Administracinė byla Nr. eAS-561-442/2026
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02296-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 49
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. sausio 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Trackon“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Trackon“ skundą atsakovui Kaišiadorių rajono savivaldybei (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Trackon“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame pareiškėja prašė: 1) panaikinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Kauno departamento 2025 m. birželio 12 d. patikrinimo aktą Nr. (2-22 4.80 Mr)PA-2270 (toliau – ir Patikrinimo aktas); 2) panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) mero 2025 m. spalio 21 d. potvarkį Nr. V16E-1041 „Dėl stacionaraus triukšmo šaltinio veiklos laikino ribojimo“ (toliau – ir Potvarkis).
Pareiškėjas paaiškino, kad jis valdo atviro tipo (lauko) šaudyklą, kuri yra įsikūrusi ir veikia adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir šaudykla). NVSC nuo 2024 m. balandžio mėn., reaguodamas į fizinių asmenų teikiamus nepagrįstus skundus, vykdo pareiškėjo visuomenės sveikatos saugos kontrolės procedūras.
Pareiškėjas pažymėjo, kad skundžiamas Potvarkis (juo nuspręsta laikinai apriboti stacionaraus triukšmo šaltinio – pareiškėjo šaudyklos – veiklą) yra priimtas, be kita ko, remiantis NVSC Kauno departamento Patikrinimo aktu. Šiuo metu yra susidariusi tokia faktinė ir teisinė situacija, jog pareiškėjas, nesutikdamas su NVSC trečiosios grįžtamosios valstybinės kontrolės patikrinimo rezultatais, kurie yra įforminti Patikrinimo akte, nevykdo nepagrįstų NVSC reikalavimų, o NVSC nevykdo naujos grįžtamosios kontrolės ir neteikia Savivaldybei naujų rezultatų, o Savivaldybės meras pareiškėjui taiko laikinus veiklos ribojimus, t. y. pasibaigus vienam veiklos ribojimo terminui, priimamas naujas Mero potvarkis dėl naujo veiklos ribojimo termino nustatymo.
Pareiškėjas akcentuoja, kad jis nesutinka nei su ankstesniais, nei su Patikrinimo akte nurodytais rezultatais, Patikrinimo akto teisėtumas teisės aktų nustatyta tvarka iki šiol nėra patikrintas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Patikrinimo aktas, kaip ir anksčiau NVSC priimti kiti patikrinimo aktai, savarankiškai / atskirai negali būti skundžiami administracine tvarka, nes savaime nesukelia pareiškėjui jokių materialinio pobūdžio teisinių pasekmių. Regionų administracinis teismas jau yra atsisakęs priimti pareiškėjo skundą dėl NVSC surašyto ankstesnio patikrinimo akto, kadangi vertino, jog skundas negali būti teikiamas dėl tarpinio, procedūrinio dokumento (žr. 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI3-18507-535/2024).
Pareiškėjo įsitikinimu, kai atitinkamo NVSC surašyto patikrinimo akto pagrindu NVSC priima nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo pareiškėjo vadovui arba šiuo atveju – mero potvarkiu yra nustatomi ribojimai pareiškėjo veiklai, atsiranda teisė skųsti tokį dokumentą, kuriuo yra įforminamas galutinis sprendimas. Kadangi Patikrinimo aktas ir jame nustatytos aplinkybės yra Potvarkio priėmimo faktinis ir teisinis pagrindas, šio tarpinio (procedūrinio) dokumento teisėtumas ir pagrįstumas turi būti patikrintas šiame administraciniame procese ginčijant Potvarkį, kuriuo yra priimtas galutinis sprendimas ir kuris pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, t. y. yra ribojama pareiškėjo veikla.
Pareiškėjas skunde taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas, sustabdyti Potvarkio galiojimą ir vykdymą, uždrausti Savivaldybės merui priimti naujus potvarkius dėl pareiškėjo veiklos ribojimo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu, pareiškėjas pabrėžia, kad jis skunde pagrindė, jog Potvarkiu pareiškėjo veikla ne apribota, o faktiškai ją uždrausta vykdyti (t. y. pareiškėjui yra uždrausta vykdyti šaudymų užsiėmimus šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis, kai atvyksta pagrindinis klientų srautas). Toliau tęsiantis nurodytai situacijai pareiškėjas faktiškai negauna pajamų, pareiškėjui gali tekti visiškai stabdyti ir galiausiai nutraukti savo veiklą, kas reiškia, jog dėl nepagrįstai ir neteisėtai pritaikytų pareiškėjo veiklos ribojimų yra ne tik prarandamos veiklos pajamos, t. y. jau beveik pusę metų yra daroma tęstinė turtinė ir reputacinė žala, o pareiškėjas dėl nemokumo gali būti likviduotas. Be to, yra daroma žala ir viešajam interesui, kadangi dabartiniame geopolitiniame kontekste yra trukdoma asmenis lavinti šaudymo įgūdžius ir ruoštis visuotinei gynybai.
Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Potvarkiu yra nustatytas laikinas veiklos ribojimas – iki 2025 m. gruodžio 23 d. Tai reiškia, kad pasibaigus šiam terminui, skundžiamo Potvarkio galiojimas pasibaigs, o Savivaldybės meras Patikrinimo akto pagrindu (arba kito naujai priimto NVSC patikrinimo akto pagrindu) galės priimti naują potvarkį dėl pareiškėjo laikino veiklos ribojimo. Tokiu atveju Pareiškėjas bus priverstas inicijuoti naują teisminį ginčą dėl naujo Mero potvarkio panaikinimo. Susiklosčiusi situacija gali tęstis neapibrėžtą laiką, o pareiškėjas bus privestas inicijuoti naujus teisminius procesus ir dėl aktų panaikinimo ir dėl žalos atlyginimo. Siekiant to išvengti, užtikrinti esamos situacijos stabilumą ir taip pat proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą, pareiškėjo vertinimu, yra būtina laikinai, iki šioje administracinėje byloje įsiteisės sprendimas pagal pareiškėjo pateiktą skundą, uždrausti merui priimti potvarkius dėl Pareiškėjo veiklos laikino ribojimo. Teismui išnagrinėjus bylą galutiniu sprendimu bus atsakyta ne tik klausimą, ar skundžiamas Potvarkis priimtas pagrįstai ir teisėtai, bet taip pat į tai, ar tokio turinio potvarkiais ir toliau gali būti laikinai ribojama pareiškėjo veikla.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 3 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl Potvarkio panaikinimo, atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Patikrinimo aktą ir netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Spręsdamas skundo dalies dėl Patikrinimo akto panaikinimo klausimą, teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką NVSC patikrinimo aktai, kaip sukeliantys teisinius padarinius, skundžiami administraciniam teismui, todėl nurodė, kad nėra pagrindo vertinti, kaip pareiškėjui teisė skųsti Patikrinimo aktą atsirado tik Potvarkiu nustačius ribojimus jo veiklai. Teismas konstatavo, kad Patikrinimo akto apskundimo termino eigos pradžia laikytina ne Potvarkio gavimo, o pareiškėjo susipažinimo su Patikrinimo aktu diena.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde nenurodė tikslios datos, kada susipažino su Patikrinimo aktu, tačiau skunde nurodė, jog 2025 m. birželio 18 d., ryšium su Patikrinimo aktu, pareiškėjas gavo Savivaldybės mero 2025 m. birželio 17 d. mero potvarkį, kurio pagrindu buvo nustatyti pareiškėjo veiklos laikini ribojimai. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjui apie Patikrinimo aktą neabejotinai jau buvo žinoma 2025 m. birželio 18 d., o pareiškėjas skundą dėl Patikrinimo akto panaikinimo teismui galėjo paduoti vėliausiai 2025 m. liepos 18 d. Buvo nustatyta, kad skundą teismui pareiškėjas elektroninių ryšių priemonėmis padavė 2025 m. lapkričio 21 d., t. y. praleidęs ABTĮ nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą, o prašymo atnaujinti šį terminą pareiškėjas nereiškė.
Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje nurodyta, kad kai termino praleidimo faktas yra akivaizdus, termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą, teismas nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Patikrinimo aktą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.
Vertindamas pareiškėjo prašymo užtikrinti reikalavimą argumentus, teismas pabrėžė, kad pagal ABTĮ 70 straipsnį spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Įvertinęs prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones aplinkybes, teismas nurodė, kad nėra akivaizdžių pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo nepagrįstumo požymių. Tačiau, teismo vertinimu, byloje nebuvo duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, jog nepritaikius pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Buvo pažymėta, kad pareiškėjas neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą sieja su galimais įmonės finansiniais sunkumais ir dėl to galinčiomis kilti neigiamomis pasekmėmis, tačiau teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų šiems teiginiams pagrįsti. Teismo vertinimu, Potvarkiu pareiškėjo veikla nėra visiškai sustabdyta, o tik apribota, nurodant nevykdyti šaudymų šeštadieniais ir sekmadieniais bei švenčių dienomis 2 mėnesius (nuo 2025 m. spalio 23 d. iki 2025 m. gruodžio 23 d.), trumpinti šaudymų laiką darbo dienomis, šaudymus pradėti ne anksčiau kaip 11 val. ir užbaigti ne vėliau kaip 19 val. šio potvarkio 1 punkte nurodytą laikotarpį. Teismas sutiko, kad dėl Potvarkiu nustatytų apribojimų pareiškėjas gali turėti tam tikrų nuostolių, tačiau aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, pati savaime nebuvo pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jei pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas.
Dėl pareiškėjo argumentų, jog jam yra daroma turtinė ir reputacinė žala, kurios pareiškėjas galėtų ateityje reikalauti iš atsakovo, taip pat, jog Savivaldybės merui priėmus naujus potvarkius dėl pareiškėjo veiklos ribojimo, pareiškėja bus priversta inicijuoti naujus teisminius ginčus, teismas pažymėjo, kad asmens siekis ateityje išvengti galimų teisinių ginčų paprastai nelaikoma reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl viešajam interesui daromos žalos ir darė išvadą, kad pareiškėjui nenurodžius jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta reali žala, pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo negali būti tenkinamas.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti skundo reikalavimą dėl Patikrinimo akto panaikinimo ir netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjas prašo jo skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Potvarkio galiojimą ir vykdymą ir uždrausti Savivaldybės merui priimti naujus potvarkius dėl pareiškėjo veiklos ribojimo.
Nesutikdamas su skundžiamos nutarties dalimi, kuria atsisakyta priimti skundo reikalavimą panaikinti Patikrinimo aktą, pareiškėjas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas atskiro administracinio teisminio ginčo dėl Patikrinimo akto panaikinimo neiniciavo per jame nurodytą 30 dienų apskundimo terminą, kadangi rėmėsi savo ankstesne teismine patirtimi dėl to paties dalyko, t. y. ginčo su NVSC Kauno departamentu dėl ankstesnių patikrinimo aktų teisėtumo ir pagrįstumo ginčijimo teismine tvarka, pareiškėjas šias aplinkybes buvo nurodęs skunde.
Pareiškėjas pažymi, kad dar 2024 m. lapkričio 11 d. nutartyje Regionų administracinis teismas pareiškėjui paaiškino, kad pareiškėjas turės teisę įstatymų nustatyta tvarka kvestionuoti NVSC Kauno departamento surašyto patikrinimo akto, kaip tarpinio / procedūrinio dokumento teisėtumą ir pagrįstumą būtent tada, kai bus kartu sprendžiamas ir galutinio administracinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjas teikdamas 2025 m. lapkričio 21 d. skundą teismui vadovavosi aptartu išaiškinimu, pareiškėjui negali būti perkeliamos neigiamos teisinės pasekmės ir ribojama jo teisė kreiptis į teismą, kai būtent tokią pažeistų teisių gynimo tvarką pareiškėjui nurodė Regionų administracinis teismas.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika jau egzistavo Regionų administraciniam teismui priimant 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį ir šiam teismui turėjo būti žinoma, tačiau Regionų administracinis teismas ja nesivadovavo, t. y. pripažino, kad ši praktika neaktuali. Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priimti reikalavimą dėl Patikrinimo akto panaikinimo, kadangi teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo (šiuo atveju – Potvarkio), gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų teisėtumą. Atsižvelgiant į Patikrinimo akto pobūdį, jam apskundimo terminas nėra taikytinas, kai jis yra skundžiamas kartu su Potvarkiu.
Kartu pareiškėjas pabrėžia, kad jei apeliacinės instancijos teismas vertintų, kad Patikrinimo aktas turėjo būti apskųstas administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo jo įteikimo pareiškėjui dienos, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, turėjo pareikalauti pareiškėjo nuomonės dėl praleisto termino atnaujinimo. Pareiškėjas neteikė savarankiško prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo, kadangi mano, jog termino apskųsti Patikrinimo aktą nėra praleidęs. Akivaizdu, kad jei apeliacinės instancijos teismas sutiktų su pirmosios instancijos teismo išvada, jog procesinis terminas yra praleistas, yra pagrindas spręsti dėl šio termino atnaujinimo, kadangi pareiškėjas taip veikė suklaidintas Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutarties, kurioje buvo pasisakyta, kaip analogišku atveju pareiškėjas turėtų elgtis dėl pažeistų teisių gynimo. Šios aplinkybės laikytinos svarbiomis, dėl kurių praleistas terminas skundui paduoti turėtų būti atnaujintas.
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl dalies pareiškėjo prašytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Pareiškėjas prašė teismo taikyti dvi skirtingas reikalavimo užtikrinimo priemones, kurias grindė savarankiškais argumentais.
Pareiškėjo vertinimu, teismas nutartyje pasisakė tik dėl tik dėl prašymo laikinai sustabdyti Potvarkio galiojimą ir vykdymą, tačiau nutartyje nėra pateikta jokių motyvų ir argumentų, kodėl nėra taikoma kita pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė – uždrausti Kaišiadorių rajono savivaldybės merui priimti naujus potvarkius dėl UAB „Trackon“ veiklos laikino ribojimo. Esant tokiai situacijai, pareiškėjas net negali tinkamai įgyvendinti apeliacijos teisės. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis šiuo aspektu yra be motyvų, kas sudaro savarankišką pagrindą naikinti nutartį nurodytoje dalyje ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę taikyti.
Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo veikla nėra visiškai sustabdyta, o tik apribota, teismas nutartyje nevertino realių nurodytų ribojimų taikymo padarinių, kurie buvo nurodyti skunde, t. y. kad šaudyklos pagrindiniai klientai į šaudyklą gali atvykti pasibaigus darbo laikui, o pagrindiniai klientų srautai yra savaitgaliais ir švenčių dienomis, kad tamsiu paros metu šaudyti nesiimant papildomų priemonių yra neįmanoma. Pareiškėjo veikla dėl Potvarkio faktiškai tapo neįmanoma, pareiškėjas negauna jokių veiklos pajamų.
Pareiškėjas taip pat buvo nurodęs, kad dėl praktiškai pusę metų jau trunkančio veiklos ribojimo yra daroma neigiama įtaka pareiškėjo pajamoms; toliau tęsiantis nepagrįstiems ribojimams pareiškėjas gali būti privestas prie nemokumo ir likvidavimo. Pareiškėjui esant likviduotam ir išregistruotam dėl bankroto, pretenzijų Savivaldybei reiškimas dėl nepagrįsto veiklos ribojimo ir tuo sukeltų nuostolių atlyginimo bus paprasčiausiai nebeįmanomas. Tai yra nebeatitaisomos realios žalos rizika. Pareiškėjas savo reikalavimą stabdyti skundžiamo Potvarkio galiojimą siejo ne tik su patiriamais finansiniais nuostoliais, bet ir su tuo, kad dabartiniame geopolitiniame kontekste yra trukdoma asmenims lavinti šaudymo įgūdžius ir ruoštis visuotinei gynybai. Tokiais veiksmais yra daroma neatitaisoma žala ne tik pareiškėjui, bet ir viešajam interesui, yra veikiama prieš nacionalinio saugumo interesus, kurie yra prioritetiniai, lyginant su vieno (ar kelių) fizinio asmens, kuris yra nepatenkintas pareiškėjo vykdoma veikla ir dėl jos teikia skundus NVSC Kauno departamentui, asmeniniais interesais. Teismo svarstymai, jog pareiškėjo klientai gali įgūdžius lavinti kitose šaudyklose, neatitinka faktinės padėties.
Pareiškėjas pabrėžia, kad šaudyklos veikla iš esmės yra uždrausta, o galimybė vykdyti veiklą darbo dienomis nuo 11 val. iki 19 val., atsižvelgiant į esamas meteorologines sąlygas, yra nereikšminga. Pareiškėjo klientai būtent ir rinkdavosi pareiškėjo šaudyklą, o ne kitas šaudyklas, jog jiems netiko kitų šaudyklų vieta, darbo laikas, atstumas ir kt. Teismas pripažįsta, kad pareiškėjo klientai turi kreiptis į kitas šaudyklas (t. y. pareiškėjo konkurentus). Kaip ir kada šie klientai galės sugrįžti į pareiškėjo šaudyklą, net nėra vertinama neatitaisomos žalos kontekste.
Pareiškėjas apibendrina, kad teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, todėl teismo nutartis nurodytoje dalyje turi būti panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės ir prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti pritaikytos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 3 3 d. nutarties dalių, kuriomis pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Patikrinimo aktą ir netenkino prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012; kt.).
Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su pagrįsta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką atitinkančia išvada, kad NVSC Patikrinimo aktas gali būti savarankišku administracinės bylos dalyku (žr., pvz., 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-81-463/2023; kt.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai aiškinosi, ar pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl šio akto panaikinimo, laikėsi ABTĮ nustatyto termino skundui paduoti.
Vertindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti NVSC Kauno departamento Patikrinimo aktą, pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-742-502/2020; 2023 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-11-442/2023). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.).
Įvertinęs skunde nurodytas aplinkybes, teismas nurodė, kad pareiškėjui apie Patikrinimo aktą jau buvo žinoma 2025 m. birželio 18 d., todėl konstatavo, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą teismui 2025 m. lapkričio 21 d., praleido vieno mėnesio terminą skundui dėl šio akto paduoti.
Pastebėtina, kad kartu su skundu pateikto pareiškėjo 2025 m. liepos 9 d. kreipimosi į Savivaldybę turinys patvirtina, kad jame detalizuojami 2025 m. birželio 12 d. Patikrinimo aktu nustatyti pažeidimai, duotas nurodymas konkrečiu terminu pareiškėjo vadovui imtis priemonių, kad garso slėgio lygis neviršytų teisės aktuose nustatytų ribinių dydžių. Tai reiškia, kad pareiškėjui jau rengiant aptariamą raštą buvo žinomas Patikrinimo akto turinys.
Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas dėl Partikrinimo akto panaikinimo kreipėsi į teismą praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Pareiškėjas atskirajame skunde neginčija šios pirmosios instancijos teismo išvados, tačiau teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareikalauti pareiškėjo nuomonės dėl praleisto termino atnaujinimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas skunde neprašė teismo atnaujinti terminą skundui paduoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, nustatęs, jog terminas skundui paduoti praleistas, termino trūkumams šalinti nenustato. Kai termino praleidimo faktas yra akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą, termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą). ABTĮ neįpareigoja teismo papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-63/2012, 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-628-502/2016, 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-285-502/2017, 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-233-756/2018 ir kt.). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad pareiškėjas skundą padavė praleidęs skundo padavimo terminą ir neprašė šio termino atnaujinti, pagrįstai buvo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Patikrinimo akto panaikinimo.
Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis buvo suklaidintas Regionų administracinio teismo, o tai svarbi aplinkybė, sudaranti pagrindą atnaujinti praleistą procesinį terminą, teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis dėl ginčijamo akto į teismą, kartu su skundu pateikiant prašymą dėl termino atnaujinimo.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Patikrinimo aktą ABTĮ
33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.
Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalimi, kuria teismas netenkino prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018; 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-822/2023). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-669-1047/2022).
Administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021; 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-670-624/2023).
Pareiškėjas skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: 1) iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas sustabdyti Potvarkio galiojimą ir vykdymą; 2) uždrausti Savivaldybės merui priimti naujus potvarkius dėl pareiškėjo veiklos ribojimo.
Prašymą užtikrinti reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad jog Potvarkiu pareiškėjui faktiškai uždrausta vykdyti veiklą, jis praranda veiklos pajamas, daroma turtinė ir reputacinė žala, pažeidžiamas viešasis interesas, pareiškėjui gresia būti likviduotam dėl nemokumo. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nors Potvarkiu pareiškėjo veikla ribojama konkrečiu laikotarpiu, situacija gali tęstis neapibrėžtą laiką, kadangi Patikrinimo akto pagrindu Savivaldybės meras priims naują potvarkį dėl pareiškėjo veiklos ribojimo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčija Savivaldybės mero Potvarkį, kuriuo meras nurodė laikinai apriboti stacionaraus triukšmo šaltinio – uždarosios akcinės bendrovės ,,Trackon“, įmonės kodas 302497504, šaudyklos, esančios (duomenys neskelbtini), veiklą, t. y. nevykdyti šaudymų šeštadieniais ir sekmadieniais bei švenčių dienomis 2 mėnesius (nuo 2025 m. spalio 23 d. iki 2025 m. gruodžio 23 d.), kol bus gauta informacija iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento apie grįžtamosios kontrolės rezultatus; trumpinti šaudymų laiką darbo dienomis, šaudymus pradėti ne anksčiau kaip 11.00 val. ir užbaigti ne vėliau kaip 19.00 val. šio potvarkio 1 punkte nurodytą laikotarpį. Potvarkiu, be kita ko, nustatyta, kad gavus informaciją iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento: apie grįžtamosios kontrolės rezultatus, laikino stacionaraus triukšmo šaltinio veiklos ribojimo priemonės, numatytos 1 punkte, bus vertinamos iš naujo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui teiktame prašyme išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindų daryti išvadą, jog yra kilusi reali grėsmė, kad netaikant pareiškėjo nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui.
Vertinant pareiškėjo argumentus, dėl kurių pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti jo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. kad pareiškėjo veikla faktiškai sustabdyta, jis negauna veiklos pajamų, akcentuotina, kad vien tik galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-562-556/2021; kt.). Taip pat ir prielaida, jog pareiškėjas ar kiti asmenys gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-807-556/2022; kt.).
Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas savo ženkliai blogėjančiai finansinei padėčiai ar gresiančiam nemokumui pagrįsti nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindžiantys argumentai <...> privalo būti pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais) – finansinės atskaitomybės, buhalterinės apskaitos ar kitais dokumentais <...>, iš kurių būtų galima spręsti apie asmens finansinę būklę, jo tolimesnės ekonominės veiklos perspektyvas, t. y. jais remiantis įvertinti (nustatyti) galimas finansines bei materialiąsias pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-972-756/2017; kt.).
Dėl pareiškėjo pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, t. y. uždrausti Savivaldybės merui priimti pareiškėjo veiklą ribojančius aktus, kadangi padėtis gali tęstis neapibrėžtą laikotarpį, pareiškėjas bus privestas inicijuoti teisminius ginčus dėl mero priimamų analogiško pobūdžio potvarkių, teisėjų kolegija sprendžia, kad šie teiginiai iš esmės yra bendro, hipotetinio pobūdžio, nukreipti į ateitį ir nesusiję su teismo priimtu nagrinėti skundo reikalavimu. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjo argumentai, jog galbūt ateityje pareiškėjas bus priverstas inicijuoti kitus teisminius ginčus, taip pat nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo bus ginamos prevenciškai, ir šių priemonių taikymas nebūtų proporcingas, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, kad nepritaikius pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, jam bus padaryta neatitaisoma ar didelė sunkiai atitaisoma žala.
Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą pridėti prie bylos naują įrodymą – Savivaldybės mero 2025 m. gruodžio 30 d. potvarkį Nr. V16E-1290 „Dėl stacionaraus triukšmo šaltinio veiklos laikino ribojimo“, kuriuo nustatytas naujas pareiškėjo veiklos ribojimo terminas (nuo 2025 m. gruodžio 31 d. iki 2026 m. sausio 31 d.). Pareiškėjas pažymi, kad šios aplinkybės paaiškėjo po atskirojo skundo pateikimo, tačiau jos patvirtina, kad Savivaldybė nepagrįstai ir toliau riboja pareiškėjo veiklą. Dėl nustatyto trumpo veiklos ribojimo termino pareiškėjas privestas inicijuoti naujus ginčus, patirti teisines išlaidas, ko būtų galima išvengti sustabdžius naujų potvarkių priėmimą, kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas.
Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies bei 151 straipsnio nuostatas apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo procesinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Nagrinėjamu atveju yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, pagrįstumas ir teisėtumas. Apeliacinis procesas nėra bylos ar atskiro klausimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija dėl pateiktų naujų įrodymų nepasisako.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nenustačius ABTĮ 70 straipsnyje nustatytų pagrindų, nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Trackon“ atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys
Veslava Ruskan