Civilinė byla Nr. e2-1011-567/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00308-2023-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.7.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens UAB „4K PLUS ENTERPRISE LTD“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarties pripažinti bankrutuojančią uždarąją akcinę bendrovę „ECORNUS“ likviduojama dėl bankroto ir padidinti nemokumo administratoriaus bazinį atlygį,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „ECORNUS“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Bankroto administratorių kompanija“ ir patvirtintas nemokumo administratorei 4 200 Eur bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. liepos 27 d.
2. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 17 d. nutartimi panaikino bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „ECORNUS“ 2024 m. balandžio 19 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime aštuntuoju darbotvarkės klausimu priimtą sprendimą nesikreipti į teismą dėl nutarties likviduoti BUAB „ECORNUS“ dėl bankroto ir patvirtintas nemokumo administratorės sprendimo projektas kreiptis į teismą dėl nutarties likviduoti BUAB „ECORNUS“ dėl bankroto.
3. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-676-933/2024 paliko Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 17 d. nutarties dalį, kuria panaikintas BUAB „ECORNUS“ 2024 m. balandžio 19 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime aštuntuoju darbotvarkės klausimu priimtas sprendimas nesikreipti į teismą likviduoti BUAB „ECORNUS“ dėl bankroto ir patvirtintas nemokumo administratorės sprendimo projektas kreiptis į teismą likviduoti BUAB „ECORNUS“ dėl bankroto, nepakeistą.
4. Suinteresuotas asmuo (kreditorius) V. V. 2024 m. rugsėjo 10 d. pateikė teismui prašymą pripažinti BUAB „ECORNUS“ likviduojama dėl bankroto. Nurodė, kad bendrovės nemokumo administratorė nesikreipė į teismą su prašymu nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą arba patvirtinti taikos sutartį. Juridinio asmens dalyviai nepateikė pasiūlymo sudaryti taikos sutartį, todėl egzistuoja visos sąlygos likviduoti BUAB „ECORNUS“ dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1691-340/2024 nagrinėjamas BUAB „ECORNUS“ ieškinys atsakovei UAB ,,4K PLUS ENTERPRISE LTD“ dėl hipotekos sandorių, kuriais įkeistas BUAB „ECORNUS“ turtas, pripažinimo negaliojančiais, todėl turto perdavimas įkaito turėtojai nėra galimas.
5. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „4K PLUS ENTERPRISE LTD“ prašė nepriimti nutarties dėl BUAB „ECORNUS“ pripažinimo likviduojama dėl bankroto. Nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 16 d. BUAB „ECORNUS“ kreditorių susirinkime bus sprendžiamas klausimas dėl bendrovės turto, hipoteka įkeisto UAB ,,4K PLUS ENTERPRISE LTD“, perdavimo įkaito turėtojai UAB ,,4K PLUS ENTERPRISE LTD“ pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 97 straipsnį.
6. BUAB „ECORNUS“ nemokumo administratorė UAB „Bankroto administratorių kompanija“ 2024 m. rugsėjo 10 d. pateikė teismui prašymą padidinti bazinį atlygį nuo 4 200 Eur iki 16 173,33 Eur. Nurodė, kad BUAB „ECORNUS“ turto vertė pagal balansą yra 3 602 058 Eur, todėl atitinkamai turi būti padidintas nemokumo administratorės bazinis atlygis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pripažino BUAB „ECORNUS“ likviduojama dėl bankroto ir patvirtino papildomą 11 973,33 Eur bazinį atlygį nemokumo administratorei UAB „Bankroto administratorių kompanija“, t. y. nustatė bendrą 16 173,33 Eur bazinį atlygį.
8. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-676-933/2024 konstatavo, jog egzistuoja visos JANĮ 83 straipsnio sąlygos, kurioms esant teismas, suėjus įstatyme numatytiems terminams ir negavęs prašymo nutraukti bendrovės bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą arba patvirtinti taikos sutartį, turi teisę savo iniciatyva spręsti dėl bendrovės pripažinimo likviduojama dėl bankroto. 2023 m. spalio 13 d. nutartis patvirtinti BUAB „ECORNUS“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą įsiteisėjo 2023 m. spalio 26 d. Nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos praėjo 3 mėnesiai. Bendrovės nemokumo administratorė nesikreipė į teismą su prašymu nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą arba patvirtinti taikos sutartį.
9. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką bankrutuojančiam juridiniam asmeniui priklausančio įkeisto turto perdavimas įkaito turėtojui gali būti atliekamas šiose bankroto proceso stadijose – iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto priėmimo ir po šios nutarties priėmimo. Įkeisto turto perėmimas iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto priėmimo yra privilegija kitų kreditorių atžvilgiu, nes juridinio asmens turtas, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai, gali būti parduodamas tik nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. JANĮ 97 straipsnyje nurodytas reglamentavimas nustatytas, siekiant sudaryti prielaidas maksimaliai išsaugoti juridinį asmenį kaip veikiantį subjektą, nes iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos bankroto procesas dar gali būti nutrauktas įstatyme numatytais pagrindais. Dėl to įkeistas turtas kreditorei (įkaito turėtojai) iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto priėmimo gali būti perduodamas tik išimtiniais atvejais. JANĮ 97 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu yra siekiama užtikrinti greitesnį turto realizavimą, sudarant prielaidas spartesniam bankroto procesui. JANĮ 97 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė įkeistą turtą perduoti hipotekos kreditoriui nėra įstatyme įtvirtintas alternatyvus turto realizavimo būdas, dėl kurio gali (turi) būti atidedamos likvidavimo procedūros. Pasinaudoti JANĮ 97 straipsnyje įtvirtinta galimybe perimti turtą, yra kreditoriaus teisė, realizuojama išreiškus aiškų prašymą, bet ne pareiga. Ši hipotekos kreditoriaus teisė gali būti realizuota per sąlyginai trumpą laiką – iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto priėmimo dienos, todėl JANĮ 97 ir 83 straipsnių nuostatos negali būti supriešinamos ir negali viena kitos paneigti ar taikymą padaryti negalimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1365-407/2021).
10. Teismas nurodė, kad didžiausia bendrovės kreditorė (įkaito turėtoja) UAB „4K PLUS ENTERPRISE LTD“, kurios balsais priimami sprendimai kreditorių susirinkimuose, yra išreiškusi ketinimą perimti įkeistą turtą, todėl bendrovės ūkinės veiklos tęsimo klausimas nėra aktualus.
11. Teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-1691-340/2024 pagal BUAB „ECORNUS“ ieškinį atsakovei UAB ,,4K PLUS ENTERPRISE LTD“ dėl hipotekos sandorių, kuriais UAB ,,4K PLUS ENTERPRISE LTD“ įkeistas BUAB „ECORNUS“ nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, pripažinimo negaliojančiais.
12. Teismas pažymėjo, kad, esant ginčijamai UAB ,,4K PLUS ENTERPRISE LTD“, kaip įkaito turėtojos teisei į įkeistą turtą, įkeisto turto perdavimas įkaito turėtojai iki bus išnagrinėta minėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla negali būti vykdomas. Teismas UAB ,,4K PLUS ENTERPRISE LTD“ nurodytą aplinkybę apie jos iniciatyva sušauktą bendrovės kreditorių susirinkimą ir inicijuotą klausimą dėl įkeisto turto perėmimo pripažino, kaip neturinčią įtakos klausimo dėl BUAB „ECORNUS“ likvidavimo nagrinėjimui šioje bankroto bylos stadijoje. Teismas priėjo išvadą, kad yra įstatyminis pagrindas BUAB „ECORNUS“ pripažinti likviduojama dėl bankroto.
13. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 (2020 m. sausio 1 d. redakcija) 2.2 punktu patvirtino bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius, kurie nustatomi pagal JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, gautinas sumas, nematerialųjį turtą, kitą turtą, kreditorių reikalavimų dydį ir skaičių, taikomą jurisdikciją), taikant atitinkamus vertės koeficientus. Bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) ir didesnis už 50 MMA.
14. Teismas, atsižvelgdamas į bankroto byloje turimus duomenis apie bendrovę, taip pat į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bazinio atlygio skaičiuoklės apskaičiavimus, nutarė nemokumo administratorei nustatyti papildomą bazinio atlygio dydį, t. y. padidinti jį nuo 4 200 Eur iki 16 173,33 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
15. Suinteresuotas asmuo UAB „4K PLUS ENTERPRISE LTD“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir klausimus dėl BUAB „ECORNUS“ nemokumo administratorės bazinio atlygio padidinimo ir BUAB „ECORNUS“ pripažinimo likviduojama dėl bankroto perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas nepagrįstai padidino nemokumo administratorės bazinį atlygį ir pažeidė kreditorių interesus, nes nesuteikė bendrovės kreditoriams galimybės pasisakyti dėl bazinio atlygio padidinimo pagrįstumo.
15.2. Bendrovės nemokumo administratorės 4 200 Eur bazinis atlygis buvo nustatytas 2023 m. birželio 12 d. nutartimi, įvertinus bendrovės turto vertę, įsipareigojimus kreditoriams. Skundžiama nutartimi bazinis atlygis padidintas 4 kartus, atsižvelgiant į bendrovės balansinio turto vertę, nors tokia pati turto vertė buvo ir 2023 m. birželio 12 d. Taigi, bazinis atlygis padidintas dėl neaiškių priežasčių.
15.3. Bazinio atlygio padidinimas iškreipia nemokumo administratoriaus atrankos esmę ir rezultatus, nes jei atrankos metu būtų nurodytas 16 173,33 Eur bazinis atlygis, tai atrankoje dalyvautų daugiau nemokumo administratorių.
15.4. Nemokumo administratorės apskaičiuotas bazinis atlygis yra klaidingas, nes nekilnojamojo turto vertė nurodyta 3 468 394 Eur, nors pagal bendrovės 2023 m. liepos 27 d. preliminarųjį balansą tiek vertas visas bendrovės turtas. Objektyviais duomenimis bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra tik 1 507 617,70 Eur, kilnojamojo turto – 383 479,55 Eur, viso turto vertė – 1 891 097,25 Eur. Taigi, bazinis atlygis sudaro 11 331,94 Eur, t. y. 4 841,39 Eur mažesnis nei nustatė teismas.
15.5. Teismas nepagrįstai pripažino BUAB „ECORNUS“ likviduojama dėl bankroto. 2024 m. rugsėjo 16 d. buvo šaukiamas bendrovės kreditorių susirinkimas, kuriame turėjo būti sprendžiama dėl įkeisto turto perdavimo hipotekos kreditorei ir dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo. Taigi, klausimas dėl bendrovės pripažinimo likviduojama turėjo būti atidėtas, siekiant kreditorių susirinkimui priimti sprendimą dėl įkeisto turto perdavimo hipotekos kreditorei. Skubotos teismo nutarties priėmimas apribojo kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo diskreciją, todėl žalą patirs bendrovė ir hipotekos kreditorė, nes dėl pradėtų turto perdavimo procedūrų jau yra patirtos didėlės išlaidos.
15.6. Teismas neatsižvelgė, kad net pati bendrovės nemokumo administratorė neprašė skubiai spręsti bendrovės likvidavimo klausimo, nemokumo administratorė vykdė įkeisto turto perdavimo procedūras. Dalis kreditorių balsavo raštu iki 2024 m. rugsėjo 16 d. kreditorių susirinkimo. Teismui atidėjus klausimo svarstymą, nebūtų nukentėjęs bankroto proceso efektyvumas, juolab kad JANĮ nuostatos leidžia pratęsti terminą priimti nutartį dėl likvidavimo.
15.7. Teismas neatsižvelgė, kad šiuo metu yra vedamos intensyvios derybos dėl taikos sutarties sudarymo. Bendrovę pripažinus likviduojama dėl bankroto, taikos sutarties sudarymas taptų neįmanomas.
16. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (kreditorė) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo dėl atskirojo skundo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad šiuo metu egzistuoja visos JANĮ nustatytos sąlygos pripažinti bendrovę likviduojama dėl bankroto. Bendrovės įkeisto turto perdavimo hipotekos kreditorei klausimas negali būti sprendžiamas, nes yra iškelta civilinė byla, kurioje ginčijami hipotekos sandoriai.
17. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė BUAB „ECORNUS“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Bankroto administratorių kompanija“, prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
17.1. Bendrovės kreditoriai turėjo pakankamai laiko sudaryti taiko sutartį, tačiau to nepadarė, duomenų apie derybas taip pat nėra, todėl teismas pagrįstai nutarė likviduoti bendrovę dėl bankroto. Tai, kad nėra kliūčių likviduoti bendrovę dėl bankroto, pažymėta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-676-933/2024.
17.2. Bendrovės įkeisto turto perdavimas įkaito davėjai nėra galimas, nes Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje ginčijama įkaito turėtojos teisė į įkeistą turtą. Apeliantės siekis neteisėtai perimti bendrovės turtą nėra suderinamas su bankroto procesu ir viešuoju interesu, nes bankroto procedūros negali būti vilkinamos.
17.3. Teismo nutartis, kuria yra keičiamas nemokumo administratoriaus bazinis atlygis, neskundžiama atskiruoju skundu, nes neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai. Taigi, ši atskirojo skundo dalis turėtų būti palikta nenagrinėta.
17.4. Bazinis nemokumo administratoriaus atlygis patvirtinamas pagal teisės aktais nustatytos MMA, buvusios bankroto bylos iškėlimo dieną, dydį. Taigi, teismas pagrįstai vadovavosi bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais, o ne apeliantės pateiktomis bendrovės turto vertinimo ataskaitomis, kurios neatspindi tikrosios bendrovės padėties.
17.5. Bazinio atlygio keitimas yra aritmetinis veiksmas, kuris atliekamas pagal juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus, atsispindinčius bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose, todėl teismui nekilo pareiga klausti kreditorių nuomonės dėl bazinio atlygio pakeitimo.
18. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (kreditorius) V. Š. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
18.1. Apeliantė nepagrįstai pareiškė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria patikslintas bazinis nemokumo administratorės atlygis, nes teismas nurodė, jog nurodytoje dalyje nutartis neskundžiama.
18.2. Teismas pagrįstai pripažino bendrovę likviduojama dėl bankroto, nes tam egzistuoja visos JANĮ 83 straipsnyje nurodytos sąlygos.
18.3. Apeliantės siekis perimti bendrovės apeliantei įkeistą turtą yra neteisėtas, nes šiuo metu yra kilęs ginčas dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu.
19. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (kreditorius) V. V. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
19.1. Teismas pagrįstai pripažino bendrovę likviduojama dėl bankroto, nes tam egzistuoja visos JANĮ 83 straipsnyje nurodytos sąlygos. Poreikis spręsti dėl likvidavimo procedūros buvo nurodytas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje.
19.2. Apeliantė nesąžiningai siekia perimti bendrovės įkeistą turtą, nes Vilniaus apygardos teisme šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu.
19.3. Apeliantė atskirajame skunde pati pripažino, kad nemokumo administratorės atlygis galėjo būti padidintas iki 11 331,94 Eur. Apeliantė neturėjo teisės reikšti atskirojo skundo dėl nutarties dalies padidinti nemokumo administratorės bazinį atlygį, nes ši nutarties dalis negali būti skundžiama atskiruoju skundu.
20. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „DDV Trans“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
20.1. Atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti, nes pagrindą spręsti dėl bendrovės likvidavimo pažymėjo Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje.
20.2. Vilniaus apygardos teisme yra ginčijamas hipotekos sandoris, kuriuo apeliantei įkeistas bendrovės turtas. Taigi, turto perdavimas apeliantei nėra galimas iki šio ginčo išsprendimo.
20.3. Teismas pagrįstai padidino bazinį nemokumo administratorės atlygį, nes teismas vadovavosi bendrovės turtinę padėtį tiksliausiai apibūdinančiais buhalterinės apskaitos dokumentais.
21. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „Argentina“ prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
21.1. Bendrovės likvidavimas būtų skubotas, nes bendrovės kreditoriai ieško galimybių sudaryti taikos sutartį arba inicijuoti restruktūrizavimo bylą, tačiau šį procesą apsunkina nemokumo administratorės pasyvumas. Kreditorius V. V. elgiasi nesąžiningai, nes siekia sužlugdyti derybas, jis veikia bendrovės oponentės UAB „Linksmas“ interesais.
21.2. Teismas skubotai išsprendė klausimą dėl bazinio atlygio padidinimo ir nepagrįstai nesivadovavo apeliantės pateiktais duomenimis apie bendrovės turto vertę.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
22. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis pripažinti bankrutuojančią bendrovę likviduojama dėl bankroto ir padidinti nemokumo administratorės bazinį atlygį yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų
23. Apeliantė UAB „4K PLUS ENTERPRISE LTD“ prie atskirojo skundo pateikė naujus įrodymus:
23.1. BUAB „ECORNUS“ 2023 m. rugpjūčio 28 d. dokumentų ir turto perdavimo–priėmimo aktą;
23.2. UAB „Vertinimo partneriai“ 2024 m. rugpjūčio 22 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. VP24N08-20;
23.3. UAB „Vertinimo partneriai“ 2024 m. rugpjūčio 23 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. VP24N08-20-01;
23.4. UAB „Vertinimo partneriai“ 2024 m. rugpjūčio 22 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. VP24N08-20-02;
23.5. UAB „Vertinimo partneriai“ 2024 m. rugpjūčio 22 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. VP24N08-20-03;
23.6. UAB „Vertinimo partneriai“ 2024 m. rugpjūčio 23 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. VP24N08-20-04;
23.7. UAB „Vertinimo partneriai“ 2024 m. rugpjūčio 26 d. konsultacinę pažymą apie galimą turto kainą rinkoje;
23.8. Nekilnojamojo turto registro 2024 m. balandžio 18 d. duomenų bazės išrašą, registro Nr. 44/303750;
23.9. UAB „Vertinimo partneriai“ 2024 m. rugsėjo 4 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. VP24K08-02;
23.10. UAB „4K PLUS ENTERPRISE LTD“ 2024 m. rugpjūčio 28 d. elektroninį laišką bendrovės nemokumo administratorei;
23.11. atsakovės BUAB „ECORNUS“ nemokumo administratorės 2024 m. rugsėjo 3 d. elektroninį laišką bendrovės kreditoriams.
24. Atsakovė BUAB „ECORNUS“, atstovaujama nemokumo administratorės, prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus:
24.1. 2021 m. gegužės 18 d. sutartinės hipotekos sutartį, notarinio registro Nr. 2016;
24.2. 2021 m. gegužės 18 d. įkeitimo sutartį, notarinio registro Nr. 2019;
24.3. BUAB „ECORNUS“ 2024 m. kovo 1 d. ieškinį atsakovei UAB „4K PLUS ENTERPRISE LTD“ dėl 2021 m. gegužės 18 d. hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais nuo sudarymo momento;
24.4. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartį BUAB „ECORNUS“ bankroto byloje;
24.5. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-676-933/2024.
25. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).
26. Apeliacinės instancijos teismas nepriima apeliantės pateiktų naujų įrodymų, nes jie sudaryti iki skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, t. y. apeliantė galėjo šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui.
27. Atsakovės, atstovaujamos nemokumo administratorės, naujų įrodymų dalis buvo pateikta Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1691-340/2024 pagal BUAB „ECORNUS“ 2024 m. kovo 1 d. ieškinį atsakovei UAB „4K PLUS ENTERPRISE LTD“ dėl 2021 m. gegužės 18 d. hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais nuo sudarymo momento. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) ir iš kitų informacinių sistemų bei registrų. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nepriima atsakovės pateiktų naujų įrodymų, nes apeliacinės instancijos teismas turi teisę naudotis LITEKO duomenimis. Be kita ko, pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nutartys buvo priimtos BUAB „ECORNUS“ bankroto byloje, t. y. toje pačioje byloje, kurioje priimta skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nepriima šių įrodymų, nes turi teisę naudotis visais BUAB „ECORNUS“ bankroto bylos duomenimis.
Dėl bendrovės pripažinimo likviduojama dėl bankroto
28. Pagal JANĮ 83 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto praėjus 3 mėnesiams nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, jeigu per tą laikotarpį nemokumo administratorius nesikreipė į teismą su prašymu nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą arba patvirtinti taikos sutartį. Teismas turi teisę nurodytą terminą pratęsti vieną kartą ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, jeigu dėl to su motyvuotu prašymu kreipėsi nemokumo administratorius arba kreditorių susirinkimas (JANĮ 83 straipsnio 2 dalis). Teismas kreditorių susirinkimo motyvuotu prašymu gali priimti nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto nepraėjus 3 mėnesiams nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos (JANĮ 83 straipsnio 3 dalis).
29. Kasacinis teismas išaiškino, kad pagrindinis bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-611/2019), per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų bent jau iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014). Bankroto procesu taip pat siekiama pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018), kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras likviduojant bankrutavusią įmonę arba nutraukiant bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017).
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad JANĮ 83 straipsnyje nustatytos sąlygos pripažinti BUAB „ECORNUS“ likviduojama dėl bankroto iš esmės jau buvo nustatytos Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-676-933/2024, kurioje buvo sprendžiama dėl bendrovės 2024 m. balandžio 19 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtų sprendimų, įskaitant sprendimo kreiptis į teismą dėl bendrovės pripažinimo likviduojama, teisėtumo. Minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos, kurioms esant teismas, suėjus įstatyme numatytiems terminams, negavęs prašymo nutraukti bendrovės bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą arba patvirtinti taikos sutartį, turi teisę savo iniciatyva spręsti dėl bendrovės pripažinimo likviduojama dėl bankroto.
31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartis, kuria patvirtintas bendrovės kreditorių sąrašas, įsiteisėjo 2023 m. spalio 26 d. Per 3 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo bendrovės nemokumo administratorė nesikreipė į teismą su prašymu nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą arba patvirtinti taikos sutartį. Taigi, pagal JANĮ 83 straipsnio nuostatas, klausimas dėl bendrovės pripažinimo likviduojama pirmosios instancijos teismo iniciatyva galėjo būti sprendžiamas nuo 2024 m. sausio 27 d., t. y. pasibaigus 3 mėnesiams po nutarties patvirtinti bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą įsiteisėjimo. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi atmetė bendrovės kreditoriaus V. V. prašymą pripažinti bendrovę likviduojama dėl bankroto, nustatęs, kad tik 2024 m. vasario 27 d. įsiteisėjo pirmosios instancijos teismo nutartis patvirtinti nemokumo administratorės ginčytą didžiausios kreditorės UAB ,,4K PLUS ENTERPRISE LTD“ finansinį reikalavimą, sudarantį daugiau kaip 90 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, be to, 2024 m. balandžio 12 d. turėjo įvykti pirmasis bendrovės kreditorių susirinkimas, kuriame turėjo būti sprendžiami klausimai dėl bendrovės ūkinės komercinės veiklos tęsimo ir bendrovės likvidavimo.
32. Nustatyta, kad 2024 m. balandžio 19 d. įvyko bendrovės pakartotinis kreditorių susirinkimas, kuriame bendrovės kreditoriai nusprendė atidėti klausimo dėl ūkinės komercinės veiklos bankroto proceso metu vykdymo nagrinėjimą kitam kreditorių susirinkimui ir kreiptis į teismą dėl JANĮ 83 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pratęsimo 3 mėnesiams, jog kreditoriai galėtų tinkamai įvertinti taikos sutarties ir (ar) restruktūrizavimo bylos iškėlimo galimybes.
33. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 17 d. nutartimi panaikino minėtus kreditorių susirinkimo sprendimus ir patvirtino nemokumo administratorės pasiūlytų sprendimų projektus, t. y. nevykdyti bendrovės ūkinės komercinės veiklos bankroto proceso metu ir kreiptis į teismą likviduoti bendrovę dėl bankroto. Kaip minėta, Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 17 d. nutarties dalį, kuria teismas patvirtino nemokumo administratorės sprendimo projektą kreiptis į teismą likviduoti bendrovę dėl bankroto, o nutarties dalį dėl ūkinės komercinės veiklos netęsimo panaikino, konstatavęs, jog bendrovės kreditorių susirinkime klausimas dėl ūkinės komercinės veiklos tęsimo nebuvo išspręstas iš esmės, o tik atidėtas jo nagrinėjamas. Taigi, klausimas dėl bendrovės pripažinimo likviduojama dėl bankroto galėjo būti sprendžiamas ir po Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutarties priėmimo, nes, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog egzistuoja visos JANĮ 83 straipsnyje numatytos sąlygos pripažinti bendrovę likviduojama dėl bankroto.
34. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pripažinti bendrovę likviduojama dėl bankroto buvo priimta, gavus bendrovės kreditoriaus V. V. 2024 m. rugsėjo 10 d. prašymą. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodė, kad bendrovės pripažinimas likviduojama dėl bankroto yra skubotas, nes bendrovės 2024 m. rugsėjo 16 d. kreditorių susirinkime bus sprendžiama dėl bendrovės įkeisto turto perdavimo hipotekos kreditorei (apeliantei), vyksta derybos dėl taikos sutarties sudarymo.
35. Pagal JANĮ 97 straipsnio 1 dalį, iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto priėmimo dienos įkeistas turtas įkaito turėtojo prašymu perduodamas įkaito turėtojui, jeigu tenkinamos šios sąlygos: 1) įkeistas turtas nenaudojamas vykdant ūkinę komercinę veiklą; 2) įkeistas turtas perduodamas už nepriklausomo turto vertintojo nustatytą rinkos vertę; 3) kreditorių susirinkimas pritaria, įkaito turėtojui kreditorių susirinkime nebalsuojant, nepriklausomo turto vertintojo nustatytai įkeisto turto rinkos vertei.
36. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bankrutuojančiam juridiniam asmeniui priklausančio įkeisto turto perdavimas įkaito turėtojui gali būti atliekamas šiose bankroto proceso stadijose – iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto priėmimo ir po šios nutarties priėmimo. Įkeisto turto perėmimas iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto priėmimo yra privilegija kitų kreditorių atžvilgiu, nes juridinio asmens turtas, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai, gali būti parduodamas tik nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (JANĮ 86 straipsnio 1 dalis). JANĮ 97 straipsnio 1 dalyje nustatytas reglamentavimas, siekiant sudaryti prielaidas maksimaliai išsaugoti juridinį asmenį kaip veikiantį subjektą, nes iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos bankroto procesas dar gali būti nutrauktas įstatyme numatytais pagrindais (JANĮ 78 straipsnio 2 dalis). Dėl to įkeistas turtas kreditoriui įkaito turėtojui iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto priėmimo gali būti perduodamas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1365-407/2021).
37. Taigi, JANĮ 97 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu yra siekiama užtikrinti greitesnį turto realizavimą, sudarant prielaidas spartesniam bankroto procesui, šio straipsnio nuostatos turi būti taikomos ir aiškinamos tokiu būdu, kad būtų užtikrintas nemokumo proceso veiksmingumas, ekonomiškumas ir procedūrų spartumas. Tai reiškia, kad JANĮ 97 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė įkeistą turtą perduoti hipotekos kreditoriui nėra įstatyme įtvirtintas alternatyvus turto realizavimo būdas, dėl kurio gali būti atidedamos likvidavimo procedūros. Pasinaudoti JANĮ 97 straipsnyje įtvirtinta galimybe perimti turtą yra kreditoriaus teisė, kuri gali būti realizuojama per trumpą laiką, t. y. iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto priėmimo dienos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad JANĮ 97 ir 83 straipsnio nuostatos negali būti supriešinamos ir negali viena kitos paneigti ar taikymą padaryti negalimą.
38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepriklausomai nuo bendrovės 2024 m. rugsėjo 16 d. kreditorių susirinkime planuojamų priimti sprendimų dėl įkeisto turto perdavimo hipotekos kreditorei (apeliantei), įkeisto turto perdavimas hipotekos kreditorei negalėtų būti realiai vykdomas, nes Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1691-340/2024 yra nagrinėjamas BUAB „ECORNUS“ ieškinys pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2021 m. gegužės 18 d. su UAB ,,4K PLUS ENTERPRISE LTD“ sudarytus hipotekos (įkeitimo) sandorius, pagal kuriuos apeliantei buvo įkeistas bendrovei priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, t. y. tas pats turtas, kurį apeliantė siekia perimti JANĮ 97 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal LITEKO duomenis Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1691-340/2024 šiuo metu nėra išnagrinėta, byloje žodinio proceso tvarka paskirtas 2025 m. vasario 5 d. teismo posėdis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
39. Kaip minėta, JANĮ 97 ir 83 straipsnių nuostatos negali būti supriešinamos ir negali viena kitos paneigti ar taikymą padaryti negalimą, juolab, kad dėl likvidavimo procedūros taikymo pirmosios instancijos teismas turi spręsti savo iniciatyva, t. y. nepriklausomai nuo kreditorių ir nemokumo administratoriaus valios ar kitų aplinkybių, vadovaudamasis įstatyme nustatytais terminais. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pagal JANĮ 83 straipsnio nuostatas, klausimas dėl bendrovės pripažinimo likviduojama dėl bankroto galėjo būti sprendžiamas iš esmės nuo 2024 m. sausio 27 d., todėl apeliantės siekis netaikyti likvidavimo procedūros vien dėl ketinimo perimti jai įkeistą bendrovės turtą, dėl kurio (įkeitimo) yra kilęs ir šiuo metu nėra išnagrinėtas ginčas, yra nepagrįstas, nes prieštarauja JANĮ 83 ir 97 straipsnių nuostatoms, juolab kad tarp šalių kilęs ginčas dėl hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais nėra išnagrinėtas.
40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos atskirojo skundo argumentus, jog šiuo metu vyksta intensyvios derybos dėl taikos sutarties sudarymo. Bendrovei ir jos kreditoriams buvo pakankamai laiko susitarti dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau iki šiol byloje nėra duomenų nei apie bendrovės ir jos kreditorių vykusias derybas dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, nei apie pasiektą teigiamą derybų rezultatą, t. y. sudarytą taikos sutartį.
41. Byloje nėra duomenų, kad bendrovės nemokumo administratorė kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti atsakovės bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą arba, kad bendrovė mažina įsipareigojimus, jos kreditoriai nebesiekia, jog būtų patenkinti jų reikalavimai, nes bendrovė ir jos kreditoriai susitarė dėl priemonių, leidžiančių bendrovei įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto. Priešingai, apeliantės siekis perimti didelės vertės bendrovės įkeistą turtą (pagal 2 hipotekos sandorius, kurie ginčijami teismine tvarka, atitinkamai, 429 500 Eur ir 462 251,79 Eur vertės) ir atsakovės nemokumo administratorės pritarimas skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai pripažinti bendrovę likviduojama dėl bankroto patvirtina, kad bendrovė neketina vykdyti ūkinės komercinės veiklos. Taigi, apeliantės argumentai dėl taikos sutarties sudarymo galimybių laikytini deklaratyvaus pobūdžio, juolab kad pagal pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį dėl kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo bendrovės skolos kreditoriams sudaro 3 121 084,43 Eur.
42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, priešingai nei anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatos, JANĮ nuostatos nenustato draudimo svarstyti teismui tvirtinti taikos sutartį net ir priėmus nutartį pripažinti bendrovę likviduojama dėl bankroto, nes bankroto byla gali būti nutraukta iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis, 80 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1879-553/2020).
43. Taigi, apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu egzistavo visos JANĮ 83 straipsnyje nurodytos sąlygos, todėl teismas pagrįstai nutarė likviduoti BUAB „ECORNUS“ dėl bankroto.
Dėl teisės skųsti apeliacine tvarka bazinio atlygio pakeitimą
44. Atsakovė ir suinteresuoti asmenys V. Š. ir V. V. atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pakeistas bazinio atlygio dydis, negali būti skundžiama atskiruoju skundu.
45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, numatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto byloms nagrinėti yra JANĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja JANĮ nuostatoms.
46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nei CPK, nei JANĮ nėra taisyklės, leidžiančios skųsti visas be išimties pirmosios instancijos teismo priimtas nutartis. Pagal JANĮ 31 straipsnio 1 dalį teismo nutartys ir sprendimai gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Tais atvejais, kai tam tikrų nutarčių apskundimo procesinės tvarkos JANĮ nereglamentuoja, turi būti vadovaujamasi CPK nuostatomis dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021).
47. Teisė paduoti atskirąjį skundą reglamentuojama CPK 334 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu dviem atvejais: 1) šio kodekso nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.
48. Taigi, teismo nutarčių ir sprendimų, priimtų nemokumo procese, apskundimo klausimai sprendžiami vadovaujantis tokia logine struktūra: pirma, turi būti patikrinama, ar JANĮ nustato specialią taisyklę dėl teismo nutarties (ne)apskundimo; antra, jeigu specialiosios taisyklės JANĮ nėra, tuomet tikrinama, ar CPK normos įtvirtina tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymų leidėjas nutarties apskundimo galimybės tiesiogiai neįtvirtino nei JANĮ, nei CPK, vertinama, ar tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Nustačius, kad dėl konkrečios nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, negali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, laikoma, jog tokia nutartis užkerta kelią proceso eigai, dėl to ji gali būti apeliacijos pagal atskirąjį skundą objektas. Sprendžiant dėl teisės skųsti pirmosios instancijos teismo priimtas nutartis nemokumo procese suderinamumo su veiksmingo nemokumo proceso tikslu, reikia atsižvelgti ir į konkrečius nemokumo (bankroto, restruktūrizavimo) procedūros tikslus ir jų atlikimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022; 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-823/2022).
49. Juridinio asmens bankroto procesui taikomas specifinis teisinis reguliavimas, nustatytas JANĮ, kurio nuostatos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu. JANĮ trečiojo skyriaus ketvirtasis skirsnis reguliuoja bankroto proceso išlaidas, įskaitant bazinio atlygio nustatymą.
50. Bazinio atlygio nustatymą ir pakeitimą reglamentuoja JANĮ 77 straipsnio nuostatos, kuriose tiesiogiai nenurodyta, ar tokios pirmosios instancijos teismo nutartys gali būti skundžiamos apeliacine tvarka. Įstatymų leidėjui tiesiogiai JANĮ 77 straipsnyje nenustačius, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta nustatyti bazinį atlygį ar jį pakeisti, yra skundžiama atskiruoju skundu, tokios nutarties apskundimo galimybė vertinama pagal tai, ar ji užkerta kelią tolesnei bylos eigai.
51. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad JANĮ tikslas yra sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis). Veiksmingo nemokumo proceso tikslo užtikrinimas siejamas su tinkamu nemokumo proceso principų (JANĮ 3 straipsnis) taikymu. Vienas pamatinių nemokumo proceso principų yra efektyvumas, reiškiantis, kad nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp finansinių sunkumų turinčio juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį (JANĮ 3 straipsnio 1 punktas). Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nemokumo ginčų operatyvaus nagrinėjimo tikslas negali sumenkinti veiksmingos teisminės nemokumo proceso teisėtumo kontrolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021).
52. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pakeisti bazinį atlygį gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Tokia išvada daroma dėl to, kad pagal JANĮ 73 straipsnio nuostatas į bankroto proceso administravimo išlaidas įtraukiamos visos išlaidos, įskaitant ir bazinį atlygį nemokumo administratoriui. Dėl administravimo išlaidų patvirtinimo sprendžia bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių susirinkimas, kurio priimti sprendimai dėl administravimo išlaidų sąmatos (ne)patvirtinimo gali būti skundžiami pirmosios instancijos teismui (JANĮ 55, 75 straipsniai). Pagal JANĮ 77 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas klausimą dėl bazinio atlygio nustatymo ar pakeitimo sprendžia tik pats teismas. Tuo tarpu JANĮ 77 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui išmokamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, proporcingai atliktų darbų apimčiai. Taigi, kreditorių susirinkimas gali spręsti tik dėl teismo nustatyto ar pakeisto bazinio atlygio išmokėjimo tvarkos nustatymo, t. y. kreditorių susirinkimas neturi savarankiškos teisės spręsti dėl bazinio atlygio dydžio nustatymo ar pakeitimo. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditoriams, nesutinkantiems su teismo nustatytu bazinio atlygio dydžiu, negali būti uždrausta siekti nustatyto bazinio atlygio peržiūros apeliacine tvarka, atsižvelgiant į tai, kad kreditorių reikalavimai yra tenkinami iš juridinio asmens turto, kuris lieka padengus bankroto proceso išlaidas (JANĮ 93 straipsnio 1 dalis), t. y. bazinio atlygio dydis, kaip sudėtinė visų bankroto proceso administravimo išlaidų sudėtinė dalis, yra tiesiogiai susijęs su kreditorių interesais gauti kuo didesnį savo finansinių reikalavimų patenkinimą.
Dėl bazinio atlygio padidinimo
53. Apeliantė nesutinka su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas padidino nemokumo administratorės bazinį atlygį nuo 4 200 Eur iki 16 173,33 Eur. Apeliantės teigimu, bazinis atlygis nepagrįstai padidintas dėl neaiškių priežasčių, be to, apeliantės skaičiavimais, atliktais pagal bendrovės turto vertinimo ataskaitas ir kitus bendrovės duomenis, bazinis atlygis neturėtų viršyti 11 331,94 Eur.
54. JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodomas bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui.
55. Nemokumo administratoriaus atlygis reglamentuojamas JANĮ 77 straipsnyje. Nemokumo administratoriaus atlygį sudaro bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą, kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus ir atlygis už ūkinės komercinės veiklos vykdymą, jeigu ji yra vykdoma (JANĮ 77 straipsnio 1 dalis). JANĮ 77 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą (JANĮ 77 straipsnio 3 dalis). Bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui išmokamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, proporcingai atliktų darbų apimčiai (JANĮ 77 straipsnio 4 dalis).
56. Siekiant bankroto proceso veiksmingumo, teisingumo bei teisinio aiškumo, siūloma numatyti, jog atlygis už bankroto proceso administravimą būtų skaidomas į dvi dalis (pastovią – bazinę ir kintamąją). Bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus; kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus yra atlygio nemokumo administratoriui dalis, kurio sumą apskaičiuotų nemokumo administratorius bankroto proceso pajamų ir bankroto proceso administravimo išlaidų skirtumą padauginęs iš Vyriausybės nustatyto procentinio dydžio, kuris būtų atvirkščiai proporcingas šio skirtumo dydžiui; atlygis už ūkinės komercinės veiklos vykdymą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis, kuri mokama iš ūkinės komercinės veiklos pajamų ir kurio sumą nustato kreditorių susirinkimas. Toks teisinis reglamentavimas sudaro pagrindą aiškiam ir teisingam nemokumo administratorių darbo apmokėjimui, kuris didžiąja dalimi priklauso nuo nemokumo administratoriaus pastangų administruojant bankroto procesą, o taip pat skatina spartinti nemokumo procedūrų administravimą.
57. Vyriausybė 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 2.2 punktu patvirtino bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius, kurie nustatomi, atsižvelgiantį į JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, gautinas sumas, nematerialųjį turtą, kitą turtą, kreditorių reikalavimų dydį ir skaičių, taikomą jurisdikciją), taikant atitinkamus vertės koeficientus. Bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA. Nemokumo administratoriaus bazinis atlygis apskaičiuojamas pagal teisės aktų reikalavimus nustatytą MMA bankroto bylos iškėlimo dieną.
58. Pagal nurodytą reglamentavimą nemokumo administratoriaus bazinis atlygis apskaičiuojamas pagal teisės aktų reikalavimus nustatytą MMA, buvusią bankroto bylos iškėlimo dieną, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bazinis atlygis (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktas) nustatomas, atsižvelgiant į juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, gautinas sumas, nematerialųjį turtą, kitą turtą, kreditorių reikalavimų dydį ir skaičių, taikomą jurisdikciją), t. y. į turtinę padėtį (turto vertę, įsipareigojimus), buvusią bankroto bylos iškėlimo dieną, o ne vėliau paaiškėjusias aplinkybes, susijusias su turto vertinimu.
59. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nutartimi iškėlus bendrovei bankroto bylą, teismas, nustatydamas nemokumo administratoriui bazinį atlygį, vadovaujasi byloje esančiais duomenimis apie bankrutuojančios bendrovės būklę (dydį, turimą turtą ir finansinius įsipareigojimus) ir nustatytų aplinkybių pagrindu sprendžia, kokio dydžio bazinis atlygis turi būti nustatytas nemokumo administratoriui.
60. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, 2023 m. birželio 12 d. nutartimi iškeldamas bendrovei bankroto, patvirtino 4 200 Eur bazinį nemokumo administratorės atlygį už bankroto proceso administravimą. Apeliantė atskirajame skunde iš esmės neginčija, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT) interneto svetainėje esančios bazinio atlygio skaičiuoklės duomenimis (https://www.avnt.lt/2024/s1.htm) bazinis atlygis turėtų būti didesnis (11 331,94 Eur) nei nustatyta 2023 m. birželio 12 d. nutartimi. Lietuvos Respublikoje 2023 m. MMA buvo 840 Eur, taigi, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 12 d. nutartimi nustatė minimalų nemokumo administratoriaus atlygio dydį (5 MMA), nes neturėjo pakankamai bendrovę apibūdinančių duomenų (apie turimą turtą, kreditorių skaičių ir jų reikalavimų dydį), nuo kurių priklauso bazinis nemokumo administratoriaus atlygis, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės buvo patikslintas bazinis atlygis, atsižvelgiant į tai, jog nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą pirmosios instancijos teismas nedisponavo visa reikšminga informacija, reikalinga tinkamam baziniam atlygiui nustatyti.
61. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad jos bazinio atlygio dydis yra apskaičiuotas, atsižvelgiant į apeliantės iniciatyva parengtas bendrovei priklausančio turto vertinimo ataskaitas ir kitus duomenis apie bendrovės turto vertę. Pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde nurodė, jog individualiai buvo įvertintas ne visas bendrovei priklausantis turtas, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės apskaičiavimais.
62. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo padidintas bazinis atlygis 16 173,33 Eur atitinka į AVNT interneto svetainėje esančią bazinio atlygio skaičiuoklę įvestus duomenis pagal bendrovės 2023 m. liepos 23 d. balansą, t. y. faktiškai toks bazinis atlygis turėjo būti patvirtintas dar pradinėje bendrovės bankroto proceso stadijoje. Nurodytas bendrovės balansas sudarytas nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo juo nesivadovauti, priimdamas skundžiamą nutartį.
63. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad bankroto proceso metu bendrovės nemokumo administratorė, prašydama (2023 m. rugsėjo 6 d. dokumento registracijos Nr. DOK-32310) skirti buvusiam bendrovės vadovui baudą už turto ir dokumentų neperdavimą, pateikė duomenis (turto perdavimo–priėmimo aktą) apie bendrovei priklausantį kilnojamąjį turtą, kuris nebuvo suvestas bazinio atlygio skaičiuoklėje, nepatvirtina, jog bazinis atlygis apskaičiuotas neteisingai, juolab kad turto perdavimo–priėmimo akte nurodytu kilnojamuoju turtu bendrovė faktiškai nedisponavo, nes šis turtas buvo išnuomotas ir dėl to neperduotas.
64. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrovės 2023 m. liepos 27 d. balanse materialusis turtas nėra detalizuotas, atskirai nurodant nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertes, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos išskaidyti ir savo iniciatyva į AVNT interneto svetainėje esančią bazinio atlygio skaičiuoklę suvesti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertes atskirai, nes byloje nekilo ginčo, jog didžiausią bendrovės turto vertės dalį sudaro nekilnojamasis turtas.
Dėl apeliantės teisės būti išklausytai
65. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliantės teisė į teisingą klausimų dėl bendrovės pripažinimo likviduojama dėl bankroto ir bazinio atlygio padidinimo nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme nebuvo pažeista. Pagal JANĮ nuostatas klausimas dėl bendrovės pripažinimo likviduojama dėl bankroto gali būti sprendžiamas teismo iniciatyva, o klausimas dėl bazinio atlygio pakeitimo – gavus nemokumo administratoriaus ar kreditorių susirinkimo prašymą, taigi, dėl kitų kreditorių nuomonės gavimo kiekvienu atveju teismas turi spręsti individualiai pagal konkrečias bylos aplinkybes. Be to, apeliantė, realizuodama teisę būti išklausytai, pateikė pirmosios instancijos teismui atsiliepimą į V. V. prašymą pripažinti bendrovę likviduojama dėl bankroto, taip pat atskirąjį skundą, kuriame nurodė argumentus ginčui aktuliais klausimais.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
66. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Atskirojo skundo argumentai nurodytų pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia, naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl ši nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
67. Pagal CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
68. Atsakovė UAB „ECORNUS“ pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ir įrodymus apie pagal 2024 m. gruodžio 11 d. išrašytą sąskaitą (apmokėjimo terminas 2025 m. sausio 31 d.) advokatui apmokėtinas 937,75 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Pagal Rekomendacijų 7 punktą taikytinas 2024 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudaro 2 196,40 Eur. Maksimali priteistina suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą sudaro 878,56 Eur (0,4 x 2 196,40 Eur) (Rekomendacijų 8.16 papunktis). Atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalų dydį, todėl atsakovei iš apeliantės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažinama iki 878,56 Eur.
69. Suinteresuotas asmuo V V. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ir įrodymus apie pagal 2024 m. lapkričio 25 d. sąskaitą ir 2024 m. gruodžio 9 d. pinigų priėmimo kvitą patirtas 400 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Pagal Rekomendacijų 7 punktą taikytinas 2024 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 196,40 Eur. Maksimali priteistina suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą sudaro 878,56 Eur (0,4 x 2 196,40 Eur) (Rekomendacijų 8.16 papunktis). Suinteresuoto asmens apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, todėl suinteresuotam asmeniui iš apeliantės priteisiamas 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
70. Suinteresuotas asmuo UAB „DDV Trans“ pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ir įrodymus apie pagal 2024 m. rugsėjo 26 d. sąskaitą ir tos pačios dienos mokėjimo nurodymą patirtas 822,40 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Pagal Rekomendacijų 7 punktą taikytinas 2024 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 161 Eur. Maksimali priteistina suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą sudaro 864,40 Eur (0,4 x 2 161 Eur) (Rekomendacijų 8.16 papunktis). Suinteresuoto asmens apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, todėl suinteresuotam asmeniui iš apeliantės priteisiamas 822,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
71. Suinteresuotas asmuo V. Š. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ir įrodymus apie pagal 2024 m. lapkričio 15 d. sąskaitą ir 2024 m. gruodžio 1 d. mokėjimo nurodymą patirtas 847 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Pagal Rekomendacijų 7 punktą taikytinas 2024 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 196,40 Eur. Maksimali priteistina suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą sudaro 878,56 Eur (0,4 x 2 196,40 Eur) (Rekomendacijų 8.16 papunktis). Suinteresuoto asmens apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, todėl suinteresuotam asmeniui iš apeliantės priteisiamas 847 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
72. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantei ir suinteresuotam asmeniui UAB „Argentina“, veikusiam apeliantės pusėje, nėra atlyginamos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „ECORNUS“ (juridinio asmens kodas 302560246) iš suinteresuoto asmens „UAB „4K PLUS ENTERPRISE LTD“ (juridinio asmens kodas 305742567) 878,56 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir 56 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui V. V. (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens UAB „4K PLUS ENTERPRISE LTD“ (juridinio asmens kodas 305742567) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „DDV Trans“ (juridinio asmens kodas 302641303) iš suinteresuoto asmens UAB „4K PLUS ENTERPRISE LTD“ (juridinio asmens kodas 305742567) 822,40 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt du eurus ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui V. Š. (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens UAB „4K PLUS ENTERPRISE LTD“ (juridinio asmens kodas 305742567) 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.
Teisėja Neringa Švedienė