Baudžiamoji byla Nr.1-1999-246/2014
Teisminio proceso Nr.1-20-1- 00251-2014-9
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.1.10.1.;2.3.6.4.;1.2.25.4.1.;11.6.3.;2.1.16.1.8.
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugsėjo 25 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Agnei Kuckailienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, kaltinamajam R. M., jo gynėjai advokatei Odetai Ragauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Raseiniuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) “, direktoriaus pavaduotoju, gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas,
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 str. 1 d., aprašyto 2014 m. gegužės 28 d. kaltinamajame akte, padarymu,
n u s t a t ė:
R. M. 2014-02-24, apie 14 val. Jurbarko g. ties namu Nr. 2, Kaune, vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 34, 106 punktų reikalavimus tuo, kad, įvažiuodamas į kelią iš šalia esančios teritorijos, sustojo prie A. K. g. praleisti keliu važiuojančių automobilių, po to, pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido automobilio judėjimo kryptimi per gatvę ėjusios pėsčiosios B. B., kurią parbloškė ir sužalojo, tuo padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra jis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d.
Surinkti įrodymai.
Kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2014-02-24, apie 14 val. Jurbarko g. ties namu Nr. 2, Kaune, būdamas blaivus, vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 34, 106 punktų reikalavimus tuo, kad, įvažiuodamas į kelią iš šalia esančios teritorijos, sustojo prie A. K. g. praleisti keliu važiuojančių automobilių ir, pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido iš dešinės pusės automobilio judėjimo kryptimi per gatvę ėjusios pėsčiosios B. B., kurią parbloškė ir sužalojo, tuo padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Gailisi nusikaltęs. Nukentėjusiajai atlygino 2000 litų dydžio neturtinę žalą, susitarė su nukentėjusiąja, kad jai dar 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kiekvieną mėnesį mokės po 300 litų, iš viso sumokės 3600 litų. Prašo bylą nutraukti.
Nusikaltimas įrodytas ir kitais toliau aptariamais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 291 str. 2 d. nustatyta tvarka, LR BPK 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą byloje.
Iš nukentėjusiosios ir kaltinamojo pareiškimo (b.l.56) matyti, kad jie susitaiko anksčiau aprašytomis sąlygomis, prašo patvirtinti susitarimą dėl žalos atlyginimo, sutaikyti ir nutraukti bylą.
Iš draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ rašto (b.l.55) matyti, kad draudimo bendrovė apskaičiavo ir artimiausiu metu išmokės nukentėjusiajai 10000 litų neturtinei žalai atlygini ir 1309.39 litus turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusioji B. B. ikiteisminio bylos tyrimo metu parodė, kad 2014-02-24, apie 14 val., iš miesto maršrutiniu mikroautobusu atvažiavo į Vilijampolę ir išlipo A. K. g. netoli sankryžos su Jurbarko g. Išlipusi iš mikroautobuso ėjo link Jurbarko g., kairės pusės šaligatviu nuo Neries krantinės g. Eidama šaligatviu ji priėjo išvažiavimą iš kairėje pusėje esančios teritorijos. Išvažiuojančių iš teritorijos ir nesiruošiančių įvažiuoti į ją automobilių nematė. Nužengusi nuo šaligatvio ir paėjusi keletą žingsnių pajuto stiprų smūgį į kairę koją. Po smūgio nugriuvo ant kelio važiuojamosios dalies ir susitrenkė galvą bei trumpam buvo praradusi sąmonę. Nugriuvusi ant žemės pamatė prie savęs stovintį automobilį ir iš jo išlipantį vairuotoją, kuris priėjęs prie nukentėjusios padėjo jai atsistoti. B. B. iš karto juto stiprius kairės kojos skausmus. Vairuotojas ją pasisodino į savo automobilį, ji buvo ištikta šoko ir paprašė vairuotojo nuvežti ją iki sūnaus darbovietės. Nuvykus pas sūnų į darbovietę bei sūnui pamačius, jog ji sužalota, paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie eismo įvykį. Netrukus atvyko policija, medikai ir ji buvo pristatyta į gydymo įstaigą, tačiau po apžiūros buvo išleista į namus ambulatoriniam gydymui. Vėliau gydėsi ambulatoriškai šeimos klinikoje (b.l.16).
Specialisto išvadoje Nr. G 774/14 (02) pažymėta, jog B. B. padaryti šie sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, kairio kelio sąnario vidinio menisko plyšimas, medialinio kolateralinio ir priekinio kryžmeninio raiščių II plyšimas, impresinis intrasąnarinis kairio blauzdikaulio lateralinio krumplio lūžimas. Pirminis smūgis judančio automobilio dalimis buvo suduotas į kairį kelį. B. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio blauzdikaulio krumplio lūžimo ir kelio sąnario raiščių plyšimų, jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (b.l.21-22).
Kelių eismo įvykio vietos plane užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2014-02-24, apie 14 val., Kaune, Jurbarko g. ties namu Nr. 2 (b.l.5).
Aptartų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytą veiką.
Veikos kvalifikavimas.
Veika kvalifikuojama pagal LR BK 281 str. 1 d. nustačius aplinkybę, kad kaltinamojo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, nesant kitose straipsnio dalyse nurodytų aplinkybių.
Kaltinamasis padarė nusikaltimą dėl neatsargumo, kaltu visiškai prisipažino, nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, susitarė dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlygų.
Teismas konstatuoja, kad yra visos LR BK 38 str. numatytos sąlygos kaltinamąjį šioje byloje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja, nutraukiant baudžiamąją bylą ir panaikinant kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Kaltinamasis pažeidė kelių eismo taisykles, būdamas blaivus, dirba, atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos, susitarė dėl kitos žalos dalies atlyginimo sąlygų, todėl kaltinamajam netaikytinos jokios baudžiamojo poveikio priemonės: teismas daro išvadą, kad šiuo atveju pats susitaikymo su nukentėjusiuoju dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo institutas kaltinamajam sukelia tam tikras pasekmes ir apribojimus, kuriais bus pasiekti LR BK ir LR BPK numatyti bausmės skyrimo ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai.
Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam taikyti baudžiamojo poveikio priemonę (teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą) nėra pagrindo, nes automobilį jis vairavo blaivus. Tokią išvadą teismas daro, vadovaudamasis aukštesniųjų teismų praktika analogiškose bylose (LAT Nr. 2K-427/2011, 2K-20/2011, su jose minimais kitais sprendimais; vienu iš naujausių ŠAT Nr.1A-73-519-2014 nuosprendžiu, su jame minimais LAT priimtais sprendimais).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str.,
n u s p r e n d ž i a:
R. M. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str.1 d. padarymą, LR BK 38 str. pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiąja ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Patvirtinti kaltinamojo R. M. ir nukentėjusiosios B. B. susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį kaltinamasis R. M., 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį mokės nukentėjusiajai B. B. po 300 litų, iš viso sumokės 3600 litų.
R. M. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykt, panaikinti (LR BPK 307 str. 5 d. 4 p.).
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėjas Rimantas Sipavičius