Civilinė byla Nr. 2-1577/2010
Procesinio sprendimo kategorijos 122.3; 126.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T
A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsėjo 30 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir
pranešėjas) ir Danutės Gasiūnienės
teismo posėdyje apeliacine
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo LIĮ „Miškinis“ bankroto
administratoriaus UAB „Bankroto administratorių biuras“ atskirąjį skundą
dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. nutarties, kuria
netenkintas LIĮ „Miškinis“ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto
administratorių biuras“ prašymas dėl baudžiamojoje byloje laikinai apribotų
nuosavybės teisių į turtą panaikinimo IĮ „Miškinis“ bankroto byloje Nr.
B2-2442-392/2010.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 7 d.
nutartimi atsakovui IĮ „Miškinis“ iškėlė bankroto bylą, o įmonės administratoriumi
paskyrė UAB „Bankroto administratorių biuras“. Bankroto administratorius
pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė panaikinti baudžiamojoje byloje Nr.
1-147-791/2010 LIĮ „Miškinis“ priklausančioms lėšoms (8 500 Lt) uždėtą
apribojimą. Administratorius nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės prokuratūrai
atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-147-791/2010
civiliniams ieškiniams užtikrinti laikinai apribotos nuosavybės teisės į kratos
metu iš IĮ „Miškinis“ savininko K. J. paimtus 8.500 Lt ir nešiojamąjį
kompiuterį „Toshiba“. Bankroto administratoriaus nuomone, minėti daiktai turėtų
būti perduoti jam, nors Alytaus rajono apylinkės prokuratūra ir Alytaus rajono
apylinkės teismas tokių UAB „Bankroto administratorių biuras“ prašymų baudžiamąja
tvarka netenkino.
Vilniaus
apygardos teismas 2010 m. birželio 30 d. nutartimi LIĮ „Miškinis“ bankroto
administratoriaus UAB „Bankroto administratorių biuras“ prašymo netenkino. Nutartyje
nurodoma, kad teismui pateiktus bankroto administratoriaus prašymus jau
nagrinėjo Alytaus rajono apylinkės prokuratūra, Alytaus rajono apylinkės
teismas ir šiuos prašymus atmetė, t. y. jie išspręsti baudžiamąja tvarka.
Bankroto bylą nagrinėjantis teismas nedisponuoja baudžiamąja byla, neturi
duomenų apie tai, kokiu pagrindu ir kuriam laikui taikyti ribojimai iš LIĮ
„Miškinis“ savininko K. J. paimtoms lėšoms.
LIĮ
„Miškinis“ bankroto administratorius UAB „Bankroto administratorių biuras“ atskiruoju
skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir jo prašymą
patenkinti. Skundą grindžia tokiais argumentais:
1)
LIĮ „Miškinis“ savininko K. J. piniginės
lėšos baudžiamojoje byloje areštuotos civiliniams ieškiniams užtikrinti. Šias
lėšas saugo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų
ministerijos. Tačiau pagal Įmonių bankroto įstatymo 18 straipsnio trečiąją dalį
klausimus, susijusius su baudžiamojoje byloje įmonei taikytu turto areštu
sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Todėl šis teismas yra
kompetentingas spręsti bet kokio bankrutuojančios (likviduojamos) įmonės turto arešto
panaikinimo klausimus.
2)
Baudžiamojoje byloje buvo
sprendžiamas tik kompiuterio „Toshiba“ perdavimo bankroto administratoriui
klausimas, tačiau iš esmės nespręstas klausimas dėl arešto panaikinimo atsakovo
savininko piniginėms lėšoms.
3)
Klausimus, susijusius su
likviduojamos įmonės turto valdymu, naudojimu, disponavimu turi teisę spręsti
tik bankroto administratorius.
4)
Asmenys, kurie baudžiamojoje
byloje pareiškė civilinius ieškinius atsakovo savininkui, savo kreditorinius
reikalavimus turėtų pareikšti bankroto byloje.
5)
Nepanaikinus atsakovo savininko
turtui taikyto arešto baudžiamojoje byloje, užsitęs bankroto procedūros,
nukentės įmonės kreditorių teisės ir teisėti interesai.
Atskirasis
skundas tenkintinas.
Pagrindinis šioje byloje
sprendžiamas klausimas – ar teisės subjektai, kuriems po ikiteisminį tyrimą
atliekančių pareigūnų nutarimo baudžiamojoje byloje pagal įstatymus perduotas saugoti
turtas, kuriam ikiteisminio tyrimo metu ar baudžiamojoje byloje taikytos
baudžiamojo procesinio pobūdžio poveikio priemonės, turi pareigą perduoti šį
turtą bankrutuojančios (likviduojamos) įmonės bankroto administratoriui. Siekiant
teisingai išspręsti šį klausimą, reikia atsižvelgti į bankroto proceso paskirtį
ir eigą, bankroto administratoriaus atliekamas funkcijas bankroto procese, taip
pat turtui, kurį prašoma perduoti, taikytus suvaržymus baudžiamojoje byloje.
Bankroto procesas turi vykti nuosekliai
ir operatyviai. Tam, kad būtų užtikrintas sklandus bankroto procedūrų vykdymas,
įstatymų leidėjas turi garantuoti tinkamą ir savalaikę įmonės turto apsaugą. Atskiruose
bankroto proceso etapuose įmonės turto apsauga užtikrinama nevienodai.
Pasirengimo nagrinėti bylą dėl bankroto bylos iškėlimo stadijoje teismas, priėmęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo,
jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal
juos išduoti vykdomieji dokumentai, gali areštuoti įmonės turtą (lėšas)
pagal šiuos vykdomuosius dokumentus, tačiau šio turto realizavimą ir (ar)
išieškojimą sustabdo (ĮBĮ 9 str. 3 d.). Turto areštą įmonės nekilnojamajam
turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui teismas turi taikyti ir teismo
nutartimi iškelti įmonei bankroto bylą. Toks areštas galioja iki nutarties
iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 10 str. 4 d. 2 p.). Įmonės,
kuriai gali būti iškelta bankroto byla, turtui nenustačius esminių suvaržymų,
jis gali būti nepagrįstai perleistas kitiems asmenims, sugadintas, sunaikintas,
o tai iš esmės apsunkintų kreditorių galimybes gauti kreditorinių reikalavimų
patenkinimą. Vėlesniuose bankroto proceso etapuose, t. y. po teismo nutarties
iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, bankroto procedūras toliau vykdo teismo
paskirtas bankroto administratorius. Bankroto administratorius, be kita ko, ĮBĮ
nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą, disponuoja
bankuose esančiomis įmonės piniginėmis lėšomis, taip pat užtikrina
bankrutuojančios įmonės turto apsaugą (ĮBĮ 11 str. 3-4 p.). Taigi iki tol, kol
įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės teisinį statusą, jos turto apsauga
užtikrinama turto arešto taikymu. Tuo tarpu, kai įmonė pripažįstama
bankrutuojančia, visas įmonės turtas, neatsižvelgiant į tai, kas ir dėl kokių
priežasčių jį valdo, turi būti perduodamas bankroto administratoriui, kuris yra
atsakingas už tinkamą šio turto naudojimą, valdymą bei disponavimą. Tiesa,
įstatymų leidėjas tiesiogiai nenustato, kad bankroto administratoriui turi būti
perduodamas turtas, kuriam baudžiamojoje byloje taikyti suvaržymai, o tik
numato, jog tuo atveju, jeigu įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, turtas buvo
areštuotas baudžiamojoje byloje, visi arešto dokumentai ne vėliau kaip per
mėnesį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduodami
bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir apie tai pranešama turto saugotojui. Tačiau
sisteminė šios bei kitų ĮBĮ normų analizė leidžia spręsti, jog į turtą, kuriam
baudžiamojoje byloje taikyti tam tikri suvaržymai, savo reikalavimus
kreditoriai turi nukreipti tik griežtai laikantis ĮBĮ 33-36 straipsniuose
nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, t. y. šis turtas
turi būti įskaičiuojamas į bendrą bankroto procese esamo įmonės turto masę. Todėl
visas bankrutuojančiai įmonei nuosavybės teise priklausantis turtas (o ne tik
dokumentai), taigi, ir tas turtas, kuriam suvaržymai taikyti pagal baudžiamojo
proceso įstatymą, turi būti perduodamas bankrutuojančios įmonės bankroto
administratoriui.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos
teismas atsisakė perduoti likviduojamos įmonės bankroto administratoriui
atsakovo savininko pinigines lėšas, kurioms ikiteisminio tyrimo pareigūnai taikė
suvaržymus tam, kad būtų patenkinti civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje.
Toks teismo procesinis sprendimas neatitinka bankroto proceso tikslų, pažeidžia
kreditorių lygiateisiškumo principą, nepagrįstai užvilkina bankroto procedūras.
Atkreiptinas dėmesys, kad individualios
įmonės bankroto byloje apskaitomas ir nukreipiamas kreditorinių reikalavimų
tenkinimui ne tik individualios įmonės, bet ir jos savininkams (dalyviams)
nuosavybės teise priklausantis turtas (CK 2.50 str. 4 d., Individualių įmonių
įstatymo 2 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 2004 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB
Ūkio bankas v. A. Lužas; bylos Nr. 3K-7-308/2004). Turtinius reikalavimus
bankroto byloje pareiškia tiek individualios įmonės, tiek ir jos savininkų
(dalyvių) kreditoriai. Šie reikalavimai individualiai įmonei ir jos savininkams
turi būti perduoti nagrinėti ir išnagrinėti bankroto byloje (ĮBĮ 10 str. 4 d. 4
p, 10 str. 5 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje AB bankas „NORD/LB Lietuva“ v. R. K. ir kt., bylos
Nr. 3K-3-428/2006).
Todėl pirmosios instancijos teismo
neteisėta ir nepagrįsta nutartis yra naikintina, o bankroto administratoriaus
prašymas dėl baudžiamojoje byloje Nr. 1-147-791/2010 taikytų apribojimų
atsakovo savininkui priklausantiems 8500 Lt tenkintinas (ĮBĮ 11 str. 3 d. 3-4
p., 18 str. 2 d., CPK 337 str. 2 p.). Vykdant apeliacinės instancijos teismo nutartį,
institucija, kuri saugo šias lėšas, turėtų nedelsiant jas pervesti į bankroto
administratoriaus nurodytą specialią sąskaitą, atidarytą ĮBĮ nustatyta tvarka atsiskaityti
su kreditoriais (ĮBĮ 11 str. 3 d. 5 p.).
Kiti apelianto atskirajame skunde
išdėstyti argumentai nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam
išsprendimui.
Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 2
punktu, teisėjų
kolegija
n
u t a r i a:
Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti.
LIĮ
„Miškinis“ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administratorių biuras“ prašymą
patenkinti.
Panaikinti LIĮ
„Miškinis“ savininko K. J. turtui - nuosavybės teise priklausančioms piniginėms
lėšoms (8 500 Lt) baudžiamojoje byloje Nr. 1-147-791/2010 taikytus apribojimus
ir įpareigoti instituciją, kuri saugo šias pingines lėšas, nedelsiant jas
pervesti į bankroto administratoriaus nurodytą specialią sąskaitą.
Teisėjai:
Alė Bukavinienė
Artūras Driukas
Danutė Gasiūnienė