Civilinė byla Nr. 3K-3-462-248/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17247-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams A. V. ir J. V. dėl leidimo be atsakovų sutikimo įgyvendinti teisę rekonstruoti pastatą ir statyti priestatą bei gauti statybos leidimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bendraturčių teises, įgyvendinant bendrosios nuosavybės teisę, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas A. K. teismo prašė leisti be atsakovų A. V. ir J. V. sutikimo rekonstruoti pastatą ir statyti priestatą pagal parengtą projektą bei gauti statybos leidimą.
3. Byloje nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 24 d. ir 2009 m. gruodžio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimis atsakovai pardavė ieškovui dalį patalpų, esančių pastate Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ieškovas patalpas įsigijo, siekdamas pastatą rekonstruoti ir statyti naują priestatą. Jam nuosavybės teise priklauso: 1) negyvenamosios patalpos su rūsiu, esančios (duomenys neskelbtini); 2) butas, esantis (duomenys neskelbtini); 3) butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovui ir atsakovui A. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir neįrengta pastogė.
4. Ieškovo užsakymu 2013 m. lapkričio mėn. buvo parengtas daugiabučio namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas. Šalys nesutaria, ar projekte suplanuota rekonstrukcija pažeis bendraturčių interesų derinimo principą ir atsakovų nuosavybės teises.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai įrodė, jog esami projektiniai ieškovo parengti pasiūlymai pažeis esmines atsakovų teises į jų turimą nuosavybę: po rekonstrukcijos atsakovai praras palėpės dalį, ūkinį pastatą, kurio 69/100 dalys priklauso savininkams bendrosios nuosavybės teise, bendro naudojimo rūsio patalpą, kurioje šiuo metu įrengtas šilumos mazgas, neturės galimybės patekti į neįrengtą pastogę, nes projekte nenurodyta laiptinė. Teismas sprendė, kad atsakovai pagrįstai nesutinka su numatomu elektriniu šildymo būdu, kuris yra neekonomiškas ir brangesnis nei šiuo metu esantis centrinis šildymas, ir tik dviejų automobilių stovėjimo vietų numatymu pastato rūsyje, nors ketinama įrengti tris butus. Projekte nurodytas didesnis pastato aukštingumas, nei reikalaujama pagal galiojantį detalųjį planą, sumažins kito atsakovams priklausančio pastato insoliaciją.
7. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad 2008 m. lapkričio 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – ir ginčo sutartis) 4.1.24 bei 4.1.26.4 punktuose jie neįsipareigojo besąlygiškai duoti sutikimus atlikti rekonstrukciją. Nurodytuose punktuose atsakovai sutiko, kad ieškovas, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, vykdytų rekonstrukcijos darbus, taip pat sutiko atsisakyti teisių į visą papildomą rekonstrukcijos metu atsirandantį turtą (priestatą ir papildomą pastato plotą), tačiau neatsisakė jokių jau turimų teisių į jiems asmeninės ar bendrosios nuosavybės teise kartu su ieškovu priklausančius objektus (butą, palėpę, bendro naudojimo objektus).
8. Teismas, pripažinęs atsakovų nesutikimą atlikti pastato rekonstrukciją pagrįstu ir netenkinęs ieškinio reikalavimo dėl leidimo atlikti rekonstrukciją be atsakovų sutikimo, atmetė ir reikalavimą leisti ieškovui gauti statybos leidimą be atsakovų sutikimo, nes šis reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo.
9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2016 m. vasario 15 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.
10. Kolegija pažymėjo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo pateiktas rekonstrukcijos projektas pažeidžia atsakovų teisę netrukdomai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančia pastato dalimi.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Kasaciniu skundu ieškovas A. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui bei priteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pagal 2008 m. lapkričio 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties 4.1.24 punktą, atsakovai, suprasdami, kad už seną nekilnojamojo turto dalį ir bendro naudojimo patalpas gauna daug didesnę nei rinkos kainą, patys sutiko, kad būsimas priestatas ir papildomas plotas nuosavybės teise priklausytų pirkėjui. Iš šios ginčo sutarties nuostatos išplaukia, kad atsakovai įsipareigojo nedaryti jokių kliūčių gauti statybos leidimą rekonstrukcijai, o priešingas teismų sutarties aiškinimas pripažintinas pažodiniu.
2. Teismų sprendimai yra nepagrįsti ir nemotyvuoti, pažeidžiantys CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jie vykdo savo įsipareigojimus pagal ginčo sutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo realios galimybės vertinti įrodymų pagal tikimybių pusiausvyros principą. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui. Nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Atsakovų nesutikimas nėra protingai motyvuotas, neatskleidžia kasatoriaus pateikto projektinio pasiūlymo negatyvaus poveikio jų teisėms ir teisėtiems interesams. Pirmosios instancijos teismas neįvardijo konkrečių rekonstrukcijos projektinių sprendinių, pažeidžiančių atsakovų nuosavybės teises. Teismai neįvertino, kad atsakovai buvo supažindinti su pastato rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų planais ir jiems pritarė. Atsakovai – verslininkai, užsiimantys didelio masto nekilnojamojo turto kūrimu ir prekyba, negali nesuprasti, ką reiškia faktas, kad jie 2011 m. balandžio 8 d. pasirašė pastato rekonstrukcijos techninio projekto architektūrinės dalies patvirtinimo aktą, kuriame nurodyta, kaip bus atlikta pastato rekonstrukcija. Tai reiškia, kad jie susipažino ir sutiko su parengto pastato rekonstrukcijos projektu bei patalpų paskirstymu po rekonstrukcijos. 780 000 Lt kaina už avarinės būklės 44 kv. m ploto gyvenamąsias patalpas be galimybės pastatą rekonstruoti neatitiko nekilnojamojo turto rinkos 2008 m. kainų tendencijų, todėl sutarties nuostatos dėl galimybės rekonstruoti pastatą nepripažinimas esmine sutarties sąlyga turėjo būti įvertintas kaip kasatoriaus teisių ir teisėtų lūkesčių bei interesų pažeidimas. To nepadaręs, apeliacinės instancijos teismas neužtikrino teisinių santykių dalyvių teisių, teisėtų interesų ir lūkesčių apsaugos.
3. Iš 2002 m. balandžio 15 d. pastato konstrukcijų būklės tyrimo akto ir statybinės bei inžinerinės įrangos būklės tyrimo akto matyti, kad ginčo pastatas yra avarinės būklės, neatitinka statinio esminių reikalavimų ir kelia pavojų žmonių saugumui. Teismai, spręsdami ginčą, šiuos argumentus ignoravo, todėl neatskleidė bylos esmės. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio nuostatos įpareigoja ginčo šalis – avarinės būklės statinio bendraturčius, savo nuožiūra suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinį, jeigu tolesnis jo naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei ar aplinkai. Bendraturčiai turi pareigą, įgyvendindami valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; kt.).
12. Atsakovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Ieškovas siekia įtikinti teismą kasacine ir apeliacine tvarka nagrinėti tas faktines aplinkybes, kurios nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką, apibrėžtą ieškinio reikalavimais, ir kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai neįvertino į bylą pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad pastatas turi avarinės būklės požymių, tačiau civilinėje byloje nėra pareikšta reikalavimų dėl leidimo vykdyti pastato avarinės būklės šalinimo darbus.
2. Ginčo sutartyje nebuvo nustatyta jokių sąlygų ar atsakovų prisiimtų besąlygiškų įsipareigojimų sutikti su ginčo pastato rekonstrukcijos sprendiniais, darančiais tiesioginę žalą atsakovų patalpoms ir galimybei jomis visavertiškai naudotis. Ieškovo bendro pobūdžio samprotavimai apie didelę jo įsigytų patalpų kainą nepaneigia teismų nustatyto fakto, kad ginčo sutartimi ieškovas įgijo teisę į pastato rekonstrukciją, pastatant priestatą, padidinant esamo pastato plotą, tačiau neįgijo teisės užimti atsakovams priklausantį turtą ar kitaip apriboti atsakovų nuosavybės teises į jį. Atsakovų geranorišką bendradarbiavimą su ieškovu patvirtina pritarimas ankstesniajam (2011 m. redakcijos) techniniam projektui, kuriuo nebuvo pažeidžiamos jų teisės, tačiau ieškovas, atsisakęs 2011 m. projekto, 2013 m. parengė naują projektą ir jį siekia įgyvendinti be atsakovų sutikimo. Ieškovas buvo šalių sudarytų sandorių iniciatorius, todėl būtent jis sandorių sudarymo ir projekto rengimo metu turėjo iš anksto įvertinti sutarčių sąlygas ir rekonstrukcijos sprendinius planuoti atsižvelgdamas į bendraturčių teises ir teisėtus interesus.
3. Kasacinio skundo argumentai, kad atsakovų nesutikimas nėra protingai motyvuotas bei neatskleidžiantis kasatoriaus pateikto projektinio pasiūlymo negatyvaus poveikio kito bendrosios nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams, prieštarauja bylos aplinkybėms. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyti konkretūs atsakovų teisių ir teisėtų interesų pažeidimai: paneigiama atsakovų nuosavybės teisė į pastato pastogę, galimybė į ją patekti, teisė į pastato rūsyje esančias bendro naudojimo patalpas (šilumos mazgą), keičiamas esamas pastato šildymo būdas, nėra tinkamai išspręstas butų savininkų automobilių stovėjimo vietų klausimas. Ieškovas neginčija šių pažeidimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo

13. Nagrinėjamos bylos šalys yra nekilnojamųjų daiktų – patalpų – bendraturtės. Byloje kilo jų ginčas dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo. Kasacinis teismas, aiškindamas bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančias teisės normas, ne kartą išdėstė esmines šių normų nuostatas ir jų reikšmę. Nuosavybės teisės į keliems asmenims priklausantį daiktą įgyvendinimo ribos yra siauresnės nei į daiktą, priklausantį vienam asmeniui. Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas – savininkų daugetas – lemia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, yra įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010).
14. Reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiškam bendro daikto valdymui ir naudojimui. Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, kai šie nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu (nagrinėjamoje byloje – rekonstruojant bendrą daiktą ir statant priestatą), kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustato teisės normos. Bendraturtis, nesutikdamas su kito bendraturčio veiksmais, turi nurodyti galimus tokių teisės normų pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).
15. Kasatorius teigia, kad atsakovų nesutikimas nėra protingai motyvuotas, neatskleidžiantis kasatoriaus pateikto projektinio pasiūlymo negatyvaus poveikio jų teisėms ir teisėtiems interesams.
16. Byloje nustatyta, kad atsakovai prieštarauja ne apskritai kasatoriaus teisei į bendrų patalpų rekonstrukciją ir statybą, bet jos įgyvendinimo būdui, dėl kurio jie prarastų savo nuosavybės teises į kartu su kasatoriumi bendrai turimas patalpas. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad atsakovai įrodė, jog esami ieškovo parengti projektiniai pasiūlymai pažeidžia atsakovams priklausančias bendrosios dalinės nuosavybės teises į palėpės dalį, ūkinį pastatą, rūsio patalpą, kurioje įrengtas šilumos mazgas, pastogę, be to, pažeidžiami atsakovų teisėti interesai pakeičiant patalpų šildymo būdą brangesniu, nenumatant pakankamai automobilių stovėjimo vietų pastato rūsyje, sumažinant kito atsakovams priklausančio pastato insoliaciją. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai, nustatę išvardytus ieškovo projektinio pasiūlymo negatyvaus poveikio atsakovų teisėms ir teisėtiems interesams aspektus, padarė pagrįstą išvadą, jog, įgyvendinus ieškovo pasiūlymą be atsakovų sutikimo, jų teisių pažeidimai būtų esminiai, todėl atsakovų nesutikimas su ieškovo numatyta rekonstrukcija yra protingai motyvuotas.
17. Kasatorius nesutinka su atsakovų pozicija, kad bendraturčiams prieš rekonstrukciją būtina išspręsti patalpų šildymo, bendrosios nuosavybės teisės dalių pasikeitimo, šilumos punkto likimo po rekonstrukcijos klausimus, tvirtindamas, kad atsakovai turėjo suprasti, jog pagal 2008 m. lapkričio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį už seną nekilnojamojo turto dalį ir bendro naudojimo patalpas gauna daug didesnę nei rinkos kainą, ir nurodytos sutarties 4.1.24 punkte jie sutiko, kad būsimas priestatas ir papildomas plotas nuosavybės teise priklausytų pirkėjui. Kasatoriaus nuomone, aiškinant ginčo sutarties 4.1.24 punkto nuostatas, darytina išvada, kad atsakovai įsipareigojo nedaryti jokių kliūčių gauti statybos leidimą dėl rekonstrukcijos.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, jog atsakovai, atsižvelgdami į pagal 2008 m. lapkričio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį jiems sumokėtą kainą už parduotas patalpas ar dėl kitų priežasčių būtų įsipareigoję sutikti su ieškovo teikiamais projektiniais sprendiniais ar atsisakę jiems likusių nuosavybės teisių dalies. Nesant tokių duomenų, nėra pagrindo kainą, už kurią ginčo sutartimi ieškovas įsigijo patalpas iš atsakovų, vertinti kaip kompensaciją už jų šiuo metu turimų nuosavybės teisių ignoravimą. Ieškovo nurodomose ginčo sutarties 4.1.24 punkto nuostatose taip pat nėra įtvirtintas atsakovų teisių atsisakymas. Bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai pažymėjo, kad nurodytomis sutarties nuostatomis atsakovai sutiko, kad ieškovas, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, vykdytų rekonstrukcijos darbus, taip pat sutiko atsisakyti teisių į visą papildomą rekonstrukcijos metu atsirandantį turtą (priestatą ir papildomą pastato plotą), tačiau neatsisakė jokių jau turimų teisių į jiems asmeninės ar bendrosios nuosavybės teise kartu su ieškovu priklausančius objektus (butą, palėpę, bendro naudojimo objektus). Kasatorius byloje nepateikė duomenų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtintų atsakovų įsipareigojimą besąlygiškai sutikti su šiuo metu siūlomais ieškovo rekonstrukcijos sprendiniais ar atsisakyti turimų teisių.
19. Kasatorius taip pat teigia, kad bylą nagrinėję teismai neįvertino pateiktų įrodymų, patvirtinančių, jog pastatas turi avarinės būklės požymių. Teisėjų kolegija pažymi, kad pastato avarinė būklė nėra pakankamas pagrindas vienam iš bendraturčių šalinti tokią būklę, ignoruojant kitų bendraturčių teises, nesant kitų tokį veikimą pateisinančių aplinkybių. Ieškovas šioje civilinėje byloje nereiškė reikalavimų dėl leidimo atlikti pastato avarinės būklės šalinimo darbus.
20. Remdamasis išdėstytais argumentais kasacinis teismas sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai, atmesdami ieškovo reikalavimą pripažinti jo teisę atlikti bendrų patalpų rekonstrukciją be atsakovų sutikimo, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių teises, įgyvendinant bendrosios nuosavybės teisę, todėl ieškovo skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį pakeisti ar panaikinti nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Atsakovai, prašydami priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą atsakovė J. V. sumokėjo 1161,40 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovų prašymas tenkintinas, priteisiant J. V. nurodytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
22. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 5,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1161,40 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt vieną Eur 40 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,46 (penkis Eur 46 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Alė Bukavinienė

Birutė Janavičiūtė

Donatas Šernas