UAB „Santjana“ pradėjo vykdyti ginčo pastate priežiūros veiklą, tai akivaizdu, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo jos informuoti apie planuojamus hidraulinius bandymus.

46.       Vertinant atsakovės UAB „Santjana“ apeliacinio skundo argumentus nagrinėjamu aspektu, pažymėtina, kad atsakovė UAB „Santjana“ nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. buvo atsakinga už ginčo patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1-211 patvirtintų Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d.) 874 punkte nustatyta, kad, iki prasidedant šildymo sezonui, reikia atlikti tinklų sandarumo ir tvirtumo bandymą hidrauliniu slėgiu. Taisyklių 137.4. punkte nustatyta, kad prižiūrėtojas teisės aktuose nustatyta tvarka atsako už tinkamą privalomų darbų dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos parengties naujam šildymo sezonui atlikimą. Taigi atsakovė UAB „Santjana“, vykdžiusi objekto šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, kaip savo srities profesionalė, prižiūrėjusi tuo metu ne vieną objektą Vilniaus mieste, privalėjo žinoti apie tai, kad šilumos tiekėjas kasmet prieš šildymo sezoną vykdo planinius hidraulinius bandymus, ir, būdama atsakinga už sistemos parengimą šildymo sezonui, privalėjo domėtis apie numatomų hidraulinių bandymų vykdymo laiką ir trukmę, nes tokią informaciją ji galėjo patikrinti pagal viešai skelbiamus duomenis VŠT internetinėje svetainėje. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovės UAB „Santjana“ argumentai, kad ji nežinojo apie hidraulinius bandymus ir neturi įstatyminės pareigos informuoti apie savo teikiamų paslaugų pradžią ar pabaigą. Bylos duomenimis apeliantė tiek iki įvykio, tiek ir vėliau informuodavo el. paštu AB „Vilniaus šilumos tinklai“ apie naujai pradėtus prižiūrėti objektus. Taigi suprato apie šios informacijos reikšmingumą, siekiant užtikrinti tinkamą sistemos parengimą šildymo sezonui.

47.       Apeliantė UAB „Santjana“ nurodo, kad AB „Vilniaus šilumos tinklai“  turėjo apie hidraulinius bandymus informuoti Objekto savininką, kuris jau būtų informavęs prižiūrėtoją, t. y. UAB „Santjana“, todėl, apeliantės nuomone, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ yra atsakinga už hidraulinio bandymo pasekmes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais. Pagal Taisyklių Bendrųjų sąlygų 26 punkto nuostatas  pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas turi būti informuojamas apie numatomą šilumos tiekimo nutraukimą (ribojimą) raštu, elektroniniu paštu, visuomenės informavimo priemonėmis ar kitais būdais. Prižiūrėtojui informaciją apie numatomą šilumos tiekimo nutraukimą (ribojimą) turi teisę teikti tiesiogiai šilumos tiekėjas arba pastato savininkas ar valdytojas. Nagrinėjamu atveju AB „Vilniaus šilumos tinklai“  informavo apie hidraulinius bandymus tiesiogiai jai žinomą sistemos prižiūrėtoją, t. y. UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“. Taigi AB „Vilniaus šilumos tinklai“  neturėjo pareigos informuoti ir Objekto savininko. Ginčo atveju reikšminga tai, kad atsakovė neinformavo šilumos tiekėjo apie pradėtą vykdyti Objekto šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ir UAB „Santjana“ veiksmai sąlygojo įvykio atsiradimą.

48.       Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ŠŪĮ) 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) savo prievoles vykdo apdairiai, sąžiningai ir šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų interesais. Tokios pareigos įtvirtintos ir CK 4.242 straipsnio 2 dalyje. Taigi atsakingai elgtis yra atsakovių, t. y. ginčo atveju UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ (UAB „Mano Būsto priežiūra“ yra UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ teisių ir pareigų perėmėja) ir UAB „Santjana“ pareiga. Minėta, kad AB „Vilniaus šilumos tinklai“ neturi objektyvių galimybių žinoti apie pastatų šildymo ir karšto vandens įrenginių prižiūrėtojo pasikeitimus. Todėl minėtos bendrovės, veikdamos apdairiai ir rūpestingai, privalėjo tokią informaciją pateikti šilumos tiekėjui.

49.       Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. 

50.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės pažeidė bendrojo pobūdžio  pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, tinkamai informuojant šilumos tiekėją apie pasikeitusį šilumos sistemos prižiūrėtoją (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovėms kilo neigiamos tokio neveikimo pasekmės. Taigi pirmosios instancijos teismas  tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti atsakovių atžvilgiu civilinę atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovių argumentai, kad ginčo atveju buvo neteisingai nustatyti civilinės atsakomybės subjektai.

     Dėl solidariosios atsakomybės

51.       Pagal kasacinio teismo praktiką, solidarioji atsakomybė, be kita ko, taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme (bendrininkavimas plačiąja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo siaurąja prasme atvejai gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-823/2024 60 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

52.       Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo procesas civilinėje byloje sąlygiškai išskiriamas į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019).

53.       Taigi ginčo aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad jei UAB „Patalpų priežiūros tarnyba“ informacijos iš AB „Vilniaus šilumos tinklai“ gavimo apie vykdomus hidraulinius bandymus metu jau nebebuvo ginčo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoja, ji, vykdydama bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, privalėjo apie tai informuoti AB „Vilniaus šilumos tinklai“, o jei buvo žinoma apie naująjį prižiūrėtoją, tai atitinkamai ir UAB „Santjana“. Apeliantė UAB „Santjana“, suprasdama savo pareigas ir tai, kad prieš naują šildymo sezoną bus atliekami hidrauliniai bandymai, privalėjo informuoti šilumos teikėją, jog ji pradeda vykdyti objekto šilumos ūkio sistemų priežiūrą bei domėtis apie hidraulinių bandymų vykdymo laiką ir trukmę. Minėtų pareigų nevykdymas lėmė, kad objekte nebuvo uždarytos įvadinės sklendės, todėl ir įvyko avarija (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi abiejų atsakovių padarytos žalos bendrumas tuo ir pasireiškė, jog UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ nepranešė AB „Vilniaus šilumos tinklai“, jog nebeteikia pastato šildymo ir karšto vandens priežiūros paslaugų, o atsakovė UAB „Santjana“ nepranešė AB „Vilniaus šilumos tinklai“, jog pradėjo minėtas priežiūros paslaugas teikti. Abiejų atsakovių veiksmų bendrumas, pasireiškęs skirtingu laiku, tačiau tais pačiais veiksmais ir sukėlė žalą, t. y. žala nebūtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę šių neteisėtų atsakovių veiksmų. Tai reiškia, kad priežastinis ryšys tarp UAB „Patalpų priežiūros tarnyba“ ir UAB „Santjana  veiksmų ir atsiradusios žalos yra nustatytas (CK6.247 straipsnis). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad solidariosios atsakomybės taikymą lėmė abiejų bendrovių veiksmai, t. y. atsakomybė yra solidari (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). 

     Dėl žalos dydžio

54.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015). Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016, 32 punktas; 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017, 37 punktas).

55.       Apeliantė UAB „Mano Būsto priežiūra“ nurodo, kad ieškovė neįrodė, o teismas tinkamai nemotyvavo ieškovės patirtos žalos dydžio, nes byloje nėra tiesioginių įrodymų, jog remontas buvo atliktas 2020 metais. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliantės argumentai nėra pagrįsti. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėti galima tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, svarbu, kad jie atitiktų leistinumo ir sąsajumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-313/2023, 59 punktas). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010).

56.       Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo patalpos buvo naujai suremontuotos, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nėra pagrindo skaičiuoti nusidėvėjimo. Ieškovė 2024 m. liepos 9 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad prieš pat įvykį buvo atliktas ginčo patalpų remontas. Pažymėtina, kad turto apžiūros akte nurodyta, jog „paskutinio atnaujinimo metai 2020“. Bylos duomenimis šios patalpos buvo atnaujintos (suremontuotos), siekiant sudaryti galimybę  jose įkurti vaikų darželį, o atnaujinus (suremontavus) patalpas, buvo pasirašyta nuomos sutartis su Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Iš Registrų centro išrašų matyti, jog užfiksuoti duomenys apie 2019 m. lapkričio 22 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1. Toks pats įrašas apie 2019 m. lapkričio 22 d. deklaraciją yra ir Registrų centro išraše dėl patalpų Nr. 1098-6018-0016 bei nurodyta, jog paprastojo remonto pabaigos metai yra 2019 metai (e. t. 1, b. l. 102-107; e. t. 2, b. l. 152-153). Bylos duomenimis 2020 m. kovo 26 d. patalpos buvo išnuomotos Vilniaus miesto savivaldybei ir jose veikė ikimokyklinė įstaiga – vaikų lopšelis-darželis. Ginčo įvykis įvyko 2020 m. rugpjūčio 18 d., t. y. nepraėjus metams laiko po patalpų atnaujinimo (remonto), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovei nebuvo pagrindo taikyti nusidėvėjimą naujai  suremontuotoms patalpoms. Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo ieškovės patirtos žalos dydžio. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nurodė aiškius motyvus, kodėl nustatant žalos dydį, nėra pagrindo taikyti nusidėvėjimo.

57.       Taigi pirmosios instancijos teismas padaręs išvadą, kad byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias deliktinę atsakomybę, todėl pagrįstai solidariai priteisė iš atsakovių padarytos žalos atlyginimą. Tai, kad apeliantės nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo nustatytas aplinkybes bei išanalizuotus įrodymus, nesudaro pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Taigi atmestini kaip teisiškai nepagrįsti atsakovių apeliacinio skundo argumentai, kuriais remiantis atsakovės teigia, kad teismas turėjo ieškinį atmesti.

58.       Vertinant apeliacinių skundų argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikinamas vien formaliais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino abiejų ginčo šalių poziciją, rėmėsi materialiosios ir proceso teisės nuostatomis, jų pagrindu sprendė dėl ginčo esmės. Teismas atsakė į esminius šalių argumentus ir savo išvadas motyvavo. Teismo sprendimo turinys dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytinumo yra aiškus ir įtikinamas. Sprendime įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, teismo išvados logiškos ir neprieštaringos. Todėl nėra pagrindo spręsti, jog  pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo pareigą motyvuoti procesinius sprendimus, reikalavimus.

       Dėl procesinės bylos baigties

59.       Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantės, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o apeliacinių skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atsakovių apeliaciniai skundai atmetami, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

60.       Europos Žmogaus Teisių Teismas, taip pat kasacinis teismas laikosi praktikos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

       Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese

61.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

62.       Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniai skundai atmesti, atsakovių (apeliančių) apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, o ieškovei ADB „Gjensidige“ ir trečiajam asmeniui AB „Vilniaus šilumos tinklai“ lygiomis dalimis iš apeliančių priteisiamos išlaidos advokato pagalbai atlyginti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

63.       Ieškovė ADB „Gjensidige“ bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 696,96 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą; iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (e. t. 4, b. l. 24-25). Trečiasis asmuo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 887,60 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą; iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (e. t. 4, b. l. 44-46).

64.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės ir trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, atitinka nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl priteisiamos iš atsakovių (apeliančių).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria: 

atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būsto priežiūra“ ir uždarosios akcinės  bendrovės „Santjana“ apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, lygiomis dalimis iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būsto priežiūra“, juridinio asmens kodas 300883806, ir uždarosios akcinės bendrovės „Santjana“, juridinio asmens kodas 122656944, 696,96 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 96 ct), t. y. po 348,48 Eur (tris šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 48 ct) iš kiekvienos atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui akcinei bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, lygiomis dalimis iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būsto priežiūra“, juridinio asmens kodas 300883806, ir uždarosios akcinės bendrovės „Santjana“, juridinio asmens kodas 122656944, 1 887,60 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 60 ct), t. y. po 943,80 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt tris eurus 80 ct) iš kiekvienos atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                               Rūta Burdulienė

                                                                                                     Rosita Patackienė

               Dainius Rinkevičius