Administracinė byla Nr. A-634-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00384-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija: 16.1.; 15.2.3.1.;15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio išplėstinė teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Arūno Dirvono, Irmanto Jarukaičio, (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų N. M. (N. M.) ir I. C. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. A., N. M. (N. M.), I. C. skundus atsakovams Elektrėnų savivaldybės administracijai, Elektrėnų savivaldybės tarybai, Valstybės tarnybos departamentui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Elektrėnų savivaldybės tarybos ir Valstybės tarnybos departamento, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. K. ir Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas A. A. kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–3), prašydamas pakeisti 2013 m. vasario 1 d. Elektrėnų savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus (įstaigos vadovo) konkurso (toliau – ir Konkursas) rezultatus, t. y. nevertinti pretendentų į pareigas konkurso komisijos (toliau – ir Komisija) narių L. A., R. K., A. K., L. A., G. K. egzamino žodžiu rezultatų, perskaičiuoti konkurso rezultatus ir konkurso laimėtoju paskelbti antrą vietą užėmusį konkurso dalyvį.
2. Pareiškėja I. C. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino (III t., b. l. 1–13, VI t., b. l. 1–7, VII t., b. l. 49–69, 87–94, VIII t., b. l. 120–135), prašydama: 1) pripažinti, kad Komisijos nariai L. A., R. K., R. N., L. A. ir G. K. buvo suinteresuoti, kad Konkursą laimėtų D. K., taigi neveikė taip, kaip reikalauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 27 punktas; 2) pripažinti, kad Komisijos narių L. A., R. K., R. N., L. A. ir G. K. vertinimo balai, skirti D. K. Konkurso dalyje žodžiu, turėjo reikšmingos ir lemiamos įtakos Konkurso žodžiu rezultatams ir galutiniams Konkurso rezultatams nustatant Konkurso laimėtoją; 3) pripažinti Konkurso protokolą negaliojančiu toje dalyje ir ta apimtimi, kurioje pateikti Komisijos narių L. A., R. K., R. N., L. A. ir G. K. Konkurso dalies žodžiu D. K. įvertinimo balai bei kuria D. K. pripažinta Konkurso laimėtoja; 4) įpareigoti Komisiją iš naujo perskaičiuoti D. K. Konkurso dalies raštu (testo) rezultatus, Konkurso dalies žodžiu įvertinimo balų vidurkį be Komisijos narių L. A., R. K., R. N., L. A. ir G. K. Konkurso dalies žodžiu D. K. įvertinimo balus ir galutinį Konkurso balą; 5) įpareigoti Komisiją iš naujo sudaryti pretendentų eilę ir iš naujo paskelbti Konkurso laimėtoją; 6) panaikinti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 13 d. sprendimą „Dėl D. K. priėmimo į savivaldybės kontrolieriaus pareigas“; 7) įpareigoti Elektrėnų savivaldybę per protingą terminą organizuoti Konkursą į Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigas iš naujo; 8) įpareigoti Elektrėnų savivaldybę artimiausiame Elektrėnų savivaldybės tarybos posėdyje po sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo atleisti D. K. iš Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigų; 9) įpareigoti Elektrėnų savivaldybę per protingą terminą sugrąžinti į Elektrėnų savivaldybės biudžetą visas lėšas, kurios buvo išmokėtos D. K. laikotarpiu nuo jos priėmimo į Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigas iki atleidimo iš šių pareigų, įskaitant įmokas į socialinio draudimo fondo biudžetą ir kitas išmokas, išlaidas bei mokesčius bei kitas patirtas išlaidas; 10) įpareigoti Elektrėnų savivaldybę per protingą terminą atlikti visus reikiamus veiksmus, kad būtų kreiptasi į Valstybės tarnybos departamentą (toliau – ir VTD) dėl D. K. valstybės tarnautojo statuso bei stažo valstybės tarnyboje laikotarpiu nuo jos priėmimo į Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigas iki atleidimo iš šių pareigų panaikinimo; 11) įpareigoti VTD atlikti visus reikiamus veiksmus dėl D. K. valstybės tarnautojo statuso bei stažo valstybės tarnyboje laikotarpiu nuo jos priėmimo į Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigas iki atleidimo iš šių pareigų panaikinimo; 12) įpareigoti Elektrėnų savivaldybę per protingą terminą atlikti visus reikiamus veiksmus, kad būtų kreiptasi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą dėl D. K. stažo bei įmokų panaikinimo laikotarpiu nuo jos priėmimo į Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigas iki atleidimo iš šių pareigų; 13) priteisti iš Elektrėnų savivaldybės dėl Konkurso organizavimo patirtą 20 000 Lt neturtinę žalą; 14) priteisti iš Elektrėnų savivaldybės dėl Elektrėnų savivaldybės teismo nutarties nevykdymo, viešojo administravimo procedūros nestabdymo ir D. K. priėmimo į savivaldybės kontrolieriaus pareigas bei dalykinę reputaciją menkinančių, tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo sukeltų pasekmių patirtą 30 000 Lt neturtinę žalą; 15) priteisti iš Elektrėnų savivaldybės dėl skundžiamų veiksmų iki 2014 m. vasario mėn. patirtą 3 696 Lt turtinę žalą, ir po 308 Lt už kiekvieną kitą mėnesį iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; 16) priteisti iš VTD dėl skundžiamų veiksmų patirtą 20 000 Lt neturtinę žalą.
3. Pareiškėjas N. M. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino (II t., b. l. 18–23, V t., b. l. 1–4, VIII t., b. l. 36–39), prašydamas: 1) panaikinti 2013 m. vasario 1 d. Elektrėnų savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos Savivaldybės kontrolieriaus (įstaigos vadovo) konkurso rezultatus (protokolo Nr. 14-1); 2) pripažinti, kad 2013 m. vasario 13 d. Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl D. K. priėmimo į savivaldybės kontrolierės pareigas“ yra neteisėtas, nes Elektrėnų savivaldybės tarybai buvo uždrausta priimti D. K. į savivaldybės kontrolieriaus pareigas, ir pastarąjį sprendimą panaikinti; 3) įpareigoti Elektrėnų savivaldybę organizuoti konkursą į Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigas iš naujo.
4. Pareiškėjas A. A., nesutikdamas su konkurso į Elektrėnų savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos Savivaldybės kontrolierius (įstaigos vadovo) pareigas rezultatais, pagal kuriuos jis liko trečioje vietoje, nurodė, kad buvo pažeistas Aprašo 21 punktas, pagal kurį valstybės politikas, išskyrus šio Aprašo 24 punkte nurodytus atvejus, negali būti Komisijos nariu, tuo tarpu Konkurso metu net devyni atrankos komisijos nariai buvo Elektrėnų savivaldybės tarybos nariai. Be to, pasak pareiškėjo, buvo pažeisti ir Aprašo 23, 27 punktai, kadangi dalis Komisijos narių buvo šališki, tačiau nenusišalino. Atkreipė dėmesį, jog dauguma Komisijos narių per Elektrėnų savivaldybės tarybos posėdžius, kaip valdančios daugumos partneriai, jau yra balsavę už D. K. palankius, su šiuo konkursu susijusius sprendimus, be to, tiek D. K., tiek Komisijos nariai L. A., R. K., A. K., L. A., G. K. 2012 m. liepos 26 d. pareiškimu Elektrėnų savivaldybės merui pareiškė, jog jungiasi į tarybos narių daugumą veikti kartu koalicijoje, tačiau nė vienas atrankos komisijos narys nuo darbo Komisijoje nenusišalino.
5. Pareiškėja I. C., nesutikdama su Konkurso rezultatais, pagal kuriuos ji liko antroje vietoje, taip pat nurodė, kad dalis Komisijos narių buvo šališki, jie turėjo suinteresuotumą, jog Konkursą laimėtų D. K.. Be to, nebuvo išlaikytas pretendentams suteiktų šifrų konfidencialumas, kadangi Komisijos sekretorė prieidavo prie paliktų testų, atversdavo juos ir pasižiūrėdavo. Dėl minėtų priežasčių, anot pareiškėjos, nepagrįsta ir VTD išvada, jog Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (toliau – ir VTĮ, Valstybės tarnybos įstatymas) ir Apraše įtvirtintos procedūros Konkurso metu nebuvo pažeistos. Be to, I. C. teigimu, VTD apskritai neturėjo teisės pateikti išvados dėl VTĮ laikymosi. Pareiškėja taip pat nesutiko su Komisijos sprendimu suteikti D. K. trečią kvalifikacinę klasę. I. C. nurodė, kad dėl atsakovės Elektrėnų savivaldybės skundžiamų veiksmų buvo pažeistos jos teisės ir pagrįsti lūkesčiai, ji buvo apgauta, įžeista, prarado pasitikėjimą Elektrėnų savivaldybe bei viešojo administravimo institucijomis, išgyveno nusivylimą, stresą, pradėjo blogai jaustis, atsirado sveikatos sutrikimai. Pareiškėjos teigimu, tokie Elektrėnų savivaldybės veiksmai laikytini jos garbės ir orumo įžeidimu. Dėl atsakovo Elektrėnų savivaldybės 2013 m. vasario 1 d. skundžiamų veiksmų patirtą neturtinę žalą pareiškėja vertina 20 000 Lt. Be to, pasak pareiškėjos, Elektrėnų savivaldybė 2013 m. vasario 13 d. pakartotinai neužtikrino ir pažeidė jos teises, teisėtus interesus, lūkesčius, įžeidė garbę ir orumą, nes neturėdama tam teisės priėmė D. K. į Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigas. Pabrėžė, jog Elektrėnų savivaldybė 2013 m. vasario 13 d. viešame Elektrėnų savivaldybės tarybos posėdyje svarstydama D. K. priėmimo į savivaldybės kontrolieriaus pareigas klausimą, vietinėje spaudoje viešai komentuodama Konkurso rezultatus bei Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimus, pareiškėjos atžvilgiu veikė nesąžiningai, kadangi viešai suabejojo jos sąžiningumu, veiksmų teisėtumu. Dėl Elektrėnų savivaldybės viešų pasisakymų, anot pareiškėjos, buvo įžeista jos garbė ir orumas, pakenkta dalykinei reputacijai. Dėl atsakovės Elektrėnų savivaldybės 2013 m. vasario 13 d. skundžiamų veiksmų ir dalykinę reputaciją menkinančių, tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo patirtą neturtinę žalą I. C. vertina 30 000 Lt. Be to, pasak pareiškėjos, dėl Elektrėnų savivaldybės veiksmų ji patyrė ir turtinę žalą, t. y. būdama paskirta į Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigas ji būtų gavusi didesnį darbo užmokestį bei patirtų mažesnes išlaidas kelionei į darbą. Pareiškėjos paskaičiavimais, vidutinė vieno mėnesio negauta darbo užmokesčio suma sudaro 132 Lt, o išlaidos degalams – 176 Lt per mėnesį. Pareiškėja taip pat nurodė, kad žalą, kurią vertina 20 000 Lt, patyrė ir dėl VTD veiksmų, t. y. VTD pasityčiojo ir įžeidė pareiškėją, nes nevykdė ar netinkamai vykdė savo pareigas, surašė tikrovės neatitinkančią išvadą. Paaiškino, kad dėl VTD surašytos tikrovės neatitinkančios išvados buvo viešai suabejota jos sąžiningumu, skundo padavimo pagrįstumu, teisėtumu, protingumu, pakirstas pasitikėjimas pareiškėja, jos dalykinė reputacija.
6. Pareiškėjas N. M., nesutikdamas su Konkurso rezultatais, pagal kuriuos jis liko ketvirtoje vietoje, taip pat pabrėžė, jog Komisijos nariai buvo šališki, be to, šifrų konfidencialumas nebuvo išsaugotas.
7. Atsakovai Elektrėnų savivaldybės administracija ir Elektrėnų savivaldybės taryba (toliau –kartu ir Elektrėnų savivaldybė) atsiliepimuose į pareiškėjų skundus (I t., b. l. 25–31, II t., b. l. 45–52, III t., b. l. 55–61, VI t., b. l. 64–69, VIII t., b. l. 40–44, 63–70, 114–116, IX t., b. l. 4–7), prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.
8. Elektrėnų savivaldybės nuomone, Konkurso Komisijos sudėtis buvo teisėta, nes tai, kad tarybos nariai vieną kartą balsavo už tariamai naudingą D. K. sprendimą, nereiškia, kad jie daugiau niekada negali ateityje dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su tuo asmeniu. Atsakovo nuomone, samprotavimai dėl politikos įtakos konkurso rezultatams taip pat vertintini kritiškai, kadangi iš pretendentų egzamino žodžiu garso įrašo galima įsitikinti, kad iš esmės teisinga D. K. vertinti geriausiai iš visų pretendentų. Pabrėžė, jog aukščiausiais balais D. K. egzaminą žodžiu įvertino ne tik savivaldybės tarybos daugumos atstovai, bet ir valdančiajai daugumai nepriklausę tarybos nariai. Atsakovo teigimu, tik savivaldybės tarybos nariai, būdami valstybės politikais, gali priimti sprendimą dėl savivaldybės kontrolieriaus paskyrimo į pareigas, todėl jie turi būti (ar bent jau gali būti) Konkurso Komisijos nariais, o draudimas į Konkurso Komisiją skirti valstybės politikus taikomas tik tais atvejais, kai valstybės tarnautoją į pareigas skiria ne valstybės politikai. Atsakovas pabrėžė, jog pareiškėjai A. A. ir N. M. iš esmės mėgina apginti ne savo, o pareiškėjos I. C. interesus, todėl jie turėtų būti jos atstovai, o ne pareiškėjais. Taip pat atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai dalyvavo Konkurso Komisijos posėdyje (egzamine žodžiu) ir pateikė savo paaiškinimus bei atsakė į Komisijos narių pateiktus klausimus, tačiau šiame posėdyje nekėlė klausimo dėl kurio nors iš Komisijos narių galimo šališkumo. Pažymėjo, kad Konkurso Komisijos nariai neprivalo nusišalinti nuo pretendentų vertinimo, jeigu juos tarpusavyje sieja ta pati lytis, rasė, tautybė, kalba, kilmė, socialinė padėtis, tikėjimas, įsitikinimai ar pažiūros, tuo pačiu ir narystė politinėje partijoje. Pasak Elektrėnų savivaldybės, nėra pagrindo pripažinti negaliojančia ir Konkurso protokolo dalį, kuria pateiktas Konkurso Komisijos pasiūlymas dėl trečios kvalifikacinės klasės D. K. suteikimo. Pabrėžė, jog Aprašas neįpareigoja egzaminą žodžiu laikiusių pretendentų pasirašytinai supažindinti su Konkurso Komisijos pasiūlymu suteikti priimamam valstybės tarnautojui kvalifikacinę klasę, be to, kvalifikacinės klasės suteikimas D. K. nepadarė jokios įtakos šioje byloje skundžiamiems Konkurso rezultatams. Elektrėnų savivaldybė taip pat nurodė, kad testų šifrų konfidencialumas buvo išsaugotas. Atkreipė dėmesį, jog pagal Aprašo 37 punktą už pretendentui suteikto šifro konfidencialumo išsaugojimą atsako pretendentas. Paaiškino, kad Aprašo 46 punktas nustato, kad pasibaigus testui spręsti skirtam laikui, komisijos sekretorius surenka išspręstus testus. Tik Komisijos sekretorius Konkurso procedūros klausimais gali bendrauti su pretendentais. Aprašas ar kiti teisės aktai nenumato, kad Komisijos sekretorius bendrauti su pretendentais ir surinkti išspręstus testus gali tik užmerktomis, užrištomis akimis, nusukęs žvilgsnį nuo testų, kad jokiu būdu nepamatytų šifrų ar pan. Jei Komisijos sekretorius ir matė šifrus testuose, tai tą darė tik tuo tikslu, kad įsitikintų, jog pretendentai nepamiršo, ar sąmoningai neužrašė šifrų testuose, nes tokiu atveju Konkursas galėjo būti sužlugdytas. Be to, vykdydamas pareigą pasibaigus testui spręsti skirtam laikui surinkti išspręstus testus, Komisijos sekretorius privalo matyti ką renka – testus ar kitus popieriaus lapus, todėl testų su šifrais pamatymas komisijos sekretoriui yra neišvengiama būtinybė. Elektrėnų savivaldybė pabrėžė, kad pareiškėja I. C. nepateikė įrodymų, kad patyrė 50 000 Lt neturtinę žalą, nepagrindė turtinės žalos dydžio, o skunde pateikti turtinės žalos skaičiavimai yra nesuprantami ir nepagrįsti faktiniais duomenimis.
9. Atsakovas VTD atsiliepimuose į pareiškėjų skundus (II t., b. l. 119–121, VIII t., b. l. 72–75, 118–119), IX t., b. l. 2–3) prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.
10. Anot VTD, vien Konkurso Komisijos nario priklausomybė kuriai nors partijai ar vienoks ar kitoks pavaldumas Komisijos pirmininkui savaime nėra teisės akte nurodyta aplinkybė, dėl kurios asmuo negalėtų būti skiriamas Komisijos nariu ar dėl kurios būtų pakankamas pagrindas abejoti to asmens nešališkumu. Be to, byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja I. C. buvo neteisingai vertinama Konkurso metu dėl jos nepriklausymo politinei partijai ar atvirkščiai, dėl D. K. priklausymo politinei partijai. VTD paaiškino, kad pagal Aprašo 22, 29 punktus Komisijos sekretorius nėra Komisijos narys ir tik jis Konkurso procedūros klausimais gali bendrauti su pretendentais. Pažymėjo, kad dar prieš prasidedant testui raštu, Komisijos sekretorė informavo, kad pretendentai tinkamai pažymėtų atsakymus ir kiekvieno testo lapo viršutiniame dešiniajame kampe įrašytų šifrą. Pretendentams baigus spręsti testus sekretorė išties patikrino testus, norėdama įsitikinti, ar lapai tinkamai sužymėti, tačiau nė vienas konkurso komisijos narys nebuvo prisiartinęs prie testų taip, kad galėtų pamatyti šifrus, neprašė jų parodyti ar pasakyti, o jokių kitų įrodymų, patvirtinančių teiginį dėl pretendentų šifrų žinojimo, byloje nepateikta. VTD teigimu, kadangi pareiškėja su Konkurso protokolu susipažino iš kart po to, kai jame pasirašė, todėl ir kvalifikacinės klasės suteikimas protokole dar nebuvo užfiksuotas, be to, kvalifikacinės klasės suteikimas D. K. Konkurso eigai ir rezultatams jokios įtakos neturi. Taip pat pabrėžė, kad byloje nėra įrodymų, jog VTD, jei teismas spręstų pripažinti Konkursą neteisėtu, atsisakytų įvykdyti teismo nurodymus. Dėl I. C. reikalavimo atlyginti neturtinę žalą VTD nurodė, kad VTD pateiktos išvados dėl Konkurso eigos jokių pasekmių pareiškėjai nesukelia, jos nėra skundžiamos teismui, todėl negali sukelti ir tam tikrų išgyvenimų pareiškėjai, kurių pagrindu ji galėtų prašyti neturtinės žalos atlyginimo.
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. K. atsiliepime (IV t., b. l. 137–139) prašė pareiškėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus.
12. D. K. teigimu, klaidingai nurodoma, jog už sprendimą skirti ją kaip pakaitinę valstybės tarnautoją į savivaldybės kontrolieriaus pareigas balsavo Elektrėnų savivaldybės tarybos daugumai priklausantys nariai, kurie dalyvavo ir Konkurso komisijoje, kadangi R. N. nėra tarybos daugumos narys. Be to, labai gerai jos atsakymus vertino ir tarybos daugumai nepriklausantis komisijos narys H. P., tuo tarpu L. A. ir L. A., jos atsakymų neįvertino aukščiausiu balu, nors, D. K. nuomone, ji atsakė teisingai. D. K. atkreipė dėmesį, kad būtent pareiškėją I. C. išskirtinai gerai įvertino komisijos nariai A. A. ir D. A.. D. K. nuomone, prieš ją, kaip Konkurso laimėtoją, galimai veikia organizuota asmenų grupė, kadangi I. C. ir A. A. skundų teiginiai iš esmė identiški.
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje atsiliepime nurodė administracinę bylą spręsti teismo nuožiūra (VI t., b. l. 123–124).

II.

14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 10 d. sprendimu (b. l. 119–128) pareiškėjų skundus atmetė.
15. Teismas nustatė, kad 2013 m. sausio 9 d. buvo paskelbtas konkursas į Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigas. Konkursas vyko 2013 m. vasario 1 d. Susumavus Konkurso rezultatus, buvo nustatyta, kad konkursą laimėjo D. K.. Elektrėnų savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. TS-44 D. K. nuo 2013 m. vasario 18 d. priimta į Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigas.
16. Teismas pažymėjo, kad dalis pareiškėjų reikalavimų formuluojami kaip prašymai pripažinti tam tikrą faktą, tačiau tam tikro fakto pripažinimas (konstatavimas) ir jo teisinis įvertinimas nėra administracinių teismų veiklos tikslas ir savaime nesukelia ABTĮ numatytų teismo sprendimo pasekmių, t. y. neapgina į teismą pasikreipusio asmens tariamai pažeistų teisių arba įstatymų saugomų interesų. Taigi minėti reikalavimai dėl tam tikrų faktų pripažinimo negali būti nagrinėjami kaip savarankiški reikalavimai ir gali būti tik kitų reikalavimų (ne)tenkinimo prielaida, todėl iš esmės nagrinėti reikalavimai tik dėl skundžiamų aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos priteisimo.
17. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą.
18. Teismas taip pat pažymėjo, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad ginčijant priėmimo į valstybės tarnybą procedūrą, svarbu tinkamai pasirinkti gynybos būdą. Kreipimasis į teismą neturi būti betikslis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1993/2012). Teismo vertinimu, pareiškėjo A. A. reikalavimai nagrinėjamu atveju yra betiksliai, kadangi, nors pareiškėjas ir iš esmės nesutinka su Konkurso rezultatais, tačiau siekia, jog konkursą laimėtų kitas pretendentas, t. y. I. C.. Taigi tokiu savo reikalavimu pareiškėjas A. A. nesiekia savo teisių apgynimo, o tuo atveju, jei jo skundas būtų tenkintas, jo teisėms ar pareigoms toks teismo sprendimas jokios įtakos nepadarytų, todėl teismas sprendė, jog vien dėl šios priežasties A. A. skundas gali būti atmestas kaip nepagrįstas.
19. Įvertinęs pareiškėjų argumentus dėl Komisijos sudėties neteisėtumo, kadangi dalis Komisijos narių buvo politikai, teismas pažymėjo, kad ginčijamas Konkursas vyko į įstaigos (Kontrolės ir audito tarnybos) vadovo pareigas, todėl Komisijoje pagal Aprašo 24 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 1 d.), nustatančio išimtis, kada politikai gali būti atrankos komisijos nariais, ne tik galėjo, bet ir privalėjo dalyvauti valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas ir konkursą organizuojančios įstaigos personalo tarnybos vadovas. Pažymėta, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 16 straipsnio 2 dalies 8 punktą sprendimų dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų priėmimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, todėl sistemiškai vertinant Aprašo 21, 24 punktus (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 1 d.), Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 8 punktą, daryta išvada, kad politikų dalyvavimas atrankos komisijoje nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo Komisijos sudėtį pripažinti neteisėta. Be to, Aprašo 24 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 1 d.) taip pat nustato, kad organizuojant konkursą įstaigos vadovo pareigoms, komisijos pirmininkas gali būti valstybės politikas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog bylos duomenys patvirtina, kad vienas iš pareiškėjų – N. M., būdamas Elektrėnų savivaldybės nariu, pats balsavo už tokią Komisijos, į kurią įtraukti ir savivaldybės politikai, sudėtį, taigi N. M. teiginiai apie Komisijos sudėties neteisėtumą vertintini kritiškai, kaip siekis nuginčyti Konkurso rezultatus.
20. Teismas kritiškai vertino pareiškėjų argumentus dėl Komisijos narių neobjektyvumo. Pažymėjo, kad pareiškėjai savo nurodomas aplinkybes dėl galimo, jų nuomone, Komisijos narių šališkumo žinojo ir Konkurso metu, tačiau nė vienas iš jų jokių pastabų tuo metu dėl galimo Komisijos narių neobjektyvumo nereiškė, nekėlė klausimo dėl kurio nors iš Komisijos narių nusišalinimo. Nors dalis Komisijos narių 2012 m. rugpjūčio 22 d. balsavo už D. K. paskyrimą į pakaitinio valstybės tarnautojo Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigas Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus J. Z. laikino nedarbingumo laikotarpiu, tačiau, teismo vertinimu, minėta aplinkybė yra visiškai nesusijusi su ginčijamo Konkurso procedūromis ir negali būti pagrindu a priori konstatuoti šių Komisijos narių suinteresuotumą Konkurso laimėtoja paskelbti būtent D. K.. Teismo nuomone, minėti pareiškėjų argumentai paremti tik subjektyviu vertinimu. Teismas nepagrįstais pripažino ir pareiškėjų teiginius apie tai, jog kai kurie Konkurso Komisijos nariai specialiai sumažino savivaldybės kontrolieriaus pareigybės reikalavimus tam, kad Konkursą laimėtų būtent D. K.. Pažymėjo, kad būtent reikalavimų šiai pareigybei sumažinimas sudarė galimybę Konkurse dalyvauti ir pareiškėjams, todėl tokie Elektrėnų savivaldybės veiksmai, kai iš Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigybės aprašymo buvo pašalintas reikalavimas turėti vidaus auditoriaus atestatą, nelaikyti D. K. protegavimu ar išskirtinių sąlygų jai sudarymu. Argumentai dėl partinio priklausomumo įtakos Konkurso rezultatams taip pat atmesti, nes vien Komisijos nario priklausomybė kuriai nors partijai savaime nėra teisės akte nurodyta aplinkybė, dėl kurios būtų pakankamas pagrindas abejoti to asmens nešališkumu. Be to, atkreiptas dėmesys, jog D. K. egzamino žodžiu dalyje geriau nei I. C. įvertino ne tik Komisijos nariai, balsavę už D. K. paskyrimą į pakaitinio valstybės tarnautojo Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigas, bet ir minėtame balsavime nedalyvavę A. K. ir G. R., o H. P. abi kandidates įvertino vienodai. Taip pat pažymėta, kad R. N. nepriklauso Elektrėnų savivaldybės tarybos daugumai, o G. R. apskritai nėra Elektrėnų savivaldybės tarybos narys, taigi argumentai, kad išskirtinai 5 Komisijos nariai, kurie priklauso tarybos daugumai ar yra balsavę už D. K. kandidatūrą į savivaldybės kontrolieriaus pareigas, specialiai geriau vertino D. K. egzamino žodžiu atsakymus, atmesti. Pastebėta, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, kad atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario diskrecija. Tai reiškia, kad šiam patikrinimui yra būdingas subjektyvaus pretendento (konkurso dalyvio) žinių vertinimo faktorius. Tačiau pabrėžta, kad šio faktoriaus reikšmė yra siejama tik su konkurso komisijos nario, o ne konkurso dalyvio (pretendento) atitinkamos nuomonės susiformavimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011). Taigi tai reiškia, jog tokia situacija, kai visi komisijos nariai vienodais balais įvertina vieną konkurso dalyvį, yra faktiškai beveik neįmanoma, todėl kai kurių Komisijos narių mažesnių balų skyrimas pareiškėjai I. C., nesant jokių kitų objektyviais duomenimis pagrįstų aplinkybių, nelaikytas pastarųjų Komisijos narių specialiu nusistatymu prieš pareiškėją. I. C. išsakomos abejonės dėl galimo L. A. neobjektyvumo, nes pastaroji galbūt yra D. K. šeimos gydytoja, yra pagrįstos tik prielaidomis. Net ir tuo atveju, jei L. A. būtų D. K. šeimos gydytoja, ši aplinkybė nereiškia jos suinteresuotumo, kad būtent D. K. taptų savivaldybės kontroliere, nesant kitų tai patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjų argumentus, jog Konkurso procedūros buvo pažeistos dar ir dėl to, kad prieš apklausą žodžiu šifrai buvo atskleisti Komisijos nariams, t. y. išsprendus testą Komisijos sekretorė apžiūrėjo testo lapuose užrašytą šifro numerį, teismas laikė nepagrįstais. Atkreipė dėmesį, jog Komisijos sekretorė nėra Komisijos narė, be to, būtent ji pagal Aprašo 29 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 1 d.) konkurso procedūros klausimais gali bendrauti su pretendentais. Aprašo 46 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 1 d.) nustato, kad baigus spręsti testą ir praktinę užduotį, Komisijos sekretorius surenka išspręstus testus ir praktines užduotis. Pagal Aprašo 39 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 1 d.) pretendentas kiekvieno testo ir praktinės užduoties lapo viršutiniame dešiniajame kampe rašo suteiktą šifrą. Pažymėta, kad teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta Komisijos sekretorė R. B. paaiškino, jog dažnai per konkursus pretendentai neužrašo, ar ne ten kur reikia užrašo jiems suteiktus šifrus, todėl ji, be kita ko, pasitarusi su VTD stebėtojais, pretendentui baigus spręsti testą raštu, patikrindavo lapus, ar ant kiekvieno iš jų užrašytas šifras. Nurodė, kad neturėjo tikslo įsiminti šifrus, be to, tai padaryti būtų sudėtinga, kadangi šifrą sudaro 6 ženklai, o Konkurse dalyvavo 9 pretendentai, todėl ji šifrų niekam atskleisti negalėjo. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas Komisijos pirmininkas A. A. pažymėjo, kad su Komisijos sekretore apie šifrus nekalbėjo. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjų teiginius dėl Komisijos narių šališkumo, sąlygoto pretendentų šifrų žinojimo, byloje nenustatyta. Pažymėta, kad nė vienas iš pretendentų nereiškė abejonių dėl galimo šifro atskleidimo Komisijos nariams, Komisijos sekretoriui atliekant testo lapų patikros veiksmus. Todėl, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus, teismas sprendė, kad Komisijos sekretorės atliktas pretendentų lapų patikrinimas nereiškia, kad Komisijos nariams buvo atskleisti pretendentų šifrai. Taip pat atmesti pareiškėjų teiginiai dėl 3 kvalifikacinės klasės suteikimo Konkurso laimėtojai. Pažymėta, kad pagal Aprašo 58 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 1 d.) Komisijai pasiūlius, priimamam valstybės tarnautojui gali būti suteikiama trečia kvalifikacinė klasė ir apie tai pažymima protokole. Pažymėta, jog 3 kvalifikacinės klasės suteikimas D. K. pareiškėjams jokių teisių ar pareigų nesukuria. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daryta išvada, kad Konkursas organizuotas tinkamai, procedūrinių pažeidimų nenustatyta, todėl naikinti jo rezultatus (2013 m. vasario 1 d. protokolą Nr. 14-1) ir tenkinti kitus iš to kylančius reikalavimus, t. y. įpareigoti Komisiją iš naujo perskaičiuoti konkurso rezultatus, iš naujo sudaryti pretendentų eilę ir iš naujo paskelbti Konkurso laimėtoją, organizuoti konkursą į Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigas iš naujo, panaikinti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 13 d. sprendimą „Dėl D. K. priėmimo į savivaldybės kontrolieriaus pareigas“ ir atleisti D. K. iš Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigų, įpareigoti Elektrėnų savivaldybę ir VTD atklikti kitus veiksmus, susijusius su D. K. atleidimu, nėra pagrindo.
21. Nenustačius Elektrėnų savivaldybės neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš privalomų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, konstatuota, kad pareiškėja neturi teisės ir į jos nurodomos žalos atlyginimą.
22. Teismas taip pat sprendė, kad VTD atstovų dalyvavimas komisijos darbe stebėtojo teisėmis ir rašytinės išvados apie Aprašo laikymąsi konkurso metu, kuri pareiškėjams jokių teisinių pasekmių nesukelia ir kuri atitinka teismo padarytas išvadas, surašymas nelaikytinas neteisėtu veiksmu, galinčiu sukelti asmenims žalą. Atkreiptas dėmesys, jog VTD atliktas Konkurso procedūrų atitikties vertinimas ne tik Aprašo, bet ir VTĮ reikalavimams, nelaikytinas VTD pareigūnų įgaliojimų viršijimu, kadangi pagal VTĮ 49 straipsnio 4 dalies 1 punktą būtent VTD yra įgaliota prižiūrėti, kaip įgyvendinamas VTĮ ir su juo susiję teisės aktai.

III.

23. Pareiškėja I. C. pateikė apeliacinį skundą (IX t., b. l. 133–144), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendimą ir išnagrinėti bylą iš esmės.
24. Pareiškėja mano, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, spręsdamas dėl Komisijos narių objektyvumo, taip pat nepagrįstai sprendė, kad Komisijos sudėtis buvo teisėta. Mano, kad pareiškėjos teisė dalyvauti Konkurse lygiomis sąlygomis su D. K. buvo pažeista, kadangi pareiškėja 2012 m. liepos 26 d. su Komisijos nariais nepasirašė pareiškimo jungtis į koaliciją ir veikti kartu su jais, kurį pasirašė D. K., pareiškėja nėra politinėje partijoje, kuri 2012 m. rugpjūčio 3 d. paskelbė dalyvaujanti valdančiojoje koalicijoje Elektrėnų savivaldybės taryboje, veikiančioje bendru politiniu sutarimu, kurioje dalyvavo D. K., pareiškėja nebuvo, kaip D. K., pagal pateiktą prašymą neteisėtai priimta į pareigas laikinai vykdyti savivaldybės kontrolieriaus pareigas, atitinkamai jos Konkurso metu nevertino Komisijos nariai, esantys Elektrėnų savivaldybės tarybos valdančiojoje koalicijoje su politine partija, kuriai pareiškėja priklausytų. Pareiškėja tvirtina, kad Apraše reglamentuotos konkurso procedūros neleidžia konkurso metu skųsti kažkokių veiksmų, tam yra skirtos 3 darbo dienos po konkurso, todėl laiko nepagrįstu teismo argumentą, kad pareiškėja Konkurso metu žinojo apie Komisijos narių šališkumą, tačiau dėl to nereiškė jokių pastabų. Pareiškėjos įsitikinimu, teismas vertino pavienes aplinkybes ir nevertino bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių visumos. Teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su neteisėtu D. K. paskyrimu laikinai eiti Elektrėnų savivaldybės kontrolierės pareigas. Pažymi, kad Elektrėnų savivaldybės taryba viršijo savo įgaliojimus ir nepaisydama teismo nutartimi nustatyto draudimo neteisėtai priėmė D. K. į Elektrėnų savivaldybės kontrolierės pareigas. Tvirtina, kad Elektrėnų savivaldybės taryba vietinėje spaudoje ir atsiliepimuose į pareiškėjų skundus pašiepiamai atsiliepė apie Konkurso nelaimėjusius pretendentus, pateikė nebūtas ir išgalvotas, įžeidžiančias garbę ir orumą aplinkybes, atvirai stojo D. K. pusėn. Teismas nepagrįstai vertino aplinkybę, kad L. A. yra D. K. šeimos gydytoja, kadangi pareiškėja šiuo argumentu nesirėmė, tačiau nepasisakė dėl bylai reikšmingų aplinkybių – 2012 m. liepos mėnesį pasirašyto Elektrėnų savivaldybės tarybos daugumai priklausančių politinių partijų atstovų pareiškimo dėl jungimosi į koaliciją ir veikimo bendru sutarimu, kurį pasirašė Komisijos nariai ir D. K., minėto neteisėto D. K. paskyrimo laikinai eiti Elektrėnų savivaldybės kontrolierės pareigas, Konkurso datos nustatymo nesilaikant nustatytų reikalavimų (2013 m. sausio mėn. paskelbus konkursą Elektrėnų savivaldybės audito ir kontrolės tarnybos vadovo pareigoms užimti) ir kitų pareiškėjų nurodytų aplinkybių. Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad Komisijos sekretorė neteisėtai tikrino pretendentams suteiktus šifrus. Mano, kad toks veiksmas pažeidė pretendento teisę į šifro konfidencialumą, panaikino konkurso skaidrumą ir objektyvumą. Teismas neįvertino, kad ši konkurso procedūra buvo vykdoma po to, kai konkurso pretendentai buvo įtikinti, kad konkursas baigėsi, pasirašė konkurso protokole ir buvo paprašyti išeiti iš konkurso patalpos, t. y. pažeidžiant Apraše nurodytų procedūrų eiliškumo tvarką. Konkurso protokole buvo neteisėtai daromi įrašai. Pareiškėjos manymu, teismas netinkamai vertino konkurse stebėtojų teisėmis dalyvavusių VTD atstovų reikšmę, nekonstatavęs, kad jų dalyvavimas konkurse buvo aplaidus jiems patikėtų pareigų vykdymas. Teismas neįvertino, kad Komisijos narę A. K. ir vieną iš konkurso pretendenčių I. K. siejo giminystės ryšiai. Teismas nevertino Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje 2012 m. rugsėjo 6 d. reikalavimo Elektrėnų savivaldybės tarybai įgyvendinti VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 12 punktą nedelsiant atleisti D. K. iš neteisėtai užimtų Elektrėnų savivaldybės kontrolierės pareigų. Teismas nenagrinėjo ir nevertino pareiškėjos skundo, paduoto 2013 m. vasario 15 d. Teismas nenagrinėjo pareiškėjos 2014 m. vasario 2 d. prašymo skirti Elektrėnų savivaldybės tarybos nariams baudą. Teismas nesprendė pareiškėjos 2013 m lapkričio 8 d. pateikto prašymo dėl liudytojų apklausos. Teismas neįvertino, kad D. K. buvo informuota apie Konkurso klausimų rengimą, kadangi po 20 testo klausimų rengė Komisijos pirmininkas A. A. ir Komisijos narys G. R., tiesioginiais pavaldumo santykiais susijęs su A. V., kurio pavaduotoja politinėje partijoje buvo D. K.. Pareiškėjos vertinimu, teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šališkumo klausimu suformuotos praktikos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-30/2012), neatsižvelgė į šio teismo išaiškinimus dėl pretendentų šifravimo (administracinė byla Nr. A11-158/2005). Pažymėjo, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika veiksmų teisėtumas visada turi būti vertinamas iš esmės, o administracinę bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl neteisėtų veiksmų nustatymo, neatsižvelgdamas į tai, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skųstas aktas, iš kurio kildinama žala (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1241/2009).
25. Pareiškėjas N. M. pateikė apeliacinį skundą (IX t., b. l. 145–147), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
26. Pareiškėjas nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu, mano, kad teismas nevertino įrodymų visumos. Pareiškėjas mano, kad atrankos Komisijos valdančios daugumo atstovų atsakymų vertinimas negali būti nešališkas. Teismas nevertino fakto, kad tuo metu, kai pareiškėjas balsavo už Komisijos sudėtį jis priklausė Tarybos valdančiųjų daugumai ir balsavo taip, kaip buvo sutarta daugumoje. Teismas nepasisakė apie A. K. ir vienos iš konkurso pretendenčių I. K. giminystės ryšius. Nesutinka su teismo argumentais dėl neteisėtai atskleistų pretendentų šifrų.
27. Atsakovai Elektrėnų savivaldybės administracija ir Elektrėnų savivaldybės taryba pateikė atsiliepimus į pareiškėjų apeliacinius skundus (IX t., b. l. 156–157, b. l. 159–160), nurodydami, kad su apeliaciniais skundais nesutinka ir mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
28. Atsakovas Valstybės tarnybos departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjų apeliacinius skundus (IX t., b. l. 152–155), prašydamas apeliacinius skundus atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
29. Atsakovas mano, kad Komisija buvo sudaryta nepažeidžiant Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio, Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio ir Aprašo 18, 21, 24 punktų nuostatų. Mano, kad priklausymas politinei partijai savaime nesuteikia pagrindo abejoti Komisijos nario nešališkumu. Šiuo aspektu remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-401/2012. Tvirtina, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pretendentų šifrų atskleidimą Komisijos nariams, todėl pareiškėjų argumentai dėl šifrų konfidencialumo pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti. Šiuo aspektu atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-885/2011. Nurodo, kad remiantis Aprašo nuostatomis kvalifikacinės klasės suteikimas protokole fiksuojamas po to, kai pretendentai pasirašo protokole. Be to, nurodo, kad kvalifikacinės klasės suteikimas neturi jokios įtakos konkurso eigai ir rezultatams, todėl atsakovas nesutinka su pareiškėjų teiginiu, kad buvo pažeisti Aprašo reikalavimai suteikiant kvalifikacinę klasę ir pildant protokolą.
30. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. K. su pareiškėjo N. M. apeliaciniu skundu nesutinka ir mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Ginčo esmė

31. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro konkurso į savivaldybės kontrolieriaus pareigas organizavimo teisėtumas.
32. 2013 m. sausio 9 d. buvo paskelbtas konkursas į Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigas, kuris įvyko 2013 m. vasario 1 d. Susumavus Konkurso rezultatus, buvo nustatyta, kad konkursą laimėjo D. K., kuri 2013 m. vasario 13 d. Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-44 nuo 2013 m. vasario 18 d. priimta į Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigas (II t., b. l. 38).
33. Pareiškėjai I. C., N. M. ir A. A., taip pat dalyvavę konkurse, prašė pripažinti įvykusio konkurso rezultatus negaliojančiais, nes Konkurso atrankos komisija buvo neteisėtos sudėties, jos nariai šališki, buvo pažeista konkurso organizavimo tvarka, nes buvo atskleisti pretendentų šifrai.
34. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, patikrinęs pareiškėjų argumentus dėl konkurso organizavimo tvarkos pažeidimų, padarė išvadą, kad konkurso organizavimo procedūrinių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą naikinti konkurso rezultatus, nenustatyta ir pareiškėjų skundus atmetė.
35. Pareiškėja I. C., nesutikdama su priimtu teismo sprendimu, prašė jį panaikinti ir bylą išnagrinėti iš esmės. Apeliantė teigė, kad sprendžiant dėl Komisijos sudėties teisėtumo, jos narių objektyvumo, šifro konfidencialumo pažeidimo bei Konkurso skaidrumo, teismas netinkamai vertino įrodymų byloje visumą; neatsižvelgė į aplinkybę, kad buvo pažeista pareiškėjos teisė dalyvauti Konkurse lygiomis sąlygomis, nevertino aplaidaus VTD atstovų, dalyvavusių konkurse stebėtojų teisėmis, pareigų atlikimo; nenagrinėjo pareiškėjos skundo, paduoto 2013 m. vasario 15 d., nesprendė prašymo dėl liudytojų apklausos, netyrė aplinkybės, kad D. K. buvo informuota apie Konkurso klausimų rengimą.
36. Pareiškėjas N. M., taip pat ginčydamas priimtą teismo sprendimą, nesutiko su byloje atliktu įrodymų vertinimu, prašė bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.

Dėl pareiškėjų skundų nagrinėjimo iš esmės ribų

37. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje apibrėžta, kad savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba) – subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai. Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 8 dalis nustato, kad savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 6 punktas nustato, kad į įstaigos vadovo savivaldybės kontrolieriaus pareigas priima savivaldybės taryba. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas paprastai priimama konkurso būdu (VTĮ 11 str.). Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu tvarką nustato Vyriausybės patvirtintas konkursų į valstybės tarnautojų pareigas organizavimo tvarkos aprašas (VTĮ 10 str. 9 p.).
38. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime (byla Nr. 24/07), aiškindamas šių teisinių santykių pobūdį bei teismo vaidmenį sprendžiant šiuos ginčus, konstatavo, <...> „kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą.“ Atitinkamai tame pačiame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad <...> „Konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką. Piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų nei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expressis verbis nurodytais, nei kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais.“ <...>
39. Remiantis šia konstitucine doktrina darytina išvada, kad teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas. Šiuo atveju teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, kuri (tvarka), vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo reikalavimus, turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti šiame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013, kt.).
40. Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, lygiateisiškumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, karjeros ir tarnybinio bendradarbiavimo principais (VTĮ 3 str. 1 d.), šių principų privalu laikytis ir organizuojant konkursus į valstybės tarnautojo pareigas.
41. Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966, 3 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 1 d.) įtvirtina, kad priėmimo į pareigas konkurso būdu procedūra apima: konkurso paskelbimą; dokumentų, kurie turi būti pateikti norint dalyvauti konkurse, priėmimą; konkurso komisijos sudarymą; konkursą; valstybės tarnautojus į pareigas priimančio asmens arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimo dėl priėmimo į pareigas priėmimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad Apraše įtvirtintos procedūros ir taisyklės laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Todėl imperatyviai suformuluotų taisyklių nesilaikymas yra vada pripažinti administravimo subjekto priimtą sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-781/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2947/2011). Taigi esminių procedūros reikalavimų pažeidimas gali lemti konkurso rezultatų pripažinimą negaliojančiais nepriklausomai nuo konkretaus pretendento galimybės tapti konkurso laimėtoju akivaizdumo, nes tokie pažeidimai reiškia ir imperatyvių valstybės tarnybos organizavimo principų pažeidimą. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškėjo A. A. galimybių ginti savo pažeistas teises teisme yra nepagrįsta, nes jų gynimas šiuo atveju neturi būti siejamas su galutiniais konkurso rezultatais, kurie, pripažinus esminius procedūros pažeidimus, būtų pagrindas spręsti dėl jų panaikinimo ir naujo konkurso organizavimo. Šia apimtimi pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti pareiškėjo A. A. skundo reikalavimus, teismo sprendime nurodoma nutartis, kuria buvo pabrėžiama pasirenkamų pažeistų teisių gynybos būdo svarba konkrečiu atveju (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1993/2012), buvo priimta esant kitokio pobūdžio teisiniams santykiams tarp ginčo šalių, todėl byloje pateikiamas išaiškinimas netinka nagrinėjamu atveju.
42. Kita vertus, pareiškėjo A. A. skunde išdėstyti argumentai yra nurodomi iš esmės tokie patys kaip ir kitų pareiškėjų (dėl komisijos sudėties teisėtumo, narių šališkumo), jie buvo išnagrinėti aptariant kitų pareiškėjų skundus, todėl šis proceso trūkumas nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 str., 142 str. 1 d.).

V.

Dėl reikalavimų Konkurso komisijos formavimui

43. Kaip jau buvo minėta, Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 8 dalis nustato, kad savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 6 punktas nustato, kad į įstaigos vadovo savivaldybės kontrolieriaus pareigas priima savivaldybės taryba.
44. Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu tvarką nustato Vyriausybės patvirtintas konkursų į valstybės tarnautojų pareigas organizavimo tvarkos aprašas (VTĮ 10 str. 9 p.). Aprašo 18–19 punktai numato, kad konkursui vykdyti sudaroma pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisija. Komisija sudaroma Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnyje nurodytų asmenų įsakymu. Pagal Aprašo 21 punktą Komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 narių. Valstybės politikas, išskyrus šio Aprašo 24 punkte nurodytus atvejus, negali būti komisijos nariu. Valstybės tarnybos tvarkymo įstaigos vadovo sprendimu komisijos darbe stebėtojo teisėmis gali dalyvauti valstybės tarnybos tvarkymo įstaigos valstybės tarnautojas. Pagal Aprašo 23 punktą komisijos nariais negali būti skiriami asmenys, kurie yra pretendentų sutuoktiniai, artimi giminaičiai ar asmenys, su pretendentais susiję svainystės ryšiais, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai gali būti suinteresuoti konkurso rezultatais, arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu.
45. Kita vertus, Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios savivaldybės tarybos išimtinę kompetenciją, 8 punktas numato, kad savivaldybės tarybos išimtinei kompetencijai yra priskirta tiek pretendentų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos komisijos sudarymas, tiek sprendimų dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų priėmimas, taip pat savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos steigimas savivaldybės kontrolieriaus teikimu, didžiausio valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus šioje tarnyboje nustatymas, savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir sprendimo dėl jos priėmimas, įstatymų numatyto savivaldybės kontrolieriaus darbo užmokesčio nustatymas, savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) nuostatų tvirtinimas.
46. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Komisija buvo sudaryta Elektrėnų savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. TS-192 (pakeistas Elektrėnų savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. TS-340) (II t., b. l. 56–57, 75). Komisijos pirmininku paskirtas Elektrėnų savivaldybės tarybos narys A. A., kitais Komisijos nariais – Elektrėnų savivaldybės tarybos nariai L. A., D. A., H. P., R. K., A. K., L. A., G. K., R. N., Teisės ir personalo administravimo skyriaus vedėjas G. R.. Komisijos sekretore paskirta Teisės ir personalo administravimo skyriaus vedėjo pavaduotoja R. B..
47. Teismo sprendime pažymėta, kad Konkursas vyko į įstaigos (Kontrolės ir audito tarnybos) vadovo pareigas, todėl Komisijoje pagal Aprašo 24 punktą, nustatančio išimtis, kada politikai gali būti atrankos komisijos nariais (Į komisijos narių sąrašą turi būti įtraukiami konkursą organizuojančios įstaigos personalo administravimo tarnybos vadovas arba kitas valstybės tarnautojas, atliekantis personalo administravimo funkcijas, ir tiesioginis būsimo valstybės tarnautojo vadovas (arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas). Jeigu rengiamas konkursas įstaigos vadovo, jo pavaduotojo, ministerijos kanclerio, administracijos vadovo, departamento (valdybos) direktoriaus ir jo pavaduotojo pareigoms, į komisijos narių sąrašą turi būti įtrauktas valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas ir konkursą organizuojančios įstaigos personalo tarnybos vadovas. Krašto apsaugos sistemoje šie asmenys gali būti profesinės karo tarnybos kariai. Organizuojant konkursą įstaigos vadovo, ministerijos kanclerio pareigoms, komisijos pirmininkas gali būti valstybės politikas), ne tik galėjo, bet ir privalėjo dalyvauti valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas ir konkursą organizuojančios įstaigos personalo tarnybos vadovas. Nurodė, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 8 punktu sprendimų dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų priėmimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, todėl sistemiškai vertindamas Aprašo 21, 24 punktus, Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 8 punktą, padarė išvadą, kad politikų dalyvavimas atrankos komisijoje nesudarė pagrindo Komisijos sudėtį pripažinti neteisėta.
48. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama padarytai išvadai dėl konkurso komisijos sudėties teisėtumo, pažymi, kad nagrinėjamo ginčo atveju politikų dalyvavimo atrankos (konkurso) komisijoje teisėtumas turėtų būti grindžiamas ne Aprašo 21 punkto ir 24 punkto nuostatų aiškinimu, bet Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatų, įtvirtinančių sprendimų dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų išimtinę savivaldybės tarybos kompetenciją, taip pat ir sudaryti pretendentų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos komisiją tiesioginiu taikymu.
49. Vietos savivaldos įstatymas įtvirtina savivaldybės kontrolieriaus institucijos ypatingą paskirtį (subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai – 3 str. 4 d.), funkcijas (rengia klausimus savivaldybės tarybos posėdžiams, per kuriuos savivaldybės taryba kolegialiai įgyvendina savo įgaliojimus – 12 str. 1 d., pateikia svarstomus klausimus kartu su projektais – 13 str. 5 d.), atskaitingumą (savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės tarybai – 27 str. 3 d.) ir kitas, kurios pagrindžia savivaldybės tarybos išimtinę kompetenciją priimti sprendimą dėl savivaldybės kontrolieriaus paskyrimo, taip pat sudaryti pretendentų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas komisiją. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija negali būti suvaržoma Aprašo 21, 24 punkto nuostatomis, kurios riboja politikų dalyvavimą pretendentų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos komisijos sudėtyje, todėl nagrinėjamu atveju minėtos Aprašo nuostatos neturėjo būti taikomas kaip neatitinkančios aukštesnės galios teisės akte įtvirtintų nuostatų. Kitoks Vietos savivaldos įstatymo normų, įtvirtinančių savivaldybės kontrolieriaus skyrimą, aiškinimas reikštų savivaldybės išimtinės kompetencijos neteisėtą suvaržymą.

Dėl savivaldybės kontrolieriaus nepriklausomumo

50. Pareiškėja I. C. apeliacinį skundą grindžia ir tuo, jog pirmosios instancijos teismo pateiktas Vietos savivaldos įstatymo ir Aprašo normų aiškinimas prieštarauja savivaldybės kontrolieriaus nepriklausomumo principui, kadangi jo skyrimo procedūroje dalyvauja institucija, kurios priežiūrą jis iš esmės atlieka. Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi taikytiną teisinį reguliavimą, su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka.
51. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad, kaip nurodyta pirmiau – savivaldybės kontrolierius (Kontrolės ir audito tarnybos vadovas) atlieka ypatingas funkcijas – prižiūri, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas ir patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai (Vietos savivaldos įstatymo 27 str. 1 d.), kurias vykdydamas jis, be kita ko: atlieka išorės finansinį ir veiklos auditą savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės kontroliuojamose įmonėse (Vietos savivaldos įstatymo 27 str. 1 d. 1 p.), teikia savivaldybės tarybai išvadą dėl pateikto tvirtinti savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio (Vietos savivaldos įstatymo 27 str. 1 d. 2 p.), rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimams priimti reikalingas išvadas dėl naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas (Vietos savivaldos įstatymo 27 str. 1 d. 3 p.), suteikiančias savivaldybės tarybai pagrindą tvirtinti koncesijos konkurso sąlygas ir pagrindines koncesijos sutarties sąlygas; išvadas galutiniam koncesijos sutarties projektui (Vietos savivaldos įstatymo 27 str. 1 d. 4 p.); išvadas suteikiančias savivaldybės tarybai pagrindą tvirtinti viešųjų pirkimų sąlygas, būdą ir pagrindines sutarties dėl partnerystės su privačiais subjektais sąlygas bei galutiniam partnerystės su privačiais subjektais sutarties projektui (Vietos savivaldos įstatymo 27 str. 1 d. 5 p.); išvadas dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės, taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo (Vietos savivaldos įstatymo 27 str. 1 d. 6 p.); valstybės kontrolės prašymu teikia savivaldybės kontrolieriaus atliktų auditų ataskaitas ir darbo dokumentus audito išorinei peržiūrai atlikti (Vietos savivaldos įstatymo 27 str. 1 d. 7 p.) bei atlieka kitas įstatymuose ir kituose teisės aktuose jam priskirtas funkcijas.
52. Įgyvendindamas jam priskirtas funkcijas savivaldybės kontrolierius turi teisę dalyvauti savivaldybės tarybos, komitetų, kolegijos (jei ji įsteigta), komisijų posėdžiuose ir pareikšti nuomonę savo kompetencijos klausimais (Vietos savivaldos įstatymo 27 str. 9 d. 5 p.); pats atlieka ir (arba) skiria savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojus atlikti išorės finansinį ir veiklos auditą (Vietos savivaldos įstatymo 27 str. 9 d. 7 p.); priima sprendimus pagal atlikto finansinio ir veiklos audito ataskaitas, nurodo savivaldybės administracijos direktoriui, audituotų subjektų vadovams jų veiklos trūkumus ir nustato terminą, per kurį turi būti pašalinti nustatyti teisės aktų pažeidimai (Vietos savivaldos įstatymo 27 str. 9 d. 8 p.), teikia merui, savivaldybės vykdomajai institucijai, audituotų subjektų vadovams išvadas, ataskaitas ir sprendimus dėl nustatytų ir nepašalintų teisės aktų pažeidimų (Vietos savivaldos įstatymo 27 str. 9 d. 9 p.); imasi prevencinių priemonių, kad būtų ištaisyti ir nepasikartotų nustatyti teisės aktų pažeidimai (Vietos savivaldos įstatymo 27 str. 9 d. 12 p.); nagrinėja iš gyventojų gaunamus prašymus, pranešimus, skundus ir pareiškimus (Vietos savivaldos įstatymo 27 str. 9 d. 13 p.); teikia informaciją pagal jam suteiktą kompetenciją (Vietos savivaldos įstatymo 27 str. 9 d. 14 p.; 16 p., 20 p.).
53. Savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas Savivaldybės tarybai (Vietos savivaldos įstatymo 27 str. 3 d.).
54. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 221 straipsnio 4 dalį, savivaldybės kontrolieriaus, tarnybinę veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta vertinimo komisija.
55. Savivaldybės kontrolieriaus veikla yra grindžiama nepriklausomumo, teisėtumo, viešumo, objektyvumo ir profesionalumo principais (Vietos savivaldos įstatymo 27 str. 4 d.). Savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba) savo veikloje vadovaujasi šiuo ir kitais įstatymais, valstybinio audito reikalavimais, Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis ir kitais teisės aktais (Vietos savivaldos įstatymo 27 str. 5 d.).
56. Sistemiškai aiškinant Vietos savivaldos įstatymo, Valstybės tarnybos įstatymo normas, pažymėtina, kad tarp Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vadovo) ir Savivaldybės tarybos susiklostantys tarpusavio santykiai yra aiškiai ir detaliai reglamentuoti, numatant jų tarpusavio bendradarbiavimo būdus ir priemones bei aiškiai įtvirtinant ne tik Savivaldybės kontrolieriaus atskaitingumą Savivaldybės tarybai, bet ir numatant savivaldybės kontrolieriaus nepriklausomumo garantijas.
57. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, įstatymuose įtvirtinta savivaldybės kontrolieriaus skyrimo procedūra savaime nereiškia Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų savivaldybės kontrolieriaus veiklos principų, inter alia – nepriklausomumo, pažeidimo. Sistemiškai vertinant teisės normas, reglamentuojančias savivaldybės kontrolieriaus skyrimo procedūras, pažymėtina, kad Savivaldybės tarybos išimtinės kompetencijos skirti savivaldybės kontrolierių įgyvendinimas, dalyvaujant jo skyrimo procedūroje tokiu būdu, jog Konkurso komisijos nariais yra paskiriami savivaldybės tarybos atstovai, negali turėti poveikio savivaldybės kontrolieriaus veiklos nepriklausomumo principui, nes jis įgyvendinimas realizuojant kituose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus savivaldybės kontrolieriui, jo pareigas ir atsakomybę. Savivaldybės kontrolierius savo veikloje vadovaujasi tiek Vietos savivaldos, tiek kitais įstatymais ir teisės aktais, atsakomybė už netinkamą funkcijų vykdymą, be kita ko, ir nepriklausomumo principo pažeidimą, jam taip pat gali kilti kitų įstatymų, be kita ko, Valstybės tarnybos įstatymo, numatančio tarnybinę atsakomybę, pagrindu. Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, nėra pagrindo teigti, kad Savivaldybės tarybos narių buvimas konkurso dėl savivaldybės kontrolieriaus pareigų komisijos nariais, savaime galėtų daryti įtaką savivaldybės kontrolieriaus nepriklausomumui.
58. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai, jog Vietos savivaldos įstatymo, Valstybės tarnybos įstatymo ir Aprašo normų aiškinimas tokiu būdu, jog Savivaldybės išimtinė kompetencija skiriant savivaldybės kontrolierių, be kita ko, suteikia ir teisę paskirti savivaldybės tarybos narius konkurso atrankos komisijos nariais, pažeidžia Savivaldybės kontrolieriaus nepriklausomumo principą, atmestini kaip nepagrįsti.

VI.

Dėl konkurso komisijos narių šališkumo

59. Tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde pareiškėjai kelia abejones dėl Komisijos narių nešališkumo.
60. Konkurso į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos aprašo 23 punktas numatė, kad komisijos nariais negali būti skiriami asmenys, kurie yra pretendentų sutuoktiniai, artimi giminaičiai ar asmenys, su pretendentais susiję svainystės ryšiais, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai gali būti suinteresuoti konkurso rezultatais, arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu.
61. Pareiškėjų teigimu, Komisijos narių šališkumą, be kita ko, rodo tai, jog atskiri Komisijos nariai ir konkursą laimėjusi D. K. tuo metu, kai ji buvo Elektrėnų savivaldybės narė, priklausė savivaldybės tarybos valdančiajai daugumai ir buvo pasirašę susitarimą dėl bendros koalicijos sudarymo; Savivaldybės taryba 2012 m. rugpjūčio mėnesį paskyrė D. K. laikinai eiti Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigas, vėliau nevykdė Vyriausybės atstovo reikalavimo atleisti D. K. iš užimtų pareigų; 2012 m. gruodžio mėnesį neteisėtai nutraukė pradėtą vykdyti konkursą ir pakeitė Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigybės aprašymą, panaikindama specialųjį reikalavimą turėti auditoriaus pažymėjimą; 2013 m. sausio mėnesį paskelbus naują konkursą, nustatė konkurso datą pažeisdamas reikalavimus, o minėtas trūkumas buvo ištaisytas tik aktyvių pareiškėjos I. C. veiksmų dėka; sudarė išskirtines sąlygas vienam pretendentui – D. K.; neteisėtai nesustabdė konkurso procedūros; Savivaldybės taryba visuomenės informavimo priemonėse neigiamai atsiliepė apie konkurse dalyvavusius pretendentus.
62. Vertinant komisijos narių nešališkumą pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog komisijos nariai L. A., R. K., G. K., L. A., A. K. buvo valdančiosios koalicijos, kuriai būdama Elektrėnų savivaldybės tarybos nare priklausė ir konkursą laimėjusi pretendentė D. K., savaime nėra pakankama pripažinti, kad Komisija objektyviąja prasme buvo šališka. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, laikomasi nuomonės, kad vien asmens priklausymas politinei partijai nėra teisės akte nurodyta aplinkybė, dėl kurios asmuo negalėtų būti skiriamas komisijos nariu ar dėl kurios būtų pakankamas pagrindas abejoti to asmens nešališkumu (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-401/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-198/2009). Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, asmens priklausymas tai pačiai politinei koalicijai taip pat savaime nelaikytinas pakankamu pagrindu abejoti asmens nešališkumu. Taigi šiuo atveju, įvertinus atskirų Komisijos narių priklausymą valdančiajai daugumai kitų bylos aplinkybių kontekste, konstatuotina, kad ši aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti Komisijos nešališkumu objektyviąja prasme. Minėtos išvados nepaneigia ir kitos pareiškėjos įvardytos aplinkybės, susijusios su ankstesniais Komisijos narių, dalyvaujant Savivaldybės tarybos veikloje, priimtais sprendimais ar atskirų Savivaldybės tarybos narių pasisakymai vertinant įvykusio Konkurso aplinkybes.
63. Dėl subjektyvaus asmenų nešališkumo, teismų praktikoje laikoma, kad asmens nešališkumas yra, kol nėra įrodyta priešingai, t. y. kol nėra nustatyta, kad valstybės tarnautojas, veikdamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nustatytoje situacijoje, parodė suinteresuotumą, priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių. Šiuo atveju pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kurios, jos vertinimu, verčia ją abejoti atskirų Komisijos narių nešališkumu, išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, nepaneigia subjektyvaus nešališkumo prezumpcijos nagrinėjamoje situacijoje.
64. Jokių kitų objektyvių duomenų ar įrodymų, kad kuris nors Komisijos narys tiesiogiai ar netiesiogiai buvo suinteresuotas konkurso rezultatais, ar aplinkybių, kurios pagrįstai keltų abejones kurio nors nario šališkumu, pareiškėja nepateikė. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad kuris nors iš nurodytų Komisijos narių yra kurio nors iš pretendentų į paminėtas pareigas sutuoktinis ar artimas giminaitis arba susijęs su kuriuo nors iš pretendentų svainystės ryšiais. Tokiu būdu, nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti ir Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 23 punkto reikalavimai.

VII.

Dėl pretendentų atsakymų vertinimo ir Komisijos narių piktnaudžiavimo diskrecijos teise

65. Apeliaciniuose skunduose, be kita ko, keliama abejonė dėl Komisijos narių atlikto egzamino dalies žodžiu vertinimo ir balų skyrimo pareiškėjai I. C. bei trečiajam suinteresuotam asmeniui D. K.. Pareiškėjos I. C. teigimu, būtent geresnis D. K. įvertinimas egzamino žodžiu dalyje, nulėmė tai, jog pastaroji kandidatė laimėjo organizuotą konkursą.
66. Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad konkursas yra vientisas veiksmas, kurio procedūra apima visus etapus t. y. abi egzamino dalis: tiek rašytinę, tiek žodinę (VTĮ 11 str. 2 d. (straipsnio redakcija galiojusi 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. birželio 1 d.)). Priimant asmenį į pareigas konkurso būdu būtina vertinti tiek pretendentų pokalbio metu atskleistų gebėjimų, tiek testo raštu atsakytų klausimų visumą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-902/2010). Todėl ta aplinkybė, jog pareiškėja I. C. buvo geriau įvertinta egzamino dalyje raštu nesudaro prielaidų teigti, jog pareiškėja buvo geriau pasiruošusi užimti pareigybę dėl kurios vyko Konkursas.
67. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju Komisijos nariai nepiktnaudžiavo jiems suteikta diskrecijos teise, įvertinus tai, kad pareiškėjai, be kita ko, nesutinka su egzamino žodinės dalies vertinimu, teigdami, jog konkursą laimėjusi pretendentė, komisijos narių, kurie, pareiškėjų vertinimu, buvo suinteresuoti jos paskyrimu, buvo įvertinta geriau nei tų, kurie, pareiškėjų nuomone, tokio suinteresuotumo neturėjo, atsižvelgtina į Aprašo 51 punktą, kuriame numatyta, kad kiekvienas komisijos narys pretendentų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas per egzaminą žodžiu vertina individualiai – nuo 1 iki 10 balų. Blogiausias įvertinimas yra 1 balas, geriausias – 10 balų. Įvertinę kiekvieno pretendento gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, komisijos nariai pildo pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas egzamino žodžiu individualaus vertinimo lentelę
68. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinimo kriterijai – tai konkurso dalyviui keliami reikalavimai dėl jo gebėjimo atlikti pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijas bei dėl šitoms funkcijoms atlikti būtinų žinių turėjimo. Todėl toks atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario diskrecija (žr. pvz. 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011; taip pat žr. 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012). Šiam patikrinimui yra būdingas subjektyvaus pretendento (konkurso dalyvio) žinių vertinimo faktorius. Šio faktoriaus reikšmė yra siejama tik su konkurso komisijos nario, o ne konkurso dalyvio (pretendento) atitinkamos nuomonės susiformavimu (žr. pvz. 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012). Nesutikimas su Komisijos narių vertinimu, pagrįstas vien subjektyviu pretendento vertinimu, nenustačius jokios aplinkybės, leidžiančios abejoti Komisijos narių objektyvumu vertinant konkurse dalyvavusius pretendentus, neleidžia pagrįstai teigti, jog Komisijos nariai piktnaudžiavo pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise (žr. pvz. 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012). Komisijos nariai turi tam tikrą diskreciją spręsdami, kaip įvertinti kiekvieną pretendentą. Toks vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, tačiau ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą. Todėl teismo vaidmuo tokiame kontekste apsiriboja įvertinimu, ar komisija neperžengė turimos vertinimo laisvės ribų (žr. pvz. 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1623/2012).
69. Nagrinėjamu atveju apeliantė I. C. teigia, jog komisijos nariai L. A., R. K., L. A., G. K. ir R. N. piktnaudžiavo savo diskrecijos teise, vertindami pareiškėją I. C. ir konkursą laimėjusią D. K. ir nepagrįstai aukštais balais vertindami pastarąją. I. C. teigimu, žymus skirtumas tarp Komisijos narių balų skirtų I. C. ir D. K., atspindi akivaizdų minėtų Komisijos narių nepalankumą pareiškėjos atžvilgiu ir kelia pagrįstas abejones dėl Komisijos narių nešališkumo. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptarti pareiškėjos teiginiai yra subjektyviu I. C. vertinimu grindžiamos prielaidos, nesudarančios pakankamo pagrindo pripažinti, kad nurodyti Komisijos nariai, vertindama pretendentų atsakymus piktnaudžiavo jiems suteikta vertinimo diskrecijos teise.
70. Išplėstinei teisėjų kolegijai, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, abejonių dėl Konkurso pretendentų, tarp jų ir pareiškėjų, vertinimo taip pat nekyla.

VIII.

Dėl kitų Konkurso procedūros pažeidimų

71. Apeliantės I. C. teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pretendentams suteikto šifro atskleidimo reikšmę, neįvertino to, jog Aprašas draudžia anksčiau nei jame nurodytu laiku ir būdu sužinoti suteiktą šifrą kitiems asmenims, išskyrus pretendentą, kuriam jis yra suteiktas, todėl priėjo nepagrįstą išvadą, jog Komisijos sekretorės atliktas konkurso pretendentų lapų patikrinimas nereiškia, jog Komisijos nariams buvo atskleisti pretendentų šifrai, todėl šiuo aspektu Konkurso organizavimo tvarka nebuvo pažeista.
72. Skunde pirmosios instancijos teismui (III t., b. l. 1–13) pareiškėja I. C. tvirtino, kad Komisijos sekretorė R. B. prieidavo prie užverstų paliktų testų, atversdavo juos ir pasižiūrėdavo – tokiu būdu buvo pažeistas šifrų konfidencialumas. Posėdžio pirmosios instancijos teisme metu apklausta R. B. nurodė, kad pretendentui baigus spręsti testą raštu, patikrindavo lapus, ar ant kiekvieno jų tinkamai užrašytas šifras.
73. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad Aprašo 36 punktas numato, kad pretendentui suteikiamas šifras, susidedantis iš 6 ženklų – 3 raidžių ir 3 skaitmenų. <...> Šifro kortelę pretendentai turi saugoti visą konkurso laiką <...> ir grąžinti komisijos sekretoriui tik po to, kai egzamino žodžiu vertinimo balai įrašomi konkurso protokolo egzamino žodžiu vertinimo suvestinėje lentelėje. Už pretendentui suteikto šifro konfidencialumo išsaugojimą atsako pretendentas (Aprašo 37 p.). Pretendentas kiekvieno testo ir praktinės užduoties lapo viršutiniame dešiniajame kampe rašo suteiktą šifrą (Aprašo 39 p.). Aprašo 46 punkte, be kita ko, pažymėta, kad pasibaigus testui spręsti skirtam laikui, komisijos sekretorius surenka išspręstus testus, kurie tikrinami dalyvaujant pretendentams. Pagal Aprašo 22, 29 punktus, komisijos sekretorius nėra komisijos narys ir tik jis konkurso procedūros klausimais gali bendrauti su pretendentais.
74. Akcentuotina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. A. nurodė, kad su Komisijos sekretore apie šifrus nekalbėjo. Komisijos sekretorė taip pat teigė, jog tikrindama šifrus nesiekė jų įsiminti ar atskleisti Komisijos nariams. Pareiškėjos I. C. teiginiai, jog pertraukos metu Komisijos nariai galėjo susitikti ir sužinoti šifrus, aptarti Konkurso dalį raštu, yra tik prielaidos, nepagrįstos įrodymais. Jokių kitų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, jog Komisijos nariai sužinojo pretendentų šifrus, byloje nėra. Ta aplinkybė, jog Konkurso sekretorė patikrino, ar ant Konkurso pretendentų lapų tinkamai užrašyti šifrai, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog šifrų konfidencialumas buvo pažeistas. Atsižvelgusi į nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinusi nustatytas faktines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus, išplėstinė teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus dėl Konkurso rengimo tvarkos pažeidimo atmeta kaip nepagrįstus.
75. Pareiškėja I. C. apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino aplinkybės, jog konkurso pretendentė D. K. buvo informuota apie klausimų rengimą. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti, kiek D. K. padarė klaidų atsakydama į testo klausimus, kuriuos rengė D. R., tiesioginiais pavaldumo santykiais susijęs su A. V., kurio pavaduotoja politinėje partijoje buvo D. K..
76. Primintina, kad, kaip aptarta anksčiau, teismai, nagrinėdami ginčus dėl konkurso į valstybės tarnybą organizavimo veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos įvertinti konkurso pretendentų atsakymų į egzamino klausimus teisingumą. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai dėl to, jog trečiasis suinteresuotas asmuo D. K. galėjo iš anksto žinoti klausimus, sietini su bendresnio pobūdžio pareiškėjų argumentu, jog Komisijos nariai (be kita ko, ir rengę egzamino klausimus) nebuvo nešališki. Minėtas argumentas buvo išsamiai išnagrinėtas ir aptartas pirmosios instancijos teismo sprendime.
77. Išplėstinė teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog egzamino dalyje raštu, kurioje pretendentas sprendžia testą, sudarytą atitinkamoms pareigoms (Aprašo 35 p.). Testą sudaro 100 klausimų ir po 3 atsakymus į kiekvieną klausimą (Aprašo 40 p.). Nuo 30 iki 50 testo klausimų, sudaromų iš teisės aktų, susijusių su pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijomis, parengia konkursą organizuojanti įstaiga, 70 testo klausimų, sudarytų iš įstatymų ir kitų teisės aktų, nurodytų Aprašo 6 priede, skelbiami kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį 9 valandą Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje atskiru pranešimu (Aprašo 41 p.). Akcentuotina, jog organizuojant konkursą turi būti užtikrintas testo klausimų ir praktinės užduoties konfidencialumas (Aprašo 41 punktas).
78. Savivaldybės kontrolieriaus konkurso komisija 2013 m. sausio 17 d. posėdyje (Kontrolieriaus konkurso komisijos 2013 m. sausio 17 d. protokolas Nr. DG-1 (III t., b. l. 96–97)) nusprendė įpareigoti Komisijos pirmininką A. A. ir narį G. R. parengti po 20 testo klausimų su atsakymais iš teisės aktų, nurodytų konkurso skelbime savivaldybės internetiniame puslapyje pagal testų rengimo reikalavimus ir rekomendacijas. 2013 m. sausio 24 d. posėdyje (Kontrolieriaus konkurso komisijos 2013 m. sausio 24 d. protokolas Nr. DG-2) pažymėta, kad bus parengti du testo variantai: vienas – 40 klausimų su atsakymų variantais, kuris bus pateiktas konkurso dalyviams kartu su Valstybės tarnybos departamento parengtais klausimais ir kitas – kuriame bus pateikti teisingi atsakymai su nuoroda į teisės aktus. Testai bus užklijuoti vokuose ir pateikti tik Komisijos sekretoriui, kuris juos išdalins konkurso dalyviams.
79. Pirmiau išvardytos aplinkybės išplėstinei teisėjų kolegijai nekelia abejonių, jog organizuojant Konkursą buvo imtasi priemonių, kuriomis siekta užtikrinti testo klausimų konfidencialumą, aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima teigti, jog realiai šis konfidencialumas nebuvo užtikrintas, nenustatyta. Akcentuotina, jog pareiškėja I. C. tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde tik abstrakčiai nurodė, kad komisijos nario, G. R. ryšiai su A. V. ir pastarojo ryšiai su konkursą laimėjusia D. K., galėjo nulemti tai, jog pastaroji iš anksto žinojo Konkurso klausimus, tačiau iš esmės jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvados, jog Konkursą laimėjusiai kandidatei buvo iš anksto atskleisti Konkurso klausimai, neužtikrintas jų konfidencialumas ir tokiu būdu pažeista Konkurso organizavimo tvarka.
80. Pareiškėja savo skundą ir apeliacinį skundą grindžia ir tuo, jog Konkurso Komisijos protokole buvo padaryti pakeitimai po to, kai jame pasirašė konkurso pretendentai, suteikiant Konkursą laimėjusiai pretendentei trečią kvalifikacinę klasę.
81. Vadovaujantis Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų vertinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 (Žin., 2002, Nr. 60-2470), priimamam valstybės tarnautojui gali būti suteikiama trečia kvalifikacinė klasė. Komisijai pasiūlius suteikti priimamam valstybės tarnautojui kvalifikacinę klasę, apie tai pažymima protokole (Aprašo 58 p.).
82. Aprašo 47 punkte numatyta, jog Komisijos sekretorius testo ir praktinės užduoties vertinimo rezultatus įrašo konkurso protokolo egzamino raštu vertinimo lentelėje. Išspręsti testai ir praktinės užduotys pridedami prie protokolo. Komisijos sekretorius perskaito šifrus, kuriais pažymėti testai įvertinti mažiau kaip 5 balais. Aprašo 48 punktas įtvirtina, jog pretendentai, kurių šifrą komisijos sekretorius perskaito, prisistato, pasakydami vardą ir pavardę, ir grąžina šifro kortelę. Komisijos sekretorius konkurso protokolo egzamino raštu vertinimo lentelėje įrašo prisistačiusiųjų pretendentų vardus ir pavardes. Nurodyti pretendentai pasirašo egzamino raštu vertinimo lentelės skiltyje šalia savo vardo ir pavardės. Komisijos sekretorius, pagal šio Aprašo 52 punktą egzamino žodžiu rezultatus įrašęs egzamino žodžiu vertinimo suvestinėje lentelėje, perskaito egzaminą žodžiu laikiusių pretendentų šifrus. Pretendentas, kurio šifrą komisijos sekretorius perskaito, prisistato, pasakydamas vardą ir pavardę, ir grąžina šifro kortelę. Komisijos sekretorius konkurso protokolo egzamino raštu vertinimo lentelėje įrašo prisistačiusiųjų pretendentų vardus ir pavardes. Nurodyti pretendentai pasirašo egzamino raštu vertinimo lentelės skiltyje šalia savo pavardės (Aprašo 53 p.). Laimėjęs konkursą pretendentas pasirašo konkurso protokole, kad sutinka eiti konkurse laimėtas pareigas (Aprašo 59 p.). Konkurso protokolą pasirašo visi komisijos darbe dalyvavę komisijos nariai ir komisijos sekretorius. Su konkurso rezultatais egzaminą žodžiu laikę pretendentai supažindinami pasirašytinai (Aprašo 60 p.).
83. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintų Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 12 d. iki 2013 m. kovo 15 d.) (toliau – ir Vertinimo taisyklės) 43 punkte numatyta, jog asmeniui, laimėjusiam konkursą valstybės tarnautojo pareigoms, Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 nustatyta tvarka sudarytos pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos, įvertinusios šio asmens kvalifikaciją, siūlymu gali būti suteikiama trečia kvalifikacinė klasė. Vertinimo taisyklių 46 punkte numatyta, jog 43 ir 45 punktuose nurodytais atvejais konkurso komisija <...> siūlo suteikti valstybės tarnautojui trečią kvalifikacinę klasę, jeigu dėl tokio pasiūlymo balsavo posėdyje dalyvavusių šių komisijų narių dauguma. Šių komisijų narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia atitinkamos komisijos pirmininko balsas.
84. Nagrinėjamoje byloje pateiktas Pretendentų į valstybės tarnautojo, įstaigos vadovo, pareigas Konkurso į Kontrolės ir audito tarnybos Savivaldybės kontrolieriaus pareigas 2013 m. vasario 1 d. protokolas Nr. 14.1-1 (III t., b. l. 111–116), kuriame, be kita ko, skiltyje „Komisijos pasiūlymas dėl kvalifikacinės klasės suteikimo konkursą laimėjusiam pretendentui“ nurodyta suteikti III (trečią) kvalifikacinę klasę; skiltyje „Komisijos nariai dėl kvalifikacinės klasės suteikimo balsavo taip:“ pažymėta, jog balsavo suteikti III (trečią) kvalifikacinę klasę. Minėtas protokolas pasirašytas Komisijos pirmininko, Komisijos narių, konkursą laimėjusios D. K. bei kitų Konkurse dalyvavusių pretendentų, tarp jų ir pareiškėjų. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Komisijos pirmininkas A. A. patvirtino, kad jau iš patalpos išėjus Konkurso pretendentams, Komisija priėmė sprendimą dėl trečiosios kvalifikacinės klasės suteikimo Konkursą laimėjusiai pretendentei.
85. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, sisteminė aptartų teisės normų analizė suponuoja, jog egzaminą žodžiu laikę pretendentai turėtų būti supažindinami su konkurso rezultatais, be kita ko, ir komisijos sprendimu skirti trečiąją kvalifikacinę klasę konkursą laimėjusiam pretendentui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tai nebuvo padaryta, tokiu būdu pažeidžiant procedūrines Aprašo taisykles. Kita vertus, pažymėtina ir tai, jog vertinant konkurso į valstybės tarnybą teisėtumą, svarbu nustatyti, ar nebuvo pažeista egzamino tvarka ir ar nustatytas tvarkos pažeidimas nesąlygojo asmens teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą pažeidimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012). Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad nustatytas Apraše įtvirtintų procedūrų pažeidimas, atsižvelgus į jo pobūdį, pareiškėjų teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą nepažeidė ir jokios įtakos pareiškėjų teisėms ir teisėtiems interesams neturėjo, todėl nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimų ir panaikinti Konkurso rezultatus.

IX.

Dėl pareiškėjos teisės dalyvauti Konkurse lygiomis sąlygomis

86. Pareiškėjai I. C. skunde ir apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad buvo apribota jos teisė dalyvauti Konkurse lygiomis sąlygomis.
87. Kaip jau buvo minėta, teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą – tai konstitucinė piliečio teisė, įtvirtinta Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje. Ši teisė sietina inter alia su Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teise laisvai pasirinkti darbą (žr. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimus). Piliečio konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, kaip kiekvieno asmens konstitucinės teisės laisvai pasirinkti darbą atmaina, ypač atsižvelgiant į Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatą „lygiomis sąlygomis“, yra sietina su konstituciniu asmenų lygiateisiškumo (asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams) principu (žr. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą).
88. Konstitucijos 29 straipsnyje nustatyta, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.
89. Aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įtvirtina formalią visų asmenų lygybę, taip pat, kad asmenys negali būti diskriminuojami arba kad jiems negali būti teikiama privilegijų. Be to, Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog konstitucinis visų asmenų lygybės principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas (diferencijuotas) teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu; socialinio gyvenimo įvairovė gali lemti teisinio reguliavimo būdą ir turinį. Konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti žmones atsižvelgiant į jų statusą ar padėtį (žr. Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimą). Tačiau konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (žr. Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimus).
90. Piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų nei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expressis verbis nurodytais, nei kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais. Pažymėtina ir tai, kad konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką (žr. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą). Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą nėra absoliuti; valstybė negali įsipareigoti ir neįsipareigoja kiekvieno asmens priimti dirbti valstybinėje tarnyboje (žr. Konstitucinio Teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą).
91. Šiuo atveju iš esmės svarbu įvertinti, ar nebuvo pažeista pareiškėjos teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, ar buvo užtikrintas nešališkas ir objektyvus stojančiųjų vertinimas ir atranka. Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu jie teigia, jog buvo pažeista jų teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, išsamiai aptartos ir įvertintos tiek pirmosios instancijos teisme, tiek nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ir Konkurso organizavimo tvarkos pažeidimų, galėjusių nulemti pareiškėjų teisės lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, nenustatyta, pareiškėjai kitų argumentų dėl teisės lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą nepateikė.
92. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeista pareiškėjos teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą ir pagrindo jos teisių ginti pageidaujamu būdu.

X.

Dėl įrodymų vertinimo byloje

93. Pareiškėja I. C. ir N. M. apeliaciniuose skunduose, be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino kai kurių faktinių bylos aplinkybių ir pateiktų įrodymų.
94. Kiekvieno individualaus ginčo atveju byloje turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 6 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d., 72 str.).
95. Pareiškėja I. C. apeliaciniame skunde visų pirma teigia, jog teismas nenagrinėjo ir nevertino, jog Komisijos narę A. K. ir vieną iš konkurso pretendenčių – I. K. siejo giminystės ryšiai, tačiau pareiškėja nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei papildytuose skunduose ar posėdžio pirmosios instancijos teisme metu minėtos aplinkybės nedetalizavo ir nenurodė, kaip ji galėjo paveikti Konkurso procedūrų teisėtumą, savo teiginių nepagrindė ir juos patvirtinančių įrodymų nepateikė. Nagrinėjamoje byloje pateiktas tik pareiškėjų I. C. ir N. M. teiginys dėl minėtos aplinkybės egzistavimo (III t., b. l. 33–36). Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tai, jog minėta aplinkybė nėra expressis verbis aptarta pirmosios instancijos teismo sprendime, nesudaro pagrindo teigti, jog pastarieji pareiškėjų argumentai ir įrodymai nebuvo tinkamai įvertinti.
96. Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje 2012 m. rugsėjo 6 d. reikalavimo Elektrėnų savivaldybės tarybai įgyvendinti Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 12 punkto, nevertino D. K. 2013 m. liepos 26 d. D. K. ir Komisijos narių pasirašyto pareiškimo dėl jungimosi į koaliciją, aplinkybės, kad konkurso pretendentė D. K. buvo iš anksto informuota apie konkurso klausimų rengimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pastarieji pareiškėjos apeliaciniame skunde išsakyti teiginiai yra jos pateikiama įrodymų interpretacija. Tam, kad įsitikintų egzistuojant vieną ar kitą faktą, teismas privalo patikrinti įrodymų liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą ir tarpusavio ryšį, laikantis lygiateisiškumo principo, bet neprivalo, vertindamas vieną ar kitą įrodymą, besąlygiškai vadovautis vienos iš šalių akcentuotu įrodymo pranašumu ir būtinybe teismui vertinti šį įrodymą būtent tokiu aspektu (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-557/2003, Administracinių teismų praktika Nr. 4). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ištyrė su pareiškėjos reikalavimais susijusius įrodymus, pasisakė dėl jos pagrindinių argumentų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.
97. Pareiškėja taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė jos prašymo (VIII t. b. l. 76–78) kviesti liudyti kitus konkurso pretendentus, jeigu liudyti bus pakviesta konkurso sekretorė R. B..
98. Pareiškėja 2013 m. lapkričio 8 d. prašymo dėl liudytojų N. M. (N. M.), A. A., J. L. M., I. K., S. J., V. J. šaukimo iš esmės nepagrindė, nenurodė, kurias reikšmės bylai turinčias aplinkybes jie gali patvirtinti. Nagrinėjamu atveju įvertinus šios bylos pobūdį, t. y. pareiškėjų pareikštų skundų pagrindą ir dalyką, kuriais buvo apibrėžtos šios bylos nagrinėjimo ribos, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo kviesti liudyti minėtus asmenis.
99. Pareiškėja I. C. apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad teismas nenagrinėjo ir nevertino jos skundo, paduoto 2013 m. vasario 15 d. dėl pareiškėjos teisės išspręsti ginčą teisės aktų nustatyta tvarka pažeidimo (VI t., b. l. 1–7). Pažymėtina, kad minėtas skundas ir jame bei jo patikslinimuose nurodyti pareiškėjos reikalavimai būtent ir yra šios administracinės bylos dalykas ir yra išspręsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendime.
100. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė jos reikalavimo skirti atsakingiems Elektrėnų savivaldybės tarybos nariams baudą (VIII T., b. l. 120–135). Minėtą reikalavimą grindžia ABTĮ 71 straipsnio 7 dalimi, numatančia, jog tuo atveju, jeigu pažeidžiami reikalavimai nustatyti pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, teismo nutartimi skiriama bauda. Pažymėtina, kad administracinis teismas negali spręsti dėl baudos paskyrimo kaip savarankiško skundo reikalavimo ir jis nagrinėtinas kaip procesinio pobūdžio prašymas, atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Akcentuotina, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartimi išspręstas tapatus pareiškėjo N. M. prašymas dėl baudos skyrimo, grindžiamas iš esmės tapačiomis aplinkybėmis: nutartyje pažymėta, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo skirti baudą už reikalavimo užtikrinimo priemonėmis nustatyto draudimo nesilaikymą, kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones buvo panaikinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartimi.
101. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis ABTĮ nuostatų. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, atliko tinkamai.
102. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo papildomai dėl jų nepasisako.
103. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjų apeliaciniai skundai atmetami, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendimą paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

išplėstinė teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų N. M. (N. M.) ir I. C. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Anatolijus Baranovas

                            Arūnas Dirvonas

                            Irmantas Jarukaitis

              Dainius Raižys

              Virginija Volskienė