Civilinė byla Nr. e2A-1444-1097/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24427-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.8; 1.3.2.9.14; 3.2.4.11; 3.4.1.7

 (S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. liepos 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ievos Navickaitės-Sakalauskienės ir Tatjanos Žukauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ir atsakovo M. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui M. S. dėl darbo ginčo iš esmės išnagrinėjimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

1.       Byloje ginčas kyla dėl darbuotojo atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (ne)teisėtumo ir atsiskaitymo su darbuotoju.

2.       Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija (toliau – DGK) išnagrinėjo darbuotojo M. S. prašymą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, kompensacijų ir žalos atlyginimo priteisimo iš darbdavės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir darbuotojo prašymą tenkino iš dalies: 1) pripažino darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu nuo 2022 m. rugsėjo 5 d., negrąžinant į darbą; 2) pakeitė atleidimo formuluotę ir konstatavo, kad darbo sutartis nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 218 straipsnio 6 dalį DGK sprendimu jo įsiteisėjimo (įvykdymo) dieną; 3) nutarė išieškoti iš darbdavės darbuotojui 5 623,33 Eur darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. ir po 131,08 Eur vidutinio darbo dienos užmokesčio už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant pagal penkių darbo dienų grafiką nuo 2022 m. lapkričio 10 d., bet ne ilgiau kaip už vienerius metus; 16 437,42 Eur kompensacijos dėl neteisėto atleidimo; 4) nutarė išieškoti iš darbdavės darbuotojui 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o prašymą dėl 3 500 Eur neturtinės žalos išieškojimo atmetė; 5) atmetė darbdavės prašymą dėl 2 223,46 Eur žalos atlyginimo išieškojimo iš darbuotojo.

3.       Ieškovė AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ (toliau – ieškovė, darbdavė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. S. (toliau – atsakovas, darbuotojas), prašydama: 1) atsakovo atleidimą iš darbo pripažinti teisėtu; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo 2 223,46 Eur žalos atlyginimo; 3) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4.       Ieškovė nurodė, kad atsakovas dirbo bendrovės įrenginių priežiūros komandos vyresniuoju inžinieriumi. Bendrovės darbuotojai, įskaitant atsakovą, šilumos tiekimo tinklų statybos objektuose atlikdami suvirintų siūlių radiografinės kontrolės, radiologinio peršvietimo, suvirintų vamzdžių siūlių patikros ir techninės priežiūros darbus, po darbo valandų ar poilsio dienomis, į statybos objektus vyksta bendrovės tarnybiniu transportu, kurio eksploatacijos kontrolė yra užtikrinama elektroninės transporto valdymo, rezervacijos ir dalijimosi sistemos „Car Sharing“ pagalba. Atlikus vidinį tyrimą ir sulyginus „Car Sharing“ kelionės lapuose užfiksuotą automobilių, kuriais naudojosi darbuotojai, įskaitant atsakovą, laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. iki 2022 m. gegužės 31 d., informaciją su tarnybiniuose pranešimuose, įsakymuose bei darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose deklaruotais duomenimis, nustatyti neatitikimai, susiję su atsakovo deklaruotu ir realiai dirbtu darbo laiku po darbo valandų ar poilsio dienomis. Atsakovas į statybos objektus didžiąją dalį deklaruoto darbo laiko po darbo valandų ar poilsio dienomis su tarnybiniu transportu nevyko, o jei ir vyko, tai darbai užtrukdavo ženkliai trumpesnį laiką nei buvo deklaruojami darbo laiko apskaitos dokumentuose, pagal kuriuos atsakovui buvo skaičiuojamas ir išmokamas darbo užmokestis. Sulyginus analizės metu gautus duomenis nustatyta, kad atsakovas realiai nedirbo iš viso 91 valandą, o už šį laiką jam buvo paskaičiuotas ir nepagrįstai išmokėtas darbo užmokestis – 2 223,46 Eur. Be to, nustatyti darbo laiko apskaitos dokumentų vedimo neatitikimai bei galimi dokumentų klastojimo požymiai, kai tarnybiniuose pranešimuose nebuvo pažymima darbo laiko pradžia bei galimai klastojami kitų darbuotojų parašai, tokiu būdu neteisėtai patvirtinant už juos sutikimą dirbti po darbo valandų.

5.       Ieškovės teigimu, atsakovas tokiais veiksmais galimai padarė nusikaltimus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje (sukčiavimas) ir 300 straipsnyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Atsakovas pažeidė pareiginiuose nuostatuose nurodytas atsakomybes, nustatančias, kad atsakovas atsako už pareigų nevykdymą ir savų išvadų teisingumą, taip pat ir atitinkamus bendrovės generalinio direktoriaus įsakymus, susijusius su įpareigojimais tinkamai atlikti savo pareigas, būti lojaliu bendrovei, veikti bendrovės interesais ir kt. Dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovė priėmė sprendimą nutraukti su atsakovu sudarytą darbo sutartį DK 58 straipsnyje įtvirtintu pagrindu. Ieškovė nurodė, kad egzistuoja atsakovo, kaip darbuotojo, civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai (atsakovas, būdamas atsakingu už sau pavaldžių darbuotojų darbo organizavimą ir darbo laiko apskaitos tvarkymą, aplaidžiai vykdė savo pareigas, suklastojo darbo laiko apskaitos dokumentus, nevykdė suplanuotų darbų, o jei ir nuvykdavo į darbo atlikimo vietą, tai darbą atlikdavo per žymiai trumpesnį laiką, nei deklaruodavo dokumentuose); žala (atsakovas, klaidingai fiksuodamas darbo valandas, siekė pasipelnyti, dėl ko bendrovė patyrė finansinius nuostolius, kurių bendra suma yra 2 223,46 Eur); priežastinis ryšys (atsakovo atlikti veiksmai tiesiogiai nulėmė anksčiau įvardintos žalos atsiradimą); kaltė (atsakovas, suvokdamas, kad neteisėtai ir nepagrįstai klaidingai fiksuoja darbo laiką apskaitoje, sąmoningai pažeidė savo pareigas ir prisiėmė dėl to galinčias kilti pasekmes). Dėl to, ieškovės teigimu, atsakovas turi atlyginti bendrovei padarytą žalą.

6.       Atsakovas M. S. prašė: 1) ieškinį atmesti; 2) pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktą neteisėtu, negrąžinant į darbą; 3) pakeisti atleidimo formuluotę ir konstatuoti, kad darbo sutartis nutraukta pagal DK 218 straipsnio 6 dalį teismo sprendimu, jo įsiteisėjimo dieną; 4) priteisti atsakovui iš ieškovės darbo užmokesti už priverstinę pravaikštą laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. iki teismo sprendimo įvykdymo; 5) priteisti atsakovui iš ieškovės 16 437,42 Eur kompensaciją dėl neteisėto atleidimo iš darbo; 6) priteisti atsakovui iš ieškovės 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 7) priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7.       Atsakovas nurodė, kad jo darbo pareigos apėmė atsakomybę už metalo ir suvirinimo siūlių priežiūrą ir kontrolę, suvirinimo darbų priežiūrą, medžiagų parinkimą, sertifikatų patikrą ir kt., taip užtikrinant vartotojams šilumos ir karšto vandens pajungimą laiku bei patikimą įrengimų darbą. Pareiginiuose nuostatuose nėra įtvirtintos jokios atsakovo darbo funkcijos, susijusios su darbo laiko ar darbo užmokesčio apskaitos sritimis. Atsakovas bendrovėje dirbo ilgą laiką ir jokių priekaištų dėl darbo nesulaukė. Netikėtai ir be įspėjimo, darbo pasitarimo metu atsakovas buvo apkaltintas tarnybinių pranešimų, parašų, darbo laiko apskaitos klastojimu. Jokie tariamai suklastoti dokumentai nebuvo nei pateikti, nei parodyti, todėl sutrikęs atsakovas net nežinojo, kaip atsikirsti į kelių aukštesnių pagal pareigas darbuotojų netikėtai teikiamus kaltinimus. Atsakovui nesutikus rašyti prašymo dėl atleidimo iš darbo, atsakovui buvo pateiktas dokumento projektas (be parašų) „Pranešimas apie padarytą darbo pareigų pažeidimą su reikalavimu pasiaiškinti“. Atsakovo teigimu, 2022 m. liepos 11 d. įsakymu jis buvo nepagrįstai nušalintas nuo darbo, nes nušalinimas atliktas jau po to, kai 2022 m. liepos 7 d. buvo užbaigtas vidinis tyrimas. Atsakovas 2022 m. liepos 15 d. gavo minėto vidinio tyrimo išvadą, 2022 m. liepos 16 d. aptarė ją kartu su profesinės sąjungos atstovais, o 2022 m. liepos 19 d. pateikė pasiaiškinimą. 2022 m. rugpjūčio 3 d. įvyko dar vienas jam teikiamų kaltinimų aptarimas su darbdaviu ir darbdavio advokatu. Atsakovui nesutikus išeiti iš darbo savo noru, 2022 m. rugpjūčio 5 d. atsakovas gavo iš darbdavio įsakymą dėl atsakovo atleidimo iš darbo 2022 m. rugpjūčio 8 d. dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo. Atsakovas nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. rugsėjo 5 d. buvo laikinai nedarbingas, todėl 2022 m. rugsėjo 5 d. jam buvo įteiktas dar vienas įsakymas, kuriuo jis buvo galutinai atleistas iš darbo 2022 m. rugsėjo 5 d.

8.       Atsakovo teigimu, ieškovė nepagrįstai konstatavo atsakovo darbo pareigų pažeidimus ir neteisėtai atleido atsakovą iš darbo. Ieškovės rangovai pateikdavo ieškovei prašymus dėl darbų atlikimo, tada būdavo parengiamas tarnybinis pranešimas, kuriame darbus atliekantys darbuotojai savo parašais patvirtindavo sutikimus dirbti viršvalandžius. Tarnybiniuose pranešimuose atsakovas sutikdavo nurodytu laiku atlikti darbus, bet tai nereiškė, kad jis turi visą laiką atlikti darbus ar būti objekte. Tik gavus rangovo skambutį buvo vykstama į objektą atlikti prašomų darbų. Atsakovas darbo laiko apskaitos procese nepriimdavo jokių sprendimų, o tik sutikdavo atlikti jam pavestą užduotį ne darbo valandomis. Ieškovė nereikalavo jokių darbo ataskaitų ir neįpareigojo atsakovo skaičiuoti savo darbo laiką. Atsakovas tarnybinius pranešimus kartais įkeldavo į ieškovės dokumentų valdymo sistemą, vykdydamas konkrečiais atvejais duotus savo tiesioginių vadovų nurodymus, tačiau tai nebuvo atsakovo darbo pareigos. Ieškovė vidinio tyrimo išvadose atsakovą nepagrįstai kaltina dokumentų klastojimu. Atsakovas buvo atleistas ne dėl pažeidimo padarymo, o dėl to, kad jo etatas ieškovei tapo nereikalingas, nes ieškovė jo darbo funkcijoms atlikti pirko paslaugas. Vietoje to, kad atsakovas būtų atleistas nustatyta tvarka su jam priklausančia kompensacija, jis buvo atleistas už tariamą šiurkštų pažeidimą. Atsakovas augina vaiką iki trejų metų, todėl jo nebūtų galima atleisti dėl darbo organizavimo pakeitimų. Atleidžiant iš darbo nebuvo nurodytos jokios atsakovo pareigos, kurias jis būtų pažeidęs, o tik bendro pobūdžio teiginiai. Atsakovas neturėjo pareigos vykti į objektus vien tik su ieškovės transporto priemone, o tai, kad atsakovas naudojo asmeninį transportą negali būti laikoma pažeidimu. Ieškovė į bylą nepateikė nė vieno dokumento, kuris draustų atsakovui ar kitiems darbuotojams vykti į objektus ne su ieškovės transportu. Atsakovas ar kiti darbuotojai į objektą vykdavo asmeniniu ar visuomeniniu transportu, o atlikę darbą – asmeniniu ar visuomeniniu transportu vykdavo tiesiogiai namo, kas buvo logiška poilsio dienomis, nes nereikėdavo vykti į darbovietę vien dėl transporto pasiėmimo bei grąžinimo. Aplinkybė, kad darbuotojai nesinaudojo tarnybiniu transportu, nereiškia, jog nebuvo dirbama ar darbas nebuvo atliktas. Kai kuriais konkrečiais atvejais rangovai dėl savo kaltės nebaigdavo darbų, todėl visą paskirtą viršvalandinį laiką prabudėjęs bei pralaukęs ir susisiekęs su rangovais, atsakovas sužinodavo, kad patikrinimas nukeliamas vėlesniam lakui. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad tuo laiku, už kurį buvo mokamas atlyginimas, atsakovas nebuvo darbdavio žinioje, nevykdė jam nustatytų užduočių ar buvo ieškovės ar ieškovės rangovų nepasiekiamas. Byloje nėra nė vieno atsakovo surašyto ar pasirašyto dokumento, kuriame būtų fiksuota darbo laiko trukmė ar pareiga apmokėti už darbą. Atsakovas pasirašė tik sutikimus dirbti viršvalandinį darbą ir nepasirašė bei neturėjo pareigos pasirašyti jokių kitų darbo laiko trukmę fiksuojančių dokumentų.

9.       Atsakovas nurodė, kad aplinkybės, kurias ieškovė vidinio tyrimo ataskaitoje nurodo kaip šiurkštų atsakovo darbo pareigų pažeidimą, net ir nustačius kokias nors klaidas, negali būti laikomos šiurkščiu pažeidimu. Viršvalandinis darbas lygiai tokiu pat būdu pagal tarnybinius pranešimus buvo forminamas ir iki vidinio tyrimo laikotarpio pradžios, nes bendrovėje jau seniai buvo susiformavusi tokia veiklos praktika, kai darbuotojas atlieka savo darbo funkcijas budėdamas (aktyvusis budėjimas) ir pagal rangovų poreikį reaguodamas į faktinį rangovų darbų ritmą, nuvyksta į konkrečius objektus, konkrečių darbo etapų kontrolei. Dėl kitokio darbo režimo ar (ir) apmokėjimo atsakovo darbo sutartyje sulygta nebuvo, todėl visas aktyvaus budėjimo laikas prilygsta darbo laikui ir buvo atitinkamai apmokamas. Atsakovas nekeitė savo darbo praktikos, nesikeitė atsakovo darbo funkcijos ar darbo pareigos, todėl atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad tinkamai vykdo savo pareigas, kaip ir iki tyrimo laikotarpio pradžios.

10.       Atsakovo teigimu, ieškovė pažeidė atleidimo iš darbo procedūrą, nes atsakovui nebuvo pateiktas reikalavimas pasiaiškinti, pateiktas ieškovės pranešimas nebuvo pasirašytas nustatyta tvarka, be to, atsakovui pateikus paaiškinimą, į jį nebuvo atsižvelgta. Atsakovas buvo atleistas du kartus. Ieškovė pažeidė DK 30 straipsnio reikalavimus, nes leido keturiems už atsakovą aukštesnėse pareigose esantiems darbuotojams, tame tarpe buvusiems teisėsaugos struktūrų pareigūnams, o 2022 m. rugpjūčio 3 d. dalyvaujant ir advokatui, nepasiūlius atsakovui pasinaudoti teisine ar kita pagalba, grasinti atsakovui ir gąsdinti atsakovą materialinės ir baudžiamosios atsakomybės taikymu už kitų asmenų rengtus dokumentus, fiziškai neleido atsakovui pasišalinti iš darbo pasibaigus darbo dienai 2022 m. liepos 11 d., kad įteiktų pranešimą dėl nušalinimo nuo darbo; neteisėtai nušalino atsakovą nuo darbo, menkino atsakovo atliktą darbą. Tokiu būdu ieškovės darbuotojai siekė palaužti atsakovo valią, įstumti atsakovą į bejėgę padėtį, kad atsakovas pasirašytų jam pateiktus dokumentus dėl išėjimo iš darbo savo noru ar susitarimu be jokių kompensacijų. Dėl minėtų ieškovės darbuotojų veiksmų atsakovui buvo sukelta baimė ir bejėgiškumas, sukeltos itin stiprios neigiamos emocijos, abejonės atsakovo darbo verte ir prasme. Atsakovas buvo pažemintas, sumenkintas, apkaltintas, išgąsdintas, patyrė itin stiprias neigiamas emocijas, abejones saviverte. Dėl per vieną dieną atlikto atjungimo nuo darbo priemonių ir išmetimo iš darbo vietos pablogėjo atsakovo galimybės bendrauti su ilgamečiais kolegomis, buvo sukeltos abejonės atsakovo reputacija ir kvalifikacija. Dėl to atsakovui turėtų būti atlyginta padaryta neturtinė žala.  

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

11.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) pripažino, kad atsakovas iš darbo buvo atleistas pagrįstai, tačiau ieškovė netinkamai kvalifikavo atsakovo atleidimo pagrindą, todėl teismas pakeitė ieškovės 2022 m. rugpjūčio 5 d. įsakymą Nr. RD–20731 su visais jo patikslinimais ir iš įsakymo pašalino formuluotes apie tai, kad atsakovas padarė šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, taip pat pašalino įsakymo III punktą, o IV punktą pakeitė taip – „III. Atleidimo priežastys nurodytos 2022 m. liepos 7 d. ataskaitoje“, taip pat pašalino V ir VI punktus, o VII punktą pakeitė, vietoje „58 straipsnio 1 dalį“ į „59 straipsnio 1 dalį, esant kitoms priežastims nenurodytoms Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalyje“, VIII punktą papildė nuostata, jog atsakovui išmokėtina šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka; 2) priteisė atsakovui iš ieškovės šešių mėnesių atsakovo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 16 437,42 Eur; 3) priteisė atsakovui iš ieškovės netesybas už šešis mėnesius (nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. iki 2023 m. kovo 5 d.) – 16 437,42 Eur; 4) priteisė atsakovui iš ieškovės 2 400 Eur bylinėjimosi išlaidų; 5) priteisė ieškovei iš atsakovo 2 112 Eur bylinėjimosi išlaidų; 6) priteisė valstybei iš ieškovės 163,64 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Kitus šalių reikalavimus teismas atmetė.

12.       Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas 2008 m. birželio 17 d. sudarė darbo sutartį Nr. 2002, o 2022 m. gegužes 10 d. sudaryta naujos redakcijos darbo sutartis Nr. DS-117, pagal kurią atsakovas buvo priimtas į vyresniojo inžinieriaus pareigas; darbuotojas įsipareigojo visą savo darbo laiką, dėmesį ir pastangas, profesinius įgūdžius bei sugebėjimus panaudoti darbdavio interesams, o sutartis sudaryta pakeičiant iki šiol galiojusią 2008 m. birželio 17 d. Nr. 2002 darbo sutartį, išlaikant darbo santykių tęstinumą.

13.       Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl penkiolikos atvejų vertinant atsakovo veiksmus. Teismas nustatė šiuos įvykius apibūdinančias faktines aplinkybes:

13.1.                      Dėl atsakovo veiksmų 2021 m. spalio 21–23 d.: darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, jog atsakovas 2021 m. spalio 23 d. dirbo 11 valandų. Atsiskaitymo lapelyje pažymėta, kad atsakovui už 11 valandų poilsio dieną sumokama 304,92 Eur. Kitokių įrodymų byloje nėra, išskyrus šalių ir liudytojų paaiškinimus: ieškovė nurodė, kad atsakovas negalėjo į objektą vykti be tarnybinio transporto, atsakovas nurodė, kad galėjo vykti su asmeniniu transportu, liudytojas patvirtino, kad tam tikrais atvejais, kai buvo patogiau vykti į objektus su asmeniniu transportu, tai juo ir buvo vykstama. Ieškovė nepateikė daugiau jokių įrodymų, kad atsakovas paskirtu darbo laiku apskritai nedirbo ar kad nebuvo ieškovės žinioje, kad būtų pakeitęs darbo laiko apskaitos žiniaraščius, įsakymą, atsakovas nepateikė detalios darbo dienos ataskaitos, ieškovė iš darbuotojo tokios ataskaitos nebuvo pareikalavusi.

13.2.                      Dėl atsakovo veiksmų 2021 m. rugpjūčio 4, 5 d.: darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, jog atsakovas 2021 m. rugpjūčio 4, 5, 25 d. dirbo viršvalandžius, t. y. viso 12 valandų. Atsiskaitymo lapelyje pažymėta, kad atsakovui už 12 valandų viršvalandžių sumokama 236,16 Eur. Kitokių įrodymų byloje nėra, išskyrus šalių ir liudytojų paaiškinimus: ieškovė nurodė, kad atsakovas objekte abi dienas dirbo tik 1 valandą iš 8 valandų, atsakovas nurodė, kad nepaisant transporto priemonės GPS parodymų jis darbą padarė, visas 8 valandas buvo darbdavės žinioje. Ieškovė nepateikė daugiau jokių įrodymų, kad atsakovas paskirtu darbo laiku apskritai nedirbo ar kad nebuvo ieškovės žinioje, kad būtų pakeitęs darbo laiko apskaitos žiniaraščius, įsakymą, atsakovas nepateikė detalios darbo dienos ataskaitos, ieškovė iš darbuotojo tokios ataskaitos nebuvo pareikalavusi.

13.3.                      Dėl atsakovo veiksmų 2021 m. rugsėjo 30 d. – spalio 4 d.: darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, jog atsakovas 2021 m. rugsėjo 30 d. dirbo viršvalandžių, t. y. viso 4 valandas, visą rugsėjį dirbo 20 valandų viršvalandžių bei 21 valandą poilsio metu. Atsiskaitymo lapelyje pažymėta, kad atsakovui už 20 valandų viršvalandžių sumokama 394,20 Eur. Kitokių įrodymų byloje nėra, išskyrus šalių ir liudytojų paaiškinimus: ieškovė nurodė, kad atsakovas objekte dirbto 2 valandas iš 4 valandų, atsakovas nurodė, kad nepaisant transporto priemonės GPS parodymų jis darbą padarė, visas 4 valandas dirbo arba buvo darbdavės žinioje. Ieškovė nepateikė daugiau jokių įrodymų, kad atsakovas paskirtu darbo laiku apskritai nedirbo ar kad nebuvo ieškovės žinioje, kad būtų pakeitęs darbo laiko apskaitos žiniaraščius, įsakymą, atsakovas nepateikė detalios darbo dienos ataskaitos, ieškovė iš darbuotojo tokios ataskaitos nebuvo pareikalavusi.

13.4.                      Dėl atsakovo veiksmų 2021 m. rugsėjo 30 d. – lapkričio 4 d.: darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, jog atsakovas 2021 m. spalio 1 d. dirbo viršvalandžius, t. y. viso 5 valandas, visą spalį 5 valandas viršvalandžių bei 11 valandų poilsio metu. Atsiskaitymo lapelyje pažymėta, kad atsakovui už 5 val. viršvalandžių sumokama 103,95 Eur. Kitokių įrodymų byloje nėra, išskyrus šalių ir liudytojų paaiškinimus: ieškovė nurodė, kad atsakovas objekte dirbto 1 valandą iš 5 valandų, atsakovas nurodė, kad nepaisant transporto priemonės GPS parodymų jis darbą padarė, visas 5 valandas dirbo arba buvo darbdavės žinioje. Ieškovė nepateikė daugiau jokių įrodymų, kad atsakovas paskirtu darbo laiku apskritai nedirbo ar kad nebuvo ieškovės žinioje, kad būtų pakeitęs darbo laiko apskaitos žiniaraščius, įsakymą, atsakovas nepateikė detalios darbo dienos ataskaitos, ieškovė iš darbuotojo tokios ataskaitos nebuvo pareikalavusi.

13.5.                      Dėl atsakovo veiksmų 2021 m. rugsėjo 29 d. – spalio 1 d.: darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, jog atsakovas 2021 m. rugsėjo 29 d. dirbo viršvalandžius, t. y. viso 4 valandas, visą rugsėjį 20 valandų viršvalandžių bei 21 valandą poilsio metu. Atsiskaitymo lapelyje pažymėta, kad atsakovui už 20 valandų viršvalandžių sumokama 394,20 Eur. Kitokių įrodymų byloje nėra, išskyrus šalių ir liudytojų paaiškinimus: ieškovė nurodė, kad atsakovas objekte nedirbo po darbo valandų, atsakovas nurodė, kad nepaisant transporto priemonės GPS parodymų jis darbą padarė, visas 4 valandas buvo darbdavės žinioje. Ieškovė nepateikė daugiau jokių įrodymų, kad atsakovas paskirtu darbo laiku apskritai nedirbo ar kad nebuvo ieškovės žinioje, kad būtų pakeitęs darbo laiko apskaitos žiniaraščius, įsakymą, atsakovas nepateikė detalios darbo dienos ataskaitos, ieškovė iš darbuotojo tokios ataskaitos nebuvo pareikalavusi.

13.6.                      Dėl atsakovo veiksmų 2021 m. rugsėjo 28, 29 d.: darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, jog atsakovas 2021 m. rugsėjo 28 d. dirbo viršvalandžius, t. y. viso 4 valandas, visą rugsėjį 20 valandų viršvalandžių bei 21 valandą poilsio metu. Atsiskaitymo lapelyje pažymėta, kad atsakovui už 20 valandų viršvalandžių sumokama 394,20 Eur. Kitokių įrodymų byloje nėra, išskyrus šalių ir liudytojų paaiškinimus: ieškovė nurodė, kad atsakovas objekte nedirbo po darbo valandų, atsakovas nurodė, kad nepaisant transporto priemonės GPS parodymų jis darbą padarė, visas 4 valandas buvo darbdavės žinioje. Ieškovė nepateikė daugiau jokių įrodymų, kad atsakovas paskirtu darbo laiku apskritai nedirbo ar kad nebuvo ieškovės žinioje, kad būtų pakeitęs darbo laiko apskaitos žiniaraščius, įsakymą, atsakovas nepateikė detalios darbo dienos ataskaitos, ieškovė iš darbuotojo tokios ataskaitos nebuvo pareikalavusi.

13.7.                      Dėl atsakovo veiksmų 2021 m. rugsėjo 23-28 d.: darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, jog atsakovas 2021 m. rugsėjo 25 d. dirbo 10 valandų, visą rugsėjį 20 valandų viršvalandžių bei 21 valandą poilsio metu. Atsiskaitymo lapelyje pažymėta, kad atsakovui už 21 valandą poilsio dienomis sumokama 551,88 Eur. Kitokių įrodymų byloje nėra, išskyrus šalių ir liudytojų paaiškinimus: ieškovė nurodė, kad atsakovas objekte nedirbo, atsakovas nurodė, kad nepaisant transporto priemonės GPS parodymų jis darbą padarė, visas 10 valandų buvo darbdavės žinioje. Ieškovė nepateikė daugiau jokių įrodymų, kad atsakovas paskirtu darbo laiku apskritai nedirbo ar kad nebuvo ieškovės žinioje, kad būtų pakeitęs darbo laiko apskaitos žiniaraščius, įsakymą, atsakovas nepateikė detalios darbo dienos ataskaitos, ieškovė iš darbuotojo tokios ataskaitos nebuvo pareikalavusi.

13.8.                      Dėl atsakovo veiksmų 2021 m. rugsėjo 8-14 d.: darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, jog atsakovas 2021 m. rugsėjo 8 d. dirbo viršvalandžius, t. y. viso 4 valandas, visą rugsėjį 20 valandų viršvalandžių bei 21 valandą poilsio metu. Atsiskaitymo lapelyje pažymėta, kad atsakovui už 20 valandų viršvalandžių sumokama 394,20 Eur. Kitokių įrodymų byloje nėra, išskyrus šalių ir liudytojų paaiškinimus: ieškovė nurodė, kad atsakovas objekte po darbo valandų dirbo 1 valandą, atsakovas nurodė, kad nepaisant transporto priemonės GPS parodymų jis darbą padarė, visas 4 valandas buvo darbdavės žinioje. Ieškovė nepateikė daugiau jokių įrodymų, kad atsakovas paskirtu darbo laiku apskritai nedirbo ar kad nebuvo ieškovės žinioje, kad būtų pakeitęs darbo laiko apskaitos žiniaraščius, įsakymą, atsakovas nepateikė detalios darbo dienos ataskaitos, ieškovė iš darbuotojo tokios ataskaitos nebuvo pareikalavusi.

13.9.                      Dėl atsakovo veiksmų 2021 m. rugsėjo 2-7 d.: darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, jog atsakovas 2021 m. rugsėjo 4 d. dirbo viso 11 valandų, visą rugsėjį 20 valandų viršvalandžių bei 21 valandą poilsio metu. Atsiskaitymo lapelyje pažymėta, kad atsakovui už 21 valandą poilsio dienomis sumokama 551,81 Eur. Kitokių įrodymų byloje nėra, išskyrus šalių ir liudytojų paaiškinimus: ieškovė nurodė, kad atsakovas objekte dirbo 2 valandas, atsakovas nurodė, kad nepaisant transporto priemonės GPS parodymų jis darbą padarė, visas 11 valandų buvo darbdavės žinioje. Ieškovė nepateikė daugiau jokių įrodymų, kad atsakovas paskirtu darbo laiku apskritai nedirbo ar kad nebuvo ieškovės žinioje, kad būtų pakeitęs darbo laiko apskaitos žiniaraščius, įsakymą, atsakovas nepateikė detalios darbo dienos ataskaitos, ieškovė iš darbuotojo tokios ataskaitos nebuvo pareikalavusi.

13.10.                      Dėl atsakovo veiksmų 2021 m. rugsėjo 2-7 d.: darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, jog atsakovas 2021 m. rugsėjo 2 d. dirbo 4 valandas viršvalandžių, visą rugsėjį 20 valandas viršvalandžių bei 21 valandą poilsio metu. Atsiskaitymo lapelyje pažymėta, kad atsakovui už 20 valandų viršvalandžių sumokama 394,20 Eur. Kitokių įrodymų byloje nėra, išskyrus šalių ir liudytojų paaiškinimus: ieškovė nurodė, kad atsakovas objekte dirbo 2 valandas, atsakovas nurodė, kad nepaisant transporto priemonės GPS parodymų jis darbą padarė, visas 4 valandas buvo darbdavės žinioje. Ieškovė nepateikė daugiau jokių įrodymų, kad atsakovas paskirtu darbo laiku apskritai nedirbo ar kad nebuvo ieškovės žinioje, kad būtų pakeitęs darbo laiko apskaitos žiniaraščius, įsakymą, atsakovas nepateikė detalios darbo dienos ataskaitos, ieškovė iš darbuotojo tokios ataskaitos nebuvo pareikalavusi.

13.11.                      Dėl atsakovo veiksmų 2021 m. rugsėjo 23-28 d.: darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, jog atsakovas 2021 m. rugpjūčio 28 d. dirbo 11 valandų. Atsiskaitymo lapelyje pažymėta, kad atsakovui už 21 valandą poilsio dienomis sumokama 551,04 Eur. Kitokių įrodymų byloje nėra, išskyrus šalių ir liudytojų paaiškinimus: ieškovė nurodė, kad atsakovas objekte dirbo 3 valandas iš 11 valandų, atsakovas nurodė, kad nepaisant transporto priemonės GPS parodymų, jis darbą padarė, visas 11 valandų buvo darbdavės žinioje. Ieškovė nepateikė daugiau jokių įrodymų, kad atsakovas paskirtu darbo laiku apskritai nedirbo ar kad nebuvo ieškovės žinioje, kad būtų pakeitęs darbo laiko apskaitos žiniaraščius, įsakymą, atsakovas nepateikė detalios darbo dienos ataskaitos, ieškovė iš darbuotojo tokios ataskaitos nebuvo pareikalavusi.

13.12.                      Dėl atsakovo veiksmų 2021 m. rugpjūčio 26-28 d.: darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, jog atsakovas 2021 m. rugpjūčio 29 d. dirbo 10 valandų. Atsiskaitymo lapelyje pažymėta, kad atsakovui už 21 valandą poilsio dienomis sumokama 551,04 Eur. Kitokių įrodymų byloje nėra, išskyrus šalių ir liudytojų paaiškinimus: ieškovė nurodė, kad atsakovas objekte nedirbo, atsakovas nurodė, kad nepaisant transporto priemonės GPS parodymų jis darbą padarė, visas 10 valandų buvo darbdavės žinioje. Ieškovė nepateikė daugiau jokių įrodymų, kad atsakovas paskirtu darbo laiku apskritai nedirbo ar kad nebuvo ieškovės žinioje, kad būtų pakeitęs darbo laiko apskaitos žiniaraščius, įsakymą, atsakovas nepateikė detalios darbo dienos ataskaitos, ieškovė iš darbuotojo tokios ataskaitos nebuvo pareikalavusi.

13.13.                      Dėl atsakovo veiksmų 2021 m. rugpjūčio 25 d.: darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, jog atsakovas 2021 m. rugpjūčio 25 d. dirbo 4 valandas viršvalandžių, visą rugpjūtį 12 valandų viršvalandžių bei 21 valandą poilsio metu. Atsiskaitymo lapelyje pažymėta, kad atsakovui už 12 valandų viršvalandžių sumokama 236,16 Eur. Kitokių įrodymų byloje nėra, išskyrus šalių ir liudytojų paaiškinimus: ieškovė nurodė, kad atsakovas objekte nedirbo, atsakovas nurodė, kad nepaisant transporto priemonės GPS parodymų jis darbą padarė, visas 4 valandas buvo darbdavės žinioje. Ieškovė nepateikė daugiau jokių įrodymų, kad atsakovas paskirtu darbo laiku apskritai nedirbo ar kad nebuvo ieškovės žinioje, kad būtų pakeitęs darbo laiko apskaitos žiniaraščius, įsakymą, atsakovas nepateikė detalios darbo dienos ataskaitos, ieškovė iš darbuotojo tokios ataskaitos nebuvo pareikalavusi.

13.14.                      Dėl atsakovo veiksmų 2022 m. gegužės 23-30 d.: darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, jog atsakovas 2022 m. gegužės 29 d. dirbo 13 valandų. Atsiskaitymo lapelyje pažymėta, kad atsakovui už 13 valandų poilsio dienomis sumokama 382,72 Eur. Kitokių įrodymų byloje nėra, išskyrus šalių ir liudytojų paaiškinimus: ieškovė nurodė, kad atsakovas objekte nedirbo, atsakovas nurodė, kad nepaisant transporto priemonės GPS parodymų jis darbą padarė, visas 13 valandų buvo darbdavės žinioje. Ieškovė nepateikė daugiau jokių įrodymų, kad atsakovas paskirtu darbo laiku apskritai nedirbo ar kad nebuvo ieškovės žinioje, kad būtų pakeitęs darbo laiko apskaitos žiniaraščius, įsakymą, atsakovas nepateikė detalios darbo dienos ataskaitos, ieškovė iš darbuotojo tokios ataskaitos nebuvo pareikalavusi.

14.       Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad iš byloje esančių įrodymų negalima konkrečiai nustatyti, jog atsakovas neabejotinai nedirbo nurodomos 91 valandos, nes pati ieškovė nesiėmė visų reikalingų priemonių tinkamai apskaityti atsakovo realiai dirbtą darbo laiką, neteikė darbuotojui nurodymų informuoti ieškovę apie realiai dirbtą darbo laiką, tokių tiesioginių pareigų darbuotojams darbdavė nėra nustačiusi ir darbdavio teisiniame reguliavime, pavyzdžiui, Darbo tvarkos taisyklėse ar įsakymuose dėl viršvalandinio darbo laiko paskelbimo. Teismas konstatavo, jog ieškovė nepaneigė atsakovo pozicijos, kad jis visą jam paskirtą darbo laiką dirbo arba buvo darbdavės žinioje. Teismo vertinimu, vien iš ieškovės transporto priemonių GPS duomenų nėra pagrįsta spręsti, kad atsakovas ieškovės nurodyto laiko nedirbo, nes byloje nenustatyta, kad nors vienu atveju atitinkamą transporto priemonę vairavo arba ja važiavo kaip keleivis atsakovas, be to, jokiame ieškovės teisės akte nėra nustatyta, kad darbuotojų viršvalandinis darbo laikas ar darbo laikas poilsio dieną apskaitomas vien tik pagal transporto priemonių GPS duomenis. Į bylą pateikti kai kurių atvejų darbų žiniaraščiai ar radiologinių tyrimų protokolai, taip pat nepaneigia atsakovo pozicijos, kad įsakymuose paskirtais laikais jis dirbo arba buvo darbdavės žinioje. Kitų įrodymų, kad atsakovas jam paskirtu laiku nedirbo, darbdavė nepateikė. Teismas sprendė, jog nepaisant to, kad ir darbuotojas nepateikė detalių viršvalandinio darbo ar darbo poilsio dienomis ataskaitų, aktualu yra ir tai, kad byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad atsakovas į statybos objektus vykdavo ir ne su darbdavės transporto priemone, ieškovė šių atsakovo argumentų nepaneigė, o vien spręsti, kad taip negalėjo būti dėl to, kad tai būtų neracionalu iš darbuotojo, turinčio teisę naudoti tarnybinį transportą, pusės, būtų nepagrįsta. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad paskirtus viršvalandžius ar darbą poilsio dieną atsakovas galėjo vykdyti ir kitoje darbo vietoje, nei statybos objektas, nes Vidaus tvarkos taisyklių 30–48 punktai leido dirbti nuotoliniu būdu, o nuotoliniam darbui atlikti minėtose taisyklėse nėra nustatytų jokių papildomų sąlygų, kaip, kad rašytinis darbdavės sutikimas ar pan. Atitinkamai perkelti atsakomybę dėl netinkamo viršvalandinio darbo ar darbo poilsio dienomis skyrimo, paskelbimo ir apmokėjimo už jį vien tik atsakovui nebūtų pagrįsta.

15.       Aptardamas galimą 2021 m. rugsėjo 8 d. tarnybinio pranešimo projekto klastojimo nenurodant viršvalandinio darbo pradžios atvejį, teismas sprendė, jog minėtą tarnybinį pranešimą 2022 m. rugsėjo 8 d. vizavo atsakovas ir pasirašė Vladas K. N., 2021 m. rugsėjo 9 d. registravo A. S. (suteiktas Nr. TPP-1897). Tarnybinis pranešimas susijęs su atsakovo veiksmų 2021 m. rugsėjo 8-14 d. vertinimu bei UAB „DS1“ 2021 m. rugsėjo 8 d. prašymu – 2021 m. rugsėjo 8 d. nuo 17:00 valandos iki 20:00 valandos atlikti siūlių šveitimo darbus objekte Vilniaus g., Vilniuje. Teismas nustatė, kad pagal minėtą tarnybinį pranešimą ieškovė 2021 m. rugsėjo 14 d. priėmė įsakymą Nr. P-162, kuriuo nusprendė: paskelbti apie vykusį viršvalandinį darbą 2021 m. rugsėjo 8 d. nuo 16 valandos iki 20 valandos atsakovui ir dar vienam darbuotojui; apmokėti už darbą pagal DK 144 straipsnio 4 punktą (pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio). Ieškovė nepateikė daugiau įrodymų apie galimus dokumento klastojimo požymius tarnybiniame pranešime nenurodant darbo pradžios. Teismas pažymėjo, jog darbo pradžios nenurodymas nesukliudė įgaliotam asmeniui priimti įsakymą dėl viršvalandinio darbo pradžios ir pabaigos.

16.       Analizuodamas šalių argumentus dėl A. T. ir K. K. parašų klastojimo atvejų, teismas konstatavo, jog nei vienu nurodytu ginčo atveju ieškovė nepateikė duomenų, kad A. T. ar K. K. nesutiktų su minėtais parašais ar apie juos nežinotų. Teismas atmetė ieškovės teiginius, kad atsakovo veiksmuose yra nusikaltimo požymių. Teismas nurodė, kad atsakovas į tarnybinių pranešimų tekstus įkėlė savo ir kitų asmenų parašus iš kitų dokumentų, tačiau nei vienas asmuo (A. T. ar K. K.), kurių parašai buvo įkelti, pretenzijų atsakovui nepateikė, nesiskundė darbdavei, o ieškovė nepateikė įrodymų, kad toks parašų kopijų įkėlimas neatitiko minėtų asmenų valios, priešingai, liudytojai patvirtino, kad minėtas parašų įkėlimas buvo reikalingas tais atvejais, kai darbuotojai fiziškai nebuvo darbo vietoje ir negalėjo pasirašyti ant tarnybinio pranešimo, kad tokio parašo padėjimas būdavo suderinamas telefonu, nepaneigta ir atsakovo pozicija, kad parašai buvo perkeliami Covid-19 ligos karantino metu. Teismo vertinimu, aptartoje situacijoje nėra esminio nusikalstamos veikos požymio – pavojingumo, todėl nesant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka įrodytai nusikalstamai veikai, negalima teigti, kad atsakovo veiksmuose yra nusikaltimo požymių ir kad buvo galima taikyti DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 3 dalies 6 punkto nuostatas.

17.       Teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas padarė būtent šiurkščius darbo pareigų pažeidimus. Teismo vertinimu, atsakovo veiksmuose galima įžvelgti neatsakingo elgesio požymių, tačiau toks elgesys negali būti pripažintas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Atsakovo elgesio priskyrimą šiurkštiems darbo pareigų pažeidimams ieškovė grindė tuo, kad atsakovas įkeldavo ir vizuodavo tarnybinius pranešimus su reikalingo darbo laiku, tačiau, faktiškai dirbus mažiau, nepranešė darbdavei (ieškovei) apie tokius faktus ir taip neva atsakovas pažeidė vyresniojo inžinieriaus pareiginius nuostatus, Tinklo plėtros ir eksploatacijos skyriaus nuostatus, Darbo tvarkos taisykles. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos atsakovo galimai pažeistos teisės aktų nuostatos iš esmės yra vien blanketinio pobūdžio (blanketinio pobūdžio normos negali būti laikomos pažeistos, jei nepažeista norma į kurią nukreipia blanketinė norma). Teismas konstatavo, jog realiai galima nagrinėti tik ar buvo padarytas Vidaus tvarkos taisyklių 60.4 punkto pažeidimas ir tik dėl jo apimties – būti lojaliu bendrovei (ieškovei). Kita Vidaus tvarkos taisyklių 60.4 punkto normos dalis, kurią ieškovė kaltina darbuotoją, nukreipia į veikimą ieškovės interesais, kai bendraujama su klientais, partneriais, bendrovės darbuotojais. Šiuo atveju atsakovo neteisėti veiksmai kildinami ne iš bendravimo su klientais, partneriais ar bendrovės darbuotojais, o iš atsakovo veiksmų vykdant savo darbo laiko apskaitą.

18.       Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovo veiksmų apimtis buvo tokia, jog jis rengdavo tarnybinius pranešimus, juos vizuodavo ir perduodavo pasirašyti tiesioginiam vadovui, o šis perduodavo registruoti, kad atsakovas atlikdavo jam pavestus darbus, dėl kurių iš ieškovės ar jos subrangovų nebuvo jokių pretenzijų, tačiau neteikdavo ieškovei detalių darbo ir realiai dirbto laiko ataskaitų, sprendė, jog tokių veiksmų negalima traktuoti kaip esmingai nelojalių ieškovei. Iš liudytojų pateiktų paaiškinimų teismas padarė išvadą, kad atsakovas informaciją apie savo darbo laiką ieškovei teikė pagal nusistovėjusią praktiką, t. y. žodžiu informuodavo tiesioginį vadovą, kuris jokių pastabų dėl darbo ar jo apskaitos neturėjo. Ieškovė paprastai neskirdavo dėmesio darbuotojų deklaruojamo ir realiai dirbto laiko vertinimui, nereikalaudavo iš darbuotojų ataskaitų; įsakymus, kuriais buvo patvirtinamas viršvalandinis darbas ar darbas poilsio dieną, priimdavo įgalioti ieškovės darbuotojai, kurie matydami tiek rangovo prašymus, tiek atsakovo tarnybinius pranešimus, nekeldavo darbuotojams ir atsakovui jokių klausimų ar visą nurodytą laiką jie tikrai dirbo, todėl teismas laikė, kad ieškovė, būdama stipresnioji darbo santykių pusė, pati nesilaikė darbdaviui taikomo racionalaus, rūpestingo, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etalono. Atitinkamai, teismo vertinimu, dėl to ieškovė praranda teisę reikalauti idealiai rūpestingo elgesio ir iš darbuotojų ir taikyti jiems griežčiausią atsakomybę.

19.       Teismas konstatavo, jog ieškovės 2021 m. liepos 7 d. vidaus tyrimų ataskaitoje ir jos pagrindu parengtame 2022 m. liepos 11 d. pranešime, 2021 liepos 14 d. pranešime bei 2022 m. rugpjūčio 5 d. įsakyme Nr. RD – 20731 ir jo patikslinimuose ieškovė naudoja formuluotes, nukreipiančias į tai, kad atsakovas tik galimai, o ne realiai, padarė šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, be to, nemotyvuojama, kas ir kodėl nusprendė galimai padarytus pažeidimus laikyti realiai padarytais. Teismo vertinimu, minėtos ieškovės išvados nėra suderinamos su DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu nutraukti darbo sutartį ir aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nes darbdavys turi įrodyti ir būti visiškai įsitikinęs, kad padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, o ne manyti, kad toks pažeidimas galimai padarytas.

20.       Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė ir atsakovo tyčinės kaltės formos, kuri yra būtina padaryto pažeidimo priskyrimui šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui. Priešingai, 2022 m. rugpjūčio 5 d. įsakyme teigiama, kad atsakovas aplaidžiai vykdė savo pareigas, o tokia ieškovės įsakymo formuluotė leidžia daryti išvadą, kad ieškovė atsakovo pažeidimų nelaikė padarytu tyčia, todėl, teismo teigimu, ir dėl šios priežasties negalima laikyti, kad konkretų padarytą neteisėtą veikimą atsakovas galėjo padaryti tyčia, taip šiurkščiai pažeisdamas nustatytą darbdavio tvarką, siekdamas pakenkti darbdavės interesams.

21.       Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog patyrė 2 223,46 Eur žalos būtent dėl atsakovo elgesio, t. y. priežastinio ryšio, nes ne atsakovas priimdavo sprendimą leisti dirbti viršvalandinį darbą ar darbą poilsio dienomis, mokėti ar nemokėti už viršvalandinį darbą ar darbą poilsio dienomis. Teismas taip pat nusprendė, jog įvertinus nustatytas aplinkybes bei tai, kad atsakovo nurodytas viršvalandinis laikas, nenurodant jo pradžios, niekaip nesukliudė atsakingam asmeniui parengti įsakymą dėl viršvalandinio laiko paskelbimo, nurodant jo pradžią ir pabaigą, tai, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovas, nenurodydamas viršvalandinio darbo pradžios, kaip nors siekė apgauti darbdavę, kad turėjo kokių nors išankstinių kenkėjiškų ketinimų, nėra pagrindo išvadai, kad tuo apskritai buvo padaryti kokie nors neteisėti veiksmai. Nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo plačiau vertinti galimo pažeidimo kaltės, žalos ir priežastinio ryšio. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti žalos atlyginimą, teismas papildomai nurodė, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas tarnybiniuose pranešimuose iš anksto būtų nurodęs jam žinomai melagingą informaciją, kad tuo siekė pasipelnyti. Byloje nustatyta, kad tarnybinius pranešimus atsakovas rengdavo pagal ieškovės rangovų prašymus ir pagal nusistovėjusią darbo praktiką pas ieškovę, realiai pavestas užduotis atliko, todėl nėra pagrindo teigti, kad, tarnybinių pranešimų parengimu ir darbo laiko nurodymu juose, atsakovas veikė nesąžiningai. Teismo vertinimu, aktualu yra tai, kad ieškovė nepakeitė atsakovo darbo laiko apskaitos žiniaraščių, nei vieno įsakymo, kuriuo buvo patvirtintas viršvalandinis darbas ar darbas poilsio dienomis. Todėl ir šie faktai liudija, kad ieškovė, prašydama atlyginti jai padarytą žalą dėl neva nedirbtos 91 valandos, prieštarauja savo pačios sprendimams ir veiksmams.

22.       Vertindamas atsakovo elgesį, t. y. kad jis savo iniciatyva neteikdavo darbdavei viršvalandinio darbo ir darbo poilsio dienomis ataskaitų, pagal DK 24 ir 25 straipsnių nuostatų laikymąsi, teismas konstatavo, kad atsakovo elgesys nebuvo visiškai nepriekaištingas, todėl jis tokiu savo elgesiu galėjo sukelti darbdavės (ieškovės) abejones ar ši gali pasitikėti darbuotoju (atsakovu). Teismo vertinimu, aptartas atsakovo elgesys negalėjo būti pagrindu konstatuoti darbo pareigų pažeidimą ir laikyti jį šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, tačiau galėjo būti pagrindu jį atleisti pagal DK 59 straipsnio 1 dalį.

23.       Teismas sprendė, jog pakeitus atsakovo atleidimo pagrindą, atsakovui iš ieškovės priteistina šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, t. y. 16 437,42 Eur (2 739,57*6). Be to, ieškovė dėl atsakovo atleidimo privalo pastarajam sumokėti išeitinę išmoką, kurią, tinkamai taikydama atleidimo pagrindą, turėjo sumokėti atleidimo dieną, todėl, teismo teigimu, yra pagrindas priteisti iš ieškovės atsakovo naudai netesybas (darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių). Kadangi nuo atsakovo atleidimo iš darbo momento praėjo daugiau nei šeši mėnesiai, todėl iš ieškovės priteistina maksimali netesybų suma – šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio, t. y. 16 437,42 Eur (2 739,57*6). Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo mažinti netesybų sumą, nes uždelsta atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės.

24.       Teismas atmetė atsakovo prašymą priteisti 16 437,42 Eur kompensaciją dėl neteisėto atleidimo iš darbo, nes nustatyta, kad pats atleidimo faktas iš darbo buvo teisėtas, todėl nėra esminės kompensacijos, mokėtinos pagal DK 218 straipsnio 4 dalį, sąlygos – neteisėto atleidimo.

25.       Pasisakydamas dėl atsakovo prašymo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, teismas konstatavo, jog ieškovės veiksmai atleidžiant atsakovą iš esmės buvo tokio pobūdžio, kad ieškovė netinkamai kvalifikavo atsakovo atleidimą, tačiau pats atleidimo faktas buvo teisėtas ir pagrįstas. Iš byloje surinktų įrodymų (liudytojų paaiškinimų) teismas negalėjo padaryti vienareikšmiškos išvados, jog atleidimo procedūros metu ieškovės darbuotojai būtų naudoję neleistinas priemones ar veiksmus. Atsakovas nepaneigė ieškovės atstovo argumentų, kad visų pokalbių su atsakovu metu, buvo tiesiog kalbama naudojant leistinus argumentus. Byloje nustatyta aplinkybė, kad ieškovė netinkamai kvalifikavo atsakovo atleidimo pagrindą ir dėl to laiku su atsakovu neatsiskaitė, tačiau atsakovas neįrodė, kad dėl netinkamo atleidimo pagrindo kvalifikavimo ir neatsiskaitymo laiku jis patyrė kokių nors išgyvenimų ar nepatogumų, todėl teismas padarė išvadą, kad neturtinė žala atsakovui nebuvo padaryta. Teismo vertinimu, ieškovės atstovų pokalbiai ir siūlymai darbo santykius nutraukti šalių susitarimu negali būti laikoma neteisėta prievarta ar grasinimais. Teismas nenustatė, kad dėl atleidimo atsakovas būtų patyręs kokį nors reputacijos pablogėjimą, nes bylos duomenys patvirtina, kad jau kitą dieną po atleidimo dienos, atsakovas įsidarbino ir atlyginimas iš esmės nebuvo mažesnis, nei jį gaudavo iš ieškovės. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas atmetė atsakovo prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

26.       Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

26.1.                      Buvo nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad atsakovas nevykdė darbo pareigų visu laiku, kuris buvo nurodomas tarnybiniuose pranešimuose. Atsakovas darė darbo pareigų pažeidimus, nebuvo sąžiningas su darbdave, siekė pasipelnyti fiksuodamas viršvalandinį darbą ir darbą poilsio dienomis, tokiais savo veiksmais pažeisdamas vyresniojo inžinieriaus pareigines nuostatas, kad jis atsako už pareigų nevykdymą ir savo išvadų teisingumą; ieškovės 2020 m. vasario 5 d. įsakymu patvirtintų Perdavimo tinklo departamento Tinklo plėtros ir eksploatacijos skyriaus nuostatų 18 punktą, numatantį pareigą tinkamai atlikti savo pareigas apibrėžtas pareiginiuose nuostatuose ir kituose lokaliniuose ieškovės dokumentuose; ieškovės 2021 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V1-57 patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių: a) 61.1 punktą, numatantį pareigą tinkamai ir laiku vykdyti pareiginiuose nuostatuose bei ieškovės vidaus teisės aktuose numatytas funkcijas; b) 60.12 punktą, nustatantį pareigą turint pavaldžių darbuotojų imtis visų savalaikių ir adekvačių veiksmų, kad užkirstų kelią pavaldžių darbuotojų vykdomiems neteisėtiems veiksmams ar neveikimui; c) 60.4 punktą, numatantį pareigą būti lojaliu bendrovei ir, vykdant savo funkcijas, veikti išimtinai bendrovės interesais bendraujant su klientais, interesantais, partneriais. Atsakovas ilgą laiką piktnaudžiavo viršvalandžių apmokėjimo procesu, formuodamas tarnybinius pranešimus pagal rangovų prašymuose nurodytus galimus darbo funkcijų atlikimo laikus, nepriklausomai nuo to, kad darbo funkcijos buvo vykdomos daug trumpesnį laikotarpį arba neatliekant darbo funkcijų ne įprastu darbo laiku. Tai sudarė darbdavei pagrindą nutraukti darbo sutartį dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.

26.2.                      Teismas netinkamai įvertino bylos medžiagą. Byloje nėra duomenų apie tai, jog būtų užfiksuota, kad atsakovas vyko į darbą tarnybiniu transportu, nors tarnybiniame pranešime nurodoma, jog toks bus naudojamas, todėl, nesant jokių protokolų apie darbų atlikimą objekte, ieškovė padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas objekte nebuvo. Teismo motyvas, kad atsakovas galimai galėjo vykti į objektą asmeniniu transportu, yra nepagrįstas, nes priešingu atveju tarnybiniame pranešime nebūtų poreikio fiksuoti tarnybinio automobilio naudojimą. Be to, tuo atveju, jeigu atsakovas nevyko į objektą – jis turėjo pareigą informuoti ieškovę apie nurodytų valandų, už kurias skirtas viršvalandinis apmokėjimas, tikslinimą, nes darbo užmokestis išmokėtas nepagrįstai. Iš to, kas nustatyta bylos nagrinėjimo metu, darytina pagrįsta išvada, kad atsakovas objekte dirbo mažiau valandų, nei buvo apmokėta, o atsakovo motyvai, kad, nepaisant tarnybinių automobilių GPS duomenų parodymų, darbas buvo atliktas, nepagrindžia to, kad už likusias valandas jam turėjo būti apmokama nepriklausomai nuo to, kad darbo funkcijų atsakovas nevykdė. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovas paskirtu darbo laiku apskritai nedirbo, nes GPS parodymai yra patikimi duomenys, patvirtinantys, kada atsakovas atvažiavo į objektą ir kada iš jo išvažiavo. Pagal nustatytus GPS duomenis, atsakovas darbą padarė savo darbo metu, todėl apmokėjimas už viršvalandinį darbą gautas nepagrįstai ir atsakovas į darbdavę nesikreipė dėl netikslumų ištaisymo, o teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai nutarė, kad byloje nėra daugiau dokumentų, patvirtinančių šį faktą, nors GPS duomenys būtent tai ir patvirtina, kad atsakovo darbo vietoje pasibaigus jo darbo laikui nebuvo. Visuose tarnybiniuose pranešimuose buvo nurodyta, kad darbuotojai naudosis tarnybiniu transportu viršvalandiniam/darbo poilsio dieną darbui, todėl nepagrįstas teismo teiginys, kad tarnybiniuose pranešimuose nurodytas viršvalandinis/poilsio dieną darbas negalėjo būti fiksuojamas pagal GPS duomenis, be to, GPS duomenys nuskaityti konkretaus automobilio, o ne tik, kurį vairavo atsakovas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevertina tokio darbo laiko apskaitos fiksavimo kritiškai, teigia, kad toks darbo laiko fiksavimo principas labiau „apsimoka“, darbdavė negali tikėtis, kad atsakovas ateityje elgsis kitaip, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo atleido atsakovą iš darbo padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nes bendrovė dėl tokio atsakovo elgesio patyrė žalą apmokėdama viršvalandinį darbą ir darbą poilsio dienomis, nors toks darbas nebuvo dirbamas.

26.3.                      Teismas nepagrįstai nepripažino atsakovo veiksmų šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, taip iš esmės eliminuodamas atsakovo atsakomybę ir būtinybę užtikrinti DK 24 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintus principus. Atsakovas nebuvo sąžiningas, nebendradarbiavo su darbdave ir piktnaudžiavo teise, gaudamas darbo užmokestį už nedirbą viršvalandinį darbą ar darbą poilsio dienomis, net ir esant susiklostančiai praktikai, kai numatyti viršvalandžiai neišdirbami, apie tai darbdavės neinformuodavo ir neinicijuodavo įsakymų, kuriais skiriamas darbo užmokestis, korekcijų. Būdamas sąžiningu, atsakovas turėjo pareigą tai padaryti.

26.4.                      Teismas nepagrįstai sprendė dėl darbdavės netinkamai pasirinkto atleidimo iš darbo pagrindo ir nepagrįstai nurodė kitą atleidimo iš darbo pagrindą savo iniciatyva. Darbo sutarties nutraukimas DK 59 straipsnio pagrindu yra išimtinai darbdavio diskrecija ir tokia ieškovės valia nutraukti atsakovo darbo sutartį pagal DK 59 straipsnį ieškovei nebuvo susiformavusi, o priešingai – darbdavė nustatė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir tik dėl to nutraukė darbo sutartį. Teismas, tikrindamas atleidimo iš darbo teisėtumą, negali pakeisti darbdavio pasirinkto atleidimo iš darbo pagrindo ir jį perkvalifikuoti į nustatytą DK 59 straipsnio 1 dalyje.

26.5.                      Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 2 223,46 Eur patirtos žalos priteisimo iš atsakovo. Įvertinus vidinio tyrimo metu gautus dokumentus, dokumentų valdymo sistemos ir „Car Sharing“ sistemos užfiksuotus duomenis, bendrovės darbuotojų pateiktą informaciją bei atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas būdamas atsakingas už sau pavaldžių darbuotojų darbo organizavimą, dokumentų su darbo laiko apskaita rengimą (ką darė visais penkiolika atvejų) bei darbo laiko apskaitos kontrolės užtikrinimą, pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie faktiškai išdirbtą darbo laiką po darbo valandų ar poilsio dienomis, kurių pagrindu jam buvo skaičiuojamas ir išmokamas nepagrįstai darbo užmokestis, viso 2 223,46 Eur. Dėl to egzistuoja visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai (darbuotojas, žinodamas ir suprasdamas, jog turi dirbti po darbo valandų ar poilsio dienomis sistemingai į statybos objektus nevyko ir suplanuotų darbų realiai nevykdė, o jei ir nuvykdavo darbą atlikdavo per ženkliai trumpesnį laiką, nei yra deklaruotas darbo laiko apskaitos dokumentuose ir apie tai Darbdavio neinformavo, korekcijų neinicijavo), žala (darbuotojas, naudodamasis savo pareigomis, neteisėtai, nepagrįstai klaidingai fiksavo darbo laiką apskaitos dokumentuose, siekiant pasipelnyti. Atsižvelgiant į tokius darbuotojo veiksmus, bendrovė patyrė tiesioginius finansinius nuostolius, kurių bendra suma yra 2 223,46 Eur), priežastinis ryšys (jeigu darbuotojas nebūtų nepagrįstai klaidingai fiksavęs darbo laiko apskaitoje ar būtų inicijavęs darbo laiko apskaitos korekcijas, bendrovė nebūtų patyrusi 2 223,46 Eur dydžio žalos), kaltė (darbuotojas, suvokdamas, kad neteisėtai, nepagrįstai klaidingai fiksavo darbo laiką apskaitoje, sąmoningai, savavališkai pažeidė savo pareigas ir dėl to prisiėmė galinčias kilti pasekmes).

27.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. S. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

27.1.                      Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad atsakovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Atsakovas nepadarė ne tik šiurkštaus, bet apskritai jokio darbo drausmės pažeidimo. Ieškovė remiasi bendromis frazėmis, kaip „tinkamai atlikti pareigas“, „tinkamai ir laiku vykdyti darbo funkcijas“, „imtis savalaikių ir adekvačių veiksmų“, „būti lojaliu bendrovei ir, vykdant savo funkcijas, veikti išimtinai bendrovės interesais“, tačiau ieškovė neįvardino nė vienos konkrečios atsakovo darbo pareigos, kurią tariamai pažeidė atsakovas.

27.2.                      Ieškovė neįrodė tariamai atsakovo atlikto veiksmo nusikaltimo požymių. Atsakovas nėra teistas už kokių nors dokumentų klastojimą, jo atžvilgiu nėra vykdoma jokių tyrimų, o darbo laiko apskaitos dokumentus, kurių pagrindu apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis (rangovų prašymai dėl darbo ne darbo laiku, tarnybiniai pranešimai dėl darbo po darbo valandų arba poilsio dieną ir įsakymai dėl apmokėjimo už viršvalandinį darbą arba darbą poilsio dienomis) yra per dokumentų valdymo sistemą pasirašyti kitų ieškovės darbuotojų, bet ne atsakovo. Ieškovė neįrodė, kad kolegų parašų nuskanavimas buvo atliktas atsakovo, o atsakovo tiesioginis viršininkas patvirtino, kad darbuotojų parašai buvo kopijuoti jo nurodymu, nesant galimybės operatyviai pasirašyti.

27.3.                      Vidinio tyrimo išvados, kuriomis ieškovė grindžia tariamus atsakovo pažeidimus, vertintinos kritiškai. Vidinis tyrimas nustatė tik galimus pažeidimus, kurių realumo (o ne galimumo) niekas vėliau netikrino. Pati tyrimo išvadų logika yra ydinga, nes pagal ją tai, jog konkretus automobilis nevažiavo, tai ir atsakovas nedirbo, nors nėra jokių ginčų, kad darbai buvo realiai ir faktiškai atlikti, o rangovai jokių pretenzijų nereiškė.

27.4.                      Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovas ilgą laiką piktnaudžiavo viršvalandžių apmokėjimo procesu, formuodamas tarnybinius pranešimus pagal rangovų prašymuose nurodytus galimus darbo funkcijų atlikimo laikus. Aplinkybė, kad rangovai tariamai nurodydavo galimus darbo funkcijų atlikimo laikus, yra nauja, ieškovė anksčiau tokiu argumentu nesirėmė. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad visomis tarnybiniuose raštuose nurodytomis valandomis buvo darbdavės dispozicijoje, pasiekiamas, rangovai galėjo atsakovą iškviesti pakartotinai ar po kelis kartus pagal poreikį.

27.5.                      Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad buvo būtinybė atleisti atsakovą kaip praradusį pasitikėjimą ar kritiškai nevertinantį savo elgesio. Viršvalandinio ir po darbo valandų atliekamo darbo apmokėjimas buvo nustatytas ieškovės ir priklausė nuo keturių ieškovės darbuotojų pasirašytų tarnybinių pranešimų ir įsakymų dėl apmokėjimo. Jeigu ieškovei netiko esama per daugybę metų susiformavusi tvarka dėl viršvalandinio ir po darbo valandų atliekamo darbo organizavimo ar apmokėjimo, ieškovė galėjo pakeisti tvarką ir atsakovas nebūtų turėjęs jokios galimybės daryti įtakos tokiam pakeitimui.

27.6.                      Teismui nustačius, kad atsakovas atleistas netinkamu pagrindu, o ieškovei neįrodžius egzistuojant šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, teismas turėjo visa apimtimi atmesti ieškovės ieškinį ir tenkinti atsakovo atsiliepime nurodytus reikalavimus. Nesant civilinės atsakomybės sąlygų, teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

28.       Apeliaciniu skundu atsakovas M. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. sprendimo dalį, t. y.: 1) panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovo atleidimas iš darbo pripažintas teisėtu ir atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu; 2) panaikinti sprendimo dalį, kuria pakeistas įsakymas dėl atleidimo iš darbo; 3) pakeisti sprendimo dalį, kuria atsakovui priteista šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka ir priteisti šešių vidutinių darbo užmokesčio dydžių kompensaciją (suma nesikeičia); 4) pakeisti sprendimo dalį, kuria atsakovui priteistos šešių mėnesių netesybos už vėlavimą atsiskaityti ir priteisti atsakovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne daugiau kaip už vienerius metus; 5) pakeisti sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti atsakovui iš ieškovės 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 6) pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti atsakovui iš ieškovės 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą; 7) priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

28.1.                      Teismas, nustatęs, kad atsakovas nepadarė šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, už kurį buvo atleistas iš darbo, neteisingai ir nepagrįstai atleidimą iš darbo pripažino teisėtu. Atsakovas atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nors tokio nepadarė, todėl atsakovo atleidimas iš darbo yra neteisėtas, ką ir privalėjo konstatuoti teismas. Teismas privalėjo ne pakeisti atsakovo atleidimo iš darbo pagrindą į DK 59 straipsnio 1 dalį, o laikyti darbo sutartį nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

28.2.                      Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas iš darbo atleistas teisėtai. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų pažeidęs kokias nors savo, kaip darbuotojo, pareigas. Atsakovas informaciją apie savo darbo laiką ieškovei teikė pagal nusistovėjusią praktiką, t. y. žodžiu informuodamas tiesioginį vadovą, kuris jokių pastabų dėl darbo ar jo apskaitos neturėjo, o ieškovė, būdama stipresnioji darbo santykių pusė, pati nesilaikė darbdaviui taikomo racionalaus, rūpestingo, protingo asmens elgesio adekvačioje situacijoje etalono. Ieškovė nepateikė jokių dokumentų, kurie nustatytų atsakovo pareigą ar galimybę ieškovei teikti viršvalandinio darbo ar darbo poilsio dienomis ataskaitas. Atsakovui visais atvejais atlikus darbą, o ieškovei nė karto neprašius ataskaitų, nenustačius ataskaitų teikimo tvarkos ir galimybės jas teikti, ilgą laiką ir visuose įmonės padaliniuose taikant tokią pačią praktiką, nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas turėjo pareigą savo iniciatyva teikti kokias nors ataskaitas, o dėl jų neteikimo atliko kokius nors neteisėtus veiksmus.

28.3.                      Nepagrįstai ir neteisingai nustatęs atsakovo atleidimo iš darbo teisėtumą, teismas neteisingai pritaikė atleidimo iš darbo pasekmes. Skundžiamas sprendimas keistinas, vietoje teismo priteistos šešių mėnesių išeitinės išmokos ir šešių mėnesių netesybų už vėlavimą atsiskaityti, atsakovui priteisiant šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

28.4.                      Nepagrįstai ir neteisingai nustatęs atsakovo atleidimo iš darbo teisėtumą, teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovui neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas buvo pažemintas, sumenkintas, apkaltintas, išgąsdintas, patyrė stiprias neigiamas emocijas, abejones saviverte. Dėl per vieną dieną atlikto atjungimo nuo darbo priemonių ir išmetimo iš darbo vietos pablogėjo atsakovo galimybės bendrauti su ilgamečiais kolegomis, buvo sukeltos abejonės atsakovo reputacija ir kvalifikacija. Dėl to ieškovė turėtų atlyginti atsakovui padarytą neturtinę žalą.

29.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

29.1.                      Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, pateikė apeliacinį skundą, nurodydama, kad nesutinka su teismo išvada, jog atsakovas nepadarė šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos aplinkybės, patvirtinančios tai, kad atsakovas nevykdė darbo pareigų visu laiku, kuris buvo nurodomas tarnybiniuose pranešimuose.

29.2.                      Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad teismas privalėjo ne pakeisti atsakovo atleidimo pagrindą, o laikyti darbo sutartį nutraukta teismo sprendimu. Atsakovas ilgą laiką piktnaudžiavo viršvalandžių apmokėjimo procesu, formuodamas tarnybinius pranešimus pagal rangovų prašymuose nurodytus galimus darbo funkcijų atlikimo laikus, nepriklausomai nuo to, kad darbo funkcijos buvo vykdomos daug trumpesnį laikotarpį arba neatliekant darbo funkcijų ne įprastu darbo laiku. Dėl tokio elgesio atsakovas buvo pagrįstai atleistas iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.

29.3.                      Atsakovas neįrodė nei kilusios neturtinės žalos, nei kitų ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų neturtinei žalai atlyginti.

 

Apeliacinės instancijos teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

30.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

31.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių argumentų.

32.       Apeliaciniuose skunduose, nesutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimu, keliami klausimai dėl teismo aktyvumo darbo bylose apimties, dėl atsakovo atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (ne)teisėtumo ir su tuo susijusių sumų (ne)priteisimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo darbuotojui.

Dėl teismo aktyvumo darbo bylose

33.       Darbo bylų nagrinėjimo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Darbo bylas teismas nagrinėja laikydamasis bendrų CPK taisyklių, atsižvelgdamas į CPK XX skyriuje ar kituose įstatymuose numatytas išimtis (CPK 410 straipsnio 1 dalis). Taigi, darbo bylos nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, taikant tam tikrus ypatumus, konkrečiai įtvirtintus CPK 410–418 straipsniuose.

34.       CPK 414 straipsnis, apibrėžiantis teismo vaidmenį nagrinėjant darbo bylas, įtvirtina, kad: 1) bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis); 2) jeigu teismas, nagrinėdamas bylą pagal darbuotojo ieškinį, nustato, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, tai turi teisę savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrąjį atsakovą (CPK 414 straipsnio 2 dalis); 3) teismas turi įspėti šalis apie teismo teisę viršyti pareikštus reikalavimus ir taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 414 straipsnio 3 dalis); 4) teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareikalauti užtikrinti nuostolių atlyginimą, vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 414 straipsnio 4 dalis). Teismas, rengdamasis bylą nagrinėti teisme, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, išreikalauja iš atsakovo dokumentus apie ieškovo priėmimą ir atleidimą (perkėlimą, nušalinimą) iš darbo, drausminių nuobaudų skyrimą, apie vidutinį ieškovo darbo užmokestį ir kitus bylai nagrinėti būtinus dokumentus, jeigu jų negali pateikti ieškovas (CPK 415 straipsnio 1 dalis). Byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 straipsnis). Jeigu darbuotojas pareiškė vieną iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymų numatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 418 straipsnis).

35.       Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad darbo bylos – viena iš nedispozityviųjų bylų kategorijų, kai įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga atitinkamus klausimus spręsti ex officio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2005; 2011 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2011). Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 414 straipsnio 1 dalis), įtraukti dalyvauti byloje antrąjį atsakovą (CPK 414 straipsnio 2 dalis), taikyti alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 414 straipsnio 3 dalis) ir kt. Dar vienas svarbus ypatumas, būdingas darbo byloms, yra susijęs su įrodinėjimo naštos paskirstymu: įprastų ginčo teisenos bylų atvejais įrodinėjimo, kad egzistuoja pagrindas reikalaujamu būdu apginti galimai pažeistas subjektines teises, pareiga tenka asmeniui, pareiškusiam atitinkamą materialųjį subjektinį reikalavimą (CPK 12, 178 straipsniai), o darbo bylų, pradėtų darbuotojo iniciatyva, atvejais įrodinėjimo našta paskirstoma kitaip – pvz., darbuotojui teismine tvarka ginčijant jo atleidimą iš darbo, ne darbuotojui, kuris reiškiamu ieškiniu siekia apginti savo galimai pažeistas subjektines teises, tenka pareiga įrodinėti, kad nebuvo pagrindo atleisti jį iš darbo, o darbdaviui, kuris priėmė sprendimą atleisti darbuotoją iš darbo, tenka pareiga įrodinėti, kad egzistavo įstatymo nustatytas pagrindas nutraukti darbo teisinius santykius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120-687/2015; 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017; 2018 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-1075/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-684/2019). Taigi, įvertinus aktyvesnį teismo vaidmenį ir bendrąją teismo pareigą atlikti teisinių santykių kvalifikavimą bei teismo išaiškinimo pareigą, teismas turėtų atsižvelgti į šalies nurodomas faktines aplinkybes ir, jas įvertinęs, spręsti dėl tinkamo teisės normų taikymo konkrečioje situacijoje, taip pat teismas darbo bylose turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus ir taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą.

36.       Vis dėlto, CPK 410–418 straipsniuose įtvirtinti darbo bylų nagrinėjimo ypatumai nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismo aktyvumas tokiose bylose turėtų būti absoliutinamas ar yra neribojamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-684/2019; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019; Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1539-611/2012).

37.       Iš lingvistinės ir sisteminės nurodytų įstatymo nuostatų analizės matyti, kad teismui, nagrinėjančiam darbo bylą, tenkantis aktyvus vaidmuo (tiksliau – aktyvesnis už tą vaidmenį, kuris tenka nagrinėjant bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles) sietinas, pirmiausia, su bylos nagrinėjimo procesu ir galimybėmis taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą. Šis teismo iš esmės procesinio pobūdžio aktyvumas neapima teismo galimybės keisti darbdavio diskrecijai priskirtinų sprendimų turinio, tarp jų – ir darbdavio pasirinkto darbuotojo atleidimo iš darbo pagrindo. Teismų praktikoje laikomasi aiškinimo, kad teismas, tikrindamas atleidimo iš darbo teisėtumą, negali pakeisti darbdavio pasirinkto atleidimo iš darbo pagrindo ir jį perkvalifikuoti į kitą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1235-852/2019). Teismas, pripažinęs darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, darbo sutartį pripažįsta nutraukta teismo sprendimu, tačiau neturi teisės parinkti kito pagrindo, kuriuo darbdavys nesirėmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2004). Tokiu atveju teismui pripažinus darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu dėl darbdavio padaryto Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) normų pažeidimo, darbuotojui nepageidaujant grąžinimo į darbą, darbuotojo teisės ginamos vienu iš DK įtvirtintų būdų, laikant, jog darbo sutartis su darbuotoju nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1329-967/2020).

38.       Atsižvelgiant į nurodytą, pripažintina, kad teismas, spręsdamas, jog atsakovo atleidimo iš darbo pagrindu nepagrįstai nurodytas DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas, tačiau atleidimas iš darbo buvo teisėtas pagal DK 59 straipsnio 1 dalį, pernelyg plačiai aiškino ir taikė CPK 417 straipsnio, 414 straipsnio 3 dalies nuostatas bei nepagrįstai išplėtė procesinio pobūdžio teismo aktyvumo galimybes į materialiosios teisės taikymo sritį. Dėl to sutiktina su ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad teismas nepagrįstai pakeitė darbdavės pasirinktą atleidimo iš darbo pagrindą ir jį perkvalifikavo į nustatytą DK 59 straipsnio 1 dalyje. Tokia teismo išvada padaryta netinkamai pritaikius teismo vaidmenį nagrinėjant darbo bylas reglamentuojančias proceso teisės normas ir nukrypstant nuo šių normų taikymo klausimais formuojamos aktualios teismų praktikos.

39.       Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas darbdavės 2022 m. rugpjūčio 5 d. įsakymą Nr. RD-20731 – pašalindamas iš jo formuluotes dėl darbuotojo atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nurodydamas, jog darbuotojas iš darbo atleistas pagal DK 59 straipsnio 1 dalį, ne tik viršijo teismo procesinio aktyvumo ribas, tačiau kartu iškreipė pastarojo atleidimo iš darbo pagrindo esmę bei paskirtį.

40.       DK 59 straipsnyje reglamentuotas darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia. Atribojant šį savarankišką darbo sutarties pasibaigimo pagrindą nuo kitų, tiek kasacinio teismo praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, kad šiame straipsnyje nustatytu teisiniu reglamentavimu įtvirtinta galimybė darbdaviams lanksčiau nutraukti darbo sutartį, įtvirtinta platesnė jų diskrecija spręsti dėl darbo santykių pabaigimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020). Šio straipsnio tikslas – apibrėžti atvejus ir tvarką, kada darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva nesant darbuotojo kaltės tais pagrindais, kurie nenurodyti DK 57 straipsnio 1 dalyje, t. y. DK 59 straipsnio tikslas – papildyti DK 57 straipsnyje nustatytų pagrindų sąrašą, apimant jame nenumatytus, bet ekonominiame gyvenime ir įmonėse kylančius atvejus, suteikiant darbdaviui galimybę lanksčiau nutraukti darbo santykius su darbuotoju, tačiau su didesne finansine našta – didesne išeitine išmoka, palyginti su darbo sutarties nutraukimu pagal DK 57 straipsnį (Davulis, T. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: VĮ Registrų centras, 2018, p. 235; Bagdanskis, T. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia. Teisė, 2021, t. 118, p. 32–46). Priežastis nutraukti darbo sutartį DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu gali būti susijusi su darbuotojo asmeniu, jo elgesiu darbe, kvalifikacija, darbdavio padėtimi ir kt., jos pasirinkimas konkrečiu atveju yra darbdavio diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020; Davulis, T. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: VĮ Registrų centras, 2018, p. 235). DK 59 straipsnio norma siekiama sudaryti darbdavio (verslo subjekto) vadovui galimybę surinkti jo poreikius ir supratimą apie darnų kolektyvą, siekiantį bendrų tikslų, atitinkančią komandą (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1739-945/2019).

41.       Taigi, kaip pagrįstai nurodė ieškovė apeliaciniame skunde, darbo sutarties nutraukimas DK 59 straipsnio pagrindu yra išimtinai darbdavio diskrecija, o nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, jog tokia ieškovės valia būtų susiformavusi, priešingai – darbdavė nustatė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir dėl to nutraukė darbo sutartį. Teismas, tikrindamas atleidimo iš darbo teisėtumą, turėjo spręsti dėl darbdavės priimto sprendimo jos nurodytu teisiniu pagrindu teisėtumo bei pagrįstumo. Kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo atsakovas, tokiu atveju, jei būtų pripažinta, kad darbuotojo atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą buvo neteisėtas, teismas turėtų ne keisti atleidimo iš darbo pagrindą į savo prigimtimi išimtinai nuo darbdavio diskrecijos priklausantį pagrindą, o laikyti darbo sutartį nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (darbuotojui neprašant grąžinti į darbą) bei spręsti dėl neteisėto atleidimo iš darbo teisinių pasekmių.

42.       Apibendrinant nurodytą, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas nusprendė, jog ieškovė netinkamai kvalifikavo atsakovo atleidimo iš darbo pagrindą ir pakeitė ieškovės 2022 m. rugpjūčio 5 d. įsakymą Nr. RD–20731 su visais jo patikslinimais – iš įsakymo pašalino formuluotes apie tai, kad atsakovas padarė šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, taip pat pašalino įsakymo III punktą, o IV punktą pakeitė taip – „III. Atleidimo priežastys nurodytos 2022 m. liepos 7 d. ataskaitoje“, taip pat pašalino V ir VI punktus, o VII punktą pakeitė, vietoje „58 straipsnio 1 dalį“ į „59 straipsnio 1 dalį, esant kitoms priežastims nenurodytoms Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalyje“, VIII punktą papildė nuostata, jog atsakovui išmokėtina šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka; taip pat teismo sprendimo dalis, kuria teismas priteisė atsakovui iš ieškovės su naujai nustatytu atleidimo iš darbo pagrindu susijusias sumas, naikintinos.

Dėl atsakovo atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (ne)teisėtumo

43.       Darbo sutartis darbdavio iniciatyva gali būti nutraukta dėl darbuotojo kaltų veiksmų. DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis). Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos; pagal 6 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika, o pagal 7 punktą – šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomi pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

44.       Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021).

45.       Atleistam iš darbo darbuotojui inicijavus darbo ginčo nagrinėjimą, atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys (DK 214 straipsnio 3 dalis). Dėl to darbdaviui tenka ir priežasties, kuria jis grindė darbo sutarties nutraukimą, įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020). Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-684/2018; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021).

46.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė, 2022 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. RD–20731 atleido atsakovą iš darbo pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, konstatavus DK 58 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytas aplinkybes (e. t. 3, b. l. 162–163). Įsakymas (ir jo papildymai) priimtas atsižvelgiant į 2021 m. liepos 7 d. vidaus tyrimų ataskaitą bei konstatuojant, jog atsakovas, būdamas atsakingu už sau pavaldžių darbuotojų darbo organizavimą bei darbo laiko apskaitos dokumentų rengimą, aplaidžiai vykdė savo pareigas, suklastojo ir neteisėtai panaudojo darbo laiko apskaitos dokumentus, sistemingai nevyko į statybos objektus, arba nuvykęs dirbo mažiau, nei deklaravo, taip neteisėtai gavo darbo užmokestį, dėl to ieškovė patyrė 2 223,46 Eur žalos (e. t. 3, b. l. 162–163, 178–179; e. t. 4, b. l. 13–14, 16–17). Įsakyme nurodyti tokie atsakovo padaryti pažeidimai: 1) atsakovas nesilaikė vyresniojo inžinieriaus pareiginių nuostatų, pagal kuriuos jis atsako už pareigų nevykdymą ir savo išvadų teisingumą (e. t. 3, b. l. 74–76, e. t. 4, b. l. 109–111); 2) atsakovas pažeidė 2020 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V1-46 patvirtintų AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ Perdavimo tinklo departamento Tinklo plėtros ir eksploatacijos skyriaus nuostatų Nr. 1210400-1 18 punktą, nustatantį pareigą tinkamai atlikti savo pareigas apibrėžtas pareiginiuose nuostatuose ir kituose lokaliniuose ieškovės dokumentuose (e. t. 4, b. l. 113–118); 3) atsakovas pažeidė 2021 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V1-57 patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių 61.1 punktą, nustatantį pareigą tinkamai ir laiku vykdyti pareiginiuose nuostatuose bei ieškovės vidaus teisės aktuose numatytas funkcijas; 60.12 punktą, nustatantį pareigą, turint pavaldžių darbuotojų, imtis visų savalaikių ir adekvačių veiksmų, kad užkirstų kelią pavaldžių darbuotojų vykdomiems neteisėtiems veiksmams ar neveikimui; 60.4 punktą, nustatantį pareigą būti lojaliu Bendrovei ir, vykdant savo funkcijas, veikti išimtinai Bendrovės interesais bendraujant su klientais, interesantais, partneriais (e. t. 4, b. l. 75–82).

47.       Grįsdama teiginius dėl atsakovo padarytų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų, ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas 15 kartų pranešė apie klaidingos trukmės reikalingą viršvalandinį darbą arba darbą poilsio dienomis ir, dirbęs mažiau valandų arba visai nedirbęs, nepranešė darbdavei apie pasikeitusį savo ir kitų darbuotojų realų viršvalandinį darbą, taip padarydamas darbdavei turtinės žalos; atsakovas klastojo dokumentus, nes 2021 m. rugsėjo 8 d. tarnybinio pranešimo projekte nenurodė viršvalandinio darbo pradžios, taip pat 2021 m. rugsėjo 29 d., 2021 m. lapkričio 5 d., 2022 m. gegužės 5 d. parengtuose tarnybinių pranešimų projektuose galimai suklastojo A. T. ir K. K. parašus.

48.       Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad atsakovas būtų pažeidęs ieškovės vidinius teisės aktus ar darbo sutartį, todėl skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas nurodytais veiksmais būtų padaręs šiurkščius darbo pareigų pažeidimus. Ieškovė, nesutikdama su šia teismo išvada, apeliaciniame skunde argumentuoja, kad teismas netinkamai įvertino bylos medžiagą ir įrodymus, todėl nepagrįstai sprendė, jog atsakovas šiurkščių darbo pareigų pažeidimų nepadarė.

49.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį bei ieškovės apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovo padaryti šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai nebuvo įrodyti (CPK 185 straipsnis). Ieškovės apeliacinio skundo teiginiai iš esmės grindžiami kitokia jos nuomone dėl byloje esančios medžiagos vertinimo ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų nurodytu klausimu.

50.       Pirma, nagrinėjamu atveju neteisėti atsakovo veiksmai, ieškovės prilyginti šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui, buvo siejami su tuo, jog atsakovas, rengdamas tarnybinius pranešimus, nurodydavo tam tikrą reikalingą darbo viršvalandžiais ar poilsio dienomis trukmę, tačiau vėliau, ieškovės teigimu, dirbęs mažiau valandų arba visai nedirbęs, nepranešdavo darbdavei apie pasikeitusį realų darbo laiką. Tačiau, kaip nustatė teismas ir patvirtina bylos medžiaga, nagrinėjamu atveju nei su atsakovu sudarytoje darbo sutartyje su jos pakeitimais (e. t. 3, b. l. 281–283; e. t. 6, b. l. 3–12), nei vyresniojo inžinieriaus pareiginiuose nuostatuose (e. t. 3, b. l. 74–76, e. t. 4, b. l. 109–111), nei Perdavimo tinklo departamento Tinklo plėtros ir eksploatacijos skyriaus nuostatuose Nr. 1210400-1 (e. t. 4, b. l. 113–118), nei Darbo tvarkos taisyklėse (e. t. 4, b. l. 75–82) nebuvo įtvirtinta atsakovo pareiga ar konkreti tvarka, pagal kurią atsakovas būtų privalėjęs tikslinti realų užsakovų prašymuose nurodytiems darbams įvykdyti dirbtą laiką. Kaip pagrįstai nurodė atsakovas, pagal jo darbo santykius su ieškove reglamentavusius teisės aktus, jam nebuvo nustatyta konkrečių darbo funkcijų ar pareigų, susijusių su darbo laiko apskaita ir jos tikslinimu. Ieškovė šių teiginių nepaneigė ir priešingai neįrodė (CPK 178 straipsnis). Taigi, ieškovė iš esmės negalėjo tiksliai įvardinti, kokias konkrečias darbo funkcijas atsakovas pažeidė. Tokią situaciją patvirtinta ir įsakymo dėl atleidimo iš darbo turinys, kuriame, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovo darbo pareigų pažeidimai įvardinti abstrakčiai, siejant su bendrųjų sąžiningumo ar lojalumo pareigų pažeidimais (pvz., pareiga tinkamai atlikti savo pareigas apibrėžtas pareiginiuose nuostatuose ir kituose lokaliniuose ieškovės dokumentuose; pareiga turint pavaldžių darbuotojų imtis visų savalaikių ir adekvačių veiksmų, kad užkirstų kelią pavaldžių darbuotojų vykdomiems neteisėtiems veiksmams ar neveikimui; pareiga būti lojaliu bendrovei). 

51.       Antra, bylos duomenys patvirtina ir ieškovė neneigė, kad atsakovas, rengdamas tarnybinius pranešimus, veikė pagal susiklosčiusią praktiką, pagal kurią: užsakovai (UAB ,,Caterva“, UAB ,,Šilda“, UAB ,,Ukmergės inžinerija“, UAB ,,Alduva“, UAB ,,DS1“) kreipdavosi su prašymais į ieškovę dėl poreikio atlikti tinklų patikrą tam tikru užsakovų nurodytu laiku konkrečiuose objektuose (e. t. 1, b. l. 2–4, 11–13, 33, 44, 55, 65, 71–75, 85, 102, 108–110; , t. 5, b. l. 3, 7, 14, 22, 29, 39, 47, 51, 60, 64, 68, 71, 74, 80); šių užsakovų prašymų pagrindu atsakovas iš anksto parengdavo tarnybinių pranešimų projektus, įrašydamas savo ir kitų darbuotojų sutikimus dirbti po darbo valandų ar poilsio dieną, bei nurodydamas užsakovų prašymuose įvardintą darbų atlikimo laiką (e. t. 1, b. l. 39–42, 39–42, 47, 50, 53, 60, 63, 70, 91, 103, 114, 119, 124, 127, 128, 129; t. 5, b. l. 4, 8, 15, 23, 30, 40, 48, 52, 61, 65, 69, 72, 75, 81). Tarnybinius pranešimus vizuodavo bei pasirašydavo kiti atsakingi ieškovės darbuotojai. Šių tarnybinių pranešimų pagrindu buvo parengiami įsakymai dėl apmokėjimo už darbą, atliekamą viršvalandžiais ar poilsio dieną (e. t. 1, b. l. 14, 32, 34, 43, 51, 54, 66, 89, 104, 117; t. 5, b. l. 5, 9, 17, 24, 31, 41, 50, 53, 62, 66, 70, 73, 76, 82). Taip pat buvo įrašomi duomenys į darbo laiko apskaitos žiniaraščius (e. t. 4, b. l. 83, 85, 87, 89). Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad ieškovė būtų patvirtinusi tvarką ir / ar vidinį reguliavimą, pagal kurį užsakovų prašymų pagrindu parengti tarnybiniai pranešimai dėl būsimų darbų atlikimo laiko būtų / turėtų būti tikslinami po darbų atlikimo ir kas už tai atsakingas (CPK 178 straipsnis).   

52.       Tokiame kontekste svarbu, kad pareiga tinkamai įforminti įmonės dokumentus, įskaitant susijusius su darbo santykiais, tenka darbdaviui. Darbdaviui, neįvykdžiusiam pareigos tinkamai įforminti darbo sutartį, jos pakeitimus, darbo teisiniuose santykiuose priimamus sprendimus, tenka tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizika. Darbdavės nustatyta nepakankamai apibrėžta darbo laiko apskaitos tvarkymo procedūra ir susiklosčiusios praktikos toleravimas leidžia pripažinti, kad būtent darbdavė yra atsakinga, jei dėl tokio neapibrėžtumo kilo sunkumų nustatant realiai darbuotojo dirbtas valandas. O darbuotojo elgesys, kai realiai dirbtos valandos nebuvo tikslinamos po darbų atlikimo, nors teismo ir pagrįstai įvardintas kaip ne maksimaliai rūpestingas, tačiau, įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes ir šalių darbo santykių reglamentavimo turinį, nepripažintinas atitinkančiu šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo požymius. Pabrėžtina, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų reikalavusi, kad atsakovas patikslintų realiai dirbtų valandų skaičių po darbų atlikimo pagal iš anksto fiksuotus užsakovų poreikius ir tarnybinius pranešimus, ar kad atsakovas teiktų faktines darbų atlikimo laiko ataskaitas ar pan. Aplinkybės, kad tokių pranešimų, tikslinimų ar ataskaitų atsakovas neteikė savo nuožiūra ir / ar iniciatyva, nesat su tuo susijusių nustatytų ir įtvirtintų jo konkrečių pareigų darbo teisinius santykius reglamentavusiuose dokumentuose, taip pat nesant duomenų apie aiškų ieškovės reikalavimą tokias ataskaitas ar tikslinimus teikti, ieškovė neturėjo pagrindo pripažinti atsakovą šiurkščiai pažeidus darbines pareigas. Nesant nustatytų konkrečių atsakovo darbo pareigų pažeidimo, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo konstatuoti ir buvusios tyčinės atsakovo kaltės formos. Ieškovės teiginiai, kad atsakovo šiurkštų darbo pareigų pažeidimą patvirtina atsakovo nekritiškas požiūris į tokį darbo laiko apskaitos fiksavimą, kaip labiau ,,apsimokantį“ darbuotojui, iškreipia darbdavės ir darbuotojo teisių ir pareigų balansą, atsakomybę dėl netinkamos ar nepakankamos darbdavės nustatytos darbo laiko apskaitos perkeliant darbuotojui.

53.       Trečia, byloje nebuvo įrodyta, kad atsakovas būtų neatlikęs savo, kaip vyresniojo inžinieriaus, tiesioginių pareigų, susijusių su užsakovų tinklų patikra, ar jas būtų atlikęs netinkamai. Dėl to pripažintini nepagrįstais kaip neįrodyti ieškovės įvardinti atsakovo darbo pareigų pažeidimai, susiję su jo, kaip vyresniojo inžinieriaus, darbinių funkcijų vykdymu (pvz., pareiga atsakyti už pareigų nevykdymą, pareiga tinkamai atlikti savo pareigas apibrėžtas pareiginiuose nuostatuose ir kituose lokaliniuose ieškovės dokumentuose, pareiga tinkamai ir laiku vykdyti pareiginiuose nuostatuose bei ieškovės vidaus teisės aktuose numatytas funkcijas, pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais bendraujant su klientais, interesantais, partneriais). Aplinkybė, kad ieškovė, neįtvirtinusi pakankamos tvarkos darbo laiko apskaitai vesti ir fiksuoti, neturi pakankamų instrumentų nustatyti, kiek konkrečiai darbuotojas užtruko tinkamai atlikdamas darbus, nesudaro pagrindo pripažinti, jog darbuotojas tyčia klaidino darbdavę, siekdamas nepagrįstai gauti darbo užmokestį, ar kad būtų nedirbęs nurodyto darbo valandų skaičiaus. Šiame kontekste nepaneigti atsakovo paaiškinimai, kad užsakovai, prašymuose formuluodami poreikį atlikti tinklų patikrą tam tikru laiku, ne visada galėdavo užtikrinti galimybę tokius darbus atlikti nurodytu laiku, o atsakovas turėdavo laukti, būti pasiekiamas ir esant galimybei atlikti reikalingus darbus, t. y. paskirtu laiku būdavo darbdavės žinioje. Atsižvelgiant į nurodytą, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad iš byloje esančių įrodymų negalima konkrečiai nustatyti, kad atsakovas neabejotinai nedirbo nurodomos 91 valandos (CPK 178, 185 straipsniai).

54.       Ketvirta, nurodytų išvadų nepaneigia ieškovės transporto priemonių GPS duomenys. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas buvo įpareigotas į objektus vykti išimtinai darbdavės transportu (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į nepaneigtus atsakovo paaiškinimus, kad ne darbo laiku esant poreikiui atlikti darbus nėra patogu vykti į ieškovės buveinę vien transportui pasiimti ir po darbų atlikimo jį grąžinti į ieškovės buveinę, kad dėl to darbuotojai naudojosi kitomis galimybėmis nuvykti į reikiamą objektą. Vien aplinkybė, kad darbuotojams buvo užtikrintas ir tarnybiniuose pranešimuose skirtas darbdavės transportas, neįrodo, jog išimtinai vien juo ir buvo vykstama į objektus (CPK 185 straipsnis). Kaip minėta, tarnybiniai pranešimai buvo rengiami būsimiems darbams, todėl atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės teiginys, kad tarnybiniuose pranešimuose nurodžius transporto priemones yra patvirtinamas ir jų naudojimo faktas, t. y. į ateitį rengiamų tarnybinių pranešimų turinys nepatvirtina realios faktinės aplinkybės apie tai, ar darbuotojai naudojosi / privalėjo naudotis ieškovės suteiktu transportu. Įvertinęs nurodytą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad iš esmės vien transporto priemonių GPS duomenys nėra patikimi įrodymai, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie darbuotojų (ne)buvimą objektuose ir realiai dirbtą darbo laiką.

55.       Penkta, nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovė neįrodė, kad 2021 m. rugsėjo 8 d. tarnybinio pranešimo projekte nenurodyta viršvalandinio darbo pradžia (e. t. 1, b. l. 91; e. t. 5, b. l. 52) ar iš kitų dokumentų nukopijuoti darbuotojų parašai prie sutikimų dirbti viršvalandinį darbą ar poilsio dieną (e. t. 3, b. l. 35, 49, 50, 57, 265) pagrįstai laikyti šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Pritartina teismo išvadoms, kad ieškovė neįrodė, jog nurodytais veiksmais būtų siekta ar sukeltos neigiamos pasekmės darbdavei, ar kad būtų atlikti neteisėti veiksmai. Nenurodyta viršvalandžio darbo pradžia nesutrukdė atsakingam asmeniui parengti įsakymą dėl viršvalandinio darbo, be to, akivaizdu, jog viršvalandinis darbas prasidėjo pasibaigus įprastam darbo laikui. Bylos duomenys bei liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad dirbant nuotolinio darbo forma bei pildant elektroninius dokumentus įkelti asmenų parašai atitiko jų valią – nėra duomenų apie tai, jog nurodyti darbuotojai būtų prieštaravę ar reiškę pretenzijas dėl sutikimo dirbti viršvalandinį darbą. Liudytojai patvirtino, kad parašų įkėlimas buvo reikalingas tvarkant dokumentus dirbant nuotoliu ir būdavo suderinamas telefonu. Byloje nenustatyta, kad darbuotojai būtų nežinoję ar nesutikę su darbu viršvalandžiais ar poilsio dienomis, taip pat nėra duomenų, jog nurodyti darbai būtų neatlikti ar kad nurodyti darbuotojai nebūtų dirbę viršvalandžių.

56.       Atsižvelgiant į pirmiau aptartus kriterijus, kuriais turi būti vertinamas darbuotojo elgesys sprendžiant dėl darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu, konstatuotina, jog ieškovės nurodyti abstraktaus pobūdžio pažeidimai nepripažintini pakankamais atsakovo elgesiui kvalifikuoti šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas būtų pažeidęs darbo sutartyje ar vidiniuose darbdavės teisės aktuose įtvirtintas pareigas, ir kad įvardijamas atsakovo padarytas darbo pareigų pažeidimas galėtų būti vertinamas kaip šiurkštus bei sudaryti pagrindą darbo sutarties nutraukimui pagal DK 58 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovo elgesio pildant dokumentus aplinkybes, vertino šalių argumentuojamas pozicijas patvirtinančius įrodymus ir padarė išvadas, remdamasis byloje surinktų įrodymų visetu. Nesutikdama su tokiomis teismo išvadomis ieškovė kitaip vertina bylos duomenis, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, patikimumo, tačiau tai neteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ar pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, todėl teisėjų kolegija šiuos ieškovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Apibendrinant, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

57.       Pripažinus, kad ieškovė nepagrįstai atsakovo elgesį laikė šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, konstatuotina, kad atsakovas iš darbo nepagrįstai atleistas pagal DK 58 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinio skundo dalis tenkintina ir naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovo atleidimas iš darbo pripažintas teisėtu bei priteistos su tuo susijusios piniginės sumos. Šioje dalyje, iš esmės pritariant teismo išvadoms dėl atsakovo atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą nepagrįstumo, priimamas naujas sprendimas, pripažįstant atsakovo atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą neteisėtu ir, atsakovui neprašant grąžinti į darbą, priteisiant su neteisėtu atleidimu iš darbo susijusias sumas.

58.       Atmetus reikalavimą dėl atsakovo atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu, atmestinas ir ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 2 223,46 Eur patirtos žalos atlyginimą. Ieškovė, grįsdama šį reikalavimą, apeliaciniame skunde nurodė, kad, atsakovas būdamas atsakingas už sau pavaldžių darbuotojų darbo organizavimą, dokumentų su darbo laiko apskaita rengimą bei darbo laiko apskaitos kontrolės užtikrinimą, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie faktiškai išdirbtą darbo laiką po darbo valandų ar poilsio dienomis, kurių pagrindu jam buvo skaičiuojamas ir išmokamas nepagrįstai darbo užmokestis, todėl padarė ieškovei 2 223,46 Eur žalos. Ieškovės teigimu, atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – žinodamas ir suprasdamas, jog turi dirbti po darbo valandų ar poilsio dienomis sistemingai į statybos objektus nevyko ir suplanuotų darbų realiai nevykdė, o jei ir nuvykdavo darbą atlikdavo per ženkliai trumpesnį laiką, nei yra deklaruotas darbo laiko apskaitos dokumentuose ir apie tai darbdavės neinformavo, korekcijų neinicijavo. Tačiau, kaip buvo nurodyta pirmiau, bylos medžiaga nėra pakankama konstatuoti, kad atsakovas būtų realiai nevykęs į objektus ar neatlikęs reikalingų užsakovų nurodytų darbų, taip pat nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė būtų nustačius ir įtvirtinusi atsakovui pareigą po darbų atlikimo tikslinti realiai jiems atlikti sugaištą darbo laiką, reglamentavusi tokio tikslinimo tvarką ir reikalavusi jos laikytis. Pripažinti pagrįstais pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog atsižvelgiant į tai, jog darbo laiko apskaitos dokumentus – darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir įsakymus, kuriais remiantis buvo mokamas darbo užmokestis, rengė kiti ieškovės darbuotojai, nenustačius, kad tarnybiniuose pranešimuose atsakovas būtų teikęs klaidingą informaciją, ar kad tarnybiniuose pranešimuose nurodytu laiku atsakovas būtų nedirbęs ar nebuvęs darbdavio žinioje, nėra pagrindo išvadai, kad už tarnybiniuose pranešimuose atsakovo nurodytą viršvalandinį darbą ar darbą poilsio dienomis būtų nepagrįstai mokėtas darbo užmokestis. Atitinkamai nėra ir pagrindo teigti, kad atsakovas savo veiksmais būtų padaręs ieškovei žalos, ar kad tarp atsakovo veiksmų ir tariamos ieškovės žalos yra priežastinis ryšys. Pritartina teismo išvadoms, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas tarnybiniuose pranešimuose iš anksto būtų nurodęs jam žinomai melagingą informaciją, jog sąmoningai siekė neteisėtai pasipelnyti ieškovės sąskaita. Byloje nustatyta, kad tarnybinius pranešimus atsakovas rengdavo pagal ieškovės rangovų prašymus ir pagal nusistovėjusią praktiką, realiai pavestas darbines užduotis, susijusias su užsakovų prašymais, atliko, todėl nėra pagrindo teigti, kad, tarnybinių pranešimų parengimu ir darbo laiko nurodymu juose atsakovas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti nurodytą sumą ieškovės dėl atsakovo veiksmų patirta žala, kurią atlyginti kiltų pareiga atsakovui. Taigi, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria šis reikalavimas buvo atmestas.

Dėl kompensacijos už priverstinę pravaikštą 

59.       Pagal DK nuostatas, pripažinus, kad darbuotojas iš darbo atleistas neteisėtai, jis gali būti arba grąžintas į darbą, arba, esant DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodytiems pagrindams, jo atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu ir laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (DK 218 straipsnio 2–4, 6 dalys). Pirmuoju atveju darbuotojui priteisiama išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir patirtą turtinę bei neturtinę žalą. Antruoju atveju priteisiama išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus.

60.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 218 straipsnio 4 dalies nuostata, įtvirtinanti maksimalų priteistiną vidutinio darbo užmokesčio terminą, negali būti aiškinama kaip panaikinanti teisę, sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio, įvertinti jo atitiktį šios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgiant į nustatytas reikšmingas aplinkybes. Taip pat pažymėjęs, kad kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti taikant 2002 m. DK 300 straipsnį, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) gali būti taikomi ir sprendžiant dėl kompensacijos priteisimo pagal 2016 m. DK 218 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019; 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad 2002 m. DK 300 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama priteistina suma turėtų būti skirta kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665/2013; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2014; 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016). Teismas, spręsdamas dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, jos adekvatumo, turi vadovautis teismų praktikoje nurodytais kriterijais, nustatyti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti priteistiną kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-701/2018, 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020).

61.       Pagal formuojamą teismų praktiką, kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką mažinimas galimas išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2012). Teisės doktrinoje taip pat pripažįstama, kad priteisiamos vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką mažinimas galimas tik išimtiniais atvejais, o patį išskirtinį atvejį turi pateisinti ypatingos aplinkybės. Išskirtinės aplinkybės yra tokios, kurios pateisina mažinimu siekiamą apginti reikšmingą tikslą (pavyzdžiui, kitų darbuotojų darbo vietas) (Martišienė, B. Vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 straipsnį. Teisė, 2014, t. 90). Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šios kompensacijos paskirtis bei tikslas siejamas ne tik su siekiu kompensuoti darbuotojui dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau kartu ir su tam tikru suvaržymu darbdaviui, todėl, sprendžiant dėl jos dydžio, siekiama protingos pusiausvyros ir atsižvelgiama į platų pirmiau aptartų aplinkybių spektrą.

62.       Įvertinusi šiame sprendime aptartas aplinkybes, susijusias su iš esmės ieškovės nepakankamu reguliavimu bei kontrolės tvarkos nenustatymu sukeltą neapibrėžtumo situaciją, lėmusią ginčą dėl realiai dirbto darbo laiko apskaitos tikslumo, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti esant išimtinę situaciją, dėl kurios turėtų būti mažinamas teisės aktuose nustatytos kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydis. Iš esmės dėl ieškovės, kaip darbdavės, elgesio ir dokumentų tvarkymo praktikos buvo susidariusi neapibrėžta situacija, kai darbuotojui buvo mokama pagal už būsimus darbus formuojamą darbo laiko apskaitos dokumentaciją, nenustatant aiškios darbuotojo pareigos ją tikslinti faktiškai atlikus darbus. Atsakovė nenurodė ir neįrodinėjo jokių kitų aplinkybių, kurios galėtų būti pripažįstamos reikšmingomis svarstant kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką mažinimo galimybes. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad individualios šios bylos aplinkybės patvirtina nesant pagrindo mažinti DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatytą kompensaciją.

63.       Remiantis išdėstytais argumentais, tenkintinas atsakovo reikalavimas DK 218 straipsnio 4 dalies pagrindu priteisti jam iš darbdavės (ieškovės) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2022 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus.

64.       Ieškovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, skaičiuojamas pagal Valstybinio socialinio draudimo fonde deklaruotą trijų mėnesių draudiminių pajamų vidurkį yra 2 739,57 Eur arba 131,08 Eur per darbo dieną (e. t. 3, b. l. 235; e. t. 4, b. l. 21–25, 91–99). Šalys šių paskaičiavimų neginčijo ir plačiau dėl jų nepasisakė. Atsakovas neteisėtai atleistas iš darbo 2022 m. rugsėjo 5 d. ir iki apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo atsakovas buvo priverstinėje pravaikštoje mažiau nei metus, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. iki 2023 m. liepos 14 d., kas sudaro 217 darbo dienų. Taigi, atsakovui priteistinas 28 444,36 Eur dydžio (131,08 Eur x 217 d.) vidutinis darbo užmokestis (prieš mokėtinus mokesčius) už priverstinės pravaikštos laiką iki šio teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad priverstinės pravaikštos laikas nesiekia metų, atsakovui taip pat priteistina 131,08 Eur vidutinio darbo dienos darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną iki visiško sprendimo įvykdymo, taikant 5 darbo dienų savaitę, bet ne ilgiau kaip už metus (skaičiuojant nuo atleidimo iš darbo dienos).

 

Dėl kompensacijos pagal DK 218 straipsnio 4 dalį

65.        DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, kai atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu, o darbuotojas į darbą negrąžinamas, darbuotojui priteisiamas ne tik vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, tačiau ir kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

66.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad darbuotojo nepertraukiamasis darbo stažas AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ skaičiuojamas nuo 2008 m. birželio 17 d. Taigi, atsakovas turi teisę į šešių darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių, t. y. maksimalaus dydžio, kompensaciją pagal DK 218 straipsnio 4 dalį. Atsižvelgiant į nurodytą, vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, atsakovui iš ieškovės priteistina šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija – 16 437,42 Eur (2 739,57 Eur x 6) (neatskaičius mokesčių).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

67.       Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir priteisti atsakovui iš ieškovės 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovo teigimu, jis buvo pažemintas, sumenkintas, apkaltintas, išgąsdintas, patyrė stiprias neigiamas emocijas, abejones saviverte; dėl per vieną dieną atlikto atjungimo nuo darbo priemonių ir išmetimo iš darbo vietos pablogėjo atsakovo galimybės bendrauti su ilgamečiais kolegomis, buvo sukeltos abejonės atsakovo reputacija ir kvalifikacija. Dėl to ieškovė turėtų atlyginti atsakovui padarytą neturtinę žalą.

68.       Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Pagal DK 218 straipsnio nuostatas, neteisėto atleidimo iš darbo atvejais darbuotojui gali būti priteisiamas ir neturtinės žalos atlyginimas, taigi, atsakovas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą nagrinėjamu atveju.

69.       Neturtinės žalos atlyginimas, kaip ne kartą akcentuota teismų praktikoje, neturėtų būti asmens nubaudimo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013). Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015).

70.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neteisėtas atleidimas iš darbo natūraliai kelia neigiamus išgyvenimus darbuotojui, ypač kai darbo teisiniai santykiai tęsėsi pakankamai ilgą laiko tarpą, todėl neturtinė žala darbuotojui atsiranda. Tačiau atsakovas neįrodė, kad kilusios neturtinės žalos šiuo atveju neatlygina pripažintas darbdavės pažeidimo faktas ir priteistos piniginės išmokos. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje surinkti įrodymai (liudytojų paaiškinimai) nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovo atžvilgiu ieškovės darbuotojai būtų naudoję neleistinas priemones ar veiksmus. Atsakovas nepaneigė ieškovės atstovo argumentų, kad visų pokalbių su atsakovu metu buvo kalbama naudojant leistinus argumentus. Byloje nustatyta aplinkybė, kad ieškovė nebuvo pakankamai sureglamentavusi darbo laiko apskaitai reikšmingų atsakovo pareigų ir nenustačiusi jo konkrečios pareigos patikslinti tarnybinių pranešimų turinį pagal realiai dirbtą laiką vykdant užsakovų prašymus, tačiau tai kartu nepašalina atsakovo galimybės suvokti, jog dokumentų tvarkymas neįrašant tam tikrų duomenų arba perkeliant kopijuotus parašus nėra visiškai tinkamas bei gali sukelti tam tikrų papildomų klausimų ar neaiškumų. Pirmosios instancijos teismas ir ieškovė apeliaciniame skunde pagrįstai pažymėjo, jog nagrinėjamoje situacijoje atsakovo veiksmai, nors ir nebuvo pakankami šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui nustatyti, tačiau nerodo darbuotojo pastangų aktyviai bendradarbiauti su darbdave ir maksimaliai užtikrinti DK 24 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintų principų įgyvendinimą. Šiuos principus būtų atitikęs atsakovo elgesys, jei, net ir esant susiklostančiai praktikai tarnybinius pranešimus forminti už būsimus darbus ir vėliau informacijos netikslinti pagal realiai sugaištą darbui laiką, apie netikslumus darbdavė būtų informuota. Be to, byloje nebuvo pateikta duomenų apie atleidimo iš darbo poveikį atsakovo sveikatai, reputacijos pablogėjimui, bendravimo galimybėms, itin reikšmingus nepatogumus ar pan.

71.       Apibendrinant nurodytą, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu, kartu su priteistomis išmokomis, nagrinėjamu atveju laikytina pakankama satisfakcija atsakovo pažeistai teisei apginti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindo priteisti piniginį atlyginimą už atsakovo patirtą neturtinę žalą ir sprendžia, jog pažeidimo fakto konstatavimas ir priteistos išmokos yra pakankama ir proporcinga priemonė atsakovo neturtinei žalai kompensuoti. Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo reikalavimas dėl papildomo piniginio neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų ir procesinės bylos baigties

72.       Pasisakius dėl esminių apeliacinių skundų argumentų, kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

73.       Apibendrinant, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė atsakovo atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą teisėtumo, taip pat pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, tačiau, neįvertinęs teismo procesinio aktyvumo darbo bylose apimties, nepagrįstai pripažino atsakovo atleidimą iš darbo teisėtu ir, atitinkamai, priteisė su tuo susijusias sumas. Atsižvelgiant į nurodytą, teismo sprendimas, kuriuo ieškinys iš dalies patenkintas, naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas, tenkintinas atsakovo reikalavimas pripažinti jo atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą neteisėtu, priteisiant su tuo susijusias sumas, atitinkamai pakeičiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

74.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

75.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra galimybės tiksliai įvertinti patenkintų ir atmestų ieškovės ir atsakovo reikalavimų proporciją, nes teismo procesiniu sprendimu yra išspręsti tarpusavyje susiję turtiniai ir neturtiniai reikalavimai, tačiau iš esmės rezultatas yra toks, kurio siekė atsakovas – jo atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu ir taikytos su tuo susijusios teisinės pasekmės. Reikalavimas dėl piniginio neturtinės žalos atlyginimo, įvertinus jo dydį ir įstatyme įtvirtintą darbuotojo teisę tokį reikalavimą reikšti, laikytinas nekeičiančiu išvados dėl atsakovui palankios procesinės bylos baigties. Dėl to šiuo atveju laikytina, kad atsakovas laimėjo bylą ir pirmojoje instancijoje, ir apeliacinėje instancijoje, todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės, kurios ieškinys buvo visiškai atmestas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai). Atitinkamai, atsižvelgiant į procesinę ginčo baigti, t. y. į tai, jog ieškovės reikalavimai atmesti, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

76.       Atsakovas pateikė duomenis, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 4 000 Eur, o apeliacinės instancijos teisme – 1 200 Eur išlaidų teisinei pagalbai; taip pat atsakovas pateikė šių išlaidų (iš viso 5 200 Eur) apmokėjimą patvirtinančius įrodymus (DOK-24166, DOK-48816). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, atsižvelgdamas į rengtų procesinių dokumentų skaičių, konstatuoja, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Dėl to šių išlaidų atlyginimas priteistinas atsakovui iš ieškovės.

77.       Papildomai turi būti išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei. Šiuo atveju atsakovas, kaip darbuotojas, pagal įstatymą buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl, atsižvelgiant į patenkintą atsakovo apeliacinio skundo turtinių reikalavimų dalį, iš ieškovės priteistinas žyminis mokestis pagal patenkintų reikalavimų sumą (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Žyminis mokestis, nuo teismo tenkinant apeliacinį skundą padidintos atsakovui priteistos sumos (12 006,94 Eur) yra 270 Eur, taigi valstybei iš ieškovės priteisiama 270 Eur žyminio mokesčio. Šioje byloje buvo patirta 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, atmetus ieškinį, taip pat priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 92, 96 straipsniai). Apibendrinant, iš viso valstybei iš ieškovės priteistina 276,64 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti.

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

 

nusprendžia:

        

ieškovės akcinės bendrovės ,,Vilniaus šilumos tinklai“ apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo M. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3122-1159/2023 ir priimti naują sprendimą, t. y.:

 

ieškinį atmesti.

Pripažinti, kad ieškovė akcinė bendrovė ,,Vilniaus šilumos tinklai“ (j. a. k. 124135580) 2008 m. birželio 17 d. darbo sutartį Nr. 2002 (su vėlesniais pakeitimais) su atsakovu M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. RD–20731 (su vėlesniais patikslinimais) pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalį nutraukė neteisėtai. Negrąžinti atsakovo į darbą. Darbo sutartis laikytina nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti atsakovui M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės akcinės bendrovės ,,Vilniaus šilumos tinklai“ (j. a. k. 124135580) 28 444,36 Eur (dvidešimt aštuonis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 36 ct) (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos.

Priteisti atsakovui M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės akcinės bendrovės ,,Vilniaus šilumos tinklai“ (j. a. k. 124135580) po 131,08 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą 8 ct) (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo dienos darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną po šio sprendimo priėmimo (nuo 2023 m. liepos 17 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo, taikant 5 darbo dienų savaitę, bet ne ilgiau kaip už metus (skaičiuojant nuo atleidimo iš darbo dienos 2022 m. rugsėjo 5 d.).

Priteisti atsakovui M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės akcinės bendrovės ,,Vilniaus šilumos tinklai“ (j. a. k. 124135580) 16 437,42 Eur (šešiolika tūkstančių keturis šimtus trisdešimt septynis eurus 42 ct) (neatskaičius mokesčių) kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį.

Atmesti atsakovo M. S. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

 

Išaiškinti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Priteisti atsakovui M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės akcinės bendrovės ,,Vilniaus šilumos tinklai“ (j. a. k. 124135580) 5 200 Eur (penkis tūkstančius du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginti.

Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės bendrovės ,,Vilniaus šilumos tinklai“ (j. a. k. 124135580) 276,64 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 64 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjos                                                                          Rūta Latvelė

 

 

                                                                         Ieva Navickaitė-Sakalauskienė

 

 

                                                                         Tatjana Žukauskienė