Administracinė byla Nr. A-1188-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02545-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 24.7

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. V., A. P., N. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. V., A. P., N. P. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėjos J. V., A. P., N. P. (toliau – ir pareiškėjos) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamos panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. spalio 24 d. sprendimą (toliau – ir Komisijos sprendimas), ir įpareigoti iš esmės išnagrinėti pareiškėjų skundą, su tikslu apginti teisėtus interesus.

2.       Pareiškėjos paaiškino, kad Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus prašė panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės mero V. G. 2019 m. rugpjūčio 28 d. raštą Nr. (31.1)RS2-441 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti paruošti atsakymą, kuriame laikantis įstatymų į tvarkos aprašą būtų įtraukta nauja paramos rūšis – stambių namo remonto darbų kompensacija. Komisijos sprendime teigiama, kad pareiškėjų skundas nepriskirtinas Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus kompetencijai. Pareiškėjų nuomone, Komisija sprendimu turi įpareigoti merą dirbti vadovaujantis įstatymais.

3.       Pareiškėjos nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės meras Raštu atsakė Vyriausybės atstovui, kuris buvo kreipęsis į Klaipėdos miesto savivaldybės merą (toliau – ir meras) su prašymu, kad paaiškintų kodėl Klaipėdos miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) nesvarsto argumentų, kuriuos nurodė Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė 2019 m. gegužės 8 d. rašte Nr. S-2019-2786. Meras Rašte teigė, kad minėtas raštas buvo gautas jau po posėdžių, kuriuose buvo svarstomas J. V. ir A. P. aktualus klausimas. Rašte pateiktas atsakymas formalus. Pareiškėjos teigė, jog apie Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir PSPNGĮ) 4 straipsnio „Piniginės socialinės paramos teikimo vykdymas ir finansavimas” 2 punkto papildymą informavo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – ir Ministerija), kurios raštą Klaipėdos miesto savivaldybės administracija užregistravo. Ministerijos rašte prašoma atkreipti dėmesį, jog vadovaujantis PSPNGĮ, savivaldybės turi teisę skirti ne tik vienkartinę pašalpą, bet ir tikslinę, periodinę, sąlyginę pašalpas, apmokėti skolą už būstą, kompensuoti išlaidas už didesnį karšto ir geriamojo vandens kiekį ir kt. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsakymą ministerijai ir suinteresuotiems asmenims Klaipėdoje, jį pasirašė savivaldybės administracijos direktorius G. N.; raštą paruošė vyr. specialistė S. B.. Tačiau Rašte meras teigia, kad nieko nežinojo apie Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės 2019 m. gegužės 8 d. raštą Nr. S-2019-2786, nors šis raštas buvo pridėtas prie Tarybos narės N. P. teikiamo pasiūlymo 2019 m. liepos 25 d. Tarybos posėdžiui. Tai matyti elektroninėje posėdžių medžiagoje www.klaipeda.lt. Posėdžio metu buvo kalbama, kad rudenį bus galima šią pataisą įtraukti į tvarkos naują variantą.

4.       Pareiškėjos dėl Tarybos narės N. P. pasiūlymo papildyti tvarkos aprašą „Dėl nepanaudotų lėšų, skirtų piniginei socialinei paramai“ pažymėjo, jog socialinė parama skiriama kitais PSPNGĮ nenumatytais atvejais (vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir geriamojo vandens kiekį, negu šiame įstatyme nustatytas normatyvas; kompensuojamos šiame įstatyme nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kt.). Mero atsakymas dėl Tarybos narės N. P. pasiūlymo toks, kad jis buvo teiktas Tarybos posėdžiui, bet balsų dauguma pritarta nebuvo. Pagal PSPNGĮ prioritetas skiriamas piniginės socialinės paramos teikimui ir tik nepanaudotos savivaldybių biudžetų lėšos piniginei socialinei paramai naudojamos kitoms socialinės apsaugos sritims finansuoti. Taryba ir meras negali nesilaikyti įstatymų. Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų, yra formalus, pažeidžia pareiškėjų J. V. ir A. P. teises, nes jos pagal įstatymą turi teisę į pašalpą. Sukeliamos teisinės pasekmės yra tokios, kad pensijinio amžiaus gyventojoms skolų išieškotojai grasina sankcijomis, o jos neturi lėšų skoloms padengti. Europos Sąjungos Taryba ne kartą nurodė sudaryti palankesnes sąlygas nepasiturintiems gyventojams gauti piniginę socialinę paramą.

5.       Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6.       Atsakovo nuomone, Komisijos sprendimas nutraukti bylą kaip nepriskirtiną Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus kompetencijai yra teisėtas ir pagrįstas. Meras Raštu informavo pareiškėjas apie tai, kad Tarybos posėdyje (2019 m. liepos 25 d. protokolas Nr. T-10) nebuvo pritarta Tarybos narės N. P. pateiktam siūlymui, įtraukti į Tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. T2-103 „Dėl nepanaudotų lėšų, skirtų piniginei socialinei paramai, naudojimo kitai socialinei paramai finansuoti tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą, punktą, kuriuo nepanaudotas lėšas būtų galima skirti kitai socialinei paramai, kuri skiriama kitais PSPNGĮ nenumatytais atvejais, nurodant pagrindus (skiriama vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už butą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto vandens ir geriamojo vandens kiekį negu įstatyme nustatytas normatyvas; kompensuojamos įstatyme nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kita). Pareiškėjos buvo informuotos ir apie tai, kad yra rengiamas Materialinės paramos teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Tarybos 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T2-191 „Dėl materialinės paramos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, pakeitimo projektas, vertinami siūlymai, atsižvelgiant į Klaipėdos miesto savivaldybės finansines galimybes. Siekiant padėti nepasiturintiems Klaipėdos miesto gyventojams, atsidūrusiems sunkioje materialinėje padėtyje bus siekiama plėsti teikiamų materialinės paramos rūšių sąrašą, nustatyti materialinės paramos teikimo atvejus ir tvarką bei patikslinti atskiras minėto tvarkos aprašo nuostatas. Raštas yra tik informacinio pobūdžio ir teisinių pasekmių pareiškėjoms nesukelia, jame nėra viešojo administravimo subjekto konkrečiam asmeniui (šiuo atveju pareiškėjoms) nustatytų arba suteikiamų teisių ir pareigų, todėl Raštas nėra laikytinas individualiu teisės aktu, kuris nagrinėtinas Komisijoje. Komisijos Klaipėdos apygardos skyriuje byla pagal pareiškėjų skundą buvo išnagrinėta iš esmės, atsižvelgta į visas skunde nurodytas aplinkybes, o priimtas sprendimas motyvuotas ir pagrįstas, todėl naikinti jį nėra teisinio pagrindo.

II.

7.       Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

8.       Teismas nustatė, kad pareiškėjos 2019 m. kovo 30 d. su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamos panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės mero V. G. Raštu priimtą sprendimą ir įpareigoti paruošti sprendimą, kuriame būtų įrašyta paramos forma – kompensuoti stambius namo remonto darbus. Meras informavo, jog pareiškėjų 2019 m. liepos 18 d. raštas nebuvo gautas Klaipėdos miesto savivaldybėje iki 2019 m. liepos 23 d. ir 2019 m. liepos 25 d. posėdžių. Taip pat pateikta informacija, jog remiantis Tarybos 2019 m. liepos 25 d. protokolu Nr. T-10, Tarybos narės N. P. siūlymui įtraukti į Tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. T2-103 pakeitimo projektą punktą dėl nepanaudotų lėšų skyrimo kitai socialinei paramai ir kt., balsų dauguma pritarta nebuvo. Rašte atkreiptas dėmesys, jog šiuo metu rengiamas Materialinės paramos teikimo tvarkos aprašo pakeitimo projektas, analizuojami siūlymai, atsižvelgiant į atsakovės finansines galimybes.

9.       Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 19 straipsniu, Komisijos sprendimu nutraukė bylą pagal pareiškėjų skundą dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kaip nepriskirtiną Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus kompetencijai.

10.       Teismas, įvertinęs IAGNTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) nuostatas, konstatavo, kad Komisijai yra suteikta teisė nagrinėti ne bet kokius ginčus, o tik administracinius ginčus pagal asmenų ar viešojo administravimo subjektų skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, inter alia (be kita ko), jeigu tie administraciniai ginčai nepriskirti administracinių teismų kompetencijai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, arba jeigu minėtiems ginčams įstatymai nenustato kitokios nagrinėjimo tvarkos. Komisijos priimti sprendimai tiesiogiai skundžiami apygardos administraciniam teismui.

11.       Teismas sutiko su Komisijos atliktu teisės taikymu ir pritarė ginčijamo Komisijos sprendimo motyvams. Teismas, įvertinęs skundžiamo Rašto turinį, pritarė Komisijos išvadoms, kad Raštas yra tik informacinio pobūdžio ir jame pateikta abstrakti informacija, kuri pareiškėjoms nesukelia jokių teisinių pasekmių, šiame rašte nėra viešojo administravimo subjekto pareiškėjams nustatytų arba suteikiamų teisių ir pareigų (jis nedaro įtakos pareiškėjų teisiniam statusui), todėl šis raštas nėra laikytinas individualiu teisės aktu, kuris nagrinėtinas IAGNTĮ ir ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjos kreipėsi skundu į Komisiją, ginčydamos dokumentą, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), kuris nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, todėl byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina Komisijoje, inter alia (be kita ko) ir teisme.

12.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos nei skunde, nei teismo posėdžio metu iš esmės nenurodė bei negalėjo paaiškinti konkrečių teisinių pasekmių, kurios atsirado priėmus Raštą. Pareiškėjų reikalavimas įpareigoti merą paruošti sprendimą, kuriame būtų įrašyta paramos forma – kompensuoti stambius namo remonto darbus, taip pat negalėjo būti nagrinėjamas Komisijoje, kadangi toks sprendimas yra priimamas Taryboje. Nesutinkant su tokio pobūdžio Tarybos sprendimu, skundus galima pareikšti tik tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Ginčytu Raštu pateikta abstrakti informacija, kuri pareiškėjoms nesukelia jokių teisinių pasekmių ir nėra kliūtimi realizuoti teisminės gynybos įstatymų nustatyta tvarka kreipiantis skundu dėl Tarybos priimtų sprendimų teisėtumo ar dėl kitokio pobūdžio reikalavimo.

13.       Teismas sprendė, kad Komisija ginčijamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai nutraukė bylą, nenustatė Komisijos sprendimo neteisėtumo pagrindų (ABTĮ 91 str.), todėl konstatavo, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo panaikinti minėtą sprendimą. Netenkinęs šio pareiškėjų reikalavimo, teismas netenkino ir antrojo pareiškėjų skundo reikalavimo įpareigoti Komisiją pakartotinai išnagrinėti jų skundą, nes jis laikytinas išvestiniu reikalavimu iš pirmojo reikalavimo.

14.       Teismas nesutiko, kad atsakovą atstovauja tinkamų įgaliojimų neturintis asmuo. Teismas nustatė, kad atsiliepimą į skundą pasirašė bei teismui pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė O. G., kuri pagal pateiktus įgaliojimus patvirtinančius dokumentus buvo tinkamas atsakovo atstovas teisme (turėjo teisę pateikti teismui atsiliepimą).

III.

15.       Pareiškėjos J. V., A. P. ir N. P. apeliaciniame skunde prašo: panaikinti Komisijos sprendimą ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 20 d. sprendimą; įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės merą pateikti tinkamą atsakymą; pareikalauti, kad atsakovą atstovautų tinkamas atstovas.

16.       Pareiškėjos pakartoja faktines aplinkybes, susijusias su ginčijamu Raštu ir laikosi pozicijos, kad Raštas yra niekinis, jame nėra paaiškinta, kodėl Tarybos narės N. P. pasiūlymas atmestas, o suinteresuoti gyventojai, siekę gauti jiems priklausančią pašalpą, jos negauna.

17.       Pareiškėjos nurodo, kad nesutinka su Komisijos sprendimu dėl ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies taikymo. Šiuo atveju norima išsamiai sužinoti, kodėl Taryba netvirtina įstatymo pakeitimo savo tvarkos apraše. Ginčas kyla tarp Tarybos nario ir savivaldybės mero, t. y. pavaldžių subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo.

18.       Pareiškėjos paaiškina, kad turi skirtingus teisinius socialinius statusus. J. V. ir A. P. – socialiai pažeistų gyventojų grupės atstovės, kurioms pagal įstatymą priklauso pašalpa. N. P. nėra socialinės pašalpos gavėja, ji – Tarybos narė. Jos teisinis statusas reikalauja, kad Seime priimtus įstatymus Taryba patvirtintų sprendimais. Tai imperatyvus rinkėjų reikalavimas Tarybos narei N. P., ji vykdo tarybos nario priesaiką. Formaliu Raštu suvaržoma teisė įgyvendinti Seimo priimtą įstatymo pataisą, kurią rekomendavo taikyti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė, skiriant J. V. ir A. P. pašalpą. Rašte neatsakyta, kokios priežastys ir trikdžiai buvo, kad Taryba balsavo dėl N. P. siūlomų tvarkos aprašo pakeitimų nepriėmimo. Pareiškėjų nuomone, įstatymų nesilaikymas yra neteisėta veikla, o įstatymų, kaip aukštesnės teisinės galios teisės aktų, nuostatos turi būti įtraukiamos į Tarybos sprendimus.

19.       Pareiškėjos laikosi pozicijos, kad atsakovą atstovauja tinkamų įgaliojimų neturintis asmuo. Byloje pateiktas Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2018 m. gruodžio 12 d. potvarkis, kuriuo savivaldybės meras įgaliojo O. G., kuri nedirba merui pavaldžioje institucijoje (Tarybos sekretoriate). O. G. dirba savivaldybės administracijoje, kurios vadovas yra administracijos direktorius. Meras negalėjo įgalioti kitoje institucijoje dirbančio valstybės tarnautojo. Todėl O. G. įgaliojimas yra netinkamas ir ji neturėjo teisės pateikti teismui atsiliepimą.

20.       Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21.       Atsakovas nurodo, kad skundžiamas Raštas yra tik informacinio pobūdžio ir teisinių pasekmių pareiškėjoms nesukelia, jame nėra viešojo administravimo subjekto konkrečiam asmeniui (šiuo atveju pareiškėjoms) nustatytų arba suteikiamų teisių ir pareigų, todėl Raštas nelaikytinas individualiu teisės aktu, kuris nagrinėtinas Komisijoje. Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti pagrindo nėra. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad savivaldybės meras reglamente nustatyta tvarka atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos reglamento 20.1.5  punkte nustatyta, kad meras atstovauja savivaldybei arba raštu įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis be atskiro Tarybos įgaliojimo. O. G. šioje byloje atstovavo turėdama 2018 m. gruodžio 12 d. Klaipėdos miesto savivaldybės mero potvarkiu „Dėl pavedimo atstovauti“ Nr. M-64 suteiktus įgaliojimus. Teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą O. G. atstovauja turėdama mero 2020 m. sausio 9 d. potvarkiu „Dėl pavedimo atstovauti“ Nr. M-1 suteiktus įgaliojimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

22.       Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. spalio 24 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

23.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24.       Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

25.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu teismo sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

26.       Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjos apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, atsakydamas į esminius apeliacinio skundo motyvus.

27.       Vadovaujantis IAGNTĮ 4 straipsnio 1 dalimi, Komisija yra nepriklausoma ikiteisminė institucija, juridinis asmuo, biudžetinė įstaiga. IAGNTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta Komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencija. IAGNTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. IAGNTĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. IAGNTĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia ABTĮ 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų (1 punktas); administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką (2 punktas). Komisijos ar jos teritorinio padalinio narys, nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, turi įgaliojimus nagrinėti visas bylas, priskirtas Komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencijai (IAGNTĮ 5 straipsnio 4 dalis). Į Komisiją ar jos teritorinį padalinį jų kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, manantys, kad jų teisės yra pažeistos (IAGNTĮ 6 straipsnis).

28.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, kad Rašte yra pateikiama informacinio pobūdžio, nesukelianti pareiškėjoms teisinių pasekmių, informacija (žr. nutarties 6 punktą), šiame Rašte nėra viešojo administravimo subjekto nustatytų arba suteikiamų pareiškėjoms teisių ir pareigų (nedaro įtakos pareiškėjų teisiniam statusui), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad skundžiamas Raštas nėra laikytinas individualiu teisės aktu, nagrinėtinu IAGNTĮ ir ABTĮ nustatyta tvarka.

29.       Remdamasi aukščiau išdėstytu aktualiu nagrinėjamu atveju teisiniu reguliavimu, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Komisija ginčijamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai nutraukė bylą, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Komisijos sprendimą.

30.       Atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, sprendime išdėstytų motyvų nekartoja iš naujo, bei neaptarinėja kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės bylos išsprendimui; skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų J. V., A. P., N. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                         Audrius Bakaveckas

                                        Arūnas Dirvonas

                                        Milda Vainienė