Administracinė byla Nr. AS-1122-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01859-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. T. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. T. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2015 m. birželio 10 d. gautas R. T. skundas, kuriuo buvo prašoma priteisti neturtinę žalą.

Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas per 14 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo pašalinti skundo trūkumus. Pareiškėjui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo straipsniai, reglamentuojantys skundo formą ir turinį, išaiškinta, jog reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas. Turi būti nurodyta kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas.

II.

              Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui, nustatęs, kad pareiškėjas skundo trūkumų nepašalino (ABTĮ 37 str. 1 d.).

              Nustatyta, kad 2015 m. birželio 29 d. pareiškėjas pateikė teismui raštą, kuriuo iš esmės teismo prašė jį atvesdinti į teismą, kad galėtų viską plačiau paaiškinti. Teismas nusprendė, kad pareiškėjo skundo trūkumai yra esminiai, jų nepašalinus bylos nagrinėjimas neįmanomas. Teismas pažymėjo, jog nors pareiškėjas laikomas įkalinimo įstaigoje ir jo teisių bei pareigų įgyvendinimas yra apribotas, šis ribojimas nėra tokio dydžio, jog pareiškėjas neturėtų galimybių teismui pateikti patikslinto skundo. Taip pat pareiškėjui išaiškinta, jog jis galėtų būti atvesdintas į teismo posėdį teikti papildomus paaiškinimus, įrodymus, jei teisme būtų pradėta administracinė byla pagal jo rašytinį skundą.

III.

Pareiškėjas nesutikdamas su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartimi 2015 m. liepos 15 d. pateikė atskirąjį skundą bei jo papildymus (teisme užregistruoti 2015 m. rugpjūčio 7 d., 2015 m. rugpjūčio 19 d. ir 2015 m. rugsėjo 3 d.).

Pareiškėjas nurodo, kad į teismą kreipėsi su skundu dėl jo laikymo sąlygų laisvės atėmimo vietoje, neteisėtų pareigūnų veiksmų, neveikimo, smurto ir pateikė virš šimto lapų dokumentų, medicininių pažymų, atsakymų į pareiškėjo prašymus ir kt. Teigia, kad atsakovu buvo nurodęs tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyrių. Prašo perkelti jį į tardymo izoliatorių. Teigia, kad skundą papildyti ir reikalavimus suformuluoti nori pats atvykęs į teismą. Prašo priteisti 200 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad teismas pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, jam nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų. Šiaulių tardymo izoliatorius sutinka su teismo nuomone, kad skundo trūkumai yra esminiai, dėl jų bylos nagrinėjimas neįmanomas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, nes jis per nustatytą terminą nepašalino Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų.

Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, visų pirma pažymi, jog teisė kreiptis į teismą, nepaisant to, kad ji priskirtina prie žmogaus subjektinių teisių, o ne jo pareigų, vis dėlto turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra išvardyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 24 straipsniuose.

Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, skunde pareiškėjas privalo nurodyti skundo dalyką – pareiškėjo reikalavimą ir pagrindą – aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Minėti įstatymu nustatyto skundo turinio reikalavimai užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012, 2013 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-508/2013, 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-672/2014, 2015 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-787-624/2015, 2015 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-871-438/2015, kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje ne kartą akcentuota, jog skundas turi būti suformuluotas taip, kad teismui nekiltų abejonių, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimą. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (LVAT 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007). Administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (žr. LVAT 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-442-118/2012). Skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus (žr. LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-438-94/2009).

Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko ar pagrindo, nepateikus reikšmingų dokumentų, teismas paprastai neturi galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo. Todėl ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per tokį terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, taip teismas suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

Taigi teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymų dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Įvertinusi pareiškėjo skundo (Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas 2015 m. birželio 10 d.) turinį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šis skundas neatitiko ABTĮ 23 ir 24 straipsnio reikalavimų, todėl teismas turėjo pagrindą taikyti ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nutartimi nustatyti pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti.

Iš pareiškėjo skundo turinio galima spręsti, kad jis siekia inicijuoti administracinę bylą dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų, pareigūnų veiksmų bei neveikimo, laikymo sąlygų laisvės atėmimo vietoje, smurto pareiškėjo atžvilgiu. Tačiau skunde nėra suformuluota jokio reikalavimo, atsakovu nurodomas Šiaulių tardymo izoliatorius, tačiau nėra aišku, kurie būtent šio viešojo administravimo subjekto veiksmai skundžiami, nes akivaizdu, kad ne visi pareiškėjo skunde vardijami galimi jo teisių pažeidimai priklauso šio subjekto kompetencijai. Vien tai, kad pareiškėjas prie skundo pridėjo daug įvairių dokumentų (prašymai teismui, Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, Kalėjimų departamento raštai, Generalinės prokuratūros raštai, medicininiai dokumentai, Šiaulių tardymo izoliatoriaus raštai, Marijampolės pataisos namų raštai, nutarimai dėl nuobaudų skyrimo pareiškėjui, teismo nutartys ir kt.), nesuteikia informacijos apie konkrečias, laike ir vietoje apibrėžtas aplinkybes, kuriomis pareiškėjas siekia pagrįsti savo reikalavimus (kada, kokiu būdu buvo padaryti pareiškėjo teigiami teisių pažeidimai, kurie būtent įrodymai tai patvirtina).

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas siekia prisiteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką žalos atlyginimo bylose, pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiančių įrodymų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-231/2011, 2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-242/2011, 2014 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-114/2014, kt.). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, kaip minėta, pareiškėjas reikalavimo atlyginti žalą skunde nesuformulavo, prašymas priteisti 200 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą atsirado tik pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 7 d. atskirojo skundo papildyme. Tačiau nagrinėdamas atskirąjį skundą teismas sprendžia tik dėl skundžiamos žemesnės instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, bet ne dėl pareiškėjo naujai keliamų, anksčiau neįvardintų skundo reikalavimų priimtinumo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimų, todėl pagrįstai pasiūlė pareiškėjui per nustatytą terminą pateikti patikslintą skundą, atitinkantį minėtų įstatymo normų reikalavimus. 2015 m. birželio 17 d. nutartyje teismas nurodė pareiškėjui esminius skundo trūkumus, paaiškino kaip juos pašalinti, taip pat įspėjo dėl galimų nepasinaudojimo teise pašalinti skundo trūkumus pasekmių, t. y. kad skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis).

Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2015 m. birželio 29 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas pristatyti jį į teismą, kad galėtų viską plačiau paaiškinti. Atsakovu nurodė Kriminalinės žvalgybos skyrių, tačiau aiškiai nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, apibūdinančių jo nurodytos institucijos galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą), skundo reikalavimo nesuformulavo, t. y. teismo nurodytų skundo trūkumų nepašalino.

Teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, iš pateikto skundo turinio pagal ABTĮ 23 ir 24 straipsnio reikalavimus, kurių turi laikytis skundą teismui teikiantis asmuo (pareiškėjas), turi gauti minimalią informaciją apie konkrečias aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad abstraktus aplinkybių, nuoskaudų, subjektyvios nuomonės išdėstymas teismui negali būti pagrindas nagrinėti skundą, jei iš jo turinio neaišku, ką konkrečiu atveju skundžia pareiškėjas ir kuo jis remiasi (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. AS858-746/2010, AS442-639/2009, kt.).

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartyje pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas nepašalino 2015 m. birželio 17 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, todėl pagrįstai nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad nutartis skundą laikyti nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos surašant skundą teismui.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, nėra pagrindo jos naikinti, todėl ši nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. T. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                          Irmantas Jarukaitis

              Romanas Klišauskas

              Skirgailė Žalimienė