Administracinio nusižengimo byla

Nr. II-32-363/2020

Proceso Nr. 4-33-3-00040-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 

21.10.4

                                                        (S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. kovo 12 d.

Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė,

sekretoriaujant Daivai Žvinklienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. B. atstovui advokatui Aivarui Raišučiui,

nutarimą priėmusios institucijos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK Plungės r. PK) atstovui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. B. skundą dėl 2020-01-29 Klaipėdos AVPK Plungės r. PK sprendimo „Dėl administracinio tyrimo atnaujinimo ir administracinio poveikio priemonės pakeitimo“ panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

            2019-03-26 Klaipėdos AVPK Plungės r. PK nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui Ž. B. paskirta 320,00 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu 12 mėnesių pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį. Teisė vairuoti Ž. B. buvo sustabdyta nuo 2019-03-11.

            Pareiškėjas 2020-01-23 prašymu kreipėsi į Klaipėdos AVPK Plungės r. PK, kuriuo prašė pakeisti 2019-03-26 nutarimu skirtą

Klaipėdos AVPK Plungės r. PK 2020-01-29 sprendimu nesant pagrindo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. B. prašymo pakeisti skirtą administracinio poveikio priemonę į naują alternatyvią netekino.

2020-02-20 teisme gautas Ž. B. skundas dėl 2020-01-29 sprendimo, kuriuo prašo panaikinti 2020-01-29 Klaipėdos AVPK Plungės r. PK sprendimą ir įpareigoti instituciją iki 2020-03-11 dienos patenkinti pareiškėjo 2020-01-23 prašymą, pakeičiant jam skirtą administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės atėmimą (teisė vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių, kuris baigiasi 2020-03-11, į alternatyvią administracinio poveikio priemonę, numatytą ANK 422 straipsnio 6 dalyje, tai yra į teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių, konkretų jos taikymo terminą paliekant teisę parinkti institucijai. Pareiškė sutinkantis, jog jam būtų skirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai bei įsipareigoja savo lėšomis įsirengti teisės aktų reikalavimus atitinkantį antialkoholinį variklio užraktą savo asmeninėje transporto priemonėje. Nurodė, jog administracinio nusižengimo padarymo metu galiojo privaloma administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių, kitų alternatyvų nebuvo. Nuo 2020-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) pakeitimai ir atitinkami ANK pakeitimai, susiję su nauja administracinio poveikio priemone - draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Remiantis ANK 3 straipsnio 2 dalimi, naujoji administracinio poveikio priemonė - draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai - gali būti taikoma asmenims, kuriems paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda bei nėra pasibaigęs skirtos administracinės poveikio priemonės vykdymo laikotarpis. Pažymėjo, kad jam pačiam prašant pakeitus administracinio poveikio priemonę į alternatyvią priemonę, priemonės taikymo terminas faktiškai būtų pratęstas ir jį apsunkins bei drausmins papildomus 18 mėnesių. Nesutinka su institucijos sprendimu, kuriuo ji atsisako pakeisti priemonę, o teigia, jog auklėjamąjį poveikį, teigiamas išvadas dėl saugaus vairavimo ateityje turi atstoti reikalavimas pareiškėjui išlaikyti vairavimo egzaminą ir Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) žinias atnaujinimas. Pažymėjo, kad KET žinių atnaujinimas ir vairavimo egzamino pakartotinis išlaikymas objektyviai negali įdiegti pareigos nesėsti už automobilio vairo esant neblaiviam, tuo tarpu kai antialkoholiniai variklio užraktai riziką, kad asmuo sės už vairo neblaivus, apskritai eliminuoja. Nurodė, kad jeigu pareiškėjas, kaip nurodė institucija, yra ypatingai keliantis grėsmę visuomenei, nes per 17 paskutinių metų buvo baustas administracine tvarka 13 kartų, tokiu atveju institucija, besirūpinanti visuomenės saugumu, privalo nustatyti draudimą pareiškėjui nuo 2020-03-11 vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tačiau Plungės r. PK to nepadarė ir atsisako tai daryti, nevykdydama Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020-01- nurodymų Nr. 5-S- „Dėl antialkoholinių variklio užraktų“.

            Klaipėdos AVPK Plungės r. PK atsiliepime į skundą prašė palikti sprendimą nepakeistą ir pareiškėjo Ž. B. skundo netenkinti. Nurodė, jog skundo argumentai parodo, kad pareiškėjas nėra įsisąmoninęs KET reikalavimų, kaip ir reikalavimo vairuoti transporto priemones esant blaiviam, todėl jam būtinos ir reikalingos papildomos prevencinės priemonės. Pažymėjo, kad netenkinus jo 2020-01-23 prašymo, Ž. B. nėra jokių kliūčių savanoriškai, abejojant savo elgesiu, įsigyti ir įsirengti turimose transporto priemonėse antialkoholinius variklio užraktus ir jais naudotis. Akivaizdu, kad nesilaikant KET reikalavimų ir neturint tvirtų moralinių nuostatų, net įsirengus antialkoholinį variklio užraktą konkrečioje transporto priemonėje neeliminuojama galimybė neblaiviam asmeniui naudotis kitomis turimomis ar kitiems asmenims priklausančiomis transporto priemonėmis be minėtų antialkoholinių variklio užraktų. Pabrėžė, jog vadovaujantis ANK 311 straipsniu, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) kartu su administracine nuobauda, tik asmens sutikimu, gali, bet neprivalo skirti poveikio priemonę - draudimą naudotis transporto priemonėmis, kuriose neįrengtas antialkoholinis variklio užraktas. Ž. B. vairuojant transporto priemonę buvo nustatytas 1,42+-1,7 % promilių neblaivumas, taigi leistino alkoholio kiekio norma viršijo daugiau nei tris kartus, nuo 2002 metų iki 2018 metų už kelių eismo taisyklių pažeidimus jis baustas 13 kartų, tačiau paskirtos nuobaudos jam teigiamos įtakos dėl saugaus vairavimo ateityje neturėjo ir jis 2019-03-11 vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Mano, kad Ž. B. būtina atnaujinti KET žinias, jas įsisąmoninti ir tinkamai suvokti, kad ateityje nevairuotų transporto priemonių būdamas neblaivus. Pažymėjo, jog Ž. B. nepadarius reikiamų išvadų dėl vairavimo esant blaiviam ateityje ir padarius analogišką nusižengimą galiotų SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalies nuostatos.

Teismo posėdžio metu Ž. B. atstovas advokatas Aivaras Raišutis nurodė, jog Klaipėdos AVPK Plungės r. PK pareiškėją laiko ypatingai pavojingu vairuotoju, sistemingu pažeidėju, tačiau paskirta minimali nuobauda su minimaliu specialiosios teisės atėmimo terminu. Tokia institucijos pozicija paremta pareiškėjo praeityje padarytais nusižengimais, neatsižvelgiama į jo dabartį, nuo nuobaudos paskyrimo nepadarė jokio KET pažeidimo. Nesutinka su institucijos nuomone, kad Ž. B. elgsis drausmingai bei padarys atitinkamas išvadas dėl savo elgesio ir nevairuos neblaivus, jeigu išlaikys vairavimo egzaminą. Pareiškėjas pats savo iniciatyva prašo jam skirti draudimą vairuoti transporto priemones su antialkoholiniu variklio užraktu maksimaliam terminui, nes tai padėtų kontroliuoti, kad jis nesėstų už vairo neblaivus. Pasibaigus administracinio poveikio priemonei ir išlaikius vairavimo egzaminą, vėl galima vairuoti. Prašoma skirti priemonė yra auklėjamoji, kurios komisariatas nenori taikyti ir svarių argumentų nepateikia. Pareiškėjas mano, jog yra pasitaisęs, laikosi įpareigojimo nevairuoti ir terminas jau baigiasi, pareiga bus atlikta, todėl prašo sutrumpinti vairavimo atėmimo terminą 1 diena ir skirti 18 mėnesių draudimą vairuoti be jo elgesį kontroliuojančiu įrenginio. Prašo skundą tenkinti, kad būtų patenkintas visuomenės poreikis kelyje turėti saugų ir blaivų vairuotoją, ko iš esmės siekia ir institucija, tik tai daro keistomis priemonėmis – įpareigojimu laikyti vairavimo egzaminą. Pareiškėjas pats prašo jį auklėti, todėl būtina taikyti prašomą alternatyvią nuobaudą. 

Teismo posėdžio metu policijos komisariato atstovas nurodė, jog nuo 2020 metų sausio mėnesio įsialiojo ANK pakeitimas dėl alternatyvios nuobaudos skyrimo padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Tai ne tik atsakomybę švelninanti, bet ir galiojanti atgal nuostata. Ž. B. atveju buvo įvertintos visos aplinkybės, jis laikomas sistemingu KET pažeidėju, jam taikytos įvairios priemonės, yra galimybė netekti vairavimo teisių iki 10 metų. Mano, kad priimtas sprendimas netekinti pareiškėjo prašymo motyvuotas, nuoseklus, įvertintos visos aplinkybės. KET yra pagrindinis aktas, numatantis eismo dalyvių teises ir pareigas ir jų įsisąmoninimas, tinkamas suvokimas, darbas su specialistais yra būtini siekiant susigrąžinti prarastas vairavimo teises, kaip ir pareiškėjo atveju būtinas toks veiksmas. Nagrinėjamu atveju atrodytų, jog institucija lyg prieštarauja pačio asmens nusibaudimui, tačiau iš administracinių nusižengimų pažymos matyti, kad Ž. B. yra linkęs daryti įvairius nusižengimus, konfliktuoti, galimai teigiamų išvadų dar nėra padaręs. Antialkoholinio vairo užrakto įsirengimas dar nereiškia, kad asmuo negali važiuoti kita savo ar kitų asmenų transporto priemonėmis. Asmeniui, kuriam negalioja moralinės nuostatos, įstatymų normos, minėtas įrenginys neužkirs kelio daryti pažeidimus. Ž. B. kaip pavojingo ir sudėtingo eismo dalyvio eliminavimas iš eismo yra būtina priemonė, o perlaikius vairavimo egzaminą, jis atnaujins žinias, įgūdžius. Neprieštarauja, kad jis įsirengtų užraktą. Policija, vykdydama prevencinę veiklą, vertina ar bus pasiekti skirtos nuobaudos tikslai. Ž. B. taikant alternatyvią nuobaudą ir sutrumpinus 1 diena draudimą vairuoti, būtų sukurtas neigiamas precedentas nuobaudos vykdymo prasme ir jis išvengtų privalomos priemonės – teorinio ir praktinio vairavimo egzamino. Šiuo atveju pareiškėjo atžvilgiu nebūtų pasiekti nuobaudos tikslai, todėl skundas turėtų būti atmestas.

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Ž. B. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2019-03-11 18.00 valandą Plungėje, (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,42 promilių girtumas, tuo pažeidė KET 14 punktą. 2019-03-26 Klaipėdos AVPK Plungės r. PK nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. B. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, nubaudė 320,00 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimu 12 mėnesių. Nutarime Ž. B. lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai. Administracinio nusižengimo metu (2019-03-11) galiojusioje ANK redakcijoje buvo nustatyta, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarytas nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų, o ANK 422 straipsnio 9 dalyje buvo numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Nuo 2020-01-01 įsigaliojo ANK 27, 34, 420, 422, 423, 424 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 311 ir 693 straipsniais įstatymo nuostatos, numatančios, kad už 422 straipsnio 5 dalyje padarytą nusižengimą gali būti skiriamos alternatyvios administracinio poveikio priemonės: 1) teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių; arba 2) teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Vadovaujantis ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostata, įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. 

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Ž. B. pats prašo ir sutinka, jog jo atžvilgiu likusi 1 paskirtos administracinio poveikio priemonės galiojimo diena būtų pakeista į 18 mėnesių draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Pareiškėjas skunde nurodo, kad institucija, nagrinėjusi jo prašymą pakeisti administracinio poveikio priemonę į naują alternatyvią, priėmė nemotyvuotą sprendimą ir nesiekia tęsti pareiškėjui auklėjamojo poveikio papildomam 18 mėnesių terminui. Mano, kad pakartotinis vairavimo egzamino laikymas bei KET žinių atnaujinimas negali pareiškėjui įdiegti pareigos nesėsti už automobilio vairo esant neblaiviam, kai antialkoholiniai variklio užraktai riziką, kad jis nesės už vairo neblaivus, apskritai eliminuoja. Institucija, vertindama pareiškėją, rėmėsi praeities įvykiais, nurodė, kad jis pavojingas ir sistemingas KET pažeidėjas, tačiau skirta tik minimali nuobauda su minimalaus termino administracinio poveikio priemone.

Klaipėdos AVPK Plungės r. PK mano, kad tokie pareiškėjo skundo argumentai parodo, jog jis dar nėra įsisąmoninęs KET reikalavimų, neturi tvirtų moralinių nuostatų, o įsirengus antialkoholinį variklio užraktą transporto priemonėje neeliminuojama galimybė neblaiviam asmeniui naudotis kitomis transporto priemonėmis, kuriose antialkoholinių variklio užraktų nėra įrengta. Iš esmės sutiktina su tokia institucijos pozicija, tai, kad pareiškėjas įsirengs minėtą įrenginį, nereiškia, jog bus sąžiningas ir laikysis įstatymo normų. Tai, jog jis negali būti teigiamai charakterizuojamas patvirtina ir administracinių nusižengimų registro išrašas apie jam registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus, kad pareiškėjas po 2019-03-26 nuobaudos paskyrimo 2 kartus baustas pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį, vieną kartą pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį ir pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį (būdamas neblaivus priešinosi policijos pareigūnams, atsisakė tikrintis neblaivumą).

Pažymėtina, kad Ž. B. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė padidinto pavojingumo vietoje – Plungės mieste, kaip pats nurodė administracinio nusižengimo protokole esančiame paaiškinime, vyko į ligoninę parvežti mamos, žinodamas bei suprasdamas, kad yra neblaivus, jam nustatytas neblaivumo laipsnis žymiai viršijo leistiną normą, sąmoningai pasirinko teisei priešingą elgesį ir vairavo neblaivus, teikdamas savo asmeniniams poreikiams prioritetą. Todėl pareiškėjo pageidavimus tenkinančios alternatyvios nuobaudos paskyrimas neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Iš bylos medžiagos matyti, kad Ž. B. savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, todėl pagrįstai jam buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jam buvo paskirta artima minimumui nuobauda su minimaliu specialiosios teisės atėmimo terminu.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004-01-26, 2005 -11-10, 2008-09-17, 2012-09-25 nutarimai). Būtent ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

Teismo vertinimu, Ž. B. padarytas nusižengimas priskiriamas sunkių nusižengimų grupei, tai vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai. Skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Administracinio poveikio priemonė yra atsakomybės priemonė, kuria neišvengiamai sukeliamos tam tikros neigiamos pasekmės nusižengimą padariusiam asmeniui, siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 bei 27 straipsniuose.

Byloje nėra nustatytų aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sušvelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę, t. y. skiriant trumpesnį teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą bei skirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Pareiškėjui paskirta nuobauda su specialios teisės atėmimu laikytina pakankama ir adekvati priemonė, o pareiškėjo prašoma skirti alternatyvi administracinio poveikio priemonė ir jis būtų toliau kontroliuojamas, kad nevairuotų neblaivus, šiuo atveju laikytina neproporcinga priemone. Sutiktina su institucijos atstovo teiginiu, jog Ž. B. prašydamas alternatyvios priemonės siekia išvengti teorinio ir praktinio vairavimo egzamino bei nuobaudos tikslų įgyvendinimo.

Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdį, atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, pareiškėjo Ž. B. prašymu netaikytini nuo 2020-01-01 įsigalioję ANK 422 straipsnio 6 dalies pakeitimai bei ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, kadangi administracinė nuobauda įvykdyta, administracinio poveikio priemonės terminas suėjęs. Esant minėtoms aplinkybėms, konstatuoja, kad Klaipėdos AVPK Plungės r. PK Veiklos skyriaus tyrėjo V. K. 2020-01-29 sprendimas „Dėl administracinio tyrimo atnaujinimo ir administracinio poveikio priemonės pakeitimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistu, o Ž. B. skundas netenkintinas. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

n u t a r i a :

Ž. B. skundo netenkinti.

Palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo V. K. 2020-01-29 sprendimą „Dėl administracinio tyrimo atnaujinimo ir administracinio poveikio priemonės pakeitimo“ nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą

Teisėja                                           (parašas)                                      Irena Šeškauskienė