Civilinė byla Nr. e2-762-866/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00493-2023-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.2.; 9.1.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė,
sekretoriaujant Audingai Petrauskienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Amber Paper“ atstovams, vadovui A. D. ir advokatei Rimantei Tamulytei,
atsakovui T. L., bei atsakovų T. L. ir uždarosios akcinės bendrovės „ISTOC“ atstovei advokatei Eleonorai Maciejevskai, bei vadovui P. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo sujungtą civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Amber Paper“ pareikštus reikalavimus atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „ISTOC“ ir T. L., dėl nesąžiningais konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir baudos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nutarta sujungti civilines bylas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-8570-1151/2023 (dėl baudos priteisimo; civilinė byla iškelta 2023 m. liepos 6 d.) prijungti prie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-2150-866/2023 (dėl nesąžiningais konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo; civilinė byla iškelta 2023 m. gegužės 9 d.).
2. Patikslinusi ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką (DOK-44135) ieškovė prašo: priteisti solidariai iš atsakovo T. L. ir atsakovės UAB „ISTOC“ 166 078,79 Eur žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo T. L., 15 000 Eur baudą; priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patikslino prašomos priteisti žalos dydį ir nurodė, kad jos skaičiavimu padaryta žala sudaro 151 019,53 Eur (DOK-9586).
3. Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad: T. L. įsidarbino UAB „Amber Paper“, vadybininko pareigose, ko rezultate T. L. turėjo prieigą prie ieškovės duomenų bazės, ieškovės dokumentų bei klientų sąrašų; dirbdamas UAB „Amber Paper“, T. L. 2018 m. gegužės 16 d. įsteigė UAB „ISTOC“, kuriai, be kita ko, vadovavo iki 2021 m. spalio 31 d.; T. L. iki šiol yra UAB “ISTOC” akcininkas (t. y. jam priklauso pusė visų UAB „ISTOC“ akcijų); T. L. pasisavino konfidencialius ieškovės duomenis bei komercinę informaciją, įskaitant, bet neapsiribojant, klientams siųstinų dokumentų pavyzdžius, ieškovės prekių fotonuotraukas, klientų sąrašus (su atsakingais klientų kontaktiniais asmenimis), pardavimų ir kainodaros metodikas; 2021 m. spalio mėnesį T. L. savo noru nutraukė darbo santykius su ieškove; iš karto po T. L. įvykdyto darbo santykių nutraukimo atsakovai intensyviai pradėjo plėtoti neteisėtą, nesąžiningą konkurencinę veiklą – siūlyti ir tiekti analogiškas prekes ieškovės klientams; tam tikri ieškovės klientai, kurie 2019, 2020 ir 2021 metais įsigijo iš ieškovės prekių už itin ženklias sumas, 2022 metais iš ieškovės jokių prekių neįsigijo ar įsigijo jų gerokai mažesniais kiekiais; ieškovės užsakymai ir pajamos iš kitų klientų taip pat ženkliai krito; ieškovės patirtą žalą perviliotų klientų apimtyje vien 2022 metais preliminariai sudarė ne mažiau kaip 166 078,79 Eur; kadangi ieškovei žalą sukėlė sistemingi ir atsakovų neteisėti veiksmai, už ieškovės patirtą žalą atsakingais laikomi abu atsakovai solidariai.
4. 2017 m. liepos 3 d. ieškovė, kaip darbdavys, ir atsakovas T. L., kaip darbuotojas, sudarė darbo sutartį Nr. 72. Atsakovas buvo įdarbintas vadybininku (Darbo sutarties 1.2 punktas), o vėliau Darbo sutarties 1.2 punktas buvo pakeistas, numatant, kad, atsakovo pareigos yra „vadybininkas ir gamybos darbuotojų mokytojas, projekto Nr. 09.43.-ESFA-k-827-04-0033 „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas įmonėje“ įgyvendinimo laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 31 d. iki projekte nurodytų veiklų įgyvendinimo pabaigos“.
5. Sudarydami Darbo sutartį, ieškovė ir T. L. taip pat sudarė 2017 m. liepos 3 d. Darbuotojo įsipareigojimo neatskleisti komercinių paslapčių sutartį Nr. 072, pagal kurią T. L. įsipareigojo, be kita ko, vadovautis ieškovės patvirtinta Komercinių paslapčių bei konfidencialios informacijos naudojimo tvarka ir Komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašu. Sutartyje taip pat aptarta darbuotojui taikoma atsakomybė už nustatytos tvarkos nesilaikymą (sutarties 1.1 punktas) bei nurodyta, kad komercinę paslaptį sudarančios informacijos tikslas – darbo sutarties vykdymas (sutarties 1.3 punktas).
6. Nurodytos sutarties 2.1 punktu, T. L. patvirtino, kad žino, jog jam patikėta su ieškove susijusi informacija yra ieškovės komercinė paslaptis, bei, palaikydamas ieškovės pastangas išsaugoti informacijos slaptumą, T. L., be kita ko, įsipareigojo: laikyti gautą informaciją paslaptyje, nesunaikinti, nesugadinti, neprarasti, neatskleisti jos ir nesudaryti sąlygų, kad ji (visa ar dalis) butų tyčia arba netyčia atskleista jokiam kitam asmeniui be raštiško atsakingo bendrovės atstovo leidimo bei nenaudoti šios informacijos kitais nei darbo funkcijų vykdymo tikslais (sutarties 2.1.1 punktas); naudoti gautą informaciją tik šios sutarties 1.3 punkte nurodytam tikslui, nesiimti jokių veiksmų ar neveikimo, prieštaraujančio bendrovės interesams (sutarties 2.1.2 p.); nekopijuoti ir nedauginti jokiu būdu ir priemonėmis informacijos ar jos dalies, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga informacijos pateikimo tikslui įgyvendinti (sutarties 2.1.3 p.); be atskiro atsakingo bendrovės atstovo leidimo neišnešti informacijos už bendrovės ribų (sutarties 2.1.4 p.); ir kt. Sutarties 4.1 punktu, darbuotojo įsipareigojimas neatskleisti komercinių paslapčių lieka galioti dar 2 metus po to, kai nutraukiama darbo sutartis.
7. T. L., atlikdamas savo, kaip vadybininko, darbo funkcijas, komunikuodavo su ieškovės klientais, teikdamas klientams komercinius pasiūlymus ir derėdamasis dėl tam tikrų pasiūlymu ir/ar sandorių sudarymo. Kadangi T. L. naudojosi ieškovei priklausančiomis darbo priemonėmis (kompiuteriu, mobiliuoju telefonu), T. L. buvo prieinami ir tapo žinomi visi ieškovės esamų klientų kontaktiniai duomenys, taip pat informacija apie klientams teikiamus pasiūlymus bei taikomą kainodarą, konkrečias sąlygas, kuriomis kiekvienas iš klientų pirko iš ieškovės.
8. Ieškovės ir T. L. Darbo sutartis nutrūko 2021 m. spalio 15 d., Darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (Darbo kodekso 55 straipsnis). T. L. tik žodžiu ieškovei nurodė, kad darbo santykius nutraukia dėl asmeninių priežasčių. Prieš nutraukdamas darbo santykius atsakovas iš ieškovei priklausančių elektroninio pašto adresų, darbo priemonių ir kitų laikmenų ištrynė dalį savo, kaip darbuotojo, išsiųstų laiškų ieškovės klientams (t. y. buvo ištrinta didelė dalis T. L. vykdytos korespondencijos su ieškovės klientais). Be to, kaip vėliau tapo žinoma ieškovei, T. L. darbo santykių su ieškovės metu vykdė priešingą ieškovės interesams veiklą. Ieškovės manymu, tokiais veiksmais T. L. mėgino, viena vertus, padaryti žalą ieškovės reputacijai; antra vertus, sukurti palankią terpę konkuruojančios bendrovės veiklai.
9. 2018 m. gegužės 16 d. buvo įsteigta uždaroji akcinė bendrovė „ISTOC“, kurios akcininkais po penkių dienų – 2018 m. gegužės 21 d. tapo ir iki šiol yra du fiziniai asmenys: T. L. ir V. L.. Kiekvienam iš akcininkų priklauso po 50 proc. akcijų. T. L. užėmė vadovo pareigas UAB „Istoc“ laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. spalio 31 d. Taigi T. L. faktiškai įsteigė UAB „Istoc“ ir jai vadovavo dar būdamas ieškovės darbuotoju.
10. UAB „Istoc“ aprašymas viešoje erdvėje indikuoja, kad ji veikia šiose veiklos srityse bei tiekia šias prekes: „pakavimo popierius maisto pramonei: kepimo popierius, riebalams atsparus popierius, kraft ir kt. popieriai. Popieriaus ir kartono pjovimas. Eko pakuotė maisto išsinešimui“. Iš nurodyto UAB „Istoc“ veiklos aprašymo matyti, kad atsakovės vykdoma veikla iš esmės konkuruoja su ieškovės vykdoma veikla, o toks konkuravimas buvo pradėtas T. L. dar dirbant ieškovei.
11. Atsakovai tikslingai kreipdavosi į konkrečius ieškovės klientų kontaktinius asmenis, apie kuriuos jokia naujai įsteigta bendrovė, neturinti ilgametės patirties maisto pramonei tinkamo popieriaus tiekimo rinkoje, negalėtų žinoti. Pagaliau, atsakovams buvo gerai žinoma ieškovės taikoma kainodara, nuolaidų sistemos ir kt., ką žinodami atsakovai įgijo konkurencinį pranašumą, siūlydami prekes už šiek tiek mažesnę kainą, nei prekes įprastai siūlydavo ieškovė. Neatmestina, kad atsakovai taikydavo ir dempingo metodą, t. y. siekė pervilioti ieškovės klientus, prekes tam tikrą laiką tiekiant dirbtinai žemomis kainomis.
12. Atsakovai pasinaudojo ieškovės duomenų bazėje rastais ieškovės dokumentų pavyzdžiais bei prekių nuotraukomis, ko rezultate, minimaliai pakoregavę ieškovės įprastai teikiamų dokumentų turinį (elementariai pakeisdami įmonės pavadinimą ir logotipą); o taip pat naudodami iš esmės identišką pristatymo formą, sukurdavo įspūdį, kad pasiūlymai yra siunčiami nuo pačios ieškovės. Pažymėtina, kad visas šis praktinis patyrimas (vadinamasis „know how“), įskaitant, bet neapsiribojant, supratimą, į kokius konkrečius ieškovės klientų kontaktinius asmenis, atsakingus už prekių įsigijimus, reikia kreiptis, taip pat žinias, susijusias su reikalingų dokumentų pateikimu bei kainodaros pasiūlymais, T. L. įgijo dirbdamas pas ieškovę. Skirtingai nei teigia T. L., komercinė bendradarbiavimo su konkrečiais klientais informacija nėra nuo fizinio asmens neatskiriamas įgūdis.
13. Atsakovui T. L. išėjus iš ieškovės, per vienerius metus 7 ieškovės klientai jau buvo Istoc klientais – Hlebček d.o.o., Napi Naletilic d.o.o., UAB „Romnesa“, UAB „Reba“, UAB „Viva Group“, UAB „Rūkoriai“, UAB „Fornas“. Toks masiškumas aiškiai rodo, kad šios aplinkybės nėra atsitiktinės, turint omeny, kad tiek Lietuvos, tiek Europos rinkoje yra labai daug dalyvių, kuriems reikalingi produktai, kuriais prekiauja ieškovė, ir kuriais pradėjo prekiauti nesąžiningai konkuruodama UAB „Istoc“ su T. L..
14. Nesąžiningai konkuruodama UAB „Istoc“ su T. L. pagalba perėmė dalį ieškovės klientų visiškai, o kitais atvejais – perėmė dalį pirkimų, kuriuos būtų padariusi ir pajamas gavusi ieškovė, jei atsakovai nebūtų atlikę nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir naudoję ieškovės konfidencialios informacijos. Ieškovės klientai, kurie 2019, 2020 ir 2021 metais įsigijo iš Ieškovės prekių už itin ženklias sumas, 2022 metais iš ieškovės jokių prekių neįsigijo ar įsigijo jų gerokai mažesniais kiekiais.
15. Atsakovai bendru atsiliepimu su ieškinio reikalavimais nesutinka.
16. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad tarp šalių nebuvo sudaryto nekonkuravimo susitarimo, todėl atsakovo T. L. nesaistė nekonkuravimo įsipareigojimai. Iš viešai prieinamų duomenų internetiniame puslapyje www.rekvizitai.lt, matyti, kad po to, kai atsakovas T. L. pradėjo dirbti pas ieškovę, nuo 2018 metų ieškovės apyvarta bei pelnas nuolat augo. 2021 m. spalio 15 d. nutrūkus atsakovo T. L. ir ieškovės darbo santykiams, pastarosios finansinė padėtis 2022 metais nepablogėjo, o gerėjo. Tai leidžia teigti, kad atsakovas ne tik tinkamai vykdė jam pavestas darbo funkcijas, bet jo surasti klientai ir toliau pirko prekes iš ieškovės.
17. Atsakovas T. L. asmeniniais sugebėjimais ir pastangomis sąžiningai įgijo patirtį, įgijo žinių kaip ieškoti klientų viešojoje erdvėje, kurias ir naudojo savo įkurtoje bendrovėje. Nesant nekonkuravimo susitarimo, atsakovas T. L. turėjo teisę dirbti toje pačioje srityje kaip ir ieškovė ir darbe naudoti turimą patirtį bei žinias.
18. Nors atsakovas T. L. buvo supažindintas su komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašu, tačiau šiame sąraše kaip komercinė paslaptis nurodyta yra iš esmės viskas, kas susiję su ieškovės veikla ir jos organizavimu. Tačiau byloje esantys duomenys (antstolio Armino Naujokaičio 2024 m. vasario 5 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, klientų paieškų pavyzdžiai) patvirtina, kad ieškovės klientų kontaktiniai duomenys yra lengvai surandami ir viešojoje erdvėje prieinami visiems. Taigi klientų duomenys patys savaime negali būti laikomi komercine paslaptimi, nes tokie duomenys yra viešai ir lengvai prieinami viešoje erdvėje, t. y. neatitinka komercinės paslapties slaptumo požymio.
19. Aplinkybė, jog atsakovas T. L. žinojo kokiomis kainomis buvo parduodamos prekės Ieškovės klientams, dar nereiškia, kad jis žinojo kainodarą, t. y. kaip prekės kaina sudaroma/nustatoma. Ieškovės vadovo paaiškinimai patvirtina, kad skirtingiems klientams buvo taikoma skirtinga kainodara, galutinė prekių kaina nebuvo stabili, priklausė nuo prekės savikainos, kuri kito ir daugelio kitų dalykų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovėje buvo sukurta nekintanti kainodaros sistema, prie kurios atsakovas T. L. turėtų prieigą. Atsakovo T. L., liudytojo M. Z. paaiškinimai patvirtina, kad galutinė prekių pardavimo kaina visuomet buvo suderinama su ieškovės vadovu ir tik suderinus prekės kainą su vadovu prekės buvo parduodamos.
20. Ieškovės teigimu, atsakovų nesąžiningai pasisavinta ir panaudota ieškovės komercine paslaptimi įvardijama taip pat prekės nuotrauka ir Ieškovės dokumentas – prekių atitikties deklaracija. Tačiau nei atitikties deklaracijose, nei nuotraukose nėra jokios slaptos, konfidencialios ir/ar vertingos informacijos, todėl tokių dokumentų naudojimas bendrovių veikloje nei patvirtina, nei paneigia (ne)sąžiningos konkurencijos veiksmų. Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė el. paštu pati išsiuntė atsakovei UAB „Istoc“ atitikties deklaraciją.
21. Vien tai, kad sutapo keli ieškovės ir atsakovės UAB „Istoc“ klientai savaime nereiškia, jog buvęs ieškovės darbuotojas – atsakovas T. L. atskleidė, o atsakovė UAB „Istoc“ pasinaudojo komercinėmis paslaptimis apie klientus, ar kad buvo pervilioti klientai.
22. Nurodė, kad maisto pramonėje naudojamo popieriaus (įskaitant kepimo popierių) pardavėjų rinka nėra maža. Joje veikia daug ūkio subjektų ir pirkėjai, ieškodami rinkoje jų veiklai reikalingo popieriaus, turi platų pardavėjų pasirinkimą. Ieškovės vadovo paaiškinimai, kad tarp ieškovės ir jos klientų nebuvo sudaryta jokių ilgalaikių sutarčių patvirtina tai, kad ieškovė negalėjo pagrįstai tikėtis, kad klientai nupirkę iš ieškovės kelis kartus prekes ir toliau tęs bendradarbiavimą išimtinai tik su ieškove ir pirks prekes tik iš jos. Taigi vien aplinkybė, kad ieškovės klientai pirko prekes ir iš atsakovės UAB „Istoc“ nėra pagrindas konstatuoti nesąžiningos konkurencijos faktą.
23. Be to, ieškovės išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenys patvirtina, kad Napi Naletilić d.o.o., Flexomatei s.r.l., UAB „Viva group“, UAB „Reba“, UAB „Rivona“, UAB „Rūkoriai“, UAB „Reitan Convenience Lithuania“, UAB „Meduolis“, UAB „Daivida“ pirko prekes iš Ieškovės 2022-2023 metais, t. y. Ieškovė minėtų klientų neprarado, o Napi Naletilić d.o.o. atveju pardavimu apyvarta ženkliai išaugo lyginant su 2019 - 2021 metais.
24. Nors bylose dėl nesąžiningos konkurencijos įrodinėjimas turi tam tikrą specifiką ir tokiose bylose reikšmingi yra netiesioginiai įrodymai, tačiau šiuo atveju vien faktas, kad tam tikri ieškovės klientai nupirko prekių iš atsakovės UAB „Istoc“, nėra pakankamas netiesioginis įrodymas nesąžiningos konkurencijos faktui konstatuoti. Ieškovė neįrodė, kad turėjo analogiškų prekių, kuriuos atsakovė UAB „Istoc“ pardavė ieškovės klientams.
25. Byloje esantis T. L. el. laiškas, kuriame Hlebček d.o.o. pasiūloma bendradarbiauti su UAB „Istoc“ ir prašoma informuoti, jeigu norėtų gauti kepimo popierių pavyzdžių (tomas 1, b. l. 122) yra informacinio pobūdžio, kurio tikslas informuoti potencialų pirkėją apie UAB „Istoc“. Šiame el. laiške yra bendro pobūdžio informacija, kuri niekaip nėra susijusi su Ieškove. Todėl tokio pobūdžio el. laiškų siuntimas nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmus.
26. Be to, klientai nėra orientuoti vien į parduodamo produkto kainą. Ne mažiau svarbi yra produkto kokybė, klientų aptarnavimas ir kiti dalykai. Atsiradus rinkoje naujam tiekėjui, natūralu, kad Ieškovės klientai išbandė atsakovės UAB „Istoc“ parduodamas prekes. Tačiau nei vienas ieškovės klientas nebuvo perviliotas atliekant nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Atsakovai nurodė, jog klientų duomenis susirinko iš viešai prieinamos informacijos, ir tiesiog siuntė potencialiems klientams bendro pobūdžio informaciją, kuri niekaip nėra susijusi su ieškove.
27. Iš pateikto į bylą ieškovės prekių sąrašo (tomas 5, b. l. 75-95) matyti, kad ieškovės prekių asortimentas yra gana platus, t. y. įvairiausių rūšių kepimo maišeliai, kepimo popierius, laikraštinis popierius, baltas pakavimo popierius, vyniojimo popierius, knyginis popierius. Tačiau tamsaus riebalams atsparaus popieriaus, neskirto kepimui, kurį UAB „Istoc“ pardavė UAB „Kintai“, UAB „Viva group“, UAB „Reba“, UAB „Meduolis“, UAB „Fornas“, UAB „Rūkoriai“, UAB „Romnesa“, UAB „Rivona“, UAB „Daivida“, ieškovės prekių asortimente nėra. Ieškovės parduodamas pergamentinis bei puspergamentinis popierius nors ir turi atsparumo riebalams savybę, tačiau apart šios savybės jį galima naudoti ir maisto kepimui aukštoje temperatūroje, tuo tarpu atsakovės UAB „Istoc“ parduotas tamsus riebalams atsparus popierius nėra skirtas kepimui, o išimtinai maisto pakavimui. Todėl šios šalių prekės tarpusavyje nekonkuruoja.
28. Ieškovei neįrodžius, kad atsakovas T. L. atskleidė UAB „Istoc“ konfidencialius duomenis, sudarančius ieškovės komercinę paslaptį – prekės fotonuotrauką, atitikties deklaraciją, klientų duomenis, kainodarą nėra jokio teisinio pagrindo taikyti atsakovui T. L. civilinę atsakomybę ir priteisti ieškovei iš atsakovo T. L. baudą. Be to ir prašomos priteisti baudos dydis yra neadekvatus, todėl jeigu teismas vertintų, kad vis dėl to ieškovė įrodė atsakovo T. L. neteisėtus veiksmus, prašo pasinaudoti teismui suteikta teise ir sumažinti šias aiškiai per dideles netesybas iki protingos sumos.
Teismas
konstatuoja:
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
29. Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu 2017 m. liepos 3 d. sudarė Darbo sutartį (t. I, b. l. 25-28), T. L. įdarbintas vadybininku, neterminuota sutartis, pradėjo dirbti nuo 2017 m. liepos 4 d.; Darbo sutarties 2020 m. rugpjūčio 1 d. priedu Nr. 72, pakeistas darbo užmokesčio dydis; Darbo sutartis nutraukta nuo 2021 m. spalio 15 d., pagal DK 55 straipsnio 1 punktą (savo noru, pačiam prašant); nuo 2021 m. gegužės 3 d. – pareigos: vadybininkas ir gamybos darbuotojų mokymas, projekto Nr. 09.43-ESFA-K-827-040033 „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas įmonėse“ įgyvendinimo laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 3d. iki projekte numatytų veiklų įgyvendinimo pabaigos.
30. Pagal rašytinį Darbuotojo įsipareigojimą neatskleisti komercinių paslapčių sutartį Nr. 072, 2017 m. liepos 3 d. (t. I, b. l. 29), darbuotojas įsipareigojo vadovautis Bendrovėje patvirtinta Komercinių paslapčių bei konfidencialios informacijos naudojimo tvarka ir Komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašu (Priedas Nr. 1). Sutarties 3.1 punktu sulygta, kad be atskiro leidimo išnešęs Informaciją už Bendrovės ribų, neteisėtai atskleidęs, sunaikinęs, sugadinęs ar praradęs jam patikėtą komercinę paslaptį sudarančią informaciją, Darbuotojas įsipareigoja sumokėti Bendrovei 15 000 Eur baudą bei atlyginti Bendrovei nuostolius, tiek, kiek nepadengia baudos suma. Nuostoliais šiuo atveju laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėto išlaidos bei negautos pajamos.
31. Bendrovės Komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašas (t. I, b. l. 30), patvirtintą 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 01-12, Komercinių paslaptys ir konfidenciali informacija: įmonės klientai ir visi duomenys apie juos; įmonės tiekėjai ir visi duomenys apie juos; įmonės tarpininkai ir visi duomenys apie juos; įmonės partneriai ir visi duomenys apie juos; įmonės potencialūs klientai ir kt. Visiškos materialinės atsakomybės 2017 m. liepos 3 d. (t. I, b. l. 31) sutartimi T. L. prisiėmė materialinę atsakomybė už kompiuterį, rašomąjį stalą, kėdę, mobilų telefoną.
32. UAB „Istoc“ įregistruota 2018 m. gegužės 16 d.; nuo 2018 m. gegužės 21 d. po 50 proc. akcijų priklausė T. L. ir V. L. (t. I, b. l. 32). 2020 m. liepos 27 d. akcininkų sprendimu (t. II, b. l. 31) T. L. atšauktas iš direktoriaus pareigų nuo 2020 m. liepos 31 d., nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. naujuoju direktoriumi paskirtas P. B.. JAR duomenimis T. L. nuo 2018 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. spalio 31 d. ėjo direktoriaus pareigas (t. I, b. l. 34-35), nuo 2021 m. spalio 31 d. direktoriumi paskirtas P. B..
33. UAB „Istoc“ deklaruojama veikla – popierius maisto gamybai (t. I, b. l. 36): pakavimo popierius masto pramonei – kepimo popierius, riebalams atsparus popierius, kraft ir kt. popieriai. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą už 2018 metus, UAB „Istoc“ deklaravo 1 236 Eur nuostolį, už 2019 metus – 1 633 Eur nuostolio, už 2020 metus – 3 039 Eur grynojo pelno, už 2021 metus – 5 636 Eur grynojo pelno, už 2022 metus – 6 003 Eur grynojo pelno (t. II, b. l. 32-36).
Dėl komercinės paslapties turinio ir civilinės atsakomybės (ne)taikymo
34. Komercinių paslapčių teisinę apsaugą nuo jų neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo reglamentuoja CK 1.116 straipsnis ir 2018 m. birželio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas, kuriuo įgyvendinama 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (toliau – Komercinių paslapčių direktyva, Direktyva), taip pat Konkurencijos įstatymas.
35. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai ūkio subjektas, neteisėtai gavęs ar naudojantis kito ūkio subjekto komercinę paslaptį sudarančią informaciją, nesąžiningai konkuruoja, atsakomybė jam kyla ne tik pagal komercinių paslapčių apsaugą reglamentuojančias CK normas, bet ir pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 82 punktas).
36. CK 1.116 straipsnio 1 dalyje apibrėžta komercinės paslapties sąvoka ir pateikti kriterijai, keliami informacijai, kad ši būtų kvalifikuojama ir saugoma kaip komercinė paslaptis. CK 1.116 straipsnio 2 dalyje pateiktas informacijos, kuri nelaikoma komercine paslaptimi, sąrašas.
37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 38 punktas). Komercinės paslapties vertingumas reiškia, kad atitinkama informacija pagal savo pobūdį teikia ar potencialiai gali teikti jos turėtojui tam tikrą ekonominę naudą; pagal šį požymį komercinė paslaptis atribojama nuo bereikšmės ar mažareikšmės (net potencialiai negalinčios teikti ekonominės naudos) informacijos, taip pat informacijos, kuri pagal savo pobūdį yra lengvai prieinama asmenims toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su atitinkamos rūšies informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-823/2022, 47 punktas). Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Informacija turi būti saugoma, bet jos slaptumo užtikrinimo poreikio laipsnis neturėtų būti suabsoliutintas. Tai turi būti protingos, bet neypatingos pastangos. Komercinės paslapties apsaugos priemonės neturėtų pernelyg apsunkinti asmens ūkinės komercinės veiklos vykdymo ir reikalauti neproporcingų finansinių, žmogiškųjų ar kitokių išteklių. Kuo vertingesnė konkreti komercinę paslaptį sudaranti informacija, tuo intensyvesni turi būti jos savininko veiksmai šiai informacijai saugoti, kad ši apsauga būtų pripažinta protinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 38-41 punktai).
38. Teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją – komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma. Atsižvelgiant į informacijos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, kasacinio teismo praktikoje išskirtos keturios informacijos grupės: 1) informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.). Tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių; 2) informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.), todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais; 3) specifinio pobūdžio konfidenciali informacija. Tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi. Ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė; 4) komercinės paslaptys – konfidencialūs duomenys, kurie yra tokie specifiniai ir reikšmingi, kad darbuotojai, net ir pasibaigus darbo santykiams, sutartyje ar įstatyme nustatytą laiką negali teisėtai panaudoti jų jokiais tikslais, kurie kokiu nors būdu galėtų pažeisti teisėto informacijos savininko teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-8232023, 50-51 punktai, bei juose nurodyta teismų praktika ir mokslinė doktrina).
39. Nagrinėjamu atveju, ieškovė byloje įrodinėjo, kad duomenys apie klientus, t. y. klientų kontaktai, pardavimo kiekiai ir kainos, klientų pirkimų poreikių apimtys ir kt., sudarė jos komercinę paslaptį. Nurodė, kad atsakovas pagal 2017 m. liepos 3 d. rašytinį Darbuotojo įsipareigojimą neatskleisti komercinių paslapčių sutartį Nr. 072, įsipareigojo vadovautis Bendrovėje patvirtinta Komercinių paslapčių bei konfidencialios informacijos naudojimo tvarka ir Komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašu, kuris patvirtintas 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 01-12.
40. Pagal Bendrovės Komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašą (t. I, b. l. 30), patvirtintą 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 01-12, Komercinės paslaptys ir konfidenciali informacija yra visa informacija apie klientus, tiekėjus, kainodarą, plėtrą, sutartis, kt. ir visa finansinė informacija, išskyrus tą kuri pripažįstama vieša. Pažymėtina, kad nurodytame įsakyme nėra detalizuota kokia informacija laikoma komercine paslaptimi, bei kokia informacija yra konfidenciali. Byloje nustatyta, kad atsakovas T. L. dirbo vadybininku ir dėl savo darbo funkcijų turėjo visą informaciją susijusią su klientais, nes tokios informacijos turėjimas buvo susietas su tiesioginių darbo funkcijų vykdymu. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra. Sekant ieškovės argumentais, duomenys apie klientus vertintini kaip komercinė paslaptis, be kita ko įvertinus tai, kad netrukus po darbo sutarties nutraukimo buvo pasiūlyta bendradarbiauti su atsakove ieškovės klientams, t. y. 2021 m. lapkričio 9 d. – Hlebček d.o.o., 2022 m. sausio 31 d. – BISBAGS SRL, 2022 m. birželio 2 d. – SARI AHMAD HASSAN 2001 L.T.D. ir kt., bei buvo naudojamasi ieškovės nuotraukomis, bei prekių deklaracijomis.
41. Atsakovai byloje teigė, kad potencialių pirkėjų jie ieškojo naudodamiesi Google paieškos sistema, įvedus paieškos žodį „kepyklos“, bei kreipiantis į potencialius pirkėjus viešai skelbiamais kontaktais. Atsakovų nuomone, ieškovės nurodoma informacija nėra slapta ir yra viešai prieinama. Atsakovų nuomone, įgyta informacija susijusi su ieškovės taikyta kainodara yra darbuotojo sąžiningai įgyta ir nelaikytina komercine paslaptimi.
42. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. Informacija apie klientus susideda iš įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė būklė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma. Tokia informacija nėra skelbiama ir prieinama viešai. Kitaip tariant, duomenys apie ieškovo klientus gali būti pripažinti komercine paslaptimi, jei ieškovas įrodo, kad konkretūs duomenys buvo jo sukaupti dedant atitinkamas pastangas, dėl ilgamečių ryšių su atitinkamu klientu (klientais), turi komercinę vertę, o konkurentui būtų sunku gauti tokią informaciją pačiam neinvestavus pakankamai laiko ir pastangų. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad tam tikra su klientais susijusi informacija (pvz., darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai, geroji praktika) gali tapti neatsiejama su klientais tiesiogiai dirbusių darbuotojų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi ir dėl šios priežasties nepripažįstama komercine paslaptimi pagal CK 1.116 straipsnio 2 dalies 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-8232023, 67 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).
43. Nurodytoje kasacinės instancijos teismo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-8232023), kurios faktinės aplinkybės iš esmės sutampa su šioje nagrinėjamoje byloje, be kita ko nurodyta: vien ta aplinkybė, kad tam tikra informacija konfidencialumo susitarime darbdavio yra nurodyta kaip konfidenciali, nėra pakankama spręsti dėl šios informacijos atitikties visiems komercinės paslapties ar kitos saugomos konfidencialios informacijos požymiams; kadangi konfidencialumo susitarimas yra viena iš priemonių komercinėms paslaptims ir kitai konfidencialiai informacijai apsaugoti, tokio susitarimo sudarymas gali patvirtinti tik ieškovo pastangas apsaugoti tam tikrą informaciją, kaip vieną iš komercinės paslapties požymių, tačiau savaime nepatvirtina susitarime nurodytos informacijos slaptumo ir komercinės vertės; aplinkybė, kad atsakovė gavo pajamų iš pardavimų klientams, kurie yra ir ieškovės klientai, taip pat nepatvirtina nei informacijos apie tai, kas yra ieškovės klientai, slaptumo, nei būtent slaptumo nulemto tokios informacijos vertingumo; ūkio subjekto klientų ir viešai prieinamų jų kontaktinių duomenų sąrašas per se paprastai nelaikomas komercine paslaptimi, nes tokio pobūdžio informacija yra lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; vien faktas, kad ieškovė yra pardavusi prekes ar teikusi paslaugas tam tikriems klientams, pats savaime negali būti laikomas pakankamu komercinę paslaptį apie šiuos klientus sudarančios informacijos turėjimo patvirtinimu.
44. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigė, kad klientų ji ieškojo dalyvaudama įvairiose parodose. Tačiau, byloje nėra pateikta įrodymų pagrindžiančių šias ieškovės nurodomas aplinkybes, t. y. kad klientai ir duomenys apie juos buvo gaunami dėl ieškovės dalyvavimo parodose. Byloje taip pat nėra duomenų pagrindžiančių, kad ieškovė su nurodomais klientais turėjo nuolatines sutartis. Iš byloje pateiktų duomenų spręstina, kad ieškovė neturėjo nuolatinių sutarčių su nurodomais klientais, o klientų pirkimai buvo vykdomi nuo vieno iki kelių kartų per metus, kas leidžia spręsti, kad nebuvo konkrečios informacijos apie realiai pagrįstus galimus užsakymų kiekius, jų pastovų periodiškumą. Tam tikru laikotarpiu periodiškai įvykę pirkimo – pardavimo sandoriai, teismo nuomone, savaime nepagrindžia informacijos apie tokius klientus komercinės naudos. Ieškovės veikla yra susijusi su didmenine prekyba popieriumi maisto pramonei, vyniojimo popieriumi, pakavimo medžiagomis ir kartonu. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad jos parduodamos prekės ir/ar duomenys apie klientus kuriems prekės buvo tiekiamos pasižymėjo kokios nors informacijos specifiškumu, dėl kurio tokia informacija galėtų būti laikoma komerciškai vertinga ir pripažinta komercine paslaptimi. Nors sutiktina su ieškovės pozicija, kad atsakovas T. L. dėl eitų pareigų žinojo klientus, kurie yra suinteresuoti pirkti konkrečia prekę ir dėl to, jam nereikėjo įdėti pastangų surandant konkretų klientą, tačiau kaip minėta klientų duomenys komercine paslaptimi pripažintini tik tuomet kai ji atitinka komercinės paslapties vertingumo ir slaptumo kriterijus.
45. Kaip nurodyta aukščiau, vien aplinkybė, kad buvo pasinaudota turima informacija apie klientus ir/ar bendradarbiavimas su tokiais klientais, savaime nelemia išvados dėl informacijos slaptumo ir vertingumo, kaip komercinės paslapties. Nors, teismo vertinimu, atsakovų pozicija, kad klientų buvo ieškoma naudojantis Google paieškos sistema, taip surandant tuos pačius klientus su kuriais bendradarbiavo ir ieškovė, laikytina tik pasirinkta gynybine pozicija, kurios nepagrindžia jokie objektyvūs bylos įrodymai, juolab, kad ūkio subjektų kontaktų, kuriais jis yra pasiekiamas, viešas skelbimas akivaizdu yra būtinas apskritai siekiant vykdyti veiklą, tačiau vien prekių pardavimas klientams, kuriuos atsakovas T. L. akivaizdu žinojo dėl savo vykdytų darbo funkcijų, nelemia šioje byloje aptartos informacijos apie klientus pripažinimo komercine paslaptimi. Todėl, teismas negali nesutikti su atsakovų pozicija, kad nagrinėjamu atveju atsakovo T. L. įgyta informacija apie klientus neatitinka komercinės paslapties požymių.
46. Vien faktas, kad ieškovė yra pardavusi prekes ar teikusi paslaugas tam tikriems klientams, pats savaime negali būti laikomas pakankamu komercinę paslaptį apie šiuos klientus sudarančios informacijos turėjimo patvirtinimu. Priešingas aiškinimas ne tik neatitiktų konfidencialios informacijos teisinės apsaugos tikslų (saugoti tik tą ūkio subjekto informaciją, kuri yra jo įdėtų pastangų rezultatas, todėl konkurentai gali siekti ją nesąžiningai panaudoti, pasilengvindami konkuravimo rinkoje sąlygas), bet ir lemtų, kad bet koks bendradarbiavimas su kito ūkio subjekto klientais, jei tokį bendradarbiavimą vykdo buvęs ūkio subjekto darbuotojas, būtų prilyginamas neteisėtam komercinės paslapties panaudojimui, taip nepagrįstai apribojant sąžiningą konkurenciją rinkoje ir pažeidžiant draudimą riboti konstitucinę teisę pasirinkti darbą ar verslą kitaip nei įstatymų nustatyta tvarka (sudarius nekonkuravimo susitarimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-8232023, 72 punktas).
47. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovai vykdydami veiklą pasinaudojo ieškovės užsakymu sukurtomis nuotraukomis ir/ar prekių deklaracijomis, papildomai nepagrindžia informacijos vertingumo. Šios aplinkybės būtų teisiškai reikšmingos tik teismui padarius išvadą, kad komercinė paslaptis buvo įgyta, atskleista ir panaudota. Deklaratyviais teismas laiko atsakovų argumentus, kad atsakovė nepardavinėjo tapataus popieriaus, kuriuo prekiavo ieškovė, apeliuojant į pradavimo dokumentuose nurodytus prekių pavadinimus. Teismo nuomone, netapatus prekių pavadinimas nelemia išvados, kad parduotų prekių specifikacija yra skirtinga. Tokių įrodymų atsakovai nepateikė.
48. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė remdamasi ta pačia 2017 m. liepos 3 d. Darbuotojo įsipareigojimo neatskleisti komercinių paslapčių sutartimi Nr. 072, reiškia ir reikalavimą dėl baudos už konfidencialumo įsipareigojimų pažeidimą, apeliuojant į tą patį Bendrovės Komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašą, patvirtintą 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 01-12, kuriame informacija sudaranti komercinę paslaptį ir informacija saugotina kaip konfidenciali, nėra detalizuota. Tai leidžia spręsti, kad ieškovė aiškiai pati nėra identifikavusi atitinkamos informacijos turinio, sutapatinusi tiek komercinės paslapties, tiek konfidencialios informacijos turinį.
49. Teismui padarius išvadą, kad ieškovės nurodoma informacija nelaikytina komercine paslaptimi, teisinė atsakomybė atsakovams pagal CK 1.116 straipsnio, KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, negali būti taikoma. Dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų, bei ieškovės šioje dalyje prašomos priteisti žalos dydžio ir pagrindimo, teismas detaliau nepasisako, nes jos neturi reikšmės galutinėms teismo išvadoms.
Dėl konfidencialios informacijos turinio ir civilinės atsakomybės (ne)taikymo
50. Kitaip nei pareiga saugoti komercinę paslaptį, kuri kyla tiesiogiai iš įstatymo, pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje. Kadangi konfidencialios informacijos apsauga įprastai yra sutartinės prigimties, šiuo atveju galioja sutarties uždarumo principas, pagal kurį sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Atitinkamai įprastomis aplinkybėmis už konfidencialios informacijos panaudojimą atsako tik tas subjektas, kurį su informacijos savininku saisto sutartiniai teisiniai santykiai dėl jos apsaugos. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama galimybė tam tikrais atvejais neteisėtą pasinaudojimą kito ūkio subjekto konfidencialia informacija (neatitinkančia komercinės paslapties požymių) pripažinti nesąžiningos konkurencijos veiksmu ir taikyti už tai deliktinę atsakomybę, jei yra tenkinamos Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-8232023, 53 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).
51. Specifinio pobūdžio konfidenciali informacija yra tarpinė kategorija tarp komercinės paslapties ir lengvai pasiekiamos informacijos ar informacijos, kuri yra tapusi neatsiejama darbuotojo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi. Paprastai tokio pobūdžio informacija neatitiks komercinės paslapties slaptumo lygio, jos vertė bus mažesnė nei komercinės paslapties, tačiau šios kategorijos informacijai bendriausia prasme taip pat yra būdingi neviešumo, vertingumo ir protingų jos turėtojo veiksmų, siekiant šią informaciją apsaugoti, požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-8232023, 52 punktas).
52. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas T. L. neturėjo įsipareigojimo nekonkuruoti su darbdaviu, tačiau pagal rašytinį Darbuotojo įsipareigojimą neatskleisti komercinių paslapčių 2017 m. liepos 3 d. sutartį Nr. 072 (t. I, b. l. 29), darbuotojas įsipareigojo vadovautis Bendrovėje patvirtinta Komercinių paslapčių bei konfidencialios informacijos naudojimo tvarka ir Komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašu (Priedas Nr. 1). Sutarties 3.1 punktu sulygta, kad be atskiro leidimo išnešęs Informaciją už Bendrovės ribų, neteisėtai atskleidęs, sunaikinęs, sugadinęs ar praradęs jam patikėtą komercinę paslaptį sudarančią informaciją, Darbuotojas įsipareigoja sumokėti Bendrovei 15 000 Eur baudą bei atlyginti Bendrovei nuostolius, tiek, kiek nepadengia baudos suma. Šalys sulygo, kad susitarimas galios dvejus metus po darbo santykių pasibaigimo (Sutarties 4.1 punktas). Bendrovės Komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sąraše (t. I, b. l. 30), patvirtintame 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 01-12, nurodoma, kad Komercinės paslaptys ir konfidenciali informacija yra: įmonės klientai ir visi duomenys apie juos; įmonės tiekėjai ir visi duomenys apie juos; įmonės tarpininkai ir visi duomenys apie juos; įmonės partneriai ir visi duomenys apie juos; įmonės potencialūs klientai ir kt.
53. Konfidencialumo susitarimai reglamentuojami DK 39 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas darbo sutarties vykdymo metu ir pasibaigus darbo sutarčiai asmeniniais ar komerciniais tikslais nenaudos ir kitiems asmenims neatskleis tam tikros iš darbdavio ar dėl atliktos darbo funkcijos gautos informacijos, kurią darbo sutarties šalys savo susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos įvardys konfidencialia. Susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos turi būti apibrėžti konfidencialią informaciją sudarantys duomenys, susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos galiojimo terminas, darbdavio pareigos padedant darbuotojui išsaugoti šios informacijos slaptumą. Darbo sutarties šalys gali sulygti dėl netesybų už šio susitarimo nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą. Susitarimas dėl konfidencialios informacijos apsaugos galioja vienus metus po darbo santykių pasibaigimo, jeigu darbo sutarties šalys nesusitaria dėl ilgesnio termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-8232023, 55 punktas).
54. Pagal DK 39 straipsnį, išskirtini šie konfidencialios informacijos požymiai: a) tai yra informacija, kuri darbuotojo gauta tiesiogiai iš darbdavio arba dėl darbuotojo atliktos darbo funkcijos (pvz., iš klientų, partnerių, valstybės institucijų); b) konkretūs duomenys, sudarantys konfidencialią informaciją, turi būti šalių aptarti ir nurodyti konfidencialumo susitarime; c) darbdavys imasi protingų priemonių tokiai informacijai apsaugoti; d) informacija nepatenka į sąrašą informacijos, kuri pagal įstatymą ar savo pobūdį apskritai negali būti laikoma konfidencialia (nepriklausomai nuo šalių valios). Į pastarąją kategoriją (informacijos, kuri pagal įstatymą arba savo pobūdį negali būti laikoma konfidencialia) neabejotinai patenka informacija, kuri yra vieša, akivaizdi (plačiai žinoma), viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-8232023, 57 punktas).
55. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo pripažinti, jog aptarta informacija atitinka komercinės paslapties požymius, tačiau teismo vertinimu, atsakovo T. L. gauta informacija vykdant darbo funkcijas apie konkrečius klientus, jų užsakymų periodiškumą, prekių poreikius ir kt., pripažintina specifinio pobūdžio konfidencialia informacija, kuria jis, pažeisdamas rašytinį susitarimą su darbdaviu, panaudojo savarankiškai vykdydamas komercinę veiklą. Nors teismas sprendė, kad šiuo atveju, duomenys apie klientus neatitinka komercinės paslapties požymių, tačiau kita vertus, vertinat ūkio subjektų galimybes veikti konkrečioje rinkoje, žinant mokių klientų duomenis, preliminarų jų užsakymų kiekį ir periodiškumą, bei kt., neabejotinai savo esme yra vertinga konfidenciali informacija ir ji nėra vieša, nes tokios informacijos viešinimas nebūtų suderinamas su elementaria verslo logika. Minėta, kad Sutartimi šalys susitarė, kad Susitarimas dėl konfidencialios informacijos apsaugos galios dvejus metus po darbo santykių pasibaigimo, t. y. nuo 2021 m. spalio 15 d. iki 2023 m. spalio 15 d. Byloje nustatyta, kad atsakovo T. L. atskleidus UAB „Istoc“ informaciją apie ieškovės klientus (UAB „Daivida“, FLEXOMATEI s.r.l., HLEBČEK d.o.o., UAB „Rūkoriai“, UAB „Kintai“ ir kt.; DOK-9586), buvo vykdoma prekyba 2022-2023 metais. Todėl, atsižvelgiant į atsakovo T. L. ir ieškovės rašytinį susitarimą dėl konfidencialios informacijos apsaugos, spręstina dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo, ieškovei įrodžius, kad susitarimas buvo pažeistas.
56. Ieškovė prašo priteisti maksimalią šalių sulygtą baudą 15 000 Eur. Atsakovas T. L. prašo mažinti baudą iki protingos sumos.
57. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2022). Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis, taip pat negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023).
58. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, šalims sutartyje susitarus dėl tam tikro dydžio netesybų, sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali ginčyti sutartyje nustatyto netesybų dydžio, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir panašias aplinkybes. Tokiems atvejams teismui suteikiama teisė mažinti netesybas CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip kontroliuojant netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
59. Pagal bendrąją taisyklę, netesybos yra pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo, kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti, nereikia įrodinėti. Tačiau kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas realiai patirtus nuostolius – jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013).
60. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad atsakovas T. L. nutraukęs darbo santykius su ieškove, bei pasinaudodamas ieškovės konfidencialia informacija, taip pažeisdamas susitarimą dėl konfidencialios informacijos nenaudojimo dvejus po darbo santykių pasibaigimo, vykdė analogišką veiklą, dėl kurios, ieškovės skaičiavimu, buvo negauta 151 019,53 Eur pajamų. Įvertinus pažeidimo laikotarpį, ieškovės apskaičiuotus praradimus, teismas sprendžia nesant teisinio ir faktinio pagrindo netesybų mažinimui. Todėl, reikalavimas dėl 15 000 Eur baudos priteisimo iš atsakovo T. L. tenkinamas visiškai.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
61. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas ieškovės reikalavimus atsakovų atžvilgiu dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, atmeta. Ieškovės reikalavimas atsakovui T. L. dėl 15 000 Eur baudos priteisimo tenkinamas visiškai.
62. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo T. L. 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
63. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tenkinus ieškinį ir esant ieškovės prašymui priteisti procesines palūkanas, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 15 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. liepos 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
64. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
65. Atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias apmokėjo atsakovė UAB „Istoc“, sudaro 2 541 Eur už atsiliepimą į ieškinį dėl žalos atlyginimo; 2 178 Eur tripliko parengimas; 1 996,50 Eur už atsiliepimą į ieškinį dėl baudos priteisimo; 181,50 Eur už dalyvavimą 2023 m. spalio 9 d. posėdyje; 453,75 Eur už 2023 m. lapkričio 23 d. prašymo parengimą; 1 633,50 Eur už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą; 1 996,50 Eur suma už 2024 m. sausio 29 d. prašymo pateikimą ir atstovavimą 2024 m. sausio 31 d. teismo posėdyje; 907,50 Eur už 2024 m. vasario 9-22 d. teiktus prašymus; 1 452 Eur už 2024 m. kovo 25 d. prašymų pateikimą ir atstovavimą 2024 m. kovo 28 d. teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestas, o atsakovams teiktų teisinių paslaugų esminę dalį sudaro klausimai susiję būtent su pareikštu reikalavimu dėl žalos atlyginimo, spręstina, kad atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bendrai 11 343,75 Eur (13 340,25 Eur - 1 996,50 Eur už atsiliepimą į ieškinį dėl baudos priteisimo).
66. Ieškovė reikšdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo sumokėjo 2 221 Eur žyminio mokesčio, už reikalavimą dėl baudos priteisimo sumokėjo 338 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į patenkintų/atmestų reikalavimų dalį ieškovei iš atsakovo T. L. priteistina 338 Eur žyminio mokesčio.
67. Ieškovės patirtas teisinės pagalbos išlaidas sudaro bendra 22 287,59 Eur suma su PVM (be PVM 18 419,49 Eur) (DOK-47116, 11927, 3878), 1 954,15 Eur sumokėta 2023 m. liepos 27 d. pagal sąskaitą APB29346; 1 984,40 Eur sumokėta 2023 m. gegužės 3 d. pagal sąskaitą APB28618; 4 422,55 Eur sumokėta 2023 m. balandžio 24 d. pagal sąskaitą APB28240; 274,28 Eur sumokėta 2023 m. birželio 2 d. pagal sąskaitą APB28954; 2 276,62 Eru sumokėta 2023 m. gruodžio 6 d. pagal sąskaitą FXR1487; 7 839,59 Eur sumokėta 2024 m. sausio 25 d. pagal sąskaitą Nr. FXR1552; 2 329,02 Eur sumokėta 2024 m. kovo 14 d. pagal sąskaitą FXR1583; 1 206,98 Eur sumokėta 2024 m. kovo 26 d. pagal sąskaitą FXR1631.
68. Ieškinį dalyje dėl žalos atmetus, ieškovei nepriteistinos teisinės pagalbos išlaidos susijusios su šioje dalyje rengtais procesiniais dokumentais/prašymais. Pažymėtina, kad teismų praktikoje susipažinimas su bylos medžiaga ir konsultacija yra sudedamoji procesinių dokumentų paruošimo dalis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-23-330/2017). Taip pat susipažinimas su kitos šalies dokumentu ir procesinio dokumento, kuriuo reaguojama į kitos šalies dokumentą, rengimas atstovavimo išlaidų atlyginimo požiūriu yra vertinamas kaip viena paslauga – procesinio dokumento parengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018). Dėl to šios išlaidos iš kitos šalies atskirai nepriteisiamos. Atskirai nepriteisiamos ir strategijos kūrimo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).
69. Atsižvelgiant į nurodytą, iš ieškovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų išskaičiuojamos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų rengimu dalyje dėl žalos atlyginimo, strategijų rengimu, konsultacijomis, dokumentų susipažinimu, t. y. 1 924,81 Eur be PVM pagal sąskaitą FXR1583, 360 Eur be PVM pagal sąskaitą FXR1531, bendra 850 Eur be PVM (170+170+510) suma pagal sąskaitą APB29346, 680 Eur be PVM pagal sąskaitą APB28618, 3 655 Eur be PVM pagal sąskaitą APB28240, 113,34 be PVM pagal sąskaitą APB28954, 1 532 Eur be PVM pagal sąskaitą FXR1487, 2 286 Eur be PVM (kiek tai susiję su įrodymų rinkimu žalos dydžiui pagrįsti) pagal sąskaitą FXR1552. Pagal pateiktą detalizaciją pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose sudaro bendrą 3 274,50 Eur be PVM sumą (637,50 Eur be PVM (sąskaita FXR1631) + 349,50 Eur be PVM (sąskaita FXR1487) + 2 287,50 Eur be PVM (sąskaita FXR1552).
70. Apibendrinus ieškovės patirtų teisinių išlaidų suma rengiant procesinius dokumentus/prašymus dalyje dėl baudos priteisimo, atėmus ir atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidas, bendra suma sudaro 3 743,84 Eur be PVM (su PVM 4 530,05 Eur). Byloje vykusių posėdžių trukmė: 2023 m. spalio 9 d. posėdis – 1 val., 2024 m. sausio 18 d. posėdis – 1 val., 2024 m. sausio 31 d. posėdis – 6 val., 2024 m. kovo 28 d. posėdis – 3 val., viso 11 val. Pasirengimui teismo posėdžiams laikas – 6,5 val. (sąskaita FXR1552) + 1,75 val. (sąskaita FXR1631) + 1,5 val. (sąskaita FXR1487), viso 8 ,75 val. Pažymėtina, kad pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą taikomas – 0,1 koeficientas nuo 7 punkte nustatytos sumos. Bendras pasirengimo posėdžiams ir atstovavimo valandų skaičius, atsižvelgiant į Rekomendacijų 9 punkte nustatytas apvalinimo taisykles, sudaro 16 val., o maksimalus šioje dalyje dydis – 3 376,48 Eur su PVM. Todėl, ieškovės atstovavimo išlaidos mažintinos iki Rekomendacijose nustatytų dydžių. Teismas sprendžia, kad atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidos priteistinos iš atsakovo T. L., nors dalis reikalavimų atmesta, tačiau atsižvelgiant į tai, kad reikalavimai buvo grindžiami tuo pačiu faktiniu pagrindu ir dėl to sujungtoje byloje šių išlaidų individualizuoti nėra galimybės.
71. Iš viso ieškovės naudai iš atsakovo T. L. priteistina 8 244,53 Eur (4 530,05 Eur + 3 376,48 Eur + 338 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260,
270 straipsniais
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Amber Paper“, juridinio asmens kodas 300677336, naudai 15 000 Eur baudos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (15 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 8 244,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinio reikalavimus dėl nesąžiningais konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Amber Paper“, juridinio asmens kodas 300677336, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Istoc“, juridinio asmens kodas 304843606, naudai 11 343,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Asta Pikelienė