Civilinė byla Nr. e2-1508-866/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01755-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė,

sekretoriaujant Vaidai Anušauskaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arkosta“ atstovui advokatui Romanui Lupeikai, bei direktoriui Mindaugui Paulauskui,

  atsakovės atstovei mažosios bendrijos „Nemokumo valdymas“ bankroto administratorei Beatričei Grižei,

žodiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arkosta“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Magum“ dėl pripažinimo, kad skola yra pasibaigusi, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „InDebt“.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Arkosta“ (toliau – ieškovė) pareikštu ieškiniu teismo prašo pripažinti, kad ieškovės 36 661,24 Eur skola atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Magum“ (toliau – atsakovė) pagal 2016 m. spalio 19 d. cesijos sutartį yra pasibaigusi; iš atsakovės administratorės ieškovės naudai priteisti išlaidas, susijusias su advokato pagalba byloje.

2.       Ieškovė nurodo, kad atsakovė 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo - pardavimo sutartimi iš UAB „Lietuvos paštas“ įsigijo patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – patalpos). Nurodo, jog 2015 m. gruodžio 28 d. atsakovė su ieškove sudarė šių patalpų statybos rangos sutartį bei 2016 m. kovo 14 d. papildomą susitarimą Nr. 1 dėl patalpų remonto, o 2016 m. vasario 29 d. sutartimi patalpas pardavė UAB „Vytauto terasos“ ir 2016 m. vasario 25 d. su UAB „Vytauto terasos“ sudaryta rangos sutartimi Nr. MAG-2016-0006A tapo šio objekto generaline rangove, o ieškovė, jai nežinant, tapo atsakovės UAB „Magum“ subrangove.

3.       Pažymi, jog ieškovė nurodytame objekte atliko bendrastatybinius darbus, o santechnikos darbus pagal 2016 m. kovo 21 d. subrangos sutartį atliko ieškovės subrangovė UAB „Pajūrio šaltinis“.

4.       Nurodo, jog ieškovės subrangovė UAB „Pajūrio šaltinis“ 2016 metų vasario-birželio mėnesiais pagal subrangos sutartį atliko santechnikos darbų už 65 314,77 Eur (be PVM, nes vykdant statybos rangos darbus taikomas atvirkštinis PVM) ir 24 aktais šiuos darbus perdavė ieškovei, o ieškovė 2016 metų kovo-birželio mėnesiais 12 aktų šiuos darbus perdavė atsakovei. Pabrėžia, jog prie šio ieškinio teikiami tik aukščiau nurodyti aktai, nes atsakovė savo reikalavimo teisę kildina tik iš UAB „Pajūrio šaltinis“ atliktų santechnikos darbų.

5.       Akcentuoja, jog ieškovė ir subrangovė UAB „Pajūrio šaltinis“ 2016 m. liepos 5 d. skolų suderinimo aktu pripažino, kad 2016 m. birželio 30 d. ieškovė UAB „Pajūrio šaltinis“ buvo skolinga 36 661,24 Eur. Anot ieškovės, UAB „Pajūrio šaltinis“ 2016 m. spalio 19 d. cesijos sutartimi atsakovei perleido 36 661,24 Eur reikalavimo teises į ieškovę, o su atsakove sutartiniais ryšiais susijusi UAB „Mortaga“ 2016 m. spalio 31 d. už atsakovę UAB „Pajūrio šaltinis“ pervedė 36 000,00 Eur.

6.       Ieškovė pažymi, jog prieš pat bankroto bylos atsakovei iškėlimą (bankroto byla iškelta 2018 m. balandžio 19 d.), 2018 m. vasario 1 d. cesijos sutartimi iš UAB „Pajūrio šaltinis“ įgytą reikalavimo teisę į ieškovę, atsakovė perleido UAB „Vytauto terasos“, o pastaroji pareikalavo, kad ieškovė jai sumokėtų 36 661, 24 Eur skolą.

7.       Nurodo, jog ieškovė 2019 m. sausio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui įteiktu ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-7923-925/2019 prašė pripažinti negaliojančia tarp UAB „Magum“ ir UAB „Vytauto terasos“ 2018 m. vasario 1 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 1­20180201 kaip prieštaraujančią gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis) ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, o restitucijos netaikyti. Pažymi, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi, patikslinta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartimi bylą nutraukė ieškovei atsisakius nuo ieškinio, nes atsakovės BUAB „Magum“ ir UAB „Vytauto terasos“ 2019 m. kovo 8 d. susitarimu Nr. 1 nutraukė ginčijamą reikalavimo teisių perleidimo sutartį.

8.       Kaip nurodo ieškovė, atsakovės bankroto administratorė mažoji bendrija (toliau – MB) „Nemokumo valdymas“ 2019 m. kovo 22 d. raginimu pareikalavo, kad ieškovė per 10 darbo dienų sumokėtų 36 661,24 Eur skolą pagal susigrąžintą reikalavimo teisę, priešingu atveju pagrasino kreiptis į teismą dėl skolos, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai. Ieškovė pažymi, jog 2019 m. balandžio 1 d. atsakymu į administratorės raginimą sumokėti skolą administratorės pretenziją atmetė bei nurodė, kad reikalaudama sumokėti šią sumą administratorė piktnaudžiauja teise. Be to, teigia, jog atsakovės 2019 m. liepos 12 d. kreditorių susirinkimas nutarimo 8 punktu patvirtino iš UAB „Pajūrio šaltinis“ pagal 2016 m. spalio 19 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį gautos ieškovės skolos pardavimo ir kainos nustatymo tvarką. Ieškovė, nelaikydama savęs atsakovės skolininke, 2019 m. rugpjūčio 1 d. skundu Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. eB2-3913-866/2019 prašė atsakovės 2018 m. liepos 12 d. kreditorių susitrinkimo nutarimo 8 punktą panaikinti bei pripažinti, kad ieškovės skola pagal 2016 m. spalio 19 d. cesijos sutartį yra pasibaigusi.

9.       Nurodo, jog Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, kuri palikta galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi, skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo atmetė, o skundo dalį dėl pripažinimo, kad ieškovės skola atsakovei yra pasibaigusi, paliko nenagrinėtą. Pažymi, jog teismas nurodė, kad šis reikalavimas turėtų būti reiškiamas ginčo teisena, vadovaujantis CK 1.138 straipsnio nustatytais pagrindais ir būdais.

10.       Nurodo, jog atsakovės 2019­ m. liepos 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 8 punktas „Dėl reikalavimo teisės į UAB „Arkosta“ pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo“ gali būti įgyvendintas, ši teisė parduota, atsakovė dėl bankroto išregistruota, o šią reikalavimo teisę įgijęs asmuo reikalaus, kad ieškovė sumokėtų 36 661,24 Eur menamą skolą. Anot ieškovės, tai dar labiau apsunkintų ieškovės galimybę gintis nuo nepagrįsto reikalavimo.

11.       Ieškovė mano, kad jos skola pagal 2016 m. spalio 19 d. cesijos sutartį yra pasibaigusi tuo metu, kai atsakovė su UAB „Pajūrio šaltinis“ atsiskaičiusi už ieškovę, perėmė šią reikalavimo teisę. Tokia išvada darytina iš to, kad ieškovė iš jos subrangovės UAB „Pajūrio šaltinis“ sukurtą turtą (santechnikos darbus) perėmė ir atsakovei pagal ieškovės ir atsakovės rangos sutartį perdavė 2016 m. kovo-birželio mėnesiais, tai yra daug anksčiau, nei atsakovė cesijos sutartimi perėmė šį reikalavimą iš UAB „Pajūrio šaltinis“.

12.       Be to, pažymi, jog atsakovės reikalavimo teisė į ieškovę turėjo pasibaigti ir užsakovei UAB „Vytauto terasos“ iš atsakovės priėmus visus ieškovės ir jos subrangovės UAB „Pajūrio šaltinis“ atliktus darbus ir už juos sumokėjus atsakovei. Atsakovė tiek reikalaudama, kad ieškovė sumokėtų 36 661,24 Eur, tiek siekdama parduoti šią reikalavimo teisę, už tą patį jai perduotą turtą (santechnikos darbus) nori apmokėjimą gauti antrą kartą ir nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita. Toks atsakovės elgesys, ieškovės vertinimu, yra nesąžiningas, nemoralus, todėl atsakovės formali teisė neturėtų būti ginama. Ginant ieškovės teises, nurodo, jog pripažintina, kad ieškovės skola pagal 2016 m. spalio 19 d. cesijos sutartį yra pasibaigusi.

13.       Ieškovės manymu, atsakovės administratorė, turėdama tiesioginę pareigą išsiaiškinti, kodėl šios įmonės 2016 m. vasario 25 d. rangos sutartyje numatytas darbų atlikimo terminas – 2016 m. liepos 1 d., aiškiai nesutampa su atsakovės ir ieškovės 2015 m. gruodžio 28 d. sudarytos sutarties ir papildomo susitarimo Nr. 1 numatytais darbų pabaigos terminais - 2016 metų spalio 2 savaitės pabaiga, to nepadarė. Nurodo, jog administratorė turėjo patikrinti, ar 2017 m. rugsėjo 25 d. susitarime dėl 2016 m. vasario 25 d. sutarties nutraukimo UAB „Magum“ nustatytos 500 000,00 Eur baudinės netesybos atitinka sutartyje nustatytas netesybas, ar šios netesybos yra pagrįstos, teisėtos ar susitarimai nėra piktavališki, bloginantys tiek atsakovės, tiek jos kreditorių teises, ar šie susitarimai ir kitos ieškovės nurodytos aplinkybės nerodo, kad atsakovės bankrotas yra tyčinis. Vietoj to administratorė su kreditorių susirinkimo nutarimo pagalba siekia iš ieškovės išsiieškoti pasibaigusią menamą skolą pagal 2016 m. spalio 19 d. cesijos sutartį.

14.       Atsakovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Magum“ atsiliepimu su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad atsakovės kreditorių susirinkimo, įvykusio 2019 m. liepos 12 d., metu 8-uoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas, kuriuo buvo patvirtintos atsakovės turimos reikalavimo teisės į ieškovę pardavimo tvarka ir kainos. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3913-866/2019 atmetė ieškovės skundą dėl minėto nutarimo pripažinimo negaliojančiu, kuri įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 14 d. Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1528-781/2019. Atsakovės bankroto administratorius, vykdydamas priimtą kreditorių susirinkimo nutarimą dėl reikalavimo teisės pardavimo, pardavė reikalavimo teisę į ieškovę 2019 m. gruodžio 6 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2019/12/06 pagrindu naujajam kreditoriui - UAB „InDebt“.

15.       Atsakovė, nesutikdama su ieškovės pareikštu ieškiniu teigia, kad atsakovė nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis, bei nurodo, jog BUAB „Magum“ nėra tinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje.

16.       Vėlesniuose procesiniuose dokumentuose pažymi, jog byloje nėra įrodymų, jog atsakovė sudarydama 2016 m. spalio 19 d. cesijos sutartį su UAB „Pajūrio šaltinis“, atsiskaitė už UAB „Arkosta“, bei, jog įvyko vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių nustatymo

17.       Nustatyta, jog pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, negyvenamoji patalpa – administracinė patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), iki 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-8100 sudarymo nuosavybės teise priklausė akcinei bendrovei „Lietuvos paštas“ (įrašas galiojo nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. vasario 29 d.). Vėliau 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-8100 pagrindu nuosavybės teisė perėjo UAB „Magum“ (įrašas galiojo nuo 2016 m. vasario 29 d. iki 2016 m. kovo 1 d.), o vėliau 2016 m. vasario 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-2198 pagrindu nuosavybės teisė perėjo UAB „Vytauto terasos“ (įrašas galioja nuo 2016 m. kovo 1 d.).

18.       Bylos duomenimis nustatyta, jog 2015 m. gruodžio 28 d. UAB „Magum“ ir UAB „Arkosta“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. MAG-2015-018, kuria susitarė dėl objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) rangos darbų.

19.       Nustatyta, kad 2016 m. vasario 25 d. tarp UAB „Vytauto terasos“ ir UAB „Magum“ buvo sudaryta generalinės rangos sutartis Nr. MAG-2016-006A dėl objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) rangos darbų.

20.       Nustatyta, jog 2016 m. kovo 14 d. ieškovė ir atsakovė taip pat sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie statybos rangos sutarties Nr. MAG-2015-018, pagal kurią šalys susitarė dėl papildomų darbų atlikimo. 2016 m. kovo 21 d. UAB „Arkosta“ ir UAB „Pajūrio šaltinis“ sudarė subrangos sutartį Nr. 2016-03-14/4, kuria susitarė dėl objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) remonto darbų.

21.       Bylos duomenimis nustatyta, jog 2016 m. liepos 5 d. UAB „Pajūrio šaltinis“ ir UAB „Arkosta“ sudarė aktą dėl skolos likučio suderinimo Nr. 222, kuriuo buvo suderinta, jog 2016 m. birželio 30 d. UAB „Pajūrio šaltinis“ turėjo 36 661,24 Eur debetą, o UAB „Arkosta“ 36 661,24 Eur kreditą.

22.       Byloje nustatyta, kad 2016 m. spalio 19 d. reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi pirminis kreditorius UAB „Pajūrio šaltinis“ perleido reikalavimo teises naujajam kreditoriui UAB „Magum“ į skolininkę UAB „Arkosta“, kylančias iš 2016 m. kovo 21 d. sutarties Nr. 2016-03-14/4, nurodant, kad pagal šią sutartį skolininkės UAB „Arkosta“ įsiskolinimas pirminiam kreditoriui UAB „Pajūrio šaltinis“ sudaro 36 661, 24 Eur.

23.       2018 m. vasario 1 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 1-20180201 UAB „Magum“ reikalavimo teises, įgytas pagal 2016 m. spalio 19 d. sutartį į skolininkę UAB „Arkosta“ perleido naujajam kreditoriui UAB „Vytauto terasos“ už 27 496 Eur.

24.       Nustatyta, jog 2018 m. lapkričio 16 d. pranešimu dėl reikalavimo teisių perleidimo Nr. VY-S-2018-22 UAB „Vytauto terasos“ informavo UAB „Arkosta“ apie minėtų reikalavimo teisių perleidimo sutarčių sudarymą. Vėliau 2019 m. kovo 8 d. susitarimu Nr. 1 šalys nutraukė ginčijamą reikalavimo teisių perleidimo sutartį.

25.       Nustatyta, jog 2019 m. gruodžio 6 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 2019/12/06 BUAB „Magum“ perleido UAB „Indebt“ 36 661,24 Eur dydžio reikalavimo teisę į UAB „Arkosta“. 

26.       Bylos duomenimis, 2018 m. balandžio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1459-866/2020, atsakovei BUAB „Magum“ buvo iškelta bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius MB „Nemokumo valdymas“. Minėta nutartis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 30 d. 

27.       Nustatyta, jog BUAB „Magum“ 2019 m. kovo 22 d. bankroto administratorius MB „Nemokumo valdymas“ pateikė ieškovei raginimą dėl skolos apmokėjimo, kuriuo prašo ieškovės apmokėti 36 661,24 Eur skolą, susidariusią BUAB „Magum“ ir UAB „Vytauto terasos“ 2019 m. kovo 8 d. susitarimu nutraukus 2018 m. vasario 1 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią BUAB „Magum“ buvo perleidusi savo 36 661,24 Eur dydžio reikalavimo teisę į UAB „Arkosta“.

28.       Nustatyta, jog 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3913-866/2019 Vilniaus apygardos teismas paliko UAB „Arkosta“ skundo reikalavimą dėl pripažinimo, kad UAB „Arkosta“ skola pagal 2016 m. spalio 19 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, yra pasibaigusi, nenagrinėtą. O Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą.

29.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2018 m. gruodžio 17 d. Vilniaus apygardos teismo galutiniu sprendimu buvo nuspręsta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. ir 2016 m. birželio 30 d. preliminarius sprendimus pakeisti ir priteisti ieškovei iš atsakovės, be kita ko, 63 443,63 Eur skolą bei 81 028,65 Eur skolą pagal minėtą 2015 m. gruodžio 28 d. UAB „Magum“ ir UAB „Arkosta“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. MAG-2015-018 bei 2016 m. kovo 14 d. papildomą susitarimą Nr. 1 prie minėtos statybos rangos sutarties.

30.       Minėtu sprendimu taip pat buvo atmestas UAB „Magum“ priešinis ieškinys, kuriuo atsakovė prašė pripažinti negaliojančiu ieškovės vienašališkai pasirašytą 2016 m. rugpjūčio 5 d. baigiamąjį darbų perdavimo – priėmimo aktą; pripažinti neteisėtu ieškovės vienašališką rangos sutarties nutraukimą; priteisti iš ieškovės 309 725,09 Eur nuostolių; 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

31.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovė 2019 m. sausio 24 d. prašymu civilinėje byloje Nr. B2-1459-866/2020, prašė ją įtraukti į BUAB „Magum“ kreditorių sąrašą, bei nurodė, jog dalį savo kreditorinio reikalavimo kildina, be kita ko, iš 2016 m. rugpjūčio 5 d. vienašališkai pasirašyto baigiamojo darbų pridavimo – perdavimo akto, o reikalavimo suma mažintina 36 661,24 Eur suma, „kurią apeidama ieškovę, atsakovė sumokėjo tiesiogiai UAB „Pajūrio šaltinis“, ieškovės subrangovei“. 

32.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, civilinės bylos Nr. B2-1459-866/2020 medžiagą sudaro ir 2016 m. rugpjūčio 5 d. vienašališkas baigiamasis darbų pridavimo – perdavimo aktas Nr. 01, kuriame nurodyta, kad šalys fiksuoja, jog likusi pagal rangos sutartį rangovui mokėtina suma yra: 1) pagal Vilniaus apygardos teismo nutartį Nr. e2-5126-619/2016 – 81 028,65 Eur 2) pagal Vilniaus apygardos teismo nutartį Nr. e2-5213-4319/2016 – 63 443,63 Eur; 3) Likusi suma – 39 698,15 Eur. 

33.       2019 m. kovo 13 d. nutartimi buvo patvirtintas BUAB „Magum“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, be kita ko, UAB „Arkosta“ trečios eilės kreditoriaus reikalavimas 167 966,96 Eur sumai (2019 m. kovo 19 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas). Taigi, spręstina, jog ieškovės kreditorinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje sudaro Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. priimtu galutiniu sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-1723-619/2018 priteistos sumos, bei 2016 m. rugpjūčio 5 d. vienašališkame baigiamajame darbų pridavimo – perdavimo akte Nr. 01 nurodytos sumos, iš šios sumos atėmus 36 661,24 Eur sumą, kaip sumokėtą tiesiogiai UAB „Pajūrio šaltinis“.

34.       Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. galutiniame sprendime, civilinėje byloje Nr. 2-1723-619/2018, konstatuota, jog atsakovė BUAB „Magum“ neįrodė, jog ji pagrįstai atsisakė pasirašyti 2016 m. rugpjūčio 5 d. vienašališką baigiamąjį darbų pridavimo – perdavimo aktą Nr. 01 (CPK 178 straipsnis), todėl atsakovės priešinio ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu minėtą aktą buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių teisinio vertinimo

35.       Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Ši taisyklė yra teismo sprendimo privalomumo individualiai bylai išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017).

36.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2013 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2013; 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-695/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017 ir kt.)

37.        Taigi, teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes prieina prie išvados, jog kitoje civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių ir dėl savo esme tapataus ginčo, kylančio iš statybos rangos teisinių santykių, nustatytos aplinkybės yra privalomos teismui. Taigi, aplinkybė, jog atsakovės pareiga atsiskaityti pagal 2016 m. rugpjūčio 5 d. vienašališką baigiamąjį darbų pridavimo – perdavimo aktą Nr. 01 nėra nuginčyta, yra laikytina galiojančia. Šį faktą taip pat įrodo ir atsakovės BUAB „Magum“ bankroto byloje patvirtintas kreditorinis reikalavimas, kurio atsakovės nemokumo administratorius neginčijo. Tai, kad ieškovė teikdama į bankroto bylą sumažintą kreditorinį reikalavimą vadovavosi prielaidomis, jog atsakovė atsiskaitė su ieškovės subrangove UAB „Pajūrio šaltinis“ tiesiogiai, o ne per ieškovę, nesudaro išvados teigti, jog gali būti laikytina, kad ieškovės skola atsakovei pagal 2016 m. spalio 19 d. cesijos sutartį yra pasibaigusi. Nagrinėjamoje situacijoje pabrėžtina, jog ieškovė atsakovės bankroto byloje turi teisę tikslinti savo kreditorinį reikalavimą, pagal esamus įsiskolinimus.

38.       Be kita ko, teismas sprendžia, jog pagal 2016 m. liepos 5 d. UAB „Pajūrio šaltinis“ ir UAB „Arkosta“ sudarytą aktą dėl skolos likučio suderinimo Nr. 222, ieškovė turėjo pareigą atsiskaityti su UAB „Pajūrio šaltinis“ pagal 2016 m. kovo 21 d. sudarytą subrangos sutartį Nr. 2016-03-14/4, taigi, atsiskaityti už minėta sutartimi prisiimtas prievoles. Ta aplinkybė, jog UAB „Pajūrio šaltinis“ perleido savo reikalavimo teisę į ieškovę nepaneigia ieškovės pareigos atsiskaityti su UAB „Pajūrio šaltinis“, o pakeičia tik reikalavimo teisę į ją turintį asmenį, t. y. asmenį, su kuriuo ieškovei kyla pareiga atsiskaityti. Be kita ko, analogiška situacija susiklosto ir atsakovės BUAB „Magum“ atžvilgiu, kurios pareiga atsiskaityti pagal su ieškove sudarytą generalinės rangos sutartį Nr. MAG-2016-006A bei papildomą susitarimą Nr. 1 prie statybos rangos sutarties Nr. MAG-2015-018 nėra nuginčyta.

39.       CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, be kita ko, reiškia, kad asmenys laisvi ne tik sudaryti sutartį ar jos nesudaryti, bet ir susitarti dėl jos sąlygų, sutartimi sukuriamų teisių ir pareigų. Šalys turi teisę sudaryti sutartis, nenustatytas CK normų, taip pat sutartis, turinčias kelių sutarčių rūšių elementų, jei tai neprieštarauja įstatymams. Taigi sutarties laisvės principas suteikia šalims teisę laisva valia susitarti dėl sutarties ir jos sąlygų, jei sutartis ar jos sąlygos neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, gerai moralei, viešajai tvarkai ar teisės principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-219/2020). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).

40.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė aplinkybių, dėl kurių ieškovės prievolė pagal 2016 m. spalio 19 d. cesijos sutartį turėtų būti laikytina pasibaigusia, todėl ieškovės ieškinys netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė BUAB „Magum“ nepateikė prašymo ir duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arkosta“ ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                    Asta Pikelienė