Civilinė byla Nr. e2-151-516/2020

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00268-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3; 3.1.18.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Diginesta“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-700-856/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Diginesta“ ieškinį atsakovams A. A. ir S. V. dėl žalos atlyginimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB), šiuo metu restruktūrizuojama, „Diginesta“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų A. A. ir S. V. 296 972,92 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, taip pat ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –už ieškinio sumą areštuoti atsakovams A. A. ir S. V. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, įskaitant asmenų gautinas sumas, leidžiant atsakovams areštuotas lėšas panaudoti atsiskaitymams su ieškove. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė didele ieškinio suma, nurodydama, kad dėl didelės ieškinio sumos kyla reali grėsmė, jog būsimas teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad jos turimais duomenimis atsakovo A. A. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė yra 38 687 Eur. Duomenų apie kitokį vertingą atsakovų turtą ar gaunamas dideles pajamas, iš kurių atsakovai galėtų sumokėti šio ieškinio sumą palankaus ieškovei sprendimo atveju, nėra, todėl yra pagrindas manyti, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Šiaulių apygardos teismas 2019 m. spalio 23 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino.

4.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju neturi pagrindo nustatyti, jog ieškovės reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ar ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, todėl, teismo vertinimu, egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas.

5.       Tačiau teismas pažymėjo, kad nors nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodo, jog skolos suma yra didelė, atsakovai turi nedaug turto, bet duomenų, kurie leistų tikėtinai spręsti apie atsakovų nesąžiningumą (t. y. jų ketinimus imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, kuriomis pablogintų savo turtinę padėtį ir vėliau apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą) ieškovė nepateikė. Teismas atkreipė dėmesį, kad nei didelė ieškinio reikalavimo suma, nei nepakankamai gera atsakovų finansinė padėtis savaime neleidžia preziumuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6.       Ieškovė UAB „Diginesta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones: už ieškinio sumą areštuoti atsakovams priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, įskaitant iš trečiųjų asmenų gautinas sumas, leidžiant atsakovams areštuotas lėšas panaudoti atsiskaitymui su ieškove; taip pat padaryti įrašus viešame (-uosiuose) registre (-uose) dėl draudimo atsakovams perleisti jiems priklausančias nuosavybės teises. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

6.1.                      UAB „CCM Baltic“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Tai, kad UAB „CCM Baltic“ buvo blogai valdoma atsakovų A. A. ir S. V. vadovavimo laikotarpiu, atskleidžia ieškinio 5, 6, 9.1, 9.2, 9.4, 9.5-9.9 punktai. Tyčinis bankrotas suponuoja ir tyčinį bankrotą sukėlusių atsakingų vadovų A. A. ir S. V. nesąžiningumą bendrovės kreditorių atžvilgiu, vengiant atsiskaityti su jais (taip pat ir su ieškove) ar kitaip sąmoningai bloginant UAB „CCM Baltic“ turtinę padėtį. Tai, kad atsakovai elgėsi nesąžiningai, blogindami kreditorių galimybes atgauti iš UAB „CCM Baltic“ finansinius įsiskolinimus, patvirtina ir 2017 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria bankrotas pripažintas tyčiniu, 17 punktas, taip pat 14 punkte nurodyti argumentai. Atsakovų A. A. ir S. V. nesąžiningumą UAB „CCM Baltic“ kreditorių atžvilgiu atskleidžia tai, kad 2014 ir 2015 metais UAB „CCM Baltic“ veikloje buvo sunaudotos 1 149 988,06 Eur vertės medžiagos, kurios buvo nurašytos tik 2018 m. spalio 28 d., kuomet įsigaliojo teismo nutartis dėl UAB „CCM Baltic“ bankroto bylos iškėlimo. Tai buvo sąmoningai ir nesąžiningai daroma tam, kad dirbtinai padidinti UAB „CCM Baltic“ turimą turtą ir melagingai parodyti, jog bendrovė yra moki ir atimti iš kreditorių galimybę žinoti tikrąją UAB „CCM Baltic“ turtinę padėtį bei nutraukti sandorius su nemokia bendrove. 2017 m. gegužės 2 d. nutartyje nurodyta, kad 2016 m. liepos 20 d. UAB „CCM Baltic“, atstovaujama akcininkės A. V. (atsakovo S. V. dukra ir atsakovo A. A. sutuoktinė), suteikė 90 000 Eur paskolą bendrovės vadovui S. V.. Teismas nutartyje nurodė, kad tokia paskola negalėjo būti suteikiama, nes iš esmės nemoki bendrovė suteikė lėšų vadovui, kuris ta pačia paskola atsiskaitė už savo skolas bendrovei. Tokie veiksmai yra neabejotinai pažeidžiantys bendrovės ir jos kreditorių interesus. Už nurodytų 90 000 Eur pasisavinimą S. V. yra teisiamas baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-332/2019. Atsakovų A. A. ir S. V. nesąžiningumą ir veikimą priešingai UAB „CCM Baltic“ kreditorių turtiniams interesams patvirtina ir ieškinio 10 punkte išsakyti teiginiai. Jeigu veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams, tokie veiksmai laikytini ir nesąžiningais verslo subjektų (kreditorių) atžvilgiu. 

6.2.                      Atsakovų nesąžiningumą suponuoja ir teismui pateikto ieškinio pobūdis. Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovai A. A. ir S. V., žinodami, kad jų vadovaujama UAB „CCM Baltic“ 2015 m. gruodžio 31 d. yra nemoki, sąmoningai nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, tuo padarydami vien ieškovei UAB „Diginesta“ didelę – 296 972,92 Eur – žalą. Jie taip pat tyčia nenurašė 2014, 2015 m. bendrovėje sunaudotų medžiagų, o jas parodė kaip turintys 2016 metų balanse, taip siekdami dirbtinai pakelti balanse tariamai turimo turto vertę ir nuslėpti vadovaujamos bendrovės nemokumą; dirbtinai sukūrė sandėlį Nr. 132 tariamoms medžiagos laikyti; suklastojo UAB „CCM Baltic“ balansą apie turimą bendrovės turtą ir jį pateikė teismui, kuris sprendė bankroto bylos iškėlimo klausimą, o taip pat atliko kitus nesąžiningus veiksmus, nurodytus ieškinio 9.3-9.3.3, 9.6 punktuose. Aplinkybė, kad atsakovai elgėsi nesąžiningai, vengdami atsiskaityti su jų vadovaujamos bendrovės kreditoriais, leidžia pagrįstai manyti, jog jie taip pat nesąžiningai elgsis ir su savo (kaip fizinių asmenų) kreditoriais, todėl egzistuoja reali grėsmė būsimo, galimai ieškovei palankaus, teismo sprendimo įvykdymui.

6.3.                      S. V. nesąžiningumą patvirtina ir Latvijos Respublikos Rygos miesto Pardaugavos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimas byloje Nr. C31230616. Nutarime teismas konstatavo, kad S. V., paprašęs iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, nepateikė administratoriui teisingos informacijos apie savo turtinę padėtį ir įvykdytus sandorius bei apgaudinėjo teismą, todėl buvo nutraukta nemokaus fizinio asmens S. V. prievolių likvidavimo procedūra.

6.4.                      Ieškovė palaiko ieškinyje išsakytus argumentus, kad ieškiniu reiškiama reikalavimo suma atsakovams fiziniams asmenims A. A. ir S. V. laikytina didele. Turimais duomenimis, atsakovo A. A. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė 38 687 Eur. Duomenų apie kitokį vertingą atsakovų turtą ar gaunamas pajamas, iš kurių atsakovai galėtų sumokėti didelę šio ieškinio sumą, nėra, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad didelės ieškinio sumos prezumpcijos tikslas – palengvinti įrodinėjimo naštą asmeniui, kuris, iškilus turtiniam ginčui, prašo taikyti areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę, nes faktinę grėsmę ieškinio pateikimo metu įrodyti daugeliu atveju yra itin sudėtinga arba praktiškai neįmanoma. Taikant ieškinio sumos prezumpciją įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o jo turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo.

6.5.                      Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pasisakė tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, tačiau ieškovė taip pat prašė padaryti įrašus viešame (-uosiuose) registre (-uose) dėl draudimo atsakovams A. A. ir S. V. perleisti jiems priklausančias nuosavybės teises.

7.       Atsakovas S. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.                      S. V. jokio turto neturi, jam yra jau pritaikyta visa eilė turto areštų, taip pat pagal pačios ieškovės išieškojimą (vykdo antstolė V. Š.), todėl ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra beprasmės. BUAB „CCM Baltic“ bankroto procesas tęsiasi jau 4 metus. Dėl asmeninių skolų išieškojimas iš S. V. taip pat vyksta jau seniai. Atsakovas yra pensininkas, todėl antstoliai išieškojimą vykdo iš jo senatvės pensijos. Per visą šį laikotarpį S. V. jokių nesąžiningų veiksmų, kuriais būtų slėpęs turtą ar kaip nors apsunkinęs išieškojimo galimybes, neatliko, nes tam objektyviai net neturėjo galimybės, nes jokio turto jis neturi. Jeigu S. V. būtų turėjęs kokio nors turto, tai antstoliai jį būtų seniai realizavę esančiose vykdomosiose bylose. Šiuo metu iš S. V. neišieškota skolos suma siekia 660 937,20 Eur, t. y. daugiau kaip dvigubai didesnė suma nei šioje byloje pareikštas ieškinys. Iš teismui pateikiamų duomenų darytina akivaizdi išvada, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra jokio pagrindo, nes nėra turto, kurį būtų galima areštuoti. Galiausiai, jau antstolių vykdomose bylose taikytos priemonės yra daugiau nei pakankamos suvaržyti atsakovo S. V. turtines teises, apriboti disponavimą turtu, net jeigu toks ir atsirastų.

8.       Atsakovas A. A. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

8.1.                      Ieškinyje antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimas buvo motyvuojamas atsakovų turto vertės ir reiškiamo reikalavimo disproporcija. Tačiau naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vien ieškinio sumos dydis atsakovui ar jo neatsiskaitymas su procesą inicijavusiu kreditoriumi, patys savaime dar nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti sunkiai įvykdomas dėl skolininko nesąžiningumo ar su tokiu jo elgesiu susijusių priežasčių. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė teismui duomenų, kurie leistų bent jau tikėtinai spręsti apie atsakovų nesąžiningumą (ketinimus imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, kuriomis pablogintų savo turtinę padėtį ir apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą), teismas skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai vadovavosi išdėstyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika ir ieškovės prašymą atmetė.

8.2.                      Atskirojo skundo argumentai, kurie, ieškovės nuomone, turėtų pagrįsti atsakovų nesąžiningumą ir dėl to grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, yra tik perrašyti ieškinio argumentai, susiję su UAB „CCM Baltic“ ir atsakovų, kaip buvusių bendrovės vadovų, galimai neteisėtais veiksmais. Tačiau šios aplinkybės sudaro įrodinėjimo dalyką nagrinėjamoje bylioje (jais grindžiamas pats reikalavimas dėl žalos atlyginimo) ir galutinai dėl jų teismas pasisakys tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Tol, kol nė viena iš šių aplinkybių nėra pripažinta kaip įrodyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, šios aplinkybės tėra tik ieškovės suformuota jai palanki įvykių, susijusių su UAB „CCM Baltic“ bankrotu su šios bendrovės neatsiskaitymu su kreditoriais, versija. Tokia vienpusiška ir deklaratyvi įvykių, susijusių su minėtos bendrovės bankrotu, versija nepagrindžia galimo atsakovų nesąžiningumo, vengiant vykdyti būsimą galimai ieškovei palankų teismo sprendimą. Be to, visos minėtos aplinkybės susijusios ne su atsakovų turtine padėtimi, jos kitimu ir atsakovų nesąžiningumų jų pačių turimų kreditorių atžvilgiu, bet su UAB „CCM Baltic“ ir šios bendrovės kreditoriais. Taigi, net jeigu šios aplinkybės būtų pagrįstos, jos negali patvirtinti, kad atsakovai asmeniškai yra ar bus nesąžiningi ieškovės atžvilgiu, perleis, įkeis ar apsunkins kitomis prievolėmis savo turtą, taip siekdami išvengti atsiskaitymo su ieškove. Savo skundą ir grėsmę galimo jai palankaus teismo sprendimo vykdymui ieškovė grindžia ne tiesioginiais įrodymais, o tik prielaida, kuri daroma iš pačios ieškovės sukurtos UAB „CCM Baltic“ bankroto versijos ir neatsiskaitymo su šios bendrovės kreditoriais aplinkybių. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra preziumuojamas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10.       Kartu su atskiruoju skundu ieškovė pateikė naujus įrodymus – Latvijos Respublikos Rygos miesto Pardaugavos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimą byloje Nr. C31230616 bei 2016 m. balandžio 22 d. vekselį, kuriais siekia papildomai pagrįsti atsakovų nesąžiningumą.

11.       Atsakovas S. V. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė įrodymus – Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir VSDF) pažymų kopijas apie iš atsakovo S. V. vykdomus išieškojimus bei antstolės V. Š. patvarkymo kopiją.

12.       Kadangi ieškovės pridėtų prie atskirojo skundo papildomų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado vėliau, ieškovei reaguojant į pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, o atsakovas S. V. apskritai neturėjo galimybės pateikti ginčo klausimu įrodymų iki skundžiamos nutarties priėmimo, nes 2019 m. spalio 23 d. nutartis priimta apie prašymo nagrinėjimą nepranešus atsakovams (CPK 147 straipsnio 1 dalis), apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pateiktų naujų įrodymų priėmimas iš esmės neužvilkins bylos pagal ieškovės restruktūrizuojamos UAB „Diginesta“ atskirąjį skundą nagrinėjimo, šalių apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus priima ir nagrinėja kartu su kita bylos medžiaga (CPK 314 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

13.       Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

14.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

15.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovės UAB „Diginesta“ ieškinys preliminariai pagrįstas, tačiau nurodė, jog ieškovė nepateikė duomenų, kurie leistų tikėtinai spręsti apie atsakovų nesąžiningumą (t. y. jų ketinimus imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, kuriomis pablogintų savo turtinę padėtį ir vėliau apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą), o nei ieškovės akcentuota didelė ieškinio reikalavimo suma, nei nepakankamai gera atsakovų finansinė padėtis savaime neleidžia preziumuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo.

16.       Nors apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pagal vyraujančią ir aktualią formuojamą teismų praktiką grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), o didelės ieškinio sumos prezumpcija, kaip savaime sprendimo įvykdymo pasunkėjimą pagrindžianti aplinkybė, jau ne kartą paneigta naujausiais teismų praktikos pavyzdžiais (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-215-236/2019; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019; 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018), priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė į bylą pateikė pakankamai duomenų, leidžiančių šiuo konkrečiu atveju paneigti atsakovų sąžiningumo prezumpciją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste (CPK 185 straipsnis).

17.       Antai, įsiteisėjusia 2017 m. gegužės 2 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-594-372/2017, kurioje UAB „CCM Baltic“ (kuriai iš eilės vadovavo būtent atsakovai A. A. ir S. V.) bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, konstatuota, kad S. V., žinodamas, jog bendrovės darbuotojams atlyginimas buvo nemokamas nuo 2016 metų balandžio – birželio mėnesių, o jo suma iš viso sudarė 219 927,26 Eur, ne tik iškart nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo (bankroto byla iškelta tik 2016 m. spalio mėnesį), bet ir toliau atsiskaitinėjo su tolesnės eilės kreditoriais. Minėtoje nutartyje pripažinta ir tai, kad apskaita bendrovėje, už kurios organizavimą ir tinkamą tvarkymą pagal teisės aktus atsako būtent vadovas, buvo tvarkoma aplaidžiai, bendrovėje nebuvo nurašomos medžiagos, taip iškraipant balanso duomenis, o netinkamas buhalterinės apskaitos organizavimas, teismo vertinimu, suteikė bendrovės valdymo organams galimybę vengti bankroto bylos iškėlimo dar 2015 metais. Įsiteisėjusioje nutartyje dėl UAB „CCM Baltic“ bankroto pripažinimo tyčiniu konstatuota ir tai, kad UAB „CCM Baltic“, atstovaujama akcininkės A. V., suteikė 90 000 Eur paskolą bendrovės vadovui S. V., nors tokia paskola, teismo vertinimu, negalėjo būti suteikiama, nes iš esmės nemoki bendrovė suteikė lėšų vadovui, kuris ta pačia paskola atsiskaitė už savo skolas bendrovei. Galiausiai, teismo konstatuota ir ta aplinkybė, kad BUAB „CCM Baltic“ vadovai (S. V. ir A. A.), jau po kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, sudarinėjo Reikalavimo perleidimo sutartis, kuriomis atsiskaitinėjo su išskirtiniais kreditoriais, apeidami atsiskaitymų eilę, taip pat nurodinėjo, kaip kreditoriai turi išmokėti lėšas tiesiogiai vieni kitiems, o tokiu atveju gaunamos lėšos nepatekdavo į banko sąskaitą ar kasą ir nebuvo atsiskaitoma pagal eilę.

18.       Pažymėtina, kad nors, kaip teisingai pažymi A. A. savo atsiliepime į atskirąjį skundą, visos pirmiau nurodytos atsakovų atliktų veiksmų aplinkybės, be kita ko, sudaro ir ieškovės ieškinio dėl žalos atlyginimo faktinį pagrindą, tačiau šios aplinkybės, priešingai nei nurodo atsakovas, nėra tik ieškovės sukurta ir deklaratyviai dėstoma UAB „CCM Baltic“ bankroto eigos versija, bet jau yra patvirtintos įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu ir, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, šioje proceso stadijoje yra pakankamos vertinti atsakovų buvusį, o taip pat potencialų elgesį kaip nesąžiningą bei atitinkamai sudaro pakankamą pagrindą ieškovei baimintis, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje, atsakovai gali bandyti apsunkinti ir (ar) išvengti ieškovei galimai palankaus sprendimo šioje byloje įvykdymo.

19.       Minėtą aplinkybę patvirtina ir ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateiktas papildomas įrodymas – Latvijos Respublikos Rygos miesto Pardaugavos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimas, iš kurio turinio atsiskleidžia atsakovo S. V. nesąžiningas elgesys ne tik UAB „CCM Baltic“, kuriai jis vadovavo, kreditorių, bet ir jo, kaip fizinio asmens, asmeninių kreditorių atžvilgiu. Kaip minėtame nutarime konstatavo Rygos miesto Pardaugavos teismas, S. V. prieš du mėnesius iki jo, kaip fizinio asmens, nemokumo paskelbimo, išdavė garantijas dviem juridiniams asmenims, įsipareigojęs garantuoti UAB „CCM Baltic“ įsiskolinimų vykdymą, o likus nepilnam mėnesiui iki nemokumo paskelbimo – išdavė dar vienam juridiniam asmeniui paprastą vekselį pakankamai didelei sumai (virš 50 tūkst. Eur), nors, kaip akcentavo teismas, skolininkas (S. V.), sudarydamas minėtus sandorius, žinojo apie savo tikrąją turtinę padėtį, bet sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie save, be kita ko, nepranešė apie šias prievoles nemokumo administratoriui bei apgaudinėjo teismą.

20.       Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir neprivalo turėti neabejotinų įrodymų, kad ateityje atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, nes teismui pakanka įsitikinti tuo, jog konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima. Visų pirmiau išdėstytų aplinkybių, liudijančių apie nevienkartinį atsakovų, susijusių svainystės ryšiais, nesąžiningą elgesį trečiųjų asmenų atžvilgiu, visuma leidžia pagrįstai manyti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje, egzistuoja pakankamai tikėtina rizika, jog ieškovei galimai palankaus sprendimo vykdymas bus apsunkintas arba taps apskritai neįmanomas, nes atsakovai gali bandyti imtis veiksmų savo turtinei padėčiai pabloginti.

21.       Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovo S. V. nurodyta aplinkybė, jog jo turtinė padėtis ir taip šiuo metu yra itin bloga dėl jam jau pritaikytų areštų ir vykdomų išieškojimų, dėl kurių jis, be kita ko, objektyviai negali atlikti jokių veiksmų, galinčių dar labiau pabloginti jo padėtį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savaime nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamoje byloje, siekiant užtikrinti būtent ieškovės UAB „Diginesta“ pareikštą reikalavimą, taikymo būtinumo ir galimybės, nes antstolių vykdomose bylose atsakovo turtui taikytos priemonės yra skirtos kitų išieškotojų interesams ir (ar) kitiems reikalavimams apsaugoti, jų galiojimas ir (ar) pasikeitimai nepriklauso nuo ieškovės valios, todėl minėtų suvaržymų atsakovui taikymas neužtikrina ieškovės teisėtų interesų bei savaime neeliminuoja šioje byloje galimai ieškovei palankaus sprendimo vykdymo pasunkėjimo galimybės.

22.       Kadangi ieškovė pateikė pakankamai duomenų antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai pagrįsti, o dėl pirmosios sąlygos (ieškinio preliminarus pagrįstumo) ginčo apeliacinės instancijos teisme nebuvo, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą taikyti atsakovams laikinąsias apsaugos priemones, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

23.       Ieškovė atskirajame skunde akcentuoja, kad ji prašė taikyti ne tik CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytas laikinųjų apsaugos priemonių rūšis (t. y. nekilnojamojo, kilnojamojo, piniginių lėšų ir turtinių teisių areštą), bet ir padaryti įrašus viešame (-uosiuose) registre (-uose) dėl draudimo atsakovams A. A. ir S. V. perleisti jiems priklausančias nuosavybės teises.

24.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turto areštas yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Taigi, kaip matyti iš pirmiau nurodyto apibrėžimo, turto arešto taikymas apima visų nuosavybės teisės sudedamųjų dalių, t. y. tiek naudojimosi, tiek valdymo, tiek ir disponavimo, konkrečiu turtu apribojimą, draudimą (nebent nutartyje tiesiogiai būtų nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės), todėl taikant turto areštą visam atsakovo turtui, papildomai įrašo dėl draudimo perleisti priklausančias nuosavybės teises (t. y. disponavimo turtu ribojimo) taikymas, akivaizdžiai būtų perteklinis, dubliuojantis vieną iš turto arešto sudedamųjų dalių, todėl ieškovės prašymas šioje dalyje (dėl įrašo padarymo) netenkintinas.

25.       Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos, ekonomiškos ir teisingos, užtikrinti abiejų proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl, įvertinęs pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas ieškovės prašymą tenkina iš dalies, nustatydamas už ieškinio sumą areštuoti atsakovams S. V. ir A. A. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, o šio turto nepakankant – ir atsakovų pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, leisdamas atsakovams areštuotas lėšas panaudoti atsiskaitymui su ieškove UAB „Diginesta“, taip pat būtiniesiems atsakovų poreikiams tenkinti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Diginesta“ (juridinio asmens kodas 302903990) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti iš dalies.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Diginesta“ (juridinio asmens kodas 302903990, buveinės adresas – (duomenys neskelbtini)) reikalavimams užtikrinti areštuoti už 296 972,92 Eur sumą atsakovų S. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)) ir A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausančius bei pas atsakovus ir (ar) trečiuosius asmenis esančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, turtines teises, o jų nepakankant – ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovams areštuotas lėšas panaudoti atsiskaitymui su ieškove, taip pat būtiniesiems poreikiams tenkinti. Bendras turto arešto mastas negali viršyti 296 972,92 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt šešių tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 92 ct) sumos.

Išaiškinti ieškovei, kad dėl turto suradimo ir aprašymo ji turi kreiptis į antstolį, kuris, piniginių lėšų arešto atveju, taip pat privalo nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota būtiniems atsakovų poreikiams tenkinti. 

Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos.

Išaiškinti atsakovams, kad jie atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo šios nutarties įregistravimo Turto arešto aktų registre momento.

Nutarties nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėja                                                                         Rasa Gudžiūnienė