Baudžiamoji byla  Nr. 1-16-849/2014

Proceso Nr. 1-52-1-00117-2012-4

                         Procesinio sprendimo kategorija:

                           1.2.5.4, 2.1.15.3.3.3; 2.3.6.4.4.

(S)

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 28 d.

Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei, Daivai Benedikienei, dalyvaujant prokurorui Ryčiui Kirkliauskui, kaltinamojo A. S. gynėjui advokatui Vytautui Kucevičiui, nukentėjusiajai J. G., jos atstovei advokatei Jolantai Vienažindytei, viešame teismo teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, 10 klasių išsilavinimo, našlys, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

A. S. kaltinamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 2 d., t.y. tuo, kad nuo 2012-01-17 iki 2013-03-15 naudodamas psichinę prievartą sistemingai baugino žmogų - nukentėjusiąją J. G., o būtent :

2012-01-17 apie 19 val. dukrai J. G. nuosavybės teise priklausančiuose namuose, (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena kartu su jos šeima, svetainėje, konflikto su dukra J. G. metu, mažamečių vaikų akivaizdoje pasakė, kad „sudaužys jai galvą“, „išmuš dantis“ ir tokiu būdu baugino J. G.;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir turėdamas vieningą tyčią, 2012-01-29, apie 20 val., dukrai J. G. nuosavybės teise priklausančiuose namuose, (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena kartu su jos šeima, virtuvės patalpoje, konflikto su dukra J. G. metu, mažamečių vaikų akivaizdoje pasakė, kad ,, namą supils benzinu ir sudegins“, „peiliu nupjaus galvą ir išmes pro langą“, tokiu būdu baugino J. G.;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir turėdamas vieningą tyčią, 2012-07-31, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su dukra J. G. pasakė, kad ,,tavo vieta Užupių kapinėse“, ir tokiu būdu baugino J. G.;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir turėdamas vieningą tyčią, 2012-08-19, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), šeimos narius išvadino necenzūriniais žodžiais, baugino J. G. susidorojimu;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir turėdamas vieningą tyčią, 2012-09-03, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su dukra J. G. metu pasakė, kad ,,atsimink, mama nuėjo, tau anksčiau bus laikas, tu atmink mane. Tu gali pakliūt po traukiniu“, sistemingai baugino nukentėjusiąją J. G.;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir turėdamas vieningą tyčią, 2013-03-15, apie 17 val. 30 min., adresu (duomenys neskelbtini), dukrai J. G. pasakė, kad,, tave sutvarkysiu vieną kartą ir viską užbaigsiu, sudeginsiu namą“, ir tokiu būdu baugino J. G..

Kaltinamasis A. S. dėl jam inkriminuojamos veikos savo kaltės nepripažino. Parodė, kad jis yra padovanojęs dukrai namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyveno su dukra ir jos šeima. Konfliktinė situacija su dukra prasidėjo tuomet, kai jis pastebėjo, kad iš jo mokėjimo kortelės be jo žinios buvo nuimta nemaža suma pinigų. Savo mokėjimo kortelę jis laikė piniginėje, o piniginę – namuose, kuriuose gyveno kartu ir J., ant stalo, nes pasitikėjo ja. Jis dažnai prašydavo dukros ir žento nuimti pinigus nuo jo sąskaitos, jie žinojo ir kortelės PIN kodą, nes pats jis nemokėjo ja naudotis, todėl pats niekada pinigų nebuvo nusiėmęs.

Kadangi niekas kitas negalėjo tų pinigų nuimti, jis ir paklausė dukros, kas ima jo pinigus: ar ji, ar jos vyras- jo žentas, kuris tuo metu buvo reise, nes jei kažkas vagia kitas, jis kreipsis su pareiškimu į policiją. Po kelių dienų dukra jam pasakiusi, kad ji kalbėjo su savo vyrų, ir kad jie pinigų neėmė, kad jis išsiimtų iš banko išklotines ir kartu pažiūrėtų pinigų judėjimą. Jis nuėjęs į banką išsiėmė išklotines, iš kurių pamatęs, kad buvo nuimta virš 13500 Lt., patyrė šoką.

2012-01-17 iš reiso grįžo žentas V. Dukra padarė vakarienę ir jie visi tą vakarą kartu valgė ir gėrė. Prie stalo jis vėl paklausė dukros ir žento, kas ima pinigus, tačiau jie neigė, todėl 20 dieną jis dėl pinigų vagystės parašė pareiškimą policijai. Pasisėdėjimo metu vyko pokalbis dėl pinigų, visi buvo girti ir jis išgėręs gal ką ir sakė dukrai, bet neketino imtis ir nesiėmė jokių realių veiksmų.

2012-01-20 jis parašė pareiškimą dėl dingusių pinigų jo sąskaitoje.

2012 -01-29 atvažiavo jo sūnus ir vėl visi pasidarė balių- gėrė, kepė šašlykus, kurio metu vėl kilo ginčas dėl pinigų. Visi buvo išgėrę. Sūnus puolė jam grasinti ginklu, kad nušausiantis, jei jis lies savo dukrą. Jis dėl tokių grasinimų parašė pareiškimą policijai, bet tyrėjas A. P. nusprendė, kad nėra jokių įkalčių.

Nuo to laiko dukra pradėjo iš jo tyčiotis - pradžioje jį iškraustė gyventi į antrą namo aukštą, užsukdavo jam vandenį, išjungdavo elektrą, todėl jis nusprendė išsikraustyti gyventi į ūkinį pastatą, kurio jis dukrai nebuvo padovanojęs. Kad ūkinį pastatą pritaikyti gyvenimo sąlygoms, reikėjo jį dar įsirengti. 2012 m. balandį iš notarės jis gavo ir raginimą išsikelti.

Tačiau nukentėjusiajai vis tiek buvo ankšta namuose - jam įsirenginėjant su meistru ūkinį pastatą, 2012-07-31 pas jį atėjo nukentėjusioji užsirašyti elektros skaitliuko parodymų ir pradėjo jį šantažuoti, sakydama, ko jis čia stengiasi, nes tai jo ne paskutinis kraustymasis, kad jo ji neslaugus ir jam net prie motinos kapo vietos nėra. Tuomet jis paklausė, kur tuomet jo vieta ir ji atsakiusi miške, turėdama omeny Užupio kapines. Tuomet ir jis jai pasakęs, kad jos pačios vieta miške, o jis sau yra pasidaręs vietą. Po to dukra atjungė jam elektrą iš ūkinio pastato, todėl jis ima elektrą iš kaimynų.

2012-08-19 jis kaip tik iš namo antro aukšto kraustėsi į ūkinį pastatą- nešė baldus ir tą dieną su dukra visiškai nebendravo, nors dukra prie jo kabinėjosi, provokavo ką nors pasakyti ar padaryti, bet jis nieko jai nesakęs išėjo į ūkinį pastatą. Kraustytis jam padėjo M., J. K.. Atėjusi pas dukrą R. pradėjo dalinti indus, o dukra sudėjusi jam rūbus į maišą, numetė jam.

2012-09-03 pas jį atėjo kaimynas M. pasiskolinti bidonų, tačiau jie buvo likę pas jo dukrą, todėl jis jai paskambino, kad grąžintų. J. atnešė tik vieną, pasakiusi, kad kitas likę pas brolį. Jis dukrai negrasino. Paskui iš tyrėjo K. sužinojo, kad tą pačią dieną dukra parašiusi tyrėjui pareiškimą, kad jis neva grasino jai, sakydamas, kad ji gali palįsti po traukiniu.

Dėl 2013-03-15 įvykio jo dukra vėl viską išgalvojo, kad jis neva vaikščiojęs apie jos namo langus ir grasinęs jai, dėl ko iškvietė policiją, nors tą dieną jis net nematė dukros, nes nebuvo išėjęs iš ūkinio pastato. Tą dieną pas jį buvo atvažiavusi jo buvusi marti E. S. iš Airijos su savo broliu Ž. B.. Atėję pas jį pareigūnas V. rado jį ūkiniame pastate sėdintį su maike.

Parodė, kad visi jam pareikšti kaltinimai yra dukros, išgalvoti, nes ji norėjo jį išvaryti iš namų, o vėliau ir iš ūkinio pastato, dėl kurio teisme buvo nagrinėjama civilinė byla, todėl specialiai tuo metu viską išgalvojo ir nuolat rašė pareiškimus dėl grasinimų. Pirmiausia prasidėjo civilinė byla dėl iškeldinimo. Kai baudžiamoji byla pasiekė teismą, dukra baigė rašinėti dėl pareiškimus.

Paaiškino, kad iki 2012-01-17 jų santykiai buvo labai gražūs- jis padėjo auginti jai vaikus, valgė iš vieno puodo, o po dėl pinigų dingimo jų santykiai pašlijo. Dukra buvo jo mylimiausias vaikas- nuolat jai padėjo. Dukrą jis vadina J., „vaikeli“.

Konstitucinė nuostata, įtvirtinta BPK 44 straipsnio 6 dalyje, garantuoja, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

BPK 20 straipsnio 3 dalis numato, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai.

BPK 44 straipsnio 6 dalis užtikrina įtariamam ar kaltinamam asmeniui nekaltumo prezumpciją, kol įstatymo nustatyta tvarka neįrodytas jo kaltumas. Tai reiškia, jog nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltinimui, o asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu turi pripažinti teismas.

BPK 20 straipsnio 3 dalis numato, kad asmens kaltė gali būti įrodyta tik tokiais duomenimis, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tai reiškia, jog asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis buvo kaltinamas pagal BK 142 str. 2 d. dėl ištisos grandinės įvairaus pobūdžio veiksmų gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tiek jo valdoje:

1) 2012-01-17 apie 19 val. konflikto su dukra J. G. metu baugino ją, sakydamas, kad „sudaužys jai galvą“, „išmuš dantis“;

2) 2012-01-29, apie 20 val., konflikto su dukra J. G. metu baugino ją, sakydamas, kad ,,namą supils benzinu ir sudegins’’, „peiliu nupjaus galvą ir išmes pro langą“;

3) 2012-07-31, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, konflikto su dukra J. G. metu baugino ją, sakydamas, kad ,,tavo vieta Užupių kapinėse“;

4) 2012-08-19, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, konflikto su dukra J. G. metu baugino susidorojimu ir šeimos narius išvadino necenzūriniais žodžiais;

5) 2012-09-03, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su dukra J. G. metu baugino ją, sakydamas, „atsimink, mama nuėjo, tau anksčiau bus laikas, tu atmink mane. Tu gali pakliūt po traukiniu“;

6) 2013-03-15, apie 17 val. 30 min. baugino dukrą J. G., sakydamas, kad ,,tave sutvarkysiu vieną kartą ir viską užbaigsiu, sudeginsiu namą“.

Inkriminuodami kaltinamajam A. S. nukentėjusiosios sistemingą bauginimą naudojant psichinę prievartą ikiteisminio tyrimo pareigūnai rėmėsi duomenimis, fiksuotais nukentėjusiosios J. G. protokoluose – pareiškimuose, jos ir liudytojų apklausos protokoluose, CD-R garsinio pokalbio stenogramomis, kuriuose užrašyti įvairūs grasinantys žodžiai, kaltinamojo ir nukentėjusiosios pokalbiai, įrašyti CD diskuose.

Ištyrus byloje esančius duomenis, kuriais įrodinėjama padaryta kaltinamojo veika, nustatyta, kad nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad A. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis iki jam inkriminuojamos veikos gyveno pas nukentėjusiąją- savo dukrą J. G. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį kaltinamasis ir jo sutuoktinė O. S. 2006-02-10 Žemės sklypo su pastatais dovanojimo sutartimi perleido savo dukrai J. G. ( t.1., b.l. 81,82).

Jiems gyvenant kartu konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios prasidėjo nuo 2012 m. sausio mėnesio, kai kaltinamasis pastebėjo, kad iš jo mokėjimo kortelės be jo žinios dingo nemaža pinigų suma. Mokėjimo kortele pats kaltinamasis naudotis nemokėjo, todėl pinigus nuo jo sąskaitos su kaltinamojo žinia nuimdavo nukentėjusioji arba jos sutuoktinis V. G., kurie žinojo kortelės PIN kodą. Kadangi daugiau niekas negalėjo naudotis kaltinamojo kortele, jis dėl pinigų dingimo kreipėsi į nukentėjusiąją ir jos sutuoktinį, tačiau jie neigė tai padarę, todėl namuose tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios prasidėjo nuolatiniai ginčai ir konfliktai, kurių metu kaltinamasis vis bandė išsiaiškinti pinigų dingimo aplinkybes ir kurie tęsėsi iki 2013-03-15. Tokie konfliktai įvyko ir kaltinamajam inkriminuojamos veikos metu: 2012-01-17, kuomet išgėrimo metu vyko ginčas su nukentėjusiąja ir jos sutuoktiniu, ir 2012-01-29, kuomet ginčas kilo su nukentėjusiąja ir sūnumi Š. S.

Būtent šiuo nuolatinių konfliktų laikotarpiu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji rašė vienas kitą kaltinančius pareiškimus policijai, buvo iškelta civilinė byla pagal J. G. ieškinį A. S. dėl jo iškeldinimo, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai duomenys.

Kadangi nukentėjusioji neprisipažino paėmusi pinigus iš jo kortelės, kaltinamasis 2012-01-20 parašė pareiškimą policijai dėl pinigų vagystės, nurodydamas, kad juos neteisėtai galėjo pasisavinti jo dukra J. G. ir žentas V. G. (t.2, b.l. 133,134), pagal kurį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau 2012-11-23 buvo nutrauktas (t.2., b.l. 127-132).

2012-02-27 kaltinamasis parašė pareiškimą policijai, nurodydamas, kad jo sūnus 2012-01-29 įvykusio konflikto dėl pinigų metu grasino jį nušauti (t.2., b.l. 135), tačiau pagal jo pareiškimą 2012-03-09 buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (t.2., b.l. 136-137).

Nukentėjusioji 2012-02-07 parašė pareiškimą bei 2012-02-15 protokolą-pareiškimą policijai dėl kaltinamojo grasinimo su ja susidoroti 2012-01-17 ir 2012-01-29 ( 1 t., b.l. 3, 14 );

2012-04-12 nukentėjusioji per notarę kaltinamajam persiuntė pareiškimą, kuriuo ji prašė kaltinamąjį išsikelti iš jai asmeninės nuosavybės priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kadangi būstas reikalingas jos ir jos šeimos poreikiams (t.2., b.l. 96).

2012-09-04 nukentėjusioji parašė pareiškimą dėl kaltinamojo nuolatinių grasinimų nuo 2012 m. sausio mėnesio ją nužudyti ar sunkiai surikdyti sveikatą ir sunaikinti jos turtą (duomenys neskelbtini), kurių paskutinis įvyko 2012-09-03 (t.1., b.l. 82).

2012-09-13 nukentėjusioji kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama iškeldinti kaltinamąjį iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančios namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) (t.2., b.l. 93- 95), nurodydama, kad po jos mirties kaltinamasis, su kuriuo nesudariusi nei nuomos, nei panaudos sutarties, liko gyventi jai priklausančio namo antrame aukšte, taip pat savavališkai laiko užėmęs ūkines patalpas; kad 2012-04-12 jai per notarę pranešus kaltinamajam, kad jis išsikeltų iš gyvenamojo namo, šis išsikėlė, tačiau neteisėtai užėmė jai asmenine nuosavybe priklausančiame žemės sklype esantį ūkinį pastatą, todėl 2012-08-30 pranešimu jis buvo jos pakartotinai paragintas atlaisvinti neteisėtai užimtas patalpas (t.2., b.l. 93-95, 98).

Civilinės bylos nagrinėjimas vyko iki 2014-03-10, kuomet buvo priimtas teismo galutinis sprendimas, kuriuo J. G. ieškinys buvo atmestas (t.2., b.l. 93-123).

Vykstant civilinės bylos nagrinėjimui, nukentėjusioji 2013-03-18 vėl rašo pareiškimą prokuratūrai dėl kaltinamojo grasinimų nužudyti, susidoroti su ja ir gyvenamojo namo padegimo 2013-03-15 (t.1., b.l. 4).

Paraleliai civilinės bylos nagrinėjimo vyko ir šios baudžiamosios bylos, kuri teisme buvo gauta 2013-04-23 ir kurioje A. S. kaltinamas pagal BK 145 str. 2 d. dėl sistemingo J. G. bauginimo panaudojant psichologinį smurtą.

Tokias aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė kaltinamasis, jas patvirtino ir pati nukentėjusioji.

Nukentėjusioji J. G. patvirtino, kad visų konfliktų priežastis buvo pinigai. Iki įvykio ji gyveno su savo šeima ir tėvu name, es. (duomenys neskelbtini), kurį padovanojo jos tėvai 2006 m., o po mamos mirties tėvas liko gyventi jos dovanotame name; kad visi grasinimai prasidėjo nuo 2012 m. sausio mėn., kai kaltinamasis pradėjo ją ir jos vyrą kaltinti, kad jie grobsto jo pinigus iš banko, po grasinimų ji rašė pareiškimus į policiją, kreipėsi į notarę, o vėliau ir į teismą dėl tėvo iškeldinimo.

Dėl nuolatinių konfliktai dingus pinigams, riksmų, grasinimų tėvas savanoriškai išsikėlė gyventi į namo antrą aukštą, o vėliau- nuo 2013 m. išėjo gyventi į ūkinį pastatą.

Nurodo, kad bauginimai prasidėjo nuo 2012 m. sausio mėn. ir truko iki 2013 -03-15, po to bauginimai baigėsi, nes ji įvairias būdais vengia susitikti su tėvu, su juo nesimato ir nesikalba.

Pažymėtina, kad tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes patvirtino ir visi teismo posėdyje apklausti liudytojai, kurie patvirtino žinoję, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios konfliktai, kurie vyko pastoviai, prasidėjo dėl dingusių pinigų ir namo.

Liudytojas V. G. - kaltinamojo žentas ir nukentėjusiosios vyras, parodė, kad su kaltinamuoju santykiai pašlijo po įvyko konfliktas, kai kaltinamasis apkaltino jį ir jo žmonai pinigų vogimu.

Visiems kitiems teismo posėdyje apklaustiems liudytojams apie vykstantį kaltinamojo ir jo dukros nesutarimą ir konfliktus dėl pavogtų pinigų buvo žinoma netiesiogiai- iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios pasakojimų,

Taigi, šios teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kilę dėl pinigų nuolatiniai konfliktai peraugo į įtemptus tėvo ir dukros santykius, kurie komplikavosi iki tokio laipsnio, kad kaltinamasis buvo priverstas iš pradžių persikelti gyventi į antrą namo aukštą, o vėliau ir visiškai išsikelti iš dukrai dovanoto namo, įsirengiant sau gyvenamąsias patalpas ūkiniame pastate, o dukra tėvą nusprendė iškeldinti pradžioje iš gyvenamojo namo, o vėliau ir iš ūkinio pastato teismine tvarka, pareikšdama ieškinį dėl iškeldinimo.

Iš aukščiau išdėstytų ir teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad nagrinėjam byla yra labai jautri. Joje sprendžiama dviejų asmenų – tėvo ir dukters, ilgą laiką gyvenusių vienoje šeimoje, kuri ilgą laiką tenkino abu ir kuri buvo grindžiama tarpusavio pasitikėjimu, tarpusavio santykių problema. Be to, paraleliai vyko ir tėvo iškeldinimo procesas civiline tvarka. Tokioje privačioje byloje, kai nesutaria artimais giminystės ryšiais siejami asmenys, ilgą laiką pragyvenę kartu po vienu stogu, teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai, tarp jų ir nukentėjusioji, gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų. Baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė sprendžiant tarp šalių kilusius ginčus ir konfliktus, juo labiau kai šie kyla tarp artimais giminystės santykiais siejančių asmenų iš civilinių teisinių santykių ir pasireiškia žodine forma išreikštais veiksmais.

Konfliktai šeimoje, artimoje aplinkoje neretas reiškinys mūsų visuomenėje. Konfliktinėse situacijose artimi žmonės kartais neparenka tinkamų žodžių savo priekaištams išreikšti, nesugeba tinkamai motyvuoti ir pateisinti savo veiksmus, apkaltina kitą artimą žmogų. Tačiau tai nereiškia, kad baudžiamoji teisės yra tinkamiausia priemonė spręsti ginčus, kilusius iš šeimos ir artimų giminystės santykių. Visuotinai pripažįstamas ultima ratio principas reikalauja taikyti baudžiamąją atsakomybę tik tada, kai visi kiti būdai yra nepakankami teisingumui atstatyti. Ypač svarbu į tai atsižvelgti, kai tariamai nusikalstami vieno iš šeimos narių ar artimos giminystės ryšiais siejančių asmenų išoriškai pasireiškia žodine forma.

BK 145 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Žmogaus terorizavimas yra tęstinė veika, t.y. tam tikrą laiką veika besitęsiančios kaltininko veikos, kurios tikslas yra įbauginti žmogų ar žmones. BK 145 straipsnio 2 dalis vardija dviejų rūšių veikas: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą.

BK 145 straipsnio 2 dalies požymis žmogaus bauginimas turi būti susijęs su psichinės prievartos naudojimu. Psichinė prievarta BK 145 straipsnio prasme - tai grasinimai šiuo metu ar ateityje panaudoti fizinį smurtą ar sunaikinti turtą.

Tokiu būdu nustatant, ar kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą veiką, būtina analizuoti BK 145 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius ir nustatyti A. S. padarytų veiksmų ryšį su BK 145 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymiais, kiek šie grasinimai yra realūs, ar tai tik momentiniai susijaudinimo ir dėl to sumažėjusios kontrolės šeiminio konflikto metu pasireiškimas.

Dėl 2012-01-17 ir 2012-01-29 kaltinamojo veiksmų.

Pažymėtina, kad dauguma kaltinamojo grasinimų - „sudaužys jai galvą“, „išmuš dantis“, ,,namą supils benzinu ir sudegins’’, „peiliu nupjaus galvą ir išmes pro langą“; iš tikrųjų galėtų būti vertinami pagal BK 145 str. 2 d., tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šie jo grasinimai buvo rimti ir kad kaltinamasis rengėsi bei realiai galėjo juos įgyvendinti.

Byloje esantys duomenys- CD diske užfiksuotas garso įrašai, kurie teisiamojo posėdžio metu buvo išklausyti, bei šių įrašų stenogramos dėl kaltinamajam inkriminuojamų epizodų 2012-01-17 ir 2012-01-29 (t.1, b.l, 23-26) patvirtina šiuos kaltinamojo sakomus grasinančius žodžius, tačiau vertinat juos kaltinamojo tokių žodinių veiksmų padarymo aplinkybių ir teismo nustatytų bylos aplinkybių kontekste matyti, kad šiuos žodžius kaltinamasis išsakė būdamas įsikarščiavęs ir labai susijaudinęs kilusių ginčų ir konfliktų metu dėl dingusios didelės pinigų sumos iš jo mokėjimo kortelės su nukentėjusiąja, kuria jis labai pasitikėjo ir kuriai buvo patikėjęs kortelės PIN kodą.

Iš šių įrašų matyti, kad visas pokalbis vyksta dėl dingusių pinigų - kaltinamasis susijaudinęs kaltina savo dukrą- nukentėjusiąją, kad ši pavogė jo pinigus- „apvogėt mane, niekas kitas pinigų neėmė“, „jei pradėjai vogti, kam tu man reikalinga“ (t.1., b.l. 23, antras įrašas), su nuoskauda kalba apie tai, kiek jis gyvenime dėl dukros daug padaręs, o dabar ji šitaip su juo pasielgė, nori, kad ši prisipažintų, gerai pagalvotų ir siūlo įvairius variantus, kaip spręsti kilusią problemą žmogiškai: „kaip tai galit išvaistyti pinigus ir palikti tėvą ant ledo“, „aukojausi jums, jei norit, tai žmogiškai viską galima daryti“, „aš tavęs labai prašau- gerai pagalvok“, „tai va, vaikeli, gerai pagalvok“(t.1., b.l. 23, trečias įrašas). Pažymėtina, kad visi pokalbiai prasideda dėl pinigų dingimo, o ne siekio įbauginti –kaltinamojo asmeninių savybių sąlygoti grasinančio pobūdžio žodžiai yra tik kaip ginčo pasekmė, o ne tikslas.

Iš šių garso įrašų taip pat girdėti, kad šių pokalbių metu nukentėjusioji į tėvo visus pasakymus reaguoja ramiai, netgi pokalbių gale pati kalba pakeltu tonu, šalia lyg niekur nieko nereaguodami į kilusį ginčą krykštauja vaikai, t.y. negirdėti jokios grėsmę keliančios situacijos, kas rodo, kad kaltinamojo pasakytų žodžių ji nepriėmė kaip realių grasinimų ir išsakyti žodžiai jokio poveikio jos psichikai neturėjo, kad tai jau yra įprastas ir konflikto metu nusistovėjęs kaltinamojo ir nukentėjusiosios, atsižvelgiant į jų abiejų charakterio ypatybes, santykių aiškinimosi ir bendravimo būdas.

Tą patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. G., parodydamas, kad kaltinamasis karšto būdo, konflikto metu būdavo įpykęs, pasikarščiavęs, tačiau niekada nebuvo pakėlęs rankos prieš dukrą, kad realių grasinimų nebuvo- tik žodiniai ir jam pačiam nėra baisu gyventi kartu su kaltinamuoju. Liudytojui gerai neatsiminus įvykio aplinkybių, jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo perskaityti balsu vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 3 p. ir 4 d., kur jis parodė, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji yra labai principingi, sunkaus charakterio ir vienas kitam nenusileidžia, dėl to konfliktai namie kyla tik tarp jų abiejų. Kartu su jais gyvenantys mažamečiai vaikai į konfliktus nereaguodavo ir išgąsčio jo manymu nepatirdavo, nors konflikto metu abu garsiai šaukdavo vienas ant kito ir įžeidinėdavo vienas kitą. Ir 2012-01-17 vakare, kuomet visa šeima buvo namie kaltinamasis pradėjo konfliktuoti su nukentėjusiąja, šaukdamas ant nukentėjusiosios ir vadindamas vagimi, neva ji be jo žinios iš bankomato paėmė jam priklausančius pinigus, kurių jam neatidavė, dėl to reikalavo, kad ji prisipažintų juos paėmusi, tačiau ji tai neigė. Konfliktas vyko svetainėje ir tuo metu vaikai žaidė. Jis į šį konfliktą reagavo ramiai, nes fizinis smurtas panaudotas nebuvo, nes kaltinamasis tik pašaukė ir išėjo, ir tai nesukėlė jokių pasekmių nei jam, nei jo šeimai, 2011-01-29 taip pat įvyko konfliktas, kurio metu buvo tik jų šeima. Kaip išspręsti tėvo ir dukros ginčus jis nežinantis. Nurodė, kad kaltinamasis tiek su juo, tiek su vaikais sutaria gerai, draugiškai (t.1., b.l. 31).

Netikėti šio liudytojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, teismas neturi pagrindo- liudytojas, būdamas kaltinamojo žentas ir nukentėjusiosios vyras, gyveno kartu su kaltinamuoju, todėl jis yra faktiškai vienintelis liudytojas, tiesiogiai girdėjęs iš esmės visus dukters ir tėvo konfliktus. Be to, jo parodymai atitinka garso įraše nurodytas aplinkybes ir bylos esmei, iš esmės atitinka ir teisiamojo posėdžio metu duotus jo parodymus, tik jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra išsamesni, todėl teismas vadovaujasi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Tuo pačiu jis patvirtina ir kaltinamojo paaiškinimus, jiems neprieštarauja, todėl teismas neturi pagrindo netikėti ir duotais kaltinamojo paaiškinimais, todėl jais taip pat vadovaujasi.

Liudytojas V. K. taip pat patvirtino liudytojo V. G. nurodomas aplinkybes dėl nukentėjusiosios būdo, charakterio ypatybių, parodydamas, kad kiek jam per tą laiką tekę girdėti kalbant kaltinamąjį su J., ši kalbėdavo su tėvu pakeltu tonu, provokuojančiai.

Liudytojas Š. S. patvirtino, kad kaltinamasis suaugusios dukters niekada nemušė, kas leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis nesirengė įgyvendinti savo grasinimų.

Be to, vertintina ir tai, kad liudytojas Š. S. tiesiogiai grasinimų pats negirdėjo ir nedalyvavo vykusiuose konfliktuose - teisiamojo posėdžio metu jis patvirtino, kad pats jis tokių grasinimų negirdėjęs, sesers ir tėvo ginče nedalyvavęs, nes su kaltinamuoju ir seserimi negyvena, kad jam apie tai sakė J., kuri davė paklausyti garso įrašų.

Atsižvelgiant į kaltinamojo tokių žodinių veiksmų padarymo ir teismo nustatytas bylos aplinkybes, šio liudytojo parodymai ir garso įrašai paneigia nukentėjusiosios parodymus, kad tokie kaltinamojo grasinimai ją baugino, ji ir jos vaikai bijojo kaltinamojo, dėl ko jautėsi nesaugūs, ir liudytojo Š. S. parodymus, kad tėvas psichologiškai grasina nukentėjusiajai- jo seseriai, kad padegs, nužudys, išmes, ir jo nuomone, ateis laikas, kai tai darys realiai.

Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad tokie kaltinamojo grasinimai tėra tik įsikarščiavus šeiminio konflikto metu pasakyti kaltinamojo žodžiai- momentiniai susijaudinimo ir dėl to sumažėjusios kontrolės šeiminio konflikto metu pasireiškimas, o ne kaltinamojo rengimasis ar realus siekis juos įgyvendinti, todėl nėra jokio kaltinamojo padarytų 2012-01-17 ir 2012-01-29 veiksmų ryšio su BK 145 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtimi.

Pažymėtina ir tai, kad byloje pateikta 3 įrašo stenograma (t.1., b.l. 26) neatitinka paties garso įrašo (t.1, b.l. 23). Iš apžiūros protokolo (t.1., b.l. 24), taip pat ir išklausius visų įrašų teismo posėdžio metu, matyti, kad pokalbis truko ilgą laiką - 49 min.17 s, tuo tarpu stenogramoje ikiteisminio tyrimo metu kryptingai užfiksuoti tik kaltinamojo grasinančio pobūdžio žodžiai, išimti iš viso ilgo pokalbio konteksto, todėl tik jų izoliuotas pateikimas stenogramoje, nevertinant visų kaltinamojo žodinių veiksmų padarymo aplinkybių, patys savaime negali patvirtinti kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos.

Dėl 2012-07-31 kaltinamojo veiksmų.

Šis veikos epizodas kaltinamajam buvo inkriminuotas dėl jo grasinimo nukentėjusiajai „...tavo vieta Užupių kapinėse“, tačiau jis gali būti vertinamas labai skirtingai ir nebūtinai turi reikšti, kad kaltinamasis padarys nukentėjusiosios sveikatai ar gyvybei pavojingą veiką. Kad įrodyti tokį kaltinamojo tikslą įbauginti žmogų, taip pat turi būti įvertintos tokio kaltinamojo veiksmo padarymo aplinkybės ir pateikti neginčijami įrodymai.

Pažymėtina, kad valstybinis kaltintojas kaltę dėl šiuo laiku kaltinamajam inkriminuojamos veikos epizodo grindė tik nukentėjusiosios parodymais ir minimą įvykio dieną užfiksuotais garso įrašu.

Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu teigė, kad įvykio dieną norėdama taikytis su tėvu ji nuėjo pas tėvą į gyvenamojo aukšto antrą aukštą, tačiau jis taikytis nesutiko ir pasakė, kad jos vieta Užupiuose.

Savo nurodomoms aplinkybės patvirtinti nukentėjusiosios prašymu buvo apklausta liudytoja E. R., kuri parodė, kad 2012-07-31 ji buvo pas J. ir prižiūrėjo jos vaikus. J. nuėjo pakalbėti pas tėvą, kuris tuo metu gyveno namo antrame aukšte. Užlipusi J. pasisveikino su tėvu ir prašė visus klausimus spręsti gražiuoju, tačiau kaltinamasis puolė smaugti J. ir pakeltu tonu šiai grasino, kad šios vieta Užupiuose. Nurodė, kad įėjimas į antrą aukštą yra atskiras, o tuo metu ji buvo pirmame aukšte, tačiau kaltinamasis garsiai šaukė, todėl ji viską girdėjo, kas vyksta antrame aukšte. J. grįžo labai išsigandusi, visa drebėjo. Daugiau jokių grasinimų ji pati negirdėjusi, tik tiek, kiek pasakojo pati J.

Teismas tokius nukentėjusiosios ir liudytojos parodymus vertina kritiškai ir jais nesivadovauja, nes jie neatitinka kitų byloje esančių duomenų, nukentėjusiosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad šio epizodo dieną ginčas kilo tėvo iniciatyva dėl ūkinio pastato priklausomumo. Tėvas jai sakė, kad ūkinis pastatas priklauso jam ir jis ten gyvens, o ji jam pasakiusi, kad ūkinis pastatas yra ant jai priklausančios žemės ir neaišku, kaip bus su pastato registracija. Tada tėvas pradėjo jai grasinti, kad jos vieta Užupio kapinėse (t.1., b.l. 56). Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad jos nurodomas aplinkybes gali patvirtinti liudytoja E. R.- ši liudytoja atsiranda tik teisminio nagrinėjimo metu.

Tokius jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu išklausyti garso įrašai (t.1, b.l.63 ir 64), iš kurių girdėti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji ginčijasi dėl ūkinio pastato. Nukentėjusioji ginčijasi, kad ūkinis pastatas yra nelegalus statinys, kad ji dėl to kreipsis į teismą ir iškeldins kaltinamąjį, kaltinamasis į tai jai atsakęs, kad ši jo negąsdintų ir kad jis imsis priemonių apginti jam priklausantį statinį. Būtent tokio ginčo eigoje ir išėjo kalba apie Užupių kapines, kuri ginčo kontekste nevertintina kaip kaltinamojo grasinimas ir reali grėsmė nukentėjusiai – šis pokalbis, kaip ir ankstesnieji pokalbiai, yra besitęsiančio konflikto išdava, jis vyksta ramiai, kaltinamajam ir nukentėjusiajai apsižodžiuojant tarpusavyje, aktyviai pozicijas dėstant tiek vienai, tiek kitai ginčo pusei. Šie teismo aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo šio epizodo metu išsakyti žodžiai taip pat negali būti vertintini BK 145 str. 2 d. prasme.

Šie garso įrašai taip pat paneigia liudytojos E. R. parodymus, kad J. nuėjo pas tėvą į antrą aukštą, pasisveikino su tėvu ir prašė visus klausimus spręsti gražiuoju, kad kaltinamasis puolė smaugti J. ir pakeltu tonu šiai grasino, kad šios vieta Užupiuose.

Pažymėtina ir tai, kad tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja teigė, kad įvykis vyko nukentėjusiajai būnant antrame aukšte pas tėvą, tačiau tokius jų parodymus paneigia kiti teismo ištirti ir įvertinti įrodymai.

Kaltinamasis A. S. paaiškino, kokiomis aplinkybėmis buvo pasakyti šie jo žodžiai.

Jis teigė, kad jam įsirenginėjant su meistru ūkinį pastatą, 2012-07-31 atėjo pas jį nukentėjusioji užsirašyti elektros skaitliuko parodymų ir pradėjo jį šantažuoti, sakydama, ko jis čia stengiasi, nes tai jo ne paskutinis kraustymasis, kad jo ji neslaugys ir jam net prie motinos kapo vietos nėra. Tuomet jis paklausė, kur tuomet jo vieta, ir ji atsakiusi - miške, turėdama omeny Užupio kapines. Tuomet ir jis jai pasakęs, kad jos pačios vieta miške, o jis sau yra pasidaręs vietą. Po to dukra atjungė jam elektrą iš ūkinio pastato, todėl jis ima elektrą iš kaimynų.

Šie kaltinamojo parodymai nepaneigti.

Be to, tokias jo nurodomas aplinkybes patvirtino ir liudytojas V. K., kuris parodė, kad kaltinamąjį pažįsta apie 30 metų- jam teko įrenginėti kaltinamojo namą, o 2012 m. kaltinamasis jį parsivežė iš Kauno, kad padėtų remontuoti ūkinį pastatą, t.y. pertvarkyti jį į gyvenamas patalpas, kur kol dirbo, su kaltinamuoju gyveno visą vasarą. Jam būnant 2012 m. liepos mėnesį J. atėjo į ūkinį pastatą nusirašyti elektros skaitliuko parodymų ir pareiškė kaltinamajam, kad tai ne pirmas ir ne paskutinis kraustymasis. Ėjo kalba apie kapinių vietą - mišką, kas kur turi būti palaidotas. J. sakiusi, kad tėvo nei slaugys, nei laidos. K., J.s sūnus buvo atėjęs pas senelį, už ką J. šį mušė, neleido bendrauti. J. atjungė tėvui elektrą ūkiniame pastate.

Kaltinamojo ir šio liudytojo parodymus, kad kaltinamajam buvo atjungta elektra iš gyvenamojo namo į ūkinį pastatą patvirtina ir teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjo pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma (t.2, b.l. 124).

Be to, iš bylos duomenų matyti, kad liudytoja E. R. kaltinamąjį matė visiškai kitomis aplinkybėmis ir kitu laiku, kai šis kraustėsi iš namo antro aukšto į gyvenamąjį namą, ką patvirtino apklausti teismo posėdyje liudytojai J. M. ir V. K..

Liudytojas J. M. parodė, kad kaltinamasis kraustymosi metu jo prašė padėti pernešti baldus iš namo į ūkinį pastatą. Kartu buvo O. A., K., kuris šiuo metu dirba Švedijoje, ir K.. Tuo metu namuose buvo J. ir R. Nešant baldus J. iškoliojo tėvą, išvadindama tėvą „triperiu“, „prideru“ dėl to, kad jos manymu, kaltinamasis iš namų nešėsi per daug daiktų, tačiau kaltinamasis dukrai nieko nesakė.

Liudytojas V. K. patvirtino, kad jis padėjo kaltinamajam kraustytis iš namo į ūkinį pastatą, ir kad kraustymosi metu buvo dar viena moteris, kuri dalino daiktus.

Tai, kad pati nukentėjusioji nenuosekliai nurodo šio epizodo aplinkybes, kurias teismo posėdyje patvirtina liudytoja E. R., kuri kaip matyti iš aukščiau aptartų teismo įrodymų negalėjo dalyvauti ir girdėti kaltinamojo ir dukros konflikto, rodo, kad nukentėjusioji, reikšdama kaltinimus savo tėvui, turi ne visai teisėtų motyvų, o liudytoja E. R. turi siekį ir suinteresuotumą duoti kaltinamajam nepalankius, o nukentėjusiajai palankius įrodymus, juo labiau, kad kaip patvirtino pati liudytoja teismo posėdžio metu, ji yra priešiškai nusiteikusi prieš kaltinamąjį, su juo nebendrauja, o su nukentėjusiąja jos santykiai geri.

Pažymėtina ir tai, kad ir pačiame kaltinamajame akte nenustatyta nusikalstamos veikos konkreti vieta, laikas ir būdas, kitos svarbios aplinkybės, todėl laikytina, kad jau pats kaltinimas yra ydingas.

Tokiu būdu byloje nėra jokių neginčijamųjų įrodymų, patvirtinančių šį kaltinamajam inkriminuojamą nusikalstamą epizodą.

Dėl 2012-08-19 kaltinamojo veiksmų.

Šiame epizode kaltinamasis kaltinamas tuo, kad jis šeimos narius išvadino necenzūriniais žodžiais ir J. G. baugino susidorojimu.

Šis kaltinamas grindžiamas 2012-09-04 nukentėjusiosios pareiškimu, jos ir liudytojos J. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu.

Tačiau iš duomenų visiškai neaišku, kuo pasireiškė kaltinamojo nusikalstamas veikimas.

2012-09-05 pareiškime nukentėjusioji tik abstrakčiai nurodo, kad kaltinamasis nuo 2012 m. sausio mėnesio kaltinamasis pastoviai grasina ją nužudyti ar sutrikdyti sveikatą, sunaikinti jos turtą. Kas vyko minimą epizodo dieną, nukentėjusioji nenurodo. Tik apklausta liudytoja 2012-10-12 nukentėjusioji parodo, kad minimą dieną tėvas vėl grasino susidoroti su ja, vadino šeimos narius necenzūriniais žodžiais, tuo metu, kai ji lauke buvo su sutuoktinio seserimi J. K. (t.1., b.l. 56), tačiau ir iš tokių jos paaiškinimų neaišku, kokiais konkrečiais nusikalstamais veiksmais pasireiškė kaltinamojo grasinimas susidoroti su nukentėjusiąją.

Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad konfliktas kilo be priežasties - jai būnant lauke su vyro seserimi, tėvas pradėjo įžeidinėti jos vyrą, reikalauti namo perrašymo, pakeltu tonu žadėjo sudeginti, sumušti, kas skambėjo grasinamai.

Liudytoja J. K. parodė, kad 2012 m. rugpjūčio mėnesį ji padėjo J. nuimti svogūnus ir kaltinamasis pasikvietė dukrą pasikalbėti dėl ūkinio pastato perrašymą. J. sutiko ten jį leisti gyventi, tada kaltinamasis pradėjo ją kolioti, šaukti ant J. vyro, taip pat pasakė, kad su visais susidorosiantis.

Tačiau ir šie nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai neįrodo kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymių- iš jų parodymų matyti, kad jo koliojimasis ir tariamas grasinimas buvo abstraktus, adresuotas ne konkrečiai nukentėjusiajai, bet J. vyrui ir bendrai visiems asmenims.

Tokiu būdu byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šį kaltinamajam inkriminuojamą nusikalstamą epizodą.

Pažymėtina ir tai, kad kaltinamajame akte nenustatyta nusikalstamos veikos konkreti vieta, laikas ir būdas, kitos svarbios aplinkybės, o tik abstrakčiai nurodyta, kad kaltinamasis šiame epizode šeimos narius išvadino necenzūriniais žodžiais ir J. G. baugino susidorojimu, todėl laikytina, kad jau pats kaltinimas yra ydingas, nes jame nurodytas laikotarpis yra neaiškus.

Dėl 2012-09-03 kaltinamojo veiksmų.

Šis veikos epizodas kaltinamajam buvo inkriminuotas dėl jo grasinimo nukentėjusiajai „...atsimink, mama nuėjo, tau anksčiau bus laikas, tu atmink mane, tu gali pakliūti po traukiniu“, tačiau vėlgi tai gali būti vertinama labai skirtingai ir nebūtinai turi reikšti, kad kaltinamasis padarys nukentėjusiosios sveikatai ar gyvybei pavojingą veiką. Kad jau buvo minėta anksčiau, kad įrodyti tokį kaltinamojo siekį, atitinkantį BK 145 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymius, turi būti įvertintos tokio kaltinamojo veiksmo padarymo aplinkybės ir pateikti neginčijami įrodymai.

Pažymėtina, kad valstybinis kaltintojas kaltę dėl šiuo laiku kaltinamajam inkriminuojamos veikos epizodo grindė nukentėjusiosios parodymais ir minimą įvykio dieną užfiksuotais garso įrašu, šio įrašo stenograma.

Nukentėjusioji parodė, kad 2012-09-03 tėvas atėjo pas ją į namus, kad atiduotų pečių, ir vėl pradėjo kaltinti pinigų grobstymu, vogimu, grasino, kad sugrius namas, kad dabar ir atėjo ir jos eilė nueiti į kapus, kaip ir jos mamai, kad ji paklius po traukiniu.

Iš garso stenogramos, kuri atitinka ir byloje esantį garso įrašą (t.1, b.l. 64-68) matyti, kad epizodo dieną kaltinamasis atėjo pas nukentėjusiąją bidono ir bakelio, kas patvirtina ir kaltinamojo paaiškinimus, kad kaimynas J. M. atėjo pas jį pasiskolinti bidonų, kurie buvo likę pas dukrą, todėl jai paskambino, kad gražintų, o vėliau nuėjo jų pasiimti.

Tuo pačiu kalba prasidėjo ir apie pečių, kuris taip pat buvo pas nukentėjusiąją ir kurį kaltinamasis norėjo susigrąžinti. Prasidėjo derybos dėl jo kainos, kurios vėliau peraugo į konfliktinę situaciją – kaltinamasis vėl pradėjo iš naujo aiškinantis pinigų dingimo aplinkybes, norėdamas tai įrodyti aukštesnėse instancijose, į ką reaguodama nukentėjusioji užvedė kalbą dėl ūkinio pastato, kurį kaltinamasis norėjo įteisinti ir kurį nukentėjusioji pasakė nugriausianti, kadangi jis stovi ant jos žemės. Į tai reaguodamas kaltinamasis jai atsakęs, kad tuomet grius ir jos namas. Būtent tokiomis aplinkybėmis buvo pasakyti kaltinamojo žodžiai „atsimink, mama nuėjo, tau anksčiau bus laikas, tu atmink mane, tu gali pakliūti po traukiniu“, kurie vertintini kaip posakiai, pasakyti tarp tėvo ir dukros kilusio konflikto metu, kurių pasakymą galimai nulėmė nuolatinis ilgą laiką besitęsiantis konfliktas dėl dingusiu pinigų.

Iš šio garso įrašo taip pat girdėti, kad šių pokalbių metu pati nukentėjusioji ginče užima aktyvią poziciją, kalba iššaukiančiai ir į tėvo visus pasakymus reaguoja ramiai, kas rodo, kad kaltinamojo pasakytų žodžių ji nepriėmė kaip realių grasinimų ir išsakyti žodžiai jokio poveikio jos psichikai neturėjo, kad tai jau yra įprastas kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykių aiškinimosi ir bendravimo būdas.

Tokiomis aplinkybėmis kaltinamojo pasakyti žodžiai taip pat neturi ryšio su BK 145 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėtimi.

Pažymėtina, kad ir šiame epizode pats kaltinimas yra ydingas, nes kaltinamajame akte visiškai nenurodyta, kokiomis aplinkybėmis kaltinamasis atliko žodinius veiksmus.

Dėl 2013-03-15 kaltinamojo veiksmų.

Šis kaltinimas dėl kaltinamojo veiksmų -,,tave sutvarkysiu vieną kartą ir viską užbaigsiu, sudeginsiu namą“, ikiteisminio tyrimo metu buvo grindžiamas nukentėjusiosios pareiškimu, jos ir liudytojų V. V., A. B., R. S. parodymais.

J. G. 2012-09-04 pareiškime nurodė, kad 2013-03-15, 17.30 val. tėvas A. S. su buvusia marčia E. S. vartojo alkoholį ir pakankami išgėrę E. S. pradėjo vaikščioti apie namą, o tuo metu kaltinamasis skambindamas į duris šaukė, kad vieną kartą jis ją sutvarkys, viską užbaigs ir padegs namą, dėl ko ji išsigando ir iškvietė policiją, kuriai būnant pas ją namuose, kaltinamasis su E. S. vis skambinėjo į namus, norėjo pateikti į vidų ir aiškintis ( 1 t., b.l. 1, 4 ).

Tačiau teismo posėdyje apklaustas liudytoju pareigūnas V. V. paneigė nukentėjusiosios pareiškime nurodomą aplinkybę, kad policijos pareigūnams būnant pas ją namuose, kaltinamasis su E. S. vis skambinėjo į namus, norėjo pateikti į vidų ir aiškintis, parodydamas, kad tuo metu buvo atėjusi moteris, su kuria kaltinamasis gėrė, ir kreipėsi į nukentėjusiąją vardu, norėdama su šia pakalbėti, tačiau kaltinamasis atėjęs nebuvo. Netikėti šio liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo, nes jis yra pareigūnas, vykdantis savo pareigas ir nesuinteresuotas bylos baigtimi.

Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2013-03-15 jai būnant namuose su brolio antra žmona R. pradėjo skambinti buvusi jos vyro žmona E. S. ir norėjo su ja bendrauti, tačiau kadangi ši buvo išgėrusi, ji nenorėjo bendrauti. E. S. gyrėsi, kad gėrė kartu su jos tėvu. Ji pro virtuvės langą matė, kaip E. S. su jos tėvu ėjo jos namo durų link, paskui pasigirdo skambutis į duris, už kurių stovėjo tėvas ir jai grasino, kad sudegins namą, o E. vaikščiojo aplink namo langus. Ji iškvietė policiją.

Tačiau atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad jau pirminiame savo pareiškime nukentėjusioji pareigūnams pateikė klaidingą informaciją, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl jos parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, teisingumo ir patikimumo, jų nepatvirtina ir kiti byloje esantys duomenys.

Liudytoja R. S. parodė, kad 2013-03-15 ji buvo atvažiavusi pas J., kuri greitai ją pasikvietė vidun, nes skambinėjo buvusi jos vyro žmona E. ir reikalavo susitikti; kad joms būnant namuose, E. ėjo aplink namą daužydama į langus, o tėvas skambino į duris. J. buvo išsigandusi nuo grasinimų, todėl iškvietė policiją, o atvykus pareigūnams, J. jiems sakė, kad kaltinamasis jai grasina - užmuš, sugniužys galvą.

Tačiau ši vienintelė tiesioginė liudytoja patvirtino, kad pati ji grasinimų negirdėjusi- apie tai, kad tėvas grasino padegti namą, pakišti J. po traukiniu, sudaužyti galvą, jai buvo žinoma tik iš J.

Tiesiogiai grasinimų negirdėjo ir atvykę į įvykio vietą pareigūnai - kad kaltinamasis grasino nukentėjusiajai jiems buvo žinoma iš pačios nukentėjusiosios, tačiau kokiais žodžiais pasireiškė grasinimas, jie nurodyti negalėjo.

Daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių nukentėjusios nurodomas aplinkybes, kad pas ją atėjęs kaltinamasis skambino jai į duris ir sakė grasinamus žodžius ,,tave sutvarkysiu vieną kartą ir viską užbaigsiu, sudeginsiu namą“, byloje nėra.

Kaltinamasis paaiškino, kad dėl 2013-03-15 įvykio jo dukra viską išgalvojo, kad jis neva vaikščiojęs apie jos namo langus ir grasinęs jai, dėl ko iškvietė policiją, nors tą dieną jis net nematė dukros, nes nebuvo išėjęs iš ūkinio pastato. Tą dieną pas jį buvo atvažiavusi jo buvusi marti E. S. iš Airijos su savo broliu Ž. B.. Atėję pas jį pareigūnas V. rado jį sėdintį ūkiniame pastate su maike.

Tokie jo parodymai nepaneigti.

Be to, jo paaiškinimus, kad jam inkriminuojamo epizodo metu kaltinamasis nebuvo išėjęs iš ūkinio pastato, patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai Ž. B. ir M. L..

Liudytojas Ž. B. parodė, kad 2013-03-15 jo sesuo E. S. grįžo iš užsienio ir paprašė pas jį nuvežti šią į svečius pas kaltinamąjį. Dar buvo atėjusi kaltinamojo kaimynė. E. panoro pakalbėti su J., bet kaltinamasis dar bandė šią perkalbėti, kad neitų, nes J. vėl gali rašyti pareiškimus. E. išėjus pas J., jis liko su kaltinamuoju. Grįžusi E. pasakė, kad situacijos pagerinti nepavyko, ir tuo metu atvyko policijos pareigūnai, kurie kaltinamajam patarė nevaikščioti pas J., nes ši nuolat rašanti pareiškimus. Pabuvę pas juos, pareigūnai nuėjo pas J. Visą tą laiką iš ūkinio pastato kaltinamasis niekur nebuvo išėjęs.

Liudytoja M. L. parodė, kad 2013 m. kovo mėnesį buvo atėjusi pas kaltinamąjį dėl savo problemų. Netrukus atėjo jo marti E. su broliu Ž. Vis buvo ūkiniame pastate, ir bendravo. E. norėjo paskambinti J, nes iš kalbos suprato, kad ši norinti aplankyti J. Po kurio laiko E. išėjo, o jie liko kambary. Jai einant namo, pastebėjo ateinančius pareigūnus.

Netiesiogiai kaltinamojo paaiškinimus patvirtino ir teismo posėdyje liudytojais apklausti policijos pareigūnas V. V., parodydamas, kad jiems nuėjus pas kaltinamąjį į ūkinį pastatą jį rado geriantį su viena moterimi ir kaltinamasis jiems sakė, kad dukrai jis negrasino ir durų nelaužė, bei pareigūnas A. B., analogiškai parodydamas, kad kaltinamasis buvo išgėręs, bet neagresyvus, kuris jam paaiškino, kad nieko šis negąsdino ir pas dukrą nuėjęs nebuvo, kad su dukra norėjo pakalbėti tik moteris, kuri buvo pas kaltinamąjį, kad su dukra vyksta ginčas dėl turto.

Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie yra nuoseklūs, neprieštaringi, papildantys vieni kitus, neprieštarauja ir kaltinamojo paaiškinimais, todėl teismas vadovaujasi šių liudytojų ir kaltinamojo parodymais ir daro išvadą, kad kaltinamasis nepadarė ir šios jam inkriminuojamos veikos epizodo.

Apibendrinant visą kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų grandinę ir bylos nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad kai kurie kaltinamojo žodžiai iš tikrųjų galėjo būti vertinami pagal BK 145 str. 2 d., tačiau kaltinamasis, sakydamas tokio pobūdžio žodžius, neturėjo tikslo įbauginti nukentėjusiosios, nesiėmė jokių realių veiksmų, kad būtų įgyvendinti jo žodiniai veiksmai.

Be to, BK 145 str. 2 d. inkriminavimas reikalauja veiksmų sistemiškumo, o tie veiksmai turi būti atlikti per palyginti trumpą laiką, vėlesni veiksmai turi būti neatsitiktiniai, o turi būti susiję su ankstesniaisiais. Tik tada tokius veiksmus galima laikyti sistema. Šiuo atveju nurodomas daugiau kaip metų laikotarpis kelia abejonių dėl BK 145 str. 2 d. numatyto būtinojo įrodyti- sistemiškumo požymio. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad kaltinamojo veiksmai yra atsitiktinio pobūdžio ir sąlygoti ne kaltinamojo vieningos tyčios nusikalstamai veikti prieš nukentėjusiąją tam tikrą periodą – jo veiksmai pasireikšdavo tik tuomet, kai kildavo konfliktinės situacijos dėl pinigų vagystės ir ūkinio pastato priklausomumo, kurių metų įsikarščiavęs kaltinamasis neparinkdavo žodžių savo priekaištams išreikšti, nesugebėdavo tinkamai motyvuoti ir pateisinti savo veiksmus.

Pažymėtina ir tai, kad konfliktinių situacijų metu aktyvios ir iniciatyvios buvo abi ginčo pusės- tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji, būdami abu sudėtingo charakterio ir principingi, aktyviai gynė savo pozicijas ir interesus, kartu su teisinėmis priemonėmis panaudodami ir ne visai tinkamas bei teisėtas priemones bei būdus.

Dėl šių priežasčių teismas sutinka su kaltinamo teisiamojo posėdžio metu išsakyta pozicija, kad visi jam pareikšti kaltinimai yra dukros išgalvoti, nes ji norėjo jį išvaryti iš namų, o vėliau ir iš ūkinio pastato, dėl kurio teisme buvo nagrinėjama civilinė byla, todėl specialiai tuo metu viską išgalvojo ir nuolat rašė pareiškimus dėl grasinimų, kad pirmiausia prasidėjo civilinė byla dėl iškeldinimo, o kai baudžiamoji byla pasiekė teismą, dukra baigė rašinėti dėl pareiškimus.

Tam, kad įrodyti kaltinamojo padarytą nusikalstamos veikos subjektyviąją ir objektyviąją pusę, visi  įrodymai įrodomąja prasme turi būti stiprūs, neginčijami bei nekeliantys abejonių. Įrodymai turi pilnai pagrįsti kaltinamojo padarytą veiką, papildyti vienas kitą ir būti sistemoje, o ne būti tik nepagrįstų faktų, teismui pateiktų kaip įrodymai, kratinys.

Tokiu būdu, ištyrus teisme ir įvertinus byloje esančių visumą įrodymų, kuriais grindžiama kaltinamojo padaryta veika, nustatyta, kad šie įrodymai yra abejotini ir neįrodantys kaltinamojo padarytos veikos, pagrįsti tik prielaidomis, nors šioje byloje valstybinis kaltintojas teismui turėjo pateikti neginčijamus kaltumo įrodymus.

Prielaidomis nuosprendis grindžiamas būti negali, nes jos neparemtos kitais bylos įrodymais, todėl visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

Taigi, nesant byloje neginčijamų įrodymų, kad A. S. padarė jam inkriminuojamą veiką, jis pagal LR BK 145 str. 2 d. išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5d. 1p.).

Pažymėtina, kad tokią praktiką formuoja ir aukštesnės instancijos teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-4 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2013, Kauno apygardos teismo 2013-12-23 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-988-175/2013).

A. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, nukentėjusios pareikštas civilinis ieškinys dėl 3000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo (t.2., b.l. 51-53) paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.), o jos prašymas priteisti patirtas išlaidas už advokato teisines paslaugas atmestinas.

Šiuo atveju civilinė ieškovė turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 304-307 str.,

n u s p r e n d ž i a:

A. S. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčio nusikaltimo požymių.

A. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

J. G. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

J. G. prašymą priteisti išlaidas už teisines advokato paslaugas atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja                                                                                                                                                          Diana Atajeva